Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas.

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas.
Lietuvoje atsitiko tai, per ką visos Vakarų Europos valstybės perėjo dar praėjusiame amžiuje. Sparti avininkystės plėtra išstūmė laukinius plėšrūnus į Europos pakraščius ir šis procesas vyksta iki šiol. Nuo 2000 metų Lietuvoje auginamų avių padaugėjo penkis kartus ir šiuo metu siekia beveik 200 tūkst. Neapgalvota Vyriausybės parama avininkystės plėtrai lėmė tai, kad avių augintojai susidūrė su rimta produkcijos realizavimo problema. Kaip pastaruoju metu buvo rašoma spaudoje – „Lietuvą okupavo avys, kurių niekam nereikia“. Produkcijos realizavimo problema yra pati mažiausia lyginant su tuo, kaip dėl nedarnaus žemės ūkio nukenčia gamta. Jau turime skaudų pavyzdį, kaip dėl besaikės paramos rapsų auginimui stumbrai išstumiami iš vietų, kur buvo introdukuoti prieš keletą dešimtmečių, kai dar jokių rapsų tose apylinkėse niekas neaugino.

Kita nedarnaus žemės ūkio auka – vilkai. Vilkų nuo seno gyvenamosiose teritorijose atsidūrę prastai prižiūrimi avių ir kitų mėsinių galvijų ūkiai kasmet patiria didelių nuostolių, bet vietoje to, kad diegtų patikrintas ir tikrai veikiančias naminių gyvulių apsaugos priemones, gyvulių augintojai reikalauja paprasčiausiai išnaikinti vilkus jų apylinkėse. Dabartinis Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos noras padidinti vilkų sumedžiojimą nuo 60 iki 120 yra ne vilkų populiacijos reguliavimas, o trumparegiškas naikinimas, nes nulemtų vilkų skaičiaus sumažinimą visu trečdaliu (neskaičiuojant to, kiek kiekvienais metais žūva dėl brakonieriavimo ir kitų priežasčių).

Nėra jokios kitos medžiojamosios gyvūnų rūšies Lietuvoje (išskyrus šiuo metu dėl maro medžiojamus šernus), kurių būtų leidžiama sumedžioti trečdalį populiacijos ir nėra kitos tokios medžiojamosios rūšies, kuri būtų taip svarbi miškui. Vilkas mokslininkų yra laikomas kertine miško rūšimi. Jo svarba neapsiriboja vien tik „miško sanitaro“ vaidmeniu, kuris visuotinai yra pripažįstamas. Vilkai padeda tinkamai atsikurti šiandien intensyviai kertamiems miškams, nes pakeičia kanopinių žvėrių elgesį taip, kad šie padaro daug mažiau žalos miško jaunuolynams. Lenkijoje, kur vilkai nemedžiojami iš viso, šie plėšrūnai miškininkams sutaupo milijonus zlotų kasmet, kurie būtų išleisti kanopinių žvėrių sunaikintų miško želdinių atkūrimui.
Kitose valstybėse kompensacijos už vilkų padarytą žalą mokamos tik tuomet, jei ūkininkas tinkamai prižiūri savo bandą, nepalieka nakčiai jos be jokios apsaugos. Lietuvoje gi kompensacijos išmokamos visais atvejais. Yra avių ūkiai, kurie yra apsitvėrę savo ganyklą tinkamu elektriniu piemeniu, naudoja apsaugai tinkamų veislių šunis ir nepatiria jokios žalos, bet yra ir tokie ūkiai, kurie nė kiek neinvestuoja į savo bandos apsaugą ir tik reikalauja didesnių kompensacijų. Didelė kaltė tame ir pačių savivaldybių, kurios administruoja Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas, skirtas paremti naminių gyvulių apsaugos priemonių įsigijimą, bet rodo labai mažą iniciatyvą.

Savivaldybės paramą šių priemonių įsigijimui iki šiol skyrė tik 14 ūkininkų ir tik 11 savivaldybių yra pasitvirtinusios tvarką dėl šių priemonių kompensavimo, nors turėjo tai padaryti prieš kelis metus. Taigi didelė dalis prevencijai skirtų lėšų taip ir lieka nepanaudotos arba išleidžiamos miško želdinių tvėrimui nuo kanopinių žvėrių. Kai paklausi savivaldybės tarnautojų, kodėl jie taip elgiasi, išgirsti atsakymą: „Didinkit medžioklės kvotas, kokios dar apsaugos priemonės?“. Jeigu savivaldybės nesugeba arba nenori padėti ūkininkams, gal Vyriausybė galėtų įsteigti specialų fondą ir visas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas skirstyti ne per savivaldybes, o centralizuotai?

Daugelyje ūkių vilkų daroma žala yra pasikartojanti. Yra paskaičiuota, kad 45 ūkiuose susitelkė ketvirtadalis visos vilkų daromos žalos, padarytos 2014-2017 m. laikotarpiu, ir jei savivaldybės būtų parėmusios šiuos ūkius naminių gyvulių apsaugos priemonėmis, valstybė būtų sutaupiusi šimtus tūkstančių eurų, kuriuos dabar išleidžia kompensacijoms. Bet yra pasirinktas kitas kelias – kviesti žiniasklaidą, kelti skandalus, gąsdinti vilkais visuomenę ir reikalauti šių plėšrūnų naikinimo. Nežiūrint kiek ir kur vilkai bus išnaikinti, jų kaimynyste nebus patenkintas nė vienas ūkininkas ir vilkams paprasčiausiais visai neliks vietos Lietuvoje. Dėl intensyvios medžioklės ir taip silpnos vilkų šeimos bus dar labiau išardomos, o likę pavieniai vilkai, negalintys sumedžioti už save stambesnio ir stipresnio laukinio grobio, iš bado eis į ūkininkų sodybas ir taps valkataujantys avių augintojų palydovais. Todėl intensyvesnė vilkų medžioklė nesumažins jų daromos žalos, o padidinti gali. Visa tai naudinga tik medžiotojams, kurių kiekvienas geidžia sumedžioti šią „saugomą“, o iš tiesų niekada Lietuvoje nesaugotą rūšį.

Mes sakome, kad taip neturi daugiau tęstis ir valstybės politika turi pasikeisti prisitaikymo prie gamtos linkme vietoje nepatogių rūšių naikinimo. Laukinė gamta yra valstybės, visos visuomenės turtas ir jos likimas negali būti nulemtas vienos tam tikros grupės žmonių. Ūkininkai gyvulius augina ne sau ir mes, būdami jų klientais, norime, kad ir ūkiai klestėtų ir laukinei gamtai būtų Lietuvoje vietos. Tai galima pasiekti tik sugyvenimo su gamta keliu. Nedarnus žemės ūkis neturi daryti žalos gamtai, todėl reikalaujame atšaukti planus didinti vilkų sumedžiojimo kvotą ir išnaudoti visas kitas šiuo metu esančias žalos sumažinimo priemones, kurių pagal dabartinį Vilko apsaugos planą yra net 17. Taip pat reikalaujame netvirtinti naujos redakcijos „vilkų apsaugos“ plano, kuriame iš tiesų tik legalizuojamas jų naikinimas, kai tuo tarpu dėmesys prevencijai, sugyvenimui ir švietimui paliekamas paskutinėje vietose.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Austėja Jan... Prieš vilkų medžiojimą. Žudymas vien dėl malonumo amoralus ir neteisėtas turėtų būti civilizuotoj valstybėj. 2019-02-22 / 10:59
2 Monika Mor... Pasirašau kad nebutu bereikalingai medžiojami vilkai 2019-01-03 / 19:28
3 Neskelbiamas asmuo As pries medziokle,nera ko zmonem nosi kisk i gamta ,ir taip viska naikina zmones Vilnius 2018-12-18 / 01:18
4 Vytautė Val... Butinai drausti visas medziokles ir ne tik pries vilkus! Vilnius 2018-12-16 / 20:19
5 Neskelbiamas asmuo Nejau tikrai norite, kad pasikartotu 1958m. Kinijos nesėkmė? 2018-12-10 / 22:17
6 Neskelbiamas asmuo Būdami kultūringi, galvodami apie vaikus, valstybės biudžetą, mokytojai ir taip labai ilgai tikėjo pažadais ir tylėjo. 2018-12-03 / 19:50
7 Alina Smi... Jau ,dėl gamtos sanitarų šalinimo-medžiojimo vilkų,tai tūrėtų nesikišti niekas į gamtos surėdytus galimus. Žmonės patys daug technikos įvežę į miškus,juos išrausę sukėlė nesaugą gyvūnams ir žvėrims.O dabar išvijęs iš miškų zonos žvėris,dar nori juos sumedžioti ?! Kur logika ?! Nepritaria gyvūnų ;žvėrių nesaugiai trugdymui gyventi ir juos medžioti,jei prieš tai juos erzino ir atėmė jų namus.Kurkitės draustinių zonas ir plėskitės bendruomenėse .Visur turi būti sauga,o kitur populiacija. 2018-12-03 / 11:55
8 Eglė Nov... Užtenka žudyti gyvūnus savo malonumui...jei bandysit sakyti, kad reikia kontroliuoti jų skaičių - niekur niekas jų išvis nebemato ir nebesutinka 2018-12-02 / 14:22
9 Neskelbiamas asmuo Gamta susitvarkys pati. Ūkininkams prisitaikyti reiks :) Šilutė 2018-12-02 / 08:48
10 Giedrius Uzn... Valdžios suskiai labai stengiasi, kad Lietuvoje neliktų lietuvių, ir net gyvūnų. Klaipėda 2018-11-29 / 12:36

Peticija dėl greičio ribojimo priemonių , Dzūkų g.

Einaras. Adresuota: LR Susisiekimo ministerija; Vilniaus miesto savivaldybė; Vilniaus meras R.Šimašius; LR Seimo saugaus eismo komisija;Vilniaus miesto ūkio transporto skyrius

Mes, naujinikų bendruomenės nariai, kreipiamės į miesto savivaldybę su prašymu įrengti greičio ribojimo priemones, Dzūkų g. Dzūkų g. ilgį sudaro beveik 2km, joje yra 6 perėjos, keli vaikų darželiai, bei mokykla. Pastovus tiek automobilų tiek žmonių srautas sudaro daug avarinių ir pavojingų situacijų, kurios taipogi yra pažymėtos Vilniaus miesto Juodūjų dėmių žymose (žyma JDT 58, nors žyma tik viena, mūsų manymu mažiausiai turėtų būti 3. Pelesos ir Dzūkų perėja, perėja tarp Dzūkų 27 ir Dzūkų 10a namų.) Šioje gatvėje nėra jokių greitį ribojančių priemonių apart kelio ženklų. Naujininkų gyventojų patirtis rodo, kad kelio ženklų neužtenka suaugusiūjų ir vaikų saugumui išsaugoti. Su šia peticija prašome atsižvelgti į mūsų norus sumažinti pavojingų eismo įvykių skaičių šioje atkarpoje. Mūsų uždavinys – su Jūsų visų pagalba pasiekti, kad dzūkų gatvė taptų saugesnė pėstiesiems.

Dėl daugiabučių namų statybų Kalnėnuose

T. Gulbinas. Adresuota: Vilniaus m. meras R. Šimašius, Vilniaus m. savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Gerbiamas mere Remigijau Šimašiau, Dėkojame už turiningą diskusiją su Kalnėnų ir Pavilnio bendruomenėmis sausio 29 d. Diskusijos metu daug laiko buvo skirta daugiabučių namų statyboms individualių namų kvartaluose, konkrečiai Airių g. 8, 10 ir 12. Susitikimo metu sakėte, jog kartu su Vilniaus m. vyriausiuoju architektu Mindaugu Pakalniu esate aptarę, kaip taikyti teisės aktų reikalavimą, kad nauji statiniai neturi išsiskirti iš rajono konteksto. Ši tema yra labai opi Kalnėnų gyventojams, todėl dar kartą atkreipiame savivaldybės administracijos dėmesį į susidariusią nepriimtiną situaciją ir teikiame siūlymus, kaip užtikrinti darnią Kalnėnų plėtrą ateityje. Kaip žinote, penkiabučių namų statyba individualiai statybai skirtuose sklypuose Airių g. 8, 10 ir 12 buvo pripažinta neteisėta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos. Tačiau, nepaisant ginčo teisme, detaliojo plano sprendiniai Savivaldybės administracijos iniciatyva buvo pakoreguoti taip, kad įteisintų minėtas statybas. Panaši situacija yra susidariusi ir Škotų g. Individualiems namams statyti skirtuose sklypuose yra statomi devynbučiai (trys tribučiai) ir penkiabučiai namai. Gyventojai raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, statybų inspekciją, galų gale ir į teismą dėl daugybės pažeidimų (neišlaikomas atstumas iki kitų namų, nesilaikoma minimalių sklypo dydžio reikalavimų vienam namui, neišlaikomi automobilių aikštelių minimalūs atstumai ir t.t.). Teismas skundą atmetė motyvuodamas senaties termino praleidimu. UAB "Kalnėnų Projektai" šiuo metu yra pateikusi Vilniaus miesto savivaldybės Miesto Plėtros departamentui projektą statyti du keturių aukštų daugiabučius adresu Moldovos g. 18, Vilnius. Kiekvienas jų po 19 butų. Sklypas daugiabučių statybai yra visiškai apsuptas individualių gyvenamųjų namų ir kotedžų. Kalnėnų bendruomenė nepritaria tiems argumentams, kuriais Airių g. ir Škotų g. daugiabučių statybos pripažintos teisėtomis, ir prieštarauja daugiabučio Moldovos g. 18 statyboms. Pastarojo objekto statytojas tinkamai neinformavo gyventojų apie projektinių pasiūlymų viešinimą, todėl Kalnėnų bendruomenės nuomonė nebuvo išklausyta. Be to, Airių g., Škotų g. Ir Moldovos g. daugiabučiai visiškai išsiskiria iš šių gatvių konteksto bei paties rajono konteksto, kuriuose vyrauja individualūs namai. Bendruomenei yra nepriimtina, kad: 1) Detaliojo plano korektūra Airių g. atlikta po to, kai VTPSI pripažino statybas neteisėtomis; 2) Yra svarstomi ir išduodami leidimai daugiabučių namų statyboms individualių namų kvartale visiškai neatsižvelgiant į aplinkos kontekstą. Be to, daugiabučių namų statybai Kalnėnuose nėra tinkamos gatvių ir inžinerinių tinklų infrastruktūros. 2018 m. gegužę Kalnėnų gyventojams buvo nutrūkęs geriamojo vandens tiekimas dėl pastaraisiais metais žymiai išaugusio gyventojų skaičiaus rajone ir esamos vandens tiekimo infrastruktūros nepakankamumo. Gyventojai mano, kad ir šiuo atveju pirmenybė išduodant statybų leidimus buvo teikta statytojų interesams, o ne jau esamų gyventojų teisei į sveiką aplinką. Sausio 29 d. susitikimo su Kalnėnų ir Pavilnio bendruomene metu meras paaiškino, jog Airių g. situacija atsirado dėl praeityje netaikyto reikalavimo naujų statybų leidimus išduoti atsižvelgiant į aplinkos “kontekstą”. Pasak mero, šiuo metu tokie į kontekstą netinkantys projektai leidimo negautų. Visgi, ligšioliniai valstybės institucijų sprendimai rodo, kad į aplinkos kontekstą nėra atsižvelgiama, o palankumas skiriamas statytojų, bet ne gyventojų interesams. Todėl prašome, kad: 1) išduodant naujus statybų leidimus būtų griežtai atsižvelgiama į rajono kontekstą ir nepriimami svarstyti projektiniai pasiūlymai dėl daugiabučių statybų Kalnėnuose; 2) jau pastatyti penkiabučiai nebūtų pripažįstami Kalnėnų konteksto dalimi; Leidimai statyboms būtų išduodami įvertinus infrastruktūros pajėgumus ir įpareigoti vystytoją prisidėti prie infrastruktūros gerinimo; 3) būsimų statybos projektų viešinimas prieš gaunant statybos leidimą būtų vykdomas realiai viešinant, kad kaimynai ir bendruomenė žinotų apie ketinamus statyti objektus, o nebūtų bandoma nuslėpti. Nes tik įtraukiant esamus gyventojus ir visas suinteresuotas puses, galima pasiekti visoms pusėms priimtiną rezultatą kaip, pavyzdžiui, buvo su “Cherry houses”, esančiais Moldovos ir Juodupio sankryžoje; 4) panaikinti projektinius pasiūlymus daugiabučių statyboms adresu Moldovos g. 18, Vilnius.