Kita
Ydingai plėtrai Perkūnkiemyje -NE
Perkūnkiemis - tankiausiai apgyvendintas Vilniaus kvartalas. Teritorijoje, kurioje planuota iki 10 000 gyventojų, jau dabar įsikūrę gerokai daugiau žmonių. Naujo projekto “Leičių kiemo” pabaigtuvės reikš dar didesnę 13000 - 14000 gyventojų Perkūnkiemio bendruomenę. Gruodžio 30 dieną vyks dar vieno gyvenamojo būsto projektinių pasiūlymų aptarimas. Pritarus šiam projektui, gyventojų skaičius dar labiau išaugtų. 2017 m. įsikūrusi Perkūnkiemio iniciatyvinė grupė per porą mėnesių surinko duomenis apie ydingą Perkūnkiemio kvartalo vystymą, jų pagrindu parengė raštą su prašymu stabdyti visas statybas Perkūnkiemyje, kol bus įvertinta esama padėtis ir susitarta dėl tolimesnio Kvartalo vystymo. Raštas su daugiau nei 2700 gyventojų parašais buvo pateiktas Vilniaus m. savivaldybės merui, administracijos direktoriui, vyriausiam architektui. Tačiau viešosios infrastruktūros ir želdinių klausimai sprendžiami keliskart lėčiau (kalbama apie 10 metų planą), nei vystytojai patvirtins ir pradės naujus projektus, jų statybas. Tai suponuoja, kad viešosios infrastruktūros ir želdinių tiesiog nebus jau kur įrengti. SĮ “Vilniaus planas” parengtoje galimybių studijoje, kuri buvo pristatyta Perkūnkiemio iniciatyviems žmonėms, sudėlioti aiškūs trūkumai, problemos minimame kvartale. Studijos pagrindu kuriamas Perkūnkiemio kvartalo tolimesnis galimas plėtros planas, kuriame aiškiai turi būti įvardinti veikimo žingsniai, etapai neišvystytose teritorijose. Kol nebus patvirtintas Perkūnkiemio plėtros planas, dar kartą prašome stabdyti visų naujų gyvenamojo būsto projektų Perkūnkiemyje svarstymus, kol bus patvirtinta Perkūnkiemio galimybių studija ir numatytos priemonės bei etapai joje suplanuotai infrastruktūrai įgyvendinti. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių nematome galimybės pritarti naujai planuojamo projekto Girulių g. 22 svarstymui ir įgyvendinimui. Perkūmkiemio bendruomenė
Prašymas skirti didesnį 30 maršruto autobusą
Prašome pakeisti 30 maršruto autobusiuką į didesnį, nes šis yra per mažas ir negali sutalpinti visų norinčių važiuoti. Mokiniai važiuojantys į mokyklą ir grįžtantys iš jos tiesiog netelpa jame ir turi laukti 1val., kito reiso. Problema aktuali mokiniams ir jų tėvams. Pasirūpinkime vieni kitų saugumu ;)
Vykdomiems eismo pakeitimams Vilniaus mieste NE
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui Vilniaus miesto merui Peticija dėl vykdomų eismo pakeitimų stabdymo ir panaikinimo Vilniaus mieste 2019 gruodis Mes, žemiau pasirašę, Vilniaus gyventojai norime atkreipti dėmesį į paskutiniu metu nuosekliai savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vykdomus veiksmus, bloginančius transporto eismo organizavimą Vilniuje. Deklaruojant rūpinimąsi eismo saugumu yra dirbtinai kuriami ir didinami eismo kamščiai ties kiekvienu transporto žiedu ( žieduose sumažinta eismo juostų, panaikinta galimybė persirikiuoti žiede, palikta tik po vieną juostą atskirai krypčiai, dėl ko net savaitgaliais driekiasi eilės ties kiekvienu žiedu), naikinamos eismo juostos, jas atiduodant dviračių takeliams ir parkavimui ( Naugarduko gatvė). Taip pat transporto srauto „perkrautose“ gatvėse, ( kaip pvz Švitrigailos, Kalvarijų) visai dienai viena juosta leidžiama važiuoti tik autobusams, o visi kiti vairuotojai priversti važiuoti vienintele juosta. ( normalus specialistas ieškotų būdų sukurti papildomą juostą autobusams nenaikinant dviejų juostų bendram transportui). Iš minėtų pavyzdžių peršasi išvada, kad Transporto departamentui ir Eismo organizavimo skyriui vadovauja visiškai nekompetentingi asmenys, kurie nesiekia spręsti eismo problemų, o daro neapgalvotus sprendimus siekiant parodyti, kad skyrius dirba ir yra reikalingas. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad tokiais veiksmais didindami transporto kamščius Vilniuje, taip pat Eismo organizavimo skyriaus specialistai didina ir oro užterštumą mieste, ko tikrai nenori nei vienas Vilniaus gyventojas. Remdamiesi aukščiau išdėstytu prašome: 1. Kuo greičiau panaikinti „patobulinimus“ visuose Vilniaus miesto eismo žieduose, atstatant prieš tai buvusį eismo juostų ženklinimą ir eismo žiedų pralaidumą. 2. Grąžinti eismo juostas, kurios panaudotos dviračių takeliams ir parkavimuisi, miesto transportui. Dviračių takelius ir parkavimosi vietas kurti papildomai, nemažinant esamos transporto struktūros. 3. Pakeisti atsakingus už šiuos „patobulinimus“ asmenis kompetentingais darbuotojais, kurie iš esmės spręstų miesto transporto eismo organizavimą mažinant šviesoforų ir didinant apvažiavimo sprendimų skaičių.
Stovėjimo aikštelė
Aikštelė esanti už Lazdijų r. Savivaldybes, buvo jaunimo susibūrimo vieta kiekviena dieną. Didžiausias veiksmas vykdavo vakarais ir naktimis. Tai buvo vienintelė didelė ir apšviesta aikštelė mūsų mieste kur jaunimas galėdavo pasibūti. Dabar nuo 23h iki 5h ryto, eismas toje aikštelėje draudžiamas. Siūlau, panaikinti eismo apribojimus toje aikštelėje.
NE - vėjo jėgainėms Isos slėnio kraštovaizdyje
Kėdainių rajono Vilainių seniūnijoje, kuri yra Krekenavos regioninio parko ir Šventybrasčio kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, planuojama statyti iki 17 vėjo jėgainių, kurių aukštis apie 241 m. Pažymime, kad teritorija, kurioje planuojamos statyti vėjo jėgainės, išsiskiria kultūrine ir istorine verte nacionaliniu mastu: Šeteniuose yra Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo gimtinė ir dvaro teritorija; Kalnaberžės dvaras ir neogotikinio stiliaus rūmai, menantys tokias asmenybes kaip rašytojas Kazys Binkas ar carinės Rusijos ministras pirmininkas Piotras Stolypinas; per Nevėžio slėnį eina piligrimų kelias „Camino Lituano“, kuriuo kiekvienais metais keliauja vis daugiau piligrimų – praėjusiais metais jų čia lankėsi virš 300. Populiariausia kelio atkarpa – būtent Paberžė-Kėdainiai; Šventybrastyje yra 1863–1864 m. sukilimo dalyvių egzekucijos vieta bei kapai; Prieštaraujame vėjo jėgainių statybai šioje teritorijoje, nes: vėjo jėgainių poveikis vietos gyventojų sveikatai bei gamtinei įvairovei vis dar nėra deramai įvertintas ir ištirtas; projektas nėra diskutuotas ir suderintas su vietos bei Kėdainių bendruomenėmis; pasak Krekenavos regioninio parko direkcijos, vėjo jėgainės, kurių planuojamas aukštis apie 241 m, pavojingai priartės ir darys poveikį saugomų teritorijų (Krekenavos regioninio parko Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinio, Šventybrasčio kratovaizdžio draustinio) gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio natūralumui bei vizualinei kokybei, taip pat darys reikšmingą poveikį saugomoms paukščių rūšims. Tai sukels reikšmingą vizualinę taršą šiose teritorijose.
Sugražinkime Evalda i X-FAKTORIU
Pameginkime savo balsu kiekiu sugražinti i X-Faktoriu tikrai verta varžova Evalda.
Pažymėkime įžymaus kraštiečio Juozo Zikaro 100-mečio jubiliejų ištesėdami senus pažadus pastatyti jo sukurtą skulptūrą "Lietuvos nepriklausomybei"
Juozas Zikaras (1881-1945) 1925 m. sukūrė skulptūrą Panevėžio miestui, skirtą Lietuvos Nepriklausomybei. Gipsinis skulptūros maketas saugomas Panevėžio kraštotyros muziejaus fonde. 2012 m. liepos 27 d. Panevėžio m. mero potvarkiu Nr. M-72 sudaryta darbo grupė paminklo „Laisvė“ klausimams spręsti pritarė šio paminklo pastatymo komiteto prašymui statyti paminklą Panevėžio mieste, Laisvės aikštės pietinėje dalyje. AR PASTATYSIME ŠĮ PAMINKLĄ PANEVĖŽYJE? "Nepriklausomybės kovoms atminti skirto paminklo idėja buvo gyva ir panevėžiečių galvose. Lietuvos nepriklausomybės paminklui statyti komitetas pirmąkart įsteigtas Panevėžyje 1924 metais. Paminklo statybai buvo renkamos aukos. Ypač tuo reikalu rūpinosi vienas veikliausių Panevėžio kunigų Jonas Karbauskas." /https://aina.lt/skulptoriaus-juozo-zikaro-sukurtas-nepriklausomybes-paminklo-panevezyje-maketas/. Deja, mirus J.Karbauskui, mirė ir idėja. Vėliau bandymai atgaivinti idėją baigėsi nesėkmingai. Prarandant Lietuvai nepriklausomybę praradome ir jos autorių. Jei negalime sau priekaištauti, kad J.Zikaro 100-mečio jubiliejų sutikome neturėdami nepriklausomybės, tai J.Zikaro paminklą tiesiog privalome pastatyti tiek sutraukiusiai grandines "Nepriklausomybei", tiek dėl nepriklausomybės praradimo ne laiku išėjusiam iš gyvenimo talentingajam skulptoriui. Kreipiamės į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą, savivaldybę jos garbingus vadovus, kad vykdant programą "Panevėžys atsinaujina!", būtų išpildytas ilgametis miestelėnų noras išvysti žymiojo skulptoriaus siekio įgyvendinimą ir pastatyti J.Zikaro skulptūrą pažadėtoje vietoje.
Dėl kelio asfaltavimo į Plaktukų muziejų Degučiuose
Aš, Saulius Matusevičius, esu įkūręs Plaktukų muziejų Degučių kaime. Jis su kiekviena diena tampa vis populiaresnis Lietuvoje ir už jos ribų. Šiuo metu muziejuje yra 970 eksponatų. Teko įdėti labai daug darbo, kad jis būtų žinomas. Muziejus turi du Lietuvos rekordus: gausiausia plaktukų kolekcija ir aukščiausia įrankio skulptūra (plaktukas) kuri stovi sankryžoje ir nukreipia lankytojus į muziejų. Kad toliau būtų populiarinama ši lankytina vieta, reikia pakloti asfaltą ne tik iki Plaktukų muziejaus, bet ir iki netoliese esančios Jono Basanavičiaus tėviškės. Žmonės atsisako atvykti žvyruotu keliu, o užsieniečiai- kategoriškai. Noriu paprašyti visų, kas esate buvę Plaktukų muziejuje ar ruošiatės apsilankyti, pasirašyti po šia peticija. Šia peticija aš, kaip muziejaus įkūrėjas, noriu parodyti mūsų valstybės valdžiai, kad ir Lietuvos kaimuose gali atsirasti muziejai, kurie yra gyvi ir lankomi.
Gal Išteisinkite N.Venckienę?
Man, kaip ir tikriausiai daugumai žmonių, nusibodo vėl bandoma atgaivinti istorija. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų pargabenta buvusi teisėja Neringa Venckienė, kuriai dauguma metamų kaltinimų, panašu, yra laužti iš piršto. Tai įrodo JAV teisėsaugos atmesti 35 kaltinimai. Šią informaciją socialiniame tinkle paviešino jos sūnus Karolis: https://www.facebook.com/venckuskarolis/posts/785643435594689 Galbūt tai dar vienas galimybė nukreipti dėmesį nuo svarbių valstybės reikalų prieš artėjančius rinkimus?
Nepritariame Marijampolės dramos teatro prijungimui prie Marijampolės kultūros centro
Marijampolės dramos teatras - viena iš seniausių Marijampolės kultūros įstaigų, veikianti nuo 1942 m., kai tuometinė Marijampolės miesto savivaldybė įsteigė profesionalų Marijampolės miesto teatrą. Tarp 1942 m. įsteigtojo ir dabartinio dramos teatro yra kai kurių panašumų: abu jie buvo steigiami kaip miesto savivaldybės teatrai (nors, mero P. Isodos žodžiais, dabartinis teatras net kultūros įstaigos statuso neturįs). Tačiau yra vienas esminis skirtumas: įsteigtasis 1942 m. (karo metais!) teatras turėjo profesionalią etatinę aktorių trupę, dabartinis – neturi. Nejaugi gyvename blogiau nei per karą? Apie ketinimus prijungti Marijampolės dramos teatrą prie kultūros centro sužinojome 2019-09-30 savivaldybes tarybos posėdyje pristačius „Marijampolės savivaldybės švietimo, kultūros, sveikatingumo ir sporto paslaugų tinklo plėtojimo galimybių studiją“, kurią Marijampolės savivaldybės administracijos užsakymu parengė VŠĮ Mokslinių ir taikomųjų projektų centras (direktorius Algimantas Venckus). Šios studijos moksliškumas bei išvados kelia didelių abejonių. Joje teigiama, kad “... kultūros ir profesionaliojo scenos meno paslaugų plėtojimo tikslas – padidinti kultūros ir profesionaliojo scenos meno paslaugų patrauklumą ir prieinamumą išplėtojant Marijampolės dramos teatro infrastruktūrą. Tikslui pasiekti numatytas uždavinys: didinti kultūros ir profesionaliojo meno renginių prieinamumą savivaldybės gyventojams, pertvarkant kultūros ir profesionaliojo meno paslaugų įstaigų tinklą.“ Tačiau kaip padidės kultūros ir profesionaliojo scenos meno paslaugų patrauklumas ir prieinamumas prijungus teatrą prie kultūros centro? Kaip bus plėtojama dramos teatro infrastruktūra? Toks prijungimas reiškia ne ką kita, kaip teatro, dabar veikiančio kaip savarankiška kultūros įstaiga, faktišką panaikinimą. O tai jau ir profesionalaus teatro tradicijos, Marijampolėje užsimezgusios 20-ojo a. pradžioje, naikinimas - tai tikrų tikriausias kultūrinis genocidas. Kodėl nesiūloma sudaryti finansines galimybes teatrui turėti bent nedidelę profesionalią trupę ir tapti profesionalaus scenos meno įstaiga? Beje, oficialiame ir esminiame Marijampolės LSDP skyriaus dokumente (Marijampolės LSDP sk. Programoje) išskirtas atskiras solidus kultūros gerinimo punktas: „Marijampolės dramos teatrui sudarysime galimybes tapti profesionalaus scenos meno įstaiga“. Panašus įsipareigojimas (dar konkretesnis!) yra ir LVŽS Marijampolės skyriaus 2019 – 2022 m. rinkimų programoje „Ateiname dirbti Jums!“: „Marijampolės dramos teatro profesionalaus scenos meno įstaigos statuso atkūrimas“. Ar išrinktiems politikams šie duoti įsipareigojimai - tai tik priešrinkiminiai pažadai? Jaukas rinkėjams privilioti? Ar šitaip griaudami teisėtus rinkėjų lūkesčius vietos politikai dar labiau nemenkina ir taip jau devalvuoto politikų vardo? Ar turi garbės ir sąžinės meluodami, kad nėra lėšų, kai biudžeto viršplaninės pajamos šiais metais, panašu, bus arti milijono? Prijungdama teatrą prie kultūros centro, t.y. panaikindama teatrą kaip savarankišką meno įstaigą, savivaldybė atima teatrui bet kokią galimybę tapti profesionalaus scenos meno įstaiga, o kultūros ir profesionaliojo scenos meno paslaugų patrauklumas ir prieinamumas, išplėtojant Marijampolės dramos teatro infrastruktūrą, tampa tik skambiais žodžiais. Taigi kviečiame visus, neabejingus teatro tradicijos išsaugojimui Marijampolėje, pasirašyti šią peticiją. Savo parašais padėkime politikams atsitokėti ir nepriimti teatrui pražūtingo sprendimo.