Sveikatos apsauga

DĖL KLAIPĖDIEČIŲ TEISĖS Į ŠVARIĄ IR SVEIKĄ APLINKĄ UŽTIKRINIMO

Klaipėdos bendruomenė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija

Kreipiamės į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir kitas institucijas prašydami atkreipti dėmesį į neatidėliotino įsikišimo ir skubių priemonių reikalaujančią situaciją, susidariusią Klaipėdos mieste, kai dėl atsakingų įstaigų neveiksnumo yra pažeidžiama konstitucinė vietos gyventojų teisė į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Klaipėda – labiausiai užterštas miestas Lietuvoje. Nors nustatyta kietųjų dalelių ore ribinė paros norma yra 50 μg/m³, o metinė riba padidėjusiai oro taršai yra ne daugiau kaip 35 dienos, vien šiais metais Klaipėdoje fiksuoti net 53 oro taršos viršijimo atvejai, kai tuo tarpu kituose Lietuvos miestuose (išskyrus Vilnių) padidėjusi oro tarša nesiekė 30 dienų. Higienos instituto duomenimis, nuo 2013 metų iki dabar Klaipėda lenkia Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestus pagal mirusiųjų nuo kvėpavimo sistemos ligų skaičių. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir kitų miesto bei rajono įmonių veikla, nekontroliuojami sunkiasvorio transporto srautai, senas, daugiausiai dyzelinu varomas miesto autobusų ir asmeninių automobilių parkas klaipėdiečių ir miesto svečių aplinką daro nebegyvenama: nemalonūs kvapai, tarša kietosiomis dalelėmis, triukšmas, vibracijos - visa tai neigiamai ir negrįžtamai veikia mūsų sveikatą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje teigiama, kad „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių“ (53 str.), kad „Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą“ (54 str.), tačiau Klaipėda ir jos gyventojai yra tapę miesto ir uosto pramonės įkaitais: ● Pietinėje Klaipėdos dalyje esanti gyvenvietė Smeltė, kurioje yra 152 gyvenamieji namai, anksčiau buvusi įtraukta į uosto plėtros programą kaip rezervinė teritorija, o dabar šio statuso nebetekusi, tapo apsupta uosto krovos įmonėmis su greta esančiu intensyvaus geležinkelio mazgu. Gyventojai kenčia nuo nuolatinio triukšmo, smulkinamo metalo ir visą parą kraunamų birių krovinių taršos, vibracijos, intensyvaus sunkvežimių eismo. ● Vitės kvartalo ir miesto centro gyventojai skendi geležies rūdos ir anglies/naftos kokso dulkėse, kurios atsiranda dėl atviros šių medžiagų krovos; Miško kvartalo, Melnragės bei Vitės gyventojai jau daugelį metų kenčia nuo uoste kraunamų naftos ir chemijos produktų skleidžiamos smarvės; Paupių ir Luizės kvartalų gyventojai kenčia nuo medienos apdirbimo įmonių skleidžiamos taršos, o Giruliuose, Smeltėje ir Vitės kvartale geležinkelio triukšmas ir vibracija nuolat viršija leistinas normas ir kelia pavojų gyventojų sveikatai. ● Pietinės Klaipėdos miesto dalies gyventojus jau penkerius metus kankina nemalonūs kvapai sklindantys dėl Dumpių kaime įsikūrusių įmonių veiklos. Lietuvoje leistina didžiausia nustatyta kvapo koncentracijos gyvenamojoje aplinkoje norma yra 8 europiniai kvapo vienetai (EOU), t.y. gerokai didesnė nei kitose Europos šalyse, pvz. Latvijoje – 5, Danijoje – 1, o Nyderlanduose – 0,5 EOU/m³. Atsižvelgdami į paminėtas sveikatai ir gyvenimo kokybei didžiulį neigiamą poveikį darančias aplinkybes, visų Klaipėdos gyventojų vardu iš atsakingų institucijų reikalaujame nedelsiant imtis priemonių užtikrinant sveiką ir švarią aplinką Klaipėdos miesto bei rajono gyventojams ir svečiams. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalaujame: 1. Suprojektuoti ir iki 2022 m. įrengti sunkiasvorio transporto eismo koridorius - jungtis su uostu, už miesto ribų, aplenkiant gyvenamuosius miesto rajonus. 2. Sunkiojo transporto eismą mieste riboti piko valandomis, nuo 8 iki 10 val. ir nuo 16 iki 18 val., nukreipiant jį į aplinkkelius. 3. Iki 2021 m. organizuoti netaršaus ir nemokamo (dotuojamo) miesto viešojo transporto sistemą, kuri sąlygotų privačių automobilių srautų mieste mažėjimą; kitų Europos miestų pavyzdžiu svarstyti galimybę riboti senesnių dyzelinių automobilių eismą miesto centre. 4. Iki 2021 m. sujungti visus Klaipėdos miesto gatvių šviesoforus į bendrą tinklą ir prijungti prie 2019 m. Klaipėdos miesto savivaldybės 2018-2020 m. strateginiame veiklos plane Susisiekimo sistemos priežiūros ir plėtros programoje (Nr. 06) numatytos įdiegti koordinuotos šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos, tuo užtikrinant visame mieste dirbtinio intelekto pagrindu valdomos „Žaliosios bangos“ veikimą; nustatyti šiai programai darbų, kuriuos planuojama padaryti, įgyvendinant koalicijos 2015–2019 m. programą „Pirmyn, Klaipėda!“, sąraše aukščiausią prioritetą. 5. Iki 2019 m. kovo mėn. parengti medžių sodinimo ir žalių plotų įrengimo Šilutės plente ir kitose labiausiai užterštose miesto dalyse programą, skiriant adekvatų finansavimą ir nustatant vykdymo terminus. 6. Iki 2022 m., bendradarbiaujant su AB „Lietuvos geležinkeliai“, įrengti geležinkelio aplinkkelius ir garsą slopinančias sieneles Girulių, Smeltės ir Vitės kvartaluose. 7. Iki 2019 m. sausio mėn. paruošti priemonių planą siekiant sumažinti geležinkelių sąstatų greitį iki miesto ribose privalomo 30 km/h; užtikrinti šio reglamento stebėseną ir kontrolę. 8. Iki 2020 m. nupirkti 6 naujas Klaipėdos miesto oro taršai matuoti skirtas stoteles ir sujungti Klaipėdos miesto savivaldybės, VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ir kitų uosto krovos ir LEZ įmonių valdomas oro taršos kietosiomis dalelėmis ir lakiaisiais organiniais junginiais matavimo stoteles į bendrą tinklą, jų stebėsenos duomenis padarant prieinamus internetu ne tik kontrolės institucijoms ir stebimoms įmonėms, bet ir kiekvienam miesto piliečiui. 9. Remiantis LR aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 6 d. 8 p., nustatyti Klaipėdos miesto teritorijoje griežtesnes, negu to reikalauja valstybiniai teisės aktai, taršos normas pramonės subjektams, taip mažinant suminę miesto taršą. 10. Tvirtinant Klaipėdos miesto bendrąjį planą, numatyti 100 m. buferines zonas tarp miesto ir uosto pramonės įmonių teritorijų ribų ir gyvenamųjų teritorijų; nustatyti numatytų buferinių zonų apsodinimo medžiais bei želdiniais tvarką ir terminus. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalaujame: 1. Stabdyti Klaipėdos uosto maksimalios plėtros miesto ribose bendrojo planavimo procesą, kol siūlomais sprendiniais nebus užtikrinta darni bei tvari uosto bei miesto raida; stabdyti Klaipėdos uosto maksimalios plėtros miesto ribose bendrojo planavimo procesą todėl, kad galiojanti teisinė bazė akivaizdžiai įrodo, kad Klaipėdos uosto bendrojo plano sprendiniai prieštarauja galiojantiems Lietuvos Respublikos bendrojo plano ir Lietuvos Respublikos bendrojo plano „Jūrinės teritorijos“ sprendiniams, šiuo metu turintiems įstatymo galią. 2. Papildyti KVJ Uosto įstatymo 9 ir 11 str., įpareigojant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją būti atsakinga ne tik už paties uosto aplinką, bet ir už uosto teritorijos ribų skleidžiamą taršą dėl valstybinėje uosto teritorijoje veikiančių įmonių veiklos; kitų Europos uostų pavyzdžiu sukurti „vieno langelio“ prieigą gyventojams informuoti direkcijos taršos kontrolės skyrių apie pastebėtus numanomų pažeidimų atvejus. 3. Iki 2020 m. sukurti VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ finansuojamą, techniškai prižiūrimą ir nuolat visuomenei, o ne tik kontrolės institucijoms ir stebimoms įmonėms, internetu prieinamą aplinkos kokybės monitoringo sistemą uoste veikiančių įmonių aplinkosauginei kontrolei užtikrinti, sujungiant ją į bendrą tinklą su savivaldybės valdomomis taršos stebėsenos priemonėmis. 4. Įpareigoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją iki 2019 m. pabaigos parengti uoste veikiančių įmonių atvira krova vykdomos veiklos iškėlimo iš miesto centro ir kuo toliau nuo gyvenamųjų teritorijų programą bei veiksmų planą. 5. Įpareigoti Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkciją ruošiant detalųjį planą įtraukti būtinąsias (minimalias) 100 metrų sanitarines / buferines zonas, atskiriančias uosto veiklos ir gyvenamąsias teritorijas. 6. Iki 2019 m. pabaigos pakeisti Lietuvos higienos normoje nurodomą leistiną kvapo koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore; remiantis Danijos ir Nyderlandų pavyzdžiu, ją siūlome klasifikuoti pagal poveikio teritorijos tipą – 1 OUE/m³ miestuose ir poilsiui skirtose teritorijose, iki 3 OUE/m³ kaimuose ir iki 8 OUE/m³ negyvenamose teritorijose. 7. Įtvirtinti teisės aktais LR Ministro pirmininko pavedimu sudarytos komisijos „Dėl ekstremalios kvapų situacijos Klaipėdos pietinėje dalyje, bei nekontroliuojamos įmonių veiklos ir plėtros Klaipėdos rajone Dumpių kaime“ rekomendacijas, tarp jų ir šias: 7.1. iki 2019 m. pabaigos peržiūrėti ir sugriežtinti taršos leidimų įmonėms, veiklą vykdančioms miesto ribose, išdavimo tvarką, sumažinti leidimų galiojimo trukmę ir reikšmingai padidinti bausmių už leidimuose nustatytų sąlygų pažeidimus dydžius, įvesti privalomus bendruosius technologinius reikalavimus; 7.2. sustiprinti aplinkosaugos institucijų vykdomą mieste veikiančių įmonių veiklos kontrolę, suteikiant kontroliuojančioms institucijoms daugiau teisių; 7.3. sustiprinti už visuomenės sveikatą atsakingų institucijų vykdomos įmonių veiklos poveikio visuomenės sveikatai veiklos stebėseną ir valdymo kontrolę bei veiklos atskaitingumą ir viešumą. 8. Gerbti ir užtikrinti klaipėdiečių teisę į Orhuso konvencijos (Jungtinių Tautų konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais) nuostatų įgyvendinimą, užtikrinant visuomenei teisę gauti objektyvią informaciją apie aplinkos apsaugą ir užtikrinant realų, o ne deklaruojamą visuomenės atstovų dalyvavimą su aplinka, visuomenės sveikata ir miestiečių gyvenimo kokybe susijusių sprendimų priėmime.

Už nemokamas moterų higienos priemones

V. Lygnugarytė. Adresuota: Sveikatos apsaugos ministerija

Moterims higienos priemonės (įklotai, tamponai) turėtų būti suteikiamos nemokamai arba bent jau be PVM mokesčio. Tai ypač aktualu skurstančių šeimų moterims, studentėms.

Dėl Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos šalinimo iš pareigų

Audrius Gelčys. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė

1. Prieš tapdamas ministru Aurelijus Veryga pats teikė duomenis Pasaulio Sveikatos Organizacijai apie alkoholio suvartojimą Lietuvoje. Galimai neteisingi duomenys lietuvius pavertė labiausiai geriančia tauta pasaulyje, dėl ko galimai buvo pažeistas Baudžiamasis Kodeksas. Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas pateikė melagingus parodymus būdamas ekspertu ar specialistu, pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. (https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/prie-lietuva-girtuokliu-salimi-pavertusiu-pso-duomenu-ranka-prikiso-ir-a-veryga.d?id=74913564 ) Tuo tarpu tapęs ministru, apribojo žmonių teisę rinktis savarankiškai kada ir kiek alkoholio jis gali nusipirkti. Negana to, žmogui apsisprendusiam atsikratyti priklausomybės, uždraudė kodavimą nuo alkoholio. (https://sveikata.lrytas.lt/ligos-ir-gydymas/2018/03/12/news/tauta-griebiasi-uz-galvos-aurelijus-veryga-uzdraude-dar-viena-dalyka-5111907/ ). 2. Aurelijaus Verygos sprendimas uždrausti gardinti maisto patiekalus druska ir cukrumi, neduoti pieno, medaus, kitų maisto produktų ugdymo įstaigose, verčia mūsų vaikus visą dieną likti alkanais, nes maistas neskanus ir vaikai jo nevalgo, maistas išmetamas kibirais, o vaikai grįžę namo, dažniausiai, net persivalgo, tai toli gražu ne gerina, bet kaip tik gadina sveikatą mūsų vaikams. 3.Paskutinė sveikatos apsaugos ministro iniciatyva patraukti baudžiamojon atsakomybėn pilietišką žmogų privertė sukurti šią peticiją, kuomet žmogus atskleidęs elektroninės sveikatos sistemos trūkumus, dabar yra persekiojamas ir gąsdinama laisvės atėmimu, taip pažeidžiant Lietuvos respublikos konstitucijos 33 straipsnį: Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką. Piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas. 4. Sveikatos apsaugos ministerijos planuojama regioninių ligoninių reforma siekiama dar labiau atitolinti sveikatos paslaugas nuo visuomenės, taip padidinant didesnio mirtingumo tikimybę, prieš pacientui gaunant reikiamą medicininę pagalbą. Tokiai reformai nėra paruošta ir Lietuvos Respublikos kelių kokybė. (https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/970260/paviesinus-ligoniniu-mirtininkiu-sarasa-prabilo-kas-buvo-nuslepta ). Dėl Lietuvos Respublikos teisės bei Konstitucijos pažeidimų, visi pasirašiusieji šią peticiją siūlome šalinti iš ministro pareigų Aurelijų Verygą.

Prieš maitinimo tvarkos aprašą 2018 m.

Mama. Adresuota: LR Sveikatos apsaugos ministerija

Nuo 2018 m rugsėjo 1 d. įsigaliojo naujas maitinimo tvarkos aprašas, kuris pakeitė iš esmės darželių ir mokyklų maitinimo tvarką, kas sukėlė didelį nepatogumą visoms švietimo įstaigoms, nes biudžetas liko toks pats, o reikalavimai žymiai išaugo. Kai kurios mokyklos iš viso liko be maitinimo paslaugas tiekiančių įmonių. O blogiausia tai, kad tiek darželinukai, tiek vaikai nevalgo maisto, prie kurio yra neįpratę. Darželinukai lieka alkani, grįžę namo prisivalgo, kas tikrai negerina jų sveikatos būklės. Mokyklose vyresnėji vaikai eina valgyti už mokyklos teritorijos ribų, prisiperka traškučių, kebabų ir dar labiau vartoja nesveiką maistą. Tuo tarpų valgyklos maistas sėkmingai išmetamas. Švaistomi pinigai ir "gerinama" vaikų sveikata. Pritariame, kad vaikų mitybą turi būti gerinama, bet tai turi būti daroma palaipsniui. Vaikas palietęs neskanų maistą iš vis daugiau nebeeina į valgyklą. Prašau atsižvelgi ne į politinius siekius ar reklamą, o į mūsų vaikų sveikatą ir realiai pažvelgti į situaciją.

Dėl insulino ir diagnostinių juostelių kompensavimo

Indre. Adresuota: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai

Tikriausiai tik diabetu sergantis, gali suprasti, kokia tai klastinga, sunki, pavojinga ir begalo daug dėmesio reikalaujanti liga. Mes kasdien dešimtis kartų badomės pirštus, pilvą, rankas ar kojas vien tam, kad nemirtume, mes negalime valgyti kada norime, ir ko norime, mūsų dienotvarkė ir visas gyvenimas sukasi tik apie ligą.  Nuolatinė priežiūra cukraus kiekio kraujyje, insulino leidimasis, itin svarbi ir kruopščiai pasirenkama mityba, fizinė veikla, speciali kūno priežiūra, dažnas lankymasis pas gydytojus, specialistus, atsiradusios komplikacijos ir papildomos ligos reikalauja labai daug išlaidų. Daugelis iš mūsų papildomai perka juosteles, nes mes privalome stebėti savo cukraus kiekį kraujyje kuo dažniau o kompensuojamų juostelių neužtenka. Mes turime rinktis kokybišką maistą kuris padėtu mums jaustis gerai ir nesukeltu cukraus kiekio svyravimų kraujyje. Turime papildomų išlaidų kaip dažnas vykimas pas gydytojus ir kitus specialistus, specialios kūno priežiūros priemonės, ketono matavimo juostelės ir kiti vaistai komplikacijoms gydyti. Išlaidų patiriame labai daug, ir tikrai nevisi išgali nusipirkti papildomų juosteliu ir kitų vaistų, nors mes visi norime jaustis gerai, neturėti komplikacijų ir gyventi kuo ilgiau. Dauguma mūsų dirba pilnu etatu (nors daugumos darbingumas 70% o kitu ir 50%) vien tik tam, kad galėtu nusipirkti papildomai juostelių, vaistų ir kitų gyvybiškai reikalingų mums produktų. Apmokestindami svarbiausią mūsų vaistą insuliną pasmerkėte labai daug žmonių mirti, turėti komplikacijas ir dar labiau save riboti. Tokiems vaistams, nuo kurių priklauso gyvybė, priemokos neturi būti. Insulinas – ne prabangos prekė, kurią gali rinktis ‒ pirkti ar ne. Mes negalime keisti vaistų ir ieškoti pigesnių, insulino priderinimo procesas vyksta ilgai ir tai sukelia  cukraus kiekio svyravimus bei didelę įtampą. Žmonėms turintiems komplikacijas tai yra ypač svarbu.  Todėl prašome sumažinti finansinę naštą sergantiems diabetu ir netaikyti priemokos kompensuojamiems leidžiamiems vaistams diabetui gydyti bei juostelėms cukraus kiekiui kraujyje matuoti.  Prašome sprendimo ieškoti skubiai ir nežaisti žmonių likimais.

Prieš krematoriumą Ketvergiuose

Jevgenija Mramori. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Klaipėdos rajono Savivaldybė, Klaipėdos miesto Savivaldybė ir meras

Prieš krematorijaus statybą Ketvergiuose Kviečiu netylėti ir pasakyti NE! Aš sakau NE krematoriumui Ketvergiuose. Nes: - planuojama statybų vieta yra keli šimtai metrų nuo Ketvergių gyventojų; - Ketvergių oras yra ir taip stipriai užterštas, dėl KALVIŲ KARJERAS veiksmų ir darbo (UAB HIDROSTATYBA), todėl papildoma tarša bei galimų techninių avarijų tikimybė būtų didžiulė rizika žmonių sveikatai; - netoliese yra pagrindinė mokykla bei gyvenamieji namai; - Ketvergių kaimas jau ir taip riboja su Lėbartų kapinėmis ir, dėl papildomai pastatyto krematoriaus Ketvergiuose, gyventojams būtų sudaryta dar didesnė moralinė, psichologinė žala; - nekilnojamojo turto kainos (būtent jau pastatytų nuosavų namų) stipriai kristų, dėl nelabai patrauklios gyvenamosios vietos prie krematoriaus į kurį būtų suvežti numirę žmonės iš visos Lietuvos ir galbūt net Latvijos. Kviečiu pasirašyti šią peticiją internete. Papildoma informacija: Autorius: Jevgenija Mramori Adresatas: LR Vyriausybė, Klaipėdos miesto savivaldybės meras bei taryba; Klaipėdos rajono savivaldybė Gali pasirašyti: Klaipėdos ir Klaipėdos rajono gyventojai, Ketverių gyventojai ir visi mylintys Klaipėdos miestą ir Ketvergių kaimą

Apsaugokime nerūkančiųjų teisę į tabako dūmais neužterštą orą

Arminas Mockevičius. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas

Kaip pilietinė visuomenė aktyviai kovojame, kad turėtume kuo švaresnę Lietuvos gamtą, stengiamės apsisaugoti nuo neigiamo ūkinių veiklų bei visuomenės įpročių poveikio. Neseniai buvo galima rūkyti lėktuvuose, darbo vietose, kavinėse ir restoranuose, bet pripažinus, kokią žalą sukelia rūkymas aplinkiniams, buvo uždrausta rūkyti šiose vietose. Tačiau vis dar nuodijame vieni kitus pačioje artimiausioje aplinkoje – kaimynystėje – kai rūkome daugiabučių namų balkonuose. Daugiabučių namų gyventojai, kurių kaimynai rūko balkonuose, priversti kvėpuoti tabako dūmais. Dūmai kyla aukštyn ir skverbiasi per pravirus langus, pasklinda kambariuose. Taip užteršdami orą, rūkantys kaimynai pažeidžia kitų gyventojų teisę netrukdomai naudotis savo turtu, naudotis balkonais, vėdinti patalpas atidarius langus. Įrodyta, kad ne tik rūkant, bet ir kvėpuojant tabako dūmais užterštu oru, į organizmą patenka nikotinas, smalkės, dervos ir šimtai kitų, sveikatai pavojingų cheminių junginių. PSO duomenimis, pasyvus rūkymas pasaulyje kasmet nusineša per 600 000 nerūkančiųjų gyvybių. Žmogus, kurį laiką išbuvęs prirūkytoje patalpoje gali jausti intoksikacijos požymius. Nustatytas ryšys tarp pasyvaus rūkymo bei rizikos susirgti širdies, plaučių bei psichinės sveikatos ligomis. [1] Nors nuosavybės neliečiamumas pripažįstamas kaip viena svarbiausių žmogaus teisių, įstatymai numato, kad savininkas turi teisę laisvai ir nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę tik nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir interesų. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimai apima ir tokius pažeidimus kaip triukšmas, tarša, kvapai ir kiti atvejai, jei asmeniui užkertamas kelias netrukdomai naudotis namų patogumais. [2] Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo 2014 m. ataskaitoje teigiama, kad draudimas rūkyti tam tikrose darbo ir viešose vietose turėjo reikšmės pasyvaus rūkymo paplitimo sumažėjimui. [3] Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome šį kreipimąsi pripažinti PETICIJA ir REIKALAUJAME: teisės aktais uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose, siekiant: • apsaugoti žmonių sveikatą nuo pasyvaus rūkymo žalos, • apsaugoti žmonių teisę į būsto neliečiamybės gerbimą nuo tabako taršos ir kvapo, • mažinti pasyvaus rūkymo paplitimą ir taip gerinti visuomenės sveikatos rodiklius. Kviečiame prisidėti prie sąmoningumo sklaidos ir pasidalinti šia peticija kuo plačiau. [1] http://www.who.int/gho/phe/secondhand_smoke/en/ [2] Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis saugo asmens teisę į privataus ir šeimos gyvenimą, būsto neliečiamybę ir susirašinėjimo slaptumą. Nors Konvencijoje nėra aiškiai įtvirtintos teisės į švarią ir ramią aplinką, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra atskleidęs platesnį teisės į būsto neliečiamybę turinį, nurodydamas, kad asmuo turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, reiškiančią ne tik teisę į atitinkamą plotą, bet ir teisę į ramų naudojimąsi juo. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimai neapsiriboja konkrečiais ar fiziniais pažeidimais, pvz., neteisėtu patekimu į būstą, bet taip pat apima tuos, kurie nėra konkretūs ar fiziniai, pvz., triukšmas, tarša, kvapai ar kitos suvaržymo formos. Rimto pažeidimo priežastimi gali būti asmens teisės į būsto neliečiamybės gerbimą pažeidimas, jei asmeniui užkertamas kelias netrukdomai naudotis namų patogumais (Hatton and Others v. United Kingdom (GC), judgment of 8 July 2003, no. 36022/97, § 96). Sprendime López Ostra prieš Ispaniją Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad Konvencijos 8 straipsnis gali apimti teisę į apsaugą nuo sunkios taršos, nes tai „gali turėti įtakos asmenų gerovei ir užkirsti kelią jiems netrukdomai naudotis būstu, taip neigiamai paveikiant jų privatų ir šeimos gyvenimą, nors ir nesukeliant rimtos grėsmės jų sveikatai“ (López Ostra v. Spain, judgment of 9 December 1994, Series A no. 303 C, § 51). [3] https://publications.lsmuni.lt/object/elaba:8606783/

Reformai ne

I.Kniukštienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė

Dėl Verygos reformos uždaryti ligonines

Už draudimą rūkyti balkonuose

E. Žičkienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija

Prašome uždrausti rūkymą daugiabučių namų balkonuose, pro namų langus ir prie pat gyvenamųjų namų. Nors balkonai yra privati erdvė, tabako dūmai patenka į kitų žmonių gyvenamąsias patalpas. Žmonėms turi būti užtikrinama teisė savo privačioje erdvėje kvėpuoti tabaku neužterštu oru. Teisinis reguliavimas yra privalomas, nes susitarimai ne visuomet veiksmingi, be to, ne visi yra pajėgūs eiti ieškoti ar išdrįsti kalbėtis su, pavyzdžiui, grėsmingos išvaizdos kaimynais. Šis draudimas būtų logiškas kaip antras žingsnis po draudimo rūkyti laiptinėse. Situacija dėl rūkymo laiptinėse yra akivaizdžiai pagerėjusi.

DĖL POKYČIŲ ĮGYVENDINANT PACIENTŲ TEISĘ Į ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMĄ

Lietuvos gydytojų sąjunga . Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas

DĖL POKYČIŲ ĮGYVENDINANT PACIENTŲ TEISĘ Į ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMĄ Medicinos darbuotojų dieną Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacija kartu su Seimo nariais gydytojais ir Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba, nori atkreipti visuomenės ir kitų politikų dėmesį į būtinus pokyčius, įgyvendinant pacientų teisę į žalos sveikatai atlyginimą. Apie žalos pacientų sveikatai atlyginimo sistemos ydas gydytojų bendruomenė kalba jau penkioliktus metus! Daugiau nei dešimtmetį vykdytas neefektyvus pacientų teisės į žalos sveikatai atlyginimą mechanizmas jau padarė didelę žalą: pacientai netiki, kad įvykus nepageidaujamam įvykiui medicinoje įmanoma gauti sąžiningą kompensaciją ir ši baimė didina baudžiamųjų tyrimų prieš medikus skaičių; iš vidaus griauna gydymo sėkmės pagrindus, supriešina medikus su pacientais, augina nepasitikėjimą visa sveikatos sistema ir valstybe. Pacientui, siekiančiam gauti kompensaciją, tenka investuoti į metų metus trunkantį bylinėjimąsi, gydytojai neturi galimybių analizuoti nesėkmių, dalytis patirtimi, šalinti sistemos trūkumus – taip griaunamas pasitikėjimas gydytojo-paciento santykiais. Be to, galiojantis „Ieškinio modelis“ finansiškai nuostolingas ir neefektyvus – kasmet iš sveikatos sistemos civilinės atsakomybės draudimui iškeliauja per 2 mln. eurų (per 15 metų gydymo įstaigos ir gydytojai sumokėjo beveik 30 mln. eurų už draudimą), tačiau pacientai gauna vos 5 proc. šios sumos. Lietuvos piliečių sveikata – didžiausia valstybės vertybė, todėl pacientų teisė į žalos sveikatai atlyginimą, t. y. efektyvų Žalos atlyginimo be kaltės modelį – mūsų visų teisė. Pažangios valstybės piliečiams žala sveikatai privalo būti kompensuojama greitai ir be papildomų investicijų į šios teisės įgyvendinimą, o medikams sudarytos sąlygos be baimės ir įtampos pripažinti retas, bet medicinoje neišvengiamas nesėkmes, dalytis patirtimi su kolegomis, užkertant kelią nepageidaujamų įvykių pasikartojimui, kurti šių atvejų registrus, tobulinti gydymo procesus ir gerinti paslaugų kokybę visuomenei. Kreipiamės į visus politikus ir LR Seimą, sakydami, kad Medicinos darbuotojų dienos proga didžiausia dovana Lietuvos gydytojams ir pacientams – ilgai laukti pokyčiai Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme – Žalos atlyginimo be kaltės modelio įgyvendinimas mūsų sveikatos sistemoje. Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas prof. Liutauras Labanauskas Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė Lietuvos jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas LR Seimo narys gydytojas prof. Aurelijus Veryga LR Seimo narė gydytoja Asta Kubilienė LR Seimo narė gydytoja Irena Degutienė LR Seimo narys gydytojas Darius Kaminskas LR Seimo narys gydytojas Raimundas Martinėlis LR Seimo narė gydytoja Laimutė Matkevičienė LR Seimo narys gydytojas Antanas Vinkus