DĖL VĖLINIŲ IR KŪČIŲ PASKELBIMO ŠVENČIŲ DIENOMIS

0 PARAŠAI

Kategorija:

Lietuvoje ypač ryškias tradicijas išlaikė dvi senosios lietuvių kalendorinės šventės – Vėlinės ir Kūčios, kurios iki šiol yra labai svarbios daugumai Lietuvos žmonių. Vis dėlto dar nuo sovietmečio oficialiai tai yra darbo dienos, o Kūčios nėra įrašytos net į atmintinų dienų sąrašą.

[b]Vėlinės[/b] lietuviams nuo seniausių laikų yra labai svarbi mirusiųjų pagerbimo diena, švenčiama lapkričio 2 d. Šios dienos pavadinimas turi gilias šaknis ir etimologiškai tiesiogiai siejasi su vėlių pagerbimu. Vėlinių negali pakeisti atneštinį pavadinimą įgavusi [i]Visų šventųjų[/i] šventė, švenčiama lapkričio 1 d. Istorinių šaltinių duomenimis, mūsų protėviai švęsdavę Vėlines (arba joms analogišką mirusiųjų pagerbimo šventę Ilges) bent porą savaičių. Ir šiais laikais žmonės kapus lanko ne tik lapkričio 1-ąją, bet ir lapkričio 2-ąją, dažnas vyksta į atkampiausias Lietuvos vietas pagerbti savo artimųjų kapų ir susitikti su giminėmis. Tam reikia mažiausiai dviejų laisvadienių, dėl to būtina kaip švenčių dieną įteisinti ne tik lapkričio 1-ąją, bet ir lapkričio 2-ąją – Vėlines, kurios iki šiol turi tik atmintinos dienos statusą. Beje, kai kuriose kitose Europos šalyse (pavyzdžiui, Belgijoje ir Liuksemburge) ši diena taip pat paskelbta laisvadieniu.

[b]Kūčios[/b] pagal lietuvių papročius yra itin svarbi šventė, švenčiama gruodžio 24 d. – tai šeimos santarvės ir pasirengimo Kalėdoms diena. Iki Kūčių stengiamasi grąžinti skolas, su visais susitaikyti, apvalyti ne tik savo dvasią, bet ir kūną (seniau būtinai prieš vakarienę išsiprausdavo pirtyje), gyvenamąją vietą (tai pagrindinis metuose namų tvarkymo ir švarinimo laikas, panašiai elgdavosi tik prieš Velykas). Svarbiausias šventės akcentas – Kūčių vakarienė, į kurią stengiasi susirinkti visa šeima, net toliau išvykusieji jos nariai, prisimenami mirusieji. Iki šiol daugelyje šeimų gyvuoja tradicija ruošti šiai vakarienei ypatingus apeiginius patiekalus, tam tikrą jų skaičių. Toks senas ir gyvybingas Kūčių paprotys išskiria Lietuvą iš kitų šalių, tai yra didžiulė mūsų dvasinio paveldo vertybė, kurią privalome saugoti ir rūpintis jos tęstinumu. Norint tinkamai surengti šventę, reikia daug laiko, todėl nemažai žmonių (ypač moterų) tą dieną oficialiais ar neoficialiais būdais paverčia nedarbo diena. Beje, kai kurios Europos valstybės oficialiai pradeda švęsti kalėdinį laikotarpį jau nuo gruodžio 24 dienos (ir švenčia daugiau kaip 6 dienas), dėl to Lietuvos apsisprendimas paskelbti Kūčias švenčių diena nebūtų išskirtinis.

Siekiant sudaryti sąlygas Lietuvos žmonėms švęsti Vėlines ir Kūčias, siūlome papildyti Darbo kodeksą (Nr. IX-926, Žin., 2002, Nr. 64-2569), o keičiant Vėlinių statusą įvesti ir Atmintinų dienų įstatymo (Nr. VII-397, Žin., 1997, Nr. 67-1672) pataisas. Manome, kad šie įstatymų pakeitimai galėtų įsigalioti jau nuo 2011 m. sausio 1 d.

[b]Darbo kodekso papildymo projekto lyginamasis variantas:
162 straipsnis. Švenčių dienos.[/b]
1. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama šiomis švenčių dienomis:
1) sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną;
2) vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;
3) kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;
4) sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis;
5) gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną;
6) pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną;
7) pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną;
8) birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną;
9) liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;
10) rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną);
[b]11) lapkričio 1-ąją – Visų Šventųjų dieną;
12) lapkričio 2-ąją – Vėlines;[/b]
13) gruodžio 24-ąją – Kūčias
12) 14) gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis.

Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projekto lyginamasis variantas:
1 straipsnis. Atmintinos dienos.
2. Nustatyti šias atmintinas dienas:
51) lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena;
52) 51) lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena;
53) 52) lapkričio 30-oji – Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena;
54) 53) gruodžio 10-oji – Tarptautinė žmogaus teisių diena.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Edita Zla... Tikrai Vėlinės ir Kūčios yra svarbios krikščionių šventės.kurias verta paskelbt nedarbo dienom.Nes reikia ir į kapines nueit,papuošt artimųjų kapus ir Kūčioms pasiruošti.
2 laima ... Kuciu diena ir taip niekas nedirba, tad nereikia iseigines. Pereikit ta diena per miesta, pamatysite pilna zmoniu. Tad, kam ta iseigine, jei ir taip niekas nedirba?
3 IBIS BAB... NE NU JUS TIKRAI..... NIEKO NESUPRATAU KAS CIA PARASYTA BLET ATSIBODO SKAITYT MAZIAU RAIDZIU DARYKIT
4 Jovita Urb... Būtinai UŽ, nes Vėlinės ir Kūčios - pačios svarbiausios dienos metuose, kai visa tauta viena dvasia pabūna su savo brangiais artimaisiais - tiek gyvais, tiek mirusiais.. O gegužės 1 d. galim ir dirbt!
5 f ... As nepasirasau sios peticijos. Ponai, o kada jus dirbsite, jei darysit belekokias dienas sventadieniais? Tai gal dar padarom nedarbo dienomis ir pagoniskas sventes, kurias svente musu proteviai?
6 Rimanta Čiu... tai šeimos vakaras, kai iš visų kampelių į namus pas tėvus susirenka vaikai
7 Alfredas Per... Tokios svarbios kiekvienam krikščioniui šventes turi buti laisvadienis.
8 SANDRA VIL... SITOKIOS SVARBIOS DIENOS TURETU BUTI LAISVOS,BENT JAU VELINES TAI TIKRAI,DAUGUMA IS PO DARBO NESPEJA APLANKYTI ARTIMUJU KAPELIU.
9 S.Šumskytė ... Nemanau,kad pavirsime tinginiais,as uz zmogiskuma,ne vien tik uz materialius dalykus.Pristabdykim bent truputi ta nezmoniska tempa,raskim laiko pabuti ir su artimaisiais.
10 Daiva V.... reiketu panaikinti Jonines ir Zoline o kovo 11 priskirti i atmintinu dienu minejima

Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.

Šilutės aeroklubas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais. Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai. Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių. Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios. Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.

Reikalingas pėsčiųjų ir dviračių takas per Šernų mišką Klaipėdos raj.

Giedrė Žutautė . Adresuota: Klaipėdos rajono savivaldybė

Visiems Žiaukų kaimo, gyventojams,sodininkams ir svečiams kelias nuo Šernų iki Žiaukų k. per Šernų mišką pėsčiųjų ir dviračių takas yra būtinas. Šiandien dienai esant gyvenvietėje daug pastoviai gyvenančių žmonių, srautas miško keliu tapo labai intensyvus. Kelias pakankamai siauras. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvojo rudens, kelio važiuojamąją dalimi žmonės keliauja į darbus ar namo. Vaikai intencyviai važiuoja dviračiais ir į mokyklą ir atgal. Dviratininkų važiuojančių į sodą,namus ar svečius tiesiog apstu. Kaip žinia šiame kelyje jau buvo nevienas skaudus eismo įvykis. Todėl norit apsaugoti ir pėsčiųjų ir dviratininkų ir vairuotojų gyvybę reikalaujame įrengti pėsčiųjų /dviračių taką