Valdžia ir politika 5 psl.

Seimo nario neliečiamybės panaikinimas

P.Sakalauskas. Adresuota: LR Seimas, LR Prezidentė

Atsižvelgiant į akivaizdų LR seimo narių piktnaudžiavimą LR Konstitucijos suteikta neliečiamybe bei siekinat, kad LR Konstitucija nebūtų naudojama atsakomybei už daromus nusikaltimus išvengti, inicijuojame LR konstitucijos 62 straipsnio, numatančio, kad "Seimo nario asmuo neliečiamas" panaikinimą. Akivaizdu, kad dabartinė LR Konstitucijos 62 straipsnio nuostata LR Konstitucijos kūrėjų buvo suprantama kaip nepriklausomumo ar grynumo simbolis, o ne kaip galimybė išvengti atsakomybės už vykdomas nusikalstamas veikas, todėl šio straipsnio išbraukimas iš LR konstitucijos ženkliai supaprastintų teisingumo vydymą LR Seimo narių atžvilgiu, nuramintų visuomenę bei drausmintų pačius LR Seimo narius.

Neleiskime sunaikinti Vingio parke šeimos pramogų centro ,,Lakštingala"

Vilniaus kraštiečių sambūris. Adresuota: M.K. Čiurlionio 102, Vilnius

Vilniaus Aukštaičių sambūris 2016-aisiais, birželio 17 d. kaip ir kasmet, ketino organizuoti didžiąją Aukštaičių gegužinę, kuri jau devyneri metai tradiciškai vykdavo Vingio parke esančioje kavinėje "Lakštingala" (K.Čiurlionio g. 102). Ši kavinė priklauso UAB "Disona", kurios šeimininkas yra Romas Katinas. 2016 metų gegužės mėnesį, sambūrio atstovai atvykę į kavinę "Lakštingala" rado ją uždarytą. Šeimininkas Romas Katinas su liūdesiu informavo, kad prieš jo verslą jau kelinti metai vykdomas agresyvus puolimas, kurio paskutinis smūgis buvo Vilniaus apygardos teismo sprendimas atbuline data priskaičiuoti savivaldybės įmonės "Vilniaus parkai" naudai neadekvačiai didelę sumą už šalia kavinės esančių viešų pasivaikščiojimo takų ir atvirų Vingio parko lankytojų automobilių parkavimo aikštelių priverstinę "nuomą" jo kavinei. Tai reiškia tiesioginį privataus verslo bankrotą, todėl Romas Katinas su širdies skausmu prisipažino buvęs priverstas nutraukti dar prieš 20 metų buvusios sovietinės kavinės griuvėsių vietoje savo rankomis įkurtą ir sėkmingai atstatytą verslą. Aukštaičių gegužinė yra tradicinis Vilniuje gyvenančių Aukštaitijos lietuvių kultūrinis renginys, į kurį suplūsta daug garbingo amžiaus vilniečių, kilusių iš Anykščių, Biržų, Utenos, Ukmergės, Ignalinos, Zarasų, Rokiškio, Kupiškio, Švenčionių, Pasvalio, Molėtų, Panevėžio ir kitų miestų. Lietuvos Respublikos Seimas pagal Europos Sąjungos kultūros direktyvą 2013 metus buvo paskelbęs Tarmių metais, o 2015 metus - Etnografinių regionų metais, kurių tikslas buvo regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas ir puoselėjimas. Uab "Disona" buvo viena iš šių etnokultūrinių renginių iniciatorių nuo 2008 metų. Suvokdamas etnokultūrinio paveldo svarbą Romas Katinas aštuonerius metus iš eilės teikdavo ženklią materialinę paramą: organizuodavo šventę, parūpindavo vaišes, suteikdavo patalpas gegužinės svečiams. Taip pat parūpindavo patalpas aukštaičių sambūrių Tarybų organizaciniams posėdžiams, kavinės "Lakštingala" administracinėse patalpose iki šiol yra saugomi tradiciniai Aukštaitijos regionų indai, daugumos mūsų sambūrių regalijos, vardinės vėliavos, iškabos, dokumentų bylos bei archyvai. 2009 m. spalio 1 d. laikraštyje "Mokslo Lietuva" profesorius V.Rimša taip aprašė R.Katino labdarystę: "Pasistengė dėl kraštiečių ir Aukštaičių gegužinės rėmėjai. Už skanų alutį geru žodžiu visi minėjo svėdasiškį verslininką Algimantą Čaplinską, o už puikią vietą, tvarką ir skanius užkandžius gerą žodį tarė kavinės "Lakštingala" šeimininkui, „prisiekusiam“ anykštėnui ir aukštaičiui Romui Katinui." Susiformavusi tradicija rinktis būtent Vingio parko kavinėje tapo itin svarbi šimtams garbingo amžiaus vilniečių, kurie priprato prie šios patogios vietos, pramynė į ją kelią. Pokyčiai jų gyvenime būtų per sunkus iššūkis. Verslininkas Romas Katinas jų patogumui pastatė stoginę nuo lietaus ir vėjo, įrengė patogius stalus ir suolus, sumūrijo židinį. Ši visa infrastruktūra senjorams ir visiems svečiams garantuodavo fiziškai patogų ir dvasiškai prasmingą renginį, kuris per daugelį metų išsirutuliojo į tradiciją, telkdavo bendruomenę, puoselėdavo papročius. Manome, kad patenkinus nepagrįstą Uab "Vilniaus parkai" ieškinį nukentėtų vilniečių visuomeninis interesas, nes be Romo Katino indėlio ir jo verslo paramos aukštaičių gegužinių gyvavimui iškiltų grėsmė, kadangi sambūriai veikia visuomeniniais pagrindais ir nedisponuoja didelėmis nuosavomis lėšomis. Romą Katiną pažįstame kaip iniciatyvų, labdaringą, aukštos reputacijos verslininką ir kultūrai suprantingą jautrios sielos žmogų. Jo nuopelnai tapo pripažinti gausiais padėkos raštais ir pagyrimo diplomais, nuo tokių organizacijų, kaip Pasaulio lietuvių dainų šventė, Vilniaus m. Vyriausiasis policijos komisariatas (viršininkas E. Kaliačius), Vilniaus miesto Savivaldybės meras A.Zuokas, Vilniaus Universiteto Botanikos sodas, visuomeninė organizacija “Tėvai prieš narkotikus”, Balsių bendruomenė ir Verkių seniūnija bei daugelis kitų. (Šių dokumentų skaitmeninės kopijos viešai prieinamos www.lakstingala.lt) Gerbiamas Mere R.Šimašiau, Jūsų deklaracijos apie bekompromisinį skaidrumą tvarkant vilniečių reikalus daro mums įspūdį. Kita vertus, būtų nemalonu, jei visuomenėje pasklistų nuomonė, kad Jums pavaldi įmonė "Vilniaus parkai" tapo korumpuotos grupuotės manipuliavimo įrankiu užvaldyti ir perimti kavinę "Lakštingala". P r a š o m e Jūsų paramos sudarant ponui Romui Katinui ir uab "Disona" sąlygas toliau vykdyti sąžiningą verslą ir tęsti labdaringą veiklą. Pagarbiai, Vilniaus anykštėnų sambūris Sambūrio vardu pirmininkas: Vilniaus rokiškėnų sambūris Sambūrio vardu pirmininkas: Vilniaus uteniškių sambūris Sambūrio vardu pirmininkas: Vilniaus kupiškėnų sambūris Sambūrio vardu pirmininkas: Vilniaus biržiečių sambūris Sambūrio vardu pirmininkas: Vilniaus pasvaliečių sambūris Sambūrio vardu pirmininkas: Vilniaus panevėžiečių sambūris Sambūrio vardu pirmininkas: Vilniaus švenčioniškių sambūris Sambūrio vardu pirmininkas: Vilniaus Zarasų sambūris Sambūrio vardu pirmininkas: Vilniaus Molėtų sambūris Vilniaus ukmergiškių sambūris Sambūrio vardu pirmininkas:

Dėl būsto paskolos 15% pradinio įnašo reikalavimo.

V.Ivanauskas. Adresuota: Lietuvos Bankas

Laba diena, šia peticija norėčiau atkreipti visų dėmesį į vieną logiškai nesuprantamą spragą Lietuvos Banko atsakingo skolinimo nuostatuose 9 punktą. "9. Maksimalus kredito, skirto nekilnojamajam turtui įsigyti arba statyti, dydžio ir įkeičiamo įsigyjamo arba statomo nekilnojamojo turto rinkos vertės arba kainos, atsižvelgiant į mažesnę, santykis negali būti didesnis kaip 85 proc..." Mano giliu įsitikinimu jis sudaro dideles problemas Lietuvos jaunoms šeimoms ar asmenims, kurie nori įsitvirtinti Lietuvoje, dirbti ir auginti čia savo vaikus, o ne išvažiuoti į užsienio šalis. 15% reikalaujamas pradinis įnašas dažnu atveju yra sunkiai įmanomas barjeras imant būsto paskola, apart tų laimingųjų, kurie apeina šią nuostatą imant papildomus kreditus, skolinantis iš giminaičių. Žmogus taupantis pradinį įnašą turi kažkur gyventi visą tą laikotarpį, jis nuomojasi butą, išlaidos yra gana didelės ir pastovios, todėl ši dalis niekur nedingsta kol nėra pasiimama paskola ir įsigyjamas nuosavas turtas, tada ši nuomos dalis gali būti skirta padengti paskolos įmokai. Tačiau būtent tas 15% reikalavimas ir ilginą daug kartų laikotarpį, per kurį asmuo gali sukaupti pradinį įnašą. Todėl aš manau, jog turi būti pataisytas šitas punktas, jog labiau asmeniškai būtų galima atsižvelgti į kiekvieną konkretų atvejį ir 15% pradinio įnašo reikalavimas būtų pritaikomas jį mažinant. Kitas aspektas, laikui bėgant kyla ir NT kainos, todėl taupant tenka vytis ir NT kainas, jų kilimo laikotarpiu, kas dar labiau ilgina jaunų Lietuvos piliečių užsibrėžtą tikslą, ir dažnu atveju priverčia tiesiog emigruoti... Todėl aš esu už jaunus asmenis Lietuvoje, dirbančius ir norinčius čia įsigyti savo būstą, toliau dirbti Lietuvoje ir gyventi, o ar Tu esi už tai ?

Automobilio konfiskavimas išgėrus

V. Dapkevičius. Adresuota: LR Seimas, LR seimo narė išrinka Širvintų – Vilniaus apygardoje Rita Tamašunienė

Po gruodžio 12-osios tragiškų autoįvykių Širvintose, kada girtas vairuotojas perėjoje partrenkė du nepilnamečius, susidaro įspūdis, kad visos esamos priemonės prieš vairavimą išgėrus turi labai ribotą poveikį. Nei baudos, nei teisių atėmimas nėra pakankamai efektyvios priemonės. Vieniems bauda pagal jų pajamas nėra labai didelė, kitiems tiesiog nėra iš ko jos išieškoti. Teisių atėmimas, kaip rodo pavydžiai, nėra jokia kliūtis sėsti prie vairo visiškai girtam dar kartą. Kas liūdniausia - tai nėra jokia išimtis, tokių "andriukų" aplink kiekvieną kaimą yra bent po kelis, Širvintose turbūt yra dešimtys, Lietuvoje tūkstančiai. Jų esama visose socialinėse grupėse - nuo kaimo bedarbių iki turtingų ir žinomų žmonių Prašome iniciuoti įstatymo pakeitimus, jog už vairavimą esant vidutiniam arba sunkiam girtumui arba narkotinių medžiagų poveikiui būtų taikomas vairuojamo automobilio konfiskavimas be jokių išlygų. Tai būtų: * Efektyvu - nes realiai labai sumažintų galimybę vairuoti išgėrus pakartotinai, nes tiesiog nebūtų ko vairuoti. * Neišvengiama - jei jau vairavai, vadinasi turėjai ką vairuoti ir yra ką paimti. * Socialiai teisinga - dažniausiai vairuojamos transporto priemonės kaina atspindi asmens pajamas. * Įjungtų aplinkos kontrolę - nieks nenorėtų duoti savo automobilio išgėrusiam. Lietuvoje panašios taisyklės veikia kontrabandos gabentojams ar brakonieriams. Konfiskuojama transportas ar valtys be išlygų. Panašu, kad pakeitimas atitiktų ir ES rekomendacijas ( http://www.epha.org/IMG/pdf/Drinking_and_Drg_in_Euro.pdf - žr 2 psl, 4 punktas).

Komunistų partiją pripažinti gyventojų genocido vykdytoja

T. Vaitkevičius. Adresuota: Užutėkio g. 26-6 , Vilnius

Buvusią Sovietų sąjungos Komunistų partiją ir Lietuvos komunistų partiją (LKP) pripažinti nusikalstama organizacija ir Lietuvos gyventojų genocido vykdytoja. Prisidedam prie šio pareiškimo, kurį paskelbė (Tai numatantį Seimo rezoliucijos projektą antradienį įregistravo konservatoriai Audronius Ažubalis, Valentinas Stundys, Arvydas Anušauskas, Arvydas Vidžiūnas, liberalė Dalia Kuodytė ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys.)

Maskvos namams - NE!

Lietuvos respublikos piliečiai. Adresuota: Lietuvos respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos Respublikos Seimas, Vilniaus miesto savivaldybė

Prieš Maskvos namų įkūrimą Vilniuje: Vertinant pastarųjų kelerių metų geopolitinę situaciją Vidurio ir Rytų Europoje bei didėjančią Rusijos agresiją Ukrainos, kitų kaimyninių šalių atžvilgiu, Maskvos namų projektas neturėtų būti ir toliau įgyvendinamas. Vis agresyvesnė Rusijos politika ir propaganda kitų valstybių atžvilgiu nėra suderinama su bet kokios demokratiškos valstybės vertybėmis. Pastarųjų metų įvykiai leidžia daryti išvadas, kad Maskvos namai pačiame Vilniaus centre taptų tik dar vienu stipriu įrankiu, padedančiu skleisti Kremliaus propagandą, taip kėsinantis į Lietuvos nepriklausomybę ir piliečių gerovę. Sostinės A. Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankryžoje dar 2010-aisiais pradėto statyti pastato projektas kuriam laikui buvo sustabdytas dėl neva lėšų trūkumo, tačiau statybos darbai, kuriuos finansuoja Maskvos savivaldybė, nuo šių metų pavasario tęsiami toliau. Maskvos valdžia, pasirašydama sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe dėl sklypo Maskvos namams suteikimo sostinės centre, įsipareigojo Lietuvai skirti sklypą Maskvoje analogiškam lietuviškam projektui, tačiau iki šiol šis pažadas nėra išpildytas. Kviečiame pasirašyti po tokio turinio peticija: „Prieštarauju, kad Lietuvos sostinėje, pačiame Vilniaus centre būtų tęsiami Maskvos namų statybos darbai. Reikalauju, kad kuo skubiau būtų uždrausta toliau vystyti Maskvos namų projektą, nes tai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nepriklausomybei“.

Dėl nelojalaus imigranto Marko Haroldo deportacijos iš Lietuvos Respublikos

Julius Panka. Adresuota: Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos

Liberalų sąjūdžio atstovas Vilniaus miesto taryboje, imigrantas Markas Haroldas prieš keletą mėnesių pagarsėjęs savo nepagarbiu pareiškimu Lietuvos atžvilgiu, toliau žemina mūsų Tautą ir valstybę, viešai išvadindamas Lietuvos himno autorių antisemitu. Mes, žemiau pasirašę Lietuvos piliečiai prašome atsakingų institucijų deportuoti šį asmenį iš Lietuvos Respublikos, be teisės į ją kada nors atvykti.

Už internetinį balsavimą, kaip vieną iš galimų balsavimo būdų, šiuolaikiškoje Lietuvoje

Linas Žukauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Nors balsavimo Seimo, Prezidento, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimuose teisė yra svarbi demokratijos gyvavimo sąlyga, nemažai asmenų neturi realių galimybių ja pasinaudoti arba, šią teisę realizuodami, patiria nereikalingų kliūčių. Tarp tokių asmenų paminėtini rinkimų metu užsienio valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai. Reikšmingų nepatogumų patiria ir neįgalūs asmenys, kiti ligoniai, taip pat garbingo amžiaus žmonės. Galiausiai, tradiciniai balsavimo būdai beprasmiškai varžo šiuolaikinį, kompiuteriais ir internetu laisvai besinaudojantį žmogų. Elektroninis balsavimas internetu leistų išspręsti daug tokių problemų, būgštavimai dėl šio būdo netinkamumo yra ganėtinai dirbtiniai, nenuoširdūs, tačiau Seimas jau kelintą kartą pritrūksta valios priimti tokį balsavimą įteisinančias įstatymų pataisas. Todėl šia Seimui ir Vyriausybei adresuojama peticija reikalaujama internetinio balsavimo įvedimo. Pažymėtina, kad peticija yra siekiama įgalinti internetinį balsavimą šalia tradicinių balsavimo būdų, o ne vietoje jų. Visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal LR Konstitucijos 34 str. 1 d. „piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę“. O LR Konstitucijos 119 str. 2 d. numatyta, kad savivaldybių tarybų narius renka LR piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai. Be to, LR rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo (jis priimtas įgyvendinant tarp kita ko 2004-07-13 Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“) 3 str. 1 d. įtvirtina, kad Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje turi teisę rinkti LR piliečiai ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra suėję 18 metų. Taigi LR Konstitucija ir įstatymai teisę balsuoti rinkimuose suteikia LR piliečiams, o atskirų rinkimų atvejų – ir nuolatiniams savivaldybės gyventojams ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams. Tačiau tam, kad būtų užtikrinta pagarba Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir rinkėjams, turi būti sudaromos realios ir plačios galimybės tokia teise pasinaudoti. Vis dėlto užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių teisė balsuoti yra stipriai suvaržyta ir dažnai gali likti apskritai nerealizuota. Šiuo atžvilgiu paminėtina, kad 2014 metais iš Lietuvos emigravo 36621 mūsų valstybės pilietis. 2009-2013 metais kasmet jų iš Lietuvos išvykdavo dar daugiau. Be to, užsienio valstybėse įvairiais tikslais laikinai lankosi ir daugiau LR piliečių. Norėdami balsuoti Seimo, Prezidento ar Europos Parlamento (renkant atstovus nuo Lietuvos) rinkimuose, tokie asmenys yra priversti keliauti iki diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų užsienio valstybėse. O atstumas iki jų gali būti labai tolimas, kas ypatingai pasakytina apie didžiąsias užsienio valstybes, dėl ko stipriai išauga balsavimo kaina ir teisė rinkti apskritai gali likti neįgyvendinta. O, būnant užsienio valstybėje, sudalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose galimybių įstatymas apskritai nenumato, išskyrus tam tikras retas ir itin specifines išimtis. Taigi užsienyje esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams (ar nuolatiniams gyventojams, ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams) teisė rinkti Lietuvoje gali likti tik „popierine“, arba ji tiesiogiai įstatymo yra neigiama. Tokiu būdu šie asmenys yra izoliuojami nuo vieno svarbiausių valstybės politinių procesų, o tai, atsižvelgiant į globalizacijos procesus, didelį šiuolaikinių žmonių mobilumą, emigracijos mastus Lietuvoje ir kt., yra neprotinga ir nedera su asmenų lygiateisiškumo principu. Be to, kokį požiūrį į LR Konstituciją ir rinkėjus demonstruoja toks balsavimo teisės suvaržymas?.. Kaip tai veikia šių rinkėjų pasitikėjimą Lietuvos valstybe?.. Kokią įtaką tai daro Lietuvos Respublikos piliečių patriotiškumui?.. Akivaizdu, kad atsakymai į šiuos klausimus yra ne tokie, kokių reikėtų, siekiant užtikrinti tvirtus demokratinės Lietuvos Respublikos valstybės pamatus. Tuo tarpu balsavimas internetu leistų išvengti minėtųjų problemų. Neįgaliems, dėl ligos laikinai nedarbingiems, taip pat 70 metų amžiaus ir vyresniems asmenims, kurie dėl sveikatos būklės patys negali atvykti balsuoti, įstatymas numato galimybę balsuoti namuose, tačiau ši galimybė yra varžoma formalumų ir nepatogumų. Visų pirma, norėdamas balsuoti namuose, toks asmuo apylinkės rinkimų komisijai turi pateikti nustatytos formos prašymą, o jie baigiami rinkti paskutinį trečiadienį (jei asmuo nėra įrašytas į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą – paskutinį antradienį) iki rinkimų dienos. Taigi jei asmuo rimtai susirgo šiam terminui pasibaigus ar dėl kitų priežasčių neturėjo galimybės pateikti minėtojo prašymo, jis gali likti nerealizavęs savosios teisės balsuoti. Kitas balsavimo namuose trūkumas yra tas, kad jo metu į asmens namus atvyksta rinkimų komisijos nariai ir rinkimų stebėtojai, o namai visgi yra asmens privataus gyvenimo dalis, į kurią ne kiekvienam patinka įsileisti nepažįstamų asmenų. Akivaizdu, kad balsavimas internetu leistų išvengti ką tik aptartų balsavimo teisę varžančių formalumų bei nepatogumų. O delsimas įteisinti šį balsavimo būdą demonstruoja nepagarbą šiems ir taip labai pažeidžiamiems asmenims. Kompiuteriai ir interneto ryšys įgalina šiuolaikinį nuolat skubantį Lietuvos žmogų greitai ir patogiai spręsti kilusias problemas. Be to, šiandieninėje Lietuvoje tai yra ne tik technologijų, bet ir gyvenimo būdo, mados dalis. Nepaneigtina, kad kompiuteriai bei interneto ryšys yra naudojami ir tose srityse, kuriose yra itin svarbus ryšio saugumas, duomenų slaptumas, jų autentiškumas, pvz.: pasirašant dokumentus elektroniniu parašu; teikiant internetinės bankininkystės paslaugas; per EPP sistemą vedant elektronines teismų bylas ir kitur. Todėl būgštavimai dėl elektroninio balsavimo nesaugumo, nepatikimumo ar negalėjimo užtikrinti slaptumo yra ganėtinai dirbtiniai, nenuoširdūs. Pastebėtina, kad internetinį balsavimą nacionaliniu lygiu yra įteisinusi Estija ir jau nuo 2005 metų sėkmingai jį naudoja. Šveicarijoje internetinis balsavimas yra prieinamas keturių kantonų piliečiams, esantiems užsienyje, be to, siekiama internetinį balsavimą padaryti prieinamą visiems. Keturių Šveicarijos kantonų bei Estijos pavyzdžiai parodo, kad internetinis balsavimas gali būti patikima ir saugi alternatyva tradiciniam balsavimui. Apmaudu, bet Lietuvoje, nepaisant oficialiai įvairių politikų internetiniam balsavimui išsakytų pritarimų, Seimas pritrūko valios įteisinti šią balsavimo alternatyvą. Iki 2016 metų yra siūloma įgalinti tik išankstinį balsavimą elektroniniais terminalais per Seimo rinkimus ir referendumus. Tačiau šis būdas yra akivaizdžiai nepakankamas, nes yra visiškai nemobilus, t. y. nesuteikia galimybės balsą atiduoti nuotoliniu būdu, pasinaudojus interneto ryšiu. Todėl, siekiant panaikinti nereikalingus balsavimo teisės suvaržymus ir užtikrinti realią, plačiai prieinamą teisę balsuoti (tai yra šios peticijos pateikimo priežastys bei tikslai), šia Seimui ir Vyriausybei adresuota peticija prašoma internetinio balsavimo įvedimo šalia tradicinių balsavimo būdų.

Vilniui nereikia ginkluoto mero patarėjo Daniel‘io Lupshitz‘o

Jonas Ohman. Adresuota: Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius; Vilniaus miesto savivaldybės taryba; Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdis

Mes, Vilniaus miesto gyventojai, kreipiamės į jus siekdami apsaugoti mūsų brangų miestą, jo žmones bei valdžios vykdomąjį organą savivaldybę. Š.m. rugsėjo 4-ą dieną Vilniaus miesto meras, Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdžio narys Remigijus Šimašius viešai paskelbė į savo visuomeninių patarėjų gretas pasikvietęs asmenį Daniel‘į Lupshitz‘ą, vadindamas jį „gėrio riteriu“ ir „šviesos kariu“. Šie pozityvūs būdvardžiai ir nepagrįsti laipsniai nublanksta militarizmo persmelktame Izraelio kariuomenės nario D. Lupshitz‘o įvaizdyje ir veiksmuose; XXI a. Vilnius – Europos Sąjungos valstybės sostinė – negali sau leisti turėti tokį miesto patarėją, kuris vadovaujasi ginklu ir atmeta tarptautinės teisės principus. Akivaizdu, jog D. Lupshitz‘as, atvirai demonstruojantis agresiją, polinkį į smurtą ir pomėgį šaunamiesiems ginklams, netinka eiti mūsų miesto mero patarėjo pareigų. Taip pat nėra paaiškinta, kokios šio asmens kvalifikacijos (išsilavinimas, darbo patirtis, interesai) eiti tokias pareigas; nors meras turi teisę paskirti visuomeninius patarėjus savo nuožiūra ir pagal politinį pasitikėjimą, tačiau gerbiantis save ir savo miesto gyventojus meras turėtų matyti poreikį viešai ir aiškiai išdėstyti savo pasirinkimo priežastis. Be to, pagal Konstituciją sekuliariai valstybei nedera į politinių sprendimų priėmimo lygį kelti asmenų, kurie pasaulio tvarką grindžia ginklu bei ypatingomis neva Dievo suteiktomis teisėmis vienai tautai ar vienai teritorijai. Sveikas protas, pagrįstas bendražmogiškomis vertybėmis, taip pat turėtų suklusti regint D. Lupshitz‘o pasisakymus socialiniuose tinkluose, viešose erdvėse. Jie akivaizdžiai kursto neapykantą, įžeidžia asmenų orumą (vienas iš daugelio pvz.: profesoriaus Kęstučio Girniaus vadinimas „asilu“), absoliučiai nesitaiksto su jokia kritika ar net kvestionavimu išsakytų „tiesų“. Šis asmuo nesidrovi naudoti necenzūrinę kalbą bei grasinti visiems nepatikusiems. Verta paklausti, ar Vilniaus gyventojai nori tokio mero patarėjo, kuris ne tik nesilaiko, bet ir nepripažįsta tarptautinės teisės nuostatų? D. Lushitz‘as gyvena nelegalioje (pagal Tarptautinio Kriminalinio Teismo 2004 m. išaiškinimą bei Jungtinių Tautų rezoliucijas ir ES poziciją) Izraelio kolonijoje, įsikūrusioje okupuotame Vakarų Krante. Šis asmuo savo laisvu pasirinkimu pažeidinėja tarptautinės teisės normas ir kartu skleidžia faktų neatitinkančią asmeninę nuomonę, esą jokios okupacijos nėra. Tai yra akivaizdus, lengvai įrodomas melas. Ar gali Vilniaus mero patarėjas tikėti esantis teisesnis už pasaulines tarptautines ir žmogaus teisių organizacijas? Mums, Vilniaus gyventojams, rūpi mūsų miesto dabartis ir ateitis. Siekiame išlikti atvira, demokratine Europos sostine ir nepasiduoti naikinančioms išorinėms jėgoms. Nenorime, jog mūsų miesto reikalus padėtų spręsti žurnalistėms mirties linkintis ir civilių apgyvendintus rajonus sulyginti su žeme agituojantis asmuo. Raginame Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių pakilti aukščiau asmeninių bei finansinių interesų ir suvokti, kad toks patarėjas yra netinkamas nei jam, nei miestui. [img=http://dizainas.isd.lt/failai/failas1.jpg]http://dizainas.isd.lt/failai/failas1.jpg[/img] [img=http://dizainas.isd.lt/failai/failas2.jpg]http://dizainas.isd.lt/failai/failas2.jpg[/img]

Prieš priverstinę imigraciją

Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Seimui.

Tegul Lietuvos žmonės pasisako ar reikia priimti ekonominius migrantus iš Afrikos ir Azijos. Katastrofiški politiniai sprendimai. Italijos ir Graikijos nesugebėjimas kontroliuoti savo išorės sienų leido galingai skurstančių arabų ir afrikiečių bangai užlieti Europos žemyną. Vokietija ir kitos ES šalys dramatiškai pablogino padėtį, kai nusprendė priimti ir apgyvendinti šimtus tūkstančių šių visiškai skirtingos kultūros migrantų. Šie katastrofiški ES šalių sprendimai paskatino dar šimtus tūkstančių leistis į tolimą kelionę turtingų Vakarų link. Todėl visai įmanoma, kad 2015 metais nelegalių imigrantų antplūdis išaugs iki anksčiau neįtikėtino vieno milijono žmonių. Skurstančiųjų Vidurio Rytų ir Afrikos gyventojų yra bent dvigubai daugiau nei europiečių; o jų natūralus gyventojų prieaugis - kelis kartus aukštesnis. Tad galima drąsiai teigti, kad net 10 milijonų šių asmenų apgyvendinimas Europoje neišspręs įsisenėjusių skurdo bei nedarbo problemų tuose kraštuose. Priešingai, toks iš pirmo žvilgsnio geranoriškas gestas tik sustiprins likusiųjų skurde ryžtą kuo greičiau palikti savo gimtuosius kraštus ir emigruoti į tokias turtingas šalis kaip Vokietija. Šiuo metu Vokietija ir kitos ES šalys dūsta nuo imigrantų antplūdžio, kuris atsirado dėl itin neišmintingų ES galingųjų sprendimų. Nėra kur apgyvendinti ir prižiūrėti tokios masės staigiai atvykusių ir nelauktų svečių. Iki kraštutinių ribų apkraunamos prieglaudą suteikusių šalių socialinės rūpybos ir teisėtvarkos institucijos. Vokietijoje vyksta riaušės. Todėl ES biurokratai daro didžiulį spaudimą Lietuvai ir kitoms šalims pasidalinti šia našta. Dar pavasarį Jean-Claude Juncker vadovaujama Europos Komisija paruošė privalomas imigrantų kvotas kai kurioms ES valstybėms. Anglija atsisakė vykdyti Junkerio nurodymus, o Lietuva nesipriešino kvotoms. ES pareigūnai taip pat nurodė, kad prieglaudą suteikusios valstybės privalės pabėgėlių išlaikymui mokėti ES galiojančias pašalpas, kurios gali siekti 600 eurų kas mėnesį. Tad Lietuvoje visai realu, kad nedirbantiems imigrantams bus skirtos žymiai didesnės pašalpos, nei ta minimali alga, kurią gauna dirbantieji. Kokios kvotos bus iš tikrųjų taikomos Lietuvai? Anksčiau minėtas 350 migrantų priėmimo skaičius Lietuvai, jau dabar atrodo nepatenkins ES galingųjų poreikių. Nuo š.m. rugpjūčio mėn. Lietuvos stambieji žiniasklaidos kanalai pradėjo ruošti dirvą kur kas didesniems migrantų srautams. Buvo skelbiami įvairių Vakarų Europos politikos veteranų (Švedijos Carl Bildt bei Prancūzijos Laurent Fabius) grūmojimai Rytų Europos šalių adresu, neva jos nerodo pakankamo solidarumo migrantų priėmimo klausimu. Kaip ir reikėjo tikėtis, mūsų paklusnūs politiniai vadovai iš karto puolė koreguoti anksčiau pateiktus skaičius. Jau š.m. rugsėjo pradžioje Užsienio reikalų ministras Linkevičius, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pradėjo kalbėti apie galimai didesnius pabėgėlių priėmimo kontingentus. Jie ragino Lietuvos žmones parodyti daugiau solidarumo į bėdą patekusioms turtingoms ES šalims. Metų pradžioje Vyriausybė siūlė priimti 35 pabėgėlius, o Prezidentė šį skaičių padidino 10 kartų. Ko galima tikėtis – 3 500 ar 35 000? Ir kiek tai mums kainuos? Tarptautinis ar nacionalinis solidarumas? Kaip žinia, ES solidarumo Lietuvos atžvilgiu nepakako, imantis rimtesnių priemonių šalies demografiniam nukraujavimui sustabdyti. Jis tebesitęsia. Šimtai tūkstančių jaunų ir pajėgių Lietuvos dirbančiųjų kuria pridėtinę vertę turtingoms ES šalims ir padeda išlaikyti senstančių Vakarų Europos gyventojų socialinę rūpybą, lyg Lietuvai nebūtų svarbi Sodra, neįgalieji, našlaičiai ir pensininkai. - Dėl solidarumo Lietuva uždarė efektyviai veikiančią atominę jėgainę, o dabar gyventojai ir verslas moka žymiai brangiau už elektrą. - Lietuva atvėrė savo rinką turtingųjų ES šalių eksportuotojams, net ir tada, kai ši laisva prekyba sužlugdė vietinius gamintojus. - Dėl solidarumo Lietuva įvedė labai aukštus PVM ir akcizų mokesčius, kurie gal tinka turtingoms ES valstybėms, bet tikrai ne mūsų šaliai, kurios skolų augimas vejasi Graikijos lygį. Toliau einama mokesčių didinimo linkme, kad pasivytume ES turtingųjų šalių apmokestinimo lygį. - Lietuva skrupulingai laikosi visų ES teisės aktų ir reglamentų (jų yra net 170 000 puslapių). Daugeliu atvejų, ES taisyklės ir normos padidina šalies administravimo naštą ir gausina įvairių kontrolierių ir biurokratų gretas. Tai neleidžia šalies ekonomikai vystytis pakankamais tempais. - ES Užsienio ir saugumo politikoje Lietuva sąžiningai atlieka visas jai skirtas pareigas ir uždavinius. Lietuva laikosi tarptautinio solidarumo iki tokio laipsnio, kad sunku atpažinti, kur valstybė gina nacionalinius interesus. Ar jų dar iš viso turime? Jei Jūs manote, kad Lietuvos valstybė pirmiausia turi rūpintis savo piliečiais, o tik po to viso pasaulio vargšais, tai kviečiame pasirašyti žemiau pateiktą peticiją. Kadangi Lietuvos valdantieji viską daro, kad neįvyktų referendumai, Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją nutarė eiti kitu, mažiau biurokratiniu keliu. Valdžia turi pajusti piliečių nuotaikas. Jei piliečiai liks pasyvūs, valdžios nuolaidžiavimo politikai nebus ribų. Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją