Ekonomika ir verslas

Prašymas švelninti karantino sąlygas ir leisti teikti blakstienų ir antakių procedūras

Gabija. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

05-05-2020, Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybei Prašymas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ papunkčio 3.2.8. pakeitimo Prašau apsvarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ papunkčio 3.2.8. pakeitimą, išplečiant nedraudžiamų grožio paslaugų sąrašą, į jį įtraukiant blakstienoms ir antakiams atliekamas procedūras. Prašau atsižvelgti į žemiau išvardintus praktinius aspektus dėl blakstienų ir antakių procedūrų teikimo, kurie patvirtina, kad būtent šios paslaugos gali būti teikiamos nesukeliant pavojaus kliento ar grožio meistro sveikatai. 1. Teikiant minėtas paslaugas grožio meistrai gali dėvėti apsaugines priemones visos procedūros metu (apsauginė veido kaukė, veido skydelis, vienkartinės pirštinės). 2. Klientas taip pat gali dėvėti apsauginę veido kaukę ir vienkartines pirštines visos procedūros metu (skirtingai nei teikiant kosmetologines ar barzdos skutimo paslaugas). Pateikti argumentai leidžia teigti, kad blakstienoms ir antakiams atliekamas procedūras galima teikti saugiai, laikantis saugaus paslaugų teikimo kriterijų bei kitų visuomenės sveikatos saugos ir higienos reikalavimų, ir jų įtraukimas į nedraudžiamų grožio paslaugų sąrašą turėtų būti apsvarstytas. . Gabija Gasiūnaitė, UAB „Imperdecus“ direktorė

Dėl kelio Nr.130 Kaunas-Prienai-Alytus pripažinimo magistralinės reikšmės keliu

Andrius. Adresuota: LR Susisiekimo ministerija, LR Vyriausybė

2020-04-17 Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – LAKD) skelbiamais valstybinės reikšmės kelių vidutinio metinio paros eismo intensyvumo (toliau – VMPEI) duomenimis, valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus yra vienas iš labiausiai apkrautų Lietuvos kelių ir intensyvumo rodikliais lenkia didžiąją dalį magistralinių kelių. 2019 metų VMPEI duomenimis, kelias Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus pagal intensyvumą yra šeštasis Lietuvos kelias (po Vilniaus pietinis aplinkkelis-A19, Vilnius-Kaunas-Klaipėda-A1/E85, Kaunas-Marijampolė-Suvalkai-A5/E67, Klaipėda-Liepoja-A13, Vilnius-Panevėžys - A2/E272). Intensyvesnis eismas fiksuojamas tik penkiuose magistraliniuose keliuose, iš kurių trims suteiktas automagistralių statusas. LR kelių įstatymo 3 straipsnio 2 punktas nustato, kad pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas, vadinami magistraliniais keliais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše yra 21 magistralinis kelias ir 132 krašto keliai. Remiantis LR kelių įstatymo 6 straipsnio 3 punktu, valstybinės reikšmės kelių sąrašą Susisiekimo ministerijos teikimu tvirtina Vyriausybė. Mūsų nuomone, valstybinės reikšmės krašto keliui Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus tikslinga suteikti magistralinio kelio statusą ir numatyti konkrečius bei adekvačius kelio rekonstrukcijos etapus. Nes, dabar šiam keliui LAKD siūloma sutvarkymo perspektyva (2033m.), kai pagal valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtros planus, numatyta šio kelio 20 km ruožo rekonstrukcija vyktų tik 2031–2033 m., šių regionų gyventojams – absoliučiai nepriimtina. Dabartiniu metu, dėl būsimo ekonomikos nuosmukio itin svarbios tampa Valstybės investicijos ir pagalba įvairiems verslo sektoriams, todėl Vyriausybei kalbant apie ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, reikia orientuotis ne tik į daugiabučių namų renovacijos spartinimą, bet ir į kelių infrastruktūros plėtrą, LAKD „atšildymą“ ir didesnį dėmesį regionų kelių sektoriui. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, prašome: 1. LR Susisiekimo ministerijos inicijuoti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus statuso pakeitimo į magistralinį kelią procedūras. 2. LR Vyriausybės suteikti valstybinės reikšmės krašto keliui Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus magistralinio kelio statusą. Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas Birštono rajono merė Nijolė Dirginčienė Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas Kauno rajono meras Valerijus Makūnas Seimo narys Andrius Kupčinskas

SAVARANKIŠKAI DIRBANČIŲ DISKRIMINACIJA! 257 eurai per mėnesį - tai pasityčiojimas! Subsidija turėtų būti MMA dydžio!

J.. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

SAVARNAKIŠKAI DIRBANTIEJI, VIENYKIMĖS PRIEŠ DISKRIMINACIJĄ! 257 eurai per mėnesį, - tai pasityčiojimas iš žmogaus orumo, sąžiningai mokančio mokesčius savo valstybei! Parama turėtų būti bent jau MMA dydžio. Visi savarankiškai dirbantys pagal verslo liudijimą (VL) ar turintieji individualios veiklos pažymą (IVP) yra pažeidžiamiausia darbo ir smulkaus verslo grupė Lietuvoje. Šių grupių smulkieji verslininkai patys susikuria sau darbo vietas ir neprašo iš valstybės pašalpos darbo biržoje ar kt., tačiau jie neturi jokių saugiklių, jei jų verslas vieną mėnesį buvo puikus, o kitus tris mėnesius jų pajamos buvo niekinės, jie negauna nei MMA, nei kokios pašalpos. Be to neteisinga ir tai, kad paramą gali gauti tik tie, kurie savarankiškai dirbo ne mažiau kaip 3 mėnesius. Kaip gauti paramą tiems, kurie nepiktybiškai nutraukę darbo santikius prieš nepilnus tris mėnesius, bet prieš tai dirbo ir mokėjo mokesčius. Jiems negali padėti nė buvusioji darbovietė ir jie negaus paramos pagal dabar nustatytą tvarką. Mechaniškai nustatant be žmogiškojo faktoriaus atsiranda dar didesnė diskriminacija ir neviltis. KUR KREIPTIS? Apsuki ratą ir vėl tave nukreipia į automatinę registraciją, o sistema prašymą atmeta. Ką daryti? Pagal VL ir IVP dirbantys žmonės sumoka valstybei visus numatytus mokesčius, KODĖL nelaimės akivaizdoje jie lieka už borto? Jų verslas yra priverstinai sustabdytas! Kaip reikia išgyventi? Kitiems verslininkams taikoma prastova ir darbuotojai gaus algą ne mažiau negu minimumas? Dažnai didieji verslininkai naudojasi ir nesudarinėja darbo sutarčių su potencialiais paslaugų teikėjais ar darbininkais, o liepia išsiimti verslo liudijimą arba individualios veiklos pažymėjimą, taip nusiimdami atsakomybę ir palikdami darbuotojus be socialinių garantijų. Juk tai mūsų šalies smulkus verslas, kuris sukuria sau darbo vietą ir nestovi darbo biržoje, moka mokesčius ir rizikuoja savo versle turėti ne pastovias pajamas. Kodėl ekstremalioje situacijoj jie paliekami už ribos? 257 eurai ! Ar gali jie išgyventi turėdami įsipareigojimus (patalpų nuoma ir pan.)? Renginių vedėjai, būrelių vadovai, dirbantys su vaikais, sportininkai, šokėjai, siuvėjai irt.t., jiems žadama parama yra 257 eurai, kai kitiems darbuotojams – bent jau darbo užmokesčio minimumas. Ar tie žmonės kurie sukuria savo darbo vietą ir nėra valstybės išlaikytiniai nenusipelno tokio pat dėmesio kaip visi? Baisiausia, kad turinčiųjų VL ar IVP negina LR Darbo kodeksas. Ar tai neprieštarauja LR Konstitucijai (IV skirsnis. Tautos ūkis ir darbas, 48 straipsnis: ,,Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju”)? Suprantama čia mes nekalbame apie tuos, kurie naudodamiesi minėtomis priemonėmis uždirba šimtatūkstantines pajamas (advokatai, notarai, antstoliai etc.). Kalba eina apie net ne apie vidutines pajamas, daugumos mūsų deklaruojamos metų pajamos nesudaro MMA, o kitų galbūt ir mažesnės, bet žmonės dirba kaip išmano ir nesiskundžia. Dabar savarankiškai dirbantys diskriminuojami ypač tie, kurių darbo specifika – tiesioginis kontaktas su klijentu, arba su grupėmis didesnėmis negu 2 asmenys. Parama turėtų būti bent jau MMA dydžio. Ką daryti tiems kas savarankiškai dirbo mažiau nei 3 mėnesius, nors prieš tai turėjo kitokius darbo santykius??? Arba kitokie neatitikimai....

#Pasirūpinkime visais: Reikalaujame žmonių poreikius kelti aukščiau pelno

Gegužės. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Koronaviruso pandemija išryškino, kad mūsų ekonominė sistema nesugeba pasirūpinti daugumos gerove ir sveikata. Šiuo metu daugelis nerimaujame dėl išgyvenimo, susiduriame su slegiančiomis įmokomis už nuomą, komunalines paslaugas ir paskolas. Darbuose daugelis patiriame išaugusį spaudimą iš darbdavių, esame verčiami savo noru išeiti iš darbo, sumažinti atlyginimus ar atidėti jų mokėjimą. Visuomenei būtinus darbus atliekantys žmonės – prekybos, aptarnavimo, logistikos ir rūpybos sektoriaus darbuotojai – turi dirbti dar labiau įtemptomis sąlygomis už tą patį minimalų atlyginimą. Valstybės teikiama parama neapsaugo daugumos nuo skurdo. Vietoje to, kad padėtų sunkiausiai išgyvenantiems, valstybė remia kasmet milijonus pelno uždirbančias įmones. Dar labiau pyktį kelia į seimą plūstantys verslo lobistų pasiūlymai ilginti darbo dienos trukmę iki 12 valandų ir naikinti darbuotojus saugančius įstatymus. Dėl to negalime tylėti ir kviečiame kelti daugumos poreikius atspindinčius reikalavimus. Reikalaujame išplėsti darbuotojų garantijas darbe, neturintiems pajamų be išlygų mokėti mėnesinę paramą, įšaldyti mokesčius už nuomą, komunalines paslaugas ir paskolas bankams bei smulkiesiems kreditams, užtikrinti nemokamą sveikatos apsaugą ir kitas socialines paslaugas. Reikalaujame solidarumo iš stambaus verslo – laikas grąžinti visuomenei, kuri suteikė verslui visas sąlygas uždirbti, jai priderantį atlygį. Reikalaujame politikus rūpintis mūsų gerovės ir saugumo užtikrinimu, o ne didžiųjų kompanijų pelnais! Kviečiame pasirašyti šią peticiją ir dalintis su draugais ir artimaisias ir prisijungti prie renginio feisbuke: #Pasirūpinkime visais: Reikalaujame žmonių poreikius kelti aukščiau pelno. MES REIKALAUJAME: 1. GARANTIJŲ DIRBANTIEMS ŽMONĖMS - Garantuoti bazines pajamas visiems be išlygų - Neturintiems pajamų ir uždirbantiems mažiau nei minimalią algą mokėti 257 eurų išmoką kas mėnesį. - Už svarbiausius visuomenei darbus mokėti orius atlyginimus ir užtikrinti deramas darbo sąlygas - Karantino metu padidintos rizikos sąlygomis dirbantiems darbuotojams, kaip pvz., prekybos centruose, trumpinti darbo dieną iki 6 valandų, 30 val. per savaitę, išlaikant tą patį atlyginimą kaip ir už 40 val., o už darbą viršijantį 6 val. per dieną mokėti viršvalandžių tarifu. - Visus vykstančius streikus laikyti teisėtais - Pagal Darbo kodekso 50 straipsnį suteikti teisę informuoti darbdavį ir tą pačią dieną palikti darbo vietą kol nebus užtikrintos darbuotojų saugumas, teisės ir priklausantis atlyginimas. 2. UŽTIKRINTI TEISĘ Į BŪSTĄ, SVEIKATOS IR SOCIALINES PASLAUGAS - Įšaldyti būsto nuomos, komunalinius mokesčius ir paskolų bankams bei smulkiesiems kreditams mokėjimą - Valstybė turi užtikrinti, kad nepaisant dingusių ar sumažėjusių pajamų, žmonės turės kur gyventi, nenutrūks esminės buitinės paslaugos ir antstoliai negalės kėsintis į išgyvenimui būtiniausias lėšas ar turtą. Žmonių teisė į būstą yra aukščiau finansinių įsipareigojimų, įmonių ar privačių individų pelno. - Reguliuoti būtiniausių prekių kainas - Nustatyti būtiniausių maisto ir buities prekių kainų ribas užkertant kelią manipuliacijoms kainomis krizės laikotarpiu. Reikalingiausios prekės privalo būti prieinamos visiems. - Užtikrinti nemokamas sveikatos ir rūpybos paslaugas visiems - Atšaukti privalomojo sveikatos draudimo įmokas neturintiems darbo ir pajamų. Už mokesčių mokėtojų pinigus neberemti privačių įstaigų, darželių, mokyklų, sveikatos klinikų, o lėšas skirti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimui ir paslaugų prieinamumo plėtimui. Visiems Lietuvoje dirbantiems užsienio piliečiams išduoti leidimus gyventi Lietuvoje, suteikti visas socialines garantijas, teises į prastovų ir nedarbo išmokas, sveikatos apsaugą, nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių įšaldymą karantino laikotarpiu. 3. ATSAKOMYBĖS IŠ TURTINGIAUSIŲJŲ IR DAUGIAUSIAI PELNO UŽDIRBUSIŲ ĮMONIŲ - Subsidijuoti tik mažus verslus - Reikalaujame neskirti subsidijų didžiosioms verslo įmonėms, kurių mėnesinė apyvarta siekia 1 mln. eurų. Vietoje subsidijų stambiesiems verslams, reikalaujame šiuos pinigus skirti sveikatos sistemai ir žmonių socialinei gerovei krizės metu. - Investuoti, o ne dovanoti mokesčių mokėtojų pinigus - Jeigu stambiam verslui reikia valstybės paramos, tai ši remia ne dovanodama lėšas, o į jį investuodama. Už investicijas — t. y., už mokesčių mokėtojų pinigus, — valstybė turi gauti dalį įmonės akcijų, į kaip bet koks kitas investuotojas. Po krizės šias akcijas galima parduoti ir taip sumokėti dalį išaugusios valstybės skolos. - Skatinti demokratišką įmonių valdymą - Panaikinti perdėtai biurokratizuotus darbo kodekso įstatymus, ribojančius darbuotojų teisę į streikus ir kolektyvines derybas. Valstybė turi padėti darbuotojams užsitikrinti tolygesnį įmonių pajamų pasiskirstymą, mažinti atotrūkį tarp daugiausiai ir mažiausiai gaunančių darbuotojų, užtikrinti įmonių valdymo skaidrumą teikiant informaciją darbuotojams apie įmonės pelną, išmokamus dividendus akcininkams ir atlyginimų skirtumus.

Karantino pabaiga 2020 04 12

I.Čivikova. Adresuota: Vilniaus gimdymo namai

Manau praėjo užtektinai laiko po karantino paskelbimo, todėl reikia imtis veiksmų. Pasirašydami peticiją ne tik atkreipsime valdžios dėmėsį į save, bet parodysime, kad mes ne ta tauta kuri pasiruošusi gyventi iš pašalpų.

Atšaukti Dėl COVID- 19 paskelbtą karantiną

Plietis. Adresuota: Skvernelis

Dėl paskelbto krantinio Lietuvos respublika grimzta i finansine ir ekonomine bedugne, kurios padariniai bus daug didesni nei nuo COVID-19 patirti tiesioginiai nuostoliai ( prognozuojama max iki 1000 mirčių remiantis dabartine statistika). Todėl reikalaujam: 1. Atšaukti karantiną. Leisti Lietuvos žmonėms ir įmonėms dirbti. 2. Visus patenkančius į rizikos grupes privalomai izoliuoti ir suteikti jiems visokeriopą pagalba (maisto pristayma, nedarbingumo išmokas, mokesčių ir finansinių įsipareigojimų lengvatas). 3. Skirti tiesiogiai dirbantiems medikams su covid-19 100 proc. padidintą atlyginimą ir net susirgus COVID-19 mokėti padidintą atlygi, kol vyksta epidemija. 4. Griežtai kontroliuoti iš užsienio atvykstančius (saviizolecija, privaloma izolecija ar karantinas)

Grožio paslaugų teikimas karantino metu

S.. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios karantino situacijos Lietuvoje, visi grožio srities specialistai liko be darbo ir vienintelio savo pajamų šaltinio. Taip, valdžia pažadėjo paramą, tačiau visiems akivaizdu, kad už tokią sumą, kurią mes gausime, nebus įmanoma ne tik pragyventi, bet retam kuriam užteks ir patalpų nuomai sumokėti. Todėl siūlome, pakeitus ir sugriežtinus mums įprastas darbo bei saugos sąlygas grožio salonuose, tęsti savo veiklą, nors ir mažesniais tempais, bet svarbu, kad vyktų judėjimas ir žmogus, dirbantis pagal individualią veiklą, gautų bent minimalias pajamas. Siūlome patalpoje, kurioje teikiama paslauga dirbti tik po vieną žmogų priimant tik su išankstine rezervacija; nepriimti per anksti sekančio kliento, kad nesusidarytų laukiančiųjų eilė; priimti klientą tik su apsauginėmis pirštinėmis ir veido kaukėmis; dirbti tik su darbo rūbais bei apsauginėmis priemonėmis; po kiekvieno kliento dezinfekuoti visus paviršius, įrangą bei įrankius (kas yra įprasta). Užkirskime pogrindinę veiklą, leisdavi žmonėms saugiai dirbti!

Grožio salonu veikla

K.. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Taip mes kirpejai nedirbam,bet yra ,kad dirba gamyklos, parduotuvese, o ten žmonių tikrai daug susiburia.Tai koks karantinas čia.Jei visiem tai visiem ir greičiau baiktūsi viskas. Arba dirbam visi arba nei vienas!!!

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI: DĖL KOJINIŲ

Aurimas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, prašome Lietuvos Respublikos Prezidentės, kad priverstų vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kad kojinių standartas būtų pakeltas nuo 2 kojinių viename pardavimo komplekte iki BENT 3 kojinių. MES, LIETUVOS ŽMONĖS, NEBEGALIME KENTĖTI KIEKVIENĄ RYTĄ. TAI YRA ŽIAURUS JAUSMAS, KAI NEGALI ATRASTI ANTROS KOJINĖS. KUR MES TIK NESIKREIPĖM – Į PREKYBININKŲ ASOCIACIJĄ, Į LIETUVOS KURČIŲJŲ ASOCIACIJĄ – BET NIEKAS MŪSŲ NEGIRDI. Kiek Lietuvos piliečiai dar kentės dėl šio pasityčiojimo iš paprasto žmogaus? Ar valdantieji ir prekybininkai nesijaučia kalti, kad iš Lietuvos kiekvienais metais emigruoja virš 40 tūkstančių žmonių?

Peticija dėl privačių miškų savininkų veiklos nepagrįsto ir perteklinio ribojimo

Vaidotas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimas

1. Nuo 2015 m. privatūs miško savininkai privalo mokėti papildomą 5 proc. dydžio mokestį nuo parduotos žaliavinės medienos vertės. Toks apyvartos mokestis nėra taikomas jokioje kitoje ES valstybėje, bei pramonės šakoje, todėl turėtų būti nedelsiant atšauktas. 2. Nuo 2020 m. įsigaliosiančiuose teisės aktų pakeitimuose numatyti kirtimų ribojimai Europos Bendrijos svarbos gamtinėse buveinėse. Minėti teisės aktų pakeitimai nebuvo derinti su privačių miškų savininkais, o buveinės išskirtos privačiose valdose savininkų net neinformuojant. Šios buveinės užima apie 10% visų privačių miškų plotų, bei į jas dažniausiai patenka didžiausią ekonominę vertę turintys medynai. Tokie kirtimų ribojimai turėtų atsirasti tik juos suderinus su privačių miškų savininkais, išmokant sąžiningą kompensaciją, pagal kirstinos medienos rinkos kainas. Taip pat kyla daug abejonių dėl buveinių nustatymo kriterijų ir pagrįstumo. 3. Nuo 2020 m. įsigaliosiančiuose teisės aktų pakeitimuose nustatytas ribojimas privačių miškų savininkams bendrai valdomam miško plotui iki 1500 ha, nors Lietuvos mokslininkai ne kartą yra pasisakę, kad didžioji dalis Lietuvos privačių miškų valdų yra per mažos efektyviam, konkurencingam ir ekonomiškai gyvybingam ūkininkavimui. Šis ribojimas neabejotinai mažins privataus miškų ūkio efektyvumą, tuo sukeldamas neigiamas pasekmes kaimiškųjų vietovių gyventojų užimtumui ir regionų plėtrai. Be to, tokie sprendimai menkina mūsų valstybės, kaip stabilios ir civilizuotos ES šalies, įvaizdį. Šis ribojimas nustatytas ženkliai per mažam plotui (pvz. valstybinių miškų regioninis valdymo padalinys- užima apie 40 tūkst. ha.), todėl turėtų būti nedelsiant peržiūrėtas.