Populiariausios 5 psl.

Atgaivinkim šokius Griškėje!! (Griškabūdyje)

Šokėjai ir Griškabūdžio BC. Adresuota: Šakių rajono savivaldybė, Griškabūdžio seniūnija, Griškabūdžio kultūros centras

Šakių rajono jaunimas neturi vietos, kur galėtų susirinkti ir vakarais, bent kartą per mėnesį, pašokt. Sustabdžius šokių veiklą Griškabūdžio kultūros centre, buvo sugriauta ilgus metus besitęsusi tradicija. Jaunimas yra priverstas vykti į kaimyninius rajonus, nuvažiuoti ne vieną dešimtį kilometrų, vien tam, kad galėtų pasišokti skambant jaunimui skirtai muzikai. Panaikinus šokius Šakių rajone daroma didelė demografinė žala Lietuvos valstybei ir Šakių rajonui, nes būtent Griškabūdžio šokių pagalba susikūrė daug laimingų jaunų šeimų. Taip pat skatinamas aktyvus laisvalaikio praleidimo būdas, atitraukiantis jaunimą nuo šiuolaikinių informacinių technologijų taip skatinamas tarpusavio bendravimas ir naujų pažinčių atsiradimas.

PRIEŠ DARBUOTOJŲ GARANTIJŲ MAŽINIMĄ!

Janina Matuizienė. Adresuota: LR Seimas, LR Vyriausybė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu mokslininkai parengė socialinio modelio projektą. Viena iš sudėtinių dalių yra naujas Darbo kodeksas, kuriame numatoma ženkliai sumažinti darbuotojų garantijas. Lietuvos profesinės sąjungos, įgyvendindamos savo konstitucinę teisę atstovauti darbuotojams, kviečia protestuoti prieš skubotą, pažeidžiantį derybomis bei susitarimais įgyvendinamos socialinės partnerystės principus LR Vyriausybės teikiamą socialinio modelio projektą ir pasirašyti po teikiamu dokumentu. NEPRITARIU LR Vyriausybės spaudimui skubiai priimti Darbo kodekso ir kitų įstatymų projektus, drastiškai bloginančius darbo teisių apsaugą ir garantijas, pavyzdžiui: 1. Darbo užmokesčio ( įskaičiuojant apmokėjimą už atostogas ir viršvalandžius) sumažinimui. 2. Darbuotojo atleidimo iš darbo supaprastinimui. 3. Darbuotojo atleidimui be priežasties, įspėjus prieš 3 dienas. 4. Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų mažinimui. 5. Maksimalios darbo laiko savaitės ilginimui nuo 48 iki 60 valandų. 6. Privalomo viršvalandinio darbo nustatymui. 7. Terminuotų darbo sutarčių įvedimui nuolatinio pobūdžio darbui. 8. Atostogų už darbo stažą panaikinimui. 9. Būtinojo darbo stažo socialinio draudimo pensijai gauti ilginimui dar penkeriais metais. 10. Darbuotojų auginančių vaikus garantijų mažinimui. 11. Profesinių sąjungų teisių apribojimui.

Reikalaujame grąžinti finansavimą VšĮ VILNIAUS KELIAUTOJŲ KLUBAS

Kęstutis Lukoškinas. Adresuota: Sporto rėmimo fondas prie LR Švietimo ministerijos

Reikalaujame biudžete surasti lėšų ir grąžinti programinį finansavimą visuomeninėms organizacijoms, ilgus metus kuriančioms ir puoselėjančioms tęstines sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo tradicijas Lietuvoje.

Prašome pradėti tyrimą dėl karių mirčių Rukloje

Gilmantas A.. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Krašto apsaugos ministerijai

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Krašto apsaugos ministerijai PETICIJA Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome karinės ir civilinės valdžios pradėti tyrimą dėl Lietuvos ir Kroatijos karių mirčių Rukloje ir nubausti kaltuosius! Šių metų gruodžio 12 d. NATO priešakinių pajėgų batalione, dislokuotame Rukloje, po pietų mirė Kroatijos karys. 2016 m. gegužės 16 d. Rukloje nuo ūmaus infekcinio susirgimo mirė nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos Lietuvos karys jaunesnysis eilinis Martynas Jurkus. Pastaruoju metu abu kariai nusiskundimų sveikata neturėjo. Manoma, kad sveikatos pablogėjimą sukėlė maistas valgykloje. Jau daug mirčių taikos metu kariuomenėje. Ar karinė valdžia bando kažką nuslėpti? Kenčia visų pirma tėvai, kurie atidavė savo vaikus ginti Tėvynę! Reikalaujame: 1. Įsileisti nepriklausomus prokuratūros ekspertus pradėti nepriklausomą tyrimą! Neaiškios mirtys - visi kratosi atsakomybės. 2. Informuoti, kiek dar nepaskelbtų apsinuodijimų maistu atvejų registruoti kariomenėje? 3. Paaiškinti, kodėl kariomenėje daug sužeidimų per pratybas? Kariai neturi praktinių įgudžių naudotis darbo įrankiais, ginklais. 4. Suteikti visiems kariams aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Prašome informuoti visuomenę! Mylėkit artimus ir Tėvynę! Kviečiu pasirašyti šią peticiją ir išplatinti ją visiems.

Palikite Antano ir Jono Juškų muziejuje jo puoselėtojus – Arūno ir Vidos Sniečkų šeimą!

Dalia Urbanavičienė. Adresuota: Kauno rajono savivaldybė

Kartu su Lietuvos Nepriklausomybės atgavimu 1990 m. Vilkijoje buvusioje klebonijoje buvo įkurtas Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus. Šiame name, kurio amžius siekia 300 metų, ryškiausią pėdsaką paliko žymus XIX a. tautosakos rinkėjas Antanas Juška, kunigavęs Vilkijoje. Čia mėgo lankytis garsūs Lietuvos šviesuoliai – Vydūnas, Vaižgantas, Vincas Mykolaitis-Putinas, kalbininkas Kazimieras Jaunius ir kiti. Per sovietmetį pastatas labai sunyko, tačiau 1987 m. didelėmis Vilkijos kraštotyrininko Prano Mikalausko, Kauno rajono spaudos, Kauno bendrijos „Atgaja“ ir gausybės jų talkininkų pastangomis pavyko namą išsaugoti – buvo organizuojamos talkos, renkamos aukos namo restauravimui, kuris pradėtas 1988 m. Tačiau didžiausias indėlis priklauso pagrindiniam šio muziejaus kūrėjui – Arūnui Sniečkui, kuris negailėdamas laiko, jėgų ir asmeninių lėšų kartu su žmona Vida sugebėjo muziejų paversti ypatinga dvasia alsuojančia vieta. Šios poros rankomis buvo išpuoselėta sodyba, dažniausiai savo lėšomis sukaupta daugybė eksponatų, kurie atspindi ne tik A. Juškos palikimą – čia įvairiais raštais mirga marga audiniai, skrynios, senosios buities rakandai, šalia kurių puikiai dera Arūno sukurti drožiniai, Vidos šiaudiniai sodai, muziejaus dvasią atitinkantys šiuolaikiniai menininkų darbai ir pan. Muziejuje kasmet vyksta tradicinės brolių Juškų dainų ir kalendorinės šventės, rengiamos parodos, susitikimai su įdomiais žmonėmis. Svarbiausia, kad čia dirbanti ir gyvenanti muziejininkų šeima neskaičiuoja darbo valandų ir priima lankytojus net vėlyvais vakarais, čia kvepia ne tik drožlėmis, bet ir vakariene. Visa tai atspindi tikrovę, tiesioginę praeities tąsą dabartyje. Būtent tokia nepakartojama muziejaus gyva dvasia pritraukia gausybę lankytojų. Deja, vietos valdžiai nepakako vien pakeisti muziejaus kūrėjo A. Sniečkaus pareigas (ilgus metus buvęs muziejaus direktoriumi, dabar jis tėra renginių organizatorius), Sniečkų šeimai liepta išsikraustyti iš muziejaus į socialinį būstą prisidengiant nuo 1999 m. jau nebegaliojančia senos redakcijos Muziejų įstatymo nuostata. Toks biurokratinis požiūris į muziejaus kūrėjus ir muziejinę veiklą visiškai nepriimtinas, nes iš muziejaus iškėlus jo puoselėtojus tikrai nebeliks pirminės šio gyvo muziejaus idėjos ir autentiškumo. Labai tikimės, kad vietos valdžia priims teisingą sprendimą. Prašome išsaugoti analogų neturinti muziejų ir leisti jame toliau gyventi jo kūrėjų šeimai.

DĖL MAŽEIKIŲ GELEŽINKELIO PAGRINDINĖS PĖSČIŲJŲ PERĖJOS ATSTATYMO

I. Budrienė. Adresuota: LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJAI

2018-08-31 Mažeikių mieste buvo atidarytas vienas moderniausių šalyje geležinkelio tiltų. Gyventojai tikėjosi, kad šis tiltas padės taupyti jų laiką bei išvengti skaudžių nelaimių. Praėjo daugiau kaip metai ir per šį laikotarpį mažeikiškiai tiltu labiau nusivylė, nei džiaugėsi. Geležinkelio tilto šiuolaikiški modernūs liftai nuolat genda (kartais per dieną net po kelis kartus), o artimiausia perėja per geležinkelį yra už maždaug 1 kilometro ir ši perėja yra strategiškai nepatogioje vietoje, norint greitai pasiekti Mažeikių miesto senamiesčio ar mikrorajono centrus. Liftai būna nesutvarkomi net po kelias savaites, nes už jų remontą ir priežiūrą yra atsakingas generalinis rangovas-bendrovė „Hidrostatybos projektai“, kurie, kaip pastebėta, neskuba šalinti nuolat atsiradusių gedimų. Dažniausiai šiuos didžiulius nepatogumus patiria žmonės, turintys judėjimo negalia, šeimos su vaikiškais vežimėliais, pagyvenę žmonės bei dviratininkai. Miesto gyventojai ne karto jau skundėsi rajono merui Antanui Teniui dėl nuolat gendančio lifto, tačiau kaip buvo rašoma vietinėje spaudoje (http://www.budas.lt/regionu-naujienos/budas-zemaiciu/22683-neveikiantis-liftas-sukele-gyventoju-pasipiktinima), meras „tik atsiduso ir teigė, jog apie šią problemą galvojama, vienas iš svarstomų variantų – pavežėjimas: „Konkrečių sprendimų nepriėmėme, tačiau esu sakęs, jei kam yra ypatingai didelių problemų, tikrai padėsime: skambinkite ir išskirtinais atvejais skirsime transportą“,-sakė meras.(cit. iš 2018-01-21 vietinio laikraščio „Būdas žemaičių" straipsnio dėl neveikiančio lifto). Kyla daug abejonių dėl užsiminto pavežėjimo, kuo meras laiko „ypatingai didele problema“. Neįgaliesiems, mamoms su vaikiškais vežimėliais yra tikrai didelė problema pakilti ir nusileisti didžiuliais ir stačiais geležinkelio tilto laiptais. Tad kyla klausymas: ar skambinti merui kiekvienai mamai, kuri negali patekti iš mikrorajono ar senamiesčio su mažu kūdikiu vežimėlyje? Miesto gyventojai pasipiktinę, jog nėra jokio atsarginio varianto pereiti geležinkelį, neveikiant liftams. Anksčiau buvo pastatyta perėja, kuri buvo patogi visiems. Tačiau pastačius liftą, perėja buvo išardyta, nes kaip buvo rašoma 2018-01-21 vietiniame laikraštyje „Būdas žemaičių": „Kaip atsarginį variantą palikti senąjį praėjimą, pasak mero, nebuvo galima, nes to neleido AB „Lietuvos geležinkeliai“: „Ten buvo tarnybinis praėjimas, dėl ko ir buvo liepiama kuo greičiau pastatyti šitą tiltą per geležinkelį. Tai buvo numatyta ir projekte – pastačius tiltą, kelias turi būti nuardytas.“ Tada turėjo būti pagalvota apie kitą atsarginį variantą, nes dabar yra pažeidžiamos žmonių teisės persikelti į norimą miesto pusę. Šia peticija norime atkreipti dėmesį, kad, pagaliau, būtų imtasi konkrečių veiksmų dėl geležinkelio perėjos atstatymo. Ji yra būtina kaip atsarginis variantas sugedus liftams.

Už tamsintus automobilio stiklus.

A.Sinica. Adresuota: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Siulai padaryti metinį mokestį. Visiems bus gerai. Kiekvienas žmogus turi teisę i privatumą, tai kodėl kelyje yra kitaip ? Išvardinsiu penketa pliusų dėl tamsintų automobilio stiklų. 1.Padengtas plėvele stiklas duždamas nesubyra, o dažniausiai pasikabina ant plėvelės ir negali sužaloti. Stiklas tampa atsparesnis smugiams. 2.Dar viena teigiama savybė, kodėl reikėtų tamsinti automobilio langus – niekas nežinos, ką jūs palikote automobilyje, kokia jame sumontuota garso aparatūra, kaip ji yra tvirtinama. 3.Kita gera savybė – privatumas. Juk labai nemalonu, kai į jus spokso, pavyzdžiui, sankryžose stovint prie šviesoforo, ar žiūri, su kuo važiuojate. 4.Ketvirta – ekonomiškumas ir sveikata. Kokybiškos plėvelės sulaiko 99 proc. ultravioletinių spindulių. Tai apsaugo akis, odą, be to, ir mašinos saloną – jie neblunka. Vasarą plėvelės iki 70 proc. sumažina karščio laidumą. 5.Žiemą plėvelės sulaiko iki 35 proc. šilumos, tad mašinos salonas būna jaukesnis, nes jame šilčiau. Ir dar daugybė kitų priežasčių... Kuom mes blogesni už aukštus valdžios pareigūnus ? Mes turime turėti teisę i šį privalumą. Daugelis pasakytų, kad tamsinti stiklai trukdo vairuoti ir sukelia blogesni matomuma kelyje, tačiau jei Jums tai maišo, niekas Jūsų neverčia tamsinti stiklu. Juk nepaslaptis, kad kiekviena dieną kelyje vis daugėja automobilių be leidimų su tamsintais stiklais. [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=23]Peticijos aptarimas[/url]

VILKŲ MANIFESTAS

Andrejus Gaidamavičius, Lina Sedra. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Europos Komisija

Mes, žemiau pasirašę, atsižvelgdami į akivaizdžią tiesą, kad daugelį metų taikomas vilkų populiacijos reguliavimas pramoginės medžioklės būdu tiek rajonuojant, tiek visoje Lietuvos teritorijoje, neišsprendžia vilkų daromos žalos ūkiams problemos, o tik ją paaštrina, norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad vilkų apskaitos ir jų populiacijos monitoringas per 15 metų nebuvo nei tinkamai organizuotas, nei atsakingai vykdomas, kad Žemės ūkio ministerija žada dvejus metus vilkinti 2018 m. Lietuvos prašymu iš Europos Komisijos gautos 1 milijono eurų paramos ūkių apsaugai nuo vilkų skirstymą nukentėjusiems ūkiams, o per tą laiką Aplinkos ministerijos veikla bei metodai, reguliuojant vilkų populiaciją, veda prie jos išnaikinimo ir prašome: 1. Nedelsiant stabdyti šio sezono vilkų medžioklę Lietuvoje ir jos nevykdyti tol, kol nebus patikimų duomenų apie vilkų populiacijos būklę, nebus apsvarstytos ir patvirtintos tinkamos vilkų populiacijos apsaugos priemonės bei tinkamai suredaguoti vilkų apsaugą reglamentuojantys teisiniai aktai. 2. Aptarti ir nustatyti galimus pažangius vilkų populiacijos ir jų buveinių būklės stebėjimo metodus ir pradėti juos taikyti kiek įmanoma greičiau. 3. Įpareigoti Aplinkos ministeriją ar kitą atsakingą įstaigą prailginti minimalų sutarčių moksliniams vilkų populiacijos tyrimams laikotarpį iki 5 metų. Taupant biudžeto lėšas, įpareigoti Aplinkos ministeriją ieškoti galimybių tarptautinio lygio mokslinių tyrimų projektams. 4. Nedelsiant ir visam laikui uždrausti pramoginę vilkų medžioklę visose Lietuvos saugomose teritorijose ir Medžioklės įstatyme užtikrinti, kad šis principas negalėtų būti pakeistas, kaskart pasikeitus Vyriausybei ar Aplinkos ministrui. 5. Vilkų populiacijos apsaugos srityje grįžti prie 2005 m. nuostatų (žiūrėti toliau pateiktuose faktuose ir pastabose), kuomet buvo sutarta palaipsniui uždrausti pramoginę vilkų medžioklę, nebenumatant pereinamojo laikotarpio, nes jis ir taip per daug užsitęsė, o priemonės, kurios buvo numatytos, jau įgyvendintos. Siūlome vadovautis Lenkijos vilkų populiacijos valdymo pavyzdžiu. 6. Nepritarti siūlymams dėl ūkininkų ir vilkų konflikto sprendimo priemonių, laikinų ar pastovių, kurios numatytų didinti vilkų medžioklės intensyvumą; vietoj to pirmiausia kiekvienu atveju įvykio vietoje kompetentingai ištirti situaciją ir nukentėjusiuose ūkiuose išnaudoti taikaus sugyvenimo su vilkais būdus bei pritaikyti tinkamas prevencines priemones. Netaikiu būdu reaguoti tik išskirtinais atvejais ir tik jei tai neišvengiama. 7. Įpareigoti atitinkamas institucijas skubiai suaktyvinti ir sugriežtinti nelegalios medžioklės kontrolę, padidinti baudas už brakonieriavimą, nusižengimo atveju visam laikui atimant ginklą ir teisę medžioti. 8. Besąlygiškai atmesti visus siūlymus didinti medžiotojų įtaką ir autonomiją medžiojamų žvėrių populiacijų valdyme, įstatymu įtvirtinti nuostatas, kad medžioklės veikla užsiimantys asmenys (ne vien faktiniai medžiotojų būrelių nariai) negali turėti sprendžiamojo, o tik patariamąjį balsą su medžiojamų gyvūnų populiacijų reguliavimo apimtimis susijusių klausymų svarstyme. Nepritarti laukinės faunos populiacijų reguliavimo perdavimui medžiotojų organizacijoms ar bet kokiam kitam šios visuomenės grupės įtakos gamtos apsaugos procesų valdyme didinimui. 9. Įpareigoti Aplinkos ministeriją tyrimui įvykio vietoje parengti kompetentingus specialistus, kurie sugebėtų profesionaliai įvertinti situaciją, atlikti patikimą ekspertizę žalos kaltininkui nustatyti ir apsaugos priemonių, jei jos buvo taikytos, patikimumui įvertinti. 10. Įstatymu užtikrinti, kad esant neginčytinai būtinybei reaguoti netaikiu būdu, kai visos kitos žalos prevencijos priemonės buvo tinkamai pritaikytos ir nepasiteisino, pirmiausia atsakingai įvertinti konkrečioje teritorijoje gyvenančios vilkų populiacijos būklę, atlikti stebėjimus, nustatant realias padarytos žalos priežastis ir aplinkybes; įsitikinti, ar įsikišimas neturės pasekmių vietinei vilkų populiacijai ir tik tada reaguoti konkrečioje vietoje, nepažeidžiant dėl įvykio nekaltų populiacijos individų ir nekeliant grėsmės konkrečių vilkų šeimų stabilumui. 11. Sudaryti tinkamų taikaus sugyvenimo su vilkais būdų ir prevencinių priemonių sąrašą, su jais supažindinant visus nukentėjusius ir paraiškas žalos atlyginimui pateikiančius ūkininkus, viešinti jį plačiajai visuomenei prieinamose masinės informacijos priemonėse, periodiškai tikrinant ir koreguojant pagal naujausius pasiekimus šioje srityje. 12. Įpareigoti Žemės ūkio ministeriją nedelsiant pradėti skirstyti 2018 metais Lietuvos prašymu gautas Europos Komisijos ūkių apsaugai skirtas lėšas (nepelno investicijoms) žalos atvejų nuostoliams padengti, pradedant nuo labiausiai nukentėjusių ūkių. 13. Įpareigoti Aplinkos ministeriją užtikrinti, kad nukentėję ūkiai gautų pakankamą informaciją apie visas įmanomas apsaugos priemones, jų diegimą ir tinkamą priežiūrą, teikti ūkininkams patarimus ir pagalbą jas įrengiant. Bendradarbiauti su nevisuomeninėmis organizacijomis, turinčiomis patirtį šioje srityje. 14. Įpareigoti Aplinkos ministeriją suaktyvinti ir išplėsti informacinį darbą su tikslu skleisti visuomenei žinias apie vilkų naudą, jų etologiją ir jų santykį su žmogumi; reaguoti į visuomenės informavimo priemonėse pasirodančias melagingas žinias apie tariamai vilkų keliamą pavojų žmogui ir stengtis oficialiai paneigti tokią melagingą informaciją. Bendradarbiauti su nevisuomeninėmis organizacijomis, turinčiomis patirtį šioje srityje. 15. Kol naujos vilkų stebėjimo technologijos neįdiegtos ir/ar kaip papildomą priemonę, kai jos bus įdiegtos, palikti medžiotojams pareigą vykdyti vilkų apskaitas pagal pėdsakus sniege su sąlyga, kad drauge su jais apskaitoje dalyvaus visuomeniniai ir/ar atitinkamų valstybinių tarnybų stebėtojai, kurie neužsiima medžioklės veikla. Numatyti tokių stebėtojų apmokymą ir parengimą, galimai įtraukiant į šį darbą visuomeninių organizacijų tokių, kaip GAA „Baltijos vilkas“, narius. 16. Nedelsiant sustabdyti „Vilko apsaugos plano“ esamos redakcijos galiojimą ir įpareigoti Aplinkos ministeriją jį pakeisti. Užtikrinti, kad nauja „Vilko apsaugos plano“ redakcija užkirstų kelią vilkų populiacijos destabilizavimui ir atspindėtų ne medžiotojų interesus, o vilkų apsaugos principus. Įpareigoti Aplinkos ministeriją Plano projektą paskelbti ne trumpesniam, kaip 3 savaičių visuomenės svarstymui ir galutinėje redakcijoje atsižvelgti į visuomenės pastabas bei pasiūlymus. 17. Paraginti Aplinkos ministeriją leisti visuomeninėms gamtos apsaugos organizacijoms dalyvauti „Vilko apsaugos plano“ svarstymuose ir medžioklės limitų nustatymo diskusijose bei teikti pasiūlymus. 18. Pagrindinius vilkų populiacijos apsaugos principus įtvirtinti Medžioklės įstatyme ir numatyti priemones, kad šių populiacijos stabilumą garantuojančių priemonių negalėtų keisti kiekviena nauja Vyriausybė.

Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos ir paplūdimiuose

D.Tkačenko. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas

Dėl draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos ir paplūdimiuose. Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 pakeitimo įstatymo XIII-394 2, 5 ir 10 straipsnių pakeitimas. Draudimas yra nepagrįstas ir žalingas smulkiajam verslui. Tai visada balanso klausimas - riba, kurią peržengus visuomenės interesas nustoja būti atstovaujamas ir tampa pertekliniu asmens laisvės ribojimu. Lauko kavinės ir jose suvartojamas alkoholis nėra probleminis, draudimas yra neproporcingas, nesprendžia alkoholio vartojimo problemos, mažina Vilniaus miesto bei pajūrio miestų patrauklumą Mes, žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos piliečiai, nesutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo parengtu įstatymu, nuo 2020 metų draudžiančiu prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos.

SUGRAŽINTI JANĮ Į LIETUVOS BALSĄ!!!!

A.Majauskaite. Adresuota: Lietuvos Balsas

Zmones!!! tiems, kuriems rupi ne kilme, o muzika! Ne tautybe, o jausmai ir emocijos!! Palaikom Jani ir padarykime kad Lietuvos Balsas turetu ji sugrazinti, nes musu zodis yra labai svarbus!