Populiariausios 6 psl.

Sugriežtinti bausmes nepilnamečiams už sunkius nusikaltimus!

Jonas Balčytis. Adresuota: LRS SEIMAS

Mane, kaip ir daugumą Lietuvos žmonių, sukrėtė siaubingas įvykis Jurbarke. Prieš keletą dienų buvo žiauriai sumušta nepilnametė mergaitė, kurią sužvėrėjęs bendraamžis, ketindamas išprievartauti, neatpažįstamai sužalojo. 16-metei buvo sukrėstos smegenys, sulaužytas žandikaulis, smarkiai pažeista trachėja, išmušti 6 dantys, sulaužyta nosis, buvo patirta ir sunki kaklo trauma. Spėkite, kas nutiko su sulaikytu nusikaltėliu? Jį po poros dienų paleido iš areštinės!!!! Taip, jis gali laisvai lankyti mokyklą ir bauginti baisaus įvykio liudininkus. Tai greičiausiai nulėmė motinos politikės pažintys ir puiki materialinė padėtis. Reikalauju, kad Seimas padarytų nors vieną naudingą darbą ir uždraustų ateityje sunkiais nusikaltimais įtariamus asmenis paleisti iš areštinės ir juos ten laikytų iki teismo. Plačiau apie įvykį https://www.delfi.lt/news/daily/crime/sukrecianti-sumustos-paaugles-istorija-su-pagalbos-sauksmu-seima-kreipesi-i-visuomene.d?id=81321062

LR ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ PSICHOLOGŲ KANTRYBĖ BAIGĖSI

K. Leščinskaitė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Psichologų atlyginimai švietimo įstaigose nesiekia LR vidutinio darbo užmokesčio (Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. II ketv. jis yra 926,7 Eur) - ugdymo įstaigose dirbančio ketvirtos kategorijos psichologo pareiginės algos koeficientas yra 4,82 - 4,87 (tuomet padauginus iš pareiginès algos bazinio dydžio 132,5 Eur, gauname 638,65 — 645,28 Eur iki mokesčių). Baigę psichologijos bakalauro ir magistro, 6 metų universitetines studijas specialistai įvertinami 500 € per mėnesį, kai pedagogų, dirbančių tose pačiose ugdymo įstaigose, atlyginimai šiai dienai jau beveik dvigubai didesni, nors išsilavinimo reikalavimai jiems mažesni. Pedagogai streikuoja, kad jų atlyginimai per maži ir tiek politikai, tiek visuomenė su tuo sutinka bei ieško būdų juos didinti, kai tuo tarpu specialistai lieka nuošalyje. Psichologo paslaugų poreikis yra milžiniškas, didėja specialiųjų poreikių mokinių skaičiai, identifikuojama daugiau emocinių ir elgesio sunkumų turinčių mokinių. Tai ypač atsiskleidė priėmus sisteminius pokyčius - patyčių ir smurto apibrėžimas, prevencinių veiklų užtikrinimas visiems ugdymo įstaigos mokiniams. Psichologinės pagalbos svarbą vaikams deklaruoja ir politikai, bet jokių veiksmų dėl specialistų išlaikymo ugdymo sektoriuje nesiimama. Pateikiame kelis pavyzdžius: Psichologai negauna užmokesčio už darbą su specialiųjų poreikių mokiniais, kurių didžioji dalis gauna rekomendacijas dėl psichologinės pagalbos. Švietimo įstaigoje dirbantis psichologas daugeliui šeimų yra patogiausias, pigiausias, artimiausias vaikui, o kartais ir vienintelis prieinamas psichologinės pagalbos tiekėjas. Kartu svarbu paminėti, kad psichologinis darbas su specialiųjų poreikių mokiniais sudėtingesnis, imlus laikui bei reikalauja papildomų metodų. Norime atkreipti dėmesį, kad neatsižvelgiama į psichologų darbo emocinį intensyvumą, kai kitiems specialistams ugdymo įstaigoje darbo krūvis dėl šio aspekto mažinamas iki 36 valandų. Psichologų darbo krūvis didelis - LR Švietimo ir mokslo ministro Įsakyme „Dėl psichologinės pagalbos teikimo aprašo patvirtinimo“ 2017 m. rugpjūčio 30 d., Nr. V-663, 14.1 punkte yra nurodyta, kad „psichologas teikia pagalbą ne daugiau kaip 400 mokinių (esant galimybei – ir mažesniam mokinių skaičiui)“, bet nenumatytas kontrolės mechanizmas ir dažnai šio reikalavimo nesilaikoma, psichologui tenka aptarnauti didesnį skaičių mokinių be papildomo atlygio. Taip nukenčia mokiniai, nes per ribotą laiką galima suteikti ribotą konsultacijų ir kitos pagalbos kiekį. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo, priimto 2017 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. XIII-198, 2 straipsnio 1 dalies a) papunktį „A1 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu“. Taigi, mokykloje dirbančio psichologo pareigybės lygis – A1, todėl pagal šio įstatymo 7 straipsnio 6 dalį „A1 lygio pareigybėms pagal darbo apmokėjimo sistemoje (šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis) nustatytus dydžius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas 20 procentų.”, visgi dalis švietimo įstaigų vadovų šių reikalavimų nesilaiko ir atsisako didinti psichologų pareiginės algos koeficientą, net psichologui informavus apie įstatymo pataisas. Dalis psichologų neturi ugdymo įstaigose psichologo darbui skirtų ir pritaikytų patalpų, kai kuriems psichologams siūloma darbo priemones, metodikas įsigyti patiems. Dalyje įstaigų atsisakoma apmokėti seminarus, teisinantis, kad įstaiga neturi pinigų, siūlant rinktis tik nemokamus seminarus ar net išvis labai ribojamas kvalifikacijos kėlimas, nors psichologai privalo bent kartą per savaitę turėti galimybę supervizuotis ir apskritai naujinti savo darbo metodus. Reikalavimai: 1. Jeigu norime užtikrinti profesionalią, aukštos kompetencijos psichologų pagalbą ugdymo įstaigose, turime didinti psichologų atlyginimo koeficientus ir bent jau suvienodinti juos su mokytojų pareiginės algos koeficientais. 2. Prašome, atsižvelgiant į psichologo veiklos sudėtingumo didėjimą, dirbant su specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais, įtvirtinti psichologų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimą, papildant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 28.1.1. punktą („mokyklose, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių”), įtraukiant ir bendrojo ugdymo įstaigose su specialiųjų poreikių mokiniais dirbančius psichologus. 3. Prašome užtikrinti, kad psichologams ugdymo įstaigose būtų mokamas atlyginimas pagal A1 lygį ir grąžinta nepriemoka nuo 2017 metų vasario mėnesio už lygio netaikymą pagal 2017 m. sausio 17 d. Nr. XIII-198 įstatymo nutarimą. 4. Jeigu valstybė nori, kad psichologinė pagalba švietimo sektoriuje būtų efektyvi ir paliestų kiekvieną mokinį, turime mažinti psichologų darbo krūvį ir užtikrinti, kad visose ugdymo įstaigose vadovai būtų įpareigoti privalomai steigti psichologo etato dalį pagal mokinių kiekį. Dabar ne retai psichologinės pagalbos sąskaita yra taupoma ir specialistas nėra samdomas. 5. Galų gale reikalaujame užtikrinti psichologų darbo sąlygas ugdymo įstaigose ir galimybę reguliariai kelti kvalifikaciją. Lietuvos švietimo įstaigų psichologai P.S. Pasirašančiųjų prašome komentarų skiltyje nurodyti įstaigą, kurioje dirbate.

Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos reorganizacijai - NE!!!

R. Stonkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybės Peticijų komisija, Lietuvos Respublikos prezidentas, Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas, Lietuvos Respublikos seimo nariai

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 3 straipsnio 3 punktu, teikiame spręsti svarbų Lietuvos Respublikos visuomenei ir valstybei klausimą, dėl Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos identiteto išsaugojimo. Prašome šį kreipimąsi pripažinti peticija. 2019 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 414, Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla jungiama prie Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro ir po reorganizacijos netenka Mokyklos statuso. Šia peticija siekiame išsaugoti Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos juridinį statusą, išlaikyti Lietuvos Respublikos unikalumą ir išskirtinumą aviacijos srityje. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių įstaigų tinklo pertvarka (optimizavimas) turėtų būti atliekama atsižvelgiant į visuomenės interesus. Todėl siūlome pakeisti 2019 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 414, numatant, kad Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla išlaikytų esamą MOKYKLOS statusą ir turėtų galimybę toliau NEMOKAMAI 3 - 15 metų amžiaus Lietuvos Respublikos vaikams teikti aviacines žinias ir ugdyti mokyklinių orlaivių pilotavimo įgūdžius. Sprendimai dėl Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos reorganizavimo buvo priimti skubotai, nepasitarus su Mokyklos bendruomene ar specialistais, galinčiais įvertinti Mokyklos reorganizavimo pasekmes. Esame sunerimę dėl vaikų aviacijos sporto ir vaikų aviacinio švietimo, taikant mokyklinių orlaivių pilotavimo praktiką, programos likimo, Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklos, jos mokinių devyniuose šalies regionuose, aviacinio švietimo idėjos ir visų vaikų, svajojančių pajusti skrydžio galią, ateities. 2018 m. Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla atšventė garbingą 35-erių metų jubiliejų, bet vaikų sklandymas ir aviacinis švietimas Lietuvoje siekia dar praeito šimtmečio pirmąją pusę. Manome, kad negalima griauti to, kas buvo ilgus metus kuriama ir puoselėjama – Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla turi išlaikyti savo statusą ir toliau suteikti vaikams galimybę tapti jaunaisiais pilotais, siekti svajonių profesijos. Identiteto išsaugojimo priežastys: - Mokykla, savo išskirtine veikla, yra ne tik neformaliojo švietimo įstaiga, bet ir visos Lietuvos Respublikos kultūros ir paveldo dalis. Didėjant emigracijos skaičiui Lietuvai labai svarbu išlikti unikalia valstybe, į kurią norėtų grįžti mūsų tėvynainiai ir plėtoti tai, ko nėra kitose šalyse; - Mokykla yra vienintelė tokio pobūdžio įstaiga Lietuvoje ( ir Europoje), todėl kyla pagrįstų abejonių, kad kitos įstaigos techninio modeliavimo ir tarptautiškumo patirtis bus pakankama, siekiant plėsti mokyklinių orlaivių pilotavimo reiškinį; - Mokyklą lanko ambicingi vaikai, turintys aiškią ateities viziją ir konkrečių svajonių. Net 50 procentų Mokyklos absolventų savo gyvenimus susieja su aviacija, likę 50 procentų yra aviacijos mylėtojai. Išvada – Mokyklos vykdomas mokinių profesinis orientavimas yra efektyvus; - Mokykloje dirba aviacijai pasišventę žmonės, kuriems svarbu vaikai ir jų poreikiai. Mokyklos žmogiškieji ištekliai yra labai riboti ir sąlygoti specifinių reikalavimų. Tuo tarpu, išanalizavus švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių institucijų funkcijų vidaus audito ataskaitą paaiškėjo, kad metinės darbo užmokesčio išlaidos, tenkančios 1 etatiniam Mokyklos darbuotojui per metus, yra mažiausios, palyginus su kitomis ministerijai pavaldžiomis neformaliojo švietimo funkcijas vykdančiomis įstaigomis, tad nesuprantama, kokią ekonominę naudą gali atnešti Mokyklos reorganizavimas; - Mokykla turi tinkamą mokymo ir mokymosi bazę (aerodromus, mokymo priemones, mokymo priemonių dirbtuves ir kt.); - Mokykla turi savitą bei unikalią kultūrą, kuri yra svarbi ir nepakartojama Lietuvos valstybės dalis; - Mokykla įgyvendina vaikų aviacinio švietimo, taikant mokyklinių orlaivių pilotavimo praktiką, programą, kuri jau daugelį metų yra puoselėjama ir tobulinama Mokyklos darbuotojų, tad reorganizavus Mokyklą ir leidus kompetencijos neturintiems arba turintiems jos nepakankamai asmenims reguliuoti programos įgyvendinimą, nekyla abejonių, kad jos likimas ateityje – žlugimas. Mes, pasirašiusieji šią peticiją, manome, kad 2019 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 414 priimtas skubotai, neįsigilinus į galimas pasekmes ir neužtikrina tinkamo vaikų aviacinio ugdymo ir sporto augimo Lietuvoje. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių įstaigų tinklo pertvarka turėtų atitikti Lietuvos valstybės, visuomenės ir pačios mokyklos bendruomenės (mokinių, mokinių tėvų, mokytojų) poreikius ir interesus. Tik visoms suinteresuotoms pusėms sutarus, įmanomas teisingas sprendimų priėmimas ir efektyvus Mokyklos darbas.

Marjampolės darželių kainų mažinimas.

Osmuntas Krušinskas. Adresuota: Marijampolės savivaldybė

Marijampolės darželių kainos už maitinimą per didelės. Tėvai į darželius turi supirkti visus reikmenis , kurių nesugeba suteikti. Leisti vaiką į darželį darosi prabanga.

DĖL LSU KĖDAINIŲ „AUŠROS“ PROGIMNAZIJOS DIREKTORĖS NERINGOS VAICEKAUSKIENĖS TOLIAU EITI DIREKTORĖS PAREIGAS

Rūta Kupčiūnienė. Adresuota: Švietimo ir mokslo ministerija

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis vienoje kėdėje sėdi, kitą – laiko atsargoje. Bijodamas bet kuriuo metu prarasti aukštą postą, O. Kačiulis pasiliko galimybę bet kada sugrįžti į anksčiau užimtas pareigas – Lietuvos sporto universiteto (LSU) „Aušros“ progimnazijos direktoriaus vietą, sudaręs su N. Vaicekauskienę terminuotą darbo sutartį. Pradėjus dirbti direktorei Neringai Vaicekauskienei mokykla tapo patraukli tėvams, vaikams ir visuomenei. Joje nuolat vyksta atsinaujinimas. Tėvai, matydami esminius teigiamus pokyčius, nori, kad jų vaikai mokytųsi „Aušros" progimnazijoje, kuriai vadovauja atsakinga, pareiginga, taktiška, atvira, mokanti bendrauti ir bendradarbiauti direktorė. 1. Progimnazijoje gerokai didesnis per pastaruosius trejus metus mokinių skaičius ( plg. 2016 – 2018m.). Šiuo metu mokosi daugiau kaip 800 mokinių (palyginti visus šiuos metus, skirtumas 120 mokinių). 2. Didelis dėmesys skirtas mokinių socialiniams ir emociniams įgūdžiams ugdyti. Atsižvelgiama į vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių (šioje progimnazijoje tokių vaikų skaičius tikrai nemažas). Klasių mikroklimatas palankus mokymuisi. Specialiųjų poreikių mokiniams padeda ir priimti du mokytojo padėjėjai. 3. Šiais metais progimnazijai suteiktas „Olweus mokyklos“ vardas. Mokykloje ženkliai sumažėjo patyčių, vaikai tapo draugiškesni, labiau motyvuoti (Olweus mokinių apklausos duomenimis, patyčios 2016 metais siekė 16,3 proc., o 2018 m. sumažėjo iki 13,4 proc.). 4. Progimnazijos mokytojai vykdo projektinę veiklą dalyvaudami programoje „eTwining“, kuri yra įvertinta, ir mokykla pelnė „eTwinning mokyklos“ vardą. Tai gyva, nepaprastai įdomi erdvė, kurios nariai bendrauja tarpusavyje ir mokosi vieni iš kitų dalindamiesi savo žiniomis, patirtimi bei idėjomis. 5. Mokykloje teikiama psichologinė ir socialinė pagalba. Dirba kvalifikuoti mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistai. Atsižvelgdama į tėvų poreikius ir pageidavimus direktorė organizavo įvairius mokymus tėvams, kvietė kompetetingus specialistus. Šiuo metu kaip tik vyksta „Tėvelių akademijos“ mokymai ir konsultacijos. 6. Pasiekti per pastaruosius metus geri įvairių olimpiadų, konkursų ir varžybų rezultatai. Mokiniai – aktyvūs mokymosi proceso dalyviai. Direktorės pastangomis teikiama pedagoginė pagalba mokiniams po pamokų. Įvesta gabių vaikų skatinimo programa, vyksta papildomos konsultacijos, kuriose dalyvauja aukštesnius gebėjimus turintys vaikai. Vaikai skatinami už gerus mokslo rezultatus laimėtomis ekskursijomis ir stovyklomis. 7. Pagerėjo bendravimo su tėvais kokybė: tėvai kur kas dažniau lankosi mokykloje, aktyviai dalyvauja mokyklos veikloje. Kiekvieną mėnesį vyksta direktorės valanda su tėvais bei vaikais po darbo valandų. 8. Pakito požiūris į mokyklos bendruomenę. Įkurtas tėvų klubas, kuriame visi klausimai sprendžiami susitarimo būdu, randant visoms pusėms tinkamą sprendimą. Keitėsi ir mokytojų požiūris į mokinius ir tėvus. Sudarytos tėvams galimybės – nuolat vyksta konsultacijos su dėstančiais mokytojais, teikiama informacija apie vaiko mokslo rezultatus ir jo asmeninius pasiekimus. 9. Vykdomas švietimas apie sveiką gyvenimo būdą, rengiami įvairūs projektai šiuo klausimu. Pasiektas masiškiausio estafetinio plaukimo baseine rekordas. Iki šiol tokio pobūdžio rekordas Lietuvoje dar nebuvo fiksuotas. Dalyvavo 493 asmenys: mokiniai, tėvai ir mokytojai. 10. Tėvai aktyviai dalyvauja vaikų ugdyme bei neformalioje veikloje. Organizuojami bendri renginiai vaikams ir tėvams, protmūšiai, estafetės, krepšinio, futbolo bei tinklinio varžybos. 11. Gražėja progimnazijos aplinka: mokyklos pastato išorė, kiemas, atnaujintos poilsio zonos koridoriuose (sėdmaišiai, foteliai, suoleliai, įvairūs žaidimai). Daugėja priemonių mokinių ugdymui. Mokyklos teritorijoje pastatyta riedlenčių rampa, kuria gali naudotis ir mikrorajono bendruomenė. 12. Skaidrus finansų panaudojimas. Direktorė tėvams atsiskaito už skiriamų 2 proc. panaudojimą. 2015 metais 2 proc. parama siekė vos 481,99 eurų, 2016 metais – 2407,63 eurų, 2017 metais – 2647,72 eurų. 13. Projektu „ Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ vaikams suteikta galimybė mokytis plaukti ir saugiai elgtis vandenyje, šia galimybe naudojasi ir toliau gyvenantys vaikai. 14. Atnaujinta įranga informacinių technologijų kabinetams. Pastebima neformaliojo švietimo veiklų įvairovė mokiniams (robotikos būrelis, baletas, kino klubas, programavimo abėcėlė). Neformaliojo švietimo būrelių skaičius nuo 2015 metų išaugo (atitinkamai nuo 34 iki 41).O tai rodo, kad paklausa būreliams didėjo. 15. Iš pagrindų atnaujinti dailės ir tikybos kabinetai, mokytojų kambarys pritaikytas pamokų vedimui. Pirmų klasių mokiniams nupirktos spintelės rūbams ir daiktams pasidėti. 16. Direktorė sukūrė šiltus ir nuoširdžius bendravimo ir bendradarbiavimo santykius su visa mokyklos bendruomene. Mokyklos bendruomenės narių santykiai pagrįsti tarpusavio santykių humaniškumu, tolerancija. Atsižvelgdami į šiuos nurodytus svarius argumentus norime, kad direktorė Neringa Vaicekauskienė ir toliau vadovautų mūsų progimnazijai.

Dėl Ispanijos policijos veiksmų

Darius. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė,Seimas

Paaiškėjus agresyviems Ispanijos policijos veiksmams prieš Lietuvos krepšinio sirgalius ir jų lyderį Sėklą, prašome Lietuvos Respublikos vyriausybės, Lietuvos Respublikos seimo, diplomatų, kad jie apgintų bei suteiktų visą teisinę pagalbą Lietuvos piliečiaims, kurie nukentėjo nuo Ispanijos policijos veiksmų. Tarp nukentėjusių yra ir moterys, kurios kažkokių rimtų incidentų tikrai negalėjo sukelti. Taip pat prašome, kad Lietuvos politikai dėtų visas pastangas, tam kad būtų ištirtas incidentas dėl Lietuvos Respblikos vėliavos suplėšymo. Neturime leisti, kad būtų žeminama Lietuva ir jos piliečiai. http://euro2007.lt/public/index.php?page=gallery-item&gallery=64&id=2

Dėl gyvūnų prieglaudos "Šiaulių letenėlė" veiklos sustabdymo

Sandra Barkauskienė. Adresuota: Šiaulių miesto merui

Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nurodė, kad iki spalio vidurio gyvūnų prieglauda "Šiaulių letenėlė" privalo apleisti patalpas. Šiaulių rajono savivaldybė nelinkusi šiam bendram reikalui ieškoti patalpų. Prieglaudoje šiuo metu yra 30 šunų ir 40 kačių. Didesnė gyvūnų dalis yra senyvo amžiaus arba turintys rimtų sveikatos problemų, todėl surasti jiems naujus namus praktiškai galimybės nulinės. Nesuradus namų iki spalio 15 d. 70-čiai gyvūnų gresia eutanazija (mirtis). Ar visi šie gyvūnai buvo išgelbėti iš Gruzdžių karantinavimo tarnybos, gatvių, kaimų, sodybų tam, kad juos nužudyti? Norėtume pažymėti, kad visas gerbūvis, patalpos, maistas ir kitos gyvūnams išgyventi reikalingos priemonės buvo suaukotos Šiauliečių, Šiaulių rajono ir kitų Lietuvos miestų gyventojų bei organizacijų. Todėl prašome Šiaulių mero imtis atitinkamų veiksmų ir padėti gyvūnų gelbėjimo organizacijai "Šiaulių letenėlė" surasti patalpas ir žemės plotą išgelbėtiems gyvūnams, kuriems už mėnesio gresia eutanazija.[b]

Lietuva turi suteikti Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą / Help Romuva in our effort to be recognized as an official religion in Lithuania

Domantas Žilėnas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas (Seimas of the Republic of Lithuania ), Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Government of the Republic of Lithuania), Europos Žmogaus Teisių Teismas (European Court of Human Rights)

Lietuva turi suteikti Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ (toliau – Romuva), kuri nuo 1967 m. skiria visas pajėgas lietuvių tapatybės stiprinimui, dar 2017 m. teisės aktais nustatyta tvarka pateikė Teisingumo ministerijai prašymą suteikti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą tikėdama, kad Lietuva jau pribrendo tam, jog būtų įvykdytas istorinis teisingumas ir atiduota pagarba visiems tiems, kurie atnešė senąjį baltų tikėjimą iki šių laikų. Demokratiją mūsų šalyje užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 26 straipsnis pripažįsta žmogaus laisvę išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis nustato, kad religinė bendrija valstybės pripažįstama kaip kultūrinio, socialinio ir dvasinio palikimo dalis, o jos mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai, bendrija turi visuomenės palaikymą ir praeina 25 metai nuo bendrijos pirminės registracijos Lietuvos Respublikoje. Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad Romuva visas šias Įstatyme nustatytas sąlygas atitinka. Nepaisant to, 2019 m. birželio 27 d. Seime vos šešių balsų persvara buvo priimtas sprendimas nesuteikti Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso. Balsavimo rezultatus neabejotinai nulėmė ne tik išvakarėse Seimo nariams išplatintas kitos religijos atstovo (Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo G. Grušo) beprecedentinis priešiškas laiškas, bet ir Seimo narių pasisakymai, kurstantys religinę nesantaiką ir skleidžiantys šmeižtą apie Romuvą, be jokių įrodymų apkaltinant ją netgi ryšiais su KGB ir Kremliumi. Religinės nesantaikos kurstymą ir šmeižto skleidimą draudžia Lietuvos Konstitucija ir kiti teisės aktai, todėl kelia abejonių minėto Seimo sprendimo teisėtumas. Tai pabrėžė ir Europos etninių religijų kongreso (ECER) prezidentas Andrasas Korbanas-Arthenas viešai pareikšdamas nuomonę, kad Seimo sprendimas, paveiktas stipraus Romos katalikų bažnyčios spaudimo, reiškia ne tik didžiulį Lietuvos Konstitucijos pažeidimą, bet ir prieštarauja Europos sąjungos pamatinių teisių chartijai bei Jungtinių tautų visuotinių žmogaus teisių deklaracijai. Tuo remiantis, mes nesutinkame su Seimo sprendimu ir reikalaujame jį nedelsiant persvarstyti, kad būtų suteiktas valstybės pripažinimas Baltų religinei bendrijai „Romuva“ laikantis Lietuvos Respublikos religinių bendrijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių teisės aktų. - - - - - Help Romuva in our effort to be recognized as an official religion in Lithuania The religious community of ancient Baltic faith “Romuva”, giving all efforts for the strengthening of Lithuanian identity since 1967, in 2017 appealed to the state in order to be accepted as a recognized religious community in hopes that Lithuania is ready for historical justice and for deference to those that carried the ancient Baltic faith into our times. The Constitution of the Republic of Lithuania guarantees the democracy in our country, and in the 26th article it affirms the religious freedom of faith and expression. The 6th article on religious communities states that a religious community is to be recognized by the state as a cultural, social and spiritual heritage if its teaching does not contradict the laws and moral values of the Republic of Lithuania, if the community has the support of society, and if it has been active for 25 years since its initial registration. The Ministry of Justice gave a verdict that Romuva fulfills all of the requirements above. In spite of that, on June 27th 2019 the parliament (Seimas), by a margin of 6 votes, arrived at a decision not to give the status of a recognized religious community to Romuva. The results of the vote were indubitably influenced and led astray not only by a hostile letter of a representative of another religion (the head of the Lithuanian conference of bishops, G. Grušas), but also by statements of some members of the parliament which induced religious enmity and slandered and accused Romuva, without any evidence, of having connections with the KGB and the Kremlin. The legitimacy of the decision of the Seimas is questionable, since the instigation of religious enmity and the spread of slander is prohibited by the Constitution of Lithuania and other juridical acts. This point has been stressed by the president of the European Congress of Ethnic Religions (ECER), Andras Corban-Arthen, who argued in his public letter that “the decision by the Seimas, under strong pressure from the Roman Catholic church, represents not only a gross violation of the Lithuanian Constitution, but also contravenes important treaties and agreements such as the Charter of Fundamental Rights of the European Union and the United Nations’ Universal Declaration of Human Rights“. On these grounds, we do not comply with the decision of the Seimas and we demand that it uphold the Constitution of the Republic of Lithuania and other international juridical acts, according to which Romuva must be accepted by the state as an officially-recognized religious community.

„UŽ istorinio Alytaus aerodromo išsaugojimą“ (Pramonės zonos steigimui Pirmame Alytuje – NE!)

Kęstutis Urbanavičius. Adresuota: Prancūzijos Respublikos ambasadorei J. E. C. Lignieres-Counathe, LR Seimo nariams J. Sabatauskui, R. Šarknickui, LR ekonomikos ir inovacijų ministrui V. Sinkevičiui, LR vidaus reikalų viceministrui T. Tamulevičiui, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietu

Mes, žemiau pasirašiusieji, pareiškiame, kad istorinis, jau 80 metų veikiantis aerodromas, privalo būti išsaugotas Dzūkijos sostinėje, o pramoninės Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) steigimui turi būti parinkta kita vieta NE (!) Pirmame Alytuje, NE (!) šalia tankiai apgyvendintų miesto gatvių, NE (!) prie senųjų kapinių, t. y.: NE (!) dešiniakrančio Alytaus gyventojų pamėgtose laisvalaikio, Lietuvos ir kitų šalių aviatorių bei kt. bendruomeninių, visuomeninių organizacijų nuo 1939 m. ir dar ankščiau naudojamose teritorijose

„Išsaugokime Vilniaus „atogrąžų džiungles“

Lietuvos žaliųjų partija. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vilniaus miesto savivaldybė, Vytauto Didžiojo universitetas

Peticija dėl Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijos išsaugojimo Mes, šią peticiją pasirašę piliečiai, reikalaujame, kad vykdant Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sujungimą, būtų išsaugota LEU iki šiol priklausiusi vienintelė Vilniuje viešai prieinama oranžerija. Svarstant valstybės biudžetą, LR Seimas nusprendė skirti 91 tūkst. eurų oranžerijos perkėlimui iš Vilniaus į Kauną. Tačiau kaip transportavimas paveiks ypač vertingus, didžiulius augalus? Argi ši suma negalėtų būti skiriama oranžerijos išsaugojimui sostinėje? Norime atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į šio miestui, švietimo bendruomenei ir gamtą vertinantiems gyventojams reikšmingo objekto išsaugojimo svarbą. Joje sukaupta įspūdinga kone 800 skirtingų rūšių augalų kolekcija, kurioje rasite ne tik milžiniškus bananmedžius, palmes, bet ir ypač brangius prieskoninius augalus. Oranžerijoje galima susipažinti su Amerikos, Afrikos, Azijos, Australijos, Europos šiltų rajonų augalais, pamatyti nebūdingas Lietuvos klimatui augalų gyvenimo formas. Tai vieta, kurioje lankosi ne tik sostinės, bet ir kitų Lietuvos miestų gyventojai. Moksleiviai bei studentai čia dalyvauja edukaciniuose užsiėmimuose ir atlieka tiriamuosius darbus. Be to, oranžerija funkcionuoja ir kaip erdvė fotosesijoms. Tikime, kad tikroji pažintis su gamta vyksta per pojūčius, o ne tik per knygas ar kompiuterių ekranus. Daugelis Europos šalių tokią patirtį vertina, didžiuojasi kelis šimtus metų skaičiuojančiomis oranžerijomis ir išnaudoja jas ugdymo procese, tad raginame ir Lietuvą neatsilikti nuo pasaulinės praktikos. Sostinėje, kur telkiasi švietimo institucijos, turi būti išsaugota ši atvira gamtos pažinimo erdvė. Lietuvos žaliųjų partija www.lzp.lt