Populiariausios 2 psl.

Mato reformos panaikinimas

Evelina. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Įteisinus Mato reformą visi plojome rankomis ir džaiugėmės, jog bus sustabdytas smurtas prieš vaikus, tačiau dabar valstybė juokiasi iš normalių šeimų, atiminėja vaikus be pagrindo, remiantis nepagrįstais skundais, kalbomis! Net ir įvydžius visus vaikų teisių tarnybos reikalavimus, vaikai nėra grąžinami šeimoms, dėl vilkinamų ikiteisminių tyrimų! Gana tyčiotis , ir psichologiškai žaloti mūsų vaikus!

Prieš ilgalaikių pasimatymų laiko mažinimą.

Jurgita Pocevičiene. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Visų pirma, pažymėtina, kad Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalis, kaip ir tarptautiniai dokumentai, draudimą kankinti, žaloti, žeminti žmogaus orumą, žiaurų elgesį ar baudimą pirmiausia sieja su valstybės ir atitinkamų jos institucijų veikla. Tai reiškia, kad tokie draudimai yra nustatyti siekiant apginti žmogų nuo neteisėtų valstybės pareigūno ar kito asmens, turinčio valstybės įgaliojimus, veiksmų.Apriboti pasimatymų laiką iki 6val.yra neteisinga ir net žalinga pačių nuteistųjų ir jų šeimų atžvilgiu.Buvimas su savo vyru ilgesnį laiką suteikia didesnę motyvaciją neišardyti,susistiprinti šeimos santykius,teigiamai veikia jų socilizaciją ir palengvina įsiliejimą į visuomenę,kaip visarverčiu piliečiu.Buvimas kartu suteikia galimybę spręsti šeimos problemas ir dalintis džiaugsmu.Tokiu būdu vyksta nenutrūkstamas psichologinis-emocinis ryšys su šeima,ir visuomene i kurią nuteistasis sugrįš po bausmės atlikimo laiko,bus lengviau integruotis ir tapti doru Lietuvos piliečiu.

DĖL MAŽEIKIŲ GELEŽINKELIO PAGRINDINĖS PĖSČIŲJŲ PERĖJOS ATSTATYMO

I. Budrienė. Adresuota: LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJAI

2018-08-31 Mažeikių mieste buvo atidarytas vienas moderniausių šalyje geležinkelio tiltų. Gyventojai tikėjosi, kad šis tiltas padės taupyti jų laiką bei išvengti skaudžių nelaimių. Praėjo daugiau kaip metai ir per šį laikotarpį mažeikiškiai tiltu labiau nusivylė, nei džiaugėsi. Geležinkelio tilto šiuolaikiški modernūs liftai nuolat genda (kartais per dieną net po kelis kartus), o artimiausia perėja per geležinkelį yra už maždaug 1 kilometro ir ši perėja yra strategiškai nepatogioje vietoje, norint greitai pasiekti Mažeikių miesto senamiesčio ar mikrorajono centrus. Liftai būna nesutvarkomi net po kelias savaites, nes už jų remontą ir priežiūrą yra atsakingas generalinis rangovas-bendrovė „Hidrostatybos projektai“, kurie, kaip pastebėta, neskuba šalinti nuolat atsiradusių gedimų. Dažniausiai šiuos didžiulius nepatogumus patiria žmonės, turintys judėjimo negalia, šeimos su vaikiškais vežimėliais, pagyvenę žmonės bei dviratininkai. Miesto gyventojai ne karto jau skundėsi rajono merui Antanui Teniui dėl nuolat gendančio lifto, tačiau kaip buvo rašoma vietinėje spaudoje (http://www.budas.lt/regionu-naujienos/budas-zemaiciu/22683-neveikiantis-liftas-sukele-gyventoju-pasipiktinima), meras „tik atsiduso ir teigė, jog apie šią problemą galvojama, vienas iš svarstomų variantų – pavežėjimas: „Konkrečių sprendimų nepriėmėme, tačiau esu sakęs, jei kam yra ypatingai didelių problemų, tikrai padėsime: skambinkite ir išskirtinais atvejais skirsime transportą“,-sakė meras.(cit. iš 2018-01-21 vietinio laikraščio „Būdas žemaičių" straipsnio dėl neveikiančio lifto). Kyla daug abejonių dėl užsiminto pavežėjimo, kuo meras laiko „ypatingai didele problema“. Neįgaliesiems, mamoms su vaikiškais vežimėliais yra tikrai didelė problema pakilti ir nusileisti didžiuliais ir stačiais geležinkelio tilto laiptais. Tad kyla klausymas: ar skambinti merui kiekvienai mamai, kuri negali patekti iš mikrorajono ar senamiesčio su mažu kūdikiu vežimėlyje? Miesto gyventojai pasipiktinę, jog nėra jokio atsarginio varianto pereiti geležinkelį, neveikiant liftams. Anksčiau buvo pastatyta perėja, kuri buvo patogi visiems. Tačiau pastačius liftą, perėja buvo išardyta, nes kaip buvo rašoma 2018-01-21 vietiniame laikraštyje „Būdas žemaičių": „Kaip atsarginį variantą palikti senąjį praėjimą, pasak mero, nebuvo galima, nes to neleido AB „Lietuvos geležinkeliai“: „Ten buvo tarnybinis praėjimas, dėl ko ir buvo liepiama kuo greičiau pastatyti šitą tiltą per geležinkelį. Tai buvo numatyta ir projekte – pastačius tiltą, kelias turi būti nuardytas.“ Tada turėjo būti pagalvota apie kitą atsarginį variantą, nes dabar yra pažeidžiamos žmonių teisės persikelti į norimą miesto pusę. Šia peticija norime atkreipti dėmesį, kad, pagaliau, būtų imtasi konkrečių veiksmų dėl geležinkelio perėjos atstatymo. Ji yra būtina kaip atsarginis variantas sugedus liftams.

SUGRAŽINTI JANĮ Į LIETUVOS BALSĄ!!!!

A.Majauskaite. Adresuota: Lietuvos Balsas

Zmones!!! tiems, kuriems rupi ne kilme, o muzika! Ne tautybe, o jausmai ir emocijos!! Palaikom Jani ir padarykime kad Lietuvos Balsas turetu ji sugrazinti, nes musu zodis yra labai svarbus!

Pilnos moksleivių vasaros atostogos

Kotryna K.. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kreipiuosi į visus moksleivius ir jų tėvus. Pasirašykite peticiją, kad mokslo metų pabaiga baigtusi gegužės mėnesio pabaigoje, o ne užimtų papildomai dar vieną mėnesį (Birželį) . Juk mokslo metai turėtų trukti 9 mėnesius, o atostogos tris.Nemanau,kad moksleiviams patinka papildomą mėnesį sėdėti mokyklos suole ir nieko naudingo nedaryti... Juk birželio mėnesį prasideda įdomiausios stovyklos ir kitos veiklos,į kurias tikrai dauguma nori vykti,dalyvauti,tačiau negali ,nes dar reikia eiti "mokytis" , nemažai mokinių tiesiog "pabėga" ... Taigi, pasirašom visi kas sutinka,šia peticiją,kad mokslo metų pabaiga pasibaigtų gegužės mėn.pabaigoje,galbūt į tai atkreips dėmesį LR švietimo ministerija .

Prašome pradėti tyrimą dėl karių mirčių Rukloje

Gilmantas A.. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Krašto apsaugos ministerijai

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Krašto apsaugos ministerijai PETICIJA Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome karinės ir civilinės valdžios pradėti tyrimą dėl Lietuvos ir Kroatijos karių mirčių Rukloje ir nubausti kaltuosius! Šių metų gruodžio 12 d. NATO priešakinių pajėgų batalione, dislokuotame Rukloje, po pietų mirė Kroatijos karys. 2016 m. gegužės 16 d. Rukloje nuo ūmaus infekcinio susirgimo mirė nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos Lietuvos karys jaunesnysis eilinis Martynas Jurkus. Pastaruoju metu abu kariai nusiskundimų sveikata neturėjo. Manoma, kad sveikatos pablogėjimą sukėlė maistas valgykloje. Jau daug mirčių taikos metu kariuomenėje. Ar karinė valdžia bando kažką nuslėpti? Kenčia visų pirma tėvai, kurie atidavė savo vaikus ginti Tėvynę! Reikalaujame: 1. Įsileisti nepriklausomus prokuratūros ekspertus pradėti nepriklausomą tyrimą! Neaiškios mirtys - visi kratosi atsakomybės. 2. Informuoti, kiek dar nepaskelbtų apsinuodijimų maistu atvejų registruoti kariomenėje? 3. Paaiškinti, kodėl kariomenėje daug sužeidimų per pratybas? Kariai neturi praktinių įgudžių naudotis darbo įrankiais, ginklais. 4. Suteikti visiems kariams aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Prašome informuoti visuomenę! Mylėkit artimus ir Tėvynę! Kviečiu pasirašyti šią peticiją ir išplatinti ją visiems.

Prieš mokslo metų ilginimą

D.V.. Adresuota: Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija

Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijai Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei PETICIJA Prieš mokslo metų ilginimą Pasirašydami šią peticiją, išreiškiame nepasitenkinimą Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijos prailgintais mokslo metais, o tuo pačiu ir sutrumpintomis atostogomis. Manome, kad tai nėra priemonė gerinti mokymosi rezultatus ir vaikų pažymius. Tokiam sprendimui buvo nepasiruošta ir neįvertintas nutarimo poveikis visai visuomenei. Jau dabar vaikai kenčia nuo karščio. Mokyklų klasės nepritaikytos. Nėra kondicionierių, klasėse temperatūra sukyla iki 30 laipsnių. Tam reikėjo skirti lėšų. Tėvai suplanavę atostogas birželio mėnesį, turi atostogauti be vaikų, arba išvis perkelti atostogas. Atostogų trumpinimas įtakojo ne tik mokyklą, bet įvairiausias gyvenimo sritis ir veiklas. Abejojame, kad pratęsus mokslo metų trukmę, mokymosi kokybės kreivė pakilo. Jei “mokymosi kokybė” – kertinis klausimas, tada prašome atsižvelgti kaip ir ko yra mokomi mokiniai, gal krūviai dideli, gal per daug norim "sukišti" į tas galveles, o ne skaičiuoti mokymosi dienas. Prašome dar sykį apsvarstyti sprendimą. Ačiū!

Prieš priverstinę imigraciją

Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Seimui.

Tegul Lietuvos žmonės pasisako ar reikia priimti ekonominius migrantus iš Afrikos ir Azijos. Katastrofiški politiniai sprendimai. Italijos ir Graikijos nesugebėjimas kontroliuoti savo išorės sienų leido galingai skurstančių arabų ir afrikiečių bangai užlieti Europos žemyną. Vokietija ir kitos ES šalys dramatiškai pablogino padėtį, kai nusprendė priimti ir apgyvendinti šimtus tūkstančių šių visiškai skirtingos kultūros migrantų. Šie katastrofiški ES šalių sprendimai paskatino dar šimtus tūkstančių leistis į tolimą kelionę turtingų Vakarų link. Todėl visai įmanoma, kad 2015 metais nelegalių imigrantų antplūdis išaugs iki anksčiau neįtikėtino vieno milijono žmonių. Skurstančiųjų Vidurio Rytų ir Afrikos gyventojų yra bent dvigubai daugiau nei europiečių; o jų natūralus gyventojų prieaugis - kelis kartus aukštesnis. Tad galima drąsiai teigti, kad net 10 milijonų šių asmenų apgyvendinimas Europoje neišspręs įsisenėjusių skurdo bei nedarbo problemų tuose kraštuose. Priešingai, toks iš pirmo žvilgsnio geranoriškas gestas tik sustiprins likusiųjų skurde ryžtą kuo greičiau palikti savo gimtuosius kraštus ir emigruoti į tokias turtingas šalis kaip Vokietija. Šiuo metu Vokietija ir kitos ES šalys dūsta nuo imigrantų antplūdžio, kuris atsirado dėl itin neišmintingų ES galingųjų sprendimų. Nėra kur apgyvendinti ir prižiūrėti tokios masės staigiai atvykusių ir nelauktų svečių. Iki kraštutinių ribų apkraunamos prieglaudą suteikusių šalių socialinės rūpybos ir teisėtvarkos institucijos. Vokietijoje vyksta riaušės. Todėl ES biurokratai daro didžiulį spaudimą Lietuvai ir kitoms šalims pasidalinti šia našta. Dar pavasarį Jean-Claude Juncker vadovaujama Europos Komisija paruošė privalomas imigrantų kvotas kai kurioms ES valstybėms. Anglija atsisakė vykdyti Junkerio nurodymus, o Lietuva nesipriešino kvotoms. ES pareigūnai taip pat nurodė, kad prieglaudą suteikusios valstybės privalės pabėgėlių išlaikymui mokėti ES galiojančias pašalpas, kurios gali siekti 600 eurų kas mėnesį. Tad Lietuvoje visai realu, kad nedirbantiems imigrantams bus skirtos žymiai didesnės pašalpos, nei ta minimali alga, kurią gauna dirbantieji. Kokios kvotos bus iš tikrųjų taikomos Lietuvai? Anksčiau minėtas 350 migrantų priėmimo skaičius Lietuvai, jau dabar atrodo nepatenkins ES galingųjų poreikių. Nuo š.m. rugpjūčio mėn. Lietuvos stambieji žiniasklaidos kanalai pradėjo ruošti dirvą kur kas didesniems migrantų srautams. Buvo skelbiami įvairių Vakarų Europos politikos veteranų (Švedijos Carl Bildt bei Prancūzijos Laurent Fabius) grūmojimai Rytų Europos šalių adresu, neva jos nerodo pakankamo solidarumo migrantų priėmimo klausimu. Kaip ir reikėjo tikėtis, mūsų paklusnūs politiniai vadovai iš karto puolė koreguoti anksčiau pateiktus skaičius. Jau š.m. rugsėjo pradžioje Užsienio reikalų ministras Linkevičius, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pradėjo kalbėti apie galimai didesnius pabėgėlių priėmimo kontingentus. Jie ragino Lietuvos žmones parodyti daugiau solidarumo į bėdą patekusioms turtingoms ES šalims. Metų pradžioje Vyriausybė siūlė priimti 35 pabėgėlius, o Prezidentė šį skaičių padidino 10 kartų. Ko galima tikėtis – 3 500 ar 35 000? Ir kiek tai mums kainuos? Tarptautinis ar nacionalinis solidarumas? Kaip žinia, ES solidarumo Lietuvos atžvilgiu nepakako, imantis rimtesnių priemonių šalies demografiniam nukraujavimui sustabdyti. Jis tebesitęsia. Šimtai tūkstančių jaunų ir pajėgių Lietuvos dirbančiųjų kuria pridėtinę vertę turtingoms ES šalims ir padeda išlaikyti senstančių Vakarų Europos gyventojų socialinę rūpybą, lyg Lietuvai nebūtų svarbi Sodra, neįgalieji, našlaičiai ir pensininkai. - Dėl solidarumo Lietuva uždarė efektyviai veikiančią atominę jėgainę, o dabar gyventojai ir verslas moka žymiai brangiau už elektrą. - Lietuva atvėrė savo rinką turtingųjų ES šalių eksportuotojams, net ir tada, kai ši laisva prekyba sužlugdė vietinius gamintojus. - Dėl solidarumo Lietuva įvedė labai aukštus PVM ir akcizų mokesčius, kurie gal tinka turtingoms ES valstybėms, bet tikrai ne mūsų šaliai, kurios skolų augimas vejasi Graikijos lygį. Toliau einama mokesčių didinimo linkme, kad pasivytume ES turtingųjų šalių apmokestinimo lygį. - Lietuva skrupulingai laikosi visų ES teisės aktų ir reglamentų (jų yra net 170 000 puslapių). Daugeliu atvejų, ES taisyklės ir normos padidina šalies administravimo naštą ir gausina įvairių kontrolierių ir biurokratų gretas. Tai neleidžia šalies ekonomikai vystytis pakankamais tempais. - ES Užsienio ir saugumo politikoje Lietuva sąžiningai atlieka visas jai skirtas pareigas ir uždavinius. Lietuva laikosi tarptautinio solidarumo iki tokio laipsnio, kad sunku atpažinti, kur valstybė gina nacionalinius interesus. Ar jų dar iš viso turime? Jei Jūs manote, kad Lietuvos valstybė pirmiausia turi rūpintis savo piliečiais, o tik po to viso pasaulio vargšais, tai kviečiame pasirašyti žemiau pateiktą peticiją. Kadangi Lietuvos valdantieji viską daro, kad neįvyktų referendumai, Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją nutarė eiti kitu, mažiau biurokratiniu keliu. Valdžia turi pajusti piliečių nuotaikas. Jei piliečiai liks pasyvūs, valdžios nuolaidžiavimo politikai nebus ribų. Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją

Protesto "Mes kaltinam" memorandumas

VšĮ "Laisvės TV" . Adresuota: LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, LR Seimo frakcijų seniūnai

Protesto “Mes kaltinam” memorandumas LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui Frakcijos “Tvarka ir teisingumas” seniūnui Vytautui Kamblevičiui Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnui Eugenijui Gentvilui Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnei Ritai Tamašunienei Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnui Andriui Palioniui Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnui Juozui Olekui Mišrios Seimo narių grupės seniūnui Bronislovui Mateliui Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnui Gabrieliui Landsbergiui Mes, dalyvavę 2018 m. kovo 15 d. proteste “Mes kaltinam”, kuriame buvo išreikštas nepasitikėjimas Lietuvos Respublikos Seimu ir jo sprendimu palikti Seime dirbti asmenį, Konstitucinio Teismo sprendimu grubiai sulaužiusį priesaiką, reikalaujame iki Seimo pavasario sesijos pabaigos: Pakeisti galiojančius teisės aktus, kad visi balsavimai Seime būtų atviri, išskyrus atvejus, aiškiai numatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje; Pakeisti galiojančius teisės aktus taip, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus išvadą, jog Seimo narys šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužė Seimo nario priesaiką, nebereikėtų atskiro Seimo nutarimo pašalinti asmenį iš pareigų arba panaikinti Seimo nario mandatą; Sugriežtinti Seimo narių atsakomybę už nedalyvavimą Seimo veikloje (Seimo, komitetų, komisijų, darbo grupių, seniūnų sueigos, Seimo valdybos ir kt.) be pateisinamos priežasties; Įpareigoti Seimo ir Vyriausybės narius viešai visuomenei lengvai prieinamu būdu iš anksto skelbti detalią savo darbotvarkę ir kas mėnesį visuomenei pateikti detalias veiklos ataskaitas; Pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui dėl galimo priesaikos sulaužymo proteguojant jo šeimai ir kai kurioms įmonėms palankius sprendimus; O taip pat: atsižvelgdami į Seimo reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą Seimu žlugdantį sprendimą dėl Seimo nario Mindaugo Basčio matydami, jog Seime šiuo metu yra 56 parlamento nariai, kurie galimai atstovauja ne Lietuvos Respublikos interesams Respublikos Prezidentei konstatavus, kad šiuo metu visos politinės grupės Seime neužsiima tiesioginiu savo darbu mes reikalaujame iki Seimo pavasario sesijos pabaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsniu priimti sprendimą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.

Šalin rankas nuo gyventojų skiriamos paramos

Seime svarstomi įstatymų projektai, kuriais siūloma nuo 2020 m. sumažinti gyventojų paramai skiriamo GPM mokesčio dydį. Valdantieji motyvuoja tuo, jog dėl numatomo bruto darbo užmokesčio indeksavimo 2020 metais pervedamas gyventojų pajamų mokestis paramos gavėjams neva apie 17,5 mln. eurų sumažintų valstybės biudžeto pajamas. Jokių paskaičiavimų, kaip ši suma gauta nei iš projektų rengėjų, nei iš Finansų ministerijos nepavyko gauti. Siekiama, kad asmenims, turintiems teisę gauti paramą pagal Labdaros ir paramos įstatymą, mokesčio dydis mažėtų nuo 2 iki 1,2 procento; profesinėms sąjungoms arba profesinių sąjungų susivienijimams – nuo 1 iki 0,6 procento. Mes, nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos esame nusivylę, kad tokiu svarbiu mūsų išgyvenimo klausimu nebuvo tariamasi su mumis, juolab kad didžiulį pasitikėjimą rinkimuose valdantieji gavo būtent už jų pažadus didžiausią dėmesį skirti jautriausioms socialinėms grupėms. O dabar matome, kad dėl ydingos mokesčių reformos, kuri užuot papildžiusi valstybės biudžetą jį dar labiau nuskurdino, dabar turime kentėti visi, kuriems ir taip nelengva. Tuos darbus, kurių nepadaro valstybė, turime atlikti mes, NVO, profesinės sąjungos, o užėjus kalbai apie biudžeto išlaidas, iš karto atsiduriame pirmi eilėje. Ne mes turime kamšyti skyles. Nuo 2004 m. Lietuvos gyventojai turi teisę pasirinkti, kam paskirti dalį savo mokesčių. Ne visi tuo pasinaudoja, didelė dalis tam skirtinų lėšų kasmet lieka šalies biudžete. Reikalaujame, kad mokesčio dydis procentais, gyventojų skiriamas organizacijoms, turinčioms teisę į paramą, nebūtų keičiamas.