Kauno Kalėdinės eglutės menininkės pakeitimui
Daugelis žmonių, ypač kauniečių, nėra patenkinti Kalėdinės Kauno eglutės papuošimais jau keletą metų. Kauno gyventojams turėtų atsirasti galimybė padėti išrinkti menininką, atsakingą už reprezentacinės eglutės vaizdą, kuriuo vis dažniau nusiviliame. Kalėdinė Kauno eglutė džiugindavo savo dydžiu, žaliu, natūraliu paprastumu, žėrinčiais neiššaukiančiais, bet kiekvieno kalėdinius namus primenančiais žaisliukais maždaug 15 metų anksčiau, o ne perdibamais ar neįprastais papuošimais, nenatūralumu, įmantrumu, neturinčio jokio grožio bei Kalėdinės dvasios, o tik išskirtinumą, kuris galbūt įdomus kaip sprendimas, bet netinkamas antro pagal dydį Lietuvos miesto pagrindinei eglei.
Vandentiekio įvedimas
Žadvainiai – kaimas Joniškio rajone, 4 km į šiaurės vakarus nuo Joniškio 105 žmonės (2001 – 172, 2011 – 170 žmonių) 27 vaikai Iki 3 metų 5 vaikai 7 jaunos šeimos 48 sodybos ir 1 daugiabutis namas (8 butų) Gero susisiekimo, pakankamai jaunas kaimelis (pirmą kartą paminėtas kaip valsčiaus apylinkė 1940m.), kuriame gyvenimą kuria vis daugiau jaunų šeimų, tačiau gyventojai gyvena dar tais 1940 metais, kadangi kaime nėra centralizuoto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo sistemų. Kaimelio gyventojai naudojasi šuliniais, gamtinius reikalus atlieka lauko tualetuose. Šuliniuose geriamas vanduo nėra tinkamas naudoti (pridėti duomenys apie ištirtą vandenį), todėl dauguma gyventojų geriamąjį vandenį priversti pirkti parduotuvėse, arba vežtis iš Joniškio mieste įrengtos geriamojo vandens stotelės (priklauso Joniškio vandenims). Vasaros metu gyventojai susiduria su kita problema – nusenka vanduo esantis šuliniuose, todėl buitiniams reikalams (skalbimui, prausimuisi) lieka labai mažai arba iš vis nepakanka vandens. Už 5 kilometrų nuo Žadvainių k ir 11km nuo Joniškio esančio Daunoriškės kaimelio (163 žmonės 2011m) gyventojai turi galimybę naudotis gyvenvietėje esančiu centralizuotu vandens tiekimu, todėl Žadvainių kaimo gyventojai jaučiasi patyrę atskirtį nuo civilizacijos. Tikimės būti suprasti ir išgirsti.
Dėl gyvūnų nuodijimo graužikų nuodais ir kitokiomis priemonėmis
Pastaruoju metu viešumoje pastebima vis daugiau nutikimų, kai šeimininkų augintiniai apsinuodija specialiai tam paruoštais "skanėstais", kurių sudėtyje yra graužikų nuodų arba kitokių kenksmingų gyvūnams medžiagų. Dažniausiai piktavališkai besielgiančių ir viešose vietose tokius ruošinius paliekančių žmonių naudojami graužikų nuodai, kadangi jie lengvai prieinami daugumoje populiariausių prekybos vietų. Šia peticija siekiame atkreipti dėmesį ir paskatinti įvesti kontrolę tokiems kenksmingiems produktams kaip graužikų nuodai ir kitoms panašaus pobūdžio ir vartojimo cheminėms medžiagoms, kadangi šiuo momentu labai sunku arba neįmanoma susekti asmenis, žiauriai besielgiančius su kitų žmonių naminiais gyvūnais, bei priversti juos prisiimti atsakomybę už šiuos poelgius bei netektis ir patirtus nuostolius gyvūnų šeimininkams. Taip pat rekomenduojame pasitelkti šias priemones siekiams išpildyti: 1) Uždrausti prekybą graužikų nuodais ir kitokiomis panašios paskirties priemonėmis bendros paskirties prekybos centruose; 2) Suteikti leidimą prekiauti graužikų nuodais bei kitomis panašios paskirties priemonėmis tik specializuotose veterinarijos ar sanitarijos parduotuvėse; 3) Reguliuoti prekybą graužikų nuodais bei kitomis panašios paskirties priemonėmis tik su išduodamais leidimais, po to, kai asmuo yra registruojamas specializuotos parduotuvės duomenų bazėje, siekiant užtikrinti jo paties ir kitų saugumą, bei palengvinant paieškas, tiriant žiauraus elgesio su gyvūnais veikas;
Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais
Kuo toliau, tuo žiauriau Lietuvoje elgiamasi su mūsų draugais keturkojais, tai lazdom padaužo, tai išmeta į gatvę, tai nukankina iki mirties, o dar geriau gimusius nuskandina!!! Šiuo metu LR galioja tokie įtatymai: Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje numatoma, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtraukia baudą nuo 50 iki 1,2 tūkst. eurų. Padarytas pakartotinai, nusižengimas užtraukia baudą nuo 1,2 tūkst. Iki 1,75 tūkst. eurų. Siūlome pakeisti įstatymą, nes žiaurus elgesys su gyvūnais įgauna pagreitį. Siūlymas: Žmogaus žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas užtrauktų baudą nuo 1 iki 1,2 tūkst.eurų, kurie būtų pervedinėjami į gyvūnų globos/priežiūros namus, o pinigai skirti gyvūnams gydyti, prižiūrėti, įrengimams ir geresniam gyvūno gyvenimui. Taip pat, nuo 60 iki 80val. neatlygintinai dirbti gyvūnų globos/priežiūros namuose. Padarytas pakartotinai, nusižengimas užtrauktų baudą nuo 1,2 iki 2,5 tūkst. eurų, ir nuo 80 iki 160val. neatlygintino darbo gyvūnų globos/priežiūros namuose. GELBĖKIME SAVO KETURKOJUS DRAUGUS. SUSTABDYKIME KELIĄ ŽIAURIAM ELGESIUI.
Už neatidėliotiną Jono Noreikos – generolo Vėtros nelegalios atminimo lentos nukėlimą nuo Lietuvos mokslų akademijos pastato
Paviešinus faktus apie Jono Noreikos – generolo Vėtros tiesioginį vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metais steigiant Šiaulių getą, organizuojant Lietuvos piliečių žydų „izoliavimą“, jų turto nusavinimą, laisvių suvaržymą ir kitaip kolaboravus su Holokausto vykdytojais, raginame neatidėliojant nukabinti atminimo lentelę Jonui Noreikai nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato.
Dėl automobilių plovyklos Aušros ir V. Kudirkos gatvių sankirtoje statybos
Mes nepritariame, kad gražiausioje Šakių miesto centro vietoje, Aušros ir V. Kudirkos gatvių sankirtoje, priešais naujai įruoštą miesto parką, fontaną, kariljoną, būtų statoma automobilių savitarnos plovykla.
DĖL PĖSČIŲJŲ IR AUTOMOBILIŲ TUNELIO, JUNGIANČIO SAUSUPIO IR PALIONIŲ GATVES ĮTRAUKIMO Į VILNIAUS MIESTO TERITORIJOS BENDRĄJĮ PLANĄ
Kreipimosi priežastys ir tikslai. Vilniaus miesto Panerių, Naujininkų seniūnijų Zuikių, Voverių, Palionių gatvių gyventojai, norėdami pėsčiomis pasiekti mokyklą, parduotuvę, vaistinę, paštą ir kitas įstaigas, priversti kirsti geležinkelį arba eidami per bėgius, arba lįsdami per lietaus kanalizacijos vamzdį, o važiuojantys automobiliais turi daryti keliolikos kilometrų lankstą. Kitų praėjimų ir pravažiavimų per geležinkelį 9 kilometrų ruože nėra. To pasėkoje vien praeitų metų gruodžio 15 d. pravažiuojančio traukinio buvo mirtinai suvažinėtas Zuikių gatvės gyventojas. Dėl šios problemos sprendimo gyventojai į visas galimas instancijas kreipėsi nuo 2017 m. Po ilgalaikio susirašinėjimo Vilniaus miesto teritorijos bendrojo plano (toliau-BP) rengėjai įtraukė į BP projektą tunelį pėstiesiems ties Zuikių gatvės pralaida, tačiau ignoravo siūlymą įrengti tunelį lengviesiems bei specialių tarnybų automobiliams sujungiant Vaduvos ir Palionių gatves. Vaduvos gatvės gyventojai pasiūlė kitą alternatyvų variantą tunelio įrengimui sujungiant Sausupio ir Palionių gatves. Šis sprendimas leistų sujungti transporto jungtimi besivystančius Užusienio, Salininkų mikrorajonus su Žemaisiai Paneriais, kur yra mokyklos, darželiai, paštas, darbo vietos, Norfos prekybos bazė, Gariūnų turgavietė ir kiti traukos centrai. Šiam variantui neprieštarauja privatus investuotojas, siūlantis įrengti tunelį privačiomis lėšomis, jei Vilniaus miesto savivaldybė paskelbtų atitinkamą konkursą. Be to, jungties tuneliu įrengimas tarp Auštųjų ir Žemųjų Panerių privataus investitoriaus lėšomis yra nagrinėtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų bei Miesto planavimo ir plėtros komitetuose. Šiam pasiūlymui, įvertinus Miesto plėtros ir Miesto ūkio ir transporto departamentų pastabas, iš esmės pritarta. Problemos vienas iš sprendimų – įrengti po geležinkeliu pėsčiųjų ir lengvųjų bei specialios paskirties automobilių tunelį, jungiantį Palionių ir Sausupio gatves. Todėl, remdamiesi Peticijų įstatymu, reikalaujame, kad: Pėsčiųjų ir automobilių tunelis, jungiantis Palionių ir Sausupio gatves būtų įtrauktas į Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį planą. Piedas: Pėsčiųjų ir automobilių tunelis, jungiantis Sausupio ir Palionių gatves https://ibb.co/hP3j7K Prašome šį mūsų kreipimąsi pripažinti peticija.
UŽ GYVŪNŲ TEISES
Jie mus myli besąlygiškai ir nesavanaudiškai, jie pasitiki mumis. Mes esame atsakingi už savo augintinius, įsipareigoję juos saugoti ir mylėti, nes be mūsų jie neturi nieko. Blogiausia, kad neturinčių kur prisiglausti gyvūnų yra begalės. Su kiekviena diena daugėja žmonių, kurie be jokios širdies graužaties išmeta savo augintinius į gatvę ir palieka juos likimo valiai, nebijodami padarinių. Prieglaudos perpildytos benamiais šunimis ir katėmis, kurie gyvena su viltimi būti pastebėti. O dabar pagalvokime apie tuos gyvūnus, kuriuos ištinka baisesnis likimas, kurių šeimininkai nusprendžia nebesivarginti ir savo augintinį tiesiog nužudo. Lietuvoje nėra įstatymo ginančio naminių gyvūnų teises, gyvūnai nuodijami, skandinami ir niekas už tai neatsako. Kiek iš jūsų palaidojo savo augintinį per pastaruosius du mėnesius, nes kažkas parkuose ir namų kiemuose primėtė žiurknuodžių? Ar buvo pajudintas bent pirštas, kad piktadariai būtų surasti? Ne. Jie vis dar vaikšto tarp mūsų, tikėdamiesi atimti daugiau gyvybių ir išsisukti nesulaukus jokios deramos bausmės. Štai kur mes gyvename, šalyje, kurioje gyvybė yra tik dar vienas skaičius. Kviečiu jus susivienyti ir padėti Lietuvai tapti geresne vieta. Apsaugokime tuos, kurie negali to padaryti patys. Mes - vienintelė jų viltis.
Už kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimą
Kultūros lauko bendruomenė yra nusivylusi derybomis su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir kitomis valdžios institucijomis dėl kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2019 metais. Nors deklaruojama, kad kultūra yra prioritetas ir pirmąkart Nepriklausomos Lietuvos istorijoje Lietuvos Respublikos Seime veikia Kultūros komitetas, deja, didesnio dėmesio kultūra ir jos žmonės taip ir nesulaukė. Nevykdomas ir Lietuvos Respublikos XVII Vyriausybės programos pažadas suvienodinti kultūros ir švietimo sektorių atlyginimų vidurkius. 2017 m. Lietuvoje kultūros srities darbuotojų vidutinis darbo užmokestis buvo 593 eurai atskaičius mokesčius, kai tuo pačiu laikotarpiu šalies vidurkis – 747 eurai po mokesčių. Atlyginimai kultūros ir meno darbuotojams nedidinti nuo 2016 metų ir yra mažiausi visame viešajame sektoriuje Lietuvoje, o vidutinis kultūros srities darbuotojų darbo užmokestis yra trečias mažiausias visoje Europos Sąjungoje. Nesprendžiama darbo užmokesčio didinimo problema sąlygoja nuolatinį kultūros darbuotojų skaičiaus mažėjimą (nuo 13,5 tūkst. 2014 m. iki 13,3 tūkst. 2017 m.), formuoja kitas sudėtingas kultūros lauko situacijas: kultūros įstaigose regionuose ima trūkti profesionalių darbuotojų, neatvyksta dirbti jauni, įgiję kultūros ar meno srities išsilavinimą specialistai, o tai neišvengiamai įtakoja kultūros paslaugų kokybę. Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas kreipėsi į visas valdžios institucijas: Seimo komitetus, susitiko su Ministru Pirmininku, inicijavo Kultūros ministerijoje darbo grupės sukūrimą dėl darbo užmokesčio didinimo programos parengimo, prašė 2019 metų biudžete numatyti 30 mln. eurų ir nuo 2019 m. sausio 1 d. kiekvienam kultūros darbuotojui padidinti atlyginimą vidutiniškai 150 eurų. Deja, Kultūros ministerija (LR Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. birželio 27 d. pasitarimo pas Ministrą pirmininką protokoliniu sprendimu) 2019 metais pasiūlė tik 3,5 mln. eurų, t.y. vidutiniškai 21 euru padidinti kiekvieno kultūros darbuotojo atlyginimą. Todėl Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas, atstovaujantis profesinių sąjungų nacionalines organizacijas, kultūros įstaigų nacionalines organizacijas (sąrašas pridedamas), kreipiasi į LR Vyriausybę, LR Seimą ir LR Prezidentę, dar kartą ragindamas atkreipti dėmesį į kultūros srities darbuotojų problemas ir reikalaudamas 2019 metų biudžete numatyti 30 mln. eurų kultūros įstaigų darbuotojų atlyginimams didinti. Deklaracijų laikas baigėsi:kultūros darbuotojai nori gyventi oriai. Kultūros komiteto atstovaujamos institucijos: Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija Asociacija Kultūros savivaldos kolegija Klaipėdos muzikinio teatro profesinė sąjunga Lietuvos muziejų asociacija Lietuvos aktorių profesinė sąjunga „Lietuvos aktorių gildija“ Lietuvos bibliotekininkų draugija Lietuvos kultūros centrų asociacija Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjunga Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos profsąjunga (paslaugų sfera) Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjunga Lietuvos savivaldybių asociacija Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorių profesinės sąjunga Savivaldybių muziejų bendrija, asociacija Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija