Populiariausios

Nestreikuojančių mokytojų peticija už streikuojančius

Petras Gedvilas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Seimas ir Vyriausybė

Visi, kurie neišdrįsome dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių įsijungti į neterminuotą Mokytojų streiką, pasirašome, kad nepritariame skubotam ir nepavykusiam etatiniam darbo užmokesčio modelio įvedimui. Palaikome streikuojančius Mokytojus ir viešai reikalaujame mus skaičiuoti kaip streikuojančius mokytojus.

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas.

gamtininkas Andrejus Gaidamavičius. Adresuota: LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas. Lietuvoje atsitiko tai, per ką visos Vakarų Europos valstybės perėjo dar praėjusiame amžiuje. Sparti avininkystės plėtra išstūmė laukinius plėšrūnus į Europos pakraščius ir šis procesas vyksta iki šiol. Nuo 2000 metų Lietuvoje auginamų avių padaugėjo penkis kartus ir šiuo metu siekia beveik 200 tūkst. Neapgalvota Vyriausybės parama avininkystės plėtrai lėmė tai, kad avių augintojai susidūrė su rimta produkcijos realizavimo problema. Kaip pastaruoju metu buvo rašoma spaudoje – „Lietuvą okupavo avys, kurių niekam nereikia“. Produkcijos realizavimo problema yra pati mažiausia lyginant su tuo, kaip dėl nedarnaus žemės ūkio nukenčia gamta. Jau turime skaudų pavyzdį, kaip dėl besaikės paramos rapsų auginimui stumbrai išstumiami iš vietų, kur buvo introdukuoti prieš keletą dešimtmečių, kai dar jokių rapsų tose apylinkėse niekas neaugino. Kita nedarnaus žemės ūkio auka – vilkai. Vilkų nuo seno gyvenamosiose teritorijose atsidūrę prastai prižiūrimi avių ir kitų mėsinių galvijų ūkiai kasmet patiria didelių nuostolių, bet vietoje to, kad diegtų patikrintas ir tikrai veikiančias naminių gyvulių apsaugos priemones, gyvulių augintojai reikalauja paprasčiausiai išnaikinti vilkus jų apylinkėse. Dabartinis Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos noras padidinti vilkų sumedžiojimą nuo 60 iki 120 yra ne vilkų populiacijos reguliavimas, o trumparegiškas naikinimas, nes nulemtų vilkų skaičiaus sumažinimą visu trečdaliu (neskaičiuojant to, kiek kiekvienais metais žūva dėl brakonieriavimo ir kitų priežasčių). Nėra jokios kitos medžiojamosios gyvūnų rūšies Lietuvoje (išskyrus šiuo metu dėl maro medžiojamus šernus), kurių būtų leidžiama sumedžioti trečdalį populiacijos ir nėra kitos tokios medžiojamosios rūšies, kuri būtų taip svarbi miškui. Vilkas mokslininkų yra laikomas kertine miško rūšimi. Jo svarba neapsiriboja vien tik „miško sanitaro“ vaidmeniu, kuris visuotinai yra pripažįstamas. Vilkai padeda tinkamai atsikurti šiandien intensyviai kertamiems miškams, nes pakeičia kanopinių žvėrių elgesį taip, kad šie padaro daug mažiau žalos miško jaunuolynams. Lenkijoje, kur vilkai nemedžiojami iš viso, šie plėšrūnai miškininkams sutaupo milijonus zlotų kasmet, kurie būtų išleisti kanopinių žvėrių sunaikintų miško želdinių atkūrimui. Kitose valstybėse kompensacijos už vilkų padarytą žalą mokamos tik tuomet, jei ūkininkas tinkamai prižiūri savo bandą, nepalieka nakčiai jos be jokios apsaugos. Lietuvoje gi kompensacijos išmokamos visais atvejais. Yra avių ūkiai, kurie yra apsitvėrę savo ganyklą tinkamu elektriniu piemeniu, naudoja apsaugai tinkamų veislių šunis ir nepatiria jokios žalos, bet yra ir tokie ūkiai, kurie nė kiek neinvestuoja į savo bandos apsaugą ir tik reikalauja didesnių kompensacijų. Didelė kaltė tame ir pačių savivaldybių, kurios administruoja Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas, skirtas paremti naminių gyvulių apsaugos priemonių įsigijimą, bet rodo labai mažą iniciatyvą. Savivaldybės paramą šių priemonių įsigijimui iki šiol skyrė tik 14 ūkininkų ir tik 11 savivaldybių yra pasitvirtinusios tvarką dėl šių priemonių kompensavimo, nors turėjo tai padaryti prieš kelis metus. Taigi didelė dalis prevencijai skirtų lėšų taip ir lieka nepanaudotos arba išleidžiamos miško želdinių tvėrimui nuo kanopinių žvėrių. Kai paklausi savivaldybės tarnautojų, kodėl jie taip elgiasi, išgirsti atsakymą: „Didinkit medžioklės kvotas, kokios dar apsaugos priemonės?“. Jeigu savivaldybės nesugeba arba nenori padėti ūkininkams, gal Vyriausybė galėtų įsteigti specialų fondą ir visas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas skirstyti ne per savivaldybes, o centralizuotai? Daugelyje ūkių vilkų daroma žala yra pasikartojanti. Yra paskaičiuota, kad 45 ūkiuose susitelkė ketvirtadalis visos vilkų daromos žalos, padarytos 2014-2017 m. laikotarpiu, ir jei savivaldybės būtų parėmusios šiuos ūkius naminių gyvulių apsaugos priemonėmis, valstybė būtų sutaupiusi šimtus tūkstančių eurų, kuriuos dabar išleidžia kompensacijoms. Bet yra pasirinktas kitas kelias – kviesti žiniasklaidą, kelti skandalus, gąsdinti vilkais visuomenę ir reikalauti šių plėšrūnų naikinimo. Nežiūrint kiek ir kur vilkai bus išnaikinti, jų kaimynyste nebus patenkintas nė vienas ūkininkas ir vilkams paprasčiausiais visai neliks vietos Lietuvoje. Dėl intensyvios medžioklės ir taip silpnos vilkų šeimos bus dar labiau išardomos, o likę pavieniai vilkai, negalintys sumedžioti už save stambesnio ir stipresnio laukinio grobio, iš bado eis į ūkininkų sodybas ir taps valkataujantys avių augintojų palydovais. Todėl intensyvesnė vilkų medžioklė nesumažins jų daromos žalos, o padidinti gali. Visa tai naudinga tik medžiotojams, kurių kiekvienas geidžia sumedžioti šią „saugomą“, o iš tiesų niekada Lietuvoje nesaugotą rūšį. Mes sakome, kad taip neturi daugiau tęstis ir valstybės politika turi pasikeisti prisitaikymo prie gamtos linkme vietoje nepatogių rūšių naikinimo. Laukinė gamta yra valstybės, visos visuomenės turtas ir jos likimas negali būti nulemtas vienos tam tikros grupės žmonių. Ūkininkai gyvulius augina ne sau ir mes, būdami jų klientais, norime, kad ir ūkiai klestėtų ir laukinei gamtai būtų Lietuvoje vietos. Tai galima pasiekti tik sugyvenimo su gamta keliu. Nedarnus žemės ūkis neturi daryti žalos gamtai, todėl reikalaujame atšaukti planus didinti vilkų sumedžiojimo kvotą ir išnaudoti visas kitas šiuo metu esančias žalos sumažinimo priemones, kurių pagal dabartinį Vilko apsaugos planą yra net 17. Taip pat reikalaujame netvirtinti naujos redakcijos „vilkų apsaugos“ plano, kuriame iš tiesų tik legalizuojamas jų naikinimas, kai tuo tarpu dėmesys prevencijai, sugyvenimui ir švietimui paliekamas paskutinėje vietose.

Visų automobilių apmokestinimui - NE!

E.Gasparovičius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Premjeras Andrius Kubilius parlamentarus informavo, kad Vyriausybė ketina nuo kitų metų vidurio apmokestinti visų šalies gyventojų automobilius. Žmonės neturi kaip susimokėti už šildymą, nusipirkti rūbų, brangs akcizai degalams, tai dar ir automobiliams mokestis?! Už ką mokestis?! Už tai, kad važinėjam savo nuosavais automobiliais, kuriuos pirkom už savo uždirbtus pinigų, dar mokestį už tai mokėti?? Na, jau ne. Gerbiamo A. Kubiliaus antikrizinė programa daugiau sukelia nerimo ir išlaidu nei suteikia lengvesnį gyvenimą PAPRASTIEMS Lietuvos gyventojams. Aš sakau NE, o Jūs?!?!

Lietuvos švietimo darbuotojų reikalavimai

Rūta Andriuškevičienė, Lietuvos mokytojų sąjūdis; Andrius Navickas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas, LR Vyriausybė, LR švietimo ir mokslo ministerija

Mes, mokytojai, nebegalime tylėti, nes Lietuvos švietimo sistema seniai nebėra prioritetinė sritis. Nuolatinių reformų pasekmė- nuosekliai prastėjanti ugdymo kokybė. Puiki idėja Lietuvai- paskelbti mokytojo profesiją prestižine iki 2025 m. niekaip nesiderina su Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmais: nuolat pabrėžiamas nepasitikėjimas dirbančiais mokytojais. Švietimo sistema nebeturi atsinaujinančių resursų- jaunų žmonių, kurie norėtų rinktis mokytojo profesiją. Švietimo sistema artėja prie visiško chaoso, todėl mes, būdami atsakingi pieš mūsų visų vaikus, REIKALAUJAME: 1. Stabdyti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio įgyvendinimą nuo 2018 rugsėjo kaip neskaidrų, neparengtą ir nesuderintą su mokytojais bei mokyklų vadovais. 2. Mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelyje turi būti atsižvelgta į šiuos principus: 2.1. Etatą sudaro 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų; 2.2. Etatas gali būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją; 2.3. Valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei. 3. Nuo 2018 09 01 padidinti pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus 20 proc. ir sudaryti aiškų ir nuoseklų atlyginimų kėlimo planą, kad iki 2020 m. jie būtų suvienodinti su vidutine Europos Sąjungos šalių mokytojų alga. 4. Numatyti ne mažiau kaip šešias nekontaktines valandas ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate. 5. Mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse, nurodant konkrečius skaičius ir terminus. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. pradėti mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse: 5.1. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5 – 3 metų grupėse – iki 10 vaikų, 3 – 7 metų grupėse – iki 15 vaikų; 5.2. bendrojo ugdymo mokyklų 1-4 klasėse – iki 22, 5 – 12 klasėse – iki 26 mokinių.    

Mes prieš Lietuvos sporto žlugdymą!

A. Petkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Krepšinis. Tai įaugę į mūsų tautos kraują. Tai musu religija. Alaus reklamos draudimas atima mums teisę mėgautis krepšiniu, barams uždirbti papildomai iš krepšinio transliacijų rodymo. Televizijos gauna papildomų pajamų. Mes nesame tokie turtingi, jog galėtumėm sau tai leisti uždrausti! MES REIKALAUJAME PATAISŲ, leidžiančių sporto transliacijų metu reklamuoti silpnuosius alkoholinius gėrimus, nes mes palaikome ir mylime krepšinį. Mes norime palaikyti savo mylimas komandas. Mes už sportą visada: kai dainuojame 3 milijonus, net kai pralaimime. Jūsų širdys akmeninės? Bet tai ne tik krepšinis! JŪS atimate ir „Formulės-1”, UEFA Čempionų lygos, bei daugelio kitų žiūrovų pamėgtų sporto šakų rungtynių tiesiogines transliacijas. Tai mes jus išrinkome, ir Jūs esate mūsų atstovai seime. Tad vykdykite tautos ir visų čia pasirašiusiųjų valią. Už krepšinį Už Lietuvą Už pergales Susisiekti su peticijos autoriumi galite: [email protected]

Peticija dėl vilkų sumedžiojimo limitų

Miske.lt | Deividas Staponkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija

„Baltijos vilko“ atstovai manipuliuoja žmonių emocijomis skelbdami trijų metų senumo apskaitos duomenis ir gąsdindami, kad ūkininkai ir medžiotojai nori išnaikinti vilkus. Tai yra bjaurus melas!!! Mes pasisakome tik už protingą populiacijos kontrolę, kad būtų stabdomas spartus vilkų skaičiaus augimas. Dar vienas platinamas melas – kad dėl iškirstų miškų ir neva dėl iššaudytų žvėrių vilkai neturi kur gyventi ir kuo maitintis. Yra atvirkščiai – dėl didėjančio kirtaviečių ploto gausėja kanopinių populiacijos, nes atželiančiose kirtavietėse stirnoms, elniams gausu maisto: medelių ūglių ir žolės. Vilkai gyvena ir veisiasi ne ten, kur yra slėptuvės, o ten, kur yra maisto, be to, natūralių priešų Lietuvoje jie neturi. Pagal šiais metais vykdytą, aplinkos apsaugos ministerijos užsakytą ir naujais metodais pagrįstą vilkų apskaitą, suskaičiuota, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 900 vilkų. Šį didelį skaičių patvirtina dažnai, net dienos metu matomi vilkai, išpuoliai vietovėse, kur jų nebuvo jau nuo pokario laikų. Vilkai kaimo gyventojo kieme, gyvenvietėse, vilkai, dienomis ir naktimis pjaunantys gyvulius, vilkai prie dirbančių traktorių, vilkai, nešantys iš būdų šunis. Vilkai visur, tik ne miške, pamiršę savo natūralią sanitarų paskirtį – reguliuoti ekosistemą. Kaimo žmonės gyvena baimėje ne tik dėl draskomų gyvulių, šunų bet ir dėl savo vaikų. „Baltijos vilko“ siūlomos gyvulių apsaugos priemonės yra neveiksmingos, niekinės, techniškai sunkiai įgyvendinamos. Yra ūkininkų, kurie bandė taikyti rekomenduojamas apsaugas, tačiau vilkai jas įveikė, išpjovė gyvulius. Aplinkos apsaugos ministerija, atsižvelgusi į mokslininkų skaičiavimus ir rekomendacijas, priėmė sprendimą didinti vilkų medžioklės kvotą iki 110 vilkų. Manome, kad turi būti atsižvelgta į medžioklės sezono trukmę bei vilkų sumedžiojimo limitas tūrėtų būti didinamas ne mažiau kaip iki 180 individų. Norime atkreipti dėmesį, kad mūsų kaimynai Latviai per sezoną medžioją apie 400 vilkų, Baltarusiai apie 1000 vilkų ir vis vien tose šalyse gyvena didelė vilkų populiacija.

Už vaikų pinigų sugrąžinimą!

E.Šidlovska. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Už vaikų pinigus, t.y. už tai, kad mokėtų neturtingų šeimų vaikams po 50lt per mėnesį.

Pripažinti asmeninio kanapių naudojimo dekriminalizaciją

Asociacija “Žaliojo Žiedo Draugija“ ir iniciatyva „Atsipūtusi Mokykla“. Adresuota: Lietuvos Policija, Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra, Lietuvos Advokatūros advokatų taryba, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Vilniaus Miesto Savivaldybė

Peticiją pasirašančių piliečių nuomone, šiuo metu asmeninis kanapių naudojimas yra pakankamai apibrėžtas Administracinių Nusižengimų Kodekse: 340 straipsnis. Neteisėtas opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimas Neteisėtas opijinių aguonų, kanapių ar kokamedžių auginimas užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. 71 straipsnis. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo 1. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų. Kadangi kanapių auginimas užtraukia administracinę atsakomybę, jų vartojimas be gydytojo paskyrimo - taip pat, ir turint omenyje, jog nedisponuojant, t.y. neturint kanapių, pastarųjų vartoti yra fiziškai neįmanoma, nėra racionalaus pagrindo asmeniniam naudojimui skirtų kanapių laikymą papildomai traktuoti kaip baudžiamąjį nusižengimą aprašytą baudžiamojo kodekso 259-ame straipsnyje "Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti". Šia peticija reikalaujama, kad adresatai de facto laikytųsi tarnybinės pozicijos, t.y. žemesnėms grandims nuleistų įpareigojimus traktuoti, jog asmeninis kanapių naudojimas, t.y. jų auginimas, turėjimas, neturint tikslo platinti kitiems asmenims ir jų vartojimas, neskatinant kitų asmenų vartoti, yra administraciniai nusižengimai, o su platinimu, šešėline ekonomika ir organizuotu nusikalstamumu susijusį kanapių naudojimą ir toliau traktuotų kaip kriminalizuotą ir už jį taikytų tik baudžiamąją atsakomybę.

NESUTIKIMAS DĖL PLANUOJAMO KREMATORIUMO STATYBŲ VIETOVĖJE VILNIUS-MINSKAS 11 KM

J.Zacharko. Adresuota: Vilniaus rajono merei p. Marijai Rekst

NESUTIKIMAS DĖL PLANUOJAMO KREMATORIUMO STATYBŲ VIETOVĖJE VILNIUS-MINSKAS 11 KM 2018 m. spalio 18 d. Vilniaus rajonas Spaudoje 15min.lt (https://www.15min.lt/verslas/naujiena/kvadratinis-metras/nekilnojamasis-turtas/greta-vilniaus-kils-dar-vienas-krematoriumas-planuoja-siulyti-kompleksines-paslaugas-973-1045560), verslo žinios https://www.vz.lt/paslaugos/2018/10/16/k2-lt-uz-10-km-nuo-vilniaus-centro-isigijo-sklypa-krematoriumo-statybai?fbclid=IwAR15HATsaMYtAgmDK9k-kwaRkhy__VwgiEo941Xu0ThwukMHr-8VlizYGM4 paskelbtame informaciniame straipsnyje, nurodyta, jog Vilniaus rajone, Daržininkų kaime, 11 km nuo Vilniaus miesto centro planuojamos krematoriumo statybos. Daržininkų, Didžiasalio, Stankutiškių, Motiejiškių, Skaidiškių, Katilių, Liepynų, Nemėžio, Talkotiškių, Murlinės, Klonių gyvenviečių gyventojai pareiškia, jog kategoriškai nesutinka ir prieštarauja krematoriumo statyboms, kurios planuojamos vietovėje, kuri yra tankiai apgyvendinta gyventojų. Faktas, kad bus statomas krematoriumas, skirtas mirusiųjų palaikų deginimui greta esančių gyvenamųjų namų kvartalų – šokiravo žmones. Kodėl nebuvo atlikta šalia šios vietos gyvenančių žmonių apklausa, su gyventojais šis klausimas nebuvo aptarinėjamas? Kodėl žmonės visada sužino paskutiniai. Visuomenė sužinojo apie krematoriumo statybas Minsko pl. tik 2018-10-16 iš 15 min. straipsnio (minima ankščiau). Prašome atsižvelgti į gyventojų psichoemocinę būseną– niekas nenori gyventi šalia tokio statinio, nenori matyti kiekvieną dieną iš kamino rūkstančių dūmų, keliu važiuojančių katafalkų,... Šalia planuojamo krematoriumo jau yra gyvenamieji namai (arčiau negu 300 m.) bei statosi gyvenamųjų namų kvartalai, kuriuose gyvena (gyvens) jaunos šeimos su vaikais. Vežant vaikus į mokyklą (Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus mieste) arba gyventojams važiuojant link Vilniaus - turės kiekvieną kartą parvažiuoti šalia šios psichologiškai bauginančios vietos. Šalia šios vietos taip pat randasi ir viešojo transporto autobuso stotelė... Vieta krematoriumui parinkta pati netinkamiausia. Šalia (500 m. nuo šios vietos) gyvenantis ūkininkas žada užsiimti kaimo turizmu bei planuoja užsiimti bitininkystę. Ar kas pagalvojo kaip žmonės jaučiasi, apie jų psichoemocinę būklę. Krematoriumo statinys turėtų būtų statomas teritorijose, kurios pagal savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius patenka į verslo, gamybos, pramonės teritorijas, kuriose nėra numatyta gyvenamųjų namų plėtra. Tai yra pasityčiojimas iš žmonių. Be to prognozuojama, kad kasmet kremuojamų numirusiųjų žmonių skaičius tiks augs. Taip pat norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad šalia Gariūnų, Lentvario gatvėje, bus statomas pirmasis krematoriumas Vilniuje – kodėl dar turi ir Vilniaus rajone būti statomas krematoriumas, jeigu jau Gariūnuose turėsime tokį statinį? Reikėtų pabrėžti, jog Daržininkų gyvenvietės gyventojai kenčia nuo traukinių keliamo triukšmo, kuris aiškiai trikdo žmonių ramybę, todėl dar ir krematoriumo statybos buvo perdėta nepagarba žmonių gyvenamosios vietos gerovei ir ramybei. Taip pat prašome atlikti vertinimą poveikio aplinkai bei atlikti gyventojų psichoemocinio poveikio vertinimą.

Dėl griežtesnės teisinės atsakomybės už žiaurų elgesį su gyvūnais

Marius Kundrotas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė. Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos Seimo frakcijos. Lietuvos Respublikos Seimo nariai

Lietuvos Respublikos Prezidentei Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms Lietuvos Respublikos Seimo nariams PETICIJA Dėl griežtesnės teisinės atsakomybės už žiaurų elgesį su gyvūnais Sukrėsti gyvūnų skriaudikams, žudikams ir kankintojams skiriamos atsakomybės menkumo, o dažnu atveju – ir visiško jos nebuvimo, prašome Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjų sugriežtinti šią atsakomybę, atitinkamai pakeičiant 310-ąjį Baudžiamojo kodekso straipsnį: 310 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnais Tas, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jei gyvūnas dėl to patyrė kančią, baudžiamas viešaisiais darbais ir bauda iki 100 MGL. Jei gyvūnas dėl to buvo suluošintas arba žuvo, kaltininkas baudžiamas bauda iki 200 MGL ir laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų. Pabrėžiame, jog elgesys su gyvūnais dažnu atveju tėra žmonių tarpusavio elgesio provaizdis. Bendra smurto „kultūra“ ypač jautriai atsispindi vaikų ir jaunimo psichikoje. Pasekmės – visuomenėje vis mažėja pagarbos ir atjautos, įsitvirtina vartotojiški santykiai. Žmonės atpranta mylėti. Pradėkime keisti dvasinę visuomenės kultūrą nuo kasdienybės, įskaitant santykius su mažiausiais ir silpniausiais gamtos pasaulio atstovais. Įtvirtinkime atsakomybę.