Ekonomika ir verslas

Dėl Alytaus centrinio pašto veiklos

Valerijus Vencius. Adresuota: Lietuvos paštas

Mes, žemiau pasirašę alytiškiai, reiškiame susirūpinimą dėl AB „Lietuvos paštas“ (LP) Alytaus mieste teikiamų paslaugų kokybės bei Alytaus centrinio pašto (CP) darbuotojų blogėjančių darbo sąlygų uždarius Alytaus 3-ią pašto skyrių. Net ir praėjus švenčių šurmuliui nesibaigiančios eilės prie centrinio pašto Pulko g. durų alytiškius varo į neviltį. Norint atsiimti siuntinį (kituose padaliniuose to padaryti nėra galimybės) dažnai tenka stovėti lauke. Žmonės šąla ir po to serga. Klientų aptarnavimo salė maža, užgrūsta lentynomis su menkavertėmis prekėmis, senyvo amžiaus ar neįgaliems žmonėms nėra vietos atsisėsti. Patalpos seniai prašosi remonto, jausmas toks, lyg grįžtum į tarybinius laikus. Mums nesuprantamas skubotas sprendimas, nepertvarkius Alytaus CP patalpų, uždaryti vieną iš gausiausiai lankytų padalinių „Vidzgirio“ mikrorajone. Kartu mes dėkojame ir džiaugiamės kantriomis, mandagiomis bei nuoširdžiomis Alytaus CP darbuotojomis už puikų aptarnavimą, vertiname sunkų jų darbą. Alytaus bendruomenei kelia susirūpinimą ir sparčiai didėjantys laiškininkų krūviai, ypač uždarius "Lietuvos ryto" spaudos platinimo padalinį, didėjant elektroninės prekybos apimtims. Nesuprantami mums ir viešai paskelbti LP planai nupirkti laiškininkams elektrinius dviračius. Mūsų nuomone, Alytaus miesto sąlygos su esančia kelių bei šaligatvių infrastruktūra ir sąlyginai nedideliais atstumais, pastatų tankumu yra netinkamos jų naudojimui. Tai papildomai apsunkins laiškanešių darbą bei norimo efekto tikrai nebus. Neįvertintos ir kitos šios idėjos aplinkybės: darbuotojų gebėjimas valdyti dviratį, traumų ir vagysčių tikimybė. Prašome įsiklausyti į alytiškių bei pašto darbuotojų argumentus ir tik tada priimti sprendimus dėl pertvarkos. Taip pat mes tikimės, kad atsižvelgiant į regioninės politikos keliamus uždavinius bei didėjančius krūvius Alytaus pašte darbuotojų nemažės.

Panaikinti pavežėjimo paslaugas Lietuvoje - tai dubliavimas taksi paslaugos

Taksi vairuotojų asociacija. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Susisiekimo ministerija, Teisingumo ministerija, didžiųjų miestų savivaldybės

Pavežėjimo veikla turi būti panaikinta, kodėl? Todėl, kad Lietuva yra per maža turėti ir taksi paslaugą ir pavežėjimo paslaugą. Pavyzdžiai skaičiais, kol neturėjome pavežėjimo paslaugos Kaune buvo išduota 700 licenzijų vežti keleivius. Veikla buvo licenzijuota ir bet kas negalėjo verstis keleivių vežimo už atlygį paslauga. Ką turime dabar? Paimsime konkrečiai Kauną: Keleivius veža 3500 vairuotojų (legalių ir nelegalių). Viešos tvarkos skyrius kontroliuoti šios veiklos neturi galimybės, nes automobiliai neženklinti. Vairuotojams panaikintas privalomas 3 metų stažas. Keleivius veža vairuotojai su penkių dienų stažu, pačiam teko nekartą išbandyti. Gatvių pavadinimuose, mieste, jo objektuose visiškai nesiorientuoja, akys navigacijoje, o aplink vien eismo įvykiai sukelti tokių pavežėjų. Keleiviai vežami be specialaus keleivių draudimo, kuris yra 10 kartų brangesnis nei įprastas civilinės atsakomybės draudimas. Paslaugos įkainis sužlugdytas, keleiviai vežami už savikainą. Vežant tokiomis kainomis, kokybiška paslauga neįmanoma. Daugiausiai tokių vairuotojų valdo viena lietuviška platforma, kuriai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mokesčių vengimo. KItos dvi, kurios valdo yra užsienos kapitalo bendrovės, kurių mokesčiai už gaunamas pajamas Lietuvoje mokami užsienio valstybėse. Lietuva iš šios veiklos neturi jokios naudos. Reikalaujame panaikinti pavežėjimo galimybę iki 2019.03.15 dienos. Gražinti buvusius reikalavimus, nori tapti keleivių vežėju už atlygį. Esamus pavežėjų operatorius sugriežtinti veiklą iki licenzijuotos, taip, kaip yra Latvijoje ir Estijoje, bet kitose išsivysčiusiose valstybėse. Jei reikalavimai nebus įvykdyti, mes taksi vairuotojai blokuosime pagrindinius kelius, pravažiavimus į oro uostus ir laikysime užblokuotus tol, kol reikalavimai nebus įvykdyti.

Dėl ŽŪM vykdomo smulkių šeimos ūkių ŽLUGDYMO

Šeimos ūkis. Adresuota: LR ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA

KREIPIMĄSIS į ŽŪM dėl SMULKIŲ ŠEIMOS ŪKIŲ ŽLUGDYMO! PATS LAIKAS BLOKUOTI KELIUS, KAIP TAIP DARO LENKAI, KUR SMULKŪS ŠEIMOS ŪKIAI REMIAMI PAPILDOMAI! Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2019 metais pradėjo dar didesnį SMULLKIŲ ŪKIŲ ŽLUGDYMĄ stambiųjų ūkių užsakymu, nes bijo šeimos ūkių atgijimo. Tai vykdoma su ŽŪM ministro GIEDRIAUS SURPLIO pagalba bei stambiųjų ūkių parsidavusiais pakalikais LŪS (TALMANTAS) bei LŽBŪA (PUSKUNIGIS). FAKTAI BYLOJA UŽ SAVE: 1. Šeimos ūkiams UŽDRAUSTA šiemet pakartotinai pretenduoti į ES paramą smulkiems ūkiams. Tuo tarpu stambūs ūkiai kasmet dykai naudojas ES paramomis nesukurdami jokių papildomų darbo vietų. Daugėja stambių ūkių, kurie įsisavę ES projektų jau dešimtimis projektų o ne vienetais. Kodėl bijoma uždėti apynasrį stambiems ūkiams, o smulkiems uždedamas? 2. EK aiškiai įpareigojo Lietuvą siekiant kaimo gerovės apriboti Tiesiogines išmokas nuo 60000 eur. Tačiau ŽŪM pataikaudama stambiems ūkiams, šią sumą beveik patrigubino iki 150000 eur. Kas faktiškai reiškia, jog stambūs ūkiai nepajus jokio efektyvaus išmokų apribojimo, tai dar vienas akių dūmimas kaimo žmonėms. ŽŪM turėtų vykti specializuotis į Lenkiją, kur šeimos ūkiai matomi, o stambūs ūkiai prasigyvena iš savo lėšų, o ne iš ES paramos. 3. 2017 m. ŽŪM visiškai NESKYRĖ ES investicinės paramos smulkiems ūkiams remti. Kai tuo tarpu STAMBIEMS ūkiams buvo skirta šimtai milijonų. Ko pasekoje dar daugiau šeimos ūkių emigravo į užsienį bei apleido savo smulkius ūkius. 4. Kaimo plėtros strategija yra remti smulkius ir vidutinius ūkius, tačiau ŽŪM darbai rodo priešingai. Smulkiems remti skiriama keletas milijonų, o stambiems ūkiams skiriama ŠIMTAI milijonų. Ir svarbiausia jog šie milijonai skiriami į metus po kelis kartus lengvatinėmis sąlygomis, ko nesugebama padaryti smulkiems. 5. ES paramos konsultavimas prieinamas tik stambiems ūkiams. Bijoma palengvinti konsultavimo paslaugas smulkiems šeimos ūkiams. Nes stambieji bijo jog smulkieji pradės aktyviau naudotis ES parama kaimui, kas ir buvo numatyta stojant į ES. TIK ŽŪM NEVYKDO jokios KAIMO plėtros, su tokia ES paramos skirstymo proporcijomis, paramos taisyklėmis, ji tik dar labiau naikina šeimos ūkius. Konsultavimo paslaugos tyliai gražiai perleistos dar vienai pinigų plovyklai LŽŪKT, o konsultuoti galėtų žemės ūkio skyriai savivaldybėse bei žemės ūkio rūmų skyriai kieviename mieste. 6. Kodėl Smulkiems šeimos ūkiams šiemet numatyta skirti ES paramos trupinius tik vieną kartą, o stambiems ūkiams remti net du kartus metuose ir skiriant šimtus milijonų? Kaimo plėtros programa siekiama ne tai, tad jau pats laikas uždrausti naudoti ES investicine parama stambiems ūkiams. 7. Pats laikas pasisemti gerosios patirties į kaimynines šalis. PIRMA nebemokėti tiesioginių išmokų nuo 200 ha, nes ūkis pajėgus išsilaikyti iš savo apyvartos. Mokslininkų fantazijos jog tik nuo tiek yra pelningas ūkis yra papirkta dezinformacija. Nuo 200 ha reikia būtinai apriboti ES investicinę paramą stambiems ūkiams, nes procentaliai žiūrint nuo 2014 metų virš 80% ES PARAMOS SUSIGROBĖ 4% STAMBIAUSIŲ ŪKIŲ. Šį faktą turėtų ištirti GENERALINĖ PROKURATŪRĄ dėl pažeistų viešo intereso. 8. Ir galiausiai kodėl ŽŪM kreipia dėmesį ruošiant ES paramos taisykles į tokias dirbtines Žemės ūkio tarybas (ŽŪT), kurių stambūs ūkių pakalikai gali prikurti dešimtimis. Tai akivaizdi korupcija siekiant tik stambiems ūkiams geresnių ES paramos sąlygų. Kitaip sakant tai akivaizdus stambių ūkių pinigų plovimas be jokių įsipareigojimo kurti darbo vietas bei kurti gerovę kaime... Viską apibendrinant smulkieji šeimos ūkiai, prašo STABDYTI smulkių šeimos ūkių naikinimą bei stambių ūkių protegavimą, kuris vykdomas nuo pat 2004 metų. Toliau ŽŪM turi iš socialinių partnerių vyti lauk dirbtinę ŽEMĖS ŪKIO TARYBĄ, kuri suinteresuota ES paramos plovimu per stambius ūkius, nesukuriant jokių darbo vietų Taip pat prašome apriboti tiesiogines išmokas huo 60000 eur ir apriboti naudotis ES investicine parama stambiems ūkiams, kurių Valdos ekonominis dydis (VED) yra didesnis nei 150000 eur. Bei ištirti ir nubausti atsakingus už tai jog daugiau nei 80 % ES INVESTICINĖS PARAMOS SUSIGROBĖ 4 % STAMBIŲ ŪKIŲ!

Vilniaus 29-asis pašto skyrius arčiau gyventojų!

FABIJONIŠKIŲ bendruomenė. Adresuota: AB Lietuvos paštas

Mes žemiau pasirašę nesutinkam su AB „Lietuvos paštas“ sprendimu nuo 2019 m. sausio 2 d. uždaryti Vilniaus 29-ajį pašto skyrių, esantį PC „Mandarinas“ (Ateities g. 91) ir jo teikiamas paslaugas perkelti į Vilniaus 26-ąjį paštą, įsikūrusi PC „BIG“ (Ukmergės g. 369). Nors AB „Lietuvos paštas“ kviečia/siūlo: • Sumokėti mokesčius bei pasinaudoti kitomis finansinėmis paslaugomis šalia PC „Mandarinas“ esančiame „PayPost“ skyriuje • Siuntų siuntimui ir atsiėmimui naudotis LP EXPRESS siuntų savitarnos terminalais. Pašto paslaugų naudotojai besilankantys abiejuose pašto skyriuose iš turimos patirties turi nuogąstavimų, kad: • Prijungus Vilniaus 29-ąjį pašto skyrių prie 26-ojo, pašto paslaugų kokybė ir patrauklumas sumažės, padidės klientų laiko nuostoliai, atvykstant ir laukiant kol bus suteiktos pašto paslaugos. • Siuntų apdorojimo ir pristatymo laikas pailgės abiejų teritorijų klientams, dėl apjungtos pašto skyriaus aptarnaujamos teritorijos klientų ir paketų srauto į vieną 26-ąjį pašto skyrių. • Registruotos siuntos atsiėmimo (pašto skyriuje) paslaugos aptarnavimo laikas pailgės, dėl padidėjusio siuntų srauto reikės didesnio sandėliavimo ploto. • 26 ir 29-asis pašto skyriai dabar yra optimaliai pasiekiami klientams – lengvai ir patogiai pasiekimas pėsčiomis ir automobiliu, yra patogios automobilių stovėjimo aikštelės, patogu apsipirkti ir gauti kitų paslaugų PC. • 29-ojo pašto teritorijos klientams bus nepatrauklu ir nepatogu nuvykti į labiau nutolusį 26-ąjį pašto skyrių. • Padidės klientų nepasitenkinimo lygis AB „Lietuvos paštas“ teikiamomis paslaugomis. • Daugiausia klientų pašto skyriuose būna apie 12 val. pietų pertraukos metu ir po tipinių darbo valandų nuo 18 val. • Stebint kasmet didėjantį siuntų srautą tikėtina, kad siuntų ir smulkių paketų apyvarta 26 ir 29-ame pašto skyriuose yra pakankamai didelė ir 3–5 metų perspektyvoje tik didės ir vien tik LP EXPRESS paštomatų pajėgumas bus (jau yra) nepakankamas. • Siuntų terminalų paslauga LPEXPRESS, visgi nėra pakankamai patikima ir turi trūkumų. Iškilus nesklandumams tel. aptarnavimas tik iki 18 val.; Kartais deja negali išsiųsti siuntų, pvz.: nėra vietos, neveikia kortelių skaitytuvas, baigėsi lipdukai ir pan. Internetu siuntas apmokėti galima ir tik per kelis bankus, kuriuose ne visi turi sąskaitas. • Jau dabar šalia PC „Mandarinas“ estų pašto „Omniva“ paštomatai būna perpildyti ir būna atveju kai pašto darbuotojai stovi pora valandų, kol žmonės ateis atsiimti siuntų ir atlaisvins paštomato lentynas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes prašome ir reikalaujame: • Modernizuoti 29-ąjį pašto skyrių (pvz.: atnaujintas Vilniaus 21-asis pašto skyrius (Jeruzalės g. 4) ir padidinti paslaugų prieinamumą pagal klientų dabartinius poreikius. Pvz.: Finansines paslaugas suteikiant šalia esančiame „PayPost“, įrengiant papildomas klientų aptarnavimo vietas TIK „Siuntų atsiėmimui“ ir pan. • Optimizuoti veiklą pašto skyriaus veiklą, (pvz.: darbo laikas nuo (12–21 val.); atsisakyti „meškiukų“ pardavinėjimo (bandote konkuruoti su PC esančia pasiūla?) • Pasamdyti daugiau paštininkų, kurie smulkesnes siuntas darbo dienomis pristatytų į namus 18–21 val. (Ši paslauga teikiama ir dabar).

Išgelbėkime Savičiaus gatvę!

Savičiaus g. barai ir restoranai. Adresuota: Vilniaus m. savivaldybė

2018 10 30 d. Vilniaus savivaldybė svarstys kelių Savičiaus gatvės gyventojų prašymą apriboti visose Savičiaus gatvėje esančiose kavinėse, baruose ir restoranuose prekybos alkoholiu laiką iki 22:00 val. Tai reiškia, kad čia esantys barai ir restoranai tiesiog nebegalės išsilaikyti ir juos teks uždaryti. Dvi vasaras iš eilės kartu su Jumis kūrėme unikalią erdvę ir atmosferą Vilniaus gyventojams ir miesto svečiams - erdvę, kurioje jie galėjo bendrauti, susitikti ir būti kartu. Daugiau nei dvejus metus mes visi stengėmės padaryti Savičiaus gatvę viena gražiausių Vilniaus senamiesčio gatvių: gyvą, “kvėpuojančią" ir patrauklią visiems. Vilniaus savivaldybei priėmus sprendimą apriboti prekybos alkoholiu laiką iki 22:00 val Savičiaus gatvėje, gali būti sukurtas precedentas, kad keli gyventojai gali uždaryti beveik visus jų gatvėje esančius barus ir kavines. Vilnius gali tapti vienintele Europos sostine, kurios centre, Senamiestyje, po 22:00 val įsiviešpatauja ramybė. Ar mums, kaip miestui, tikrai nereikia turistų, tikrai neimponuoja svečių atsiliepimai ir žavėjimasis jaukiu ir europietišku miestu? Ar tikrai mes norime, kad Savičiaus gatvė vėl taptų eiliniu tranzitu - trumpesniu keliu išvažiuoti iš Senamiesčio? Ar tikrai Vilniaus Savičiaus gatvės verslas, išgyvenęs vasaros statybas ir per bendruomeniškumą, kooperavimąsi ir inovatyvias idėjas tėra vertas kelių gyventojų skundų ir uždarymo? Mes prašome jūsų visų palaikymo - jei norite ir toliau džiaugtis gyva Savičiaus gatve, pasirašykite mūsų peticiją. Mes esame ir norime likti kartu! Savičiaus g. barai ir restoranai

Draudimas dirbti sekmadieniais

A.Visockis. Adresuota: LR Seimui

Draudimas dirbti sekmadieniais didiesiems prekybos centrams. Žmogus turi ilsėtis sekmadieniais ir būti su savo šeimos nariais, o ne būti uždarytas prekybų centrų ,,angaruose". Prekybos sritis nėra ta sritis, kuri turi dirbti, kad būtų užtikrintas gyventojų saugumas. Negalime tapatinti prekybos srities su policijos, priešgaisrinės tarnybos, medicinos institucijomis ar kitomis, kurios turi dirbti nepertraukiamu rėžimu. Tuo tarpu prekybos sritis neužtikrina saugumo, tai pelno siekiančios organizacijos, o ne socialiai atsakingos prieš visuomenę. Prašau pasirašyti po mano peticija visu, kas palaiko mano mintis. Manau mūsų valstybei reikia puoselėti labiau šeimos institutą, o ne prekybininkų norus.

Uber Kaune

Juozas. Adresuota: Uber

Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome Uber vadovų pradėti teikti Uber paslaugas Kaune.

Dėl ISAF ir VMI deklaracijų teikimo terminų pakeitimo

Ilona Alminaitė. Adresuota: VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerija

Dėl šmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos, PVM sąskaitų faktūrų registrų (i.SAF )teikimo ir Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijų (FR0600) pateikimo į VMI terminų pakeitimo Vadovaujantis VMI prie LR FM viršininko 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. VA-119, nuo 2016m. spalio 1d. pradėjo startuoti i.MAS – išmanioji mokesčių administravimo informacinė sistema, praėjus jau beveik 5 mėnesiams kai Lietuvos buhalterius labai apsunkino teikimo ISAFų terminai iki 20d ir PVM deklaracijų (FR0600 ) iki 25d. Jau nekalbant, kad iki mėnesio 15 d. turi būti pateiktos ir kitos VMI mėnesinės ir metinės deklaracijos ir sodros ataskaitos, taip pat ir statistinės ataskaitos, kurios teikiamos LR Statistikos departamentui. Praktiškai dėl šių nustatytų terminų buhalteris negali, nei vienos dienos per mėnesį nei sirgti , nei atostogauti, nes dirbti privalo, tik dėl VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytų terminų, tai gaunasi, kad buhalteris vergauja Lietuvos Respublikos institucijoms. Buhalteris ne tik teikia valstybinėms institucijoms ataskaitas, bet ir tvarko Juridinių vienetų visą buhalterinę apskaitą turi išmanyti visus LR mokesčių, buhalterinės apskaitos , tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus ir kitus reikalingus buhalterinėi apskaitai tvarkyti, įstatymus, taip pat teikti finansines ataskaitas ir įmonių vadovams, analizuoti finansinius rodiklius...ir t.t. Grįštant prie ISAF sistemos, kai nustatytas terminas 20d. praktiškai šią dieną teikdami PVM sąskaitų -faktūrų registrus jie yra netikslūs, nes po to dar tikslinama daug kartų kai jau pildoma PVM deklaracija (FR0600) , todėl, kad PVM sąskaitos-faktūros gaunamos ir pavėluotai ir skubame greitai į apskaitos programas suvesti ir reikia pritaikyti PVM klasifikatoriaus kodus, o per skubėjimą kaip suprantate daromos ir klaidos, nes jeigu nepateiksi arba pateiksi pavėluotai iš karto taikomos sankcijos- vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau — ANK) 187 str. 2 dalimi yra numatoma administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimus ir t.t... Išgirdus daugelio buhalterių vieningų nuomonių, dėl nepalankių deklaracijų teikimo terminų, prašome VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pakeisti deklaracijų ir ISAF teikimo terminus: 1. ISAF ,PVM deklaracijų (FR0600) ir FR0564 teikimo terminus atidėti iki 25 dienos arba iki mėnesio paskutinės dienos; 2. Metinės FR0573 ir FR0521- iki vasario mėnesio paskutinės dienos; 3. Metinė FR0471 – iki vasario 15d. 4. Panaikinti PVM klasifikatoriaus kodus gaunamoms PVM sąskaitoms-faktūroms iš Lietuvos vienetų, nes tuos pačius kodus VMI gauna iš išrašomų PVM S.F. , išskyrus kai iš užsienio gaunamos sąskaitos. 5. Palikti PVM klasifikatoriaus kodus visoms išrašomoms PVM sąskaitoms-faktūroms.

#Kur Masiulis ?

V.Pavardeniauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsakykit žmonėms ,-kur dingo, hipotetiškai , kyšį paėmęs E.Masiulis ?

Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimas

Tauras Blaževičius. Adresuota: LR Ministrui Pirmininkui Gerb. Algirdui Butkevičiui, Finansų ministrui Gerb. Rimantui Šadžiui

LR Ministrui Pirmininkui Gerb. Algirdui Butkevičiui Finansų ministrui Gerb. Rimantui Šadžiui KREIPIMASIS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TAURIŲJŲ METALŲ IR BRANGAKMENIŲ VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO 2015 m. spalio 30 d. Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. rugsėjo 10 d. Nutarimu Nr. 969 pritarė Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo (toliau Įstatymas) Nr. I-996 pakeitimo įstatymo projektui. Tačiau daugumai smulkiųjų gamintojų nepriimtina tiek galiojanti Tauriųjų metalų įstatymo redakcija, kuri iš esmės yra pažodžiui nurašytas Sovietinis tauriųjų metalų ir brangakmenių priežiūros įstatymas, tiek ir siūlomi įstatymo pakeitimai, nes jie nesprendžia esminių ir įsisenėjusių problemų, negerina sąlygų smulkiesiems gamintojams, stabdo visos ūkio šakos vystymąsi. Esminės veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, problemos Privalomas tauriųjų metalų gaminių prabavimas ir brangakmenių patikra Lietuvos prabavimo rūmuose (toliau LPR) – savitikslė valstybinė kontrolė, išlaikoma šios ūkio šakos dalyvių sąskaita. Svarbiausia deklaruojama galiojančios Įstatymo redakcijos paskirtis – ginti tauriųjų metalų ir brangakmenių vartotojų teises, tačiau įstatymu nustatytas reguliavimas, t. y. privaloma juvelyrinių gaminių prabavimo LPR tvarka, realiai negina vartotojų teisių, nes: tik gamintojas gali žinoti tikslias juvelyrinio dirbinio sudedamąsias dalis; patikros metodai yra paviršutiniški ir netikslūs, o sudėtingesnio gaminio sudėtį patikrinti galima tik jį išmontavus; jei brangakmenis yra įstatytas į papuošalą, nei jo svorio, nei kokybės tiksliai nustatyti neįmanoma. LPR brangakmenių laboratorijoje atliekama vieno žmogaus patikra negali būti vadinama pilnaverte ekspertize, nes ji skiriasi nuo autoritetingose brangakmenių laboratorijose atliekamos patikros, kurią nepriklausomai vienas nuo kito atlieka trys ekspertai, o jei bent dviejų ekspertų vertinimas sutampa, tokios charakteristikos ir yra nurodomas sertifikate. LPR atliekama patikra – vieno specialisto nuomonė. Atsakomybė už gaminių kokybę visa apimtimi tenka gamintojui. Todėl reikalavimas privaloma tvarka turėti LPR specialisto nuomonę ir už tai mokėti valstybės nustatytą rinkliavą yra neproporcingas. Be to, Įstatymo pakeitimo projekto dalyje Įstatymo paskirtis pateikta nauja redakcija, t. y. neliko net deklaratyvaus šios funkcijos pagrindimo – ginti tauriųjų metalų ir brangakmenių vartotojų teises. Įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, nustatoma privaloma, savitikslė valstybinė kontrolė, išlaikoma šios ūkio šakos dalyvių sąskaita. Patikros monopolizavimas užkerta kelią atsirasti kitoms, nepriklausomoms, komerciniais pagrindais dirbančioms, sertifikavimo laboratorijoms, galinčioms sukurti konkurenciją. ES liberali valstybių politika skatina ūkio šakos vystymąsi, o perteklinis reguliavimas Lietuvoje – stabdo Papuošalų ir brangakmenių verslą reglamentuojantys įstatymai ir priežiūros metodai Lietuvoje ir kitose ES šalyse labai skiriasi. Savitikslė valstybės kontrolė negerina sąlygų smulkiesiems gamintojams, stabdo visos ūkio šakos vystymąsi. Tikslinga atsižvelgti į kitų ES šalių taikomo reguliavimo lankstumą ir valstybių politiką, siekiant skatinti smulkų verslą. Privalomos brangakmenių patikros nė vienoje išsivysčiusioje demokratinėje valstybėje nėra. Vokietijoje, Italijoje, JAV papuošalų ženklinimas ir prabavimas nėra reglamentuojamas atskirais įstatymais, nors šios šalys yra papuošalų gamybos ir vartojimo lyderės. Keista būtų manyti, kad jos mažiau rūpinasi savo vartotojų apsauga ar, kad joms mažiau svarbūs šios srities įmonių sumokami mokesčiai. Nedidelėse kaimyninėse šalyse Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, kur gaminių iš tauriųjų metalų ženklinimas yra savanoriškas, atsiranda pasaulinio lygio papuošalų gamintojai, tokie kaip Pandora, Shambala, Lapponia ir t. t. Kaimyninė Estija irgi eina šiuo keliu – prieš kelis metus šalyje buvo panaikintas reikalavimas privalomai juvelyrinių gaminių patikrai. Perteklinio reguliavimo pasekmės Smulkūs gamintojai sutvirtėja vidaus rinkoje. Tačiau Lietuvoje galiojantis reguliavimas riboja smulkių gamintojų augimą, nes legaliai dirbti laikantis nustatytų taisyklių yra ekonomiškai nepatrauklu, o kai kuriais atvejais ir neįmanoma. To pasekmė – Lietuvos įmonių bei pavienių gamintojų papuošalai pakeičiami importuotais gaminiais. Smulkiems gamintojams savitikslė valstybės kontrolė: prabavimo bei brangakmenių patikros mokesčiai, tam skiriamas laikas ir varžančios taisyklės – nepriimtini. Pvz.: daugumos auksakalių didesnę pajamų dalį sudaro pagal individualius užsakymus gaminami papuošalai, kurie paprastai yra labai skubūs. Deja, papuošalo prabavimui reikia papildomo laiko, neretai net daugiau nei pačio gaminio gamybai. Situacija, kurioje gamintojas, priverstas rinktis atsisakyti užsakymo ar parduoti jį nelegaliai, smulkųjį gamintoją verčia pasilikti „šešėlyje“ arba pasitraukti į „šešėlį“. Privalomas prie gaminio tvirtinamų etikečių, kurios dažniausiai yra žymiai didesnės už papuošalą, reikalavimas yra absurdiškas. Dėl šio reikalavimo susiduriama su praktinėmis problemomis juvelyrinius dirbinius atnaujinant, koreguojant jau pagamintų žiedų dydžius pagal užsakovo poreikius, be to, tampa neįmanoma papuošalo nuoma, apsunkinamas eksponavimas prekybos vietoje ir t. t. Vietiniams papuošalų ir brangakmenių pardavėjams yra sunkiau konkuruoti su pasaulinėmis internetinėmis parduotuvėmis. Jose galima įsigyti juvelyrinių gaminių ir brangakmenių be papildomų patikros mokesčių. Įstatymo projektu, kuriam pritarė Vyriausybė, nesprendžiama nei viena iš pateiktų problemų Įstatymo pakeitimo projekte numatoma atsisakyti reikalavimo iš naujo paženklinti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminius, įvežtus iš Europos ekonominės erdvės valstybių ir Turkijos, jei jais leidžiama prekiauti, ir tos valstybės atsakingoje institucijoje jie buvo įspauduoti valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu. LRP yra pelno siekianti VĮ, išlaikoma iš valstybės biudžeto ir surinktų lėšų už patikrą ir ženklinimą. Lietuvos gamintojams kelia nerimą, kad naujas reglamentavimas sumažins LPR pajamas, neišvengiamai bus siekiama papildomai apmokestinti ūkio subjektus, didinti LPR teikiamų paslaugų kainas, didinti kontrolės apimtį, siekiant išieškoti papildomas lėšas už pažeidimus. Pasiūlymai: Atsisakyti privalomos juvelyrinių dirbinių ir brangakmenių patikros LPR ar kitoje priežiūros institucijoje. Suteikti teisę gaminius prabuoti licencijuotiems papuošalų gamintojams, t. y. leisti jiems vykdyti Lietuvoje privalomą pagamintų papuošalų ženklinimą prabos ir atsakomybės ženklu. Kaip šios ūkio šakos drausminamąją priemonę taikyti juvelyrinių dirbinių gamintojų ir pardavėjų licencijavimą. Atsisakyti perteklinių reikalavimų tauriųjų metalų ir brangakmenių apskaitai, nes ji nėra išskirtinė ir gali būti vykdoma kaip ir bet kurių kitų prekių gamyboje bei prekyboje. Vykdant valstybės politiką, t. y. mažinant bereikalingos biurokratinės kontrolės aparatą, turi būti peržiūrėta LPR vykdoma įmonių gamybinės ir komercinės veiklos priežiūra ir susiaurinta ta apimtimi, kuria ji dubliuoja kitų valstybinės priežiūros tarnybų funkcijas: Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Mokesčių inspekcijos, Valstybinės metrologijos tarnybos ir Darbo inspekcijos. LPR, kaip valstybinei įmonei, galėtų būti palikta teisė, esant poreikiui, juvelyrinius dirbinius ženklinti bendruoju Konvenciniu ir Lietuvos prabavimo rūmų ženklu. LPR galėtų likti viena iš kontrolinę patikrą atliekančių įmonių, tačiau, esant ginčytinai situacijai, turi būti alternatyvios patikros galimybė (pvz. Valstybinėje metrologijos tarnyboje). Taip pat būtų tikslinga sudaryti trišalę tarybą, teikiančią pasiūlymus tauriųjų metalų ir brangakmenių verslo sritį kuruojančiai Finansų ministerijai. Tarybą galėtų sudaryti LPR, papuošalus gaminančių įmonių asociacija bei juvelyriniais dirbiniais prekiaujančių įmonių asociacija. Prašome sudaryti tarpžinybinę darbo grupę iš ministerijų, atsakingų už tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybės politikos įgyvendinimą, ir iniciatyvinės grupės atstovų. Įpareigoti darbo grupę išanalizuoti pateiktus siūlymus ir problemas bei parengti būtinus teisės aktų pakeitimus. Iniciatyvinė grupė .