Ekonomika ir verslas

Grožio paslaugų teikimas karantino metu

S. Norgėlaitė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios karantino situacijos Lietuvoje, visi grožio srities specialistai liko be darbo ir vienintelio savo pajamų šaltinio. Taip, valdžia pažadėjo paramą, tačiau visiems akivaizdu, kad už tokią sumą, kurią mes gausime, nebus įmanoma ne tik pragyventi, bet retam kuriam užteks ir patalpų nuomai sumokėti. Todėl siūlome, pakeitus ir sugriežtinus mums įprastas darbo bei saugos sąlygas grožio salonuose, tęsti savo veiklą, nors ir mažesniais tempais, bet svarbu, kad vyktų judėjimas ir žmogus, dirbantis pagal individualią veiklą, gautų bent minimalias pajamas. Siūlome patalpoje, kurioje teikiama paslauga dirbti tik po vieną žmogų priimant tik su išankstine rezervacija; nepriimti per anksti sekančio kliento, kad nesusidarytų laukiančiųjų eilė; priimti klientą tik su apsauginėmis pirštinėmis ir veido kaukėmis; dirbti tik su darbo rūbais bei apsauginėmis priemonėmis; po kiekvieno kliento dezinfekuoti visus paviršius, įrangą bei įrankius (kas yra įprasta). Užkirskime pogrindinę veiklą, leisdavi žmonėms saugiai dirbti!

Grožio salonu veikla

K. K. . Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Taip mes kirpejai nedirbam,bet yra ,kad dirba gamyklos, parduotuvese, o ten žmonių tikrai daug susiburia.Tai koks karantinas čia.Jei visiem tai visiem ir greičiau baiktūsi viskas. Arba dirbam visi arba nei vienas!!!

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI: DĖL KOJINIŲ

Aurimas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, prašome Lietuvos Respublikos Prezidentės, kad priverstų vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kad kojinių standartas būtų pakeltas nuo 2 kojinių viename pardavimo komplekte iki BENT 3 kojinių. MES, LIETUVOS ŽMONĖS, NEBEGALIME KENTĖTI KIEKVIENĄ RYTĄ. TAI YRA ŽIAURUS JAUSMAS, KAI NEGALI ATRASTI ANTROS KOJINĖS. KUR MES TIK NESIKREIPĖM – Į PREKYBININKŲ ASOCIACIJĄ, Į LIETUVOS KURČIŲJŲ ASOCIACIJĄ – BET NIEKAS MŪSŲ NEGIRDI. Kiek Lietuvos piliečiai dar kentės dėl šio pasityčiojimo iš paprasto žmogaus? Ar valdantieji ir prekybininkai nesijaučia kalti, kad iš Lietuvos kiekvienais metais emigruoja virš 40 tūkstančių žmonių?

Peticija dėl privačių miškų savininkų veiklos nepagrįsto ir perteklinio ribojimo

Vaidotas Stanevičius. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimas

1. Nuo 2015 m. privatūs miško savininkai privalo mokėti papildomą 5 proc. dydžio mokestį nuo parduotos žaliavinės medienos vertės. Toks apyvartos mokestis nėra taikomas jokioje kitoje ES valstybėje, bei pramonės šakoje, todėl turėtų būti nedelsiant atšauktas. 2. Nuo 2020 m. įsigaliosiančiuose teisės aktų pakeitimuose numatyti kirtimų ribojimai Europos Bendrijos svarbos gamtinėse buveinėse. Minėti teisės aktų pakeitimai nebuvo derinti su privačių miškų savininkais, o buveinės išskirtos privačiose valdose savininkų net neinformuojant. Šios buveinės užima apie 10% visų privačių miškų plotų, bei į jas dažniausiai patenka didžiausią ekonominę vertę turintys medynai. Tokie kirtimų ribojimai turėtų atsirasti tik juos suderinus su privačių miškų savininkais, išmokant sąžiningą kompensaciją, pagal kirstinos medienos rinkos kainas. Taip pat kyla daug abejonių dėl buveinių nustatymo kriterijų ir pagrįstumo. 3. Nuo 2020 m. įsigaliosiančiuose teisės aktų pakeitimuose nustatytas ribojimas privačių miškų savininkams bendrai valdomam miško plotui iki 1500 ha, nors Lietuvos mokslininkai ne kartą yra pasisakę, kad didžioji dalis Lietuvos privačių miškų valdų yra per mažos efektyviam, konkurencingam ir ekonomiškai gyvybingam ūkininkavimui. Šis ribojimas neabejotinai mažins privataus miškų ūkio efektyvumą, tuo sukeldamas neigiamas pasekmes kaimiškųjų vietovių gyventojų užimtumui ir regionų plėtrai. Be to, tokie sprendimai menkina mūsų valstybės, kaip stabilios ir civilizuotos ES šalies, įvaizdį. Šis ribojimas nustatytas ženkliai per mažam plotui (pvz. valstybinių miškų regioninis valdymo padalinys- užima apie 40 tūkst. ha.), todėl turėtų būti nedelsiant peržiūrėtas.

Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos ir paplūdimiuose

D.Tkačenko. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas

Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos ir paplūdimiuose. Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 pakeitimo įstatymo XIII-394 2, 5 ir 10 straipsnių pakeitimas. Draudimas yra nepagrįstas ir žalingas smulkiajam verslui. Tai visada balanso klausimas - riba, kurią peržengus visuomenės interesas nustoja būti atstovaujamas ir tampa pertekliniu asmens laisvės ribojimu. Lauko kavinės ir jose suvartojamas alkoholis nėra probleminis, draudimas yra neproporcingas, nesprendžia alkoholio vartojimo problemos, mažina Vilniaus miesto bei pajūrio miestų patrauklumą Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos piliečiai, nesutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo parengtu įstatymu, nuo 2020 metų draudžiančiu prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos.

Užtenka mokėti neaiškius pinigus ir taikstytis su neteisybe

Ramunė Juozėnaitė. Adresuota: UAB ,,Cgates"

Dauguma žmonių nukentėję nuo Cgates paslaugų niekaip negali apsiginti. Esame perdavinėjami anstoliams dėl neaiškių skolų, jie nesilaiko sutarties punktų, po sutarties nutraukimų praėjus keliems metams gauname neaiškius laiškus su įsiskolinimais. Laiškai siunčiami bet kokiais adresais, kur žmonės nebegyvena ir nėra registruoti. Jie vadovaujasi nepagarba savo klientui, žmonėms yra meluojama, sukčiaujama ir pelnomasi. Jeigu ir jūs nukentėjote nuo šios bendrovės, pasirašykite. Gal taip pavyks kovoti prieš jų melus, neaiškias sąskaitas ir nepagarbą.

Viešai internete skelbti aktualias būtiniausių maisto produktų kainas

Pricer.lt komanda. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimas

Prašome Lietuvos Respublikos Vyriausybę priimti įstatymą, kuris įpareigotų mažmeninės prekybos įmones, prekiaujančias maisto produktais Lietuvoje ir užimančias daugiau, negu 5 procentų rinkos dalį, internete realiuoju laiku skelbti aktualias (galiojančias) būtiniausių maisto produktų kainas. Būtiniausi maisto produktai yra pienas, duona, mėsa, žuvis, kiaušiniai, vaisiai ir daržovės, bakalėjos prekės, konditerija, kulinarija, sultys, vanduo ir vaisvandeniai. Argumentai, kodėl manome, kad toks įpareigojimas maisto produktų prekybininkams turi būti priimtas: 1. Lietuvoje maisto produktų kainos kyla sparčiausiai visoje ES. Didėjančias pajamas lietuvis pravalgo, pirkdamas nuolat brangstančius būtiniausius maisto produktus. Vyriausybė nepajėgi suvaldyti kainų kilimo. 2. Lietuviai taupydami ieško pigesnių maisto produktų, todėl priversti vykti apsipirkti į Lenkiją, kur kartu išvažiuoja ir mūsų piliečių uždirbti pinigai, taip mažinamos įplaukos į LR biudžetą, nuo to kenčia mūsų visų socialinė gerovė. 3. Kainų fiksavimo tyrimai rodo, kad stebimos ir viešai skelbiamos prekių kainos kyla daug lėčiau, nei kitos, kurios nestebimos. Prekybininkai, vengdami „kainų kilimo klausimo eskalavimo“, daug atidžiau prižiūri viešai skelbiamas produktų kainas. 4. Lietuvoje veikiantys mažmeninės prekybos tinklai lobsta Lietuvos pirkėjų sąskaita. Kasmet uždirbami įspūdingi milijoniniai pelnai. Lietuvoje prekybininkai yra pasidalinę rinką ir konkurencija yra daugiau formali, nei reali. Daugelio populiariausių maisto produktų kainos parduotuvių lentynose yra panašios arba vienodos. Lietuvoje kol kas nėra nė vieno mažų kainų prekybininko (discount'erio), kuris realiai priverstų konkuruoti kainomis, o ne imituoti šį procesą. Mažos kainos nenaudingos prekybininkams, nes jos mažina jų pelnus. 5. Rinkos tyrimai rodo, kad pirkdami maisto produktus pirkėjai pirmiausiai nori būtent mažos kainos. Nuo krizės laikų lietuviams mažos kainos siūlomos per „akcijas“. Prekybininkai nemažina reguliarių kainų lentynoje, o vilioja pirkėjus dažnomis „akcijomis“. Jas gausiai reklamuoja media kanaluose ir skelbia savo internetinėse svetainėse. Tokių akcijų pagalba kuriama iliuzija, kad rinkoje yra mažos kainos. Šiandien, pasibaigus krizei ir atsigavus vartojimui, vyksta manipuliacija pseudo akcijomis. Pirkėjams parduodama nuolaida, nuo neaišku kokios bazinės prekės kainos. Žmonės klaidinami reklaminėmis etiketėmis, mažos kainos garantijomis, atsirinkti kokia reali produkto kaina darosi sunku. 6. Norintys maisto produktų nusipirkti pigiau turi skirti daug laiko ir jėgų, kad „akcijines“ kainas sumedžiotų skirtingose parduotuvėse. Vartotojui nepatogu, o kartais, net ir neįmanoma objektyviai palyginti, kiek iš tiesų kainuoja toks pats produktas pas skirtingus jo pardavėjus. (Pastaba: tai padaryti su buitinės technikos, kompiuterijos ar telekomunikacijos prekėmis ir t.t. labai nesudėtinga :), tik ne su maistu....). 7. Technologijos tobulėja. Net valstybės institucijos daug informacijos perkelia į elektroninę erdvę, kad padėtų piliečiams patogiau ir greičiau susitvarkyti būtinus reikalus, kad kiekvienas galėtų sutaupyti savo laiko ir jį galėtų skirti savo šeimai ar pomėgiams. Prekybininkai yra kurti iniciatyvai būti atviresniems ir būtiniausių produktų kainas skelbti savo tinklapiuose ar kainas lyginančiuose portaluose, nes vengia skaidrumo ir bijo suteikti galimybę vartotojui ne tik pačiam objektyviai pasirinkti, kur apsipirkti patogiausia ir pigiausia, bet ir stebėti, kaip manipuliuojama su prekės „akcijos“ ir bazine kaina. Kviečiame pasirašyti šią peticiją visus, kurie nori paraginti Lietuvos prekybininkus būti atviresniais ir sąžiningesniais su savo pirkėjais. Kviečiame pasirašyti tuos, kurie ragina prekybininkus nepamiršti, kad mes – pirkėjai, esame tos bitės, kurios suneša medų į jų avilį. Mes ne avių banda, kurią galima varinėti iš vienos parduotuvės į kitą, kuria galima manipuliuoti kada patinka ir kaip patinka, mes norime daugiau atvirumo, norime matyti kainas realiuoju laiku, suprasti akcijas, tai padaryti mums pirkėjams patogiai tikrai leidžia visos šiuolaikinės technologijos ir esamos priemonės. Pasirašykite už tai, kad Lietuvos prekybininkai būtų įpareigoti viešai internete skelbti aktualias būtiniausių maisto produktų kainas.

Europarlamentarų nušalinimas

J.Rudžinskas. Adresuota: EP NARIAMS IŠ LIETUVOS

Europos Parlamentas pritarė prieštaringai vertinamam Mobilumo paketui, kas turės neišvengiamai tragiškas pasekmes Lietuvos logistikos verslui. Balsavime dėl atidėjimo nedalyvavę Lietuvos europarlamentarai sustabdė svarbią iniciatyvą , pritrūko vos dviejų balsų, kad į Europos Parlamento (EP) plenarinės sesijos darbotvarkę nebūtų įtrauktas Mobilumo paketo svarstymas, o tai būtų stiprus signalas jog, mūsų nuomone, paketas yra neišdirbtas, neparuoštas ir dar netinkamas. Iš 11 Lietuvos atstovų EP balsavime dalyvavo tik Antanas Guoga. Bulgarijos naujienų portalas „Tribune.bg“ ir vežėjų atstovai socialiniame tinkle „Twitter“ balsavime nedalyvavusius 3 savo europarlamentarus nesivaržydami vadina išdavikais, o mes Lietuviai dėl to nieko nedarome. Toks didelis neveiksnumas, mūsų interesų neatstovavimas privalo būti viešinamas ir negali apseiti be pasekmių. Reikalaujame jog Europos Parlamento nariai: LAIMA LIUCIJA ANDRIKIENĖ, PETRAS AUŠTREVIČIUS, ZIGMANTAS BALČYTIS, VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ, VALENTINAS MAZURONIS, ROLANDAS PAKSAS, BRONIS ROPĖ, ALGIRDAS SAUDARGAS, VALDEMAR TOMAŠEVSKI, VIKTOR USPASKICH viešai atsiprašytų Lietuvos žmonių, taip pat tiek raštu, tiek žodžiu pasižadėtų daugiau niekada nebekandidatuoti į jokią tarptautinę ar nacionalinę politinę poziciją, kadangi savo neveiksnumu išduodami Lietuvos žmones tik patvirtino jog jų buvimas politinėse pozicijose Lietuvai yra kenksmingas.

NE radiotechninei antenai Pagrandos g., Tarandėje

Asociacija Tarandės bendruomenė. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Peticija dėl radiotechninio objekto (Antenos) statybų s t a b d y m o valstybinėje žemėje Pagrandos g. kadangi: 1. nesilaikoma statybų saugos 2. kertami medžiai be rimto pagrindimo 3. nesuderinta su bendruomene kelių infrastruktūros sutvarkymo klausimas 4. antena kenks sveikatai, kadangi nesilaikoma atstumų 5. nepagrįstas antenos būtinas poreikis Tarandės gyventojams 6. neatsižvelgta į aplinkos mikroklimato išdarkymą 7. nesilaikoma projekto viešinimo taisyklių - nežinomas užsakovas Vietos bendruomenės apskaičiavimu, atstumas nuo planuojamos statyti Antenos iki artimiausio gyvenamojo namo – mažesnis nei 30 metrų, nuo artimiausiai suformuoto žemės sklypo mažiau nei 3 metrai. Antenos įrengimui pasirinkta vieta, kuri iki šiol yra bendruomenės susibūrimų ir švenčių vieta. 150 metrų spinduliu nuo jos gyvena šeimos, auginančios daugiau kaip 30 vaikų, 75 proc. iš jų yra jaunesni nei 10 metų, vos keliasdešimt metrų yra nutolusi nuo gydymo įstaigos – Tarandės šeimos klinikos, kur gydomi žmonės bei nuolat vyksta kūdikių ir vaikų mankštos baseine. Pažymėtina, kad vaikų organizmui elektromagnetinė spinduliuotė yra pavojingiausia, jos poveikiui vaikai yra jautriausi. Atkreiptinas dėmesys, kad užuot rūpinantis vietos bendruomenės narių vaikų sveikata, jų užimtumu (visoje Tarandėje nėra nė vienos bendros vaikų žaidimų aikštelės), rūpinamasi, kaip padidinti pagrindinių tinklo operatorių ryšio stiprumą toje vietoje, kuri pagal Ryšių reguliavimo tarnybos duomenis, jau ir taip patenka į stipraus judriojo ryšio tinklų zoną . Šioje vietoje natūraliai susiformavęs spygliuočių miškas su 15-20 metų medžiais, kuriuos Vilniaus miesto savivaldybė leido iškirsti. Vietos bendruomenę tai verčia labai suabejoti Antenos įrengimo pagrįstumu, nes judriojo ryšio signalas aptariamoje zonoje jau ir taip yra žymimas kaip stiprus. Kadangi kiekvieno asmens sveikatos apsauga yra viešasis interesas, Tarandės bendruomenė turi teisę dalyvauti tokių klausimų, kaip Antenos įrengimas, sprendime ir nesutikti, kad tokia Antena būtų statoma. Prašome balsuoti UŽ jei palaikote peticiją ir nenorite, kad Tarandėje būtų pastatytas 60 metrų radijo ryšio bokštas bei kertamas susiformavęs miškas.

Sustabdykime pluoštinės kanapės kriminalizavimą

Pluoštinių kanapių augintojai, vartotojai, verslininkai ir mokslininkai. Adresuota: LR Seimas, Sveikatos apsaugos ministerija

Apginkime teisę auginti, perdirbti, tirti, parduoti ir vartoti pluoštinę kanapę ir jos produktus. Maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), remdamasi EK "Naujojo maisto sąrašu" 2019-02-15 pradėjo iš rinkos išiminėti pluoštinių kanapių arbatą, kuria jau keletą metų Lietuvoje prekiaujama vis sėkmingiau. Pagal Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento(NTAKD), Sveikatos apsaugos ministerijos(SAM) ir Lietuvos baudžiamojo kodekso(LBK) teisinius dokumentus ir Lietuvos policijos pastabas, teoriškai beveik visi kanapių produktai šiuo metu patenka po BK straipsniu. Lietuvoje jau tūkstančiai žmonių pluoštinių kanapių žiedus, sėklų aliejų yra atradę kaip puikią sveikatinimosi priemonę, stiprinančią imuninę bei nervų sistemas. Žiedų ir jų produktų pagalba žmonės palengvina savo sveikatos sutrikimus. Visas pažangus pasaulis su kanapėmis važiuoja į priekį, o Lietuva didina atbulinį greitį, kvestionuodama netgi Europos Sąjungos pluoštinių kanapių produktams nustatytą THK normą - 0,2%. Uždrausdamos niekuo dėtą augalo viršunėlę tarnybos mosuoja stalininiais dokumentais(1961 m. Bendroji narkotinių medžiagų konvencija), Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu ir LR Pluoštinių kanapių įstatymu, kurį formulavo patys LR Seimo nariai. Tarnybų nuomone, Lietuvoje galioja nulinė THK tolerancija. O tai reiškia, kad: a) mes iškrentame iš ES konteksto, kadangi visiems galima, o mums - ne; b) teooriškai draudžiamas net kanapių sėklų aliejus, nes Muitinės laboratorija jame užfiksuoja THK; c) daugiau nei 3000 hektarų pluoštinių kanapių auginantys Lietuvos ūkininkai tampa narkotikų augintojais ir platintojais; d) siunčiame labai aiškų signalą tiek Lietuvos, tiek užsienio investuotojams ir verslininkams, kad atsisakome jų indėlio į šią perspektyvią pasaulyje žemės ūkio, mokslo, maisto pramonės ir medicinos sritį. Tokia situacija ilgai tęstis negali todėl mes reikalaujame: - reglamentuoti leidžiamą THK normą pluoštinių kanapių produktuose; - leisti apdoroti, perdirbti ir tirti visą pluoštinės kanapės augalą; - atmesti prievolę tirti kiekvieną pluoštinių kanapių lauką(tikrinti atsitiktine tvarka); - kartu su atsakingomis tarnybomis, NVO, asociacijomis ir sąjungomis strategiškai vystyti kanapių industriją Lietuvoje. Kviečiame visus piliečius palaikyti mūsų reikalavimą ir apginti savo teisę į sveikatą, verslumą, mokslinę veiklą ir, tuo labiau, apginti demokratiją. Šio klausimo svarstymas Seime vyks jau pavasario Seimo sesijoje, todėl TAVO PARAŠAS YRA GYVYBIŠKAI BŪTINAS! Šios peticijos parašus pateiksime LR Seimui, kaip įrodymą, kokia svarbi Lietuviams yra kanapė.