Kita 3 psl.

DĖL PĖSČIŲJŲ IR AUTOMOBILIŲ TUNELIO, JUNGIANČIO SAUSUPIO IR PALIONIŲ GATVES ĮTRAUKIMO Į VILNIAUS MIESTO TERITORIJOS BENDRĄJĮ PLANĄ

Arimantas Račkauskas. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Peticijų komisija

Kreipimosi priežastys ir tikslai. Vilniaus miesto Panerių, Naujininkų seniūnijų Zuikių, Voverių, Palionių gatvių gyventojai, norėdami pėsčiomis pasiekti mokyklą, parduotuvę, vaistinę, paštą ir kitas įstaigas, priversti kirsti geležinkelį arba eidami per bėgius, arba lįsdami per lietaus kanalizacijos vamzdį, o važiuojantys automobiliais turi daryti keliolikos kilometrų lankstą. Kitų praėjimų ir pravažiavimų per geležinkelį 9 kilometrų ruože nėra. To pasėkoje vien praeitų metų gruodžio 15 d. pravažiuojančio traukinio buvo mirtinai suvažinėtas Zuikių gatvės gyventojas. Dėl šios problemos sprendimo gyventojai į visas galimas instancijas kreipėsi nuo 2017 m. Po ilgalaikio susirašinėjimo Vilniaus miesto teritorijos bendrojo plano (toliau-BP) rengėjai įtraukė į BP projektą tunelį pėstiesiems ties Zuikių gatvės pralaida, tačiau ignoravo siūlymą įrengti tunelį lengviesiems bei specialių tarnybų automobiliams sujungiant Vaduvos ir Palionių gatves. Vaduvos gatvės gyventojai pasiūlė kitą alternatyvų variantą tunelio įrengimui sujungiant Sausupio ir Palionių gatves. Šis sprendimas leistų sujungti transporto jungtimi besivystančius Užusienio, Salininkų mikrorajonus su Žemaisiai Paneriais, kur yra mokyklos, darželiai, paštas, darbo vietos, Norfos prekybos bazė, Gariūnų turgavietė ir kiti traukos centrai. Šiam variantui neprieštarauja privatus investuotojas, siūlantis įrengti tunelį privačiomis lėšomis, jei Vilniaus miesto savivaldybė paskelbtų atitinkamą konkursą. Be to, jungties tuneliu įrengimas tarp Auštųjų ir Žemųjų Panerių privataus investitoriaus lėšomis yra nagrinėtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų bei Miesto planavimo ir plėtros komitetuose. Šiam pasiūlymui, įvertinus Miesto plėtros ir Miesto ūkio ir transporto departamentų pastabas, iš esmės pritarta. Problemos vienas iš sprendimų – įrengti po geležinkeliu pėsčiųjų ir lengvųjų bei specialios paskirties automobilių tunelį, jungiantį Palionių ir Sausupio gatves. Todėl, remdamiesi Peticijų įstatymu, reikalaujame, kad: Pėsčiųjų ir automobilių tunelis, jungiantis Palionių ir Sausupio gatves būtų įtrauktas į Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį planą. Piedas: Pėsčiųjų ir automobilių tunelis, jungiantis Sausupio ir Palionių gatves https://ibb.co/hP3j7K Prašome šį mūsų kreipimąsi pripažinti peticija.

UŽ GYVŪNŲ TEISES

M.Gribojedovė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Jie mus myli besąlygiškai ir nesavanaudiškai, jie pasitiki mumis. Mes esame atsakingi už savo augintinius, įsipareigoję juos saugoti ir mylėti, nes be mūsų jie neturi nieko. Blogiausia, kad neturinčių kur prisiglausti gyvūnų yra begalės. Su kiekviena diena daugėja žmonių, kurie be jokios širdies graužaties išmeta savo augintinius į gatvę ir palieka juos likimo valiai, nebijodami padarinių. Prieglaudos perpildytos benamiais šunimis ir katėmis, kurie gyvena su viltimi būti pastebėti. O dabar pagalvokime apie tuos gyvūnus, kuriuos ištinka baisesnis likimas, kurių šeimininkai nusprendžia nebesivarginti ir savo augintinį tiesiog nužudo. Lietuvoje nėra įstatymo ginančio naminių gyvūnų teises, gyvūnai nuodijami, skandinami ir niekas už tai neatsako. Kiek iš jūsų palaidojo savo augintinį per pastaruosius du mėnesius, nes kažkas parkuose ir namų kiemuose primėtė žiurknuodžių? Ar buvo pajudintas bent pirštas, kad piktadariai būtų surasti? Ne. Jie vis dar vaikšto tarp mūsų, tikėdamiesi atimti daugiau gyvybių ir išsisukti nesulaukus jokios deramos bausmės. Štai kur mes gyvename, šalyje, kurioje gyvybė yra tik dar vienas skaičius. Kviečiu jus susivienyti ir padėti Lietuvai tapti geresne vieta. Apsaugokime tuos, kurie negali to padaryti patys. Mes - vienintelė jų viltis.

Už kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimą

Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos kultūros komitetas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Kultūros lauko bendruomenė yra nusivylusi derybomis su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir kitomis valdžios institucijomis dėl kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2019 metais. Nors deklaruojama, kad kultūra yra prioritetas ir pirmąkart Nepriklausomos Lietuvos istorijoje Lietuvos Respublikos Seime veikia Kultūros komitetas, deja, didesnio dėmesio kultūra ir jos žmonės taip ir nesulaukė. Nevykdomas ir Lietuvos Respublikos XVII Vyriausybės programos pažadas suvienodinti kultūros ir švietimo sektorių atlyginimų vidurkius. 2017 m. Lietuvoje kultūros srities darbuotojų vidutinis darbo užmokestis buvo 593 eurai atskaičius mokesčius, kai tuo pačiu laikotarpiu šalies vidurkis – 747 eurai po mokesčių. Atlyginimai kultūros ir meno darbuotojams nedidinti nuo 2016 metų ir yra mažiausi visame viešajame sektoriuje Lietuvoje, o vidutinis kultūros srities darbuotojų darbo užmokestis yra trečias mažiausias visoje Europos Sąjungoje. Nesprendžiama darbo užmokesčio didinimo problema sąlygoja nuolatinį kultūros darbuotojų skaičiaus mažėjimą (nuo 13,5 tūkst. 2014 m. iki 13,3 tūkst. 2017 m.), formuoja kitas sudėtingas kultūros lauko situacijas: kultūros įstaigose regionuose ima trūkti profesionalių darbuotojų, neatvyksta dirbti jauni, įgiję kultūros ar meno srities išsilavinimą specialistai, o tai neišvengiamai įtakoja kultūros paslaugų kokybę. Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas kreipėsi į visas valdžios institucijas: Seimo komitetus, susitiko su Ministru Pirmininku, inicijavo Kultūros ministerijoje darbo grupės sukūrimą dėl darbo užmokesčio didinimo programos parengimo, prašė 2019 metų biudžete numatyti 30 mln. eurų ir nuo 2019 m. sausio 1 d. kiekvienam kultūros darbuotojui padidinti atlyginimą vidutiniškai 150 eurų. Deja, Kultūros ministerija (LR Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. birželio 27 d. pasitarimo pas Ministrą pirmininką protokoliniu sprendimu) 2019 metais pasiūlė tik 3,5 mln. eurų, t.y. vidutiniškai 21 euru padidinti kiekvieno kultūros darbuotojo atlyginimą. Todėl Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas, atstovaujantis profesinių sąjungų nacionalines organizacijas, kultūros įstaigų nacionalines organizacijas (sąrašas pridedamas), kreipiasi į LR Vyriausybę, LR Seimą ir LR Prezidentę, dar kartą ragindamas atkreipti dėmesį į kultūros srities darbuotojų problemas ir reikalaudamas 2019 metų biudžete numatyti 30 mln. eurų kultūros įstaigų darbuotojų atlyginimams didinti. Deklaracijų laikas baigėsi:kultūros darbuotojai nori gyventi oriai. Kultūros komiteto atstovaujamos institucijos: Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija Asociacija Kultūros savivaldos kolegija Klaipėdos muzikinio teatro profesinė sąjunga Lietuvos muziejų asociacija Lietuvos aktorių profesinė sąjunga „Lietuvos aktorių gildija“ Lietuvos bibliotekininkų draugija Lietuvos kultūros centrų asociacija Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjunga Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos profsąjunga (paslaugų sfera) Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjunga Lietuvos savivaldybių asociacija Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorių profesinės sąjunga Savivaldybių muziejų bendrija, asociacija Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija

Kiek skurdinsime kultūros darbuotojus?

Marius Morozas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos Respublikos seimo Kultūros komitetas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija

Jau sukanka dveji metai kai valstybės valdymą perėmė Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga ir jos deleguota profesionalų Vyriausybė. 2016 m. į LR Seimą rinkimų metu LVŽS žadėjo ypatingą dėmesį kultūrai. Kultūros sektorių įvardijo kaip būsimą strateginį, cituoju fragmentą iš LVŽS programos „GYVYBINGA LIETUVOS KULTŪRA – PILIETIŠKOS IR DARNIOS VISUOMENĖS PAGRINDAs. Įtvirtinsime strateginį Lietuvos kultūros vaidmenį valstybės politikoje. Atnaujinsime kultūros finansavimo sistemą sudarydami daugiau galimybių puoselėti kultūrą regionuose. Atnaujinsime kultūros infrastruktūrą." Tačiau jau praėjus pusei 2016-2020 m. Seimo kadencijos rimtų darbų kultūros srityje nelabai matyti. Kultūros darbuotojai gauna atlyginimą vos kiek didesnį už minimalų, reikalavimai ir darbų apkrovimas kultūros darbuotojui tik didėja. Jaunas žmogus baigęs studijas ir atėjęs į kultūros sektorių neužsibūna, nes nemato čia visiškai jokių perspektyvų. Vyresnio amžiaus kultūros darbuotojai atidavę daugel savo gyvenimo metų darbui nebesitiki gerų permainų ir dantis sukandę laukia senatvės pensijos, kuri toli garžu paguodžiančiai neatrodo, tad meldžiasi už galimybę dirbti esant pensijoje. Tai šiandien ekonomikai kylant, kainų šuoliams pasiekus neregėtas aukštumas kultūros „aristokratas" – kultūrininkas klūpo prie valstybės vartų...

Dėl Ruklos seniūno (ne) atliekamų pareigų

Ruklos gyventojų iniciatyvinė grupė „Tiesos ištroškę“. Adresuota: Jonavos rajono savivaldybės administracija; Jonavos rajono savivaldybės taryba

Seniūnijų vaidmuo yra susijęs su savivaldybės administracinių ir viešųjų paslaugų priartinimu prie žmogaus, jų prieinamumo vietos bendruomenei didinimu. Seniūnija, būdama arčiausiai gyventojų, atlieka tarpininkės vaidmenį tarp savivaldybės ir vietos bendruomenės, taip priartindama vietos valdžią prie gyventojų. Seniūnas turi spręsti vietos gyventojų problemas, nagrinėti jų prašymus, skundus, telkti bendruomenę, supažindinti seniūnaičius ir vietos gyventojus su patvirtintu seniūnijos metiniu veiklos planu, ūkiškai tvarkyti seniūnijai skirtus asignavimus ir pan., tačiau viso to dauguma Ruklos gyventojų pasigenda. Gyventojai kantriai laukia miestelio kelių, gatvių, šaligatvių ir kiemų sutvarkymo, neapsemtų pravažiavimų, miestelio apšvietimo, likusių senų griuvėsių išvežimo ir teritorijų sutvarkymo, viešųjų erdvių gerbūvio gerinimo (miestelio parkas ir tvenkinys), pagarbaus seniūno elgesio ir bendravimo su gyventojais nepažeidžiant žmogaus konstitucinių teisių, galimybės laisvai ir viešai reikšti (objektyvią, neįžeidžiamą) nuomonę bei pastabas be susidorojimo pasekmių. Mes, žemiau pasirašiusieji, reikalaujame atsižvelgti į išsakytas gyventojų pastabas ir nuogąstavimus, siūlome peržvelgti Ruklos seniūno (Jonavos r.) Ginto Jasiulionio per eilę metų (ne) atliktus darbus, galimus įgaliojimų viršijimus bei pradėti svarstyti galimybę atleisti seniūną iš užimamų pareigų. Mūsų bendruomenė nusipelnė kokybiškų sprendimų dabar, nes mes jau per ilgai laukiam.

Del gatvių apšvietimo

Giedraičių miestelio jaunos šeimos. Adresuota: Molėtų rajono savivaldybė

Manau atėjo laikas ir Giedraičių miestelyje gyventi šviesiau. 2018-08-21, šios dienos vakara vaikščiodama su vaikais Giedraičiuose pasijutau tikrai nesaugiai ir nesmagiai, nes eidama 21:00 nemačiau kas darosi pries mane ir uz mano nugaros, nes tikrai buvo labai tamsu. Tuomet iškilo man toks klausimas! Kodėl Giedraičiuose nedega visur privalomos gatvių šviesos??? Juk gatvių apšvietimas žmogui nekainuoja, tai kodėl mes turime gyventi tamsoje?! Grįžusi į namus pradėjau galvoti, ka reikėtų padaryti, kad situacija pasikeistu, nes manau atsiras ir daugiau miestelio gyventojų kurie gal net neina vakarais pasivaikščioti, nes lauke nejauki tamsa. Tai gi 2018-08-22 paskambinau į Molėtų savivaldybę ir labai džiaugiuosi, kad man teko bendrauti su žmogumi kuris į šia situacija pažiūrėjo iš žmogiškosios pusės ir paaiškino, kad aš tikrai ne pirmoji kuri skambina ir skundžiasi būtent del šviesos nebuvimo, jis man patikino, kad Giedraičių seniūnas neiškėlė šio klausimo savivaldybėje, atsižvelgdamas jog Giedraičiuose didžiojo dalis gyventojų senjorai, todėl jie vakarais nevaikšto, tai ir šviesos gatvėse nereikia. Paklausiau, o ką daryti jaunoms šeimoms kurios ne senjorai ir namuose vakarais nesėdi? Kas atsakys už įvykusius nelaimingus atsitikimus? Tuomet jis pasiūlė rašyti prašymą, rinkti parašus ir patikino, kad gavę raštišką prašymą bus iškeltas šis klausimas ir bus daroma viskas, kad Giedraičiuose šviesa degtų, taip kaip ji ir turi degti. Todėl, Brangus Giedraitiškiai, kuriems aktuali ši problema pasirašykite šia peticija ir tik turėdami bendra nuomone, mes būsime Giedraičių bendruomėnė. Dalinkites šia informacija!!!!

SEGUOSI DIRŽĄ

Justas, IV kursas, VGTU. Adresuota: Keliaujantys autobusais

Keliauju autobusu, seguosi saugos diržą ir kviečiu segtis Tave. Kada paskutinį kartą keliaudamas iš Pakruojo į Kauną ar iš Biržų į Vilnių segeisi saugos diržą autobuse? Ir daug keleivių matei jį segantis? Man neteko arba tiesiog važiavau ne tuo autobusu. Tiesa, mačiau keletą. Bet tai tebuvo lipdukai prisisegusių žmogeliukų naujuose autobusuose... Saugos diržai autobusuose lyg ir yra, bet... seginčiųjų nėra. Kodėl? Niekas neragina? O kam laukti, kol paragins, perki autobuso bilietą, lipi į autobusą ir SEGIESI DIRŽĄ. Ar gali būti geresnis startas pradėti naujus mokslo metus? Keliaujam studijuoti autobuse segdamiesi saugos diržus! Justas, IV kursas, VGTU SEGAMĖS SAUGOS DIRŽĄ!!! KELIAUJAM SAUGIAI.

Stabdykite Reformatų skvero projekto įgyvendinimą

Reformatų skvero iniciatyvinė grupė. Adresuota: Vilniaus m. savivaldybės merui, [email protected]; Vilniaus m. Savivaldybės administracijai, [email protected]; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, [email protected]

Prisidėk prie visuomenės sąjūdžio! Reformatų skveras gali tapti lūžio tašku siekiant įtraukti visuomenę į Lietuvos viešųjų erdvių kūrimą VISUOMENINĖ ŽEMĖ IR VISUOMENINĖS LĖŠOS Reformatų skvero žemė – tai visuomeninė žemė. Europos Sąjungos lėšos, skiriamos Reformatų skvero sutvarkymui – tai visuomeninės lėšos. VIEŠOSIOS ERDVĖS TVARKYMO PROJEKTAI TURI BŪTI DERINAMI SU VISUOMENE Pagal Orhuso konvenciją (ratifikuota 2001 m.), kiekviena šalis privalo užtikrinti visuomenės dalyvavimą jau pradiniame viešosios erdvės projekto rengimo etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus ir kai galima užtikrinti veiksmingą visuomenės dalyvavimą. Taip pat ir Europos Sąjunga, kurios lėšomis bus atnaujinamas Reformatų skveras, reikalauja, kad jos remiami projektai būtų derinami su tikslinės grupės atstovais, bendruomene ir kitais suinteresuotais asmenimis, taip užtikrinant skaidrų ir efektyvų lėšų panaudojimą. VISUOMENĖ NEDALYVAVO FORMUOJANT REFORMATŲ SKVERO ATNAUJINIMO PROJEKTO UŽDUOTIS Parko atnaujinimo projektas buvo vykdomas vienašališkai, neatlikus reikalingų archeologinių tyrimų, nepakankamai ir neprofesionaliai remiantis istoriniais šaltiniais, tinkamai neištyrus visuomenės poreikio ir nesuformavus su visuomene suderintos projekto užduoties. Projektui nebuvo skelbtas konkursas. SPRENDIMAI „UŽ UŽDARŲ DURŲ“ Esminiai sprendimai buvo priimti visuomenei nedalyvaujant: · Sprendimas, kuris skvere esantis paveldas yra reikšmingas, o kuris – ne. Reformatų skvero sklype, be Reformatų kapinių ir Šreterių koplytėlės, buvo gausu kitos, projekte nepanaudotos, istorinės medžiagos; · Sprendimas patraukti paminklą Reformacijai iš jam numatytos centrinės vietos; · Sprendimas, kurie istoriniai sluoksniai (ir kokie) privalo būti neišsaugoti; · Esamos skvero architektūros, sukurtos žymių Lietuvos architektų Gedimino Baravyko, Gyčio Ramunio ir Kęstučio Pempės, sunaikinimas; · Savavališkas sprendimas, kuri augmenija yra „perspektyvi“, o kuri – ne, planuojant sunaikinti trečdalį skvero medžių; · Sprendimas riboti miestiečių buvimo skvere laiką, t. y., sprendimas naująjį skverą aptverti ir rakinti nakčiai. PER VĖLU? Vilniaus miesto savivaldybė pakvietė teikti pasiūlymus, kaip patobulinti parko projektą, tik po sutarties su projektą įgyvendinančiais rangovais pasirašymo. Rugpjūčio 9 d. susitikime su visuomene Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis teigė: „Reformatų parko projektą galime keisti tiek, kiek nesikeičia jo esmė“. Tokiu būdu sukuriama dalyvavimo iliuzija, o iš tiesų užkertamas kelias visuomenei keisti „už uždarų durų“ priimtus sprendimus. ATGAL Į PRADŽIĄ – DABAR! Atimant iš visuomenės galimybę dalyvauti priimant esminius sprendimus jai atimama galimybė formuoti viešąją miesto erdvę. Visuomenės lūkesčių neatitinkantis projektas – tai galimai būdas pasipelnyti projekto rengėjams ir statybų rangovams. STABDYKITE PROJEKTO ĮGYVENDINIMĄ Mes, žemiau pasirašiusieji reikalaujame stabdyti projekto „Kultūrinį – istorinį reformacijos paveldą reprezentuojančio Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas“ įgyvendinimo darbus nes nes norime atnaujinto Reformatų skvero kur esama miesto gamtinė aplinka būtų saugoma, kurio architektūrinė koncepcija būtų paremta moksliniais tyrimais, visuomenės lūkesčiais, necenzūruotų istorijos ir būtų aukšto meninio lygio, erdvės. Sustabdžius dabartinio projekto įgyvendinimą reikalaujame atlikti trūkstamus reikalingus sociologinius, archeologinius, architektūros istorijos tyrimus, sudaryti sąlygas konsultacijoms su visuomene ir specialistais, parengti naują projektavimo užduotį ir paskelbti viešą ir skaidrų konkursą architektūriniam projektui, kurio laimėtoją atrenkant dalyvautų specialistai ir visuomenė. Projektas yra įgyvendinamas pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ 07.1.1–CPVA–R–904 priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“. Projektai, finansuojami pagal šią priemonę, turi būti įvykdyti iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Penkeri metai yra pakankamas laiko tarpas tokiam projektui įgyvendinti neprarandant Europos Sąjungos skiriamų lėšų. REFORMATŲ SKVERAS – GALIMYBĖ NAUJAI PRADŽIAI Reikalaujame, kad nuo šiol, tvarkant Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų viešąsias erdves, visuomenės ir specialistų dalyvavimas būtų užtikrintas jau pradiniame viešosios erdvės projekto rengimo etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus ir kai galima užtikrinti veiksmingą visuomenės ir specialistų dalyvavimą.

Šaligatviai Romainiuose

Vygailė Alijauskaitė. Adresuota: Kauno miesto Savivaldybė

Romainių mikrorajonas sparčiai plečiasi, didėja gyventojų skaičius, kuriasi darželiai, renovuota pradinė mokykla, įsteigta Romainių Šeimos klinika, mankštų bei šokių studija, yra keturios maisto prekių parduotuvės, kurių tikrai pakanka. Tačiau yra MILŽINIŠKA PROBLEMA, kaip Mes, Romainių mikrorajono gyventojai, galime nueiti pėsčiomis į mokyklą, šeimos kliniką, ar į parduotuvę? Atsakymas – nežinome kaip. Todėl, kad Romainių mikrorajono kelkraščiai yra nesaugūs, gatvės duobėtos, nėra šaligatvių. Jei lyja – liekame aptaškyti pravažiuojančių mašinų, jei sausa – skęstame dulkėse. Ką daryti tėvams, kurių vaikai grįžę iš mokyklos viešuoju transportu, turi eiti namo nesaugiu kelkraščiu? Klausimai Kauno miesto savivaldybei: 1) Kodėl visi kiti Kauno mikrorajonai turi šaligatvius, o Romainiai ne? 2) Kada Romainių mikrorajonas turės sutvarkytus kelius ir ŠALIGATVIUS? Peticijos tikslas yra priminti ir atkreipti Kauno miesto savivaldybės dėmesį, kad Mes Romainių mikrorajone norime turėti šaligatvius ir norime jais vaikščioti.

Dėl baudų už KET pažeidimus indeksavimo pagal pažeidėjo pajamas

Mantas G.. Adresuota: Lietuvos respublikos seimas

Suomijoje Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjams baudos skiriamos atsižvelgiant į jų pajamas, t.y. kuo daugiau uždirbama, tuo daugiau tenka mokėti už prasižengimus. Akivaizdu, kad Lietuvoje tokia tvarka prisidėtų prie socialinio teisingumo, bei sudarytų prielaidas mažinti daug uždirbančių piliečių savivalę. Keletas nuorodų: https://m.delfi.lt/veidai/zmones/article.php?id=78823479 https://m.delfi.lt/veidai/zmones/article.php?id=78573795 https://m.delfi.lt/veidai/zmones/article.php?id=78750131 Suomijos pavyzdys: https://www.15min.lt/m/id/gazas/saugukelyje-lt/rekordine-bauda-beveik-80-tukst-euru-uz-nepraleista-pesciaji-787-777944 https://www.google.lt/amp/s/m.delfi.lt/auto/article.php%3fid=67394984&amp=1