Kita

Išsaugokime Šimonių girią

Šimonių girios išsaugojimo iniciatyvinė grupė. Adresuota: LR Prezidentas, LR Ministras pirmininkas, LR Aplinkos ministerija, LR Sveikatos apsaugos ministerija, LR Kultūros ministerija, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Anykščių rajono savivaldybės Meras, VMU, VSTT, Valstybinis miškotvarkos intitutas

LR Prezidentui, LR Ministrui pirmininkui, LR Aplinkos ministerijai, LR Sveikatos apsaugos ministerijai, LR Kultūros ministerijai, LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Anykščių rajono savivaldybės Merui, Kupiškio rajono savivaldybės Merui, Valstybinei miškų urėdijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, Valstybiniam miškotvarkos institutui, Anykščių regioninio parko direkcijai PRAŠYMAS DĖL ŠIMONIŲ GIRIOS BIOSFEROS POLIGONO IŠSAUGOJIMO Mes, šį prašymą pasirašę Šimonių girios biosferos poligone (toliau trumpinama: Šimonių giria) gyvenantys, verslo, sveikatinimo bei kultūrinę veiklą vykdantys, poilsiaujantys, medžiojantys, miško gėrybes renkantys žmonės, esame susirūpinę dėl Šimonių girios, Lietuvos sengirių relikto, kuriam kelia grėsmę intensyvi ūkinė veikla- miško kirtimai, išlikimo. Raginame iš esmės peržiūrėti šios teritorijos miškų tvarkymo politiką ir teisinį reguliavimą ir užtikrinti šio vieno didžiausių Lietuvos miškų masyvo išsaugojimą. Šimonių giria, Anykščių ir Kupiškio rajonuose besidriekiantis miškų masyvas, yra viena didžiausių ir brandžiausių girių Lietuvoje, turtinga retomis augalų ir gyvūnų rūšimis, buveinėmis ir kultūros bei istorijos vertybėmis. Čia dar gyvena nykstančios mūsų šalies ir Europos gyvūnijos bei augalijos rūšys, tokios kaip juodieji gandrai, mažieji ereliai rėksniai, kurtiniai, žvirblinės pelėdos, baltieji kiškiai, lūšys bei saugomi vabzdžiai ir augalai. Gamtos vertybėms išsaugoti šiame miškų masyve yra įsteigtas biosferos poligonas. Giria yra priskirta „Natura 2000“ - Europos mastu saugomų teritorijų tinklui. Šiuose miškuose tebegyvuoja unikalūs etnografiniai kaimai, kuriuose atgimsta tradicijos ir kultūrinis gyvenimas: kuriasi bendruomenės, kultūros, sveikatingumo ir turizmo sričių verslai, kasmet vyksta V. Sondeckio rengiami tarptautinės klasikinės ir modernios muzikos koncertai, tarptautinis Miško festivalis, Žalčiasalio festivalis, dailininkų plenerai, vaikų stovyklos, senųjų amatų mokymai, kūrybinės dirbtuvės, plenerai, gausiai lankomi atlaidai ir Mišios medinėje Inkūnų bažnytėlėje. Nors Šimonių giria turi didžiulę gamtinę, rekreacinę ir kultūrinę vertę ir priklauso saugomų teritorijų tinklui (biosferos poligonas, Natura 2000), tačiau tuo pačiu didžioji šios girios dalis yra priskirta ūkinių miškų grupei, kur šiuo metu intensyviai ūkininkaujama miškus kertant plynai. Susidaro paradoksali situacija, kai ta pati teritorija yra ir saugoma, ir intensyviai kertama. Teisinėje valstybėje tokia teisinė situacija yra negalima. Taip dėl trumpalaikio pelno naikinamas ilgaamžis Lietuvos gamtinis turtas, gyvybiškai svarbus mūsų sveikatai, kultūrai ir ateities gerovei. Yra paskaičiuota, kad miško teikiamos ekosistemų paslaugos (pvz., CO2 sugėrimas, vandens apsauga, bioįvairovės apsauga, rekreacija ir kitos) yra 1,5 karto didesnės nei iškirstos medienos vertė, o tautos savivertei ir tapatybei girios vertė yra neįkainojama. Dabartinis reguliavimas neužtikrina tinkamos esamų vertybių apsaugos ir vientisos girios išsaugojimo. PRAŠOME sustabdyti Šimonių girios biosferos poligono miško masyvo ardymą, peržiūrint ir keičiant teisinį teritorijos reguliavimą ir užtikrinti veiksmingą girios apsaugą dabarties ir ateinančioms kartoms. Kaip galimus sprendimus, SIŪLOME: Keisti esamus ūkinius miškus (IV grupė) ir apsauginius miškus (III grupė) į ekosistemų apsaugos ir rekreacinius miškus (II a ir b grupės). Mažinti ūkininkavimo intensyvumą, drausti plynus kirtimus, išsaugoti brandžius miškus ir miško paklotę, riboti sunkiosios technikos naudojimą, griežtinti miškotvarkos projektų rengimo ir leidimų kirsti išdavimo kontrolę ir priežiūrą, prieš išduodant leidimus (ir einamiesiems kirtimams) atlikti privalomą kirtimų poveikio aplinkai vertinimą, įtraukiant vietos bendruomenes. Vykdyti įsipareigojimus saugant rūšis Natura 2000 teritorijoje ir garantuoti gamtinių kompleksų apsaugą, atlikti esamos būklės išsamią inventorizaciją ir šioje teritorijoje vykdyti TIK ekologinę miškininkystę. Plėsti biosferos poligono ribas, numatyti jame naujus arba plėsti esamus draustinius, sukurti rekreacinę zoną. Kol nebus priimti atitinkami sprendimai ir užtikrinta girios apsauga, skelbti moratoriumą naujiems kirtimams ir stabdyti jau išduotus leidimus miškui kirsti. Įtraukti sustiprintą Šimonių girios biosferos poligono gamtos apsaugą į ruošiamą Nacionalinę miškų strategiją. Šimonių giria yra Lietuvos ir Europos gamtos vertybė ir yra priskiriama prie didžiausių rekreacinės kokybės arealų Lietuvoje. Todėl mūsų visų tikslas turėtų būti išsaugoti brandų ir vientisą Šimonių girios miškų masyvą ir auginti jo ilgalaikę gamtinę vertę, kuri yra būtina mūsų sveikatai, poilsiui ir gerovei, naudoti ją pagal darnaus vystymosi principus. Tik tokia, gamtiškai turtinga giria turės ilgaamžį potencialą pritraukti poilsinį, rekreacinį, prestižinį sveikatingumo verslą, gamtos pažinimo paslaugas. Tokia giria neš kultūrinę ir ekonominę naudą kurorto statusą turinčiam Anykščių miestui, regionui ir Lietuvai, o tai bus ilgaamžė ir tvari nauda. Šimonių girios išsaugojimo iniciatyvinė grupė Kontaktams: [email protected]

Peržaisti varžybas dėl teisėjų (Prancūzija - Lietuva)

Nojus. Adresuota: Lietuva

Teisejai sugadino žaidimą. Norime Lietuva-Prancūzija rungtynių pakartojimo, nes teisėjai nereagavo į klaidas

Prašymas pripažinti ir užtikrinti gyventojų teisę tradiciškai važinėti rogutėmis nuo šlaito, esančio valstybinėje žemėje tarp S. Žukausko ir Minties gatvių Vilniuje.

R.Pokrovskij. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybei

Mes, Vilniaus Šiaurės miestelio gyventojai, Žirmūnų rajono gyventojai ir jų prašymą palaikantys Lietuvos žmonės, prašom Vilniaus savivaldybę, Nacionalinę žemės tarnybą pripažinti Šiaurės miestelio bendruomenės, Žirmūnų rajono gyventojų vaikų teisę čiuožinėti rogutėmis nuo šlaito, esančio tarp S. Žukausko ir Minties gatvių, t. y. vietoje, vaikų vadinamoje “Everestu” (pažymėta schemoje 1 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119309358437). Ši gyventojų ir jų vaikų tradicinė teisė buvo pažeista, kai Joachimo Lelevelio gimnazija pradėjo statyti tvorą (nuotrauka 1 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10218886086007999), kertančią šlaitą ir darančią čiuožinėjimą/slidinėjimą nebeįmanomu. Apie tvoros statybą gyventojai nebuvo perspėti (nuotrauka 2 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119288877925). Mes prašome apginti gyventojų ir jų vaikų teisę į žiemos džiaugsmus, atlikti visus veiksmus, kad specifinis kelio servitutas būtų pripažintas šioje vietoje (kurios dalis yra gimnazijos teritorijoje), o šlaito teritorija, esanti nesuformuotame sklype, gautų žiemos rekreacinės zonos statusą ir būtų pripažinta žiemą veikiančia laisvalaikio aikštele (nuotraukos 3 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10218886712943672 , 4 https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119422801273). Gyventojų ir jų vaikų teisė važinėti rogutėmis turi kelio servituto požymius: * Šio kalnelio paskirtis žiemą yra čiuožinėti rogutėmis – gyventojai ir jų vaikai ilgą laiką tokiu būdu tradiciškai naudojosi šlaitu ir norėtų tai tęsti toliau. * Gyventojai naudodavosi šlaitu atvirai ir niekada nesulaukdavo Savivaldybės ar gimnazijos, vėliau perėmusios žemės patikėjimo teisę, prieštaravimų čiuožinėti čia rogutėmis. * Žiemą šis šlaitas (ir pievelė apačioje) kitos paskirties neturi. * Šlaite šioje vietoje yra keli pėsčiųjų takai į apačią/į viršų (CK 4.118 http://www.infolex.lt/ta/18140:str4.118, numato galimybę kelio servitutą suteikti pėsčiųjų takui). * Žiemą šie takai buvo naudojami čiuožinėjimui rogutėmis. Kalno šlaitas ir jo apačioje esanti pievelė buvo žiemos metu veikianti rekreacinė zona, tokia pati, kaip paplūdimys vasaros metu (Žemės įstatymas 23.1.3 https://www.infolex.lt/ta/75193:str23, apie servituto nustatymą administraciniu aktu), čia vaikai turėjo galimybę aktyviai leisti laisvalaikį, džiaugtis žiemos teikiamomis pramogomis. * Gyventojai sąžiningai dalinosi atsakomybe, suprato naudojimą kaip pareigą: rinkdavo nuo šlaito šiukšles, paruošdavo šlaitą žiemai ir čiuožinėjimui (surinkdavo akmenis, stiklo šukes, užkasdavo duobes). * Kito šlaito ar kitos vietos, kur būtų galima čiuožinėti rogutėmis, bendruomenė neturi. Žiemą Šiaurės miestelis netektų vienintelės aktyvaus laisvalaikio praleidimo galimybės. Kelio servituto suteikimas šiai žemės sklypo daliai (perduotos gimnazijai) užtikrintų tinkamą sklypo naudojimą (CK 4.111.1 http://www.infolex.lt/ta/18140:str4.111, apie servituto tikslus). Gyventojai siūlo ir savo sprendimus: Tvora ties “Everesto” šlaitu gali būti perkelta prie šiluminės trasos, esančios šlaito apačioje. Gimazija šioje vietoje ateityje naujų pastatų statyti negalėtų dėl čia esančios šiluminės trasos apribojimų, tad tvora, tveria tik pievelę. Perkėlus tvorą prie šiluminės trasos, pievelė liks gimnazijos nuosavybėje, bet žiemą atsiras galimybė naudoti ją ir šlaitą pagal iki šiol buvusią paskirtį – čiuožinėti rogutėmis. Kitas būdas užtikrinti žemės sklypo tinkamą naudojimą - sugalvoti techninį sprendimą, kad tvorą būtų galima nurinkti žiemos sezonui. Patirtus nuostolius gimnazijai (nurenkant ir surenkant tvorą) gyventojai pasiruošę kompensuoti savo darbu: patys gali tvorą nurinkti (žiemos pradžioje) ir surinkti (žiemos pabaigoje). Tai gali būti įrašyta į servitutą. Bendra veikla padės stiprinti gimnazijos ir Šiaurės miestelio gyventojų bendradarbiavimą, kuris būtinas sprendžiant kvartalo problemas. Galima suderinti abu sprendimus: stacionari tvora tegul eina palei šiluminę trasą, o nuimama tvora būtų aptverta gimnazijos teritorija ant šlaito. Tokiu būdu rudenį, pavasarį ir vasarą, kaip tik tada, kai tai aktualu gimnazijos mokiniams, pievelė būtų aptverta, o žiemą pievele naudotųsi gyventojai ir jų vaikai (ir, aišku, pačios gimnazijos mokiniai) važinėti rogutėmis, slidinėti. Padėkite išsaugoti vaikams galimybę aktyviai judėti ir džiaugtis žiemos pramogomis kai tai daryti šalia jų gyvenamųjų namų beveik nėra kur. Schema 1: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119309358437 Nuotrauka 1: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10218886086007999 Nuotrauka 2: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119288877925 Nuotrauka 3: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10218886712943672 Nuotrauka 4: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10219119422801273 Video: https://www.facebook.com/roman.pokrovskij/videos/oa.507102346500536/10219281563494689 Facebook grupė: https://www.facebook.com/groups/492182574659180/

Alytus- miestas prieš cirkus su laukiniais gyvūnais.

K. Trukanavičiūtė. Adresuota: Alytaus miesto meras

Brangus kraštieti, ar Tau rūpi, kokiame pasaulyje užaugs Tavo vaikai, anūkai, proanūkiai? Ar manai, kad žmonių pramogos negali būti paremtos gyvūno kančia? Jei į abu klausimus atsakei "TAIP", kviečiu pasirašyti šią peticiją ir padėti savo mylimam miestui žengti koja kojon su moderniausiais miestais pasaulyje. Sekime Jonavos pavyzdžiu ir žiauriam, purvinam ir tamsiam cirkui pasakykime NE! Nes mes galime ir privalome!

Nemenčinės plento susiaurėjimo rekonstrukcija/platinimas bei sankryžų įrengimas saugiam eismui.

Aurimas Kavalnis. Adresuota: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos. Vilniaus miesto savivaldybė. Remigijus Šimašius.

PASIRAŠAU UŽ: Nemenčinės plento atkarpos nuo Kairėnų g. iki Miškonių gyvenvietės rekonstrukciją bei tinkamų transporto srautams sprendimų susikertančiuose keliuose įrengimą. SIEKIS: Saugus eismas, bei spusčių mažinimas. PROBLEMA: Piko metu saugiai įsilieti į srautą iš šoninių gatvių ganėtinai sunku, ypatingai vasaros sezono metu, kai visi plūsta link ežerų, sodybų bei nuosavų namų plento prieigose. Susiaurėjime, kur yra tik dvi eismo juostos abiejomis kryptimis, kelkraščiai duobėti, dažnai pasitaiko avarinių situacijų. Sankirtos su plentu nesaugios dėl spusčių. Vilniaus rajono savivaldybė jau rekonstravo savo dalį, o miestas dalina pažadais. NES MAN NE VISVIEN!

Issaugoti Lietuvos miskus ir silus

Algirdas Gaidys. Adresuota: Lietuvos piletis

Mane labai stebina vyriausybes neatsakingas poziuris i Lietuvos misku kirtima. Lietuva greit taps dykuma. Reikia riboti valstybiniu ir privaciu misku kirtima. Issaugokime Lietuvos nuostabia gamta !!!

NE didėjantiems automobilių spūstims ir parkingo vietų trūkumui Bajorų kalvų, Bajorų ir Visorių rajonuose

Kęstutis Lukoškinas. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Miesto plėtros departamentas

PRAŠYMAS VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBEI 2019-08-01 Vilnius Mes, Bajorų kalvų ir Visorių rajonų gyventojai, sužinoję apie daugiabučių namų statybas adresu Bajorų kelias 29 (Žemės sklypo kadastrinis numeris: 0101/0004:1352), žinodami apie planus ateityje statyti namus privačiame žemės sklype GSEB Nr. 311, bei žinodami šio mikrorajono problemas, prašome: 1. Atsižvelgti į ženkliai padidėsiančius automobilių srautus (numatoma papildomai pastatyti apie 500 butų) ir skubos tvarka rekonstruoti Bajorų kelio ir Mokslininkų gatvių sankryžą, siekiant padidinti automobilių pralaidumą iš Bajorų kelio pusės, kadangi rytinio ir vakarinio piko metu (nuo rugsėjo iki birželio mėn.) jau su esamu Visorių ir Bajorų gyvenviečių gyventojų skaičiumi ir automobilių srautu minėtoje sankryžoje susidaro didelės spūstys. Šios spūstys dar padidės vykstant naujoms statyboms, o pardavus butus – Bajorų kelio ir J. Kairiūkščio gatvės taps sunkiai į/išvažiuojamos. Mūsų vertinimu galimi šie, įskaitant, bet neapsiribojant, automobilių pralaidumo sprendimo būdai : • Antros eismo juostos įrengimas, išvažiuojant iš Bajorų kelio į Mokslininkų gatvę, ir papildomos eismo juostos įrengimas nuo Mokslininkų ir Bajorų kelio sankryžos iki Geležinio vilko ir Mokslininkų g. sankryžos; • Žiedinės sankryžos įrengimas Bajorų kelio ir Mokslininkų gatvių sankryžoje; • Šviesoforo įrengimas Bajorų kelio ir Mokslininkų gatvių sankryžoje. 2. Atkreipti dėmesį į tai, kad pratęsus J. Kairiūkščio gatvę link numatomų statyti naujų daugiabučių, atitinkamai padidės automobilių srautai šioje gatvėje, o rytinio piko metu J. Kairiūkščio g. susidarys spūstys, kadangi išvažiavimas (greitėjimo juosta) į Molėtų plentą yra itin trumpas. Prašome įvertinti šią sankryžą ir atlikti reikiamus kelio rekonstrukcijos darbus, panaudojant Vilniaus miesto savivaldybei vystytojų suteiktą ir ateityje suteiksiamą paramą socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai ir (arba) rekonstrukcijos darbus įpareigoti atlikti vystytojus nustatant prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas. 3. Pateikti išsamią informaciją, kaip bei kuo vadovaujantis yra įvertinamas realus automobilių parkavimo vietų poreikis, apskaičiuojant parkavimo vietas naujiems daugiabučiams. Atkreipiame dėmesį, kad ir dabar Bajorų kalvų ir Visorių rajonuose yra parkavimo vietų trūkumas. Nemaža dalis jau esamų gyventojų ir jų svečių automobilius stato numatomų statybų sklype. Įsigalėjusi praktika statyti daugiabučius, nors ir laikantis pasenusių ir neatitinkančių šios dienos aktualijų įstatymų, priskiriant butui tik vieną parkavimo vietą, yra ydinga, nes visiems yra žinoma bei patvirtinta statistikos, kad viename bute gyvenantys asmenys paprastai turi ne vieną, o du ar net tris automobilius. Prieš išduodant leidimus statyboms, prašome dar kartą įsigilinti į projektus, kur butui priskiriama tik viena parkavimo vieta bei įpareigoti architektus bei projekto vystytojus suprojektuoti daugiau nei 18 vnt. antžeminių parkavimo vietų projektuojamo sklypo pirmame sklypo tvarkymo etape (neatsisakant ir nebloginant bendrųjų gerbūvio erdvių - vaikų žaidimo ir sporto aikštelių, augmenijos, žaliųjų erdvių), kadangi šiltuoju metų laiku dauguma gyventojų yra linkę automobilius statyti antžeminiame parkinge, o jo nesant automobilius stato kituose kiemuose. Siūlome: • Paskelbti viešąjį konkursą ir valstybinėje žemėje vakarinėje Bajorų kelio pusėje (atkarpoje tarp Mokslininkų g. ir Bajorų sodų 1-osios g.) įrengti 30-50 automobilių parkavimo vietų bei jas atiduoti/parduoti/išnuomoti gyventojams. Ant mūsų namų laiptinių durų ir socialinių medijų grupėse vis atsiranda gyventojų skelbimai su prašymais parduoti/išnuomoti parkavimo vietas. 4. Pateikti informaciją, kada bus pastatytas naujas vaikų darželis Bajorų kelyje, bei kiek vaikų vienu metu jį galės lankyti bei nurodyti, kaip ir kada bus patenkinami dar padidėsiantys gyventojų poreikiai darželiams. 5. Pateikti informaciją, kaip ir kada bus gerinamas susisiekimas viešuoju transportu su mūsų rajonui priskirta mokykla - Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazija. Atkreipiame dėmesį, kad mūsų rajonui priskirta mokykla yra už 5 km kelio. Dabar viešuoju transportu mokyklą galima pasiekti persėdant su trimis autobusais, tačiau nėra galimybės iki jos nuvykti tiesiogiai. Prašome pasirūpinti, kad mūsų kvartalo vaikai mokyklą pasiektų jei netiesiogiai, tai bent tik su vienu persėdimu. 6. Pasirūpinti, kad taip stipriai išsiplėtęs gyvenamųjų namų rajonas turėtų ne tik individualias vaikų žaidimų aikšteles, kurios įdomios yra tik mažamečiams vaikams ir jų tėvams, bet ir gražiai sutvarkytą viešąją erdvę – parką. Už numatomų statyti naujų daugiabučių yra su mišku besiribojantis sklypas, kuris įrengus takelius, suoliukus, keletą treniruoklių, apsodinus medžiais ir pan., būtų puiki laisvalaikio leidimo vieta suaugusiems vietos gyventojams.

Prieš CO2 laidojimą žemės gelmėse Lietuvoje

D. Petrošius. Adresuota: Aplinkos apsaugos ministerija

Anglies dioksido laidojimas žemėje yra pakankamai abejotinas projektas. Jeigu mokslininkai akcentuoja, kad palaidotas žemėje CO2 gali sukelti papildomų problemų dėl karbonizacijos, rūgštėjimų, kitų cheminių reakcijų, o žinant, kad Lietuvoje požeminio vandens resursai yra didžiuliai, grėsmė požeminio vandens ištekliams ir kokybei yra tikrai pirmoje vietoje

Dėl Ukmergės rajono pavadinimo keitimo į Rockmergės rajono pavadinimą

Asociacija Jaunimo Muzikos Klubas „Rockmergė“. Adresuota: Ukmergės rajono savivaldybė

Mes, žemiau pasirašę, norime, kad Ukmergės rajono gyventojų bei visų Lietuvos piliečių iniciatyva būtų keičiamas Ukmergės rajono pavadinimas į Rockmergės rajono pavadinimą. Mūsų argumentai: 1. Remiantis literatūros šaltiniais nėra nė vienos kalbininkų visuotinai priimtos vardo kilmės versijos: • Liaudies etimologijoje pasakojama viena iš legendų, kuri atėjo iš kovų su kryžiuočiais laikų ir aiškina dabartinį miesto pavadinimą. Pasakojama, kad pagonių šventykloje buvusi vaidilutė, Šventosios žvejo dukra. Bet ji sulaužiusi savo pažadą tarnauti dievams ir pamilusi tėvynės priešą – kryžiuočių riterį. Tai sužinoję vaidilos ją sudeginę. Žmonės iš kartos į kartą perduodavo pasakojimą apie aukmergę – aukos mergą (Aukmergę), ilgainiui virtusia Ukmerge. • Kita legenda byloja, kad tamsiuose šių vietų miškuose kadaise gyvenusi žynė, žmonių vadinta Vilkmerge (vilko merga). Kartą tuose miškuose medžioję kunigaikščio Dausprungo sūnus Tautvilas, kuriam pristigę strėlių, o jį tuomet užpuolę vilkai. Nuo pražūties jį ir išgelbėjo toji žynė – graži mergelė, sutramdžiusi ir nuvijusi plėšriuosius vilkus. Dausprungas pastatęs prie Šventosios pilį ir žynės garbei pavadinęs Vilkmerge. • Pirmasis Ukmergės paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose, – oficiali miesto įkūrimo data, – yra 1333 m. Vartbergės kronikoje rašoma, kad tais metais Livonijos ordino magistras „buvo prie Vilkenbergės“ (t. y. Ukmergės). Gyvenvietė pirmą kartą paminima 1333 m. Vartbergės kronikoje, kur rašoma, kad tais metais Livonijos ordino magistras „…buvo prie Vilkenbergės“. • Pirminė lietuviška miesto vardo forma tikriausiai buvo Vilkamergė. Iki Pirmojo pasaulinio karo oficialiai vadinosi Vilkmergė. Vėliau būta svyravimų, pvz., 1925 m. leidinys „Lietuvos apgyventos vietos“ rašė Vilkmergės apskritis, nors 1918–1920 m. „Lietuvos žemėlapyje“ rašoma Ukmergė (taip pat ir atnaujintame 1933 m. žemėlapyje). XX a. 4-ajame dešimtmečio pabaigoje jau įsivyravo Ukmergė, o pokariu bendrinė norma buvo tik Ukmergė. 2. Ukmergė yra tikras roko miestas, kuriame jau daug metų vyksta alternatyvus judėjimas. Pirmasis alternatyvaus roko festivalis Lietuvoje įvyko 1995 metais Ukmergėje, antrasis 1997 metais. Tuo metu vos ne kas antrame name gyveno žmogus, grojantis gitara. Grupės kūrėsi kaip grybai po lietaus. Veikė keli jaunimo muzikos klubai. Kultūros namai būdavo pilni jaunimo, norinčio renginių, aparatūros ar patalpų. Ir šiandien Ukmergėje grojančių grupių netrūksta, tačiau miesto gyventojų bendruomeniškumas nublankęs prieš kasdieninę rutiną. Gyventojai atitolę vieni nuo kitų, todėl bendruomeniškumą vėl reikia atkurti ir gražinti. Muzika sujungia žmones – įprasminkime tai miesto pavadinime “Rockmergė”, kurdami vieningo ir darnaus Lietuvos miesto įvaizdį.  3. Kas ieško, tas randa, tačiau kiekvienas miestas, kaip ir bet kuri įmonė, turi rūpintis savo įvaizdžiu. Tarptautiniame kontekste lengvai įsimenamas miesto pavadinimas “Rockmergė” padės tapti labiau pastebimais. Mūsų miestas juk nesibaigia ties rajono ribomis ir yra kur kas didesnis. Svarbu turėti ambicijų ir puoselėti vienybę, kurios kartais truputėlį trūksta. Tapkime miestu, draugišku visiems pasaulio piliečiams, jungiančiu išvykstančius ir grįžtančius, kurio pavadinimo užmiršti tiesiog neįmanoma. Todėl prašome inicijuoti šalies administracinio valdymo reformą, kad būtų pakeistas Ukmergės rajono pavadinimas į Rockmergės rajono pavadinimą.

Joniškis prieš cirką su laukiniais gyvūnais

A.Padelevičiūtė. Adresuota: Joniškio miesto meras

Brangus kraštieti, ar Tau rūpi, kokiame pasaulyje užaugs Tavo vaikai, anūkai, proanūkiai? Ar manai, kad žmonių pramogos negali būti paremtos gyvūno kančia? Jei į abu klausimus atsakei "TAIP", kviečiu pasirašyti šią peticiją ir padėti savo mylimam miestui žengti koja kojon su moderniausiais miestais pasaulyje. Sekime Jonavos pavyzdžiu ir žiauriam, purvinam ir tamsiam cirkui pasakykime NE! Nes mes galime ir privalome!