Sveikatos apsauga
STOP 5G Plėtrai Lietuvoje
Prašome stabdyti 5G plėtra Lietuvoje del didelės žalos žmogaus organizmui bei sveikatai.
Atstatydinti sveikatos apsaugos ministra A.Veryga dėl visų jo blogų pasirinkimų.
Siulau pasalinti Veryga is pareigu, del neapgalvotu veiksmu. Gadinant zmonems gyvenimus! Pradedant vaistais, nuo jo ivesto istatymo pradejo zmones skustis sveikatos pablogejimu ar net mirti!!! Toliau, alkocholio vartojimas, jei asmuo gali savim pasirupinti 18metu budamas tai manau gali atsakyti uz savo veiksmus vartoti gali jau sulaukes pilnametystes! Tikiuos zmones busime vieningi ir pagaliau padarysime tvarka!!!
Organų donorystės modelio keitimas
Šiuo metu Lietuvoje norint tapti organų donoru, lietuviai turi pasirinkti ir užsiregistruoti organų donorystei. Pakeiskime dabartinę opt-in sistemą į opt-out. Daugelis sako, kad pritaria organų donorystei, bet taip niekuomet ir neįsigyja donoro kortelės. Todėl manau, kad situacija pasikeistų priėmus daug palankesnį numanomo sutikimo modelį bei keliant diskusiją šia tema visuomenėje. Su opt-in pasirinkimo sistema, žmonės turi aktyviai registruotis į donorų registrą, kad po mirties galėtų paaukoti savo organus. O numanomo sutikimo (opt-out) sistemoje organų donorystė yra vykdoma automatiškai, išskyrus atvejus, kai iki mirties buvo pateiktas konkretus prašymas, kad organai nebūtų atiduodami donorystei. Todėl kiekvienas, pasisakantis prieš donorystę, gali lengvai tai pareikšti ir išsaugoti savo valią. Niekas neturėtų eiti per vargą, laukiant organo dėl pasenusios sistemos. Šis modelis įrodo (kitų Europos šalių pavyzdžiai), kad tai yra kelias į sėkmingesnę organų donorystės gyvavimą. Donorystę turėtume suprasti kaip normą, o ne “auką”. Pritarkime naujam organų donorystės opt-out (numanomo sutikimo) modeliui Lietuvoje ir visi susivieniję būkime stipresni ir sąmoningesni esančiai situacijai. Šiuo metu Lietuvoje organų transplantacijos laukia 448 pacientai, iš jų - 28 vaikai. Sutikimu mes galime padėti.
Šalčininkų rajono ligoninės išsaugojimas
PETICIJA Už Šalčininkų rajono ligoninės išsaugojimą Parengtas LR Sveikatos sistemos ir Sveikatos priežiūros įstaigų pakeitimo įstatymų projektas, kuriuo numatoma optimizuoti ligoninių tinklą. Iškilo reali grėsmė, kad dėl numatomų pertvarkų pablogės paslaugų prieinamumas ir dar labiau didės socialinės atskirtis. Akivaizdu, kad planuojama reforma prieštarauja Vyriausybės deklaruojamos regioninės politikos principams. Atsižvelgdami į pirmojo būtinumo paslaugų teikimo užtikrinimo garantijas kiekvienam gyventojui, bei Lietuvos valstybės prisiimtus įsipareigojimus dėl šių paslaugų prieinamumo, mes reikalaujame: 1. Išsaugoti Šalčininkų rajono ligoninę. Remdamiesi konstitucine Lietuvos Respublikos piliečių peticijų teise, Peticijų įstatymo 3 ir 4 straipsniais, reikalaujame šį kreipimąsi pripažinti peticija. ПЕТИЦИЯ За сохранение Шальчиникайской районной больницы Подготовлен проект изменения статей, касающихся Закона системы здоровья и здравоохранения Литовской Республики, которым предусматривается оптимизировать сеть больниц. Возникла реальная угроза, что из-за планируемых изменений ухудшится доступность услуг и еще больше усилится социальное неравенство. Очевидно, что планируемая реформа противоречит декларируемым Правительством принципам региональной политики. Учитывая необходимость гарантировать оказание услуг первой необходимости каждому жителю, а также обязательства, принятые Литовским Государством по доступности этих услуг, мы требуем: 1.Сохранить Шальчиникайскую районную больницу Опираясь на конституционное право граждан Литвы подавать петиции, а также исходя из статей 3 и 4 Закона о петициях, требуем настоящее обращение считать петицией PETYCJA O Zachowanie szpitala w rejonie Solecznickim. Przez instytucje Ochrony zdrowia została przygotowana ustawa o optymizacji sieci szpitali. Obecmie zaistniało zagrożenie, że dostęp do usług będzie gorszy i zwiększy się rozdzielność społeczna. Jest oczywiste, że planowana reforma zaprzecza zasadom polityki regionalnej. Biorąc pod uwagę gwarancje zapewnienia konieczności świadczenia usług pierwszej pomocy każdemu mieszkańcowi oraz zobowiązania Państwa Litewskiego w zakresie dostępności tych usług, wymagamy: 1. Zachować szpital w rejonie solecznickim. Zgodnie z prawem Konstytucyjnym Republiki Litewskiej w sprawie Petycji obywatelskich, art. 3 i 4 ustawy, wymagamy, aby ten apel został uznany za petycję.
STOP REGIONINIŲ LIGONINIŲ NAIKINIMUI
Už regioninių ligoninių (Zarasuose, Molėtuose, Ignalinoje, Širvintose, Joniškyje, Akmenės, Pakruojo, Kupiškio, Gargždų, Šilalės, Prienų, Kaišiadorių r., Kazlų Rūdos, Kalvarijų ir kt.) išsaugojimą. Parengtas LR Sveikatos sistemos ir Sveikatos priežiūros įstaigų pakeitimo įstatymų projektas, kuriuo numatoma optimizuoti ligoninių tinklą. Iškilo reali grėsmė, kad dėl numatomų pertvarkų pablogės paslaugų prieinamumas ir dar labiau didės socialinės atskirtis. Akivaizdu, kad planuojama reforma prieštarauja Vyriausybės deklaruojamos regioninės politikos principams. Atsižvelgdami į pirmojo būtinumo paslaugų teikimo užtikrinimo garantijas kiekvienam gyventojui, bei Lietuvos valstybės prisiimtus įsipareigojimus dėl šių paslaugų prieinamumo, mes reikalaujame: Išsaugoti regioninių ligoninių tinklą ir juose teikiamas paslaugas gyventojams. Remdamiesi konstitucine Lietuvos Respublikos piliečių peticijų teise, Peticijų įstatymo 3 ir 4 straipsniais, reikalaujame šį kreipimąsi pripažinti peticija. Sutinku, kad parašų rinkėjai tvarkytų mano pateiktus asmeninius duomenis šios apklausos numatytais tikslais.
Injekcijos, veido užpildai, mezoterapija ir biorevitalizacija atliekama tik gydytojo rankomis
Veido estetinės procedūros, tokios kaip užpildai hialurono rūgšties preparatais, botulino toksino injekcijos, biorevitalizacija, mezoterapija ir kitos invazinės procedūros turetų būti atliekamos gydytojų dermatologų ar plastikos chirurgų, siekiant užtikrinti procedurų saugumą. Kasdienineje gydytojo praktikoje susiduriame su kosmetologų atliktų injekcijų komplikacijomis, kurias tenka gydyti. Angioedemos, hiperpigmentacijos, alerginės reakcijos, deformacijos, audinių nekrozėsir kitos patologijos, kurias gydome mes, gydytojai kadangi kosmetologai bei estetikos specialistai atlikę šias procedūras, po kurių atsiranda komplikacijos, neturi galimybės jų gydyti, išrasyti vaistinių receptinių preparatų. Sužaloti veidai ir nežinojomas kaip spręsti problemines ar jetrogenines situacijas yra mūsų, gydytojų kasdienybė, kuri sukelta procedūras atliekancių “specialistų”.
Dėl pėsčiųjų/dviračių tako, jungiančio Gargždų miestą ir Vėžaičių miestelį, įrengimo
Prašome įvertinti gyventojų pageidavimą ir numatyti įrengti pėsčiųjų/dviračių taką, jungiantį Gargždų miestą ir Vėžaičių miestelį (regioninis kelias Dauparai – Gargždai – Vėžaičiai Nr. 228 atkarpa 8,714 – 11,214 km.) Šiuo metu minėtas kelias yra nesaugus pėsčiųjų/dviratininkų eismui, jame nėra sukurta pėstiesiems/dviratininkams pritaikytos infrastruktūros, netgi dieną keliaujantys pėstieji/dviratininkai šiame kelyje yra ypač nesaugūs, kadangi valstybinės reikšmės kelyje greitis nėra ribojamas ir siekia 90 km/h. Žiemą, dėl susiformavusių sniego šlaitų, pėstieji/dviratininkai priversti keliauti susiaurėjusia važiuojamąja kelio dalimi, taip keldami pavojų sau ir automobilių vairuotojams. Taip pat atkreiptinas dėmesys į labai prastą kelio būklę. Kapitalinė kelio rekonstrukcija atlikta daugiau nei prieš 20 metų. Dėl intensyvaus lengvųjų ir sunkiasvorių automobilių eismo, kelyje yra atsiradusios gilios provėžos, kurios apsunkina eismo sąlygas žiemos ir vasaros sezonais. Šiuo metu parengtas Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 228 Dauparai – Gargždai – Vėžaičiai ruožo nuo 7,694 iki 8,714 km rekonstravimo, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką, projektas. Jame numatytą atlikti 1020 m. pėsčiųjų tako įrengimo darbus. Preliminariais skaičiavimais, siekiant įrengti pėsčiųjų taką jungiantį Gargždų miestą ir Vėžaičių miestelį, reikalinga papildomai suprojektuoti ir įrengti 2500 m. pėsčiųjų tako. Šiuo metu gyventojų skaičius Vėžaičių miestelyje svyruoja apie 1800, jame intensyviai kuriasi naujakuriai, kuriems aktuali gerai išvystyta pėsčiųjų/dviračių takų infrastruktūra. Gargždų mieste gyventojų skaičius siekia beveik 17 000, nemaža dalis miesto gyventojų yra aktyvūs žmonės, kurie propaguoja sveiką gyvenimo būdą, todėl skatinant žmones gyventi aktyviai, privalu plėsti esamą pėsčiųjų/dviračių takų tinklą. Vėžaičių miestelyje yra daug lankytinų objektų, Vėžaičių dvaro pastatų ansamblis ir jo parkas, Šv. Kazimiero bažnyčia, lankytinos žaliosios zonos ir vandens telkiniai. Pėsčiųjų takas pasitarnautų vystant rajono turizmą, bei skatintų rajono gyventojus rinktis aktyvų gyvenimo būdą keliaujant pėsčiomis ar dviračiais.
Neleiskime sunaikinti papildomos ir alternatyvios medicinos.
PASIRAŠYKIME IR KOVOKIME, KAD BIUROKRATAI NESUNAIKINTŲ PAPILDOMOS IR ALTERNATYVIOS MEDICINOS! Mes, papildomos ir alternatyvios medicinos bei sveikos gyvensenos bendruomenės iniciatyvinė grupė, kreipiamės į Jus - papildomos ir alternatyvios medicinos bei sveikos gyvensenos praktikus, specialistus, ekspertus, mėgėjus, vartotojus ir reiškiame didelį susirūpinimą dėl LR Sveikatos apsaugos ministerijos parengto Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projekto. Mūsų visų bendromis pastangomis, surinkus parašus, 2016 m. sustabdėme pirmą bandymą "prakišti" Seime žalingą visuomenei Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projektą. Nuo to laiko šis projektas ne tik nebuvo patobulintas, bet atvirkščiai, dar labiau "apaugo" pertekliniais reikalavimais, draudimais ir kitais biurokratiniais mechanizmais. Sveikatos apsaugos ministerija neatsižvelgė ne tik į suinteresuotų grupių siūlymus šiam įstatymo projektui, bet ir į kitų ministerijų pastabas, kurios buvo pateiktos 2018 m. projektui. Šiuo metu parengtu įstatymo projektu norima suvaržyti Lietuvos piliečių teisę į gera savijautą, apribojant atsipalaidavimo ir liaudies medicinos paslaugas! Priėmus šį įstatymą iš pirtininkų, kvėpavimo technikos, meditacijos, jogos ir visų kitų psichofizinę žmogaus būklę gerinančių priemonių, netradicinės medicinos specialistų ar trenerių būtų reikalaujama aukštojo medicininio išsilavinimo. Tai žlugdytų smulkųjį verslą, didėtų nedarbo lygis, būtų ir toliau skatinama gyventojų emigracija, korupcija ir didinamas šešėlis. Įstatymo įgyvendinimui būtų išleista apie milijoną eurų iš mokesčių mokėtojų kišenės. Jei nori geros savijautos siekti sau priimtinais būdais, o ne tik tradicinės medicinos brukamomis tabletėmis - PASIRAŠYK! Įstatymo projektą galite pasiskaityti čia: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/908d47a0cb8f11e8a82fc67610e51066?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=3f07e6f0-8180-47c9-a013-18fcc0ebb7fc&fbclid=IwAR0U0yk-lJqxC8YzbK1EDv4JDRLRoIvt5EztJUT-F-EEL69Ia1jlI9N8cRc
Pasisakome prieš gydymo įstaigų reformą
Pasirašydami šią peticiją, mes prieštaraujame Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau SAM) planuojamai vykdyti reformai ir gydymo paslaugų mažinimui rajoninėse ligoninėse. SAM atliktuose šalies ligoninių tyrimuose, nustatyta, kad ne visos rajoninės ligoninės atitinka numatytus kriterijus, bei neaiškius reitingavimo rodiklius. Tačiau kiekvienas žmogus turi teisę į skubią, greitąją pagalbą, kurios negalės suteikti reformuotos ligoninės. Sunkiam ligoniui tai gali būti paskutinė kelionė greitosios pagalbos automobilyje, nepasiekus reikiamos pagalbos, pagrindiniuose šalies gydymo centruose. Be to jei ir spėtum pasiekti centrinę gydymo įstaigą, ten skubios pagalbos reikia laukti dar ne vieną valandą. Didžiųjų centrų priėmimo skyriuose eilės pacientų, dideli krūviai gydytojams ir seselėms, lovų trūkumas, tai priežastys nepadedančios sveikti ligoniams. Taip pat tai apsunkins ir ligonių lankymą, nes ne visi gali ir turi kuo atvažiuoti į pagrindines gydymo įstaigas. Daug atvejų jau buvo, kai pacientas atvežtas į gydymo įstaigą, esančia 30 kilometrų ir toliau nuo namų, tiesiog paleidžiamas namo, viduryje nakties. Kur dėtis žmogui, jei nebuvo kam jo atlydėti? Galimame, paslaugų naikinimo, ligoninių sąraše atsidūrė ne viena ligoninė: Kauno apskrityje - Prienų ir Kaišiadorių rajono ligoninės. Šiaulių apskrityje - Radviliškio, Joniškio, Akmenės ir Pakruojo ligoninės. Marijampolės apskrityje - Kalvarijos ir Kazlų Rūdos ligoninės. Utenos apskrityje - Zarasų, Ignalinos ir Molėtų ligoninės. Klaipėdos apskrityje - Gargždų ligoninė. Tauragės apskrityje - Šilalės ligoninė. Vilniaus apskrityje - Širvintų rajono ligoninė. Panevėžio apskrityje - Kupiškio ligoninė. Ir jei šiame sąraše nėra jūsų ligoninės, tai nereiškia, kad jūs po reformos gausite skubią medicininę pagalbą, kadangi priėmimo skyriuose nuguls atvežti pacientai iš reformuotų ligoninių rajonų. Todėl kviečiu kiekvieną, nelikti abejingu, ir pasirašyti prieš tokią SAM reformą, kuri sveikatos paslaugas tolina nuo žmonių ir nevertina gyvybės.
DĖL KLAIPĖDIEČIŲ TEISĖS Į ŠVARIĄ IR SVEIKĄ APLINKĄ UŽTIKRINIMO
Kreipiamės į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir kitas institucijas prašydami atkreipti dėmesį į neatidėliotino įsikišimo ir skubių priemonių reikalaujančią situaciją, susidariusią Klaipėdos mieste, kai dėl atsakingų įstaigų neveiksnumo yra pažeidžiama konstitucinė vietos gyventojų teisė į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Klaipėda – labiausiai užterštas miestas Lietuvoje. Nors nustatyta kietųjų dalelių ore ribinė paros norma yra 50 μg/m³, o metinė riba padidėjusiai oro taršai yra ne daugiau kaip 35 dienos, vien šiais metais Klaipėdoje fiksuoti net 53 oro taršos viršijimo atvejai, kai tuo tarpu kituose Lietuvos miestuose (išskyrus Vilnių) padidėjusi oro tarša nesiekė 30 dienų. Higienos instituto duomenimis, nuo 2013 metų iki dabar Klaipėda lenkia Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestus pagal mirusiųjų nuo kvėpavimo sistemos ligų skaičių. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir kitų miesto bei rajono įmonių veikla, nekontroliuojami sunkiasvorio transporto srautai, senas, daugiausiai dyzelinu varomas miesto autobusų ir asmeninių automobilių parkas klaipėdiečių ir miesto svečių aplinką daro nebegyvenama: nemalonūs kvapai, tarša kietosiomis dalelėmis, triukšmas, vibracijos - visa tai neigiamai ir negrįžtamai veikia mūsų sveikatą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje teigiama, kad „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių“ (53 str.), kad „Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą“ (54 str.), tačiau Klaipėda ir jos gyventojai yra tapę miesto ir uosto pramonės įkaitais: ● Pietinėje Klaipėdos dalyje esanti gyvenvietė Smeltė, kurioje yra 152 gyvenamieji namai, anksčiau buvusi įtraukta į uosto plėtros programą kaip rezervinė teritorija, o dabar šio statuso nebetekusi, tapo apsupta uosto krovos įmonėmis su greta esančiu intensyvaus geležinkelio mazgu. Gyventojai kenčia nuo nuolatinio triukšmo, smulkinamo metalo ir visą parą kraunamų birių krovinių taršos, vibracijos, intensyvaus sunkvežimių eismo. ● Vitės kvartalo ir miesto centro gyventojai skendi geležies rūdos ir anglies/naftos kokso dulkėse, kurios atsiranda dėl atviros šių medžiagų krovos; Miško kvartalo, Melnragės bei Vitės gyventojai jau daugelį metų kenčia nuo uoste kraunamų naftos ir chemijos produktų skleidžiamos smarvės; Paupių ir Luizės kvartalų gyventojai kenčia nuo medienos apdirbimo įmonių skleidžiamos taršos, o Giruliuose, Smeltėje ir Vitės kvartale geležinkelio triukšmas ir vibracija nuolat viršija leistinas normas ir kelia pavojų gyventojų sveikatai. ● Pietinės Klaipėdos miesto dalies gyventojus jau penkerius metus kankina nemalonūs kvapai sklindantys dėl Dumpių kaime įsikūrusių įmonių veiklos. Lietuvoje leistina didžiausia nustatyta kvapo koncentracijos gyvenamojoje aplinkoje norma yra 8 europiniai kvapo vienetai (EOU), t.y. gerokai didesnė nei kitose Europos šalyse, pvz. Latvijoje – 5, Danijoje – 1, o Nyderlanduose – 0,5 EOU/m³. Atsižvelgdami į paminėtas sveikatai ir gyvenimo kokybei didžiulį neigiamą poveikį darančias aplinkybes, visų Klaipėdos gyventojų vardu iš atsakingų institucijų reikalaujame nedelsiant imtis priemonių užtikrinant sveiką ir švarią aplinką Klaipėdos miesto bei rajono gyventojams ir svečiams. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalaujame: 1. Suprojektuoti ir iki 2022 m. įrengti sunkiasvorio transporto eismo koridorius - jungtis su uostu, už miesto ribų, aplenkiant gyvenamuosius miesto rajonus. 2. Sunkiojo transporto eismą mieste riboti piko valandomis, nuo 8 iki 10 val. ir nuo 16 iki 18 val., nukreipiant jį į aplinkkelius. 3. Iki 2021 m. organizuoti netaršaus ir nemokamo (dotuojamo) miesto viešojo transporto sistemą, kuri sąlygotų privačių automobilių srautų mieste mažėjimą; kitų Europos miestų pavyzdžiu svarstyti galimybę riboti senesnių dyzelinių automobilių eismą miesto centre. 4. Iki 2021 m. sujungti visus Klaipėdos miesto gatvių šviesoforus į bendrą tinklą ir prijungti prie 2019 m. Klaipėdos miesto savivaldybės 2018-2020 m. strateginiame veiklos plane Susisiekimo sistemos priežiūros ir plėtros programoje (Nr. 06) numatytos įdiegti koordinuotos šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos, tuo užtikrinant visame mieste dirbtinio intelekto pagrindu valdomos „Žaliosios bangos“ veikimą; nustatyti šiai programai darbų, kuriuos planuojama padaryti, įgyvendinant koalicijos 2015–2019 m. programą „Pirmyn, Klaipėda!“, sąraše aukščiausią prioritetą. 5. Iki 2019 m. kovo mėn. parengti medžių sodinimo ir žalių plotų įrengimo Šilutės plente ir kitose labiausiai užterštose miesto dalyse programą, skiriant adekvatų finansavimą ir nustatant vykdymo terminus. 6. Iki 2022 m., bendradarbiaujant su AB „Lietuvos geležinkeliai“, įrengti geležinkelio aplinkkelius ir garsą slopinančias sieneles Girulių, Smeltės ir Vitės kvartaluose. 7. Iki 2019 m. sausio mėn. paruošti priemonių planą siekiant sumažinti geležinkelių sąstatų greitį iki miesto ribose privalomo 30 km/h; užtikrinti šio reglamento stebėseną ir kontrolę. 8. Iki 2020 m. nupirkti 6 naujas Klaipėdos miesto oro taršai matuoti skirtas stoteles ir sujungti Klaipėdos miesto savivaldybės, VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ir kitų uosto krovos ir LEZ įmonių valdomas oro taršos kietosiomis dalelėmis ir lakiaisiais organiniais junginiais matavimo stoteles į bendrą tinklą, jų stebėsenos duomenis padarant prieinamus internetu ne tik kontrolės institucijoms ir stebimoms įmonėms, bet ir kiekvienam miesto piliečiui. 9. Remiantis LR aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 6 d. 8 p., nustatyti Klaipėdos miesto teritorijoje griežtesnes, negu to reikalauja valstybiniai teisės aktai, taršos normas pramonės subjektams, taip mažinant suminę miesto taršą. 10. Tvirtinant Klaipėdos miesto bendrąjį planą, numatyti 100 m. buferines zonas tarp miesto ir uosto pramonės įmonių teritorijų ribų ir gyvenamųjų teritorijų; nustatyti numatytų buferinių zonų apsodinimo medžiais bei želdiniais tvarką ir terminus. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalaujame: 1. Stabdyti Klaipėdos uosto maksimalios plėtros miesto ribose bendrojo planavimo procesą, kol siūlomais sprendiniais nebus užtikrinta darni bei tvari uosto bei miesto raida; stabdyti Klaipėdos uosto maksimalios plėtros miesto ribose bendrojo planavimo procesą todėl, kad galiojanti teisinė bazė akivaizdžiai įrodo, kad Klaipėdos uosto bendrojo plano sprendiniai prieštarauja galiojantiems Lietuvos Respublikos bendrojo plano ir Lietuvos Respublikos bendrojo plano „Jūrinės teritorijos“ sprendiniams, šiuo metu turintiems įstatymo galią. 2. Papildyti KVJ Uosto įstatymo 9 ir 11 str., įpareigojant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją būti atsakinga ne tik už paties uosto aplinką, bet ir už uosto teritorijos ribų skleidžiamą taršą dėl valstybinėje uosto teritorijoje veikiančių įmonių veiklos; kitų Europos uostų pavyzdžiu sukurti „vieno langelio“ prieigą gyventojams informuoti direkcijos taršos kontrolės skyrių apie pastebėtus numanomų pažeidimų atvejus. 3. Iki 2020 m. sukurti VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ finansuojamą, techniškai prižiūrimą ir nuolat visuomenei, o ne tik kontrolės institucijoms ir stebimoms įmonėms, internetu prieinamą aplinkos kokybės monitoringo sistemą uoste veikiančių įmonių aplinkosauginei kontrolei užtikrinti, sujungiant ją į bendrą tinklą su savivaldybės valdomomis taršos stebėsenos priemonėmis. 4. Įpareigoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją iki 2019 m. pabaigos parengti uoste veikiančių įmonių atvira krova vykdomos veiklos iškėlimo iš miesto centro ir kuo toliau nuo gyvenamųjų teritorijų programą bei veiksmų planą. 5. Įpareigoti Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkciją ruošiant detalųjį planą įtraukti būtinąsias (minimalias) 100 metrų sanitarines / buferines zonas, atskiriančias uosto veiklos ir gyvenamąsias teritorijas. 6. Iki 2019 m. pabaigos pakeisti Lietuvos higienos normoje nurodomą leistiną kvapo koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore; remiantis Danijos ir Nyderlandų pavyzdžiu, ją siūlome klasifikuoti pagal poveikio teritorijos tipą – 1 OUE/m³ miestuose ir poilsiui skirtose teritorijose, iki 3 OUE/m³ kaimuose ir iki 8 OUE/m³ negyvenamose teritorijose. 7. Įtvirtinti teisės aktais LR Ministro pirmininko pavedimu sudarytos komisijos „Dėl ekstremalios kvapų situacijos Klaipėdos pietinėje dalyje, bei nekontroliuojamos įmonių veiklos ir plėtros Klaipėdos rajone Dumpių kaime“ rekomendacijas, tarp jų ir šias: 7.1. iki 2019 m. pabaigos peržiūrėti ir sugriežtinti taršos leidimų įmonėms, veiklą vykdančioms miesto ribose, išdavimo tvarką, sumažinti leidimų galiojimo trukmę ir reikšmingai padidinti bausmių už leidimuose nustatytų sąlygų pažeidimus dydžius, įvesti privalomus bendruosius technologinius reikalavimus; 7.2. sustiprinti aplinkosaugos institucijų vykdomą mieste veikiančių įmonių veiklos kontrolę, suteikiant kontroliuojančioms institucijoms daugiau teisių; 7.3. sustiprinti už visuomenės sveikatą atsakingų institucijų vykdomos įmonių veiklos poveikio visuomenės sveikatai veiklos stebėseną ir valdymo kontrolę bei veiklos atskaitingumą ir viešumą. 8. Gerbti ir užtikrinti klaipėdiečių teisę į Orhuso konvencijos (Jungtinių Tautų konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais) nuostatų įgyvendinimą, užtikrinant visuomenei teisę gauti objektyvią informaciją apie aplinkos apsaugą ir užtikrinant realų, o ne deklaruojamą visuomenės atstovų dalyvavimą su aplinka, visuomenės sveikata ir miestiečių gyvenimo kokybe susijusių sprendimų priėmime.