Kasryt tūkstančiai moterų Lietuvoje atsibunda su skausmu. Ne nuo peršalimo, ne nuo traumos, o nuo lėtinės, sekinančios, nematomos ligos, kuri tyliai graužia jų kūnus ir gyvenimus – tai endometriozė.

Skausmas dažnai būna toks stiprus, kad jos negali dirbti, mokytis, dalyvauti socialiniame gyvenime ar net atsikelti iš lovos. Tačiau visuomenėje šis skausmas dažnai ignoruojamas arba laikomas „normaliu“. Moterims kartojama, kad jos „per jautrios“, kad „menstruacijos visada skauda“, o gydymas atidėliojamas – kartais net metų metus.

Endometriozė – tai ne „skausmingos mėnesinės“. Tai lėtinė, uždegiminė, progresuojanti liga, kuri paveikia ne tik gimdą, bet ir kitus organus: kiaušides, žarnyną, šlapimo pūslę. Ji lemia stiprų lėtinį dubens skausmą, nevaisingumą, emocinį ir fizinį išsekimą. Tai liga, kuri kasdien naikina gyvenimo kokybę.

Pagal įvairius duomenis, šia liga serga 10–15 % vaisingo amžiaus moterų, tačiau Lietuvoje ji vis dar per mažai tiriama, per vėlai diagnozuojama, per sunkiai gydoma, o dauguma išlaidų tenka pačioms pacientėms.

Ypač skaudu, kad net tada, kai egzistuoja modernūs, veiksmingi vaistai, jie nėra kompensuojami – pavyzdžiui, Ryeqo (relugoliksas su estrogenų–progestino palaikymu). Šis vaistas padeda efektyviai mažinti endometriozės simptomus, bet šiuo metu Lietuvoje kompensuojamas tik gydant gimdos miomas, o ne endometriozę. Tai sukuria diskriminacinę situaciją, kai viena diagnozė leidžia gauti valstybės pagalbą, o kita – ne, nors gydymo veiksmingumas tas pats.

Šiuo kreipimusi reikalaujame konkrečių sprendimų:
Skirti daugiau valstybinių lėšų moksliniams tyrimams apie endometriozę, jos diagnostiką ir gydymą Lietuvoje.

- Didinti vaistų ir gydymo metodų kompensavimą, įskaitant chirurginius metodus bei reabilitaciją.
- Įtraukti modernius hormoninius preparatus (pvz., Ryeqo, GnRH antagonistai ir jų deriniai) į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, kai jie skiriami endometriozės gydymui.
- Užtikrinti, kad šeimos gydytojai ir ginekologai būtų mokomi atpažinti ir gydyti endometriozę, o ne tik slopinti simptomus.
- Įsteigti nacionalinę endometriozės gydymo programą arba koordinavimo centrą, kuris užtikrintų vienodą prieigą prie diagnostikos ir gydymo visoje Lietuvoje.
- Nutraukti diskriminacinę vaistų kompensavimo praktiką, kai gydymo priemonės skiriamos ne pagal paciento poreikį, o pagal diagnozės formuluotę.
- Sukurti psichologinės pagalbos sistemą moterims, sergančioms endometrioze – užtikrinti galimybę nemokamai ar dalinai kompensuojamai gauti psichologinę konsultaciją diagnozės metu, gydymo eigoje ir po jo.
- Finansuoti grupines terapijas ir savitarpio pagalbos grupes moterims, gyvenančioms su šia liga – tokia psichosocialinė parama padeda mažinti izoliaciją ir depresiją.
- Užtikrinti santykių ir seksualinės sveikatos konsultacijas – liga dažnai trukdo intymiems santykiams, todėl būtina profesionali pagalba ne tik pačioms moterims, bet ir jų partneriams.

• 0
• 0
• 42
• Kopijuoti nuorodą