Populiariausios 6 psl.
Šalin rankas nuo gyventojų skiriamos paramos
Seime svarstomi įstatymų projektai, kuriais siūloma nuo 2020 m. sumažinti gyventojų paramai skiriamo GPM mokesčio dydį. Valdantieji motyvuoja tuo, jog dėl numatomo bruto darbo užmokesčio indeksavimo 2020 metais pervedamas gyventojų pajamų mokestis paramos gavėjams neva apie 17,5 mln. eurų sumažintų valstybės biudžeto pajamas. Jokių paskaičiavimų, kaip ši suma gauta nei iš projektų rengėjų, nei iš Finansų ministerijos nepavyko gauti. Siekiama, kad asmenims, turintiems teisę gauti paramą pagal Labdaros ir paramos įstatymą, mokesčio dydis mažėtų nuo 2 iki 1,2 procento; profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams – nuo 1 iki 0,6 procento. Mes, nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos esame nusivylę, kad tokiu svarbiu mūsų išgyvenimo klausimu nebuvo tariamasi su mumis, juolab kad didžiulį pasitikėjimą rinkimuose valdantieji gavo būtent už jų pažadus didžiausią dėmesį skirti jautriausioms socialinėms grupėms. O dabar matome, kad dėl ydingos mokesčių reformos, kuri užuot papildžiusi valstybės biudžetą jį dar labiau nuskurdino, dabar turime kentėti visi, kuriems ir taip nelengva. Tuos darbus, kurių nepadaro valstybė, turime atlikti mes, NVO, profesinės sąjungos, o užėjus kalbai apie biudžeto išlaidas, iš karto atsiduriame pirmi eilėje. Ne mes turime kamšyti skyles. Nuo 2004 m. Lietuvos gyventojai turi teisę pasirinkti, kam paskirti dalį savo mokesčių. Ne visi tuo pasinaudoja, didelė dalis tam skirtinų lėšų kasmet lieka šalies biudžete. Reikalaujame, kad mokesčio dydis procentais, gyventojų skiriamas organizacijoms, turinčioms teisę į paramą, nebūtų keičiamas.
Už normalius mokslo metus!
Sveiki, manau visi mokiniai suprantame, kad artėja vasara ir nebesinori sėdėti mokyklos soluose kai lauke +30, o klasėse siekia beveik +40, visi kaistame ir greičiau laukiame kada pasibaigs pamokos. Kai tokia temperatūra viduje turėtu sutrumpinti pamokas, bet kai kurios mokyklos to nedaro ir vaikai turi aėdėti visas pamokas ir kaisti. O ką gi veikiame per tą laiką? Sėdime arba kažką kartojame. Seimo nariai ten sėdi savo kabinetuose su kondicionieriais ir galvoja, kad visur taip gerai kaip jiems, bet NE! Mokiniai irgi žmonės ir nori senųjų vasaros 3 mėnesių atostogų, žiemos (kalėdų) ir pavasario (vėlykų) po 2 savaites! Prašau dalintis šia peticija su kitais, kad mus išgirstu ir sugražintu senas atostogas!!
Lietuva turi suteikti Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą / Help Romuva in our effort to be recognized as an official religion in Lithuania
Lietuva turi suteikti Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ (toliau – Romuva), kuri nuo 1967 m. skiria visas pajėgas lietuvių tapatybės stiprinimui, dar 2017 m. teisės aktais nustatyta tvarka pateikė Teisingumo ministerijai prašymą suteikti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą tikėdama, kad Lietuva jau pribrendo tam, jog būtų įvykdytas istorinis teisingumas ir atiduota pagarba visiems tiems, kurie atnešė senąjį baltų tikėjimą iki šių laikų. Demokratiją mūsų šalyje užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 26 straipsnis pripažįsta žmogaus laisvę išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis nustato, kad religinė bendrija valstybės pripažįstama kaip kultūrinio, socialinio ir dvasinio palikimo dalis, o jos mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai, bendrija turi visuomenės palaikymą ir praeina 25 metai nuo bendrijos pirminės registracijos Lietuvos Respublikoje. Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad Romuva visas šias Įstatyme nustatytas sąlygas atitinka. Nepaisant to, 2019 m. birželio 27 d. Seime vos šešių balsų persvara buvo priimtas sprendimas nesuteikti Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso. Balsavimo rezultatus neabejotinai nulėmė ne tik išvakarėse Seimo nariams išplatintas kitos religijos atstovo (Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo G. Grušo) beprecedentinis priešiškas laiškas, bet ir Seimo narių pasisakymai, kurstantys religinę nesantaiką ir skleidžiantys šmeižtą apie Romuvą, be jokių įrodymų apkaltinant ją netgi ryšiais su KGB ir Kremliumi. Religinės nesantaikos kurstymą ir šmeižto skleidimą draudžia Lietuvos Konstitucija ir kiti teisės aktai, todėl kelia abejonių minėto Seimo sprendimo teisėtumas. Tai pabrėžė ir Europos etninių religijų kongreso (ECER) prezidentas Andrasas Korbanas-Arthenas viešai pareikšdamas nuomonę, kad Seimo sprendimas, paveiktas stipraus Romos katalikų bažnyčios spaudimo, reiškia ne tik didžiulį Lietuvos Konstitucijos pažeidimą, bet ir prieštarauja Europos sąjungos pamatinių teisių chartijai bei Jungtinių tautų visuotinių žmogaus teisių deklaracijai. Tuo remiantis, mes nesutinkame su Seimo sprendimu ir reikalaujame jį nedelsiant persvarstyti, kad būtų suteiktas valstybės pripažinimas Baltų religinei bendrijai „Romuva“ laikantis Lietuvos Respublikos religinių bendrijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių teisės aktų. - - - - - Help Romuva in our effort to be recognized as an official religion in Lithuania The religious community of ancient Baltic faith “Romuva”, giving all efforts for the strengthening of Lithuanian identity since 1967, in 2017 appealed to the state in order to be accepted as a recognized religious community in hopes that Lithuania is ready for historical justice and for deference to those that carried the ancient Baltic faith into our times. The Constitution of the Republic of Lithuania guarantees the democracy in our country, and in the 26th article it affirms the religious freedom of faith and expression. The 6th article on religious communities states that a religious community is to be recognized by the state as a cultural, social and spiritual heritage if its teaching does not contradict the laws and moral values of the Republic of Lithuania, if the community has the support of society, and if it has been active for 25 years since its initial registration. The Ministry of Justice gave a verdict that Romuva fulfills all of the requirements above. In spite of that, on June 27th 2019 the parliament (Seimas), by a margin of 6 votes, arrived at a decision not to give the status of a recognized religious community to Romuva. The results of the vote were indubitably influenced and led astray not only by a hostile letter of a representative of another religion (the head of the Lithuanian conference of bishops, G. Grušas), but also by statements of some members of the parliament which induced religious enmity and slandered and accused Romuva, without any evidence, of having connections with the KGB and the Kremlin. The legitimacy of the decision of the Seimas is questionable, since the instigation of religious enmity and the spread of slander is prohibited by the Constitution of Lithuania and other juridical acts. This point has been stressed by the president of the European Congress of Ethnic Religions (ECER), Andras Corban-Arthen, who argued in his public letter that “the decision by the Seimas, under strong pressure from the Roman Catholic church, represents not only a gross violation of the Lithuanian Constitution, but also contravenes important treaties and agreements such as the Charter of Fundamental Rights of the European Union and the United Nations’ Universal Declaration of Human Rights“. On these grounds, we do not comply with the decision of the Seimas and we demand that it uphold the Constitution of the Republic of Lithuania and other international juridical acts, according to which Romuva must be accepted by the state as an officially-recognized religious community.
Dėl automobilių atvežtų iš JAV registravimo supaprastinimo
Susidaro įspūdis, kad Lietuvos automobilių parke – vien naujos mašinos, todėl mūsų valdžios vyrai (ypač tie, kurie dirba Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje) siekia visiškai uždrausti transporto priemonių, įvežamų iš trečiųjų šalių (taip pat ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų) registravimą, įvesdami vis naujus ir vis absurdiškesnius reikalavimus ( žibintai būtinai turi būti sertifikuoti Europoj ir turėtų „E“ ženklą, net stabdžių sistemą pakeisti). Kiekvienas reikalavimas turi būti logiškai pagrįstas, tačiau minėta inspekcija jokių kitų argumentų, išskyrus nuorodą į Europos Sąjungos direktyvas ( kurias, beje, galima perkelti į Lietuvos teisės aktus, bet galima ir nedaryti to) ir importuojamų automobilių nesaugumą nepateikia... Karo keliuose tema pastaruoju metu yra tapusi populiari, net išnaudojama savanaudiškais tikslais. Taip, mūsų šalyje kiekvieną dieną įvyksta bent po kelias kraupias avarijas, tačiau ar dėl to kalti mūsų keliais riedantys amerikietiški automobiliai? Kiekvieną dieną avarijose žūsta žmonės, bet tai atsitinka dėl to, kad mes važinėjame senais automobiliais, kuriuose neįmontuotos saugos pagalvės. Dėl šio liūdno fakto reikia kaltinti beprotišką greitį ir išgėrusius vairuotojus, o ne iš JAV įvežtas mašinas. Todėl šios peticijos tikslas surinkti kuo daugiau asmenų parašų, kad mus visus išgirstų, kad nepanaikintų mums, Lietuvos pilieciams, teisės rinktis su kokia transporto priemone mes norime važinėti. Kad priimdami įvairius draudimus, nepažeistų Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo, kuriame teigiama: "Šio įstatymo tikslas - saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje" [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=111]Peticijos aptarimas[/url]
Neleiskime seimui įteisinti religinio gyvūnų žudymo
Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacija ragina Lietuvos Parlamentą nepritarti Seimo narių siūlomam Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimui, kuriuo norima atverti kelią masiniam gyvūnų skerdimui jų neapsvaiginus, laikantis tam tikrų metodų, kokių reikalauja religinės apeigos. Tokiu būdu tūkstančiai gyvūnai būtų palikti mirti kančiose, kol jie mirtinai ir skausmingai nukraujuos. Nuo š. m. sausio 1 d. galiojantis Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas draudžia religinį ūkinių gyvulių skerdimo būdą, kai neapsvaigintiems gyvuliams perrėžiamos gerklės ir laukiama, kol jie nukraujuos. „Nuoširdžiai tikimės, kad Lietuvos piliečiai mus palaikys ir Lietuvos Parlamentas toliau laikysis aukštesnio gyvūnų apsaugos siekio. Nes šis pasiūlymas leisti gyvulių skerdimą be apsvaiginimo yra atgalinis žingsnis siekiant aukštesnių gyvūnų apsaugos standartų Lietuvoje, kuris negali būti pateisinamas nei religinėmis, nei ekonominėmis priežastimis. Gyvūnų skerdimas skerdyklose yra siaubinga patirtis gyvūnams. Procesas dažnai vyksta besisukančiose kabyklose, ant kurių gyvuliai kabinami žemyn galva ir paliekami nukraujuoti didžiulėse kančiose ir skausme, prieš tai perpjaunant jiems gerkles. Dažnai visą tai stebi šalia skerdimui laikomi kiti gyvi gyvuliai. Skerdimo metu gyvūnams suteikiamo skausmo ir kančių gali būti lengvai išvengta prieš tai juos apsvaiginus, kas yra šiai dienai jau įtvirtinta Lietuvos gyvūnų apsaugos įstatyme“, - sakė Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacijos direktorė Brigita Kymantaitė. Galvijai, avys ir ožkos yra rūšys, kurioms daugiausia taikoma religinė skerdimo procedūra. ES Tarybos reglamentas nurodo, kad skerdžiant neapsvaigintus gyvūnus pagal religinius papročius reikia tiksliai perpjauti jiems gerklę aštriu peiliu, kad gyvūnai kuo mažiau kentėtų. Po to, kai jiems perpjaunama gerklė, gali būti lėčiau nuleidžiamas kraujas ir dėl to gali būti prailginamos nebūtinos kančios. Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija skatina Lietuvos piliečius pasirašyti peticiją ir parodyti atjautą bei gailestį gyvūnams Laikas leisti Lietuvos tautai ne sukti laikrodį atgal, bet parodyti atjautą ir gailestį gyvūnams. http://www.youtube.com/watch?v=EvH8rz7QwZM
Už kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimą
Kultūros lauko bendruomenė yra nusivylusi derybomis su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir kitomis valdžios institucijomis dėl kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2019 metais. Nors deklaruojama, kad kultūra yra prioritetas ir pirmąkart Nepriklausomos Lietuvos istorijoje Lietuvos Respublikos Seime veikia Kultūros komitetas, deja, didesnio dėmesio kultūra ir jos žmonės taip ir nesulaukė. Nevykdomas ir Lietuvos Respublikos XVII Vyriausybės programos pažadas suvienodinti kultūros ir švietimo sektorių atlyginimų vidurkius. 2017 m. Lietuvoje kultūros srities darbuotojų vidutinis darbo užmokestis buvo 593 eurai atskaičius mokesčius, kai tuo pačiu laikotarpiu šalies vidurkis – 747 eurai po mokesčių. Atlyginimai kultūros ir meno darbuotojams nedidinti nuo 2016 metų ir yra mažiausi visame viešajame sektoriuje Lietuvoje, o vidutinis kultūros srities darbuotojų darbo užmokestis yra trečias mažiausias visoje Europos Sąjungoje. Nesprendžiama darbo užmokesčio didinimo problema sąlygoja nuolatinį kultūros darbuotojų skaičiaus mažėjimą (nuo 13,5 tūkst. 2014 m. iki 13,3 tūkst. 2017 m.), formuoja kitas sudėtingas kultūros lauko situacijas: kultūros įstaigose regionuose ima trūkti profesionalių darbuotojų, neatvyksta dirbti jauni, įgiję kultūros ar meno srities išsilavinimą specialistai, o tai neišvengiamai įtakoja kultūros paslaugų kokybę. Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas kreipėsi į visas valdžios institucijas: Seimo komitetus, susitiko su Ministru Pirmininku, inicijavo Kultūros ministerijoje darbo grupės sukūrimą dėl darbo užmokesčio didinimo programos parengimo, prašė 2019 metų biudžete numatyti 30 mln. eurų ir nuo 2019 m. sausio 1 d. kiekvienam kultūros darbuotojui padidinti atlyginimą vidutiniškai 150 eurų. Deja, Kultūros ministerija (LR Vyriausybės kanceliarijos 2018 m. birželio 27 d. pasitarimo pas Ministrą pirmininką protokoliniu sprendimu) 2019 metais pasiūlė tik 3,5 mln. eurų, t.y. vidutiniškai 21 euru padidinti kiekvieno kultūros darbuotojo atlyginimą. Todėl Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos Kultūros komitetas, atstovaujantis profesinių sąjungų nacionalines organizacijas, kultūros įstaigų nacionalines organizacijas (sąrašas pridedamas), kreipiasi į LR Vyriausybę, LR Seimą ir LR Prezidentę, dar kartą ragindamas atkreipti dėmesį į kultūros srities darbuotojų problemas ir reikalaudamas 2019 metų biudžete numatyti 30 mln. eurų kultūros įstaigų darbuotojų atlyginimams didinti. Deklaracijų laikas baigėsi:kultūros darbuotojai nori gyventi oriai. Kultūros komiteto atstovaujamos institucijos: Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija Asociacija Kultūros savivaldos kolegija Klaipėdos muzikinio teatro profesinė sąjunga Lietuvos muziejų asociacija Lietuvos aktorių profesinė sąjunga „Lietuvos aktorių gildija“ Lietuvos bibliotekininkų draugija Lietuvos kultūros centrų asociacija Lietuvos kultūros darbuotojų profesinės sąjunga Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos profsąjunga (paslaugų sfera) Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjunga Lietuvos savivaldybių asociacija Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorių profesinės sąjunga Savivaldybių muziejų bendrija, asociacija Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija
Menkių mėgėjiškos žvejybos draudimui Baltijos jūroje - Ne!
Nuo 2020 m. sausio 1 d. siūloma uždrausti menkių mėgėjišką žvejybą Baltijos jūroje dėl šios žuvies išteklių mažėjimo. Manau, mėgėjiška žvejyba neįtakoja šios žuvies rūšies nykimo. Tai verslinės žvejybos pasekmės.
Dėl Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos šalinimo iš pareigų
1. Prieš tapdamas ministru Aurelijus Veryga pats teikė duomenis Pasaulio Sveikatos Organizacijai apie alkoholio suvartojimą Lietuvoje. Galimai neteisingi duomenys lietuvius pavertė labiausiai geriančia tauta pasaulyje, dėl ko galimai buvo pažeistas Baudžiamasis Kodeksas. Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas pateikė melagingus parodymus būdamas ekspertu ar specialistu, pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. (https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/prie-lietuva-girtuokliu-salimi-pavertusiu-pso-duomenu-ranka-prikiso-ir-a-veryga.d?id=74913564 ) Tuo tarpu tapęs ministru, apribojo žmonių teisę rinktis savarankiškai kada ir kiek alkoholio jis gali nusipirkti. Negana to, žmogui apsisprendusiam atsikratyti priklausomybės, uždraudė kodavimą nuo alkoholio. (https://sveikata.lrytas.lt/ligos-ir-gydymas/2018/03/12/news/tauta-griebiasi-uz-galvos-aurelijus-veryga-uzdraude-dar-viena-dalyka-5111907/ ). 2. Aurelijaus Verygos sprendimas uždrausti gardinti maisto patiekalus druska ir cukrumi, neduoti pieno, medaus, kitų maisto produktų ugdymo įstaigose, verčia mūsų vaikus visą dieną likti alkanais, nes maistas neskanus ir vaikai jo nevalgo, maistas išmetamas kibirais, o vaikai grįžę namo, dažniausiai, net persivalgo, tai toli gražu ne gerina, bet kaip tik gadina sveikatą mūsų vaikams. 3.Paskutinė sveikatos apsaugos ministro iniciatyva patraukti baudžiamojon atsakomybėn pilietišką žmogų privertė sukurti šią peticiją, kuomet žmogus atskleidęs elektroninės sveikatos sistemos trūkumus, dabar yra persekiojamas ir gąsdinama laisvės atėmimu, taip pažeidžiant Lietuvos respublikos konstitucijos 33 straipsnį: Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką. Piliečiams laiduojama peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas. 4. Sveikatos apsaugos ministerijos planuojama regioninių ligoninių reforma siekiama dar labiau atitolinti sveikatos paslaugas nuo visuomenės, taip padidinant didesnio mirtingumo tikimybę, prieš pacientui gaunant reikiamą medicininę pagalbą. Tokiai reformai nėra paruošta ir Lietuvos Respublikos kelių kokybė. (https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/970260/paviesinus-ligoniniu-mirtininkiu-sarasa-prabilo-kas-buvo-nuslepta ). Dėl Lietuvos Respublikos teisės bei Konstitucijos pažeidimų, visi pasirašiusieji šią peticiją siūlome šalinti iš ministro pareigų Aurelijų Verygą.
Peticija dėl valstybės finansuojamų rezidentūros vietų
Remiantis LR Vyriausybės nutarimo projektu dėl valstybės finansuojamų pirmosios ir antrosios pakopos, ir vientisųjų studijų vietų, į kurias 2019 m. bus priimami studentai, pastebime, kad planuojama priimti apie 60 studentų mažiau į valstybės finansuojamas rezidentūros studijas. Prašome: 1. Taip drastiškai nemažinti valstybės finansuojamų rezidentūros vietų, nes taip pažeidžiamas teisėtas studentų lūkestis studijas tęsti rezidentūroje, kuri yra neatsiejama gydytojo specialisto ruošimo dalis. 2. Sukurti aiškią, kriterijais paremtą, specialistų poreikio apskaičiavimo modelį. Pagal šį modelį sudaryti rezidentūros vietų sąrašą 5-eriems metams į priekį, jį nuolatos peržiūrėti ir užtikrinti jo viešumą.
Dėl gyvūnų nuodijimo graužikų nuodais ir kitokiomis priemonėmis
Pastaruoju metu viešumoje pastebima vis daugiau nutikimų, kai šeimininkų augintiniai apsinuodija specialiai tam paruoštais "skanėstais", kurių sudėtyje yra graužikų nuodų arba kitokių kenksmingų gyvūnams medžiagų. Dažniausiai piktavališkai besielgiančių ir viešose vietose tokius ruošinius paliekančių žmonių naudojami graužikų nuodai, kadangi jie lengvai prieinami daugumoje populiariausių prekybos vietų. Šia peticija siekiame atkreipti dėmesį ir paskatinti įvesti kontrolę tokiems kenksmingiems produktams kaip graužikų nuodai ir kitoms panašaus pobūdžio ir vartojimo cheminėms medžiagoms, kadangi šiuo momentu labai sunku arba neįmanoma susekti asmenis, žiauriai besielgiančius su kitų žmonių naminiais gyvūnais, bei priversti juos prisiimti atsakomybę už šiuos poelgius bei netektis ir patirtus nuostolius gyvūnų šeimininkams. Taip pat rekomenduojame pasitelkti šias priemones siekiams išpildyti: 1) Uždrausti prekybą graužikų nuodais ir kitokiomis panašios paskirties priemonėmis bendros paskirties prekybos centruose; 2) Suteikti leidimą prekiauti graužikų nuodais bei kitomis panašios paskirties priemonėmis tik specializuotose veterinarijos ar sanitarijos parduotuvėse; 3) Reguliuoti prekybą graužikų nuodais bei kitomis panašios paskirties priemonėmis tik su išduodamais leidimais, po to, kai asmuo yra registruojamas specializuotos parduotuvės duomenų bazėje, siekiant užtikrinti jo paties ir kitų saugumą, bei palengvinant paieškas, tiriant žiauraus elgesio su gyvūnais veikas;