NE privalomam mokyklos pradžios ankstinimui

7 024 PARAŠAI

Kategorija:

Peticija - konstitucinė piliečių teisė tiesiogiai dalyvauti valdant savo šalį. Pasinaudokime šia galimybe ir pasakykime, kad mūsų vaikai turi teisę turėti vaikystę be vadovėlių.

Mes, žemiau pasirašiusieji, pasisakome už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, kaip yra dabar, ką valdžia aktyviai siekia pakeisti.

Mokyklą leisti lankyti nuo šešerių metų remiantis atskirų tėvų pageidavimu yra puiki galimybė norintiems savo vaikams ankstesnio akademinio ugdymo.

Privalomai ankstinti visų Lietuvos vaikų mokyklos lankymą yra nepriimtina, pažeidžia vaikų teises ir jų fizinę bei psichologinę raidą.

Reikalaujame:
- atsisakyti sumanymo ankstinti privalomą vaikų ugdymą mokyklose nuo šešerių metų.
- palikti esamą vaikų priėmimą į Lietuvos mokyklas privalomai nuo septynerių metų ir pasirenkamai nuo šešerių metų.


Vietoje mokyklos ankstinimo siūlome gerinti Lietuvos vaikų ugdymo kokybę paprastais, pagrįstais ir efektyviais būdais:

- Pasirūpinti geresniu mokinių ir pedagogų skaičiaus santykiu ugdymo įstaigose, kad grupėse/klasėse būtų po 8-12 vaikų vienam pedagogui.

- Siekti, kad ugdymo įstaigose vaikai ir pedagogai gerai jaustųsi ir galėtų netrikdomai mokytis ir mokyti bet kurioje Lietuvos mokykloje. Mažiau dėmesio skirti programoms, pažymiams, reitingams, ugdymo įstaigas vertinti pagal vaikų, pedagogų ir tėvų pasitenkinimą.

- Siekti, kad pedagogai galėtų daugiau savo darbo laiko skirti tiesiogiai vaikų auklėjimui ir ugdymui per pamokas, pertraukų metu ir po pamokų, o ne ataskaitų rašymui ir įvairių formų pildymui. Rengti pedagogus taip, kad nereikėtų nuolat tikrinti, kad galima būtų pilnai pasitikėti pedagogų darbu.

- Šalia vaikų akademinio ugdymo sudaryti sąlygas vaikams pažinti pasaulį per patirtis ugdymo įstaigose ir už jų ribų, būti lauke ir žaisti aktyvius judrius žaidimus pertraukų metu ir po pamokų.


Peticijos pagrindimas. Remiantis vaikų raidos psichologijos tyrimais vaikai turi būti ugdomi nuo pat gimimo ir svarbu skatinti tėvus ir pedagogus atsižvelgti į geriausias vaikų ikimokyklinio ugdymo formas – bendravimą, pokalbius, žaidimus, buvimą lauke, gamtoje, galimybes aktyviai judėti, tyrinėti, kurti, pažinti pasaulį, spręsti problemas. Joks formalaus ugdymo ankstinimas nepakeis šių esminių ugdymo formų.

Pasaulyje vis daugiau kalbama, kad ankstyvas formalus akademinis ugdymas, mokant per anksti skaityti, skaičiuoti, rašyti, ne padeda tolesniam sėkmingam vaikų ugdymui, bet greičiau trukdo. Toks ugdymas neįgalina vaikų suformuoti adekvačių savireguliacijos, koncentravimosi, bendravimo ir gebėjimo mokytis įgūdžių, nepadeda vaikams išlaikyti mokymosi motyvacijos, susidaryti pasaulio pažinimo būdų. Per anksti koncentruojantis į konkrečias veiklas stabdomas vaiko iniciatyvumas ir kūrybiškumas, vaikai skatinami daugiau klausytis nurodymų ir dirbti su knyga, o ne iniciatyviai tyrinėti pasaulį ir atrasti pasaulio dėsnius per patyrimą. Tai skatina ne tik prastesnį akademinį išsilavinimą vyresnėse klasėse, bet ir silpnesnę psichinę sveikatą.

Todėl svarbu nusimanyti vaikų psichologijos ir ugdymo srityje prieš priimant sprendimus, susijusius su vaikais. Mes turime rūpintis vaikyste kaip esminiu žmogaus ir visuomenės gerovės pamatu: gerinti vaikų galimybes saugiai gyventi miestuose, skirti dėmesio tėvų ugdymui, sudaryti geras sąlygas ugdytojams, tėvams ir kitiems, atsakingiems už rūpinimąsi vaikais, priimti vaikams palankius įstatymus. Kylančias problemas turėtume spręsti ten, kur jos yra, t.y., jei žemo socioekonominio statuso šeimų vaikai nepasiekia ugdymo įstaigų – tiesiogiai jiems padėti. Jei baigę mokyklas jaunuoliai neįsilieja į darbo rinką – stiprinti profesinį ugdymą.

Sprendimai dėl vaikų gyvenimo ir mūsų visuomenės ateities turėtų būti priimami objektyvių mokslinių tyrimų pagrindu, o ne remiantis statistiniais skaičiais, asmeninėmis patirtimis, politikų užgaidomis ar paviršutinišku atsižvelgimu į kitų šalių praktikas (reikėtų pilnai išsiaiškinti pačias praktikas, jų kilmę ir poveikį bei ilgalaikį efektyvumą).

Mūsų visuomenė nusipelnė kokybiškų sprendimų dabar, nes klaidas taisyti yra sunku ir brangu.

VšĮ Vaiko psichologijos centras
www.MesVaikystei.lt

Peticija baigta.

# Vardas Komentaras
1 Asta
Esu prieš ankstinimą privalomą vaikų ugdymą mokyklose nuo šešerių metų. 
2 R.Plungiene (Šiauliai)
Nenoriu kad vaikas mano pradetu anksti mokytusi,tegu pasidziaugia vaikyste.
3 Viktorija (Vilnius)
Mokslo metai turi prasidėti laiku t. y. rugsėjo 1 kaip ir visada buvo,kadangi mokslo metai ir taip tęsiasi iki birželio mėnesio tai vasaros atostogų lieka tolo gražu ne 3 mėnesiai kaip visada buvo
4 L.Stukienė
Baigit grfiauti vaikų sveikatą su tais savo nesibaigiančiais eksperimentais, vaikai jums ne kokios pelės
5 Odeta (Vilnius)
Esu kategoriškai prieš mokyklinio amžiaus ankstinimą
6 Rasa (Panevėžys)
Manau, privalomai į mokyklą eiti nuo 6 metų vaikams tikrai per anksti
7 Toma (Vilnius)
Būtina geri švietimo kokybę, mažiau mokinių klasėje, daugiau kūrybiško mokymo, mažiau namų darbų pradinėse.
8 Gintaras (Kaunas)
Nepadaryti privalomo ankstinimo. Leisti spresti tevams
9 Tomas (Vilnius)
Nereikia gadinti vaikystės nuobodžiai užsiėmimais ir žaloti vaikų psichikos per anksti darant juos suaugusiais
10 Jolita (Vilnius)
Mane pacia leido 6m i mokykla. Man buvo labai sunku. Buvau palikta pataisu. Tegu vaikai subresta mokyklai.
11 Rūta (Kaunas)
Visapusiškai palaikau, reforma reikalinga neatidėliojant!
12 Dovilė (Kaunas)
Vaikai turi pradėti lankyti mokyklą nuo 7 metų, ne anksčiau
13 Kristina
Už vaikystės metus ir už galimybę rinktis ar 6 m vaikas yra emociškai, fiziškai ir psichologiškai subrendęs pradėti ugdymą mikykloje.
14 Gitana (Kaunas)
Neatimkim vaikams vaikystės,ir taip daug vaikų pasitraukia iš gyvenimo.
15 Kristina (Šiauliai)
Neatinkim iš vaikų vaikystės, į mokyklą leiskim kai pasiruošę, t.y. nuo 7
16 R.Zuikevičiūtė
Asmeninė patirtis.Užrašyta į m-klą nuo 6m.nesuvokiau kas,kaip,kodėl-daug ašarų,perrašė nuo 7m.,ir kitais m.buvau pirmūnė.Kiekvienas vaikas individualus,turi būti teisė rinktis pagal vaiko gebėjimus.
17 Asta
Regioninės mokyklos dabar jau nespėja ir neatitinka vaikų poreikių. Čia tikrai nėra reikiamų sąlygų pradėti mokyti dar jaunesnius. Nemanau, kad ir miestai tam pasiruošę.
18 Ruta (Kaunas)
Ne visi vaikai gali eiti i mokykla anksciau. Pagal raida jie nebuna pasiruose mokyklai ir tai gali sukelti papildomu sunkumu tiek mokykloje, tiek ateityje mokantis ir bendravime
19 Jurga (Kaunas)
Prašau, kad tėvai turėtų galimybę rinktis ar vaiką leisti šešerių, ar septynerių metų į pirmą klasę.
20 Gaile (Panevėžys)
as 7 pradejau, dabar be vargo Phd mokausi, kur UK nuo 5 pradejo, bet puse jus su neramumais 'anxiety' nuo ilgalaikio spaudimo
21 D.Perkumaitė (Kaunas)
Skubotas sprendimas, vaikai nėra paruošti pradiniam ugdymui ugdymui.
22 A. (Panevėžys)
mokyklos neparuoštos priimti 6mečius: baldai, aplinkos, maitinimas, poilsis ir visa kita netiks mažam vaikui šiandienos mokykloje. Siūlau leisti lankyti nuo 6ių tik tėvams pageidaujant.
23 Mindaugas (Panevėžys)
Kad ir ką galvoja valdžią, bet vaikai vistiek emigruos anksčiau, nei liks Lietuvoje. Net vaikystę atimate iš savo vaikų.
24 Genovaitė (Vilnius)
Negalima iš vaikų atimti vaikystės. Negali valdžia savo klaidas taisyti vaikų sveikata, siekdama, kuo anksčiau įkinkyti į mokslą, o vėliau į darbą.
25 Inga (Šiauliai)
kam iš vaikų atimti ramios, nerūpestingos vaikystės metus?? spės dar išmokti skaityti, rašyti, nepažįstu nei vieno, kuris būtų neišmokęs. tegul dar palanko darželį, pažaidžia, pamiega pietų miego..
26 Julija (Vilnius)
Pirmiausia pasirašau kaip mama, o tada - kaip mokytoja.
27 J.Šilingienė (Vilnius)
Kalbos apie mokymą mokykloje nuo 6, 5, net 4 metų - tai "užsienio" mėgdžiojimas, neturint supratimo, kad Lietuvoje vaikai profesionalai ugdomi nuo pirmos darželio dienos (3, net 2,5 metukų).
28 Janina
Pritariu ,kad mokykla lankytų nuo 7 m.Pirmiauzia tufi pedtvarkyti programas.
29 Dorota
Įstatymų kūrėjai, įsiklausykite pagaliau į tautą...
30 Audrius (Kaunas)
Eilinės valstybinės prievartos patvirtinimas. Ir dar viena priežastis emigruoti.

Atšaukti privalomą saviizoliaciją jūreiviams po reiso (615)

Pavardenis. Adresuota: Sveikatos apsaugos ministerija

Jūreiviai, grįžę iš reiso, kur išbuvo neturėdami kontaktų virš 2 savaičių neturėtų būti verčiami saviizoliuotis grįžę namo! Jūreivių gyvenimas sustojo kovo mėnesį, nes nuo tada vienas šeimos narys visuomet turi arba dirbti arba izoliuotis nuo šeimos, nuo kitų žmonių. Daugelyje ES šalių jūreiviai iš darbdavio gauna pažymą apie darbą laive, ir jiems neprivaloma saviizoliuotis. Prašome peržiūrėti saviizoliacijos tvarką jūreiviams, grįžusiems iš reiso.

Prieš Plungės rajono ligoninės, vaikų skyriaus uždarymą. (377)

Viktorija. Adresuota: Plunges rajono savivaldybes merui Audriui Klišoniui

Plungės savivaldybė uždaro Plungės rajono ligoninės, vaikų skyrių. Plungės rajone yra daug vaikų, todėl norime turėti savo rajono ligoninėje vaikų skyrių, kad nereiktu važiuoti į kitų miestų ligonines.

Sprendimo paversti bendrabutį socialiniu būstu Bukiškio k. stabdymas (131)

Artūras. Adresuota: Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos seimas, Finansų Ministerija, LR Vyriausybė, Vyriausioji Tarnybinės Etikos komisija

Turto bankas nemokamai perduoda Bukiškio bendrabutį, unikalus Nr. 4198-5068-1012, 1N5/p, bendras plotas 2370,31 kv. m), esantį Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Bukiškio k., Mokyklos g. 6. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai. Dabar jame planuojama įrengti 38 socialinius būstus. Žmonių, kurie patiria socialines problemas, negalima segreguoti sukišant į vieną daugiabutį. Problema yra ne soc. būsto atsiradime, bet būstų koncentracijoje. Vilniuje yra ne vienas rajonas (pvz. Pilaitė), kuriame akivaizdu, kad didelė koncentracija žmonių, kurie turi tam tikrų socialinių problemų, nesprendžia problemų, netgi atvirkščiai - jas didina bei sukelia socialinę atskirtį. Tai yra pagrindinis integracijos trūkumas. Prašome, kad VRSA (Vilniaus rajono savivaldybės administracija) nedelsiant stabdytų sprendimo priėmimą ir inicijuotų viešą klausimo svarstymą. Taip pat prieš priimant sprendimus šiuo klausimu - jų detales derintų su Bukiškio bendruomene. Šis pastatas reikalingas bendruomenės veikloms, apie jo likimą nebuvo diskutuojama su bendruomene ar bent jau kaimynais. Mes jaučiamės nesaugūs, kai neturime jokios informacijos apie tai, kas vyksta aplink.