Kita
Prieš CO2 laidojimą žemės gelmėse Lietuvoje
Anglies dioksido laidojimas žemėje yra pakankamai abejotinas projektas. Jeigu mokslininkai akcentuoja, kad palaidotas žemėje CO2 gali sukelti papildomų problemų dėl karbonizacijos, rūgštėjimų, kitų cheminių reakcijų, o žinant, kad Lietuvoje požeminio vandens resursai yra didžiuliai, grėsmė požeminio vandens ištekliams ir kokybei yra tikrai pirmoje vietoje
Dėl Ukmergės rajono pavadinimo keitimo į Rockmergės rajono pavadinimą
Mes, žemiau pasirašę, norime, kad Ukmergės rajono gyventojų bei visų Lietuvos piliečių iniciatyva būtų keičiamas Ukmergės rajono pavadinimas į Rockmergės rajono pavadinimą. Mūsų argumentai: 1. Remiantis literatūros šaltiniais nėra nė vienos kalbininkų visuotinai priimtos vardo kilmės versijos: • Liaudies etimologijoje pasakojama viena iš legendų, kuri atėjo iš kovų su kryžiuočiais laikų ir aiškina dabartinį miesto pavadinimą. Pasakojama, kad pagonių šventykloje buvusi vaidilutė, Šventosios žvejo dukra. Bet ji sulaužiusi savo pažadą tarnauti dievams ir pamilusi tėvynės priešą – kryžiuočių riterį. Tai sužinoję vaidilos ją sudeginę. Žmonės iš kartos į kartą perduodavo pasakojimą apie aukmergę – aukos mergą (Aukmergę), ilgainiui virtusia Ukmerge. • Kita legenda byloja, kad tamsiuose šių vietų miškuose kadaise gyvenusi žynė, žmonių vadinta Vilkmerge (vilko merga). Kartą tuose miškuose medžioję kunigaikščio Dausprungo sūnus Tautvilas, kuriam pristigę strėlių, o jį tuomet užpuolę vilkai. Nuo pražūties jį ir išgelbėjo toji žynė – graži mergelė, sutramdžiusi ir nuvijusi plėšriuosius vilkus. Dausprungas pastatęs prie Šventosios pilį ir žynės garbei pavadinęs Vilkmerge. • Pirmasis Ukmergės paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose, – oficiali miesto įkūrimo data, – yra 1333 m. Vartbergės kronikoje rašoma, kad tais metais Livonijos ordino magistras „buvo prie Vilkenbergės“ (t. y. Ukmergės). Gyvenvietė pirmą kartą paminima 1333 m. Vartbergės kronikoje, kur rašoma, kad tais metais Livonijos ordino magistras „…buvo prie Vilkenbergės“. • Pirminė lietuviška miesto vardo forma tikriausiai buvo Vilkamergė. Iki Pirmojo pasaulinio karo oficialiai vadinosi Vilkmergė. Vėliau būta svyravimų, pvz., 1925 m. leidinys „Lietuvos apgyventos vietos“ rašė Vilkmergės apskritis, nors 1918–1920 m. „Lietuvos žemėlapyje“ rašoma Ukmergė (taip pat ir atnaujintame 1933 m. žemėlapyje). XX a. 4-ajame dešimtmečio pabaigoje jau įsivyravo Ukmergė, o pokariu bendrinė norma buvo tik Ukmergė. 2. Ukmergė yra tikras roko miestas, kuriame jau daug metų vyksta alternatyvus judėjimas. Pirmasis alternatyvaus roko festivalis Lietuvoje įvyko 1995 metais Ukmergėje, antrasis 1997 metais. Tuo metu vos ne kas antrame name gyveno žmogus, grojantis gitara. Grupės kūrėsi kaip grybai po lietaus. Veikė keli jaunimo muzikos klubai. Kultūros namai būdavo pilni jaunimo, norinčio renginių, aparatūros ar patalpų. Ir šiandien Ukmergėje grojančių grupių netrūksta, tačiau miesto gyventojų bendruomeniškumas nublankęs prieš kasdieninę rutiną. Gyventojai atitolę vieni nuo kitų, todėl bendruomeniškumą vėl reikia atkurti ir gražinti. Muzika sujungia žmones – įprasminkime tai miesto pavadinime “Rockmergė”, kurdami vieningo ir darnaus Lietuvos miesto įvaizdį. 3. Kas ieško, tas randa, tačiau kiekvienas miestas, kaip ir bet kuri įmonė, turi rūpintis savo įvaizdžiu. Tarptautiniame kontekste lengvai įsimenamas miesto pavadinimas “Rockmergė” padės tapti labiau pastebimais. Mūsų miestas juk nesibaigia ties rajono ribomis ir yra kur kas didesnis. Svarbu turėti ambicijų ir puoselėti vienybę, kurios kartais truputėlį trūksta. Tapkime miestu, draugišku visiems pasaulio piliečiams, jungiančiu išvykstančius ir grįžtančius, kurio pavadinimo užmiršti tiesiog neįmanoma. Todėl prašome inicijuoti šalies administracinio valdymo reformą, kad būtų pakeistas Ukmergės rajono pavadinimas į Rockmergės rajono pavadinimą.
Joniškis prieš cirką su laukiniais gyvūnais
Brangus kraštieti, ar Tau rūpi, kokiame pasaulyje užaugs Tavo vaikai, anūkai, proanūkiai? Ar manai, kad žmonių pramogos negali būti paremtos gyvūno kančia? Jei į abu klausimus atsakei "TAIP", kviečiu pasirašyti šią peticiją ir padėti savo mylimam miestui žengti koja kojon su moderniausiais miestais pasaulyje. Sekime Jonavos pavyzdžiu ir žiauriam, purvinam ir tamsiam cirkui pasakykime NE! Nes mes galime ir privalome!
Dėl Kauno senamiesčio viešosios tvarkos užtikrinimo
Ir Kaunas Europos miestas! kur senamiestis gali būti saugomas ir tausojamas, be automobilių lakstymo gatvelėmis ir keliamo triukšmo, be parkavimo problemų ir užsikimšusių gatvių. Kur miestietis ir turistas jaustų saugumą bei paramą ir pamatęs pareigūną galėtu jo paklausti ar pasiguosti dėl pažeidėjų. Raginame Kauno miesto savivaldybę ieškoti galimybių suvaldyti įsisenėjusias viešosios tvarkos problemas senamiestyje. Taip pat prašome ir norime, kad Kaunas taptų solidžiu Europos miestu ir atitinkamai globotu seniausią miesto dalį.
„UŽ istorinio Alytaus aerodromo išsaugojimą“ (Pramonės zonos steigimui Pirmame Alytuje – NE!)
Mes, žemiau pasirašiusieji, pareiškiame, kad istorinis, jau 80 metų veikiantis aerodromas, privalo būti išsaugotas Dzūkijos sostinėje, o pramoninės Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) steigimui turi būti parinkta kita vieta NE (!) Pirmame Alytuje, NE (!) šalia tankiai apgyvendintų miesto gatvių, NE (!) prie senųjų kapinių, t. y.: NE (!) dešiniakrančio Alytaus gyventojų pamėgtose laisvalaikio, Lietuvos ir kitų šalių aviatorių bei kt. bendruomeninių, visuomeninių organizacijų nuo 1939 m. ir dar ankščiau naudojamose teritorijose
Prieš muzikinį triukšmą naktimis Vilniaus stoties rajone
Negaliu patikėti, kad jaunimui dabar leidžiama viskas.Taip, iki šiol vakarais būdavo ramu ir man, kaip stoties rajone gyvenančiam asmeniui, po darbo būdavo ramu sugrįžti į savo butą ir atvėrus langus (nes vasarą karšta) ilsėtis. Deja, dabar viskas pasikeitė. Atsirado kažkokia "platforma" ir vakarais leidžiama galinga muzika ant geležineklio bėgių.Nesąmonė,žmonės lieka įkalinti tarp keturių sienų ir negali atsidaryti langų. Visiškai pritariu internete surastai nuomonei apie šį triukšmą vienos moters. Cituoju: "Gyvenu šalia, jūsų Platformą matau pro langus. Ir nors sveikinu ant bėgių atsirandančią gyvybę, bet turiu pripažinti, kad ji yra labai, gerokai per garsi. Ypač kai karšta ir miegoti su uždarytais langais nesinori. Taigi norėčiau pamatyti leidimus garsui po 22 val. Ir pakviesti triukšmo matuotojus pas save į svečius. Rašykite asmeninę žinutę, įleisiu." Štai, kas dedasi.Vardan triukšmadarių kankinami niekuo nekalti gyventojai.Tai gal pats jaunimėlis galėtų vasarą užsidaryti tarp keturių sienų (tiesa ten būtų geriau, nes klubuose veikia kondicionieriai). Reikalauju kuo greičiau uždaryti šitą nesąmonę, pavadintą "platformą".
Atviras užsienyje dirbančių lietuvių medikų laiškas išrinktajam Lietuvos Respublikos Prezidentui
Gerbiamas išrinktasis Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, atkurtai Lietuvos Nepriklausomybei skaičiuojant trisdešimtuosius gyvavimo metus, Lietuvos sveikatos priežiūros sistema vis dar rimtai serga. Tai atspindi tik nežymiai gerėjantys lietuvių sveikatos rodikliai, dėl ko Lietuva yra nuolat kritikuojama Europos Sąjungos institucijų. Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad sveikatos paslaugų prieinamumą vis dar nepalankiai vertina ne tik visuomenė, tai nurodoma ir Valstybės kontrolės audito ataskaitoje bei Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktų tyrimų išvadose. Dažniausia akcentuojamas paslaugų ir paslaugų teikėjų pasiskirstymo netolygumas, menkas dėmesys ligų prevencijai, nevienodas pacientų prieinamumas ankstyvai ligų diagnostikai ir efektyviausiam gydymui, nepakankamas finansavimas dėl valstybės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, neracionalus esamų resursų paskirstymas bei netinkamas medicinos specialistų poreikio planavimas. Medikai skundžiasi per dideliais darbo krūviais, neadekvačiu atlyginimu, netinkamu valstybės institucijų požiūriu į medicinos specialistų kvalifikacijos palaikymą ir kėlimą. Nerimą kelia vis dažniau pasireiškiantis medicinos personalo perdegimo sindromas. Neveiksmingos, silpnai atstovaujančios ar netgi neginančios savo narių interesų profesinės sąjungos nepadeda kurti palankaus mikroklimato darbuotojams sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje. Susiklosčiusios kritinės situacijos nelengvina faktas, kad sveikatos priežiūros sistema yra smarkiai politizuota, o nuolatos besikeičiantys sveikatos apsaugos ministrai per trumpą savo buvimo valdžioje laiką neįgyvendina numatytų ilgalaikių strateginių valstybės sveikatos politikos uždavinių, todėl esminė sveikatos sistemos pertvarka nevyksta, o tokios ydingos sistemos įkaitais tampa ir pacientai, ir medikai. Visos šios išvardintos priežastys sukelia vis didėjančią ne tik patyrusių, bet jau ir jaunų medicinos specialistų emigraciją, dėl kurios sistema nuolat netenka būtinųjų jos efektyviai veiklai žmogiškųjų resursų. O nematydami sistemos pokyčių, užsienio lietuviai susilaiko ir nuo grįžimo atgal. Tenka pastebėti, kad Lietuva, laikanti save demokratiška vakarietiška valstybe, vis dar bando sveikatos priežiūros klausimus spręsti pasenusiais „sovietiniais“ ir pažangiai valstybei ydingais metodais, kurie iš tiesų yra naudingi tik tam tikroms interesų grupėms, o ne viešajam interesui. Nekyla abejonių, kad tokius sprendimus inicijuoja ir proteguoja vadinamieji sveikatos sistemos „pilkieji kardinolai“, palaikomi politikų ir stambaus privataus verslo. Tokios priemonės būdingos iš „sovietinės“ santvarkos ir įpročių besivaduojančioms šalims ir visiškai netoleruojamos demokratinėse Vakarų Europos ir Skandinavijos valstybėse. Būtent todėl darbui užsienyje medikai dažniausiai pasirenka tas valstybes, kur sveikatos politikos skaidrumas yra reali, o ne deklaruojama vertybė. Gerbiamas išrinktasis Prezidente Gitanai Nausėda, mus labai nustebino Jūsų asmeninių gydytojų pasirinkimas ir saugumo tarnybų įspėjimų bei viešojoje erdvėje, kurioje informaciją mes, užsienio valstybėse dirbantys medikai, nuolat sekame, pasirodžiusios informacijos ir iškilusių nuogąstavimų nepaisymas. Savo atkaklų pasirinkimą motyvuojate tuo, kad tai yra duoklė dviem stipriausiems Lietuvos medicinos centrams. Ar tai reiškia, kad Jūs renkatės ne asmeninį gydytoją, o asmeninį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos sistemos administratorių su neapibrėžtomis ir neribotomis galiomis? Abejojame, ar akademikas prof. Remigijus Žaliūnas galėtų tapti asmeniniu Prezidento gydytoju, pvz., kurioje nors Skandinavijos valstybėje. Nors dar 2018 m. rudenį spaudoje buvo informuota, kad, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu, profesorius supainiojo viešuosius ir privačius interesus, spręsdamas dėl savo darboviečių. Keista, kad beveik jokios reakcijos nesulaukė ir prieš kelias dienas paviešintas LRT tyrimas, kuriame prof. R. Žaliūnas atvirai įvardijamas sveikatos priežiūros sistemos „pilkuoju kardinolu“, minimi nuslėpti duomenys apie korupcijos byloje kaltinamo stambios verslo įmonės buvusio aukšto rango darbuotojo R. Kurlianskio narystę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Taryboje. Tyrime teigiama, kad LSMU rektorius ir jo artimiausia aplinka palaiko ilgalaikius ryšius su politinių partijų atstovais, per juos turi įtakos skiriant sveikatos apsaugos ministrus, priimant sprendimus dėl sveikatos sektoriaus finansavimo, taip pat ir dėl daugiamilijoninių projektų, kuriuos įgyvendinti patikima tiek LSMU, tiek jo valdomoms Kauno klinikoms (KK). Taip pat pateiktose informacijose pasisakoma apie LSMU KK ir LSMU aukštas pareigas užimančių asmenų, taip pat ir prof. R Žaliūno, vykdomą Universiteto ir vienos didžiausių Lietuvos ligoninių valdymo politiką ir jose vykdomą potencialų nepotizmą. Mes, užsienio valstybėse dirbantys medikai, reiškiame susirūpinimą dėl Prezidento institucijos diskriminavimo, išrinktojo Prezidento gydytoju skiriant prof. R. Žaliūną, minimą ir MB Baltic stambiosios korupcijos byloje. Nors prof. R. Žaliūnas byloje yra tik liudytojas, tačiau Prezidento aplinkai turi būti keliami itin aukšti moralės ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai – asmenys turi būti ne tik nepadarę jokių nusikaptimų, bet ir neturėtį įtarimų juos padarius. Primename, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimai asmenims, dirbantiems su aukščiausiais valstybės pareigūnais, yra itin griežti kitose valstybėse. Sveikatos apsaugos ministerija, teikdama visą sveikatos apsaugos reformos paketą, ypatingą dėmesį skyrė bet kurio rango vadovų nepriekaištingos reputacijos kriterijams, tačiau matome, kad užsimerkia prieš aukščiausiųjų įstaigų vadovams iškeltus įtarimus. Tad abejotinos reputacijos asmenų inkorporavimas į Lietuvos Prezidento aplinką mums ne tik kelia nuostabą, bet ir neprideda pasitikėjimo mūsų valstybe. Esame susirūpinę, ar profesorius, akademikas, LSMU rektorius, LSMU KK Kardiologijos klinikos vadovas ir dar daugybę visuomeninių pareigų užimantis profesorius R. Žaliūnas, dirbdamas atsakingą administracinį, pedagoginį, mokslinį, organizacinį darbą ir turėdamas daugybę įsipareigojimų, dėl didelio užimtumo ir laiko stokos galės tinkamai rūpintis Prezidento sveikata, be to, kaip rodo jau dauguma pateiktų faktų, jam teks nuolat balansuoti ant viešųjų ir privačių interesų pažeidimo ribos. Todėl mes, užsienyje dirbantys lietuviai medikai, prašome Jus peržiūrėti savo sprendimą. Esame įsitikinę, jog visuose Lietuvos regionuose dirba daug labai aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistų. Manome, kad pasirinkdamas savo asmeninius gydytojus, Jūs turėtumėte reikšti palaikymą tikrąjį Lietuvos sveikatos priežiūros prioritetą reprezentuojantiems sveikatos priežiūros specialistams. Svarbi sąlyga, kad tai būtų aukštos praktinės kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos medikai, o ne įtakingų universitetinių įstaigų vadovai. Šiandien naujausios visuomenės apklausos rodo, kad į Jūs esate didžiausią pasitikėjimą keliantis visuomenės veikėjas, todėl viliamės, kad Jūs tapsite ne politiškai patogios centralizacijos šalininku ir įtakingų veikėjų rėmėju, o vykdysite realią rinkimų kampanijos metu deklaruotą regionų vystymo ir Gerovės valstybės politiką. Mes, žemiau pasirašantys užsienio lietuvių medikai: ( Peticijos komentare įrašykite šalį ir ligoninę, kurioje dirbate )
Tiltas Klaipeda-Neringa
Gerb. Lietuvos Respublikos Gyventojai, Inicijuoju peticija LR Vyriausybei bei Premjerui tilto statybai tarp Klaipėdos ir Neringos
Nakvynės namams prie studentų bendrabučio - NE!
Studentai! Mus pasiekė žinia, jog šalia studentų bendrabučio, bus perkelti nakvynės namai, tai yra į Dubijos g. 1A. Tai būtų socialiniai nakvynės namai, kuriuose apsistotų grįžę iš įkalinimo įstaigų, patyrę stichines nelaimes žmonės, vienišos mamos, moterų krizių centras. Tačiau, tai taptų ir trumpalaikis prieglobstis neblaiviems asmenims, laikinoji blaivykla. Artimiausiame Šiaulių universiteto tarybos posėdyje bus svarstomas šis klausimas. Studentai! Mums rūpi jūsų saugumas, todėl raginame pasirašyti šią peticiją, kad šis svarstymas nebūtų priimtas.
Sugriežtinti bausmes nepilnamečiams už sunkius nusikaltimus!
Mane, kaip ir daugumą Lietuvos žmonių, sukrėtė siaubingas įvykis Jurbarke. Prieš keletą dienų buvo žiauriai sumušta nepilnametė mergaitė, kurią sužvėrėjęs bendraamžis, ketindamas išprievartauti, neatpažįstamai sužalojo. 16-metei buvo sukrėstos smegenys, sulaužytas žandikaulis, smarkiai pažeista trachėja, išmušti 6 dantys, sulaužyta nosis, buvo patirta ir sunki kaklo trauma. Spėkite, kas nutiko su sulaikytu nusikaltėliu? Jį po poros dienų paleido iš areštinės!!!! Taip, jis gali laisvai lankyti mokyklą ir bauginti baisaus įvykio liudininkus. Tai greičiausiai nulėmė motinos politikės pažintys ir puiki materialinė padėtis. Reikalauju, kad Seimas padarytų nors vieną naudingą darbą ir uždraustų ateityje sunkiais nusikaltimais įtariamus asmenis paleisti iš areštinės ir juos ten laikytų iki teismo. Plačiau apie įvykį https://www.delfi.lt/news/daily/crime/sukrecianti-sumustos-paaugles-istorija-su-pagalbos-sauksmu-seima-kreipesi-i-visuomene.d?id=81321062