Prieš barbarišką medžių pjovimą miestuose

54 PARAŠAI

Kategorija:

Medžiai (kurie nekelia pavojaus gyvybei) miesto viešoje teritorijoje galėtų būti pjaunami, tik gavus LR piliečių, gyvenačių tame mieste, pasirašytą sutikimą. Vienam medžiui nupjauti reikėtų bent 100 parašų.

ES fondų lėšomis yra finansuojami verslo įmonių planai, kurie masiškai naikina miestų medžius.
Ką paliksime mūsų būsimosioms kartoms, koks bus poveikis sveikatai (fizinei bei psichinei), ekologijai, istorijos paveldui ? Siūlau susipažinti su nuotraukom iš nuorodos
http://www.gyvasmiskas.lt/auksiniai-sodinukai-arba-kaip-savivaldos-isisavina-milijonus-es- euru-uz-senu-sveiku-medziu-gamtos-paveldo-naikinima-skaitykite-daugiau-httpwww-gyvasmiskas -lt3519-2/

Pasiūlymas:
medžiai (kurie nekelia pavojaus gyvybei) miesto viešoje teritorijoje galėtų būti pjaunami, tik gavus LR piliečių, gyvenačių tame mieste, pasirašytą sutikimą. Vienam medžiui nupjauti reikėtų bent 100 parašų. Taip pat turi būti Aplinkos ministerijos leidimas ir dendrologų išvados.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Ieva H... Visi civilizuoti zmones yra uz gamtos saugojima! Nustokite viska is eiles nuo zems sluoti, kad tik pasipinigautumete! Medziai turi labai dideli vaidmeni oro tarsos mazinimui. 2018-10-18 / 22:49
2 ugnia ... jau ir taip tersiam gamta, tai bent medzius palikime hahah
3 G. M... Saugokime medžius, mūsų turtą, ir darykime viską, kas įmanoma, kad jis nebūtų naikinamas
4 Jonas R... ko nereikia tai kirsti, o palikti gamta ir gyventi svariai
5 Mindaugas L... medžių pjauti nevalia ir dar sąskaitas išrašo už darbus

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.