Valdžia ir politika 6 psl.

Prieš agresyvią Lietuvos užsienio politiką

D. B. Adresuota: LR Užsienio Reikalų Ministerija

Lietuvos užsienio politika ir jos retorika yra perdėtai agresyvi. Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Užsienio Reikalų Ministras Linas Linkevičius nesuvokdami savo veiksmų pasėkmių kenkia Lietuvos saugumui ir verslo plėtrai, nei kiek neprisidėdami prie konflikto Ukrainoje malšinimo. Naujai įvesta šauktinių kariuomenė, ginklų siuntimas į Ukrainą ir karo retorika užsienio politikoje šaltinių duomenimis jau turi negatyvių pasėkmių Lietuvos kredito reitingams. Tolimesnis karo grėsmės kūrimas tik atbaidys užsienio investuotojus. Ką savo investicijoms rinktumeis tu – Lietuvą, kuri jau “yra puolama” Rusijos, ar Latviją, kuri apie karo su Rusija grėsmę nekalba? Lietuvos sprendimas siųsti ginklus į Rytų Ukrainą tik suteikia Rusijai “pasiteisinimą” tęsti savo karinius veiksmus Ukrainos respublikoje. Rusijos žiniasklaidoje jau sklando argumentai, teigiantys, kad Rusija turi teisę siųsti ginklus į Rytų Ukrainą, nes Lietuva daro tą patį. Skirtumas tik tas, kad palyginti su Rusija, Lietuvos siuntos yra tik lašas jūroje. Maža to, karo užuominos Prezidentės Grybauskaitės ir Lino Linkevičiaus kalbose tik padeda Rusijos propagandistams pateikti Lietuvą, kaip “karą Europoje kurstančią” valstybę, kuri gali tapti “grėsme Rusijos saugumui”. Lietuva turi nustoti siųsti ginklus į Ukrainą ir nustoti teikti Rusijai pasiteisinimus tęsti savo atakas prieš Rytų Ukrainą. Kariauti propogandos karą su Rusija reikia. Tačiau kariniai šūkiai ir netikslūs istoriniai palyginimai nepadės. Lietuva turi ir toliau būti Ukrainos advokate Vakaruose, tačiau bet kokia karo retorika turėtų būti malšinama.

Referendumas dėl karinės prievolės

A. Ulčickas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Laisvė, tai didžiausia vertybė. Tačiau ne visi šį žodi supranta taip pačiai. Šaukimas į kariuomenę, vieniems atrodo smagus dalykas, pabuvimas gamtoje, grynas oras, sportas, kitiems, suprantantiems realybę - košmaras. Tai nėra žaidimas, lakstymas su šautuvais miškuose, prisimenant vaikystę. Žmogus priverčiamas eiti į kariuomenę, tai bus daroma prieš žmogaus valią ir žodis "laisvė" nebetenka prasmės. Bet svarbiausias dalykas tai, kad pašaukus, jūs busite įtraukti į sąrašus, vadinamą "rezervą". Tai reiškia, kad kilus menkiausiam konfliktui turėsite tik vieną pasirinkimą - imti šautuvą ir eiti į pirmąsias linijas "užlaikyti" priešo savais kūnais. Ir visos vertybės, šeima, svajonės, ateitis, gyvenimo pamatas, kurį klojate ilgus metus, subliukš kaip muilo burbulas... Žmonės, kurie garsiai rėkia, galvodami tik apie save, turi išgirsti likusiųjų nuomonę. Nebėra kada tylėti ir nuolaidžiauti "išrinktiesiems", todėl pasirašom už tai, kad būtų rengiamas referendumas dėl šaukimo į kariuomenę!

Prieš planus atnaujinti šauktinių tarnybą!

E.J.. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Prieš planus atnaujinti šauktinių tarnybą Lietuvoje! Kalbama, kad bus kviečiami vyrai iki 38 metų - nesvarbu dirbantys ar ne, nesvarbu išsilavinę ar ne. Lietuvoje turi būti profesionali kariuomenė! Dabar kariuomenės nesugebėjimas pritraukti žmones tapti profesionaliais kariais virsta tuo, kad biurokratai keičia įstatymus įteisindami šauktinių tarnybą! Gėda kaip dėl kažkieno blogo darbo turi mokėti Lietuvos vyrai ir šeimos!

KREIPIMASIS VARDAN LIETUVOS!

Zigmas Vaišvila. Adresuota: Lietuvos valdžia

KREIPIMASIS VARDAN LIETUVOS! 1990 m. kovo 11-ąją atkurta Lietuvos Respublika buvo pripažinta ir tapo tarptautinių organizacinių nare. Atkurtas privatus ūkis ir galimybė patiems kurti ekonomiką, kultūrą ir mokslą sudarytos prielaidos valstybės vystymui ir Tautos saugumo užtikrinimui. Tačiau valstybės atkūrimo 25-metį sutinkame dvejodami dėl mūsų ateities ir net išlikimo. 1990 metų kovo 11-ąją valstybę atkūrėme kaip būtiną savo klestėjimo ir išlikimo sąlygą. Vis gilesnis šalies įtraukimas į globalias valdymo struktūras, priverstinis Europos Sąjungos federalizavimas nepaliaujamai siaurina ir naikina valstybės suverenitetą – Tautos egzistencijos pagrindą. Tautos valia vėl pavergta, suvereno teisės atimtos. Tai padarė nepriklausomos Lietuvos valdžia, neprisiimanti atsakomybės dėl Tautos ir valstybės likimo, vėl atidavusi valstybės likimą spręsti svetimiems. Išparduodama ir žemė - Tautos egzistencijos ir dvasinė buveinė. Sąjūdžio ir Sausio 13-oios vertybės ir principai, Tauta išduoti. Prarandama viltis patiems kurti ir ginti valstybę, kurioje Teisingumas yra vertybė. Valstybės valdymą perėmė politinės grupuotės ir nomenklatūrinis režimas, ignoruojantis ne tik teisingumą, bet ir Konstituciją. Paminti pamatiniai Sąjūdžio veiklos principai – tiesa ir viešumas, sąžiningumas ir moralė. Lietuvos žmonės vėl nėra laisvi rinktis. Nekompetentinga valdžia vėl bijo Tautos ir mano esanti neklystanti, juoda vadina baltu, atvirai ir ciniškai dangsto nusikaltimus, persekioja už bet kokią valdžios kritiką ir savo nuomonę. Teisė ir teisėsauga Lietuvoje gina ne žmogų, bet valdžią. Melas apie viską ir savivaliaujanti valdžia tapo grėsminga kasdienybe. Mūsų šalį palieka išgyventi negalintys ir valstybės ateitimi netikintys žmonės. Mes, pasirašiusieji, atsiribojame nuo tokio Lietuvos valdžios elgesio su Tauta ir valstybe. Privalome nedelsiant susigrąžinti tautinį orumą ir valstybės savigarbą, nes valstybės padėtis yra kritinė, pasiekusi Tautos egzistencijai pavojingą būklę. Todėl mes, pasirašiusieji: - Smerkiame Lietuvos valdžios valstybės žlugdymo ir Tautos naikinimo veiksmus; - Pasisakome prieš antikonstitucinį valdžios elgesį valstybės suvereno Tautos ir piliečių, jų demokratinės savivaldos atžvilgiu; - Pareiškiame, kad kartu su jaunąja karta keisime ydingą šalies valdymo politinę sistemą, atkursime ir susigrąžinsime neteisėtai prarastas valstybės suvereniteto dalis; - Primename, kad valstybės tikslas yra Lietuvos piliečių gerovės ir saugumo užtikrinimas; - Raginame aktyviąją Tautos dalį, ypač inteligentiją ir jaunimą imtis pilietinės atsakomybės už Tėvynės likimą, šalinti moralinės ir dvasinės degradacijos apraiškas; - Sieksime apginti ir išsaugoti nacionalines vertybes – šeimą ir Tautą, per amžius telkusias mus valstybingumui – mūsų išlikimo pagrindui. Tik susitelkę ir drauge atkursime Tautai ir piliečiams šeimininko teisę ir atsakomybę už valstybę, sustabdysime ir pragaištingą mūsų nacionalinės valstybės – Tautos namų - griovimą. Lietuvos piliečiai, tautiečiai, mes per ilgai buvusioms ir esamoms valdžioms leidome mus vesti į nežinią, per ilgai buvome nušalinti ir nusišalinę nuo tiesioginio mūsų valstybės valdymo. Lietuvos valstybę ir lietuvybę, jos eižėjantį turinį pakeis, sustiprins ir išlaikys tik visais atžvilgiais aktyvi, principinga, sąžininga ir garbinga individo laikysena ir pozicija. Pripažinkime padarytas klaidas, atsisakyme bevaisio garbinimo ir sakralizacijos. Tautos ir valstybės išlikimui pražūtingo pavojaus akivaizdoje būtinas visuotinis Lietuvos susitelkimas bei susivienijimas. Lietuvos ateitis turi būti kuriama Tautos apsisprendimo, bet ne diktato keliu.

Išsaugoti ant žaliojo tilto skulptūras jas nenugriaunant

R.Rinkevičius. Adresuota: Vilniaus miesto gyventojai ir ne tik

Sveiki Vilniečiai, būkite aktyvus, neleiskite nugriauti Jūsų vaikystės prisiminimus, išbraukti istoriją, pakeisti ateities vagą. Leiskime išsaugoti žaliojo tilo skulptūras, aš esu už tai, kad jos liktų, ne todėl, kad jos pastatytos tarybų laikais, o todėl kad tai vienintelis Lietuvoj tiltas su ketaus skulptūromis... O juk čia pavaizduotas mokslo jaunimas, pramonės ir statybos, žemės ūkis ir taikos sargyboje stovintis skulptūrų ansamblis, kuri mes privalome išsaugoti mūsų ateinančioms kartoms, nes lygiai taip pat mes gyvename: mokomės, dirbame, statome, auginame ir tarnaujame, tik stilius ir laikas pasikeitė... Būk ,,žalias'' išsaugok savo prisiminimus, kadangi visi autoriai buvo Lietuviai, todėl aš už tai, kad jos liktų. https://www.youtube.com/watch?v=1EsAessxUWc

nesuteikti A.Brazausko vardo Kauno HES

Katia Putiom. Adresuota: T. Masiulio gatvė 22A

Nesuteikti Kauno hidro elektrinei A.M.Brazausko vardo.

Teisė būti renkamiems į savivaldybių tarybas – nuo 18 metų

Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas

Mes siūlome suvienodinti aktyvią bei pasyvią rinkimų teises ir į savivaldybių tarybas leisti kandidatuoti nuo 18 metų. Šiuo metu egzistuoja tokia tvarka, kai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje rinkimų teisė numatyta nuo 18 metų, o pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalį tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų. Esamas įstatyminis reguliavimas varžo 18 – 19 m. asmenų pasyviąsias teises būti renkamiems ir įsitraukti į vietos savivaldos politiką. Gyvename informacijos amžiuje, kai jauno žmogaus galimybės tobulėti – neribotos, jiems reikia daug mažiau laiko perprasti įvairius dalykus, nei anksčiau. Amžius tikrai nebėra faktorius, apibrėžiantis turimas kompetencijas, todėl įstatyminis reguliavimas neturėtų atsilikti nuo esamos realybės. Suteikdami teisę jauniems žmonėms būti renkamais savivaldybės tarybos nariais nuo 18 metų leistume jaunimui prisiimti didesnę atsakomybę už savo gyvenamąją vietą ir aktyviau įsitraukti į bendruomenės politinį gyvenimą. Tai būtų paskata domėtis ir įsitraukti į politiką, įgyti naudingos patirties dalyvaujant rinkimų kampanijose, didintų pilietiškumą. Identiška praktika, kai tiek aktyvia, tiek pasyvia rinkimų teise gali naudotis asmenys nuo 18 metų, šiuo metu taikoma ne vienoje Europos Sąjungos šalyje, įskaitant ir keletą Lietuvos kaimynių, pavyzdžiui, – Airijoje, Bulgarijoje, Čekijos Respublikoje, Danijoje, Estijoje, Liuksemburge, Lenkijoje, Švedijoje bei kitose šalyse.

VTD vadovės Raimondos Balnienės atsistatydinimui TAIP

Turistas. Adresuota: Valstybinis turizmo departamentas

Ši peticija sukurta manantiems kad Turizmo departamento vadovė Raimonda Balnienė turėtų atsistatydinti po "GO PLANET TRAVEL" žlugimo.

Referendumas dėl EURO įvedimo Lietuvoje

G. Tautvaišaitė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Sveiki, Sukūriau šią peticiją vien dėl to, jog žiniasklaidoje mirga antraštės, kad Lietuvoje planuojama 2015 metais įvesti naują valiutą - eurą. Buvo kalbos, jog vyks referendumas, tačiau joks referendumas neįvyko ir nebuvo atsiklausta Lietuvos piliečių ar jie tikrai nori, jog euras nuo 2015 metų įsigaliotų Lietuvoje. Taigi, jeigu jūs, Lietuvos piliečiai, esate už tai, kad pirmiausia turi būti atsiklausta mūsų nuomonė dėl euro, prašau, pasirašykite šią peticiją.

Dėl Šilutės muziejaus pastato išbraukimo iš privatizuojamų objektų sąrašo ir išsaugojimo viešam pažinimui bei naudojimui

Orestas Lidžius, Šilutės gražinimo draugijos pirmininkas. Adresuota: Šilutės rajono savivaldybės taryba

Garsaus Šilutės (anksčiau Heydekrug) krašto meistro, mūrininko H. Fiedler statytas gyvenamasis namas, vėliau priklausęs arklių pirklio Adalbert Rittens šeimai, pokario metu, nuo 1949 metų buvo pritaikytas Šilutės kraštotyros muziejui, kuriame buvo surinkti ir išsaugoti H. Šojaus dvaro muziejaus eksponatai. Tokiu būdu pastatai Lietuvininkų g. 36 pokario kartos Šilutės gyventojams tapo viešo pažinimo, svetingai priimančiais lankytojus, skleidžiančiais krašto meilę ir skatinančiais domėjimąsi kraštotyra, namais. Būtent kraštotyros muziejaus įkūrimas šiame pastate tapo pagrindine sąlyga, kad ne tik čia saugomi eksponatai, bet ir pastatas bei jo vertingosios savybės nebuvo sunaikintos. Todėl 1993 metais pastatas Lietuvininkų g. 36 buvo įtrauktas į valstybės saugomų Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą. 2005 m. balandžio 19 d. Lietuvos Respublikos Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 buvo nustatytas vertybės apsaugos tikslas – saugoti viešam pažinimui ir naudojimui. Manome, kad Šilutės rajono savivaldybės taryba 2014 m. sausio 30 d. posėdyje pasikarščiavo ir 13 tarybos balsais priėmė sprendimą Nr. T1-1045 „Dėl savivaldybės privatizavimo objektų sąrašo papildymo“, įtraukdami į jį pastatą – muziejų ir priklausinius, esančius Šilutėje, Lietuvininkų g. 36, nepaisydami visuomeninių organizacijų prašymų ir pasiūlymų. Šiuo metu kuriama Šilutės miesto nevyriausybinių organizacijų asociacija „Šilutės bendruomenė“ (neseniai įvyko steigiamasis susirinkimas), kuri muziejaus pastatuose, Lietuvininkų g. 36, norėtų įkurti Šilutės bendruomenės namus. Čia būtų vykdoma visuomeninė, kultūrinė, edukacinė veikla. Bendruomenės namų durys būtų atviros tiek jaunimui, tiek ir vyresniojo amžiaus žmonės. Prašome Šilutės rajono savivaldybės tarybos muziejaus pastatą su priklausiniais, esančius Lietuvininkų g. 36, Šilutėje, išbraukti iš privatizuojamų objektų sąrašo ir perduoti jį naudoti miesto bendruomenei.