Ekonomika ir verslas

Viešai internete skelbti aktualias būtiniausių maisto produktų kainas

Pricer.lt komanda. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimas

Prašome Lietuvos Respublikos Vyriausybę priimti įstatymą, kuris įpareigotų mažmeninės prekybos įmones, prekiaujančias maisto produktais Lietuvoje ir užimančias daugiau, negu 5 procentų rinkos dalį, internete realiuoju laiku skelbti aktualias (galiojančias) būtiniausių maisto produktų kainas. Būtiniausi maisto produktai yra pienas, duona, mėsa, žuvis, kiaušiniai, vaisiai ir daržovės, bakalėjos prekės, konditerija, kulinarija, sultys, vanduo ir vaisvandeniai. Argumentai, kodėl manome, kad toks įpareigojimas maisto produktų prekybininkams turi būti priimtas: 1. Lietuvoje maisto produktų kainos kyla sparčiausiai visoje ES. Didėjančias pajamas lietuvis pravalgo, pirkdamas nuolat brangstančius būtiniausius maisto produktus. Vyriausybė nepajėgi suvaldyti kainų kilimo. 2. Lietuviai taupydami ieško pigesnių maisto produktų, todėl priversti vykti apsipirkti į Lenkiją, kur kartu išvažiuoja ir mūsų piliečių uždirbti pinigai, taip mažinamos įplaukos į LR biudžetą, nuo to kenčia mūsų visų socialinė gerovė. 3. Kainų fiksavimo tyrimai rodo, kad stebimos ir viešai skelbiamos prekių kainos kyla daug lėčiau, nei kitos, kurios nestebimos. Prekybininkai, vengdami „kainų kilimo klausimo eskalavimo“, daug atidžiau prižiūri viešai skelbiamas produktų kainas. 4. Lietuvoje veikiantys mažmeninės prekybos tinklai lobsta Lietuvos pirkėjų sąskaita. Kasmet uždirbami įspūdingi milijoniniai pelnai. Lietuvoje prekybininkai yra pasidalinę rinką ir konkurencija yra daugiau formali, nei reali. Daugelio populiariausių maisto produktų kainos parduotuvių lentynose yra panašios arba vienodos. Lietuvoje kol kas nėra nė vieno mažų kainų prekybininko (discount'erio), kuris realiai priverstų konkuruoti kainomis, o ne imituoti šį procesą. Mažos kainos nenaudingos prekybininkams, nes jos mažina jų pelnus. 5. Rinkos tyrimai rodo, kad pirkdami maisto produktus pirkėjai pirmiausiai nori būtent mažos kainos. Nuo krizės laikų lietuviams mažos kainos siūlomos per „akcijas“. Prekybininkai nemažina reguliarių kainų lentynoje, o vilioja pirkėjus dažnomis „akcijomis“. Jas gausiai reklamuoja media kanaluose ir skelbia savo internetinėse svetainėse. Tokių akcijų pagalba kuriama iliuzija, kad rinkoje yra mažos kainos. Šiandien, pasibaigus krizei ir atsigavus vartojimui, vyksta manipuliacija pseudo akcijomis. Pirkėjams parduodama nuolaida, nuo neaišku kokios bazinės prekės kainos. Žmonės klaidinami reklaminėmis etiketėmis, mažos kainos garantijomis, atsirinkti kokia reali produkto kaina darosi sunku. 6. Norintys maisto produktų nusipirkti pigiau turi skirti daug laiko ir jėgų, kad „akcijines“ kainas sumedžiotų skirtingose parduotuvėse. Vartotojui nepatogu, o kartais, net ir neįmanoma objektyviai palyginti, kiek iš tiesų kainuoja toks pats produktas pas skirtingus jo pardavėjus. (Pastaba: tai padaryti su buitinės technikos, kompiuterijos ar telekomunikacijos prekėmis ir t.t. labai nesudėtinga :), tik ne su maistu....). 7. Technologijos tobulėja. Net valstybės institucijos daug informacijos perkelia į elektroninę erdvę, kad padėtų piliečiams patogiau ir greičiau susitvarkyti būtinus reikalus, kad kiekvienas galėtų sutaupyti savo laiko ir jį galėtų skirti savo šeimai ar pomėgiams. Prekybininkai yra kurti iniciatyvai būti atviresniems ir būtiniausių produktų kainas skelbti savo tinklapiuose ar kainas lyginančiuose portaluose, nes vengia skaidrumo ir bijo suteikti galimybę vartotojui ne tik pačiam objektyviai pasirinkti, kur apsipirkti patogiausia ir pigiausia, bet ir stebėti, kaip manipuliuojama su prekės „akcijos“ ir bazine kaina. Kviečiame pasirašyti šią peticiją visus, kurie nori paraginti Lietuvos prekybininkus būti atviresniais ir sąžiningesniais su savo pirkėjais. Kviečiame pasirašyti tuos, kurie ragina prekybininkus nepamiršti, kad mes – pirkėjai, esame tos bitės, kurios suneša medų į jų avilį. Mes ne avių banda, kurią galima varinėti iš vienos parduotuvės į kitą, kuria galima manipuliuoti kada patinka ir kaip patinka, mes norime daugiau atvirumo, norime matyti kainas realiuoju laiku, suprasti akcijas, tai padaryti mums pirkėjams patogiai tikrai leidžia visos šiuolaikinės technologijos ir esamos priemonės. Pasirašykite už tai, kad Lietuvos prekybininkai būtų įpareigoti viešai internete skelbti aktualias būtiniausių maisto produktų kainas.

Europarlamentarų nušalinimas

J.Rudžinskas. Adresuota: EP NARIAMS IŠ LIETUVOS

Europos Parlamentas pritarė prieštaringai vertinamam Mobilumo paketui, kas turės neišvengiamai tragiškas pasekmes Lietuvos logistikos verslui. Balsavime dėl atidėjimo nedalyvavę Lietuvos europarlamentarai sustabdė svarbią iniciatyvą , pritrūko vos dviejų balsų, kad į Europos Parlamento (EP) plenarinės sesijos darbotvarkę nebūtų įtrauktas Mobilumo paketo svarstymas, o tai būtų stiprus signalas jog, mūsų nuomone, paketas yra neišdirbtas, neparuoštas ir dar netinkamas. Iš 11 Lietuvos atstovų EP balsavime dalyvavo tik Antanas Guoga. Bulgarijos naujienų portalas „Tribune.bg“ ir vežėjų atstovai socialiniame tinkle „Twitter“ balsavime nedalyvavusius 3 savo europarlamentarus nesivaržydami vadina išdavikais, o mes Lietuviai dėl to nieko nedarome. Toks didelis neveiksnumas, mūsų interesų neatstovavimas privalo būti viešinamas ir negali apseiti be pasekmių. Reikalaujame jog Europos Parlamento nariai: LAIMA LIUCIJA ANDRIKIENĖ, PETRAS AUŠTREVIČIUS, ZIGMANTAS BALČYTIS, VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ, VALENTINAS MAZURONIS, ROLANDAS PAKSAS, BRONIS ROPĖ, ALGIRDAS SAUDARGAS, VALDEMAR TOMAŠEVSKI, VIKTOR USPASKICH viešai atsiprašytų Lietuvos žmonių, taip pat tiek raštu, tiek žodžiu pasižadėtų daugiau niekada nebekandidatuoti į jokią tarptautinę ar nacionalinę politinę poziciją, kadangi savo neveiksnumu išduodami Lietuvos žmones tik patvirtino jog jų buvimas politinėse pozicijose Lietuvai yra kenksmingas.

NE radiotechninei antenai Pagrandos g., Tarandėje

Asociacija Tarandės bendruomenė. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Peticija dėl radiotechninio objekto (Antenos) statybų s t a b d y m o valstybinėje žemėje Pagrandos g. kadangi: 1. nesilaikoma statybų saugos 2. kertami medžiai be rimto pagrindimo 3. nesuderinta su bendruomene kelių infrastruktūros sutvarkymo klausimas 4. antena kenks sveikatai, kadangi nesilaikoma atstumų 5. nepagrįstas antenos būtinas poreikis Tarandės gyventojams 6. neatsižvelgta į aplinkos mikroklimato išdarkymą 7. nesilaikoma projekto viešinimo taisyklių - nežinomas užsakovas Vietos bendruomenės apskaičiavimu, atstumas nuo planuojamos statyti Antenos iki artimiausio gyvenamojo namo – mažesnis nei 30 metrų, nuo artimiausiai suformuoto žemės sklypo mažiau nei 3 metrai. Antenos įrengimui pasirinkta vieta, kuri iki šiol yra bendruomenės susibūrimų ir švenčių vieta. 150 metrų spinduliu nuo jos gyvena šeimos, auginančios daugiau kaip 30 vaikų, 75 proc. iš jų yra jaunesni nei 10 metų, vos keliasdešimt metrų yra nutolusi nuo gydymo įstaigos – Tarandės šeimos klinikos, kur gydomi žmonės bei nuolat vyksta kūdikių ir vaikų mankštos baseine. Pažymėtina, kad vaikų organizmui elektromagnetinė spinduliuotė yra pavojingiausia, jos poveikiui vaikai yra jautriausi. Atkreiptinas dėmesys, kad užuot rūpinantis vietos bendruomenės narių vaikų sveikata, jų užimtumu (visoje Tarandėje nėra nė vienos bendros vaikų žaidimų aikštelės), rūpinamasi, kaip padidinti pagrindinių tinklo operatorių ryšio stiprumą toje vietoje, kuri pagal Ryšių reguliavimo tarnybos duomenis, jau ir taip patenka į stipraus judriojo ryšio tinklų zoną . Šioje vietoje natūraliai susiformavęs spygliuočių miškas su 15-20 metų medžiais, kuriuos Vilniaus miesto savivaldybė leido iškirsti. Vietos bendruomenę tai verčia labai suabejoti Antenos įrengimo pagrįstumu, nes judriojo ryšio signalas aptariamoje zonoje jau ir taip yra žymimas kaip stiprus. Kadangi kiekvieno asmens sveikatos apsauga yra viešasis interesas, Tarandės bendruomenė turi teisę dalyvauti tokių klausimų, kaip Antenos įrengimas, sprendime ir nesutikti, kad tokia Antena būtų statoma. Prašome balsuoti UŽ jei palaikote peticiją ir nenorite, kad Tarandėje būtų pastatytas 60 metrų radijo ryšio bokštas bei kertamas susiformavęs miškas.

Sustabdykime pluoštinės kanapės kriminalizavimą

Pluoštinių kanapių augintojai, vartotojai, verslininkai ir mokslininkai. Adresuota: LR Seimas, Sveikatos apsaugos ministerija

Apginkime teisę auginti, perdirbti, tirti, parduoti ir vartoti pluoštinę kanapę ir jos produktus. Maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), remdamasi EK "Naujojo maisto sąrašu" 2019-02-15 pradėjo iš rinkos išiminėti pluoštinių kanapių arbatą, kuria jau keletą metų Lietuvoje prekiaujama vis sėkmingiau. Pagal Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento(NTAKD), Sveikatos apsaugos ministerijos(SAM) ir Lietuvos baudžiamojo kodekso(LBK) teisinius dokumentus ir Lietuvos policijos pastabas, teoriškai beveik visi kanapių produktai šiuo metu patenka po BK straipsniu. Lietuvoje jau tūkstančiai žmonių pluoštinių kanapių žiedus, sėklų aliejų yra atradę kaip puikią sveikatinimosi priemonę, stiprinančią imuninę bei nervų sistemas. Žiedų ir jų produktų pagalba žmonės palengvina savo sveikatos sutrikimus. Visas pažangus pasaulis su kanapėmis važiuoja į priekį, o Lietuva didina atbulinį greitį, kvestionuodama netgi Europos Sąjungos pluoštinių kanapių produktams nustatytą THK normą - 0,2%. Uždrausdamos niekuo dėtą augalo viršunėlę tarnybos mosuoja stalininiais dokumentais(1961 m. Bendroji narkotinių medžiagų konvencija), Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu ir LR Pluoštinių kanapių įstatymu, kurį formulavo patys LR Seimo nariai. Tarnybų nuomone, Lietuvoje galioja nulinė THK tolerancija. O tai reiškia, kad: a) mes iškrentame iš ES konteksto, kadangi visiems galima, o mums - ne; b) teooriškai draudžiamas net kanapių sėklų aliejus, nes Muitinės laboratorija jame užfiksuoja THK; c) daugiau nei 3000 hektarų pluoštinių kanapių auginantys Lietuvos ūkininkai tampa narkotikų augintojais ir platintojais; d) siunčiame labai aiškų signalą tiek Lietuvos, tiek užsienio investuotojams ir verslininkams, kad atsisakome jų indėlio į šią perspektyvią pasaulyje žemės ūkio, mokslo, maisto pramonės ir medicinos sritį. Tokia situacija ilgai tęstis negali todėl mes reikalaujame: - reglamentuoti leidžiamą THK normą pluoštinių kanapių produktuose; - leisti apdoroti, perdirbti ir tirti visą pluoštinės kanapės augalą; - atmesti prievolę tirti kiekvieną pluoštinių kanapių lauką(tikrinti atsitiktine tvarka); - kartu su atsakingomis tarnybomis, NVO, asociacijomis ir sąjungomis strategiškai vystyti kanapių industriją Lietuvoje. Kviečiame visus piliečius palaikyti mūsų reikalavimą ir apginti savo teisę į sveikatą, verslumą, mokslinę veiklą ir, tuo labiau, apginti demokratiją. Šio klausimo svarstymas Seime vyks jau pavasario Seimo sesijoje, todėl TAVO PARAŠAS YRA GYVYBIŠKAI BŪTINAS! Šios peticijos parašus pateiksime LR Seimui, kaip įrodymą, kokia svarbi Lietuviams yra kanapė.

Dėl Alytaus centrinio pašto veiklos

Valerijus Vencius. Adresuota: Lietuvos paštas

Mes, žemiau pasirašę alytiškiai, reiškiame susirūpinimą dėl AB „Lietuvos paštas“ (LP) Alytaus mieste teikiamų paslaugų kokybės bei Alytaus centrinio pašto (CP) darbuotojų blogėjančių darbo sąlygų uždarius Alytaus 3-ią pašto skyrių. Net ir praėjus švenčių šurmuliui nesibaigiančios eilės prie centrinio pašto Pulko g. durų alytiškius varo į neviltį. Norint atsiimti siuntinį (kituose padaliniuose to padaryti nėra galimybės) dažnai tenka stovėti lauke. Žmonės šąla ir po to serga. Klientų aptarnavimo salė maža, užgrūsta lentynomis su menkavertėmis prekėmis, senyvo amžiaus ar neįgaliems žmonėms nėra vietos atsisėsti. Patalpos seniai prašosi remonto, jausmas toks, lyg grįžtum į tarybinius laikus. Mums nesuprantamas skubotas sprendimas, nepertvarkius Alytaus CP patalpų, uždaryti vieną iš gausiausiai lankytų padalinių „Vidzgirio“ mikrorajone. Kartu mes dėkojame ir džiaugiamės kantriomis, mandagiomis bei nuoširdžiomis Alytaus CP darbuotojomis už puikų aptarnavimą, vertiname sunkų jų darbą. Alytaus bendruomenei kelia susirūpinimą ir sparčiai didėjantys laiškininkų krūviai, ypač uždarius "Lietuvos ryto" spaudos platinimo padalinį, didėjant elektroninės prekybos apimtims. Nesuprantami mums ir viešai paskelbti LP planai nupirkti laiškininkams elektrinius dviračius. Mūsų nuomone, Alytaus miesto sąlygos su esančia kelių bei šaligatvių infrastruktūra ir sąlyginai nedideliais atstumais, pastatų tankumu yra netinkamos jų naudojimui. Tai papildomai apsunkins laiškanešių darbą bei norimo efekto tikrai nebus. Neįvertintos ir kitos šios idėjos aplinkybės: darbuotojų gebėjimas valdyti dviratį, traumų ir vagysčių tikimybė. Prašome įsiklausyti į alytiškių bei pašto darbuotojų argumentus ir tik tada priimti sprendimus dėl pertvarkos. Taip pat mes tikimės, kad atsižvelgiant į regioninės politikos keliamus uždavinius bei didėjančius krūvius Alytaus pašte darbuotojų nemažės.

Panaikinti pavežėjimo paslaugas Lietuvoje - tai dubliavimas taksi paslaugos

Taksi vairuotojų asociacija. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Susisiekimo ministerija, Teisingumo ministerija, didžiųjų miestų savivaldybės

Pavežėjimo veikla turi būti panaikinta, kodėl? Todėl, kad Lietuva yra per maža turėti ir taksi paslaugą ir pavežėjimo paslaugą. Pavyzdžiai skaičiais, kol neturėjome pavežėjimo paslaugos Kaune buvo išduota 700 licenzijų vežti keleivius. Veikla buvo licenzijuota ir bet kas negalėjo verstis keleivių vežimo už atlygį paslauga. Ką turime dabar? Paimsime konkrečiai Kauną: Keleivius veža 3500 vairuotojų (legalių ir nelegalių). Viešos tvarkos skyrius kontroliuoti šios veiklos neturi galimybės, nes automobiliai neženklinti. Vairuotojams panaikintas privalomas 3 metų stažas. Keleivius veža vairuotojai su penkių dienų stažu, pačiam teko nekartą išbandyti. Gatvių pavadinimuose, mieste, jo objektuose visiškai nesiorientuoja, akys navigacijoje, o aplink vien eismo įvykiai sukelti tokių pavežėjų. Keleiviai vežami be specialaus keleivių draudimo, kuris yra 10 kartų brangesnis nei įprastas civilinės atsakomybės draudimas. Paslaugos įkainis sužlugdytas, keleiviai vežami už savikainą. Vežant tokiomis kainomis, kokybiška paslauga neįmanoma. Daugiausiai tokių vairuotojų valdo viena lietuviška platforma, kuriai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mokesčių vengimo. KItos dvi, kurios valdo yra užsienos kapitalo bendrovės, kurių mokesčiai už gaunamas pajamas Lietuvoje mokami užsienio valstybėse. Lietuva iš šios veiklos neturi jokios naudos. Reikalaujame panaikinti pavežėjimo galimybę iki 2019.03.15 dienos. Gražinti buvusius reikalavimus, nori tapti keleivių vežėju už atlygį. Esamus pavežėjų operatorius sugriežtinti veiklą iki licenzijuotos, taip, kaip yra Latvijoje ir Estijoje, bet kitose išsivysčiusiose valstybėse. Jei reikalavimai nebus įvykdyti, mes taksi vairuotojai blokuosime pagrindinius kelius, pravažiavimus į oro uostus ir laikysime užblokuotus tol, kol reikalavimai nebus įvykdyti.

Dėl ŽŪM vykdomo smulkių šeimos ūkių ŽLUGDYMO

Šeimos ūkis. Adresuota: LR ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA

KREIPIMĄSIS į ŽŪM dėl SMULKIŲ ŠEIMOS ŪKIŲ ŽLUGDYMO! PATS LAIKAS BLOKUOTI KELIUS, KAIP TAIP DARO LENKAI, KUR SMULKŪS ŠEIMOS ŪKIAI REMIAMI PAPILDOMAI! Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2019 metais pradėjo dar didesnį SMULLKIŲ ŪKIŲ ŽLUGDYMĄ stambiųjų ūkių užsakymu, nes bijo šeimos ūkių atgijimo. Tai vykdoma su ŽŪM ministro GIEDRIAUS SURPLIO pagalba bei stambiųjų ūkių parsidavusiais pakalikais LŪS (TALMANTAS) bei LŽBŪA (PUSKUNIGIS). FAKTAI BYLOJA UŽ SAVE: 1. Šeimos ūkiams UŽDRAUSTA šiemet pakartotinai pretenduoti į ES paramą smulkiems ūkiams. Tuo tarpu stambūs ūkiai kasmet dykai naudojas ES paramomis nesukurdami jokių papildomų darbo vietų. Daugėja stambių ūkių, kurie įsisavę ES projektų jau dešimtimis projektų o ne vienetais. Kodėl bijoma uždėti apynasrį stambiems ūkiams, o smulkiems uždedamas? 2. EK aiškiai įpareigojo Lietuvą siekiant kaimo gerovės apriboti Tiesiogines išmokas nuo 60000 eur. Tačiau ŽŪM pataikaudama stambiems ūkiams, šią sumą beveik patrigubino iki 150000 eur. Kas faktiškai reiškia, jog stambūs ūkiai nepajus jokio efektyvaus išmokų apribojimo, tai dar vienas akių dūmimas kaimo žmonėms. ŽŪM turėtų vykti specializuotis į Lenkiją, kur šeimos ūkiai matomi, o stambūs ūkiai prasigyvena iš savo lėšų, o ne iš ES paramos. 3. 2017 m. ŽŪM visiškai NESKYRĖ ES investicinės paramos smulkiems ūkiams remti. Kai tuo tarpu STAMBIEMS ūkiams buvo skirta šimtai milijonų. Ko pasekoje dar daugiau šeimos ūkių emigravo į užsienį bei apleido savo smulkius ūkius. 4. Kaimo plėtros strategija yra remti smulkius ir vidutinius ūkius, tačiau ŽŪM darbai rodo priešingai. Smulkiems remti skiriama keletas milijonų, o stambiems ūkiams skiriama ŠIMTAI milijonų. Ir svarbiausia jog šie milijonai skiriami į metus po kelis kartus lengvatinėmis sąlygomis, ko nesugebama padaryti smulkiems. 5. ES paramos konsultavimas prieinamas tik stambiems ūkiams. Bijoma palengvinti konsultavimo paslaugas smulkiems šeimos ūkiams. Nes stambieji bijo jog smulkieji pradės aktyviau naudotis ES parama kaimui, kas ir buvo numatyta stojant į ES. TIK ŽŪM NEVYKDO jokios KAIMO plėtros, su tokia ES paramos skirstymo proporcijomis, paramos taisyklėmis, ji tik dar labiau naikina šeimos ūkius. Konsultavimo paslaugos tyliai gražiai perleistos dar vienai pinigų plovyklai LŽŪKT, o konsultuoti galėtų žemės ūkio skyriai savivaldybėse bei žemės ūkio rūmų skyriai kieviename mieste. 6. Kodėl Smulkiems šeimos ūkiams šiemet numatyta skirti ES paramos trupinius tik vieną kartą, o stambiems ūkiams remti net du kartus metuose ir skiriant šimtus milijonų? Kaimo plėtros programa siekiama ne tai, tad jau pats laikas uždrausti naudoti ES investicine parama stambiems ūkiams. 7. Pats laikas pasisemti gerosios patirties į kaimynines šalis. PIRMA nebemokėti tiesioginių išmokų nuo 200 ha, nes ūkis pajėgus išsilaikyti iš savo apyvartos. Mokslininkų fantazijos jog tik nuo tiek yra pelningas ūkis yra papirkta dezinformacija. Nuo 200 ha reikia būtinai apriboti ES investicinę paramą stambiems ūkiams, nes procentaliai žiūrint nuo 2014 metų virš 80% ES PARAMOS SUSIGROBĖ 4% STAMBIAUSIŲ ŪKIŲ. Šį faktą turėtų ištirti GENERALINĖ PROKURATŪRĄ dėl pažeistų viešo intereso. 8. Ir galiausiai kodėl ŽŪM kreipia dėmesį ruošiant ES paramos taisykles į tokias dirbtines Žemės ūkio tarybas (ŽŪT), kurių stambūs ūkių pakalikai gali prikurti dešimtimis. Tai akivaizdi korupcija siekiant tik stambiems ūkiams geresnių ES paramos sąlygų. Kitaip sakant tai akivaizdus stambių ūkių pinigų plovimas be jokių įsipareigojimo kurti darbo vietas bei kurti gerovę kaime... Viską apibendrinant smulkieji šeimos ūkiai, prašo STABDYTI smulkių šeimos ūkių naikinimą bei stambių ūkių protegavimą, kuris vykdomas nuo pat 2004 metų. Toliau ŽŪM turi iš socialinių partnerių vyti lauk dirbtinę ŽEMĖS ŪKIO TARYBĄ, kuri suinteresuota ES paramos plovimu per stambius ūkius, nesukuriant jokių darbo vietų Taip pat prašome apriboti tiesiogines išmokas huo 60000 eur ir apriboti naudotis ES investicine parama stambiems ūkiams, kurių Valdos ekonominis dydis (VED) yra didesnis nei 150000 eur. Bei ištirti ir nubausti atsakingus už tai jog daugiau nei 80 % ES INVESTICINĖS PARAMOS SUSIGROBĖ 4 % STAMBIŲ ŪKIŲ!

Vilniaus 29-asis pašto skyrius arčiau gyventojų!

FABIJONIŠKIŲ bendruomenė. Adresuota: AB Lietuvos paštas

Mes žemiau pasirašę nesutinkam su AB „Lietuvos paštas“ sprendimu nuo 2019 m. sausio 2 d. uždaryti Vilniaus 29-ajį pašto skyrių, esantį PC „Mandarinas“ (Ateities g. 91) ir jo teikiamas paslaugas perkelti į Vilniaus 26-ąjį paštą, įsikūrusi PC „BIG“ (Ukmergės g. 369). Nors AB „Lietuvos paštas“ kviečia/siūlo: • Sumokėti mokesčius bei pasinaudoti kitomis finansinėmis paslaugomis šalia PC „Mandarinas“ esančiame „PayPost“ skyriuje • Siuntų siuntimui ir atsiėmimui naudotis LP EXPRESS siuntų savitarnos terminalais. Pašto paslaugų naudotojai besilankantys abiejuose pašto skyriuose iš turimos patirties turi nuogąstavimų, kad: • Prijungus Vilniaus 29-ąjį pašto skyrių prie 26-ojo, pašto paslaugų kokybė ir patrauklumas sumažės, padidės klientų laiko nuostoliai, atvykstant ir laukiant kol bus suteiktos pašto paslaugos. • Siuntų apdorojimo ir pristatymo laikas pailgės abiejų teritorijų klientams, dėl apjungtos pašto skyriaus aptarnaujamos teritorijos klientų ir paketų srauto į vieną 26-ąjį pašto skyrių. • Registruotos siuntos atsiėmimo (pašto skyriuje) paslaugos aptarnavimo laikas pailgės, dėl padidėjusio siuntų srauto reikės didesnio sandėliavimo ploto. • 26 ir 29-asis pašto skyriai dabar yra optimaliai pasiekiami klientams – lengvai ir patogiai pasiekimas pėsčiomis ir automobiliu, yra patogios automobilių stovėjimo aikštelės, patogu apsipirkti ir gauti kitų paslaugų PC. • 29-ojo pašto teritorijos klientams bus nepatrauklu ir nepatogu nuvykti į labiau nutolusį 26-ąjį pašto skyrių. • Padidės klientų nepasitenkinimo lygis AB „Lietuvos paštas“ teikiamomis paslaugomis. • Daugiausia klientų pašto skyriuose būna apie 12 val. pietų pertraukos metu ir po tipinių darbo valandų nuo 18 val. • Stebint kasmet didėjantį siuntų srautą tikėtina, kad siuntų ir smulkių paketų apyvarta 26 ir 29-ame pašto skyriuose yra pakankamai didelė ir 3–5 metų perspektyvoje tik didės ir vien tik LP EXPRESS paštomatų pajėgumas bus (jau yra) nepakankamas. • Siuntų terminalų paslauga LPEXPRESS, visgi nėra pakankamai patikima ir turi trūkumų. Iškilus nesklandumams tel. aptarnavimas tik iki 18 val.; Kartais deja negali išsiųsti siuntų, pvz.: nėra vietos, neveikia kortelių skaitytuvas, baigėsi lipdukai ir pan. Internetu siuntas apmokėti galima ir tik per kelis bankus, kuriuose ne visi turi sąskaitas. • Jau dabar šalia PC „Mandarinas“ estų pašto „Omniva“ paštomatai būna perpildyti ir būna atveju kai pašto darbuotojai stovi pora valandų, kol žmonės ateis atsiimti siuntų ir atlaisvins paštomato lentynas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes prašome ir reikalaujame: • Modernizuoti 29-ąjį pašto skyrių (pvz.: atnaujintas Vilniaus 21-asis pašto skyrius (Jeruzalės g. 4) ir padidinti paslaugų prieinamumą pagal klientų dabartinius poreikius. Pvz.: Finansines paslaugas suteikiant šalia esančiame „PayPost“, įrengiant papildomas klientų aptarnavimo vietas TIK „Siuntų atsiėmimui“ ir pan. • Optimizuoti veiklą pašto skyriaus veiklą, (pvz.: darbo laikas nuo (12–21 val.); atsisakyti „meškiukų“ pardavinėjimo (bandote konkuruoti su PC esančia pasiūla?) • Pasamdyti daugiau paštininkų, kurie smulkesnes siuntas darbo dienomis pristatytų į namus 18–21 val. (Ši paslauga teikiama ir dabar).

Išgelbėkime Savičiaus gatvę!

Savičiaus g. barai ir restoranai. Adresuota: Vilniaus m. savivaldybė

2018 10 30 d. Vilniaus savivaldybė svarstys kelių Savičiaus gatvės gyventojų prašymą apriboti visose Savičiaus gatvėje esančiose kavinėse, baruose ir restoranuose prekybos alkoholiu laiką iki 22:00 val. Tai reiškia, kad čia esantys barai ir restoranai tiesiog nebegalės išsilaikyti ir juos teks uždaryti. Dvi vasaras iš eilės kartu su Jumis kūrėme unikalią erdvę ir atmosferą Vilniaus gyventojams ir miesto svečiams - erdvę, kurioje jie galėjo bendrauti, susitikti ir būti kartu. Daugiau nei dvejus metus mes visi stengėmės padaryti Savičiaus gatvę viena gražiausių Vilniaus senamiesčio gatvių: gyvą, “kvėpuojančią" ir patrauklią visiems. Vilniaus savivaldybei priėmus sprendimą apriboti prekybos alkoholiu laiką iki 22:00 val Savičiaus gatvėje, gali būti sukurtas precedentas, kad keli gyventojai gali uždaryti beveik visus jų gatvėje esančius barus ir kavines. Vilnius gali tapti vienintele Europos sostine, kurios centre, Senamiestyje, po 22:00 val įsiviešpatauja ramybė. Ar mums, kaip miestui, tikrai nereikia turistų, tikrai neimponuoja svečių atsiliepimai ir žavėjimasis jaukiu ir europietišku miestu? Ar tikrai mes norime, kad Savičiaus gatvė vėl taptų eiliniu tranzitu - trumpesniu keliu išvažiuoti iš Senamiesčio? Ar tikrai Vilniaus Savičiaus gatvės verslas, išgyvenęs vasaros statybas ir per bendruomeniškumą, kooperavimąsi ir inovatyvias idėjas tėra vertas kelių gyventojų skundų ir uždarymo? Mes prašome jūsų visų palaikymo - jei norite ir toliau džiaugtis gyva Savičiaus gatve, pasirašykite mūsų peticiją. Mes esame ir norime likti kartu! Savičiaus g. barai ir restoranai

Draudimas dirbti sekmadieniais

A.Visockis. Adresuota: LR Seimui

Draudimas dirbti sekmadieniais didiesiems prekybos centrams. Žmogus turi ilsėtis sekmadieniais ir būti su savo šeimos nariais, o ne būti uždarytas prekybų centrų ,,angaruose". Prekybos sritis nėra ta sritis, kuri turi dirbti, kad būtų užtikrintas gyventojų saugumas. Negalime tapatinti prekybos srities su policijos, priešgaisrinės tarnybos, medicinos institucijomis ar kitomis, kurios turi dirbti nepertraukiamu rėžimu. Tuo tarpu prekybos sritis neužtikrina saugumo, tai pelno siekiančios organizacijos, o ne socialiai atsakingos prieš visuomenę. Prašau pasirašyti po mano peticija visu, kas palaiko mano mintis. Manau mūsų valstybei reikia puoselėti labiau šeimos institutą, o ne prekybininkų norus.