NE privalomam mokyklos pradžios ankstinimui

7 024 PARAŠAI

Kategorija:

Peticija - konstitucinė piliečių teisė tiesiogiai dalyvauti valdant savo šalį. Pasinaudokime šia galimybe ir pasakykime, kad mūsų vaikai turi teisę turėti vaikystę be vadovėlių.

Mes, žemiau pasirašiusieji, pasisakome už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, kaip yra dabar, ką valdžia aktyviai siekia pakeisti.

Mokyklą leisti lankyti nuo šešerių metų remiantis atskirų tėvų pageidavimu yra puiki galimybė norintiems savo vaikams ankstesnio akademinio ugdymo.

Privalomai ankstinti visų Lietuvos vaikų mokyklos lankymą yra nepriimtina, pažeidžia vaikų teises ir jų fizinę bei psichologinę raidą.

Reikalaujame:
- atsisakyti sumanymo ankstinti privalomą vaikų ugdymą mokyklose nuo šešerių metų.
- palikti esamą vaikų priėmimą į Lietuvos mokyklas privalomai nuo septynerių metų ir pasirenkamai nuo šešerių metų.


Vietoje mokyklos ankstinimo siūlome gerinti Lietuvos vaikų ugdymo kokybę paprastais, pagrįstais ir efektyviais būdais:

- Pasirūpinti geresniu mokinių ir pedagogų skaičiaus santykiu ugdymo įstaigose, kad grupėse/klasėse būtų po 8-12 vaikų vienam pedagogui.

- Siekti, kad ugdymo įstaigose vaikai ir pedagogai gerai jaustųsi ir galėtų netrikdomai mokytis ir mokyti bet kurioje Lietuvos mokykloje. Mažiau dėmesio skirti programoms, pažymiams, reitingams, ugdymo įstaigas vertinti pagal vaikų, pedagogų ir tėvų pasitenkinimą.

- Siekti, kad pedagogai galėtų daugiau savo darbo laiko skirti tiesiogiai vaikų auklėjimui ir ugdymui per pamokas, pertraukų metu ir po pamokų, o ne ataskaitų rašymui ir įvairių formų pildymui. Rengti pedagogus taip, kad nereikėtų nuolat tikrinti, kad galima būtų pilnai pasitikėti pedagogų darbu.

- Šalia vaikų akademinio ugdymo sudaryti sąlygas vaikams pažinti pasaulį per patirtis ugdymo įstaigose ir už jų ribų, būti lauke ir žaisti aktyvius judrius žaidimus pertraukų metu ir po pamokų.


Peticijos pagrindimas. Remiantis vaikų raidos psichologijos tyrimais vaikai turi būti ugdomi nuo pat gimimo ir svarbu skatinti tėvus ir pedagogus atsižvelgti į geriausias vaikų ikimokyklinio ugdymo formas – bendravimą, pokalbius, žaidimus, buvimą lauke, gamtoje, galimybes aktyviai judėti, tyrinėti, kurti, pažinti pasaulį, spręsti problemas. Joks formalaus ugdymo ankstinimas nepakeis šių esminių ugdymo formų.

Pasaulyje vis daugiau kalbama, kad ankstyvas formalus akademinis ugdymas, mokant per anksti skaityti, skaičiuoti, rašyti, ne padeda tolesniam sėkmingam vaikų ugdymui, bet greičiau trukdo. Toks ugdymas neįgalina vaikų suformuoti adekvačių savireguliacijos, koncentravimosi, bendravimo ir gebėjimo mokytis įgūdžių, nepadeda vaikams išlaikyti mokymosi motyvacijos, susidaryti pasaulio pažinimo būdų. Per anksti koncentruojantis į konkrečias veiklas stabdomas vaiko iniciatyvumas ir kūrybiškumas, vaikai skatinami daugiau klausytis nurodymų ir dirbti su knyga, o ne iniciatyviai tyrinėti pasaulį ir atrasti pasaulio dėsnius per patyrimą. Tai skatina ne tik prastesnį akademinį išsilavinimą vyresnėse klasėse, bet ir silpnesnę psichinę sveikatą.

Todėl svarbu nusimanyti vaikų psichologijos ir ugdymo srityje prieš priimant sprendimus, susijusius su vaikais. Mes turime rūpintis vaikyste kaip esminiu žmogaus ir visuomenės gerovės pamatu: gerinti vaikų galimybes saugiai gyventi miestuose, skirti dėmesio tėvų ugdymui, sudaryti geras sąlygas ugdytojams, tėvams ir kitiems, atsakingiems už rūpinimąsi vaikais, priimti vaikams palankius įstatymus. Kylančias problemas turėtume spręsti ten, kur jos yra, t.y., jei žemo socioekonominio statuso šeimų vaikai nepasiekia ugdymo įstaigų – tiesiogiai jiems padėti. Jei baigę mokyklas jaunuoliai neįsilieja į darbo rinką – stiprinti profesinį ugdymą.

Sprendimai dėl vaikų gyvenimo ir mūsų visuomenės ateities turėtų būti priimami objektyvių mokslinių tyrimų pagrindu, o ne remiantis statistiniais skaičiais, asmeninėmis patirtimis, politikų užgaidomis ar paviršutinišku atsižvelgimu į kitų šalių praktikas (reikėtų pilnai išsiaiškinti pačias praktikas, jų kilmę ir poveikį bei ilgalaikį efektyvumą).

Mūsų visuomenė nusipelnė kokybiškų sprendimų dabar, nes klaidas taisyti yra sunku ir brangu.

VšĮ Vaiko psichologijos centras
www.MesVaikystei.lt

Peticija baigta.

# Vardas Komentaras
1 Asta
Esu prieš ankstinimą privalomą vaikų ugdymą mokyklose nuo šešerių metų. 
2 R.Plungiene (Šiauliai)
Nenoriu kad vaikas mano pradetu anksti mokytusi,tegu pasidziaugia vaikyste.
3 Viktorija (Vilnius)
Mokslo metai turi prasidėti laiku t. y. rugsėjo 1 kaip ir visada buvo,kadangi mokslo metai ir taip tęsiasi iki birželio mėnesio tai vasaros atostogų lieka tolo gražu ne 3 mėnesiai kaip visada buvo
4 L.Stukienė
Baigit grfiauti vaikų sveikatą su tais savo nesibaigiančiais eksperimentais, vaikai jums ne kokios pelės
5 Odeta (Vilnius)
Esu kategoriškai prieš mokyklinio amžiaus ankstinimą
6 Rasa (Panevėžys)
Manau, privalomai į mokyklą eiti nuo 6 metų vaikams tikrai per anksti
7 Toma (Vilnius)
Būtina geri švietimo kokybę, mažiau mokinių klasėje, daugiau kūrybiško mokymo, mažiau namų darbų pradinėse.
8 Gintaras (Kaunas)
Nepadaryti privalomo ankstinimo. Leisti spresti tevams
9 Tomas (Vilnius)
Nereikia gadinti vaikystės nuobodžiai užsiėmimais ir žaloti vaikų psichikos per anksti darant juos suaugusiais
10 Jolita (Vilnius)
Mane pacia leido 6m i mokykla. Man buvo labai sunku. Buvau palikta pataisu. Tegu vaikai subresta mokyklai.
11 Rūta (Kaunas)
Visapusiškai palaikau, reforma reikalinga neatidėliojant!
12 Dovilė (Kaunas)
Vaikai turi pradėti lankyti mokyklą nuo 7 metų, ne anksčiau
13 Kristina
Už vaikystės metus ir už galimybę rinktis ar 6 m vaikas yra emociškai, fiziškai ir psichologiškai subrendęs pradėti ugdymą mikykloje.
14 Gitana (Kaunas)
Neatimkim vaikams vaikystės,ir taip daug vaikų pasitraukia iš gyvenimo.
15 Kristina (Šiauliai)
Neatinkim iš vaikų vaikystės, į mokyklą leiskim kai pasiruošę, t.y. nuo 7
16 R.Zuikevičiūtė
Asmeninė patirtis.Užrašyta į m-klą nuo 6m.nesuvokiau kas,kaip,kodėl-daug ašarų,perrašė nuo 7m.,ir kitais m.buvau pirmūnė.Kiekvienas vaikas individualus,turi būti teisė rinktis pagal vaiko gebėjimus.
17 Asta
Regioninės mokyklos dabar jau nespėja ir neatitinka vaikų poreikių. Čia tikrai nėra reikiamų sąlygų pradėti mokyti dar jaunesnius. Nemanau, kad ir miestai tam pasiruošę.
18 Ruta (Kaunas)
Ne visi vaikai gali eiti i mokykla anksciau. Pagal raida jie nebuna pasiruose mokyklai ir tai gali sukelti papildomu sunkumu tiek mokykloje, tiek ateityje mokantis ir bendravime
19 Jurga (Kaunas)
Prašau, kad tėvai turėtų galimybę rinktis ar vaiką leisti šešerių, ar septynerių metų į pirmą klasę.
20 Gaile (Panevėžys)
as 7 pradejau, dabar be vargo Phd mokausi, kur UK nuo 5 pradejo, bet puse jus su neramumais 'anxiety' nuo ilgalaikio spaudimo
21 D.Perkumaitė (Kaunas)
Skubotas sprendimas, vaikai nėra paruošti pradiniam ugdymui ugdymui.
22 A. (Panevėžys)
mokyklos neparuoštos priimti 6mečius: baldai, aplinkos, maitinimas, poilsis ir visa kita netiks mažam vaikui šiandienos mokykloje. Siūlau leisti lankyti nuo 6ių tik tėvams pageidaujant.
23 Mindaugas (Panevėžys)
Kad ir ką galvoja valdžią, bet vaikai vistiek emigruos anksčiau, nei liks Lietuvoje. Net vaikystę atimate iš savo vaikų.
24 Genovaitė (Vilnius)
Negalima iš vaikų atimti vaikystės. Negali valdžia savo klaidas taisyti vaikų sveikata, siekdama, kuo anksčiau įkinkyti į mokslą, o vėliau į darbą.
25 Inga (Šiauliai)
kam iš vaikų atimti ramios, nerūpestingos vaikystės metus?? spės dar išmokti skaityti, rašyti, nepažįstu nei vieno, kuris būtų neišmokęs. tegul dar palanko darželį, pažaidžia, pamiega pietų miego..
26 Julija (Vilnius)
Pirmiausia pasirašau kaip mama, o tada - kaip mokytoja.
27 J.Šilingienė (Vilnius)
Kalbos apie mokymą mokykloje nuo 6, 5, net 4 metų - tai "užsienio" mėgdžiojimas, neturint supratimo, kad Lietuvoje vaikai profesionalai ugdomi nuo pirmos darželio dienos (3, net 2,5 metukų).
28 Janina
Pritariu ,kad mokykla lankytų nuo 7 m.Pirmiauzia tufi pedtvarkyti programas.
29 Dorota
Įstatymų kūrėjai, įsiklausykite pagaliau į tautą...
30 Audrius (Kaunas)
Eilinės valstybinės prievartos patvirtinimas. Ir dar viena priežastis emigruoti.

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (1538)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Už teisę būti GAMTOJE! (1240)

Linas. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai

LAISVĘ JUDĖJIMUI Į GAMTĄ TARP SAVIVALDYBIŲ! Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Vidaus reikalų ministeriją, ragindami imtis veiksmų dėl Lietuvos gyventojų psichinės bei fizinės sveikatos ir prašome sušvelninti judėjimo tarp atskirų savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti ir žvejoti gamtoje. Psichologai, psichiatrai perspėja, kad jau beveik metus besitęsianti pandemija gali palikti ryškių pėdsakų visuomenės psichinėje sveikatoje. Europos trauminio streso tyrimų asociacijos tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip Covid-19 pandemija paveikė žmonių psichologinę savijautą per pirmąjį karantiną, parodė, kad pandemija padarė stiprų neigiamą poveikį Lietuvos žmonių emocinei sveikatai: 51 % žmonių patyrė stipresnį nerimą, 38 % – liūdesį, 29 % jautėsi vidutiniškai ar labai vieniši. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad net 46 % apklaustųjų psichinė savijauta buvo prasta. Lapkričio 27 d. vykusioje 5-ojoje tarptautinėje savižudybės intervencijos metodų konferencijoje akcentuotas augantis nerimo lygis, depresyvios mintys, kylanti savižudybių kreivė. Priverstinis užsidarymas namuose lėmė ir išaugusį smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių – daugėjo smurto tiek prieš vaikus, tiek prieš moteris. Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad buvimas gamtoje, sportas, fizinis aktyvumas teigiamai veikia kraujotaką, kuri aprūpina visą organizmą didesniu deguonies ir kitų maisto medžiagų kiekiu, buvimas lauke stiprina imuninę sistemą, padeda sumažinti su depresija susijusias nuotaikas, nes sportuojant, aktyviai leidžiant laiką gamtoje gerėja seratonino apytaka, todėl mažėja nerimo lygis. Todėl, siekiant sumažinti neigiamą psichologinį ir fizinį karantino apribojimų efektą, prašome kuo greičiau sušvelninti judėjimo tarp atskirų savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti parkuose, pažintiniuose takuose ir žvejoti prie vandens telkinių, kurie yra nutolę nuo savivaldybės, kurioje jie gyvena.

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (446)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (127)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.