Sveikatos apsauga
Injekcijos, veido užpildai, mezoterapija ir biorevitalizacija atliekama tik gydytojo rankomis
Veido estetinės procedūros, tokios kaip užpildai hialurono rūgšties preparatais, botulino toksino injekcijos, biorevitalizacija, mezoterapija ir kitos invazinės procedūros turetų būti atliekamos gydytojų dermatologų ar plastikos chirurgų, siekiant užtikrinti procedurų saugumą. Kasdienineje gydytojo praktikoje susiduriame su kosmetologų atliktų injekcijų komplikacijomis, kurias tenka gydyti. Angioedemos, hiperpigmentacijos, alerginės reakcijos, deformacijos, audinių nekrozėsir kitos patologijos, kurias gydome mes, gydytojai kadangi kosmetologai bei estetikos specialistai atlikę šias procedūras, po kurių atsiranda komplikacijos, neturi galimybės jų gydyti, išrasyti vaistinių receptinių preparatų. Sužaloti veidai ir nežinojomas kaip spręsti problemines ar jetrogenines situacijas yra mūsų, gydytojų kasdienybė, kuri sukelta procedūras atliekancių “specialistų”.
Dėl pėsčiųjų/dviračių tako, jungiančio Gargždų miestą ir Vėžaičių miestelį, įrengimo
Prašome įvertinti gyventojų pageidavimą ir numatyti įrengti pėsčiųjų/dviračių taką, jungiantį Gargždų miestą ir Vėžaičių miestelį (regioninis kelias Dauparai – Gargždai – Vėžaičiai Nr. 228 atkarpa 8,714 – 11,214 km.) Šiuo metu minėtas kelias yra nesaugus pėsčiųjų/dviratininkų eismui, jame nėra sukurta pėstiesiems/dviratininkams pritaikytos infrastruktūros, netgi dieną keliaujantys pėstieji/dviratininkai šiame kelyje yra ypač nesaugūs, kadangi valstybinės reikšmės kelyje greitis nėra ribojamas ir siekia 90 km/h. Žiemą, dėl susiformavusių sniego šlaitų, pėstieji/dviratininkai priversti keliauti susiaurėjusia važiuojamąja kelio dalimi, taip keldami pavojų sau ir automobilių vairuotojams. Taip pat atkreiptinas dėmesys į labai prastą kelio būklę. Kapitalinė kelio rekonstrukcija atlikta daugiau nei prieš 20 metų. Dėl intensyvaus lengvųjų ir sunkiasvorių automobilių eismo, kelyje yra atsiradusios gilios provėžos, kurios apsunkina eismo sąlygas žiemos ir vasaros sezonais. Šiuo metu parengtas Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 228 Dauparai – Gargždai – Vėžaičiai ruožo nuo 7,694 iki 8,714 km rekonstravimo, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką, projektas. Jame numatytą atlikti 1020 m. pėsčiųjų tako įrengimo darbus. Preliminariais skaičiavimais, siekiant įrengti pėsčiųjų taką jungiantį Gargždų miestą ir Vėžaičių miestelį, reikalinga papildomai suprojektuoti ir įrengti 2500 m. pėsčiųjų tako. Šiuo metu gyventojų skaičius Vėžaičių miestelyje svyruoja apie 1800, jame intensyviai kuriasi naujakuriai, kuriems aktuali gerai išvystyta pėsčiųjų/dviračių takų infrastruktūra. Gargždų mieste gyventojų skaičius siekia beveik 17 000, nemaža dalis miesto gyventojų yra aktyvūs žmonės, kurie propaguoja sveiką gyvenimo būdą, todėl skatinant žmones gyventi aktyviai, privalu plėsti esamą pėsčiųjų/dviračių takų tinklą. Vėžaičių miestelyje yra daug lankytinų objektų, Vėžaičių dvaro pastatų ansamblis ir jo parkas, Šv. Kazimiero bažnyčia, lankytinos žaliosios zonos ir vandens telkiniai. Pėsčiųjų takas pasitarnautų vystant rajono turizmą, bei skatintų rajono gyventojus rinktis aktyvų gyvenimo būdą keliaujant pėsčiomis ar dviračiais.
Neleiskime sunaikinti papildomos ir alternatyvios medicinos.
PASIRAŠYKIME IR KOVOKIME, KAD BIUROKRATAI NESUNAIKINTŲ PAPILDOMOS IR ALTERNATYVIOS MEDICINOS! Mes, papildomos ir alternatyvios medicinos bei sveikos gyvensenos bendruomenės iniciatyvinė grupė, kreipiamės į Jus - papildomos ir alternatyvios medicinos bei sveikos gyvensenos praktikus, specialistus, ekspertus, mėgėjus, vartotojus ir reiškiame didelį susirūpinimą dėl LR Sveikatos apsaugos ministerijos parengto Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projekto. Mūsų visų bendromis pastangomis, surinkus parašus, 2016 m. sustabdėme pirmą bandymą "prakišti" Seime žalingą visuomenei Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektą. Nuo to laiko šis projektas ne tik nebuvo patobulintas, bet atvirkščiai, dar labiau "apaugo" pertekliniais reikalavimais, draudimais ir kitais biurokratiniais mechanizmais. Sveikatos apsaugos ministerija neatsižvelgė ne tik į suinteresuotų grupių siūlymus šiam įstatymo projektui, bet ir į kitų ministerijų pastabas, kurios buvo pateiktos 2018 m. projektui. Šiuo metu parengtu įstatymo projektu norima suvaržyti Lietuvos piliečių teisę į gera savijautą, apribojant atsipalaidavimo ir liaudies medicinos paslaugas! Priėmus šį įstatymą iš pirtininkų, kvėpavimo technikos, meditacijos, jogos ir visų kitų psichofizinę žmogaus būklę gerinančių priemonių, netradicinės medicinos specialistų ar trenerių būtų reikalaujama aukštojo medicininio išsilavinimo. Tai žlugdytų smulkųjį verslą, didėtų nedarbo lygis, būtų ir toliau skatinama gyventojų emigracija, korupcija ir didinamas šešėlis. Įstatymo įgyvendinimui būtų išleista apie milijoną eurų iš mokesčių mokėtojų kišenės. Jei nori geros savijautos siekti sau priimtinais būdais, o ne tik tradicinės medicinos brukamomis tabletėmis - PASIRAŠYK! Įstatymo projektą galite pasiskaityti čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/908d47a0cb8f11e8a82fc67610e51066?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=3f07e6f0-8180-47c9-a013-18fcc0ebb7fc&fbclid=IwAR0U0yk-lJqxC8YzbK1EDv4JDRLRoIvt5EztJUT-F-EEL69Ia1jlI9N8cRc
Pasisakome prieš gydymo įstaigų reformą
Pasirašydami šią peticiją, mes prieštaraujame Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau SAM) planuojamai vykdyti reformai ir gydymo paslaugų mažinimui rajoninėse ligoninėse. SAM atliktuose šalies ligoninių tyrimuose, nustatyta, kad ne visos rajoninės ligoninės atitinka numatytus kriterijus, bei neaiškius reitingavimo rodiklius. Tačiau kiekvienas žmogus turi teisę į skubią, greitąją pagalbą, kurios negalės suteikti reformuotos ligoninės. Sunkiam ligoniui tai gali būti paskutinė kelionė greitosios pagalbos automobilyje, nepasiekus reikiamos pagalbos, pagrindiniuose šalies gydymo centruose. Be to jei ir spėtum pasiekti centrinę gydymo įstaigą, ten skubios pagalbos reikia laukti dar ne vieną valandą. Didžiųjų centrų priėmimo skyriuose eilės pacientų, dideli krūviai gydytojams ir seselėms, lovų trūkumas, tai priežastys nepadedančios sveikti ligoniams. Taip pat tai apsunkins ir ligonių lankymą, nes ne visi gali ir turi kuo atvažiuoti į pagrindines gydymo įstaigas. Daug atvejų jau buvo, kai pacientas atvežtas į gydymo įstaigą, esančia 30 kilometrų ir toliau nuo namų, tiesiog paleidžiamas namo, viduryje nakties. Kur dėtis žmogui, jei nebuvo kam jo atlydėti? Galimame, paslaugų naikinimo, ligoninių sąraše atsidūrė ne viena ligoninė: Kauno apskrityje - Prienų ir Kaišiadorių rajono ligoninės. Šiaulių apskrityje - Radviliškio, Joniškio, Akmenės ir Pakruojo ligoninės. Marijampolės apskrityje - Kalvarijos ir Kazlų Rūdos ligoninės. Utenos apskrityje - Zarasų, Ignalinos ir Molėtų ligoninės. Klaipėdos apskrityje - Gargždų ligoninė. Tauragės apskrityje - Šilalės ligoninė. Vilniaus apskrityje - Širvintų rajono ligoninė. Panevėžio apskrityje - Kupiškio ligoninė. Ir jei šiame sąraše nėra jūsų ligoninės, tai nereiškia, kad jūs po reformos gausite skubią medicininę pagalbą, kadangi priėmimo skyriuose nuguls atvežti pacientai iš reformuotų ligoninių rajonų. Todėl kviečiu kiekvieną, nelikti abejingu, ir pasirašyti prieš tokią SAM reformą, kuri sveikatos paslaugas tolina nuo žmonių ir nevertina gyvybės.
DĖL KLAIPĖDIEČIŲ TEISĖS Į ŠVARIĄ IR SVEIKĄ APLINKĄ UŽTIKRINIMO
Kreipiamės į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir kitas institucijas prašydami atkreipti dėmesį į neatidėliotino įsikišimo ir skubių priemonių reikalaujančią situaciją, susidariusią Klaipėdos mieste, kai dėl atsakingų įstaigų neveiksnumo yra pažeidžiama konstitucinė vietos gyventojų teisė į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Klaipėda – labiausiai užterštas miestas Lietuvoje. Nors nustatyta kietųjų dalelių ore ribinė paros norma yra 50 μg/m³, o metinė riba padidėjusiai oro taršai yra ne daugiau kaip 35 dienos, vien šiais metais Klaipėdoje fiksuoti net 53 oro taršos viršijimo atvejai, kai tuo tarpu kituose Lietuvos miestuose (išskyrus Vilnių) padidėjusi oro tarša nesiekė 30 dienų. Higienos instituto duomenimis, nuo 2013 metų iki dabar Klaipėda lenkia Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestus pagal mirusiųjų nuo kvėpavimo sistemos ligų skaičių. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir kitų miesto bei rajono įmonių veikla, nekontroliuojami sunkiasvorio transporto srautai, senas, daugiausiai dyzelinu varomas miesto autobusų ir asmeninių automobilių parkas klaipėdiečių ir miesto svečių aplinką daro nebegyvenama: nemalonūs kvapai, tarša kietosiomis dalelėmis, triukšmas, vibracijos - visa tai neigiamai ir negrįžtamai veikia mūsų sveikatą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje teigiama, kad „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių“ (53 str.), kad „Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą“ (54 str.), tačiau Klaipėda ir jos gyventojai yra tapę miesto ir uosto pramonės įkaitais: ● Pietinėje Klaipėdos dalyje esanti gyvenvietė Smeltė, kurioje yra 152 gyvenamieji namai, anksčiau buvusi įtraukta į uosto plėtros programą kaip rezervinė teritorija, o dabar šio statuso nebetekusi, tapo apsupta uosto krovos įmonėmis su greta esančiu intensyvaus geležinkelio mazgu. Gyventojai kenčia nuo nuolatinio triukšmo, smulkinamo metalo ir visą parą kraunamų birių krovinių taršos, vibracijos, intensyvaus sunkvežimių eismo. ● Vitės kvartalo ir miesto centro gyventojai skendi geležies rūdos ir anglies/naftos kokso dulkėse, kurios atsiranda dėl atviros šių medžiagų krovos; Miško kvartalo, Melnragės bei Vitės gyventojai jau daugelį metų kenčia nuo uoste kraunamų naftos ir chemijos produktų skleidžiamos smarvės; Paupių ir Luizės kvartalų gyventojai kenčia nuo medienos apdirbimo įmonių skleidžiamos taršos, o Giruliuose, Smeltėje ir Vitės kvartale geležinkelio triukšmas ir vibracija nuolat viršija leistinas normas ir kelia pavojų gyventojų sveikatai. ● Pietinės Klaipėdos miesto dalies gyventojus jau penkerius metus kankina nemalonūs kvapai sklindantys dėl Dumpių kaime įsikūrusių įmonių veiklos. Lietuvoje leistina didžiausia nustatyta kvapo koncentracijos gyvenamojoje aplinkoje norma yra 8 europiniai kvapo vienetai (EOU), t.y. gerokai didesnė nei kitose Europos šalyse, pvz. Latvijoje – 5, Danijoje – 1, o Nyderlanduose – 0,5 EOU/m³. Atsižvelgdami į paminėtas sveikatai ir gyvenimo kokybei didžiulį neigiamą poveikį darančias aplinkybes, visų Klaipėdos gyventojų vardu iš atsakingų institucijų reikalaujame nedelsiant imtis priemonių užtikrinant sveiką ir švarią aplinką Klaipėdos miesto bei rajono gyventojams ir svečiams. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalaujame: 1. Suprojektuoti ir iki 2022 m. įrengti sunkiasvorio transporto eismo koridorius - jungtis su uostu, už miesto ribų, aplenkiant gyvenamuosius miesto rajonus. 2. Sunkiojo transporto eismą mieste riboti piko valandomis, nuo 8 iki 10 val. ir nuo 16 iki 18 val., nukreipiant jį į aplinkkelius. 3. Iki 2021 m. organizuoti netaršaus ir nemokamo (dotuojamo) miesto viešojo transporto sistemą, kuri sąlygotų privačių automobilių srautų mieste mažėjimą; kitų Europos miestų pavyzdžiu svarstyti galimybę riboti senesnių dyzelinių automobilių eismą miesto centre. 4. Iki 2021 m. sujungti visus Klaipėdos miesto gatvių šviesoforus į bendrą tinklą ir prijungti prie 2019 m. Klaipėdos miesto savivaldybės 2018-2020 m. strateginiame veiklos plane Susisiekimo sistemos priežiūros ir plėtros programoje (Nr. 06) numatytos įdiegti koordinuotos šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos, tuo užtikrinant visame mieste dirbtinio intelekto pagrindu valdomos „Žaliosios bangos“ veikimą; nustatyti šiai programai darbų, kuriuos planuojama padaryti, įgyvendinant koalicijos 2015–2019 m. programą „Pirmyn, Klaipėda!“, sąraše aukščiausią prioritetą. 5. Iki 2019 m. kovo mėn. parengti medžių sodinimo ir žalių plotų įrengimo Šilutės plente ir kitose labiausiai užterštose miesto dalyse programą, skiriant adekvatų finansavimą ir nustatant vykdymo terminus. 6. Iki 2022 m., bendradarbiaujant su AB „Lietuvos geležinkeliai“, įrengti geležinkelio aplinkkelius ir garsą slopinančias sieneles Girulių, Smeltės ir Vitės kvartaluose. 7. Iki 2019 m. sausio mėn. paruošti priemonių planą siekiant sumažinti geležinkelių sąstatų greitį iki miesto ribose privalomo 30 km/h; užtikrinti šio reglamento stebėseną ir kontrolę. 8. Iki 2020 m. nupirkti 6 naujas Klaipėdos miesto oro taršai matuoti skirtas stoteles ir sujungti Klaipėdos miesto savivaldybės, VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ir kitų uosto krovos ir LEZ įmonių valdomas oro taršos kietosiomis dalelėmis ir lakiaisiais organiniais junginiais matavimo stoteles į bendrą tinklą, jų stebėsenos duomenis padarant prieinamus internetu ne tik kontrolės institucijoms ir stebimoms įmonėms, bet ir kiekvienam miesto piliečiui. 9. Remiantis LR aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 6 d. 8 p., nustatyti Klaipėdos miesto teritorijoje griežtesnes, negu to reikalauja valstybiniai teisės aktai, taršos normas pramonės subjektams, taip mažinant suminę miesto taršą. 10. Tvirtinant Klaipėdos miesto bendrąjį planą, numatyti 100 m. buferines zonas tarp miesto ir uosto pramonės įmonių teritorijų ribų ir gyvenamųjų teritorijų; nustatyti numatytų buferinių zonų apsodinimo medžiais bei želdiniais tvarką ir terminus. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalaujame: 1. Stabdyti Klaipėdos uosto maksimalios plėtros miesto ribose bendrojo planavimo procesą, kol siūlomais sprendiniais nebus užtikrinta darni bei tvari uosto bei miesto raida; stabdyti Klaipėdos uosto maksimalios plėtros miesto ribose bendrojo planavimo procesą todėl, kad galiojanti teisinė bazė akivaizdžiai įrodo, kad Klaipėdos uosto bendrojo plano sprendiniai prieštarauja galiojantiems Lietuvos Respublikos bendrojo plano ir Lietuvos Respublikos bendrojo plano „Jūrinės teritorijos“ sprendiniams, šiuo metu turintiems įstatymo galią. 2. Papildyti KVJ Uosto įstatymo 9 ir 11 str., įpareigojant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją būti atsakinga ne tik už paties uosto aplinką, bet ir už uosto teritorijos ribų skleidžiamą taršą dėl valstybinėje uosto teritorijoje veikiančių įmonių veiklos; kitų Europos uostų pavyzdžiu sukurti „vieno langelio“ prieigą gyventojams informuoti direkcijos taršos kontrolės skyrių apie pastebėtus numanomų pažeidimų atvejus. 3. Iki 2020 m. sukurti VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ finansuojamą, techniškai prižiūrimą ir nuolat visuomenei, o ne tik kontrolės institucijoms ir stebimoms įmonėms, internetu prieinamą aplinkos kokybės monitoringo sistemą uoste veikiančių įmonių aplinkosauginei kontrolei užtikrinti, sujungiant ją į bendrą tinklą su savivaldybės valdomomis taršos stebėsenos priemonėmis. 4. Įpareigoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją iki 2019 m. pabaigos parengti uoste veikiančių įmonių atvira krova vykdomos veiklos iškėlimo iš miesto centro ir kuo toliau nuo gyvenamųjų teritorijų programą bei veiksmų planą. 5. Įpareigoti Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkciją ruošiant detalųjį planą įtraukti būtinąsias (minimalias) 100 metrų sanitarines / buferines zonas, atskiriančias uosto veiklos ir gyvenamąsias teritorijas. 6. Iki 2019 m. pabaigos pakeisti Lietuvos higienos normoje nurodomą leistiną kvapo koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore; remiantis Danijos ir Nyderlandų pavyzdžiu, ją siūlome klasifikuoti pagal poveikio teritorijos tipą – 1 OUE/m³ miestuose ir poilsiui skirtose teritorijose, iki 3 OUE/m³ kaimuose ir iki 8 OUE/m³ negyvenamose teritorijose. 7. Įtvirtinti teisės aktais LR Ministro pirmininko pavedimu sudarytos komisijos „Dėl ekstremalios kvapų situacijos Klaipėdos pietinėje dalyje, bei nekontroliuojamos įmonių veiklos ir plėtros Klaipėdos rajone Dumpių kaime“ rekomendacijas, tarp jų ir šias: 7.1. iki 2019 m. pabaigos peržiūrėti ir sugriežtinti taršos leidimų įmonėms, veiklą vykdančioms miesto ribose, išdavimo tvarką, sumažinti leidimų galiojimo trukmę ir reikšmingai padidinti bausmių už leidimuose nustatytų sąlygų pažeidimus dydžius, įvesti privalomus bendruosius technologinius reikalavimus; 7.2. sustiprinti aplinkosaugos institucijų vykdomą mieste veikiančių įmonių veiklos kontrolę, suteikiant kontroliuojančioms institucijoms daugiau teisių; 7.3. sustiprinti už visuomenės sveikatą atsakingų institucijų vykdomos įmonių veiklos poveikio visuomenės sveikatai veiklos stebėseną ir valdymo kontrolę bei veiklos atskaitingumą ir viešumą. 8. Gerbti ir užtikrinti klaipėdiečių teisę į Orhuso konvencijos (Jungtinių Tautų konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais) nuostatų įgyvendinimą, užtikrinant visuomenei teisę gauti objektyvią informaciją apie aplinkos apsaugą ir užtikrinant realų, o ne deklaruojamą visuomenės atstovų dalyvavimą su aplinka, visuomenės sveikata ir miestiečių gyvenimo kokybe susijusių sprendimų priėmime.
Už nemokamas moterų higienos priemones
Moterims higienos priemonės (įklotai, tamponai) turėtų būti suteikiamos nemokamai arba bent jau be PVM mokesčio. Tai ypač aktualu skurstančių šeimų moterims, studentėms.
Dėl Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos šalinimo iš pareigų
1. Prieš tapdamas ministru Aurelijus Veryga pats teikė duomenis Pasaulio Sveikatos Organizacijai apie alkoholio suvartojimą Lietuvoje. Galimai neteisingi duomenys lietuvius pavertė labiausiai geriančia tauta pasaulyje, dėl ko galimai buvo pažeistas Baudžiamasis Kodeksas. Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas pateikė melagingus parodymus būdamas ekspertu ar specialistu, pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. (https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/prie-lietuva-girtuokliu-salimi-pavertusiu-pso-duomenu-ranka-prikiso-ir-a-veryga.d?id=74913564 ) Tuo tarpu tapęs ministru, apribojo žmonių teisę rinktis savarankiškai kada ir kiek alkoholio jis gali nusipirkti. Negana to, žmogui apsisprendusiam atsikratyti priklausomybės, uždraudė kodavimą nuo alkoholio. (https://sveikata.lrytas.lt/ligos-ir-gydymas/2018/03/12/news/tauta-griebiasi-uz-galvos-aurelijus-veryga-uzdraude-dar-viena-dalyka-5111907/ ). 2. Aurelijaus Verygos sprendimas uždrausti gardinti maisto patiekalus druska ir cukrumi, neduoti pieno, medaus, kitų maisto produktų ugdymo įstaigose, verčia mūsų vaikus visą dieną likti alkanais, nes maistas neskanus ir vaikai jo nevalgo, maistas išmetamas kibirais, o vaikai grįžę namo, dažniausiai, net persivalgo, tai toli gražu ne gerina, bet kaip tik gadina sveikatą mūsų vaikams. 3.Paskutinė sveikatos apsaugos ministro iniciatyva patraukti baudžiamojon atsakomybėn pilietišką žmogų privertė sukurti šią peticiją, kuomet žmogus atskleidęs elektroninės sveikatos sistemos trūkumus, dabar yra persekiojamas ir gąsdinama laisvės atėmimu, taip pažeidžiant Lietuvos respublikos konstitucijos 33 straipsnį: Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką. Piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas. 4. Sveikatos apsaugos ministerijos planuojama regioninių ligoninių reforma siekiama dar labiau atitolinti sveikatos paslaugas nuo visuomenės, taip padidinant didesnio mirtingumo tikimybę, prieš pacientui gaunant reikiamą medicininę pagalbą. Tokiai reformai nėra paruošta ir Lietuvos Respublikos kelių kokybė. (https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/970260/paviesinus-ligoniniu-mirtininkiu-sarasa-prabilo-kas-buvo-nuslepta ). Dėl Lietuvos Respublikos teisės bei Konstitucijos pažeidimų, visi pasirašiusieji šią peticiją siūlome šalinti iš ministro pareigų Aurelijų Verygą.
Prieš maitinimo tvarkos aprašą 2018 m.
Nuo 2018 m rugsėjo 1 d. įsigaliojo naujas maitinimo tvarkos aprašas, kuris pakeitė iš esmės darželių ir mokyklų maitinimo tvarką, kas sukėlė didelį nepatogumą visoms švietimo įstaigoms, nes biudžetas liko toks pats, o reikalavimai žymiai išaugo. Kai kurios mokyklos iš viso liko be maitinimo paslaugas tiekiančių įmonių. O blogiausia tai, kad tiek darželinukai, tiek vaikai nevalgo maisto, prie kurio yra neįpratę. Darželinukai lieka alkani, grįžę namo prisivalgo, kas tikrai negerina jų sveikatos būklės. Mokyklose vyresnėji vaikai eina valgyti už mokyklos teritorijos ribų, prisiperka traškučių, kebabų ir dar labiau vartoja nesveiką maistą. Tuo tarpų valgyklos maistas sėkmingai išmetamas. Švaistomi pinigai ir "gerinama" vaikų sveikata. Pritariame, kad vaikų mitybą turi būti gerinama, bet tai turi būti daroma palaipsniui. Vaikas palietęs neskanų maistą iš vis daugiau nebeeina į valgyklą. Prašau atsižvelgi ne į politinius siekius ar reklamą, o į mūsų vaikų sveikatą ir realiai pažvelgti į situaciją.
Dėl insulino ir diagnostinių juostelių kompensavimo
Tikriausiai tik diabetu sergantis, gali suprasti, kokia tai klastinga, sunki, pavojinga ir begalo daug dėmesio reikalaujanti liga. Mes kasdien dešimtis kartų badomės pirštus, pilvą, rankas ar kojas vien tam, kad nemirtume, mes negalime valgyti kada norime, ir ko norime, mūsų dienotvarkė ir visas gyvenimas sukasi tik apie ligą. Nuolatinė priežiūra cukraus kiekio kraujyje, insulino leidimasis, itin svarbi ir kruopščiai pasirenkama mityba, fizinė veikla, speciali kūno priežiūra, dažnas lankymasis pas gydytojus, specialistus, atsiradusios komplikacijos ir papildomos ligos reikalauja labai daug išlaidų. Daugelis iš mūsų papildomai perka juosteles, nes mes privalome stebėti savo cukraus kiekį kraujyje kuo dažniau o kompensuojamų juostelių neužtenka. Mes turime rinktis kokybišką maistą kuris padėtu mums jaustis gerai ir nesukeltu cukraus kiekio svyravimų kraujyje. Turime papildomų išlaidų kaip dažnas vykimas pas gydytojus ir kitus specialistus, specialios kūno priežiūros priemonės, ketono matavimo juostelės ir kiti vaistai komplikacijoms gydyti. Išlaidų patiriame labai daug, ir tikrai nevisi išgali nusipirkti papildomų juosteliu ir kitų vaistų, nors mes visi norime jaustis gerai, neturėti komplikacijų ir gyventi kuo ilgiau. Dauguma mūsų dirba pilnu etatu (nors daugumos darbingumas 70% o kitu ir 50%) vien tik tam, kad galėtu nusipirkti papildomai juostelių, vaistų ir kitų gyvybiškai reikalingų mums produktų. Apmokestindami svarbiausią mūsų vaistą insuliną pasmerkėte labai daug žmonių mirti, turėti komplikacijas ir dar labiau save riboti. Tokiems vaistams, nuo kurių priklauso gyvybė, priemokos neturi būti. Insulinas – ne prabangos prekė, kurią gali rinktis ‒ pirkti ar ne. Mes negalime keisti vaistų ir ieškoti pigesnių, insulino priderinimo procesas vyksta ilgai ir tai sukelia cukraus kiekio svyravimus bei didelę įtampą. Žmonėms turintiems komplikacijas tai yra ypač svarbu. Todėl prašome sumažinti finansinę naštą sergantiems diabetu ir netaikyti priemokos kompensuojamiems leidžiamiems vaistams diabetui gydyti bei juostelėms cukraus kiekiui kraujyje matuoti. Prašome sprendimo ieškoti skubiai ir nežaisti žmonių likimais.
Prieš krematoriumą Ketvergiuose
Prieš krematorijaus statybą Ketvergiuose Kviečiu netylėti ir pasakyti NE! Aš sakau NE krematoriumui Ketvergiuose. Nes: - planuojama statybų vieta yra keli šimtai metrų nuo Ketvergių gyventojų; - Ketvergių oras yra ir taip stipriai užterštas, dėl KALVIŲ KARJERAS veiksmų ir darbo (UAB HIDROSTATYBA), todėl papildoma tarša bei galimų techninių avarijų tikimybė būtų didžiulė rizika žmonių sveikatai; - netoliese yra pagrindinė mokykla bei gyvenamieji namai; - Ketvergių kaimas jau ir taip riboja su Lėbartų kapinėmis ir, dėl papildomai pastatyto krematoriaus Ketvergiuose, gyventojams būtų sudaryta dar didesnė moralinė, psichologinė žala; - nekilnojamojo turto kainos (būtent jau pastatytų nuosavų namų) stipriai kristų, dėl nelabai patrauklios gyvenamosios vietos prie krematoriaus į kurį būtų suvežti numirę žmonės iš visos Lietuvos ir galbūt net Latvijos. Kviečiu pasirašyti šią peticiją internete. Papildoma informacija: Autorius: Jevgenija Mramori Adresatas: LR Vyriausybė, Klaipėdos miesto savivaldybės meras bei taryba; Klaipėdos rajono savivaldybė Gali pasirašyti: Klaipėdos ir Klaipėdos rajono gyventojai, Ketverių gyventojai ir visi mylintys Klaipėdos miestą ir Ketvergių kaimą