Populiariausios

Pilnos moksleivių vasaros atostogos

D.K. Adresuota: Lietuvos respublikos seimas

Kreipiuosi į visus moksleivius ir jų tėvus. Pasirašykite peticiją, kad mokslo metų pabaiga baigtųsi gegužės mėnesio pabaigoje, o ne užimtų papildomai dar vieną mėnesį (birželį) . Juk mokslo metai turėtų trukti 9 mėnesius, o atostogos - tris. Nemanau, kad moksleiviams patinka papildomą mėnesį sėdėti mokyklos suole ir nieko naudingo nedaryti... Juk birželio mėnesį prasideda įdomiausios stovyklos ir kitos veiklos, į kurias tikrai dauguma nori vykti, dalyvauti, tačiau negali, nes dar reikia eiti "mokytis" , nemažai mokinių tiesiog "pabėga" ... Taigi, pasirašom visi kas sutinka šią peticiją, kad mokslo metų pabaiga įvyktų gegužės mėn. pabaigoje, galbūt į tai atkreips dėmesį LR Švietimo ministerija.

Nestreikuojančių mokytojų peticija už streikuojančius

Petras Gedvilas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Seimas ir Vyriausybė

Visi, kurie neišdrįsome dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių įsijungti į neterminuotą Mokytojų streiką, pasirašome, kad nepritariame skubotam ir nepavykusiam etatiniam darbo užmokesčio modelio įvedimui. Palaikome streikuojančius Mokytojus ir viešai reikalaujame mus skaičiuoti kaip streikuojančius mokytojus.

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas.

gamtininkas Andrejus Gaidamavičius. Adresuota: LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas. Lietuvoje atsitiko tai, per ką visos Vakarų Europos valstybės perėjo dar praėjusiame amžiuje. Sparti avininkystės plėtra išstūmė laukinius plėšrūnus į Europos pakraščius ir šis procesas vyksta iki šiol. Nuo 2000 metų Lietuvoje auginamų avių padaugėjo penkis kartus ir šiuo metu siekia beveik 200 tūkst. Neapgalvota Vyriausybės parama avininkystės plėtrai lėmė tai, kad avių augintojai susidūrė su rimta produkcijos realizavimo problema. Kaip pastaruoju metu buvo rašoma spaudoje – „Lietuvą okupavo avys, kurių niekam nereikia“. Produkcijos realizavimo problema yra pati mažiausia lyginant su tuo, kaip dėl nedarnaus žemės ūkio nukenčia gamta. Jau turime skaudų pavyzdį, kaip dėl besaikės paramos rapsų auginimui stumbrai išstumiami iš vietų, kur buvo introdukuoti prieš keletą dešimtmečių, kai dar jokių rapsų tose apylinkėse niekas neaugino. Kita nedarnaus žemės ūkio auka – vilkai. Vilkų nuo seno gyvenamosiose teritorijose atsidūrę prastai prižiūrimi avių ir kitų mėsinių galvijų ūkiai kasmet patiria didelių nuostolių, bet vietoje to, kad diegtų patikrintas ir tikrai veikiančias naminių gyvulių apsaugos priemones, gyvulių augintojai reikalauja paprasčiausiai išnaikinti vilkus jų apylinkėse. Dabartinis Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos noras padidinti vilkų sumedžiojimą nuo 60 iki 120 yra ne vilkų populiacijos reguliavimas, o trumparegiškas naikinimas, nes nulemtų vilkų skaičiaus sumažinimą visu trečdaliu (neskaičiuojant to, kiek kiekvienais metais žūva dėl brakonieriavimo ir kitų priežasčių). Nėra jokios kitos medžiojamosios gyvūnų rūšies Lietuvoje (išskyrus šiuo metu dėl maro medžiojamus šernus), kurių būtų leidžiama sumedžioti trečdalį populiacijos ir nėra kitos tokios medžiojamosios rūšies, kuri būtų taip svarbi miškui. Vilkas mokslininkų yra laikomas kertine miško rūšimi. Jo svarba neapsiriboja vien tik „miško sanitaro“ vaidmeniu, kuris visuotinai yra pripažįstamas. Vilkai padeda tinkamai atsikurti šiandien intensyviai kertamiems miškams, nes pakeičia kanopinių žvėrių elgesį taip, kad šie padaro daug mažiau žalos miško jaunuolynams. Lenkijoje, kur vilkai nemedžiojami iš viso, šie plėšrūnai miškininkams sutaupo milijonus zlotų kasmet, kurie būtų išleisti kanopinių žvėrių sunaikintų miško želdinių atkūrimui. Kitose valstybėse kompensacijos už vilkų padarytą žalą mokamos tik tuomet, jei ūkininkas tinkamai prižiūri savo bandą, nepalieka nakčiai jos be jokios apsaugos. Lietuvoje gi kompensacijos išmokamos visais atvejais. Yra avių ūkiai, kurie yra apsitvėrę savo ganyklą tinkamu elektriniu piemeniu, naudoja apsaugai tinkamų veislių šunis ir nepatiria jokios žalos, bet yra ir tokie ūkiai, kurie nė kiek neinvestuoja į savo bandos apsaugą ir tik reikalauja didesnių kompensacijų. Didelė kaltė tame ir pačių savivaldybių, kurios administruoja Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas, skirtas paremti naminių gyvulių apsaugos priemonių įsigijimą, bet rodo labai mažą iniciatyvą. Savivaldybės paramą šių priemonių įsigijimui iki šiol skyrė tik 14 ūkininkų ir tik 11 savivaldybių yra pasitvirtinusios tvarką dėl šių priemonių kompensavimo, nors turėjo tai padaryti prieš kelis metus. Taigi didelė dalis prevencijai skirtų lėšų taip ir lieka nepanaudotos arba išleidžiamos miško želdinių tvėrimui nuo kanopinių žvėrių. Kai paklausi savivaldybės tarnautojų, kodėl jie taip elgiasi, išgirsti atsakymą: „Didinkit medžioklės kvotas, kokios dar apsaugos priemonės?“. Jeigu savivaldybės nesugeba arba nenori padėti ūkininkams, gal Vyriausybė galėtų įsteigti specialų fondą ir visas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas skirstyti ne per savivaldybes, o centralizuotai? Daugelyje ūkių vilkų daroma žala yra pasikartojanti. Yra paskaičiuota, kad 45 ūkiuose susitelkė ketvirtadalis visos vilkų daromos žalos, padarytos 2014-2017 m. laikotarpiu, ir jei savivaldybės būtų parėmusios šiuos ūkius naminių gyvulių apsaugos priemonėmis, valstybė būtų sutaupiusi šimtus tūkstančių eurų, kuriuos dabar išleidžia kompensacijoms. Bet yra pasirinktas kitas kelias – kviesti žiniasklaidą, kelti skandalus, gąsdinti vilkais visuomenę ir reikalauti šių plėšrūnų naikinimo. Nežiūrint kiek ir kur vilkai bus išnaikinti, jų kaimynyste nebus patenkintas nė vienas ūkininkas ir vilkams paprasčiausiais visai neliks vietos Lietuvoje. Dėl intensyvios medžioklės ir taip silpnos vilkų šeimos bus dar labiau išardomos, o likę pavieniai vilkai, negalintys sumedžioti už save stambesnio ir stipresnio laukinio grobio, iš bado eis į ūkininkų sodybas ir taps valkataujantys avių augintojų palydovais. Todėl intensyvesnė vilkų medžioklė nesumažins jų daromos žalos, o padidinti gali. Visa tai naudinga tik medžiotojams, kurių kiekvienas geidžia sumedžioti šią „saugomą“, o iš tiesų niekada Lietuvoje nesaugotą rūšį. Mes sakome, kad taip neturi daugiau tęstis ir valstybės politika turi pasikeisti prisitaikymo prie gamtos linkme vietoje nepatogių rūšių naikinimo. Laukinė gamta yra valstybės, visos visuomenės turtas ir jos likimas negali būti nulemtas vienos tam tikros grupės žmonių. Ūkininkai gyvulius augina ne sau ir mes, būdami jų klientais, norime, kad ir ūkiai klestėtų ir laukinei gamtai būtų Lietuvoje vietos. Tai galima pasiekti tik sugyvenimo su gamta keliu. Nedarnus žemės ūkis neturi daryti žalos gamtai, todėl reikalaujame atšaukti planus didinti vilkų sumedžiojimo kvotą ir išnaudoti visas kitas šiuo metu esančias žalos sumažinimo priemones, kurių pagal dabartinį Vilko apsaugos planą yra net 17. Taip pat reikalaujame netvirtinti naujos redakcijos „vilkų apsaugos“ plano, kuriame iš tiesų tik legalizuojamas jų naikinimas, kai tuo tarpu dėmesys prevencijai, sugyvenimui ir švietimui paliekamas paskutinėje vietose.

PUNIOS ŠILAS - PADĖKITE GELBĖTI!

Ž. Morkvėnas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

LR Vyriausybei Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius PETICIJA Dėl Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją 2019 m. rugpjūčio 1 d., Vilnius Kreipiamės į Jus, prašydami padėti išsaugoti unikalų Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai. Prašome šį kreipimąsi pripažinti peticija LR Peticijų įstatymo nustatyta tvarka. 2019 m. liepos 12 d. raštu Nr. D18-29 Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pateikė pavedimą Valstybinei saugojamų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo gamtinį rezervatą ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinį apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją. 2019 m. liepos 18 d. Valstybinės saugojamų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-97 įgyvendino 2019 m. liepos 12 d. aplinkos ministro pavedimą, nesiūlant ir nenustatant jokių alternatyvių aplinkos apsaugos priemonių. Tai padarius ir nepasiūlius jokių alternatyvių ir ilgalaikių apsaugos sprendimų, Valstybinė miškų urėdija čia ir toliau bus įpareigota vykdyti miškų kirtimus bei organizuoti komercines medžiokles arba šiuos medžioklės plotus parduoti aukcione privačiam medžioklės būreliui. Tiek miško kirtimo darbai, tiek medžioklės Punios šile ekonominiu požiūriu nėra naudingos, tačiau gamtos išsaugojimo požiūriu daroma didelė žala, o visuomenė vietoj vertingos sengirės mato kirtimų suniokotus medynus, rąstų rietuves ir medžiotojų išgąsdintų žvėrių pėdsakus. Nemuno vingyje esantis Punios šilas gamtiniu požiūriu yra vienas vertingiausių Lietuvos ir Europos miško masyvų. Čia iki šiol išlikęs kraštovaizdis su pirmykščių Lietuvos girių bruožais, senoliai medžiai dar mena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus – kai kurie ąžuolai augo dar vykstant Žalgirio mūšiui. Čia sutinkama daugiau nei 100 į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių, daugiau nei 100 saugotinų kertinių miško buveinių, net 78 Europos Bendrijos svarbos natūralios miško buveinės. Mokslininkų vertinimu Punios šilas gamtiniu požiūriu dėl didžiausiame plote išlikusios mažai liestos sengirės ir saugomų rūšių gausos turi išskirtinę vertę tarp kitų Lietuvoje saugomų miško masyvų. Iki aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos 2019 m. liepos 12 d. pavedimo stabdyti Punios šilo rezervato teritorijos plėtrą, jau buvo ankstesnio aplinkos ministro pavedimu, parengti planavimo dokumentai dėl Punios šilo gamtinio rezervato plėtros, kurio plane yra numatyta, jog aplinkinių gyvenviečių gyventojai turėtų neribotas galimybes lankytis, uogauti ir grybauti teritorijoje, visuomenės lankymasis labiausiai tam tinkamose teritorijose taip pat galimas. Planas numato įrengti papildomą infrastruktūrą, netgi pagerinančią sąlygas lankytis šiame unikaliame gamtos kampelyje. Pagal parengtą planą esama draustinio teritorija virstų pirma Lietuvoje tokio pobūdžio saugoma teritorija, kurioje ribojama visa žmogaus ūkinė veikla, bet leidžiamas lankymas didelėje rezervato dalyje, įskaitant leidimą vietiniams gyventojams rinkti uogas, grybauti. Punios šilas yra unikalus ir vertingas būtent todėl, kad ten yra išlikusi natūrali sengirė, kurioje gyvena dešimtys retų rūšių ir kur lankytojai gali pamatyti, kaip atrodo tikras miškas (o ne „prižiūrimas“ parkas). Per milijonus metų miškai puikiai išgyveno ir klestėjo žmonių neprižiūrimi. Vienintelė „priežiūra“, kuri reikalinga miškui – palikti jį ramybėje (kur ūkinė veikla ar bet kokie kirtimai galėtų vykti tik ypatingais atvejais, skatinant buveinės atkūrimą ir su stipraus mokslinio komiteto pritarimu). Būtent tokia apsauga būtina tam, kad išsaugotume visus ekosistemos komponentus, sveikas augalų ir gyvūnų populiacijas ir maksimalų atsparumą įvairiems išoriniams poveikiams. Bet kokia fragmentacija, netgi jei ji vadinama sumaniu „sanitarinių kirtimų“ vardu, ardo ekologinį tinklą vesdama link kritinio taško, kai visa sistema žlunga. Išvirtę medžiai, įrantys stuobriai yra esminė tokios ekosistemos dalis. Tokios įvairovės išsaugojimas yra ypač svarbus šiuo intensyvios klimato kaitos metu, kai visas genetinis potencialas būtinas, kad rūšys ir ištisa ekosistema turėtų galimybę prisitaikyti. Raginame visuomenę būti aktyviai ir išreikšti principingą poziciją ginant viešąjį interesą ir neįkainuojamą Lietuvos gamtos vertybę – Punios šilą, pasirašant šią peticiją, kuria visi bendrai reikalaujame LR Aplinkos ministeriją, ir atsakingą ministrą Kęstutį Mažeiką: - Atnaujinti ir užbaigti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo (specialiojo planavimo) procesą, pradėtą Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo) koregavimo ir planavimo darbų patvirtinimo“; - Įgyvendinti Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją. Pareiškėjas Žymantas Morkvėnas gamtosaugininkas Tel. Nr. +370 (614) 72 597 El. p.: [email protected] Gintaras Varnas teatro režisierius [email protected] Tel.Nr. +370 (698) 81 730

Visų automobilių apmokestinimui - NE!

E.Gasparovičius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Premjeras Andrius Kubilius parlamentarus informavo, kad Vyriausybė ketina nuo kitų metų vidurio apmokestinti visų šalies gyventojų automobilius. Žmonės neturi kaip susimokėti už šildymą, nusipirkti rūbų, brangs akcizai degalams, tai dar ir automobiliams mokestis?! Už ką mokestis?! Už tai, kad važinėjam savo nuosavais automobiliais, kuriuos pirkom už savo uždirbtus pinigų, dar mokestį už tai mokėti?? Na, jau ne. Gerbiamo A. Kubiliaus antikrizinė programa daugiau sukelia nerimo ir išlaidu nei suteikia lengvesnį gyvenimą PAPRASTIEMS Lietuvos gyventojams. Aš sakau NE, o Jūs?!?!

Leiskime B kategoriją turintiems vairuotojams važinėti su motociklu iki 125 cm3!

V. Prunskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos vyriausybė, Lietuvos Respublikos seimas

Tikslas labai aiškus: Norime, kad būtų suteikta galimybė B kategoriją turintiems vairuotojams važinėti motociklu su varikliu iki 125cc. Šalys, kuriose leidžiama eksploatuoti motociklą iki 125cc su B kategorija: Čekija, Italija, Latvija, Estija, Malta, Slovakija, Lenkija, Portugalija, Ispanija, Belgija, Austrija, Prancūzija, Liuksemburgas, D. Britanija. Siūlome visiems vairuotojams, turintiems B kategoriją ir dviejų metų stažą, suteikti ne tik AM, bet ir A1 kategoriją (motociklams iki 125cc). Ką tai išspręstų? 1. Toks sprendimas sutaupytų vairuotojų pinigus ir laiką, nes nereikėtų atskirų motociklo teisių. 2. Taip būtų saugiau. Turint B kategoriją ir norint vairuoti motociklą, nereikėtų laikytis A ar A2 kategorijos teisių, Motociklai iki 125cc dėl savo gabaritų ir galingumo yra puikiai tinkami kasdieniam važinėjimui ir judant kartu su srautu leidžia saugiai jaustis eisme. 3. Žymiai sumažėtų transporto spūstys, nes daugiau vairuotojų pasirinktų lengvasvorį motociklą susisiekimui. Mūsų skaičiavimais vien Vilniuje 2% sumažinus automobilių kiekį (t.y. persėdus ant motociklo), automobilių sumažėtų ~ 8000 vienetų. Pagalvokite, kaip tai pakeistų kasdienį eismą gatvėse. 4. Padėtų spręsti parkavimosi problemas. 5. Pasirinkus motociklą būtų išskiriama žymiai mažiau CO2 ir kitų teršalų ore.

Mes prieš Lietuvos sporto žlugdymą!

A. Petkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Krepšinis. Tai įaugę į mūsų tautos kraują. Tai musu religija. Alaus reklamos draudimas atima mums teisę mėgautis krepšiniu, barams uždirbti papildomai iš krepšinio transliacijų rodymo. Televizijos gauna papildomų pajamų. Mes nesame tokie turtingi, jog galėtumėm sau tai leisti uždrausti! MES REIKALAUJAME PATAISŲ, leidžiančių sporto transliacijų metu reklamuoti silpnuosius alkoholinius gėrimus, nes mes palaikome ir mylime krepšinį. Mes norime palaikyti savo mylimas komandas. Mes už sportą visada: kai dainuojame 3 milijonus, net kai pralaimime. Jūsų širdys akmeninės? Bet tai ne tik krepšinis! JŪS atimate ir „Formulės-1”, UEFA Čempionų lygos, bei daugelio kitų žiūrovų pamėgtų sporto šakų rungtynių tiesiogines transliacijas. Tai mes jus išrinkome, ir Jūs esate mūsų atstovai seime. Tad vykdykite tautos ir visų čia pasirašiusiųjų valią. Už krepšinį Už Lietuvą Už pergales Susisiekti su peticijos autoriumi galite: [email protected]

Lietuvos švietimo darbuotojų reikalavimai

Rūta Andriuškevičienė, Lietuvos mokytojų sąjūdis; Andrius Navickas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Adresuota: LR Prezidentė, LR Seimas, LR Vyriausybė, LR švietimo ir mokslo ministerija

Mes, mokytojai, nebegalime tylėti, nes Lietuvos švietimo sistema seniai nebėra prioritetinė sritis. Nuolatinių reformų pasekmė- nuosekliai prastėjanti ugdymo kokybė. Puiki idėja Lietuvai- paskelbti mokytojo profesiją prestižine iki 2025 m. niekaip nesiderina su Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmais: nuolat pabrėžiamas nepasitikėjimas dirbančiais mokytojais. Švietimo sistema nebeturi atsinaujinančių resursų- jaunų žmonių, kurie norėtų rinktis mokytojo profesiją. Švietimo sistema artėja prie visiško chaoso, todėl mes, būdami atsakingi pieš mūsų visų vaikus, REIKALAUJAME: 1. Stabdyti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio įgyvendinimą nuo 2018 rugsėjo kaip neskaidrų, neparengtą ir nesuderintą su mokytojais bei mokyklų vadovais. 2. Mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelyje turi būti atsižvelgta į šiuos principus: 2.1. Etatą sudaro 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų; 2.2. Etatas gali būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją; 2.3. Valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei. 3. Nuo 2018 09 01 padidinti pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus 20 proc. ir sudaryti aiškų ir nuoseklų atlyginimų kėlimo planą, kad iki 2020 m. jie būtų suvienodinti su vidutine Europos Sąjungos šalių mokytojų alga. 4. Numatyti ne mažiau kaip šešias nekontaktines valandas ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate. 5. Mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse, nurodant konkrečius skaičius ir terminus. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. pradėti mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse: 5.1. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5 – 3 metų grupėse – iki 10 vaikų, 3 – 7 metų grupėse – iki 15 vaikų; 5.2. bendrojo ugdymo mokyklų 1-4 klasėse – iki 22, 5 – 12 klasėse – iki 26 mokinių.    

Atidarykit mur.lt registraciją

onelung. Adresuota: mur.lt administracija

Jau kurį laiką mes stebime kaip lėtai ir kryptingai mūsų mylima svetainė mur.lt nyxta mūsų akyse. Žmonės nebegauna laiškų, nuotraukos komentuojamos vangiai, testai sprendžiami kukliai, nariai IŠSIREGISTRUOJA dėl pabodusios monotonijos. Mes mylim murą ir nenorime, kad jis išvirtų savo sultyse. REIKALAUJAME atidaryti registraciją tokiam laikotarpiui, kad muro populiacija gautų 10-20% šviežio kraujo nuo dabartinio muro narių skaičiaus. Reikia įmest naujų malkų į laužą, nes lix tik pelenai...

Už vaikų pinigų sugrąžinimą!

E.Šidlovska. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Už vaikų pinigus, t.y. už tai, kad mokėtų neturtingų šeimų vaikams po 50lt per mėnesį.