Populiariausios 2 psl.

Atidarykit mur.lt registraciją (2997)

onelung. Adresuota: mur.lt administracija

Jau kurį laiką mes stebime kaip lėtai ir kryptingai mūsų mylima svetainė mur.lt nyxta mūsų akyse. Žmonės nebegauna laiškų, nuotraukos komentuojamos vangiai, testai sprendžiami kukliai, nariai IŠSIREGISTRUOJA dėl pabodusios monotonijos. Mes mylim murą ir nenorime, kad jis išvirtų savo sultyse. REIKALAUJAME atidaryti registraciją tokiam laikotarpiui, kad muro populiacija gautų 10-20% šviežio kraujo nuo dabartinio muro narių skaičiaus. Reikia įmest naujų malkų į laužą, nes lix tik pelenai...

Nestabdyti sporto ir sveikatingumo veiklos uždarose erdvėse karantino laikotarpiu (4289)

Karolis. Adresuota: LR Vyriausybė

Didžioji sporto klubų dalis taip ir nesulaukė grįžtančio prarasto žmonių srauto po pirmos karantino bangos dėl to, kad dalis yra įbauginti ir bijo kontakto, kiti jau laukė antrosios karantino bangos, žinojo, kad pradėjus sportuoti greitai teks atsisveikinti su sportu, nes greitai turėsime antrą karantino bangą ir sporto ir sveikatingumo klubų veikla bus nutraukta, kuri ir taip nėra labai pelninga. Kenčia netik verslas, sportas, sveikatingumu užsiimantys asmenys, tačiau treneriai, asmeniniai treneriai, profesionalūs sportininkai, kurių dauguma neturės kur sportuoti, nors aukšto meistriškumo sportininkams neuždrausta sportuoti, tačiau retas, kuris turės galimybę sportuoti, nes dėl vieno ar kelių sportininkų sporto salės neatidarinės. Kokia žala kūnui daroma staigiai nutraukiant fizinį krūvį. Jau nekalbant apie įdėto darbo praradimą raumenų nusilpimą ir riebalinio audinio kaupimąsi, tačiau ir gali skatinti lėtinio nuovargio sindromo pasireiškimą, kurio metu ypač sumažėja nuotaika, protinis, kognityvinis ir socialinis intelektas, žmogus darosi irzlus ir piktas, padidėja agresyvumas. Didžioji žmonių dalis sportuoja dėl sveikatos, dažnas dėl pasireiškiančių nugaros skausmų, kurių pagrindinis vaistas yra sportas. Juolab PSO taip pat pasisako už fizinį aktyvumą šiuo laikotarpiu. Dalis sportuojančių tikrai bandys sporto ne apleisti ir toliau sportuoti lauke, kada ateina šaltasis laikotarpis, tada tikrai turėsime plaučių uždegimų, anginų, sinusitų ir t.t. su teigiamais covid-19 rezultatais. Safe ACTiVE tyrimo rezultatai rodo itin žemą Covid19 rizikos lygį sveikatingumo klubuose. Europe Active, vedančioji ir ne pelno siekianti asociacija Europos sveikatingumo ir fizinio aktyvumo sektoriui, su džiugesiu ir viltimi praneša, kad išankstiniai King Juan Carlos universiteto ir AWRC-Sheffield Hallam universiteto surinkti duomenys atskleidžia ypač ŽEMĄ Covid-19 rizikos lygį laisvalaikio ir sveikatingumo klubuose. Išanalizavus daugiau nei 62 milijonus apsilankymų, vidutinis infekcijos lygis siekia 0,78 per 100 000 apsilankymų. Duomenys gauti iš Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Belgijos, Nyderlandų, Ispanijos, Portugalijos, Norvegijos, Šveicarijos, Čekijos Respublikos, Lenkijos, Danijos, Liuksemburgo ir Jungtinės Karalystės. Pasirašome, KAD BŪTŲ LEISTA VYKDYTI VEIKLĄ SPORTO IR SVEIKATINGUMO KLUBAMS laikantis nustatytų saugumo reikalavimų darbuotojams ir klientams, kurių srautas ir taip yra ženkliai sumažėjęs. Sporto klubų lankytojai yra supratingi saugo save ir kitus, tad siūloma: Dėvėti kaukes ne sporto metu patalpose; Tikrinti visų ateinančių kūno temperatūrą; Dezinfekuoti rankas ateinant ir išeinat iš sporto klubo; Laikytis saugaus nustatyto atstumo kaip ir turgavietėse 10 kv.m asmeniui; Dezinfekuoti įrangą prieš ir po naudojimo.

Nestreikuojančių mokytojų peticija už streikuojančius (1124)

Petras. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Seimas ir Vyriausybė

Visi, kurie neišdrįsome dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių įsijungti į neterminuotą Mokytojų streiką, pasirašome, kad nepritariame skubotam ir nepavykusiam etatiniam darbo užmokesčio modelio įvedimui. Palaikome streikuojančius Mokytojus ir viešai reikalaujame mus skaičiuoti kaip streikuojančius mokytojus.

Reikalauju pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymą Nr. VIII-911, priimtą 2020-11-10 (3837)

Andrius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimui

Reikalauju pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymą Nr. VIII-911, priimtą 2020-11-10

Prieš kaukes visiems ugdymo įstaigose esantiems vaikams. (5817)

Dovilė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimos

Nuo pirmadienio kaukės bus privalomos visiems ugdymo įstaigose (ir pamokų metu) esantiems vaikams, kurie yra vyresni negu šešerių metų. Neleiskime vaikams kentėti! Užkirskim kelią tokiam sprendimui! Sakom pagaliau NE, priimtiems jų sprendimas! Pasirašom peticiją!

Girulių miško iškirtimui NE (4619)

Viktorija. Adresuota: Susisiekimo ministerija, Klaipėdos miesto tarybai

Klaipėdoje, miesto ribose bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ rengiasi įgyvendinti rekonstrukcijos projektą, pagal kurį netoli jūros  būtų iškirsta 30 hektarų Girulių miško. Vidury girios atsirastų geležinkelio keliai, būtų kaupiami vagonai, konteineriai iš visų krovos kompanijų, formuojami šaudykliniai traukiniai. Šiems planams birželio 22 d. jau pritarė Vyriausybė.  Neleiskime, kad tai įvyktų. Todėl iš Susisiekimo ministerijos reikalaujame išbraukti Girulių mišką iš planuojamos teritorijos. Klaipėdos miesto tarybos prašome steigti savivaldybės lygmens Melnragės- Girulių draustinį.  

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas. (2773)

gamtininkas. Adresuota: LR Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui

Prieštaraujame vilkų sumedžiojimo kvotos padvigubinimui. Miškas be vilko – ne miškas. Lietuvoje atsitiko tai, per ką visos Vakarų Europos valstybės perėjo dar praėjusiame amžiuje. Sparti avininkystės plėtra išstūmė laukinius plėšrūnus į Europos pakraščius ir šis procesas vyksta iki šiol. Nuo 2000 metų Lietuvoje auginamų avių padaugėjo penkis kartus ir šiuo metu siekia beveik 200 tūkst. Neapgalvota Vyriausybės parama avininkystės plėtrai lėmė tai, kad avių augintojai susidūrė su rimta produkcijos realizavimo problema. Kaip pastaruoju metu buvo rašoma spaudoje – „Lietuvą okupavo avys, kurių niekam nereikia“. Produkcijos realizavimo problema yra pati mažiausia lyginant su tuo, kaip dėl nedarnaus žemės ūkio nukenčia gamta. Jau turime skaudų pavyzdį, kaip dėl besaikės paramos rapsų auginimui stumbrai išstumiami iš vietų, kur buvo introdukuoti prieš keletą dešimtmečių, kai dar jokių rapsų tose apylinkėse niekas neaugino. Kita nedarnaus žemės ūkio auka – vilkai. Vilkų nuo seno gyvenamosiose teritorijose atsidūrę prastai prižiūrimi avių ir kitų mėsinių galvijų ūkiai kasmet patiria didelių nuostolių, bet vietoje to, kad diegtų patikrintas ir tikrai veikiančias naminių gyvulių apsaugos priemones, gyvulių augintojai reikalauja paprasčiausiai išnaikinti vilkus jų apylinkėse. Dabartinis Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos noras padidinti vilkų sumedžiojimą nuo 60 iki 120 yra ne vilkų populiacijos reguliavimas, o trumparegiškas naikinimas, nes nulemtų vilkų skaičiaus sumažinimą visu trečdaliu (neskaičiuojant to, kiek kiekvienais metais žūva dėl brakonieriavimo ir kitų priežasčių). Nėra jokios kitos medžiojamosios gyvūnų rūšies Lietuvoje (išskyrus šiuo metu dėl maro medžiojamus šernus), kurių būtų leidžiama sumedžioti trečdalį populiacijos ir nėra kitos tokios medžiojamosios rūšies, kuri būtų taip svarbi miškui. Vilkas mokslininkų yra laikomas kertine miško rūšimi. Jo svarba neapsiriboja vien tik „miško sanitaro“ vaidmeniu, kuris visuotinai yra pripažįstamas. Vilkai padeda tinkamai atsikurti šiandien intensyviai kertamiems miškams, nes pakeičia kanopinių žvėrių elgesį taip, kad šie padaro daug mažiau žalos miško jaunuolynams. Lenkijoje, kur vilkai nemedžiojami iš viso, šie plėšrūnai miškininkams sutaupo milijonus zlotų kasmet, kurie būtų išleisti kanopinių žvėrių sunaikintų miško želdinių atkūrimui. Kitose valstybėse kompensacijos už vilkų padarytą žalą mokamos tik tuomet, jei ūkininkas tinkamai prižiūri savo bandą, nepalieka nakčiai jos be jokios apsaugos. Lietuvoje gi kompensacijos išmokamos visais atvejais. Yra avių ūkiai, kurie yra apsitvėrę savo ganyklą tinkamu elektriniu piemeniu, naudoja apsaugai tinkamų veislių šunis ir nepatiria jokios žalos, bet yra ir tokie ūkiai, kurie nė kiek neinvestuoja į savo bandos apsaugą ir tik reikalauja didesnių kompensacijų. Didelė kaltė tame ir pačių savivaldybių, kurios administruoja Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas, skirtas paremti naminių gyvulių apsaugos priemonių įsigijimą, bet rodo labai mažą iniciatyvą. Savivaldybės paramą šių priemonių įsigijimui iki šiol skyrė tik 14 ūkininkų ir tik 11 savivaldybių yra pasitvirtinusios tvarką dėl šių priemonių kompensavimo, nors turėjo tai padaryti prieš kelis metus. Taigi didelė dalis prevencijai skirtų lėšų taip ir lieka nepanaudotos arba išleidžiamos miško želdinių tvėrimui nuo kanopinių žvėrių. Kai paklausi savivaldybės tarnautojų, kodėl jie taip elgiasi, išgirsti atsakymą: „Didinkit medžioklės kvotas, kokios dar apsaugos priemonės?“. Jeigu savivaldybės nesugeba arba nenori padėti ūkininkams, gal Vyriausybė galėtų įsteigti specialų fondą ir visas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas skirstyti ne per savivaldybes, o centralizuotai? Daugelyje ūkių vilkų daroma žala yra pasikartojanti. Yra paskaičiuota, kad 45 ūkiuose susitelkė ketvirtadalis visos vilkų daromos žalos, padarytos 2014-2017 m. laikotarpiu, ir jei savivaldybės būtų parėmusios šiuos ūkius naminių gyvulių apsaugos priemonėmis, valstybė būtų sutaupiusi šimtus tūkstančių eurų, kuriuos dabar išleidžia kompensacijoms. Bet yra pasirinktas kitas kelias – kviesti žiniasklaidą, kelti skandalus, gąsdinti vilkais visuomenę ir reikalauti šių plėšrūnų naikinimo. Nežiūrint kiek ir kur vilkai bus išnaikinti, jų kaimynyste nebus patenkintas nė vienas ūkininkas ir vilkams paprasčiausiais visai neliks vietos Lietuvoje. Dėl intensyvios medžioklės ir taip silpnos vilkų šeimos bus dar labiau išardomos, o likę pavieniai vilkai, negalintys sumedžioti už save stambesnio ir stipresnio laukinio grobio, iš bado eis į ūkininkų sodybas ir taps valkataujantys avių augintojų palydovais. Todėl intensyvesnė vilkų medžioklė nesumažins jų daromos žalos, o padidinti gali. Visa tai naudinga tik medžiotojams, kurių kiekvienas geidžia sumedžioti šią „saugomą“, o iš tiesų niekada Lietuvoje nesaugotą rūšį. Mes sakome, kad taip neturi daugiau tęstis ir valstybės politika turi pasikeisti prisitaikymo prie gamtos linkme vietoje nepatogių rūšių naikinimo. Laukinė gamta yra valstybės, visos visuomenės turtas ir jos likimas negali būti nulemtas vienos tam tikros grupės žmonių. Ūkininkai gyvulius augina ne sau ir mes, būdami jų klientais, norime, kad ir ūkiai klestėtų ir laukinei gamtai būtų Lietuvoje vietos. Tai galima pasiekti tik sugyvenimo su gamta keliu. Nedarnus žemės ūkis neturi daryti žalos gamtai, todėl reikalaujame atšaukti planus didinti vilkų sumedžiojimo kvotą ir išnaudoti visas kitas šiuo metu esančias žalos sumažinimo priemones, kurių pagal dabartinį Vilko apsaugos planą yra net 17. Taip pat reikalaujame netvirtinti naujos redakcijos „vilkų apsaugos“ plano, kuriame iš tiesų tik legalizuojamas jų naikinimas, kai tuo tarpu dėmesys prevencijai, sugyvenimui ir švietimui paliekamas paskutinėje vietose.

PUNIOS ŠILAS - PADĖKITE GELBĖTI! (2997)

Ž.. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

LR Vyriausybei Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius PETICIJA Dėl Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją 2019 m. rugpjūčio 1 d., Vilnius Kreipiamės į Jus, prašydami padėti išsaugoti unikalų Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai. Prašome šį kreipimąsi pripažinti peticija LR Peticijų įstatymo nustatyta tvarka. 2019 m. liepos 12 d. raštu Nr. D18-29 Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pateikė pavedimą Valstybinei saugojamų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo gamtinį rezervatą ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinį apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją. 2019 m. liepos 18 d. Valstybinės saugojamų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-97 įgyvendino 2019 m. liepos 12 d. aplinkos ministro pavedimą, nesiūlant ir nenustatant jokių alternatyvių aplinkos apsaugos priemonių. Tai padarius ir nepasiūlius jokių alternatyvių ir ilgalaikių apsaugos sprendimų, Valstybinė miškų urėdija čia ir toliau bus įpareigota vykdyti miškų kirtimus bei organizuoti komercines medžiokles arba šiuos medžioklės plotus parduoti aukcione privačiam medžioklės būreliui. Tiek miško kirtimo darbai, tiek medžioklės Punios šile ekonominiu požiūriu nėra naudingos, tačiau gamtos išsaugojimo požiūriu daroma didelė žala, o visuomenė vietoj vertingos sengirės mato kirtimų suniokotus medynus, rąstų rietuves ir medžiotojų išgąsdintų žvėrių pėdsakus. Nemuno vingyje esantis Punios šilas gamtiniu požiūriu yra vienas vertingiausių Lietuvos ir Europos miško masyvų. Čia iki šiol išlikęs kraštovaizdis su pirmykščių Lietuvos girių bruožais, senoliai medžiai dar mena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus – kai kurie ąžuolai augo dar vykstant Žalgirio mūšiui. Čia sutinkama daugiau nei 100 į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių, daugiau nei 100 saugotinų kertinių miško buveinių, net 78 Europos Bendrijos svarbos natūralios miško buveinės. Mokslininkų vertinimu Punios šilas gamtiniu požiūriu dėl didžiausiame plote išlikusios mažai liestos sengirės ir saugomų rūšių gausos turi išskirtinę vertę tarp kitų Lietuvoje saugomų miško masyvų. Iki aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos 2019 m. liepos 12 d. pavedimo stabdyti Punios šilo rezervato teritorijos plėtrą, jau buvo ankstesnio aplinkos ministro pavedimu, parengti planavimo dokumentai dėl Punios šilo gamtinio rezervato plėtros, kurio plane yra numatyta, jog aplinkinių gyvenviečių gyventojai turėtų neribotas galimybes lankytis, uogauti ir grybauti teritorijoje, visuomenės lankymasis labiausiai tam tinkamose teritorijose taip pat galimas. Planas numato įrengti papildomą infrastruktūrą, netgi pagerinančią sąlygas lankytis šiame unikaliame gamtos kampelyje. Pagal parengtą planą esama draustinio teritorija virstų pirma Lietuvoje tokio pobūdžio saugoma teritorija, kurioje ribojama visa žmogaus ūkinė veikla, bet leidžiamas lankymas didelėje rezervato dalyje, įskaitant leidimą vietiniams gyventojams rinkti uogas, grybauti. Punios šilas yra unikalus ir vertingas būtent todėl, kad ten yra išlikusi natūrali sengirė, kurioje gyvena dešimtys retų rūšių ir kur lankytojai gali pamatyti, kaip atrodo tikras miškas (o ne „prižiūrimas“ parkas). Per milijonus metų miškai puikiai išgyveno ir klestėjo žmonių neprižiūrimi. Vienintelė „priežiūra“, kuri reikalinga miškui – palikti jį ramybėje (kur ūkinė veikla ar bet kokie kirtimai galėtų vykti tik ypatingais atvejais, skatinant buveinės atkūrimą ir su stipraus mokslinio komiteto pritarimu). Būtent tokia apsauga būtina tam, kad išsaugotume visus ekosistemos komponentus, sveikas augalų ir gyvūnų populiacijas ir maksimalų atsparumą įvairiems išoriniams poveikiams. Bet kokia fragmentacija, netgi jei ji vadinama sumaniu „sanitarinių kirtimų“ vardu, ardo ekologinį tinklą vesdama link kritinio taško, kai visa sistema žlunga. Išvirtę medžiai, įrantys stuobriai yra esminė tokios ekosistemos dalis. Tokios įvairovės išsaugojimas yra ypač svarbus šiuo intensyvios klimato kaitos metu, kai visas genetinis potencialas būtinas, kad rūšys ir ištisa ekosistema turėtų galimybę prisitaikyti. Raginame visuomenę būti aktyviai ir išreikšti principingą poziciją ginant viešąjį interesą ir neįkainuojamą Lietuvos gamtos vertybę – Punios šilą, pasirašant šią peticiją, kuria visi bendrai reikalaujame LR Aplinkos ministeriją, ir atsakingą ministrą Kęstutį Mažeiką: - Atnaujinti ir užbaigti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo (specialiojo planavimo) procesą, pradėtą Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo) koregavimo ir planavimo darbų patvirtinimo“; - Įgyvendinti Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją. Pareiškėjas Žymantas Morkvėnas gamtosaugininkas Tel. Nr. +370 (614) 72 597 El. p.: [email protected] Gintaras Varnas teatro režisierius [email protected] Tel.Nr. +370 (698) 81 730

Prieš priverstinę vakcinaciją ir priverstinį žmonių testavimą (3688)

Rustam. Adresuota: LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

Lietuvos respublikos konstitucijos 21 straipsnis. 21 straipsnis Žmogaus asmuo neliečiamas. Žmogaus orumą gina įstatymas. Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali būti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai.

Visų automobilių apmokestinimui - NE! (20120)

E.Gasparovičius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Automobilio registracijos taršos mokesčio skaičiuoklė https://www.skaiciai.lt/auto/automobilio-tarsos-skaiciuokle/ naujai perkamiems automobiliams buvo įvesta 2020.07.01. Peticijos tekstas: Premjeras Andrius Kubilius parlamentarus informavo, kad Vyriausybė ketina nuo kitų metų vidurio apmokestinti visų šalies gyventojų automobilius. Žmonės neturi kaip susimokėti už šildymą, nusipirkti rūbų, brangs akcizai degalams, tai dar ir automobiliams mokestis?! Už ką mokestis?! Už tai, kad važinėjam savo nuosavais automobiliais, kuriuos pirkom už savo uždirbtus pinigų, dar mokestį už tai mokėti?? Na, jau ne. Gerbiamo A. Kubiliaus antikrizinė programa daugiau sukelia nerimo ir išlaidu nei suteikia lengvesnį gyvenimą PAPRASTIEMS Lietuvos gyventojams. Aš sakau NE, o Jūs?!?!