Prieš miškų kirtimą vasarą ir paukščių naikinimą

Ši peticija su parašais bus perduota LR Prezidentui, LR Seimui ir LR Vyriausybei.

Mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į Jus skubiai spręsti labai svarbią Lietuvos gamtai problemą. Tikime, kad Jūs šią problemą taip pat matote. Egzistuojančios miškų kirtimo taisyklės leidžia tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose visišką ir nepateisinamą savivalę. Miškai kertami vasarą, kai juose verda gyvybė. Peri daugybė paukščių. Žydi į Raudonąją knygą įrašyti augalai. Visa tai yra naikinama tokiais mastais, kokių mūsų mažos valstybės gamta ilgai išlaikyti negalės. Iš esmės vyksta gamtos genocidas.

Gamtos naikintojai nėra baudžiami, o esamų įstatymų ar potvarkių pritaikyti praktiškai neįmanoma.

Kertami medžiai, kuriuose peri juodieji gandrai ir kitos į Raudonąją knygą įtrauktos rūšys. Begėdiškai naikinamos tokių retų rūšių, kaip žvirblinės pelėdos, buveinės. Ir tai daroma gamtosaugos pareigūnams įspėjus, jog įstatymas draudžia kirsti mišką 200 metrų spinduliu nuo lizdo. Ir net nurodžius, kur lizdas yra. Per pastaruosius metus užfiksuota keliolika įtrauktų į Raudonąją knygą paukščių lizdaviečių piktybiško naikinimo atvejų, pažeidžiant Europos Sąjungos retų gyvūnų apsaugos direktyvas.

Jei Aplinkos ministerija toliau toleruos valstybinį vandalizmą Lietuvos gamtoje, neatmetame galimybės kreiptis kolektyviniu skundu į Europos Komisiją.

Reikalavimus skiriame į dvi grupes. Politiniai ir etiniai – moraliniai. Politiniai – mūsų valstybė nevykdo Europos Sąjungai duotų įsipareigojimų. Tai tiesiogiai susiję su ES finansine parama Lietuvai. Čekijos pavyzdys parodė, kad ignoruojant duotus įsipareigojimus finansiniai kraneliai gali būti užsukti greitai ir efektingai. Jei valstybė nevykdo ES duotų įsipareigojimų gamtosaugos srityje, kyla klausimas ir apie bendrą struktūrinių fondų mažinimą.

O dabar – moralė ir etika. Privatizavęs mišką žmogus įsivaizduoja, kad čia viskas jo. O šit kikilis, giedantis sau pavasarį ant eglės šakos to nežino. Nepriklauso jis tam savininkui. Kaip ir visa kita miške, išskyrus medieną. Visa kita – mūsų visų nuosavybė. Ką seniai civilizuotos šalys jau pripažino. Ir toks klausimas yra paprasčiausiai keistas. ES direktyvos visu aiškumu sako, kad prerogatyva yra gamtosauga. Ir jokie socialiniai ar ekonominiai faktoriai viršaus imti negali. Jie nepastovūs, dažnai keičiasi, blogėja ar gerėja. O išnaikinus gamtą atstatyti jos beveik neįmanoma.

Seniau žmogus be jokių nurodymų ar įstatymų žinojo, kad į mišką vasarą su kirviu eiti negalima. Miško kirtimas – po Trijų Karalių. Kur mes nusiritome dabar? Visaip apeliuojama į kirtėjų apkrovimą, nedarbą. Argumentas, kad lentpjūvės vasarą neturės darbo, mažų mažiausiai keistas. Kokį darbą jos turės, kai miškų nebeliks visai? Nors ES direktyvos visu konkretumu sako, kad tokie išvedžiojimai negali būti viršesni nei gamtosaugos prioritetai. Tad arba laikykimės duotų įsipareigojimų, arba eikime lauk iš Europos.

Kreipiamės į Jus, kaip atsakingą už mūsų šalies gamtą asmenį ir pilietį. Prašome nedelsiant ir kategoriškai uždrausti valstybinių ir privačių miškų kirtimus nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d. Taip pat reikalaujame sugriežtinti bendras miškų kirtimo taisykles saugomose bei designuotose Europos Sąjungos reikšmės paukščiams svarbiose teritorijose (PST) (Imporant bird areas of the European Union in Lithuania). Tik tada galime tikėtis, kad Tėvynės gamtos likučius dar pamatys mūsų vaikai ir anūkai.

[url=http://www.uzgamta.com]http://www.uzgamta.com[/url]

# Vardas Komentaras
1 EDVINAS
AS PRIES MISKU KIRTIMA VASARA IR PAUKSCIU NAIKINIMA.SAUGOKIME LT GAMTA!
2 Aurimas
Dievas dave,tik dievas ir atimts,ne zmonems naikinti gamta
3 sandra
pažystu beraštį žmogų, amžiną atilsį jai, kuri užaugino,8 dorus ir mylinčius gamtą vaikus. jei vienas iš tų vaikų būtų ministras, šios peticijos nė nereikėtų...
4 vz.:
peticija yra visiska nesamone.gal dar tada nelakstykim per pievas kai jos zydi,oi dar pamirsau visus gyvunelius...... Isvada tokia viska darykime ziema:per pieva palakstyti,i miska pasivaikscioti .
5 Ieva
Sąmoningi žmonės turi tausoti ir gerbti gamtą, o ne ją niokoti. Gėda!
6 Ieva
Sustabdyti naikinima to, kas yra musu didelis turtas! Naikinkit save, valdininkai, bet ne musu visu turta!!
7 S.
Vasara medzius kirsti? :D Juk tada buna pati nekokybiskiausia mediena :P
8 Arnoldas
kaip visada-istatymai Lietuvoje atspindi asmeninius o ne visuomenes interesus.Ne kurejai, o naikintojai...
9 Viktoras
neatimkim iš savęs pavasario miške..godumas tik kuras į vieną pusę..
10 Inga
ir taip musu pasaulis uztersta o jai nebeliks medziu tai pasaulio pabaiga tikrai ateis
11 Laima
Reikalauju uždrausti miškų kirtimą vasarą ir paukščių naikinimą
12 Robert
gamta tai vienintelis grazus dalykas siame pasaulyje
13 Lina
Nusikaltimas!Mes gamtos vaikai,nekelkim rankos pries Motina!
14 Renata
Perinčių paukčių naikinimas labai akivaizdžiai paaiškinina kokia daroma žala.
15 Ieva
Tik kai bus nukirstas paskutinis medis,užnuodyta paskutinė upė, pagauta paskutinė žuvis, jūs suprasit, kad pinigai nevalgomi!
16 Rasma
zmones mylekime gamta,o gyvunai tada jau patys pasirupins
17 V.Tupkauskas
Su šia peticija sutikčiau tik iš dalies. Valstybiniuose miškuose griežtai reglamentuota tvarka ir bet kada ir bet kur negalimi kirtimai. retų paukščių lizdavietės saugomos.
18 Tomas
apsaugokim gamtą nuo tamsių ir piktūų žmonių, kuriems pasižiūrėjus į akis matai dolerio ženkliukus, o daugiau nieko
19 R.Adamovič
Pritariu peticijai. Miškas neišauga per metus. Gamta reikia saugoti - tai mūsų bendras turtas, kitaip gyvensime šalį kur net paukščiai nečiulba
20 Loreta
už guvūnų teisę gyventi savo namuose (gamtoje) saugiai
21 Darius
misku kirsti niekada negalima,juos reikia saugoti!!!
22 Julius
Reikia gamtai duoti pailseti bent pora menesiu nuo zmogaus kisimosi.
23 vanda
saugokime lietuvos turt1 ateinan2ioms kartoms. Stabdyti gob6uolius, kurie meld=iai turtui.
24 Živilė
Man baisiausia - ne šis konkretus faktas, o POŽIŪRIS. Kai pinigai keliami aukščiau gyvybės - ar neišnyks Žemėje gyvybė vien todėl, kad mums pritrūks ORO?..
25 Viktorija
Žmonės, susimąstykit apie tokių veiksmų padarinius...
26 Romas
kategoriškai uždrausti valstybinių ir privačių miškų kirtimus nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d
27 Tadas
idomu kiek uztruks kol prasiplausime dolerius is savo smegenu. gal pakankamai ilgai kad susivoke jau nebeturesime ka parduoti?
28 V.
Kirtimai jauniklių auginimo metu - tas pats kaip su ką tik gimusiu kūdikiu ant rankų pro savo langą stebėti ir klausytis, kaip griaunami gretimi namai, ir nežinoti, kada ateis taviškio eilė.
29 Živilė
Medžių ir taip daug iškirsta, "pataupykime"...
30 Greta
Visų pirma, už miškų sodinimą. Medienos žaliavos būtinos, ir mažinti kirtimą gali būti kone neįmanoma.. Todėl pirmiausia reikėtų aktyviau imtis miškų atsodinimo.

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (1524)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Už teisę būti GAMTOJE! (977)

Linas. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai

LAISVĘ JUDĖJIMUI Į GAMTĄ TARP SAVIVALDYBIŲ! Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Vidaus reikalų ministeriją, ragindami imtis veiksmų dėl Lietuvos gyventojų psichinės bei fizinės sveikatos ir prašome sušvelninti judėjimo tarp atskirų savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti ir žvejoti gamtoje. Psichologai, psichiatrai perspėja, kad jau beveik metus besitęsianti pandemija gali palikti ryškių pėdsakų visuomenės psichinėje sveikatoje. Europos trauminio streso tyrimų asociacijos tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip Covid-19 pandemija paveikė žmonių psichologinę savijautą per pirmąjį karantiną, parodė, kad pandemija padarė stiprų neigiamą poveikį Lietuvos žmonių emocinei sveikatai: 51 % žmonių patyrė stipresnį nerimą, 38 % – liūdesį, 29 % jautėsi vidutiniškai ar labai vieniši. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad net 46 % apklaustųjų psichinė savijauta buvo prasta. Lapkričio 27 d. vykusioje 5-ojoje tarptautinėje savižudybės intervencijos metodų konferencijoje akcentuotas augantis nerimo lygis, depresyvios mintys, kylanti savižudybių kreivė. Priverstinis užsidarymas namuose lėmė ir išaugusį smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių – daugėjo smurto tiek prieš vaikus, tiek prieš moteris. Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad buvimas gamtoje, sportas, fizinis aktyvumas teigiamai veikia kraujotaką, kuri aprūpina visą organizmą didesniu deguonies ir kitų maisto medžiagų kiekiu, buvimas lauke stiprina imuninę sistemą, padeda sumažinti su depresija susijusias nuotaikas, nes sportuojant, aktyviai leidžiant laiką gamtoje gerėja seratonino apytaka, todėl mažėja nerimo lygis. Todėl, siekiant sumažinti neigiamą psichologinį ir fizinį karantino apribojimų efektą, prašome kuo greičiau sušvelninti judėjimo tarp atskirų savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti parkuose, pažintiniuose takuose ir žvejoti prie vandens telkinių, kurie yra nutolę nuo savivaldybės, kurioje jie gyvena.

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (446)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (127)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.