Raginame skubiai imtis veiksmų, kad Lietuvoje būtų įgyvendinta tvari, žiedinės ekonomikos principais grįsta vandens politika, skiriant ypatingą dėmesį Baltijos jūros apsaugai. Mūsų jūra – tai ne tik gamtos paveldas, bet ir strateginis ekonominis bei kultūrinis išteklius, kuriam gresia vis didesni pavojai. Reikia realių, neformalių veiksmų, siekiant užtikrinti švarų, saugų ir atsakingai naudojamą vandenį tiek sausumoje, tiek jūroje.

Kodėl tai svarbu?
Dėl klimato kaitos, intensyvaus ūkininkavimo ir neatsakingos pramonės veiklos tarša vis labiau paveikia mūsų vandens ekosistemas. Baltijos jūra – viena uždariausių ir labiausiai užterštų jūrų pasaulyje – kenčia nuo eutrofikacijos, mikroteršalų bei nuotekų. Tai grėsmė ne tik gamtai, bet ir mūsų sveikatai, turizmui, žvejybai, pajūrio bendruomenėms.

Ką siūlome daryti?
Skatinti jūros ir vidaus vandenų apsaugą per skaidrumą, investicijas ir visuomenės įsitraukimą
• Sukurti viešai prieinamą duomenų bazę apie vandens naudojimą ir taršą.
• Įdiegti paskatų sistemą (pvz., mokestines lengvatas) tvarioms vandens taupymo ir valymo technologijoms.
• Įsteigti tarpsektorinę platformą, kur sprendimus priima valstybė, verslas, ūkininkai ir bendruomenės kartu.
Mažinti žemės ūkio ir pramonės poveikį Baltijos jūrai
• Ūkininkai turėtų pereiti prie tvarių metodų – agroekologijos, sumažinto chemikalų naudojimo.
• Pramonės įmonės turi mažinti vandens vartojimą, investuoti į perdirbimą, stabdyti pavojingų medžiagų patekimą į vandenį.
Sustabdyti taršą prie šaltinio
• Griežčiau saugoti paviršinius ir požeminius vandens šaltinius.
• Uždrausti ar apriboti ypač pavojingas medžiagas (PFAS, pesticidus).
• Užtikrinti, kad taršos sąnaudos tenka teršėjui – įtvirtinti ir taikyti „teršėjas moka“ principą.
Naudoti pilkąjį vandenį antrą kartą – racionaliai ir lokaliai
• Skatinti pilkojo vandens naudojimą tualetams, laistymui ir ypač pramonėje.
• Numatyti tokias sistemas naujuose ir renovuojamuose pastatuose, ypač pakrančių miestuose.
• Tai sumažintų geriamojo vandens suvartojimą, spaudimą aplinkai ir Baltijos jūros ekosistemoms bei sukurtų ekonominę paskatą.

Ko prašome iš valdžios?
• Investuoti į mokslą, inovacijas ir edukaciją apie vandens išteklių apsaugą.
• Įteisinti pilkojo vandens naudojimą ir įtraukti jį į statybos reglamentus.
• Grįsti nacionalinę žemės ūkio strategiją mažiau vandenį teršiančiais principais.
• Įgyvendinti realų veiksmų planą Baltijos jūros apsaugai, įtraukiant verslą ir visuomenę.

Pasirašykime – už švaresnę Baltijos jūrą ir tvarią vandens politiką.
Nes jūros ateitis – tai ir mūsų vaikų ateitis. Laikas veikti dabar.

• 3
• 2
• 801
• Parašai
• Komen. (7)
• Žemėlapis
• Kopijuoti nuorodą

• Visi peticijos komentarai (7)
• Parašų žemėlapis (70)