Valdžia ir politika

Dėl Klaipėdos rajono administracijos direktoriaus darbo tęstinumo

Loreta. Adresuota: Klaipėdos rajono savivaldybės merui, Klaipėdos rajono savivaldybės valdančiajai koalicijai, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui

Klaipėdos rajono savivaldybės merui Klaipėdos rajono savivaldybės valdančiajai koalicijai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui KREIPIMASIS Dėl Klaipėdos rajono administracijos direktoriaus darbo tęstinumo (2021-01-05) Klaipėdos rajonas Mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į Jus reikšdami susirūpinimą dėl pradėtų pozityvių, inovatyvių darbų tęstinumo Klaipėdos rajono savivaldybėje. Viešojoje erdvėje pateiktas Administracijos direktoriaus Artūro Bogdanovo pareiškimas dėl pasitraukimo iš užimamų pareigų visuomenėje sukėlė daug diskusijų ir neapibrėžtumo. Mes, žemiau pasirašiusieji, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Artūro Bogdanovo darbą vertiname puikiai, jo iniciatyvas ir pertvarkas palaikome ir tikime, kad mūsų išreikštas pasitikėjimas ir tikėjimas pradėtais darbais, inovacijomis suteiks visoms šalims galimybę priimti tinkamą sprendimą ir apsisprendimą palikti Artūrą Bogdanovą esamose pareigose. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, jog šiuo metu reikalingas visų susitelkimas, diplomatiškumas ir kompromisų ieškojimas vardan Klaipėdos rajono gyventojų gerovės, šio krašto verslo plėtros, darbo vietų kūrimo ir t. t. Suprantame, kad pagal teisės aktus Administracijos direktorių teikia meras ir jis yra tvirtinamas Tarybos sprendimu. Tarybos išrinkti atstovai atstovauja rinkėjams. Mes, kaip rinkėjai, žemiau pasirašiusieji, taip pat norime išreikšti savo valią ir siūlome valdančiąjai daugumai pradėti derybinius procesus dėl Administracijos direktoriaus Artūro Bogdanovo tolimesnio darbo Klaipėdos rajono savivaldybėje. Prašome visuomenei pateikti aiškią Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos poziciją dėl pasiūlymo Administracijos direktoriui Artūrui Bogdanovui toliau likti esamose pareigose, siekiant užtikrinti kartu su Taryba pradėtų darbų tęstinumą, tuo išreiškiant pagarbą rinkėjams ir jų teisėtiems lūkesčiams. PASIRAŠO RENGĖJAI ir kiti Juridiniai ir fiziniai asmenys, pasirašę 2020-01-05 ir vėliau: UAB „Gerduva“ vadovai Loreta Mazalienė ir Romualdas Mazalas A.Šakinienės teisinės kontoros savininkė, teisininkė Andželika Šakinienė UAB ,,Stelga‘‘ direktorius ir akcininkas Marius Stalgys UAB ,,Gargždų knygynas‘‘ savininkė Ina Jurgulienė UAB ,,Dėmesio srautas‘‘ direktorius Gediminas Ročys Vytautas Čeledinas Edgaras Radvila Šarūnas Vaičiulis

Prieš naujo karinio poligono steigimą Kelmės ir Šilalės rajonuose.

M.Puidokas. Adresuota: LR Krašto apsaugos ministerijai, Kelmės rajono savivaldybei, Šilalės rajono savivaldybei

Visi pasirašę šią peticiją nepritariame karinio poligono steigimui Kelmės ir Šilalės rajonuose. Reikalaujame Kelmės, Šilalės rajonų administracijas aktyviai ginti savo rajonų gyventojų interesus ir priešintis karinio poligono steigimui savo teritorijose. LR Krašto apsaugos ministeriją raginame apsvarstyti esamų poligonų plėtros galimybes ar pasirinkti kitas tinkamesnes vietas naujajam poligonui steigti.

Įjunkti apšvietimą visose Radviliškio miesto ir rajono perėjose

Marius. Adresuota: Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijai

Gruodžio 7 dieną iš karto po saulės laidos pagrindinėje Radviliškio miesto Šaulių gatvėje, neapšviestoje perėjoje, mirtinai partrenktas dar vienas žmogus. Ši nelaimė galėjo ir neįvykti, jei perėjoje būtų įjungtas apšvietimas. Todėl reikalaujame, kad būtų įjungtas apšvietimas nuo saulės laidos iki saulės patekėjimo visuose gatvės apšvietimo lempose, o ne kas antra ar trečia lempa veiktų.

Pataisyti referendumo įstatymą taip, kad Tauta turėtų realią galimybę  referendumu priimti sprendimus.

Pilietinės. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas

Nors Lietuvos Konstitucijos 4 straipsnis skelbia: „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus“, kol kas nė viena šia konstitucine priemone naudotis efektyviai Tauta negali, nes išrinktieji rinkėjams nėra privalomai atskaitingi, negali būti rinkėjų atšaukti, jų atstovavimas rinkėjams nėra privalomas, o pasinaudoti referendumo (tiesioginio valdymo) įstatymu dėl būtinybės iniciatyvinei grupei surinkti 300 000 rinkėjų parašų taip pat labai sunkiai įmanoma. Kad būtų sudaryta palankesnės sąlygos Tautai dalyvauti tiesioginiame valstybės valdyme referendumais priimant sprendimus, mes, pasirašantys šią peticiją, prašome Seimą pataisyti Referendumo įstatymą taip, kad referendumo iniciatyvinei grupei surinkus 5000 piliečių parašų, prie prie tolesnio parašų rinkimo prisideda valstybė: piliečiams, remiantiems referendumo iniciatyvą, būtų sudaryta galimybė už referendumą pasirašyti seniūnijose (parašų lapų saugojimą ir saugų pasirašymą organizuotų seniūnai).

Švediška COVID19 pandemijos valdymo strategija

M.Baliukonis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Peticija už Švedijoje taikomos COVID19 pandemijos valdymo strategijos įvedimą Lietuvoje. Švediškos COVID19 pandemijos valdymo strategijos punktai: * Karantino nebuvimas * Veido kaukė nerekomenduotina * Rekomendacijos dirbti iš namų * Rekomendacijos laikytis saugaus atstumo * Rekomendacijos mažinti nebūtinų kelionių skaičių. Remdamasi šiais punktais, Švedija šiai 2020-10-21 turi 1206 susirgimus. Švedijos populiacija 10,23 milijono. Tai yra 3 kartus daugiau nei Lietuvoje. Statistiškai atsižvelgiant į populiacijos skirtumą, susirgimų kiekis yra lygus dabartiniam susirgimų kiekiui Lietuvoje. Šaltiniai: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/apa.15582 https://covid19.who.int/region/euro/country/se Argumentai ir priežastys: 1) Emocinė visuomenės būklė. Karantinas, nuolatiniai straipsniai apie pandemiją, draudimai, gąsdinimai baudomis, susirgusių žmonių patirtis susirgus COVID19, smukdo visuomenės emocinę būklę. Šaltiniai: https://china-cee.eu/2020/05/06/lithuania-social-briefing-the-coronavirus-stirs-up-the-negative-emotions-in-the-society-under-quarantine/ https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kita-karantino-puse-naujausias-tyrimas-rodo-kardinalius-lietuviu-savijautos-pokycius.d?id=83977807 2) Nestabilumas ekonomikoje. Kiekvieną savaitę besikeičiant reikalavimas, tiek žmogui, tiek verslo subjektams sunku prognozuoti ir įvertinti finansines galimybes bei trumpalaikius lūkesčius. Švediškas modelis leistų lengviau gaivinti ir kelti ekonomiką. Šaltiniai: https://www.lb.lt/lt/naujienos/apklausa-dabar-pagrindine-rizika-lietuvos-finansu-sistemai-covid-19-pandemijos-neigiamos-pasekmes 3) Neskaidrūs viešieji pirkimai. Greitųjų testų pirkimo skandalas bei vakcinos, kurios dar nėra, užsakymo pateikimas. Šaltiniai: https://www.lrt.lt/naujienos/lrt-tyrimai/5/1217763/lrt-tyrimas-greitieji-testai-uz-6-milijonus-uz-skandalingo-pirkimo-smezuoja-skvernelio-komanda https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/vakcina-nuo-koronaviruso-kada-ji-pasieks-lietuva 4) Be pagrindo nutraukiamos planinės medicinos procedūros. Dėl COVID19 susirgimų ribojama kitomis ligomis sergančių žmonių teisės. Šaltiniai: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/veryga-daugejant-hospitalizuotu-covid-19-pacientu-bus-ribojamos-planines-paslaugos.d?id=85563435 5) Nepasvertos skolinimosi galimybės. Skolinimasis padėjo Lietuvai atsigauti po pandemijos supurtymo, tačiau skolintos sumos yra neproporcingai didelės ir 2021 metais planuojama skolintis 5,141 mlrd. eurų ir skola sieks 50% Lietuvos BVP. Valstybė neteikia jokios statistikos, kur ir kaip tiksliai šie pinigai buvo ir bus panaudoti. https://kreditai.info/straipsniai/333-jei-ne-6-milijardu-euru-paskola-lietuva-butu-bankrutavusi https://kreditai.info/straipsniai/1369-lietuvos-skola-kitais-metais-sieks-50-proc-bvp 6) Konstitucijos ir kitų įstatymų pažeidimai. Konstitucijos 53 straipsnis. Šio straipsnio pažeidimas - susijęs su 4) argumentu, piliečiui yra apribojamos galimybės susirgus gydytis. Šaltiniai: https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm Pandeminės ir epideminės situacijos įvedimas. Pagrindinis epidemijos rodiklis 100 atvejų 10 tūkst gyventojų. COVID19 nepasiekęs tokios statistinės reikšmės. Šaltiniai: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f6ffbdd1aa0311e9aab6d8dd69c6da66

Seimo rinkimų rezultatus pripažinti negaliojančiais 2020

Mikas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, VRK,STT

Per 2016 rinkimus valstiečiai žadėjo internetinį balsavimą, kurio nepadarė, bet padarė bereikalingą karantiną, ekonomikos griūtį, bei rinkimus, kuriuose nedalyvavo net pusė rinkėjų. Daugybei žmonių nebuvo leista balsuoti, jei atvyko ne į savo apylinkę. Užsienyje gyvena trečdalis Lietuvos piliečių, bet juos atstovauti buvo renkamas tik 1 seimo narys vietoje 23. Laisvės partija pavėlavo VRK pateikti parašus, bet jiems buvo sudarytos išskirtinės sąlygos ir buvo leista dalyvauti rinkimuose.

Reikalaujame atsistatydinti Raseinių rajono Mera Andrių Bautronį

Erikas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas

Meras privalo atsistatydinti ,nes nesusitvarko su jam pavestomis kaip vadovo funkcijomis. Raseinių rajonas grimsta į depresija ir nežinomybe.Nepriimti laiku ir vietoje sprendimai galintys įtakoti nesuvaržytus žmonių gyvenimus.Meras Andrius Bautronis galutinai prarado žmonių pasitikėjimą.

PRIEŠ NAUJO POLIGONO STEIGIMĄ VAKARŲ LIETUVOJE

Jurgita. Adresuota: Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR seimas,

Brangūs Lietuvos žmonės, kraštiečiai, VIENYKIMĖS ! Greit visa Lietuva taps vienu dideliu poligonu ! LR Krašto apsaugos ministerija Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrajame plane (Lietuva 2030m.) numatė galimybes steigti naują poligoną Vakarų Lietuvoje : Akmenės r., Telšių r., Mažeikių r. ir Šiaulių r. teritorijose. Pasak viceministro E. Misiūno „Geopolitinė situacija mūsų regione išlieka nepakitusi, yra stiprinama mūsų kariuomenė, į pratybas atvyksta NATO sąjungininkai, todėl tinkamam karių rengimui reikalingos papildomos teritorijos treniruotėms“. Mūsų manymu, jau pakanka esamų poligonų Lietuvoje ! Planuose numatomos kelios galimos teritorijos poligono steigimui. Valstybės poreikiams bus nusavinami ūkininkų dirbamų žemių plotai, privačia nuosavybe valdomų miškų plotai, kurie bus ir kertami, gyvenami namai, kurie bus griaunami. Neatmetama galimybė, kad ateityje poligoną gali plėsti. Mes prieštaraujame tokiam galimam poligono steigimui mūsų krašte ! Todėl mes ginsime savo teises, savo protėvių žemes, atsiminimus, mes norime gyventi savo žemėse, jas dirbti, kurti, auginti vaikus ir čia mirti. Mes norime būti saugūs ir ramūs savo namuose! Mes čia gyvename, čia mūsų namai !

Už atsakomybę priimant įstatymus

Dainius. Adresuota: Lietuvos respublikos seimas

Už tai kad valstybės tarnautojai seimo nariai ir t.t. priimdami įstatymą ir padarydami bet kokia valstybei žalą turėtų atlyginti iš savo kišenės net ir baigus savo kadenciją o neturint turto viską turėtų dengti jų vaikai tėvai ir t.t ir jei lietuvoje turto nėra registruoto su antstolių pagalba iš ieškoti iš užsienio valstybių jei ten tūrį turto

Vienai žemaičių tautai - viena vėliava!

VšĮ. Adresuota: Lietuvos heraldikos komisija ir Žemaičių kultūros draugija

Vienai žemaičių tautai – viena vėliava! Nuo senų senovės žemaičių tauta pasižymėjo užsispyrimu, karingumu bei vienybe. Šimtus metų trukę nuolatiniai kryžiuočių puldinėjimai nualino Žemaitiją. Per žudymus, kankinimus, apgaules ir išdavinėjimus 1413 metais Žemaitija buvo pakrikštyta. Einant laikui, vienybė iš mūsų buvo atimta, mūsų tauta susiskaldė. Konkretus to pavyzdys - daugybė įvairių Žemaitijos vėliavų rūšių. Esame viena tauta, o turime bent septynias skirtingas vėliavas. Pats žodis vėliava reiškia - vėlių valia. Nešdami vėliavą žemaičiai suprasdavo, kad protėvių vėlės eina kartu ir jausdavo jų palaikymą. O šiandien pasižiūrėjus į įvairias naudojamas vėliavas su svetimomis simbolikomis, kažin ar protėviai palaikytų. Stengdamiesi susigrąžinti atimtą vienybę, nusprendėme, kad laikas žemaičių tautai išsirinkti vieną vėliavą, kurią naudotų visa Žemaitija ir visi pasaulio žemaičiai. 1999 m. liepos 22 d. Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva vėliava buvo atnaujinta. Deja, šis naujadaras sukėlė dar didesnį susiskaldymą tarp žemaičių, netgi pasipiktinimą, kad Žemaitijos vėliavoje yra lotyniškas užrašas „Patria Una“, taip pat uždėta svetima karūna, o vienas iš skydo laikytojų - tikrai ne žemaičių karys. Pasirašydami šią peticiją reikalaujame, kad žemaičių tauta turėtų vieną bendrą vėliavą, kurią išsirinks visa tauta, padedama nepriklausomų istorikų ir heraldikos žinovų. Vėliavos rinkimai bus skelbiami vėliau. Taip pat pasirašydami šią peticiją, mes reikalaujame, kad 1999 metais Žemaičių kultūros draugijos (ŽKD) sukurta vėliava būtų pakeista į visos žemaičių tautos išrinktą vėliavą arba nuo ŽKD vėliavos būtų nuimta svetimų kultūrų simbolika (Lotyniškas užrašas "Patria Una", skydo laikytojai, karūna ir meškos apykaklė). Vėinā žemaitiu tautā – vėina vieliava! Nu senū senuovės žemaitiu tauta pasižimiėjė užsėspirėmu, karingomu ėr vėinībė. Šīmtus mētu trokė nolatėnē križiuočiu puldiniejėmā išsekėna Žemaitėjė. Per apgaulės, ėšdaviniejėmus, žudīmus, konkėnėmus 1413 metās Žemaitėjė bova pakrėkštīta. Enont laikou, vėinībė ėš mūsa bova atīmta, mūsa tauta susėskāldė. Konkretus tuo pavizdīs – daugybė ivairių Žemaitėjės vieliavu rušiū. Esām vėina tauta, o torēm bėnt septīnės skėrtīngas vieliavas. Pats žuodis vieliava reišk - vieliū valia. Nešdamė vieliava žemaitē suprāsdava, ka pruotieviu vielės ēn kartu ėr jausdava palaikīma. O šindėina pažiuriejus i Žemaitėjuo nauduojamas ivairės vieliavas su svetėmuom simbuolikuom, kažėn a pruotėvē palaikītu. Stėngamies susėgražīntė atīmta vėinībė, tudiel nusprėndiem, ka laiks žemaitēms ėšsėrīnktė vėina vieliava, katron nauduos vėsa Žemaitėjė ėr vėsė pasaulė žemaitē. 1999 m. lėipas 22 d. Žemaitiu kultūras draugėjės iniciatīva, vieliava bova atnaujīnta. Gaila, bet šėts naujadārs sukielė dar dėdēsni susėskaldīma tarp žemaitiu, net pasipėktėnėma, ka Žemaitėjės vieliavuo īr lotīnėšks ūžrašus „Patria Una“, tēp pat uždieta svetėma karūna, o vėins ėš skīda laikītuoju - tėkrā ne žemaitiu karīs. Pasėrašīdamė šīn peticijė reikalaujēm, ka žemaitiu tauta turietu tik vėina bėndra vieliava, katron ėšrīnks vėsa žemaitiu tauta, padedama nepriklausuomu ėstuoriku ėr herāldikas žėnuovu. Vieliavas rinkėmā būs skēlbamis vėliau. Pasėrašīdamė šīn peticijė, mes reikalaujēm, ka 1999 m. Žemaitiu kultūras draugėjės (ŽKD) sukorta vieliava būtu pakeista i vieliava katron išrīnks žemaitiu tauta arba nu ŽKD vieliavas būtu nuīmta svetėmū kultūru simbuolika (Lotīnėšks ūžrašus "Patria Una", skīda laikītojē, karūna ėr meškuos apīkaklė).