Kita 2 psl.

Atviras užsienyje dirbančių lietuvių medikų laiškas išrinktajam Lietuvos Respublikos Prezidentui

Loreta Strøm. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentui

Gerbiamas išrinktasis Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, atkurtai Lietuvos Nepriklausomybei skaičiuojant trisdešimtuosius gyvavimo metus, Lietuvos sveikatos priežiūros sistema vis dar rimtai serga. Tai atspindi tik nežymiai gerėjantys lietuvių sveikatos rodikliai, dėl ko Lietuva yra nuolat kritikuojama Europos Sąjungos institucijų. Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad sveikatos paslaugų prieinamumą vis dar nepalankiai vertina ne tik visuomenė, tai nurodoma ir Valstybės kontrolės audito ataskaitoje bei Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktų tyrimų išvadose. Dažniausia akcentuojamas paslaugų ir paslaugų teikėjų pasiskirstymo netolygumas, menkas dėmesys ligų prevencijai, nevienodas pacientų prieinamumas ankstyvai ligų diagnostikai ir efektyviausiam gydymui, nepakankamas finansavimas dėl valstybės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, neracionalus esamų resursų paskirstymas bei netinkamas medicinos specialistų poreikio planavimas. Medikai skundžiasi per dideliais darbo krūviais, neadekvačiu atlyginimu, netinkamu valstybės institucijų požiūriu į medicinos specialistų kvalifikacijos palaikymą ir kėlimą. Nerimą kelia vis dažniau pasireiškiantis medicinos personalo perdegimo sindromas. Neveiksmingos, silpnai atstovaujančios ar netgi neginančios savo narių interesų profesinės sąjungos nepadeda kurti palankaus mikroklimato darbuotojams sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje. Susiklosčiusios kritinės situacijos nelengvina faktas, kad sveikatos priežiūros sistema yra smarkiai politizuota, o nuolatos besikeičiantys sveikatos apsaugos ministrai per trumpą savo buvimo valdžioje laiką neįgyvendina numatytų ilgalaikių strateginių valstybės sveikatos politikos uždavinių, todėl esminė sveikatos sistemos pertvarka nevyksta, o tokios ydingos sistemos įkaitais tampa ir pacientai, ir medikai. Visos šios išvardintos priežastys sukelia vis didėjančią ne tik patyrusių, bet jau ir jaunų medicinos specialistų emigraciją, dėl kurios sistema nuolat netenka būtinųjų jos efektyviai veiklai žmogiškųjų resursų. O nematydami sistemos pokyčių, užsienio lietuviai susilaiko ir nuo grįžimo atgal. Tenka pastebėti, kad Lietuva, laikanti save demokratiška vakarietiška valstybe, vis dar bando sveikatos priežiūros klausimus spręsti pasenusiais „sovietiniais“ ir pažangiai valstybei ydingais metodais, kurie iš tiesų yra naudingi tik tam tikroms interesų grupėms, o ne viešajam interesui. Nekyla abejonių, kad tokius sprendimus inicijuoja ir proteguoja vadinamieji sveikatos sistemos „pilkieji kardinolai“, palaikomi politikų ir stambaus privataus verslo. Tokios priemonės būdingos iš „sovietinės“ santvarkos ir įpročių besivaduojančioms šalims ir visiškai netoleruojamos demokratinėse Vakarų Europos ir Skandinavijos valstybėse. Būtent todėl darbui užsienyje medikai dažniausiai pasirenka tas valstybes, kur sveikatos politikos skaidrumas yra reali, o ne deklaruojama vertybė. Gerbiamas išrinktasis Prezidente Gitanai Nausėda, mus labai nustebino Jūsų asmeninių gydytojų pasirinkimas ir saugumo tarnybų įspėjimų bei viešojoje erdvėje, kurioje informaciją mes, užsienio valstybėse dirbantys medikai, nuolat sekame, pasirodžiusios informacijos ir iškilusių nuogąstavimų nepaisymas. Savo atkaklų pasirinkimą motyvuojate tuo, kad tai yra duoklė dviem stipriausiems Lietuvos medicinos centrams. Ar tai reiškia, kad Jūs renkatės ne asmeninį gydytoją, o asmeninį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos sistemos administratorių su neapibrėžtomis ir neribotomis galiomis? Abejojame, ar akademikas prof. Remigijus Žaliūnas galėtų tapti asmeniniu Prezidento gydytoju, pvz., kurioje nors Skandinavijos valstybėje. Nors dar 2018 m. rudenį spaudoje buvo informuota, kad, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu, profesorius supainiojo viešuosius ir privačius interesus, spręsdamas dėl savo darboviečių. Keista, kad beveik jokios reakcijos nesulaukė ir prieš kelias dienas paviešintas LRT tyrimas, kuriame prof. R. Žaliūnas atvirai įvardijamas sveikatos priežiūros sistemos „pilkuoju kardinolu“, minimi nuslėpti duomenys apie korupcijos byloje kaltinamo stambios verslo įmonės buvusio aukšto rango darbuotojo R. Kurlianskio narystę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Taryboje. Tyrime teigiama, kad LSMU rektorius ir jo artimiausia aplinka palaiko ilgalaikius ryšius su politinių partijų atstovais, per juos turi įtakos skiriant sveikatos apsaugos ministrus, priimant sprendimus dėl sveikatos sektoriaus finansavimo, taip pat ir dėl daugiamilijoninių projektų, kuriuos įgyvendinti patikima tiek LSMU, tiek jo valdomoms Kauno klinikoms (KK). Taip pat pateiktose informacijose pasisakoma apie LSMU KK ir LSMU aukštas pareigas užimančių asmenų, taip pat ir prof. R Žaliūno, vykdomą Universiteto ir vienos didžiausių Lietuvos ligoninių valdymo politiką ir jose vykdomą potencialų nepotizmą. Mes, užsienio valstybėse dirbantys medikai, reiškiame susirūpinimą dėl Prezidento institucijos diskriminavimo, išrinktojo Prezidento gydytoju skiriant prof. R. Žaliūną, minimą ir MB Baltic stambiosios korupcijos byloje. Nors prof. R. Žaliūnas byloje yra tik liudytojas, tačiau Prezidento aplinkai turi būti keliami itin aukšti moralės ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai – asmenys turi būti ne tik nepadarę jokių nusikaptimų, bet ir neturėtį įtarimų juos padarius. Primename, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimai asmenims, dirbantiems su aukščiausiais valstybės pareigūnais, yra itin griežti kitose valstybėse. Sveikatos apsaugos ministerija, teikdama visą sveikatos apsaugos reformos paketą, ypatingą dėmesį skyrė bet kurio rango vadovų nepriekaištingos reputacijos kriterijams, tačiau matome, kad užsimerkia prieš aukščiausiųjų įstaigų vadovams iškeltus įtarimus. Tad abejotinos reputacijos asmenų inkorporavimas į Lietuvos Prezidento aplinką mums ne tik kelia nuostabą, bet ir neprideda pasitikėjimo mūsų valstybe.  Esame susirūpinę, ar profesorius, akademikas, LSMU rektorius, LSMU KK Kardiologijos klinikos vadovas ir dar daugybę visuomeninių pareigų užimantis profesorius R. Žaliūnas, dirbdamas atsakingą administracinį, pedagoginį, mokslinį, organizacinį darbą ir turėdamas daugybę įsipareigojimų, dėl didelio užimtumo ir laiko stokos galės tinkamai rūpintis Prezidento sveikata, be to, kaip rodo jau dauguma pateiktų faktų, jam teks nuolat balansuoti ant viešųjų ir privačių interesų pažeidimo ribos. Todėl mes, užsienyje dirbantys lietuviai medikai, prašome Jus peržiūrėti savo sprendimą. Esame įsitikinę, jog visuose Lietuvos regionuose dirba daug labai aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistų. Manome, kad pasirinkdamas savo asmeninius gydytojus, Jūs turėtumėte reikšti palaikymą tikrąjį Lietuvos sveikatos priežiūros prioritetą reprezentuojantiems sveikatos priežiūros specialistams. Svarbi sąlyga, kad tai būtų aukštos praktinės kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos medikai, o ne įtakingų universitetinių įstaigų vadovai. Šiandien naujausios visuomenės apklausos rodo, kad į Jūs esate didžiausią pasitikėjimą keliantis visuomenės veikėjas, todėl viliamės, kad Jūs tapsite ne politiškai patogios centralizacijos šalininku ir įtakingų veikėjų rėmėju, o vykdysite realią rinkimų kampanijos metu deklaruotą regionų vystymo ir Gerovės valstybės politiką. Mes, žemiau pasirašantys užsienio lietuvių medikai: ( Peticijos komentare įrašykite šalį ir ligoninę, kurioje dirbate )

Tiltas Klaipeda-Neringa

A. Brazockas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybe

Gerb. Lietuvos Respublikos Gyventojai, Inicijuoju peticija LR Vyriausybei bei Premjerui tilto statybai tarp Klaipėdos ir Neringos

Nakvynės namams prie studentų bendrabučio - NE!

Arnas Paškevičius. Adresuota: Šiaulių universiteto studentams ir Dubijos 1B. bendrabučio gyventojams

Studentai! Mus pasiekė žinia, jog šalia studentų bendrabučio, bus perkelti nakvynės namai, tai yra į Dubijos g. 1A. Tai būtų socialiniai nakvynės namai, kuriuose apsistotų grįžę iš įkalinimo įstaigų, patyrę stichines nelaimes žmonės, vienišos mamos, moterų krizių centras. Tačiau, tai taptų ir trumpalaikis prieglobstis neblaiviems asmenims, laikinoji blaivykla. Artimiausiame Šiaulių universiteto tarybos posėdyje bus svarstomas šis klausimas. Studentai! Mums rūpi jūsų saugumas, todėl raginame pasirašyti šią peticiją, kad šis svarstymas nebūtų priimtas.

Sugriežtinti bausmes nepilnamečiams už sunkius nusikaltimus!

Jonas Balčytis. Adresuota: LRS SEIMAS

Mane, kaip ir daugumą Lietuvos žmonių, sukrėtė siaubingas įvykis Jurbarke. Prieš keletą dienų buvo žiauriai sumušta nepilnametė mergaitė, kurią sužvėrėjęs bendraamžis, ketindamas išprievartauti, neatpažįstamai sužalojo. 16-metei buvo sukrėstos smegenys, sulaužytas žandikaulis, smarkiai pažeista trachėja, išmušti 6 dantys, sulaužyta nosis, buvo patirta ir sunki kaklo trauma. Spėkite, kas nutiko su sulaikytu nusikaltėliu? Jį po poros dienų paleido iš areštinės!!!! Taip, jis gali laisvai lankyti mokyklą ir bauginti baisaus įvykio liudininkus. Tai greičiausiai nulėmė motinos politikės pažintys ir puiki materialinė padėtis. Reikalauju, kad Seimas padarytų nors vieną naudingą darbą ir uždraustų ateityje sunkiais nusikaltimais įtariamus asmenis paleisti iš areštinės ir juos ten laikytų iki teismo. Plačiau apie įvykį https://www.delfi.lt/news/daily/crime/sukrecianti-sumustos-paaugles-istorija-su-pagalbos-sauksmu-seima-kreipesi-i-visuomene.d?id=81321062

Ne kino centras "Garsas" Panevėžyje sunaikinimui

R. Pilkauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos ministrui pirmininkui

Mes, žemiau pasirašiusieji, nepritariame Panevėžio miesto kino centro „Garsas“ sunaikinimui ir St. Eidrigevičiaus menų centro statybai jo vietoje. Mums nesuprantamas Panevėžio Savivaldybės noras tenkinti tik vienos, nors ir įtakingos, visuomenės grupės interesus. 1969 metais pastatytas kino centras "Garsas" buvo pagrindinis nepriklausomo ir laisvo žodžio ir gyvenimo būdo skleidėjas.Jame buvo parodyti tokie kultiniai filmai kaip "Smėlio karjerų generolai", " O laimės kūdikį", "Muzikos garsai" ir pan.Visas tuometinis pasaulio pažinimas buvo susijęs su kinu.Televizija buvo menka ir grynai propagandinė, kaip ir spauda. Dabartinis kino centras "Garsas" buvo pastatytas kito kino teatro "Garsas" vietoje, kuris veikė jau nuo 1928 metų. Kino centras "Garsas" yra seniausias kino teatras Lietuvoje šiais metais švenčiantis 90-ies metų jubiliejų. Tačiau taip mylimas gyventojų, kino centras "Garsas" buvo nuolat ignoruojamas miesto valdžios. Per ilgą savo egzistavimo laikotarpį jis buvo tik kartą kosmetiškai paremontuotas. Šaltos kino salės, nekomerciniai filmai nuolat stūmė didingą kino centrą "Garsas" į nebūtį , kol dabartinė miesto valdžia priėmė sprendimą jį visiškai sunaikinti. Mes Panevėžio miesto gyventojai, prieštaraujame miesto valdžios sprendimui nugriauti kino centras "Garsas" pastatą. Mes reikalaujame: 1.Skirti lėšas kapitaliniam kino centras "Garsas" remontui ir modernizavimui, išlaikant pagrindinę jo kaip kino centras paskirtį. 2.Suteikti kino centrui "Garsas" kultūros paminklo statusą.

griežtinti baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais

I.D.. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Reikia griežtinti baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais. Manau, piniginės baudos nuo 50 eur yra neadekvati sankcija už tokią žiaurią nusikalstamąją veiką. Piniginė suma minimaliai turi prasidėti nuo 1000 eur., o laisvės atėmimas turėtų būti ilgesnis nei 1m. Taip pat „čipuoti“ gyvunai su kuriais šeimininkai žiauriai elgėsi butu atimami iš šeimininkų(Jei yra įrodimai, kad buvo žiauraus elgesio su gyvūnais atvejis.)

Neuždarykite legendinio Kauno baro BO

Nerijus Kesh. Adresuota: Savininkams

Šiandien mus pasiekė liūdna žinia - Kaune po šį mėnesį bus uždarytas garsusis baras BO. Turbūt nėra kauniečio, kuris nebūtų girdėjęs apie šią istorinę vietą. Taip, istorinę, nes baras jau skaičiuoja 25-us gyvavimo metus. Kaip rašoma socialinio tinklo žinutėje, iš kurios mes ir sužinojome, kad ketinama žengti tokį neatsakingą žingsnį, su šiuo baru užaugo ne viena kauniečių karta. Taigi, vadinasi vieta tikrai buvo nuostabi, jei išsilaikė tiek metų. Neabejojame, jog baras BO sulauktų ir 50-ties ar net 75-erių metų, jei tik būtų išsaugotas ateities kartoms. Juk veikla vystoma nuo 1994-ųjų, kai įėjus į barą, ant sienų kabančių milijonų paveikslų ir Keith Haring piešinukų nematydavai per ore pakibusius cigarečių dūmus. Žinutėje sakoma, jog BO darbuotojų motyvaciją pakeldavo itin teigiami lankytojų atsiliepimai. Neabejoju, jų bus dar daugiau, jei tik baras tęs savo veiklą. Būtinai pasirašome peticija, kad šis Kauno kultūros objektas nedingtų amžiams!

Palikite Antano ir Jono Juškų muziejuje jo puoselėtojus – Arūno ir Vidos Sniečkų šeimą!

Dalia Urbanavičienė. Adresuota: Kauno rajono savivaldybė

Kartu su Lietuvos Nepriklausomybės atgavimu 1990 m. Vilkijoje buvusioje klebonijoje buvo įkurtas Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus. Šiame name, kurio amžius siekia 300 metų, ryškiausią pėdsaką paliko žymus XIX a. tautosakos rinkėjas Antanas Juška, kunigavęs Vilkijoje. Čia mėgo lankytis garsūs Lietuvos šviesuoliai – Vydūnas, Vaižgantas, Vincas Mykolaitis-Putinas, kalbininkas Kazimieras Jaunius ir kiti. Per sovietmetį pastatas labai sunyko, tačiau 1987 m. didelėmis Vilkijos kraštotyrininko Prano Mikalausko, Kauno rajono spaudos, Kauno bendrijos „Atgaja“ ir gausybės jų talkininkų pastangomis pavyko namą išsaugoti – buvo organizuojamos talkos, renkamos aukos namo restauravimui, kuris pradėtas 1988 m. Tačiau didžiausias indėlis priklauso pagrindiniam šio muziejaus kūrėjui – Arūnui Sniečkui, kuris negailėdamas laiko, jėgų ir asmeninių lėšų kartu su žmona Vida sugebėjo muziejų paversti ypatinga dvasia alsuojančia vieta. Šios poros rankomis buvo išpuoselėta sodyba, dažniausiai savo lėšomis sukaupta daugybė eksponatų, kurie atspindi ne tik A. Juškos palikimą – čia įvairiais raštais mirga marga audiniai, skrynios, senosios buities rakandai, šalia kurių puikiai dera Arūno sukurti drožiniai, Vidos šiaudiniai sodai, muziejaus dvasią atitinkantys šiuolaikiniai menininkų darbai ir pan. Muziejuje kasmet vyksta tradicinės brolių Juškų dainų ir kalendorinės šventės, rengiamos parodos, susitikimai su įdomiais žmonėmis. Svarbiausia, kad čia dirbanti ir gyvenanti muziejininkų šeima neskaičiuoja darbo valandų ir priima lankytojus net vėlyvais vakarais, čia kvepia ne tik drožlėmis, bet ir vakariene. Visa tai atspindi tikrovę, tiesioginę praeities tąsą dabartyje. Būtent tokia nepakartojama muziejaus gyva dvasia pritraukia gausybę lankytojų. Deja, vietos valdžiai nepakako vien pakeisti muziejaus kūrėjo A. Sniečkaus pareigas (ilgus metus buvęs muziejaus direktoriumi, dabar jis tėra renginių organizatorius), Sniečkų šeimai liepta išsikraustyti iš muziejaus į socialinį būstą prisidengiant nuo 1999 m. jau nebegaliojančia senos redakcijos Muziejų įstatymo nuostata. Toks biurokratinis požiūris į muziejaus kūrėjus ir muziejinę veiklą visiškai nepriimtinas, nes iš muziejaus iškėlus jo puoselėtojus tikrai nebeliks pirminės šio gyvo muziejaus idėjos ir autentiškumo. Labai tikimės, kad vietos valdžia priims teisingą sprendimą. Prašome išsaugoti analogų neturinti muziejų ir leisti jame toliau gyventi jo kūrėjų šeimai.

Dvokui iš Lentvario valymo įrenginių - NE!

Marius Lapėnas. Adresuota: Trakų raj. Savivaldybės merė

Lentvario Kilimų rajono gyventojai prašo pagalbos. Balandžio 23 d. 9.00 val. planuojamas vizitas pas rajono merę. Tema - vasaros metu kvapai nuo naujų valymo įrenginių tampa nebepakeliami. 2018m. apie šią problemą buvo kalbėta su buvusia ir esama Trakų raj. mere Edita Rudeliene. Pažadai pataisyti situaciją, kol kas ir liko pažadais. Tad gyventojai imasi iniciatyvos išspręsti šią problemą. Prašau nebūkite abejingi Lentvario problemoms. Neužtenka rašyti ir piktintis FB, reikia eiti į savivaldybę kalbėtis, ieškoti būdų, kaip visiems kartu spręsti šią problemą. Pasirašykite šią peticiją, jei Jums irgi nemalonus ar nepakečiamas tyrantis kvapas Lentvaryje. Gyvename šiame žaliame mieste, ir tikimės kvepuoti tyru oru!

Peticija, kad mokslo metų pabaiga įvyktų gegužės mėn. pabaigoje.

Nojus Kondrotas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kad mokslo metų pabaiga baigtųsi gegužės mėnesio pabaigoje, o ne užimtų papildomai dar vieną mėnesį (birželį) . Juk mokslo metai turėtų trukti 9 mėnesius, o atostogos - tris.