Kita
Ne kino centras "Garsas" Panevėžyje sunaikinimui
Mes, žemiau pasirašiusieji, nepritariame Panevėžio miesto kino centro „Garsas“ sunaikinimui ir St. Eidrigevičiaus menų centro statybai jo vietoje. Mums nesuprantamas Panevėžio Savivaldybės noras tenkinti tik vienos, nors ir įtakingos, visuomenės grupės interesus. 1969 metais pastatytas kino centras "Garsas" buvo pagrindinis nepriklausomo ir laisvo žodžio ir gyvenimo būdo skleidėjas.Jame buvo parodyti tokie kultiniai filmai kaip "Smėlio karjerų generolai", " O laimės kūdikį", "Muzikos garsai" ir pan.Visas tuometinis pasaulio pažinimas buvo susijęs su kinu.Televizija buvo menka ir grynai propagandinė, kaip ir spauda. Dabartinis kino centras "Garsas" buvo pastatytas kito kino teatro "Garsas" vietoje, kuris veikė jau nuo 1928 metų. Kino centras "Garsas" yra seniausias kino teatras Lietuvoje šiais metais švenčiantis 90-ies metų jubiliejų. Tačiau taip mylimas gyventojų, kino centras "Garsas" buvo nuolat ignoruojamas miesto valdžios. Per ilgą savo egzistavimo laikotarpį jis buvo tik kartą kosmetiškai paremontuotas. Šaltos kino salės, nekomerciniai filmai nuolat stūmė didingą kino centrą "Garsas" į nebūtį , kol dabartinė miesto valdžia priėmė sprendimą jį visiškai sunaikinti. Mes Panevėžio miesto gyventojai, prieštaraujame miesto valdžios sprendimui nugriauti kino centras "Garsas" pastatą. Mes reikalaujame: 1.Skirti lėšas kapitaliniam kino centras "Garsas" remontui ir modernizavimui, išlaikant pagrindinę jo kaip kino centras paskirtį. 2.Suteikti kino centrui "Garsas" kultūros paminklo statusą.
griežtinti baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais
Reikia griežtinti baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais. Manau, piniginės baudos nuo 50 eur yra neadekvati sankcija už tokią žiaurią nusikalstamąją veiką. Piniginė suma minimaliai turi prasidėti nuo 1000 eur., o laisvės atėmimas turėtų būti ilgesnis nei 1m. Taip pat „čipuoti“ gyvunai su kuriais šeimininkai žiauriai elgėsi butu atimami iš šeimininkų(Jei yra įrodimai, kad buvo žiauraus elgesio su gyvūnais atvejis.)
Neuždarykite legendinio Kauno baro BO
Šiandien mus pasiekė liūdna žinia - Kaune po šį mėnesį bus uždarytas garsusis baras BO. Turbūt nėra kauniečio, kuris nebūtų girdėjęs apie šią istorinę vietą. Taip, istorinę, nes baras jau skaičiuoja 25-us gyvavimo metus. Kaip rašoma socialinio tinklo žinutėje, iš kurios mes ir sužinojome, kad ketinama žengti tokį neatsakingą žingsnį, su šiuo baru užaugo ne viena kauniečių karta. Taigi, vadinasi vieta tikrai buvo nuostabi, jei išsilaikė tiek metų. Neabejojame, jog baras BO sulauktų ir 50-ties ar net 75-erių metų, jei tik būtų išsaugotas ateities kartoms. Juk veikla vystoma nuo 1994-ųjų, kai įėjus į barą, ant sienų kabančių milijonų paveikslų ir Keith Haring piešinukų nematydavai per ore pakibusius cigarečių dūmus. Žinutėje sakoma, jog BO darbuotojų motyvaciją pakeldavo itin teigiami lankytojų atsiliepimai. Neabejoju, jų bus dar daugiau, jei tik baras tęs savo veiklą. Būtinai pasirašome peticija, kad šis Kauno kultūros objektas nedingtų amžiams!
Palikite Antano ir Jono Juškų muziejuje jo puoselėtojus – Arūno ir Vidos Sniečkų šeimą!
Kartu su Lietuvos Nepriklausomybės atgavimu 1990 m. Vilkijoje buvusioje klebonijoje buvo įkurtas Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus. Šiame name, kurio amžius siekia 300 metų, ryškiausią pėdsaką paliko žymus XIX a. tautosakos rinkėjas Antanas Juška, kunigavęs Vilkijoje. Čia mėgo lankytis garsūs Lietuvos šviesuoliai – Vydūnas, Vaižgantas, Vincas Mykolaitis-Putinas, kalbininkas Kazimieras Jaunius ir kiti. Per sovietmetį pastatas labai sunyko, tačiau 1987 m. didelėmis Vilkijos kraštotyrininko Prano Mikalausko, Kauno rajono spaudos, Kauno bendrijos „Atgaja“ ir gausybės jų talkininkų pastangomis pavyko namą išsaugoti – buvo organizuojamos talkos, renkamos aukos namo restauravimui, kuris pradėtas 1988 m. Tačiau didžiausias indėlis priklauso pagrindiniam šio muziejaus kūrėjui – Arūnui Sniečkui, kuris negailėdamas laiko, jėgų ir asmeninių lėšų kartu su žmona Vida sugebėjo muziejų paversti ypatinga dvasia alsuojančia vieta. Šios poros rankomis buvo išpuoselėta sodyba, dažniausiai savo lėšomis sukaupta daugybė eksponatų, kurie atspindi ne tik A. Juškos palikimą – čia įvairiais raštais mirga marga audiniai, skrynios, senosios buities rakandai, šalia kurių puikiai dera Arūno sukurti drožiniai, Vidos šiaudiniai sodai, muziejaus dvasią atitinkantys šiuolaikiniai menininkų darbai ir pan. Muziejuje kasmet vyksta tradicinės brolių Juškų dainų ir kalendorinės šventės, rengiamos parodos, susitikimai su įdomiais žmonėmis. Svarbiausia, kad čia dirbanti ir gyvenanti muziejininkų šeima neskaičiuoja darbo valandų ir priima lankytojus net vėlyvais vakarais, čia kvepia ne tik drožlėmis, bet ir vakariene. Visa tai atspindi tikrovę, tiesioginę praeities tąsą dabartyje. Būtent tokia nepakartojama muziejaus gyva dvasia pritraukia gausybę lankytojų. Deja, vietos valdžiai nepakako vien pakeisti muziejaus kūrėjo A. Sniečkaus pareigas (ilgus metus buvęs muziejaus direktoriumi, dabar jis tėra renginių organizatorius), Sniečkų šeimai liepta išsikraustyti iš muziejaus į socialinį būstą prisidengiant nuo 1999 m. jau nebegaliojančia senos redakcijos Muziejų įstatymo nuostata. Toks biurokratinis požiūris į muziejaus kūrėjus ir muziejinę veiklą visiškai nepriimtinas, nes iš muziejaus iškėlus jo puoselėtojus tikrai nebeliks pirminės šio gyvo muziejaus idėjos ir autentiškumo. Labai tikimės, kad vietos valdžia priims teisingą sprendimą. Prašome išsaugoti analogų neturinti muziejų ir leisti jame toliau gyventi jo kūrėjų šeimai.
Dvokui iš Lentvario valymo įrenginių - NE!
Lentvario Kilimų rajono gyventojai prašo pagalbos. Balandžio 23 d. 9.00 val. planuojamas vizitas pas rajono merę. Tema - vasaros metu kvapai nuo naujų valymo įrenginių tampa nebepakeliami. 2018m. apie šią problemą buvo kalbėta su buvusia ir esama Trakų raj. mere Edita Rudeliene. Pažadai pataisyti situaciją, kol kas ir liko pažadais. Tad gyventojai imasi iniciatyvos išspręsti šią problemą. Prašau nebūkite abejingi Lentvario problemoms. Neužtenka rašyti ir piktintis FB, reikia eiti į savivaldybę kalbėtis, ieškoti būdų, kaip visiems kartu spręsti šią problemą. Pasirašykite šią peticiją, jei Jums irgi nemalonus ar nepakečiamas tyrantis kvapas Lentvaryje. Gyvename šiame žaliame mieste, ir tikimės kvepuoti tyru oru!
Peticija, kad mokslo metų pabaiga įvyktų gegužės mėn. pabaigoje.
Kad mokslo metų pabaiga baigtųsi gegužės mėnesio pabaigoje, o ne užimtų papildomai dar vieną mėnesį (birželį) . Juk mokslo metai turėtų trukti 9 mėnesius, o atostogos - tris.
Peticija išsaugoti Vytauto parko atrakcionus
Kauno Vytauto parkas buvo bene didžiausias traukos centras mieste iki tol kol nebuvo privatizuotas. Šiuo metu generuojantis smulkias pajamas ne ką jaunesniems nei patys atrakcionai darbuotojams. Kauno savivaldybė 2018 metais laukė miestiečių pasiūlymų, koks turėtu būt parko likimas, bet iki šiol nėra aišku ar neiškils tenai daugiabučiai. Protingai atkurtas Vytauto parkas sutrauktų minias gyventojų ir miesto svečių. Šia peticija reikalaujame atkurti legendinį atrakcionų parką
Grąžinti Keturračių registraciją
Kiek galima kentėti ir versti keturratininkus būti bėgliais, liaudės priešais. Neregistruotų keturračių vis daugėja ir padėtis darosi vis sudėtingesnė: vagystės, chuliganinio vairavimo ir kitais atvejais. Nes keturračiai važinėja neregitruoti, be valstybinių numerių todėl pažeidimų ar kitų veikų susekti ar atpažinti beveik neįmanoma. Manome pats metas būtų grąžinti registraciją. Laikas visiems klubams ir keturratininkams susivienyti ir pasistengti kad keturračiai būtų vėl registruojemi.
Už Vilniaus Sapiegų parko išsaugojimą!
Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotas Sapiegų parko sutvarkymo projektas neatitinka Vilniaus miesto gyventojų lūkesčių. Ignoruojami ne kartą žodžiu ir raštu dėstyti siūlymai bei pageidavimai. Savivaldybės siūlomas masinis medžių iškirtimas, keičiant juos imitacine barokinio stiliaus parko struktūros fragmentais, prieštarauja: - Orhuso konvencijai. - Želdynų įstatymui. - Florencijos istorinių parkų ir sodų chartijai. - Sveikam protui ir visuomenės aiškiai išreikštam interesui. Reikalaujame Vilniaus mero ir savivaldybės administracijos stabdyti suplanuotą Sapiegų parko niokojimą ir pakeisti tvarkymo projektą atsižvelgiant į visuomenės išdėstytus reikalavimus.
Smurtui prieš gyvūnus - ne!
Aš manau, reikia vieną dieną a visiems stoti savo miestuose ir pradėti rimtus darbus, streikus, vieną kartą šalyje turėtų liautis tai! Tik nuo mūsų pačių viskas priklauso, kaip mes kovosim už tai, kodėl yra skriaudžiami gyvūnais, kurie yra bejėgiai už mus? Kodėl mes, GYVŪNŲ MYLĖTOJAI, negalime imtis ineciatyva išeiti į gatves, parodyti mūsų šalies trūkumus įstatymuose, gyvūnai be jegiai prieš žmones ir nieko kalti, kad yra visiškai psichiškai nesveikų žmonių, kuriems iš rašoma bauda 20€, dėl ko bausmės nėra SUGRIEŽTINTOS?? Kasdien pilna naujienų kaip susidorojama su gyvūnais, užmušami, išmetami į gatves, nunuoditi, vieną kartą užtenka būti Facebook filosofais, o išeikim į gatves ir parodykim kad mums gyvūnai, šeimos nariai. Aš vienas, o vienas to nepadarysiu, tad siūlau prisijungti prie manęs ir išškovoti griežtesnius įstatymus Lietuvoje už gyvūnų kankinimus!