Sveikatos apsauga 5 psl.

dėl paliatyviosios pagalbos prieinamumo

E.Balaika. Adresuota: Alytaus miesto savivaldybė

ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBAI ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJAI Kopijos: Alytaus rajono savivaldybei, Lietuvos savivaldybių asociacijai PETICIJA 2017 m. rugpjūčio mėn. 17 d. Mes, aktyvios pilietinės bendruomenės nariai, krikščioniškos ir humaniškos visuomenės idėjų puoselėtojai, prašome Alytaus miesto savivaldybę pripažinti šią gyventojų pasirašytą peticiją ir apsvarstyti šioje peticijoje pateikiamus siūlymus: - Pirma, Alytaus miesto savivaldybės administraciją inicijuoti diskusijas su vietos ir šalies politikais, Vyriausybe bei religinėmis, bendruomeninėmis organizacijomis; inicijuoti galiojančių teisės aktų pakeitimus ar naujų sukūrimą, kad būtų tinkamai reglamentuotas paliatyviosios pagalbos organizavimas Lietuvoje ir pacientams, sergantiems nepagydomomis ligomis, būtų suteikta pasaulinius standartus atitinkanti paliatyvioji pagalba; - Antra, Alytaus miesto savivaldybės taryboje pakartotinai balsuoti dėl Alytaus miesto savivaldybės dalyvavimo viešosios įstaigos Alytaus hospisas steigime, tam skiriant savivaldybės nuosavybės teise valdomas ir hospiso veiklai tinkamas savivaldybės patalpas bei numatyti pradinį hospiso steigimo finansavimą; - Trečia, siekiant užtikrinti pilnavertį paliatyviosios pagalbos paslaugų Pietų Lietuvoje prieinamumą, bendradarbiauti su Alytaus rajono savivaldybe, kitomis Pietų Lietuvos regiono savivaldybėmis, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija bei Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tarptautinėmis ir vietinėmis institucijomis, valstybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, kitomis suinteresuotomis visuomeninėmis ir savanoriškomis struktūromis, kas leistų sukurti ir bendromis pastangomis išlaikyti hospisą, sukurti infrastruktūrą, reikalingą pilnavertei paliatyviajai pagalbai organizuoti.

Prieš kosmetologinės veiklos reglamentavimą be kosmetikų ir kosmetologų atstovų

Kosmetikų ir kosmetologų asociacija. Adresuota: LR Sveikatos apsaugos ministerija

Po daugelio Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos kreipimųsi į įvairias valstybines institucijas dėl grožio ir sveikatinimo specialistų (konkrečiai kosmetikų) veiklos reglamentavimo, senų teisės aktų pakeitimo bei naujų rengimo, 2017 m. balandžio 4 d. Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino, kad išnagrinėjus su kosmetologine veikla susijusias problemas, artimiausiu metu planuoja sudaryti darbo grupę dėl Lietuvos sveikatinimo normos SN1:1995 "Kosmetikė (kosmetikas). Funkcijos, pareigos, teisės, kompetencija ir atsakomybė" (pa)keitimo. Tą pačią dieną, t.y. 2017 m. balandžio 4 d., Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą dėl darbo grupės sudarymo teisės akto, nustatančio reikalavimus veido ir (arba) kūno priežiūros paslaugas teikiantiems asmenims projektui parengti. Bet kas netikėta, į šią darbo grupę nėra įtrauktas nei vienas asmuo, atstovaujantis kosmetikus ir kosmetologus. Būtų logiška, kad į minimą darbo grupę būtų įtraukti asmenys, atstovaujantys kosmetikus ir kosmetologus, žinantys jų kompetencijas, dirbę rengiant „Sveikatos priežiūros, grožio ir sveikatingumo paslaugų standartą“, dalyvavę SAM darbo grupėje, rengiant papildomosios ir alternatyviosios medicinos praktikos sveikatos rekreacijos srities veido priežiūros ir kūno priežiūros grupių paslaugų teikimo reikalavimus. Kosmetikų ir kosmetologų asociacija 2017 m. balandžio 4 d. pateikė sveikatos apsaugos ministrui ir viceministrei prašymą, kuriame išreiškė norą neatlygintinai prisidėti prie teisingos sveikatos priežiūros, grožio ir sveikatingumo paslaugų sistemos kūrimo. Kosmetikus ir kosmetologus šioje darbo grupėje turi atstovauti šios srities specialistus rengiančių mokymo įstaigų atstovai, Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos atstovai bei darbdavių atstovai. Todėl mes, pasirašantieji šią peticiją, REIKALAUJAME, kad į minėtą darbo grupę BŪTŲ ĮTRAUKTI kosmetikus ir kosmetologus atstovaujantys asmenys bei institucijos. Informacijos šaltinis: http://kkal.lt/index.php/naujienos/30-sam-pritarimas Peticijos autorius: Kosmetikų ir kosmetologų asociacija

Nemokamos kontraceptijos priemones

Roberta Gecauskaite. Adresuota: Lietuvos seimas

Pasirašykite jei pritariate, kad Lietuvoje būtina nemokamos kontraceptijos. Skurstancios šeimos turinčios daug vaiku - tai pasekmė. Žudomi vaikai. Vis didėjantis ir dažnėja tos smurtas pries vaikus.

Dėl PSD (privalomojo sveikatos draudimo) panaikinimo.

G. Černeckis. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Dėl PSD (privalomojo sveikatos draudimo) panaikinimo. Sveikata - tai mūsų asmeninė nuosavybė, ne valstybės. Sodra ima mokestį už tai, ko negali suteikti - už sveikatą ir gyvenimo kokybę. Tai kiekvieno asmeninė laisvė kur ir kada gydytis. Gal mes sveikai gyvename ir puikiai jaučiamės, ir nesinaudojame ir nesinaudosime valstybinių sveikatos institucijų paslaugomis iki kol gyvi. Kviečiu pasirašyt šitą peticiją tuos, kurie skolingi už tai, kuo nesinaudoja ir nesinaudojo ir visus tuos, kurie šitą įstatymą laiko absurdišku ir prieštaraujančiu pasirinkimo laisvei.

Prieš privalomą sveikatos draudimą

D. Petrošius. Adresuota: SODRA

Prieš privalomą sveikatos draudimą. Už tai, kad pilietis galėtų pats pasirinkti gydymo būdą..

Neteisinga PSD draudimo tvarka

Danijoje gyvenantis lietuvis. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Sodra, savivaldybės ir kt. susijusios institucijos

Mielieji Broliai ir Seserys, Laikas vienytis prieš neteisingą Lietuvos valstybės sukurtą apmokestinimą. Kodėl turėtume mokėti už orą? Kaip visi žinome iš mamų, tėčių, draugų arba DELFI- mums reikės susimokėti PSD- Privalomąjį Sveikatos Draudimą. Tačiau ta pati Lietuvos valstybė nepasiruošė atitinkamai informuoti Lietuvos piliečių apie jų vykdomą veiklą. Taip pat, tai labiausiai paliečia piliečius gyvenančius užsienio valstybėse. Ko nepadarė Lietuvos valstybė: 1. Nepateikė atitinkamai aiškiai suprantamos informacijos. Kodėl Lietuvos piliečiai nėra informuojami apie tokius mokesčius laiškais, skambučiais ar kitokiomis informacijos priemonėmis? Kodėl yra išleisti milžiniški pinigai sukurti asmens tapatybės kortelėms su prisijungimo duomenimis tam, kad asmuo prisijungtų prie E-vartų ir ten nebūtų jokios informacijos apie valstybės vykdomą PSD išmokėjimų veiklą? Kodėl nėra alternatyviai pasinaudota pašto paslaugomis ir laiškai atsiųsti arba į deklaruotą adresą Lietuvoje arba užsienyje? Kodėl nėra susisiekiama su užsienio ambasadomis, o jie su toje valstybėje gyvenančiais piliečiais? Taip pat, jeigu vis dėlto kai žmogus pateikia užklausą Sodrai ar kitoms įstaigoms yra atsiunčiami įstatymai su neaiškiomis nuorodomis į teisės aktus? 2. Valstybė leido Sodrai nustatyti terminus, kurie neatitinka žmonių galimybių ir realybės. Valstybė neatstovauja savo žmonių interesų, kurie gyvena užsienyje. Valstybė neapskaičiavo biurokratinio aparato veikimo trukmės, kas neatitinka realybės. Taigi, darbuotojai, studentai gyvenantys užsienyje be gerai pateiktos informacijos gali atsidurti absurdiškoje situacijoje kai išsiaiškinti PSD procesus trunka ilgiau negu duotas terminas. Kadangi vien pateikus užklausas į valstybės institucijas trukmė gauti atsakymą yra 5 dienos. Taip pat, neatsižvelgiama į tai, kad susitvarkyti dokumentus iš įvairių institucijų užsienyje užtrunka laiko, o ir deadlin'ą tokiu būdų gali prašvilpti bet kas- kas taip pat neatitinka realybės jeigu informacija nėra pateikta konstruktyviai ir skaidriai. 3. Valstybė negali prašyti pinigų žmonių, kurie nesinaudojo tomis paslaugomis ir nemokėjo toje valstybėje mokesčių. Valstybė neskyrė įpatingų sąlygų žmonėms, kurie Lietuvoje negyvena! Taigi, piliečiai, vienykimes, nes su šia peticija mes norime išsireikalauti, kad Valstybė persvarstytų savo poelgius ir kad tai turėtų būti svarstoma netgi ES lygmenyje kadangi čia yra visiška neteisybė. Šis valstybės poelgis nulėmė labai aštrią audrą žiniasklaidoje, kuri neramina visuomenę ir gąsdina jos piliečius. Taigi, ar valstybė mums ar mes valstybėj?

Dėl Vaisiaus alkoholinio sindromo prevencijos

VšĮ Pokyčių bendruomenės fondas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui

Vaisiaus alkoholinio sindromo prevencijai visuomenėje nėra skiriamas pakankamas dėmesys, nors tai ne tik medicininė, bet ir didžiulė socialinė problema, nulemianti vaiko ir šeimos ateitį bei gerovę. 1973 metais Vašingtono universiteto (JAV) mokslininkai embriono ir vaisiaus pažeidimus dėl alkoholio poveikio įvardijo Vaisiaus alkoholiniu sindromu (VAS). Iš visų nėštumo metu vartojamų psichoaktyvių medžiagų alkoholis yra labiausiai paplitęs ir turi didžiausią medicininę reikšmę. Alkoholio vartojimas nėštumo metu yra dažniausia apsigimimų, vystymosi, augimo ir elgesio sutrikimų priežastis. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje net apie 20 proc. reprodukcinio amžiaus moterų vartoja alkoholį. 1987 metais JAV mokslininkai įrodė, kad moteriai nėštumo laikotarpiu pavojingas bet koks alkoholio kiekis. Lemiamą poveikį kūdikiui turi ne tik kasdien išgerto alkoholio kiekis, bet ir skirtinga individuali vaiko ir motinos tolerancija alkoholiui. Net santykinai maži alkoholio kiekiai gali sukelti vaisiui neurologinius pakenkimus. Pavojingiausias laikotarpis dėl VAS atsiradimo yra 3-10 nėštumo savaitės po pastojimo. Dėl sudėtingos šio sindromo diagnostikos bei nereglamentuotos registravimo sistemos daugelyje šalių nėra žinomas tikslus šio sindromo paplitimas, tačiau manoma, jog jis svyruojai nuo 1 iki 90 atvejų 1000 gimdymų įvairiose šalyse. Per metus Lietuvoje gimsta iki 1,5 tūkstančio mažylių, turinčių Vaisiaus alkoholinio sindromo sukeltų sutrikimų. Apsaugoti kūdikį galima vieninteliu būdu - nevartojant alkoholio nėštumo metu. Mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės su prašymu, kad kuo greičiau būtų priimti sprendimai: 1) Paskatinantys visuomenę aktyviau domėtis alkoholio poveikiu vaisiui nėštumo metu; 2) Įgalinantys medikus ir visuomenės sveikatos specialistus aktyviau prisidėti prie visuomenės švietimo apie Vaisiaus alkoholinį sindromą; 3) Įpareigojantys alkoholio gamintojus tinkamai informuoti vartotojus apie jų gaminamų produktų keliamą pavojų vaisiaus sveikatai (nurodant ant alkoholio etikečių, kad nerekomenduojama alkoholio vartoti nėštumo metu, kad alkoholis galipakenkti vaisiaus vystymuisi ir pan.).

PAPILDOMA IR ALTERNATYVI MEDICINA NEGALI TAPTI BIUROKRATŲ TARNAITE!

PAPILDOMOS IR ALTERNATYVIOS MEDICINOS BENDRUOMENĖS INICIATYVINĖ GRUPĖ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui

Mes, žemiau pasirašiusieji papildomos ir alternatyvios medicinos praktikai, specialistai, ekspertai, mėgėjai ir vartotojai, kreipiamės ir reiškiame didelį susirūpinimą dėl LR Sveikatos apsaugos ministerijos parengto Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo projekto. Esame susirūpinę, jog įstatymo projektas nesiremia gerąja užsienio valstybių (pavyzdžiui, Vokietijos) praktika, papildomoji ir alternatyvioji medicina statoma į šiuolaikinės medicinos nepilnaverčio pakaitalo poziciją. Tokia nuostata radikaliai prieštarauja moderniai sveikatinimo koncepcijai, jog medikamentinis, invazinis ir kiti šiuolaikinės medicinos gydymo būdai turi būti naudojami lygiaverčiai su alternatyviais metodais, patikrintais laiko ir tradicijų. Reiškiame griežtą nepritarimą parengto projekto visumai ir atskiroms nuostatoms: 1. Prieštaraujame siūlymui nustatyti privalomą biurokratinę leidimų ir/ar licencijų tvarką, kuri apribotų visuomenės galimybes gilintis į papildomos ir alternatyviosios medicinos sritis, sukurtų „įėjimo“ barjerus, reikalautų formalių biurokratinių procedūrų ir panaikintų visuomenės galimybę sąmoningai rinktis; 2. Reikalaujame, jog papildomos ir alternatyviosios medicinos reglamentavimas remtųsi savireguliacijos principais – tai yra, nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos turi pačios rūpintis sektoriaus plėtra, kokybės užtikrinimu ir spręsti atvejus, kai atskiri subjektai nesilaiko gerosios praktikos rekomendacijų, tačiau tokia tvarka jokiu būdu negali būti pavaldi tiesioginį interesų konfliktą turintiems šiuolaikinės medicinos atstovams (ir todėl – de facto neobjektyviems ar net korumpuotiems) ar nuo jų priklausantiems biurokratams; 3. Valstybės atskyrimo ir religijos laisvės principus šiurkščiai pažeidžia pagal projektą prie licencijuojamųjų priskirta sveikatos rekreacija, kuri projekto 2 str. 12 d. apibrėžiama kaip „sveikatos priežiūros veikla, skirta žmogaus fizinei sveikatai stiprinti ir dvasinei gerovei puoselėti“. Taip būtų įvestas reikalavimas licencijuoti visas dvasines praktikas, kurios puoselėja dvasinę žmogaus gerovę, pavyzdžiui, krikščionybę (maldos), kitų religijų (induizmo, islamo, budizmo ir kt.) dvasines praktikas (mantros, meditacijos ir kt). 4. Biurokratai negali uždrausti papildomąją ir alternatyviąją mediciną praktikuoti ir gydytojo licencijos neturintiems asmenims. Tai būtų ne tik teisinių principų pažeidimas, bet ir faktinis tyčiojimasis iš Lietuvos tradicijų, kai įvairių profesijų (ar net jokio išsilavinimo neturintys) asmenys, sukaupę savo gyvenimišką ar perėmę protėvių patirtį padeda daugeliui savo aplinkos žmonių. Todėl projekto 4 str. 2 d. reikalavimas, kad galiojantį pažymėjimą turintis fizinis asmuo papildomos ir alternatyvios medicinos sveikatos priežiūra gali verstis tik licencijuotoje papildomos ir alternatyvios medicinos sveikatos priežiūros įstaigoje ne tik riboja Lietuvos visuomenės galimybę rinktis ir naudotis istoriškai susiklosčiusia praktika, bet ir riboja privačios iniciatyvos, individualios veiklos laisvę, žlugdo smulkųjį verslą, riboja jo plėtrą, mažina įplaukas į valstybės biudžetą. Dar svarbiau, jog projekto 5 str. 5 d. 1, 2 ir 3 punktų formuluotės reiškia, jog iš tokias paslaugas teikiančių asmenų reikalaujama aukštojo mokslo diplomo, kas vėlgi yra perteklinis ir nebūtinas reikalavimas, ką savo sėkmingu darbu patvirtina šimtai sėkmingai dirbančių asmenų, žinias ir patirtį sukaupusių kitais būdais, nei aukštoji mokykla. 5. Projekte siūloma sudaryti kolegialią instituciją – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros plėtros komitetą, į kurios sudėtį įeina (ir absoliučią sprendimų daugumą lemia) tik valstybės institucijų atstovai. Tokiu būdu vėl šiurkščiai pažeidžiamas savireguliacijos principas ir formuojama situacija, kai papildomos ir alternatyvios medicinos veiklos kontrolę formuos ir vykdys pati Sveikatos apsaugos ministerija ir dar kelių biurokratinių institucijų suformuota komanda, neturinti jokių sąsajų su sektoriaus specialistais, ekspertais ir praktikais. Kreipiamės į Jus – valstybės vadovus ir tautos atstovus – reiškiame griežtą protestą ir prašome atsakingai įvertinti bei atmesti tokių nepamatuotų sprendimų siūlymus, o tokių projektų rengėjus – įvertinti už tokius „nuopelnus“. Pritariu ir palaikau 2016 m. birželio 30 d. rezoliuciją „Papildoma ir alternatyvi medicina negali tapti biurokratų tarnaite!“

Dėl kompensuojamųjų vaistų kainų ir priemokų sumažinimo

Agnė Zuokienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui gerb. Algirdui Butkevičiui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui gerb. Jurui Požėlai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direkto

2015 m. kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo apie 1,2 mln. pacientų, t. y. 40 proc. visų Lietuvos gyventojų. Gyventojų priemokos už kompensuojamuosius vaistus didėja – 2015 m. jos sudarė daugiau nei 53 mln. eurų. Lyginant su 2011 m. gyventojų priemokos išaugo 25 proc. Lietuvoje, skirtingai nuo kitų valstybių, papildomos išlaidos priemokoms paskirstomos netolygiai. Daugiausia priemokų – net 63 proc. – sumoka širdies ligomis sergantys pacientai. Lietuvoje valstybė dosniausiai remia vaistus nuo nervų sistemos ligų, todėl ir perkama bei suvartojama jų gerokai daugiau nei kitose šalyse, tačiau vaistai nuo virškinamojo trakto sutrikimų Lietuvoje kompensuojami mažiau nei svetur. Sunkiau sergantys ir didžiulius skausmus kenčiantys Lietuvos piliečiai nuskausminamųjų gauna perpus mažiau, o cholesterolio kiekį kraujyje mažinančių vaistų net 4 kartus mažiau nei latviai ar estai. Vyriausybės programoje numatyta, jog bus sumažintos vaistų kainos, nors jau 3 metai tai nevyksta. Šiuo kreipimusi reiškiame didelį susirūpinimą dėl 2015 metų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainyno pakeitimų bei 2016 metų kainyno. P r a š o m e: • peržiūrėti šiuo metu galiojantį kainyną ir 30-50 proc. sumažinti gyventojų priemokas. • informuoti visuomenę apie priemokų sumažėjimą konkretiems kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. • informuoti, kaip vykdomas Valstybės kontrolės įpareigojimas derėtis su farmacininkais dėl kainų mažinimo,ir įvardyti, kokiems vaistams sumažinta deklaruojama kaina. • informuoti, kiek Lietuvoje nėra įtrauktų į kompensuojamų vaistų sąrašą vaistų, kurie yra kompensuojami bent 10 kitų ES šalių daugiau nei 2 metus?

Alkoholio reklamos draudimas

Ingrida Pociute. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbta „Pasaulio ataskaita apie alkoholio vartojimą ir sveikatą 2014“ parodė, kad Lietuva pagal alkoholio vartojimą yra trečioji šalis pasaulyje (15,4 l grynojo alkoholio, tenkančio vienam vyresniam nei 15 metų žmogui). Tokį elgesį galima paaiškinti: a) nepakankamu gyventojų informuotumu apie alkoholio vartojimo pasekmes; b) prosocialių vertybių stoka; c) paplitusiu girtavimu, kuris tampa tradiciniu; d) alkoholio vartojimo įpročių perdavimu iš vienos kartos į kitą; e) dideliu skaičiumi nuo alkoholio priklausančių gyventojų; f) dideliu aktyvumu interesų grupių, kurių materialinė gerovė priklauso nuo alkoholinių gėrimų gamybos ir prekybos. PSO Alkoholio Chartija (1995) reikalauja, kad visi vaikai ir paaugliai turi teisę augti aplinkoje, kurioje nebūtų vartojamas alkoholis, ir nebūtų skatinamas jo vartojimas. PSO strateginės veiklos dokumento “Sveikata -21” dvyliktasis siekinys, raginantis “mazinti alkoholio, narkotikų ir tabako zalą” įpareigoja pasaulio šalių bendruomenes skirti visas pastangas, kad būtų sumazintas alkoholio vartojimas iki 6 litrų vienam gyventojui per metus ir kad asmenys iki 15 metų – jo visai nevartotų. PSO surinkti duomenys rodo, kad alkoholis yra vienas iš labiausiai pasaulyje reklamuojamų produktų. Teigiama, kad alkoholio reklamos ribojimas sąlygoja pokyčius alkoholio vartojime. Šalyse, kuriose draudžiama stiprių alkoholinių gėrimų (degtinės, konjako, brendžio, viskio ir kt.) reklama, jų suvartojama 16% mažiau, lyginant su šalimis, kuriose minėtų draudimų nėra. Šalyse, kuriose draudžiama ir vyno bei alaus reklama, alkoholinių gėrimų išgeriama 11 % mažiau, nei tose šalyse, kuriose draudžiama tik stiprių alkoholinių gėrimų reklama (arba 27% mažiau, nei šalyse, kuriose nėra jokių draudimų).