Populiariausios 6 psl.
NE - automobilių šviesoms dieną, ESANT GERAM MATOMUMUI:
Važinėjimo su įjungtomis šviesomis praktika parodė, kad: 1. Sunkiau pastebimi pėstieji, dviratininkai, kliūtys, spec. tarnybų automobiliai, motociklai ( kaip žinome, jie lėtai nevažinėja), nes paskęsta šviesų jūroje, sunkiau teisingai įvertinti atstumą, ypač lenkiant. 2. Kuro sąnaudos lengviesiems automobiliams išauga 2-3 %, o spūstyse ir stovint prie šviesoforų – 10-15%. Išauga oro užterštumas - ypač miestuose, nes daug laiko stovima spūstyse ir prie šviesoforų (kuro sąnaudos priklauso tik nuo laiko, o ne nuo nuvažiuoto atstumo ar greičio); 3. Manevruojant, neberodomi posūkiai, magistralėse pastebima tendencija: kad išsiskirtų iš aplinkinių, greitai važiuojantys šviesas išjungia, arba įjungia tolimas ir priešrūkines; 4. Nebeliko būdo paženklinti automobilių, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį: velkančiojo, automobilių kolonų, kurios norėtu būti neperskirtos (laidotuvių, vestuvių, ir kt.) 5. Austrijos parlamentas atšaukė privalomą šviesų naudojimą dieną, kaip nepasiteisinusį ir padidinusį avarijų bei nukentėjusiųjų skaičių. 6. Sutrumpėja lempučių, akumuliatorių tarnavimo laikas, dėl nuolatinio temperatūros poveikio deformuojasi ir apsiblausia plastmasiniai žibintų reflektoriai – pablogėja kelio apšvietimas naktį; 7. Daugelis perdegusias lemputes pakeičia pigiomis ir nekokybiškomis, bet padidinto galingumo – dėl to akinami kiti vairuotojai, perkaista laidai, sutrūkinėja izoliacija, kyla gaisro pavojus. 8. Europos pėsčiųjų asociacijų federacija (Federation of European Pedestrian Associations) pasisakė prieš, nes tai mažina pėsčiųjų saugumą (nors tai įvesta prisidengiant ypač pėsčiųjų saugumu), teršia aplinką. [url=http://ec.europa.eu/transport/roadsafety_library/consultations/drl_20060727/drl_fepa.pdf]http://ec.europa.eu/transport/roadsafety_library/consultations/drl_20060727/drl_fepa.pdf[/url] 9. Labiau pavargsta akys, o tuo pačiu ir patys vairuotojai, sumažėja dėmesys. Austrijos oftalmologų (akių gydytojų) tvirtai nustatyta, jog šviesos dieną ypač neigiamai veikia vyresnio amžiaus žmonių regėjimą. Keletą metų tyrę dieninių šviesų (DRL) poveikį eismui nustatė: DRL pablogina bet kokių tamsesnių objektų-pėsčiųjų, dviratininkų, kliūčių matomumą - bet kuriuo metu - bet kokioje geografinėje vietoje. Atšvaitai ir šviesą atspindinti apranga dieną negali būti „aktyvinta" DRL – todėl dirbantys kelyje tampa mažiau pastebimi šviesų fone.... 10. Priekinius žibintus tikslinga naudoti tiktai blogo matomumo sąlygomis (naktis, aušra, prieblanda, krituliai, rūkas). Tik išimtinis (esant blogam matomumui) tinkamų gerai sureguliuotų dieninių priekinių žibintų (be ryškių šviesų) naudojimas deramoje situacijoje, gali pagerinti vairavimo sąlygas. Visuomeninis judėjimas prieš šviesas dieną Lietuvoje: [url=http://nesviesoms.xz.lt/]http://nesviesoms.xz.lt/[/url] [url=http://nesviesoms.ten.lt]http://nesviesoms.ten.lt[/url]
NE privalomam mokyklos pradžios ankstinimui
Peticija - konstitucinė piliečių teisė tiesiogiai dalyvauti valdant savo šalį. Pasinaudokime šia galimybe ir pasakykime, kad mūsų vaikai turi teisę turėti vaikystę be vadovėlių. Mes, žemiau pasirašiusieji, pasisakome už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, kaip yra dabar, ką valdžia aktyviai siekia pakeisti. Mokyklą leisti lankyti nuo šešerių metų remiantis atskirų tėvų pageidavimu yra puiki galimybė norintiems savo vaikams ankstesnio akademinio ugdymo. Privalomai ankstinti visų Lietuvos vaikų mokyklos lankymą yra nepriimtina, pažeidžia vaikų teises ir jų fizinę bei psichologinę raidą. Reikalaujame: - atsisakyti sumanymo ankstinti privalomą vaikų ugdymą mokyklose nuo šešerių metų. - palikti esamą vaikų priėmimą į Lietuvos mokyklas privalomai nuo septynerių metų ir pasirenkamai nuo šešerių metų. Vietoje mokyklos ankstinimo siūlome gerinti Lietuvos vaikų ugdymo kokybę paprastais, pagrįstais ir efektyviais būdais: - Pasirūpinti geresniu mokinių ir pedagogų skaičiaus santykiu ugdymo įstaigose, kad grupėse/klasėse būtų po 8-12 vaikų vienam pedagogui. - Siekti, kad ugdymo įstaigose vaikai ir pedagogai gerai jaustųsi ir galėtų netrikdomai mokytis ir mokyti bet kurioje Lietuvos mokykloje. Mažiau dėmesio skirti programoms, pažymiams, reitingams, ugdymo įstaigas vertinti pagal vaikų, pedagogų ir tėvų pasitenkinimą. - Siekti, kad pedagogai galėtų daugiau savo darbo laiko skirti tiesiogiai vaikų auklėjimui ir ugdymui per pamokas, pertraukų metu ir po pamokų, o ne ataskaitų rašymui ir įvairių formų pildymui. Rengti pedagogus taip, kad nereikėtų nuolat tikrinti, kad galima būtų pilnai pasitikėti pedagogų darbu. - Šalia vaikų akademinio ugdymo sudaryti sąlygas vaikams pažinti pasaulį per patirtis ugdymo įstaigose ir už jų ribų, būti lauke ir žaisti aktyvius judrius žaidimus pertraukų metu ir po pamokų. Peticijos pagrindimas. Remiantis vaikų raidos psichologijos tyrimais vaikai turi būti ugdomi nuo pat gimimo ir svarbu skatinti tėvus ir pedagogus atsižvelgti į geriausias vaikų ikimokyklinio ugdymo formas – bendravimą, pokalbius, žaidimus, buvimą lauke, gamtoje, galimybes aktyviai judėti, tyrinėti, kurti, pažinti pasaulį, spręsti problemas. Joks formalaus ugdymo ankstinimas nepakeis šių esminių ugdymo formų. Pasaulyje vis daugiau kalbama, kad ankstyvas formalus akademinis ugdymas, mokant per anksti skaityti, skaičiuoti, rašyti, ne padeda tolesniam sėkmingam vaikų ugdymui, bet greičiau trukdo. Toks ugdymas neįgalina vaikų suformuoti adekvačių savireguliacijos, koncentravimosi, bendravimo ir gebėjimo mokytis įgūdžių, nepadeda vaikams išlaikyti mokymosi motyvacijos, susidaryti pasaulio pažinimo būdų. Per anksti koncentruojantis į konkrečias veiklas stabdomas vaiko iniciatyvumas ir kūrybiškumas, vaikai skatinami daugiau klausytis nurodymų ir dirbti su knyga, o ne iniciatyviai tyrinėti pasaulį ir atrasti pasaulio dėsnius per patyrimą. Tai skatina ne tik prastesnį akademinį išsilavinimą vyresnėse klasėse, bet ir silpnesnę psichinę sveikatą. Todėl svarbu nusimanyti vaikų psichologijos ir ugdymo srityje prieš priimant sprendimus, susijusius su vaikais. Mes turime rūpintis vaikyste kaip esminiu žmogaus ir visuomenės gerovės pamatu: gerinti vaikų galimybes saugiai gyventi miestuose, skirti dėmesio tėvų ugdymui, sudaryti geras sąlygas ugdytojams, tėvams ir kitiems, atsakingiems už rūpinimąsi vaikais, priimti vaikams palankius įstatymus. Kylančias problemas turėtume spręsti ten, kur jos yra, t.y., jei žemo socioekonominio statuso šeimų vaikai nepasiekia ugdymo įstaigų – tiesiogiai jiems padėti. Jei baigę mokyklas jaunuoliai neįsilieja į darbo rinką – stiprinti profesinį ugdymą. Sprendimai dėl vaikų gyvenimo ir mūsų visuomenės ateities turėtų būti priimami objektyvių mokslinių tyrimų pagrindu, o ne remiantis statistiniais skaičiais, asmeninėmis patirtimis, politikų užgaidomis ar paviršutinišku atsižvelgimu į kitų šalių praktikas (reikėtų pilnai išsiaiškinti pačias praktikas, jų kilmę ir poveikį bei ilgalaikį efektyvumą). Mūsų visuomenė nusipelnė kokybiškų sprendimų dabar, nes klaidas taisyti yra sunku ir brangu. VšĮ Vaiko psichologijos centras www.MesVaikystei.lt Peticija baigta.
Išgelbėkime Savičiaus gatvę!
2018 10 30 d. Vilniaus savivaldybė svarstys kelių Savičiaus gatvės gyventojų prašymą apriboti visose Savičiaus gatvėje esančiose kavinėse, baruose ir restoranuose prekybos alkoholiu laiką iki 22:00 val. Tai reiškia, kad čia esantys barai ir restoranai tiesiog nebegalės išsilaikyti ir juos teks uždaryti. Dvi vasaras iš eilės kartu su Jumis kūrėme unikalią erdvę ir atmosferą Vilniaus gyventojams ir miesto svečiams - erdvę, kurioje jie galėjo bendrauti, susitikti ir būti kartu. Daugiau nei dvejus metus mes visi stengėmės padaryti Savičiaus gatvę viena gražiausių Vilniaus senamiesčio gatvių: gyvą, “kvėpuojančią" ir patrauklią visiems. Vilniaus savivaldybei priėmus sprendimą apriboti prekybos alkoholiu laiką iki 22:00 val Savičiaus gatvėje, gali būti sukurtas precedentas, kad keli gyventojai gali uždaryti beveik visus jų gatvėje esančius barus ir kavines. Vilnius gali tapti vienintele Europos sostine, kurios centre, Senamiestyje, po 22:00 val įsiviešpatauja ramybė. Ar mums, kaip miestui, tikrai nereikia turistų, tikrai neimponuoja svečių atsiliepimai ir žavėjimasis jaukiu ir europietišku miestu? Ar tikrai mes norime, kad Savičiaus gatvė vėl taptų eiliniu tranzitu - trumpesniu keliu išvažiuoti iš Senamiesčio? Ar tikrai Vilniaus Savičiaus gatvės verslas, išgyvenęs vasaros statybas ir per bendruomeniškumą, kooperavimąsi ir inovatyvias idėjas tėra vertas kelių gyventojų skundų ir uždarymo? Mes prašome jūsų visų palaikymo - jei norite ir toliau džiaugtis gyva Savičiaus gatve, pasirašykite mūsų peticiją. Mes esame ir norime likti kartu! Savičiaus g. barai ir restoranai
My Chemical Romance koncertas Lietuvoje
This petition is intended to all [b]My Chemical Romance[/b] fans, whose want to see them in [u]Lithuania[/u]. Many years we were waiting this band, but now we finally wanted to prove for whole world, that we will try to do everything what is in our power to meet [b]My Chemical Romance[/b] in [b]our[/b] country. So our purposes are: •to gain a lot of voices from Lithuania and other countries. •to turn [b]My Chemical Romance[/b] managers attention to this action. •to get [b]My Chemical Romance[/b] concert in [u]Lithuania[/u]. •to have a good time and emotions. Please, vote for this idea! This action is intended not only for Lithuanian fans, but for all fans, whose will come to the concert. We need [b]YOUR[/b] voice! [img=]http://images.contactmusic.com/images/artist/mychemicalromanceap.jpg[/img] [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=15]Peticijos aptarimas[/url]
„Išsaugokime Vilniaus „atogrąžų džiungles“
Peticija dėl Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijos išsaugojimo Mes, šią peticiją pasirašę piliečiai, reikalaujame, kad vykdant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sujungimą, būtų išsaugota LEU iki šiol priklausiusi vienintelė Vilniuje viešai prieinama oranžerija. Svarstant valstybės biudžetą, LR Seimas nusprendė skirti 91 tūkst. eurų oranžerijos perkėlimui iš Vilniaus į Kauną. Tačiau kaip transportavimas paveiks ypač vertingus, didžiulius augalus? Argi ši suma negalėtų būti skiriama oranžerijos išsaugojimui sostinėje? Norime atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į šio miestui, švietimo bendruomenei ir gamtą vertinantiems gyventojams reikšmingo objekto išsaugojimo svarbą. Joje sukaupta įspūdinga kone 800 skirtingų rūšių augalų kolekcija, kurioje rasite ne tik milžiniškus bananmedžius, palmes, bet ir ypač brangius prieskoninius augalus. Oranžerijoje galima susipažinti su Amerikos, Afrikos, Azijos, Australijos, Europos šiltų rajonų augalais, pamatyti nebūdingas Lietuvos klimatui augalų gyvenimo formas. Tai vieta, kurioje lankosi ne tik sostinės, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojai. Moksleiviai bei studentai čia dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose ir atlieka tiriamuosius darbus. Be to, oranžerija funkcionuoja ir kaip erdvė fotosesijoms. Tikime, kad tikroji pažintis su gamta vyksta per pojūčius, o ne tik per knygas ar kompiuterių ekranus. Daugelis Europos šalių tokią patirtį vertina, didžiuojasi kelis šimtus metų skaičiuojančiomis oranžerijomis ir išnaudoja jas ugdymo procese, tad raginame ir Lietuvą neatsilikti nuo pasaulinės praktikos. Sostinėje, kur telkiasi švietimo institucijos, turi būti išsaugota ši atvira gamtos pažinimo erdvė. Lietuvos žaliųjų partija www.lzp.lt
Peticija prieš studijų kainų kėlimą Šiaulių valstybinėje kolegijoje
Šiaulių valstybines kolegijos studentai susidurė su švietimo nauju įstatymus, kuris yra išleistas kelti studijų kainą tik valstybės finansuojamoms vietoms, o Šiaulių valstybinė kolegija kelia kainas ir studentams, kurie moka už studijas. Studentų netenkina ir mūsų požiūriu pažeidžia stundentų teises. Mūsų kolegijos studentai yra verčiami persirašyti naujas sutartis dėl studijų kainų didinimo. Nors stojant buvo nurodomos kokios studijų kainos bus studijuojamu laikotarpiu. Ir pasirašant sutarti studentai apsvarstė savo galimybės prieš stojant pagal senuosius reikalavimus. O nuo sausio 1 įsigaliosiantis įstatymas, gali atimti galimybė studentams pabaigti aukštąjį išsilavinimą.
Stabdykite Reformatų skvero projekto įgyvendinimą
Prisidėk prie visuomenės sąjūdžio! Reformatų skveras gali tapti lūžio tašku siekiant įtraukti visuomenę į Lietuvos viešųjų erdvių kūrimą VISUOMENINĖ ŽEMĖ IR VISUOMENINĖS LĖŠOS Reformatų skvero žemė – tai visuomeninė žemė. Europos Sąjungos lėšos, skiriamos Reformatų skvero sutvarkymui – tai visuomeninės lėšos. VIEŠOSIOS ERDVĖS TVARKYMO PROJEKTAI TURI BŪTI DERINAMI SU VISUOMENE Pagal Orhuso konvenciją (ratifikuota 2001 m.), kiekviena šalis privalo užtikrinti visuomenės dalyvavimą jau pradiniame viešosios erdvės projekto rengimo etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus ir kai galima užtikrinti veiksmingą visuomenės dalyvavimą. Taip pat ir Europos Sąjunga, kurios lėšomis bus atnaujinamas Reformatų skveras, reikalauja, kad jos remiami projektai būtų derinami su tikslinės grupės atstovais, bendruomene ir kitais suinteresuotais asmenimis, taip užtikrinant skaidrų ir efektyvų lėšų panaudojimą. VISUOMENĖ NEDALYVAVO FORMUOJANT REFORMATŲ SKVERO ATNAUJINIMO PROJEKTO UŽDUOTIS Parko atnaujinimo projektas buvo vykdomas vienašališkai, neatlikus reikalingų archeologinių tyrimų, nepakankamai ir neprofesionaliai remiantis istoriniais šaltiniais, tinkamai neištyrus visuomenės poreikio ir nesuformavus su visuomene suderintos projekto užduoties. Projektui nebuvo skelbtas konkursas. SPRENDIMAI „UŽ UŽDARŲ DURŲ“ Esminiai sprendimai buvo priimti visuomenei nedalyvaujant: · Sprendimas, kuris skvere esantis paveldas yra reikšmingas, o kuris – ne. Reformatų skvero sklype, be Reformatų kapinių ir Šreterių koplytėlės, buvo gausu kitos, projekte nepanaudotos, istorinės medžiagos; · Sprendimas patraukti paminklą Reformacijai iš jam numatytos centrinės vietos; · Sprendimas, kurie istoriniai sluoksniai (ir kokie) privalo būti neišsaugoti; · Esamos skvero architektūros, sukurtos žymių Lietuvos architektų Gedimino Baravyko, Gyčio Ramunio ir Kęstučio Pempės, sunaikinimas; · Savavališkas sprendimas, kuri augmenija yra „perspektyvi“, o kuri – ne, planuojant sunaikinti trečdalį skvero medžių; · Sprendimas riboti miestiečių buvimo skvere laiką, t. y., sprendimas naująjį skverą aptverti ir rakinti nakčiai. PER VĖLU? Vilniaus miesto savivaldybė pakvietė teikti pasiūlymus, kaip patobulinti parko projektą, tik po sutarties su projektą įgyvendinančiais rangovais pasirašymo. Rugpjūčio 9 d. susitikime su visuomene Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis teigė: „Reformatų parko projektą galime keisti tiek, kiek nesikeičia jo esmė“. Tokiu būdu sukuriama dalyvavimo iliuzija, o iš tiesų užkertamas kelias visuomenei keisti „už uždarų durų“ priimtus sprendimus. ATGAL Į PRADŽIĄ – DABAR! Atimant iš visuomenės galimybę dalyvauti priimant esminius sprendimus jai atimama galimybė formuoti viešąją miesto erdvę. Visuomenės lūkesčių neatitinkantis projektas – tai galimai būdas pasipelnyti projekto rengėjams ir statybų rangovams. STABDYKITE PROJEKTO ĮGYVENDINIMĄ Mes, žemiau pasirašiusieji reikalaujame stabdyti projekto „Kultūrinį – istorinį reformacijos paveldą reprezentuojančio Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas“ įgyvendinimo darbus nes nes norime atnaujinto Reformatų skvero kur esama miesto gamtinė aplinka būtų saugoma, kurio architektūrinė koncepcija būtų paremta moksliniais tyrimais, visuomenės lūkesčiais, necenzūruotų istorijos ir būtų aukšto meninio lygio, erdvės. Sustabdžius dabartinio projekto įgyvendinimą reikalaujame atlikti trūkstamus reikalingus sociologinius, archeologinius, architektūros istorijos tyrimus, sudaryti sąlygas konsultacijoms su visuomene ir specialistais, parengti naują projektavimo užduotį ir paskelbti viešą ir skaidrų konkursą architektūriniam projektui, kurio laimėtoją atrenkant dalyvautų specialistai ir visuomenė. Projektas yra įgyvendinamas pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ 07.1.1–CPVA–R–904 priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“. Projektai, finansuojami pagal šią priemonę, turi būti įvykdyti iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Penkeri metai yra pakankamas laiko tarpas tokiam projektui įgyvendinti neprarandant Europos Sąjungos skiriamų lėšų. REFORMATŲ SKVERAS – GALIMYBĖ NAUJAI PRADŽIAI Reikalaujame, kad nuo šiol, tvarkant Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų viešąsias erdves, visuomenės ir specialistų dalyvavimas būtų užtikrintas jau pradiniame viešosios erdvės projekto rengimo etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus ir kai galima užtikrinti veiksmingą visuomenės ir specialistų dalyvavimą.
Dėl tendencingo teisėjavimo tarp Lietuvos ir Ispanijos rinktinių.
Turbūt daugelis krepšinio aistruolių matėte rungtynes tarp Ispanijos ir Lietuvos. Manau, kad daugumai susidarė įspūdis , kad teisėjai teisėjavo tendencingai, o kinų režisieriai nesivargino ginčytinų epizodų net pakartoti. Ką jau kalbėti apie antrojo kėlinuko pabaigą, kai buvo skirtos abejotinos baudos. Taip pat prisiminkime, kad ir ispanai nesusilaukė ir nesportinių pražangų, kurių buvo verti.
Judėjimo meno „Parkour“ aikštelės pastatymas Vilniuje
Lietuvoje, o ypač Vilniuje, yra didelė dalis visuomenės susidomėjusi judėjimo menu „Parkour“ (Toliau - parkūras). Atsižvelgiant į augančių entuziastų norą pradėti mokytis šio judėjimo meno norime patenkinti jų poreikį ir suteikti saugias sąlygas treniruotis su daugiau galimybių, todėl prašome Vilniaus miesto savivaldybės pastatyti parkūro aikštelę Vilniuje. PLAČIAU. Parkūras - judėjimo menas, dažnai apibūdinamas kaip sportas, kurio tikslas kuo greičiau įveikti atstumą nuo taško A iki taško B išnaudojant kelyje pasitaikančias kliūtis. Būtina pabrėžti, kad ši veikla yra daugiau nei sportas, kartu tai kultūra, saviraiškos forma, menas ir gyvenimo būdas viename. Parkūras moko nepasiduoti susiklosčiusioms fiziškai sunkioms aplinkybėms, moko siekti tikslo, kovoti su baimėmis ir puoselėti bendruomenės vertybes. Šis judėjimo menas taip pat unikalus tuo, kad apjungia skirtingas disciplinas, kaip „Breakdance“, „Capoeira“ ar „Tricking“, kurių elementai naudojami parkūre. Šiam judėjimo menui nėra reikalinga speciali įranga, nesvarbus amžius, lytis ar fizinis pasirengimas - kiekvienas treniruojasi pagal savo lygį. Vyraujant tokiai metodikai individai sparčiai progresuoja tiek fiziškai, tiek morališkai, taip pat ugdydami unikalų judėjimo stilių. Parkūro aikštelė - vieta, skirta parkūro atletams, gatvės gimnastams, akrobatams, bei visiems norintiems išbandyti savo jėgas kliūčių ruože. Parkūro aikštelė Lietuvoje prisidėtų prie judėjimo populiarinimo, sudarytų sąlygas saugiai treniruotis pradedantiesiems ar labiau pažengusiems, pritrauktų parkūro atstovus iš įvairų šalių, turistus. Tai būtų susibūrimo vieta ne tik sporto entuziastams, bet ir žmonėms, norintiems susipažinti su parkūru - gyvai pamatyti judesius, sužinoti iš kur šis judėjimo menas kilęs, pažinti kultūrą iš arčiau. Parkūro aikštelė, taip pat, būtų naudojama parkūro bei panašių sporto šakų varžyboms, renginiams, kurių kiekvienais metais vis daugėja. Su kiekvienu renginiu būtų bandoma pritraukti pasaulinio lygio sportininkų iš užsienio. Turint Vilniaus miesto savivaldybės leidimą būtų strategiškai parinkta vieta, kuri atneštų daug naudos Vilniui, taip kaip parkūro aikštelės suteikia naudą kitiems Lietuvos miestams. Lietuvoje Alytus šiais metais sulaukė pirmosios parkūro aikštelės, Kaunas jau pastatė antrąją, Druskininkai, kartu su Klaipėda, taip pat turi po vieną. Norėtume, kad ir sostinėje artimiausiu metu atsirastų vieta, kurioje galima būtų treniruotis, kaip ir kituose miestuose. Taip mes puoselėtume bendruomeniškumą bei tobulėdami garsintume Lietuvą ir jos sostinę Vilnių. Lietuvoje turime kelias parkūro komandas, kurios dalyvauja įvairiuose renginiuose, skatina tuo užsiimti jaunimą, organizuoja renginius ir kartu po truputi garsiną šį judėjimo meną Lietuvoje. Komandos: MAMGROW (savo veiklą pradėjo 2012 metais), Druskininkai Runners (savo veiklą pradėjo 2010 metais) ir TA SK Freerun (savo veiklą pradėjo 2014 metais). Norime smarkiai pabrėžti, kad šiam judėjimo menui reikia sudaryti daugiau sąlygų treniruotis Vilniuje ir prašome kiekvieno neabejingo piliečio prisidėti prie šios iniciatyvos pasirašant peticiją.
Peticija dėl neatidėliotinos apkaltos Daliai Grybauskaitei : dėl vaikų grobimo įstatymo, milijardinės “Independence“ aferos, sužlugdytos Garliavos pedofilijos ir nužudymų bylos, „Snoro“ banko turto užgrobimo, nežabotos korupcijos teismuose ir prokuratūro
Peticija dėl neatidėliotinos apkaltos Daliai Grybauskaitei : dėl vaikų grobimo įstatymo, milijardinės “Independence“ aferos, sužlugdytos Garliavos pedofilijos ir nužudymų bylos, „Snoro“ banko turto užgrobimo, nežabotos korupcijos teismuose ir prokuratūroje Aurimas Drižius Nors iki Dalios Grybauskaitės apgailėtinos kadencijos pabaigos lieka kiek daugiau nei penki mėnesiai, tačiau kasdien aiškėjantys stulbinantys „ekscelencijos“ nusikaltimai Lietuvos Respublikai reikalauja neatidėliotinos prezidentės apkaltos. Pagrindiniai punktai, kodėl Dalia Grybauskaitė turi būti nedelsiant pašalinta iš prezidento pareigų: 1. Dalia Grybauskaitė dar 2017 m. sausio 9 d. pateikė Seimui Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriame numatė, kas tai yra smurtas prieš vaiką : "Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai“. Pagal šį Dalios Grybauskaitės sugalvotą naują formuluotę (smurtu prieš vaiką laikomas ir "psichologinis poveikis") vaikus galima atimti iš absoliučiai visų Lietuvos šeimų - nes mamos kasdien sako savo vaikams : "nusiplauk rankas", 'ateik valgyti", "eik miegoti" ir taip daro vaikas psichologinį poveikį, pagal Dalią Grybauskaitę, smurtauja prieš vaikus. Įsigaliojus šiam įstatymui, iš Lietuvos šeimų, neoficialiais duomenimis, per kelis mėnesius buvo atimta virš 1000 vaikų – absoliučioje daugumoje atvejų visiškai be jokio pagrindo ar priežasties. Koks šių atimtų vaikų likimas – nežinoma, tačiau aišku, kad įstatymo autorės tikslas – griauti Lietuvos valstybę iš vidaus, griaunant šeimas, atiminėjant vaikus sunaikinti paskutines žmonių viltis, kad šioje šalyje dar įmanoma gyventi. 2. Įgyvendinta milijardinė vadinamoji „Independence“ afera. Nors su kaimynine Latvija ir Estija dar 2009 m. buvo sutarta, kad regioninis suskystintų gamtinių dujų terminalas bus statomas Rygoje, o elektros kabelis į Švediją tiesiamas per Klaipėdą, tačiau Dalios Grybauskaitės iniciatyva 2012 m. buvo labai staiga pradėtas statyti „SGD terminalas Klaipėdoje. Galiausiai paskelbtas konkursas SGD laivo pirkimui, tačiau vietoj pirkimo tas laivas buvo išsinuomotas dešimčiai metų, mokant kasdien po 165,55 tūkst. Eurų. Pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su „Hoegh LNG“ Lietuva už SGD laivo nuomą per dieną moka apie 168,55 tūkst. eurų, per metus – 61,446 mln. eurų, o per 10 metų sumokės apie 614,465 mln. eurų. Nors pačios SGD laivo kaina – tik apie 250 mln. dolerių, tačiau Dalios Grybauskaitės iniciatyva buvo pasirašyta nuomos sutartis didžiuliam laivui, kurio pajėgumų Lietuvos rinkai tikrai per daug. Kadangi Latvija ir Estija atsisakė pirkti dujas iš „Independence“, visos šios aferos išlaidos buvo padalintos Lietuvos vartotojams, pavadinant šios aferos kaštus „saugumo dedamąja“. Išlaidos „Independence“ yra įtrauktos į elektros ir šilumos kainą vartotojams, didžiausią naštą už SGD terminalo išlaikymą užkrauta AB „Achemai“, kuri neatlaiko šios naštos ir skelbia apie ketinimus nutraukti veiklą, palikdama be darbo 4,5 tūkst. Įmonės darbuotojų, o kartu – bado mirčiai ir visą Jonavos miestą. Vietoj to, kad nedelsiant nutraukti sutartį dėl „Independence“ nuomos kaip visiškai nusikalstamos, „valstiečių“ dominuojamas Seimas ketina skolintis dar 300 mln. eurų tam, kad išpirkti SGD laivą. Primename, kad apgauti latviai ir estai užblokavo Lietuvos bandymus paversti „Independence“ regioniniu projektu ir gauti ES paramą – vietoj to kaimyninės šalis nutarė tiesti dujotiekį į Suomiją, kuriam gavo ES paramą. Tai paskutinis vinis į „Independence“ karstą. Viso ši afera Lietuvos žmonėms kainuos daugiau nei milijardą eurų – afera pridengta jau seniai girdėtu lozungu „rusai puola“ ir „energetinė nepriklausomybė“ 3. Kruvinoji Garliavos pedofilijos byla. Kai Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė ir jos brolis pradėjo kovą dėl prievartautos Deimantės Kedytės, niekas nesitikėjo, kad ši istorija sukels tiek daug skausmo ir apnuogins visą Lietuvos „teisinę sistemą“. Primename, kad iki šiol neišaiškinta, kas nužudė Drąsių Kedį, Joną Furmanavičių, Andrių Ūsą, Violetą Naruševičienę ir dar daug atsitiktinių žmonių, šios istorijos liudininkų. Prokuratūros pasakos apie tai, kad D.Kedys „užspringo žolės lapu“, o A.Ūsas „paskendo baloje“ kelia tik šypseną – akivaizdu, kad prokuratūra dalyvauja šiuose nusikaltimuose. Nors net keturios psichologinės ekspertizės patvirtino, kad mergaitė nemeluoja pasakodama apie prievartavimus, tačiau galiausiai buvo apkaltintos šios istorijos aukos. N.Venckienė jau metai laikoma Čikagos kalėjime, apkaltinus ją nebūtais nusikaltimais – tai, ko vertas lietuviškas „teismas“, dar kartą įrodė Vilniaus apygardos teismas, nuteisęs mergaitę močiutę už anūkės „lytinį priekabiavimą“. Tai, kad močiutė „lytiškai priekabiautų“ prie savo mylimos anūkės – dar negirdėtas dalykas, tokiems kaltinimams pritrūko fantazijos net Stalino NKVDistai. Tačiau Lietuvos teismas vykdo tautos genocidą ir daro tai pagal Dalios Grybauskaitės nurodymą. Kuo čia dėta prezidentė? Atsakau – net generalinis prokuroras A.Valantinas tik po susitikimo su prezidente paskelbė, kad A.Ūsas bus apkaltintas „priekabiavimu“. T.y. toks sprendimas buvo priimtas ne savarankiškai prokuroro, tačiau pokalbyje su prezidente, ir paskelbtas tik po D.Grybauskaitės pritarimo. Tai, kad prezidentūros patarėjai skambinėjo Vilniaus savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnybai ir reikalavo, kad N.Venckienė būtų nušalinta nuo atstovavimo Deimantei Kedytei, patvirtino ir tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas. 4. „Snoro“ ir Ūkio bankų užgrobimai. Tai itin brangiai Lietuvos valstybei kainavusi bankų užgrobimo operacija – puikiai veikiantis „Snoras“ buvo užgrobtas, jam paskelbtas bankrotas, o 8 mlrd. Litų vertės banko turtas pagrobtas ir pasidalintas banko administratorių, darant itin sunkius nusikaltimus – kur tie milijardai iškeliavo – atsakymą geriausiai žino ta pati Dalia Grybauskaitė, kurios kabinete ir buvo suplanuotas banko užgrobimas. Kaip žinia, Seimas bandė ištirti „Snoro“ užgrobimą, ir patvirtino laikinosios komisijos išvadą, kad „Lietuvos bankas nepateikė jokių įrodymų, kad „Snorui“ buvo nustatytas kapitalo trūkumas“. Banko savininkai pabėgo, ir neaišku, kuo baigsis jų pastangos bylinėtis su Lietuva dėl žalos atlyginimo – bet kuriuo atveju, nuostoliai Lietuvos biudžetui milijardiniai, kadangi išgrobstyto banko įsipareigojimus vėl padengė Lietuvos biudžetas skolintais pinigais. 5. Visiškai korumpuota teismų ir prokuratūros sistema. Tai, kad Lietuvoje neliko savarankiškai veikiančių nepriklausomų teismų ir prokuratūros, parodo ir jau paminėtos istorijos. Tačiau prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės valstybės paslapties nutekinimo byla įrodė, kad teismai visiškai priklausomi nuo prezidentės. Nors teismui buvo pateikti net vaizdo įrašai, kaip D.Ulbinaitė kopijuoja valstybės paslaptį, vėliau skambina žurnalistei, prašo ją atvykti, susitinka ir perduoda jai minėtą dokumentą – po šio įvykio spauda paviešino minėtą valstybės paslaptį – visa Lietuvos „teisų“ sistema, įskaitant ir Aukščiausiąjį teismą – nusprendė, kad minėti įrodymai „nieko neįrodo“. Visi šie neišaiškinti nusikaltimai ir aferos yra didžiulės kraujuojančios žaizdos Lietuvos gyvenime, ir bet kokie „valstiečių“ bandymai tas žaizdas pagydyti PVM lengvatomis malkomis atrodo komiškai. Neišsprendus šių problemų – mafijai, o ne įstatymui tarnaujančių teismų ir prokuratūros sistemos išvalymo, patraukiant nusikaltėlius atsakomybėn, neįmanomi jokie žingsniai į priekį. Tačiau tam, kad sustabdyti šiuos nusikaltimus, būtina kuo skubiau skelbti apkaltą Daliai Grybauskaitei. Nes aišku, kad per likusį kadencijos laiką ji bandys paslėpti šių nusikaltimų galus, palikti aukštuose pareigose jai ištikimus žmones. Neatidėliotina apkalta Daliai Grybauskaitei – būtina sąlyga Lietuvai išsivaduojant iš šio mafijinio režimo. Aurimas Drižius „Laisvo laikraščio“ redaktorius