Populiariausios 9 psl.
Už Pučkorių[Belmonto] užtvankos išsaugojimą
Reikalaujame išsaugoti Pučkorių [Belmonto] užtvanką! Mielieji,stokime į Belmonto krioklių gynėjų sąjungą,išgelbėkime Pučkorių užtvanką,išsaugokime savo miesto istoriją ir vieno iš nedaugelio ypatingo grožio vietų mūsų Vilniuje. Belmonto užtvanka pastatyta XIX amžiaus pradžioje,daugellį metų yra neatsiejama Vilnios slėnio ir viso Pavilnio istorinio kraštovaizdžio dalis,saugotinas kultūros paveldo objektas ir viena mėgstamiausų vilniečių ir miesto svečių poilsio vieta. Užtvanka,pastatyta kaip neatsiejama prancūziškojo Leoniškių[Belmonto] vandens malūno dalis,yra ryškus Vilniaus miesto istorinis ženklas. po šio pavasario polaidžio pro užtvankos konstrukcijas prasiveržęs Vilnios upės vanduo ardo pačią užtvanką.Nedelsiant nesiėmus jokių gelbėjimo darbų.ji neišvengiamai sugrius,nustos veikti jau keliolika metų lašišoms ir šlakiams sėkmingai tarnaujantis žuvitakis. Aplinkos ministerijos biurokratai,nepateikę rimtų argumentų ir pakurstyti lašišų saugojimo aktyvistų,nutarė užtvanką nugriauti,kartu likviduojant ir zuvitakį. Gerbiami valdžios atstovai,Jūs,lengva ranka,gerai nepasvėrę visų galimų pasėkmių,norite sunaikintitai,ko per šimtmečius nesugebėjo įveikti tekantis vanduo. Griauti paprasčiausias ir lengviausias kelias!
Aukštasis mokslas turi būti nemokamas
Ketvirtadienį (2008-06-26) seimas nusprendė kad už aukštajį mokslą reiks mokėti tiems kurių semestro įvertinimas mažesnis nei 8 (aštuoni balai dešimties balų vertinimo skalėje). Ar tai lengva? Ne. Turėti bent aštuonis tikrai nėra lengva. Apie ka galvoja Lietuvos seimas? Apie šviesesnę ateitį? Kam? Sau? Ar valdžia bent kada pagalvoja apie paprastu žmones kurie dirba pardavėjais ar valytojais? Apie mamas su vaikais likusias be vyro, kai alga siekia 584Lt (tai minimumas atskaičius mokesčius). Kaip tokiai mamai išleisti savo vaikus į mokslą? Nupirkti sąsiuvinius, kitas mokyklines priemones? O ką čia jau ir kalbėti apie aukštajį įsilavinimą, apie jį vaikai gali pasvajoti. O seimūnai? Koks jų gyvenimas? Gyvena kaip K.Brazauskienė pasakė: "Lūšnelėje už 4 milijonus". Kaip per TV kalbėjo vienas seimūnas: "Aš manau 1 milijonas litų tinkama alga"(83333Lt per mėnesį). Kam mes mokame mokesčius? Kad jie gyventų kaip karaliai, o mes dirbtume kaip vergai? Na čia galėčiau rašyti ir rašyti, bet... Labai norėčiau kad pasirašytumėte šioje peticijoje, kad aukštasis mokslas būtų nemokamas.
Dėl Seimo nario Povilo Urbšio elgesio
Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai Lietuvos Respublikos Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai 2016 metų LVŽS rinkiminėje programoje „Darni Lietuva“ motinystė buvo akcentuojama kaip vienas kertinių ramsčių, o gimęs vaikas – vertybė ne tik tėvams, bet ir valstybei. Programa teigė, kad visuomenėje labai svarbu skleisti gyvybės kultūrą. Šiuos gražius žodžius nubraukia LVŽS frakcijai priklausančio Seimo nario Povilo Urbšio elgesys, kuris 2017 metų lapkričio 9 dieną Seimo posėdyje pareikalavo, kad įstatymo projektą dėl embrionų saugojimo pateiktų ne vaiko besilaukianti parlamentarė, o koks nors kitas Seimo narys. Toks Seimo nario poelgis yra ne tik neetiškas ir įžeidžiantis visas Lietuvos moteris, bet ir galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, užtikrinantį lygias galimybes visiems asmenimis. Seimo nario paaiškinimas, esą jis norėjęs apsaugoti parlamentarę bei LVŽS frakcijos Seime seniūno Ramūno Karbauskio pateisinimas, kad Povilas Urbšys „toks yra ir toks jo charakteris“ yra nepakankami ir neadekvatūs. Todėl mes, pasirašiusieji šią peticiją, reikalaujame Seimo Etikos ir procedūrų komisijos principingai įvertinti Seimo nario Povilo Urbšio elgesį, o LVŽS frakcijos Seime – ne tik žodžiais atsiriboti nuo Povilo Urbšio, bet ir pašalinti jį iš frakcijos.
Prieš visuotinį privalomą augintinių ženklinimą
Priimtas įstatymas naudingas kam? vargšams augintiniams, kurie bus metami lauk vien dėl to, kad nėra pinigų jiems ženklinti, kuriems "namai" bus šaltos prieglaudos sienos?žmonėms, kurie bus priversti atsisakyti savo ilgamečio draugo, nes negali sau leisti papildomų išlaidų? Pastoviai akcentuojama, kad prieglaudos perpildytos, bus dar blogiau. Įstatymas dėl gyvūnų gerovės atsisuka prieš juos. Gaila... sustabdykime..dėl tų, kurie negali patys apsiginti, dėl jų, kad jie turėtų šiltus namus, dėl mūsų pačių...
DĖL KLAIPĖDIEČIŲ TEISĖS Į ŠVARIĄ IR SVEIKĄ APLINKĄ UŽTIKRINIMO
Kreipiamės į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir kitas institucijas prašydami atkreipti dėmesį į neatidėliotino įsikišimo ir skubių priemonių reikalaujančią situaciją, susidariusią Klaipėdos mieste, kai dėl atsakingų įstaigų neveiksnumo yra pažeidžiama konstitucinė vietos gyventojų teisė į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Klaipėda – labiausiai užterštas miestas Lietuvoje. Nors nustatyta kietųjų dalelių ore ribinė paros norma yra 50 μg/m³, o metinė riba padidėjusiai oro taršai yra ne daugiau kaip 35 dienos, vien šiais metais Klaipėdoje fiksuoti net 53 oro taršos viršijimo atvejai, kai tuo tarpu kituose Lietuvos miestuose (išskyrus Vilnių) padidėjusi oro tarša nesiekė 30 dienų. Higienos instituto duomenimis, nuo 2013 metų iki dabar Klaipėda lenkia Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio miestus pagal mirusiųjų nuo kvėpavimo sistemos ligų skaičių. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir kitų miesto bei rajono įmonių veikla, nekontroliuojami sunkiasvorio transporto srautai, senas, daugiausiai dyzelinu varomas miesto autobusų ir asmeninių automobilių parkas klaipėdiečių ir miesto svečių aplinką daro nebegyvenama: nemalonūs kvapai, tarša kietosiomis dalelėmis, triukšmas, vibracijos - visa tai neigiamai ir negrįžtamai veikia mūsų sveikatą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje teigiama, kad „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių“ (53 str.), kad „Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą“ (54 str.), tačiau Klaipėda ir jos gyventojai yra tapę miesto ir uosto pramonės įkaitais: ● Pietinėje Klaipėdos dalyje esanti gyvenvietė Smeltė, kurioje yra 152 gyvenamieji namai, anksčiau buvusi įtraukta į uosto plėtros programą kaip rezervinė teritorija, o dabar šio statuso nebetekusi, tapo apsupta uosto krovos įmonėmis su greta esančiu intensyvaus geležinkelio mazgu. Gyventojai kenčia nuo nuolatinio triukšmo, smulkinamo metalo ir visą parą kraunamų birių krovinių taršos, vibracijos, intensyvaus sunkvežimių eismo. ● Vitės kvartalo ir miesto centro gyventojai skendi geležies rūdos ir anglies/naftos kokso dulkėse, kurios atsiranda dėl atviros šių medžiagų krovos; Miško kvartalo, Melnragės bei Vitės gyventojai jau daugelį metų kenčia nuo uoste kraunamų naftos ir chemijos produktų skleidžiamos smarvės; Paupių ir Luizės kvartalų gyventojai kenčia nuo medienos apdirbimo įmonių skleidžiamos taršos, o Giruliuose, Smeltėje ir Vitės kvartale geležinkelio triukšmas ir vibracija nuolat viršija leistinas normas ir kelia pavojų gyventojų sveikatai. ● Pietinės Klaipėdos miesto dalies gyventojus jau penkerius metus kankina nemalonūs kvapai sklindantys dėl Dumpių kaime įsikūrusių įmonių veiklos. Lietuvoje leistina didžiausia nustatyta kvapo koncentracijos gyvenamojoje aplinkoje norma yra 8 europiniai kvapo vienetai (EOU), t.y. gerokai didesnė nei kitose Europos šalyse, pvz. Latvijoje – 5, Danijoje – 1, o Nyderlanduose – 0,5 EOU/m³. Atsižvelgdami į paminėtas sveikatai ir gyvenimo kokybei didžiulį neigiamą poveikį darančias aplinkybes, visų Klaipėdos gyventojų vardu iš atsakingų institucijų reikalaujame nedelsiant imtis priemonių užtikrinant sveiką ir švarią aplinką Klaipėdos miesto bei rajono gyventojams ir svečiams. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos reikalaujame: 1. Suprojektuoti ir iki 2022 m. įrengti sunkiasvorio transporto eismo koridorius - jungtis su uostu, už miesto ribų, aplenkiant gyvenamuosius miesto rajonus. 2. Sunkiojo transporto eismą mieste riboti piko valandomis, nuo 8 iki 10 val. ir nuo 16 iki 18 val., nukreipiant jį į aplinkkelius. 3. Iki 2021 m. organizuoti netaršaus ir nemokamo (dotuojamo) miesto viešojo transporto sistemą, kuri sąlygotų privačių automobilių srautų mieste mažėjimą; kitų Europos miestų pavyzdžiu svarstyti galimybę riboti senesnių dyzelinių automobilių eismą miesto centre. 4. Iki 2021 m. sujungti visus Klaipėdos miesto gatvių šviesoforus į bendrą tinklą ir prijungti prie 2019 m. Klaipėdos miesto savivaldybės 2018-2020 m. strateginiame veiklos plane Susisiekimo sistemos priežiūros ir plėtros programoje (Nr. 06) numatytos įdiegti koordinuotos šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistemos, tuo užtikrinant visame mieste dirbtinio intelekto pagrindu valdomos „Žaliosios bangos“ veikimą; nustatyti šiai programai darbų, kuriuos planuojama padaryti, įgyvendinant koalicijos 2015–2019 m. programą „Pirmyn, Klaipėda!“, sąraše aukščiausią prioritetą. 5. Iki 2019 m. kovo mėn. parengti medžių sodinimo ir žalių plotų įrengimo Šilutės plente ir kitose labiausiai užterštose miesto dalyse programą, skiriant adekvatų finansavimą ir nustatant vykdymo terminus. 6. Iki 2022 m., bendradarbiaujant su AB „Lietuvos geležinkeliai“, įrengti geležinkelio aplinkkelius ir garsą slopinančias sieneles Girulių, Smeltės ir Vitės kvartaluose. 7. Iki 2019 m. sausio mėn. paruošti priemonių planą siekiant sumažinti geležinkelių sąstatų greitį iki miesto ribose privalomo 30 km/h; užtikrinti šio reglamento stebėseną ir kontrolę. 8. Iki 2020 m. nupirkti 6 naujas Klaipėdos miesto oro taršai matuoti skirtas stoteles ir sujungti Klaipėdos miesto savivaldybės, VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ir kitų uosto krovos ir LEZ įmonių valdomas oro taršos kietosiomis dalelėmis ir lakiaisiais organiniais junginiais matavimo stoteles į bendrą tinklą, jų stebėsenos duomenis padarant prieinamus internetu ne tik kontrolės institucijoms ir stebimoms įmonėms, bet ir kiekvienam miesto piliečiui. 9. Remiantis LR aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 6 d. 8 p., nustatyti Klaipėdos miesto teritorijoje griežtesnes, negu to reikalauja valstybiniai teisės aktai, taršos normas pramonės subjektams, taip mažinant suminę miesto taršą. 10. Tvirtinant Klaipėdos miesto bendrąjį planą, numatyti 100 m. buferines zonas tarp miesto ir uosto pramonės įmonių teritorijų ribų ir gyvenamųjų teritorijų; nustatyti numatytų buferinių zonų apsodinimo medžiais bei želdiniais tvarką ir terminus. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės reikalaujame: 1. Stabdyti Klaipėdos uosto maksimalios plėtros miesto ribose bendrojo planavimo procesą, kol siūlomais sprendiniais nebus užtikrinta darni bei tvari uosto bei miesto raida; stabdyti Klaipėdos uosto maksimalios plėtros miesto ribose bendrojo planavimo procesą todėl, kad galiojanti teisinė bazė akivaizdžiai įrodo, kad Klaipėdos uosto bendrojo plano sprendiniai prieštarauja galiojantiems Lietuvos Respublikos bendrojo plano ir Lietuvos Respublikos bendrojo plano „Jūrinės teritorijos“ sprendiniams, šiuo metu turintiems įstatymo galią. 2. Papildyti KVJ Uosto įstatymo 9 ir 11 str., įpareigojant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją būti atsakinga ne tik už paties uosto aplinką, bet ir už uosto teritorijos ribų skleidžiamą taršą dėl valstybinėje uosto teritorijoje veikiančių įmonių veiklos; kitų Europos uostų pavyzdžiu sukurti „vieno langelio“ prieigą gyventojams informuoti direkcijos taršos kontrolės skyrių apie pastebėtus numanomų pažeidimų atvejus. 3. Iki 2020 m. sukurti VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ finansuojamą, techniškai prižiūrimą ir nuolat visuomenei, o ne tik kontrolės institucijoms ir stebimoms įmonėms, internetu prieinamą aplinkos kokybės monitoringo sistemą uoste veikiančių įmonių aplinkosauginei kontrolei užtikrinti, sujungiant ją į bendrą tinklą su savivaldybės valdomomis taršos stebėsenos priemonėmis. 4. Įpareigoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją iki 2019 m. pabaigos parengti uoste veikiančių įmonių atvira krova vykdomos veiklos iškėlimo iš miesto centro ir kuo toliau nuo gyvenamųjų teritorijų programą bei veiksmų planą. 5. Įpareigoti Klaipėdos valstybinio jūsų uosto direkciją ruošiant detalųjį planą įtraukti būtinąsias (minimalias) 100 metrų sanitarines / buferines zonas, atskiriančias uosto veiklos ir gyvenamąsias teritorijas. 6. Iki 2019 m. pabaigos pakeisti Lietuvos higienos normoje nurodomą leistiną kvapo koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore; remiantis Danijos ir Nyderlandų pavyzdžiu, ją siūlome klasifikuoti pagal poveikio teritorijos tipą – 1 OUE/m³ miestuose ir poilsiui skirtose teritorijose, iki 3 OUE/m³ kaimuose ir iki 8 OUE/m³ negyvenamose teritorijose. 7. Įtvirtinti teisės aktais LR Ministro pirmininko pavedimu sudarytos komisijos „Dėl ekstremalios kvapų situacijos Klaipėdos pietinėje dalyje, bei nekontroliuojamos įmonių veiklos ir plėtros Klaipėdos rajone Dumpių kaime“ rekomendacijas, tarp jų ir šias: 7.1. iki 2019 m. pabaigos peržiūrėti ir sugriežtinti taršos leidimų įmonėms, veiklą vykdančioms miesto ribose, išdavimo tvarką, sumažinti leidimų galiojimo trukmę ir reikšmingai padidinti bausmių už leidimuose nustatytų sąlygų pažeidimus dydžius, įvesti privalomus bendruosius technologinius reikalavimus; 7.2. sustiprinti aplinkosaugos institucijų vykdomą mieste veikiančių įmonių veiklos kontrolę, suteikiant kontroliuojančioms institucijoms daugiau teisių; 7.3. sustiprinti už visuomenės sveikatą atsakingų institucijų vykdomos įmonių veiklos poveikio visuomenės sveikatai veiklos stebėseną ir valdymo kontrolę bei veiklos atskaitingumą ir viešumą. 8. Gerbti ir užtikrinti klaipėdiečių teisę į Orhuso konvencijos (Jungtinių Tautų konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais) nuostatų įgyvendinimą, užtikrinant visuomenei teisę gauti objektyvią informaciją apie aplinkos apsaugą ir užtikrinant realų, o ne deklaruojamą visuomenės atstovų dalyvavimą su aplinka, visuomenės sveikata ir miestiečių gyvenimo kokybe susijusių sprendimų priėmime.
TAIP projektui [email protected] valstybinėse įstaigose
Čia lai pasirašo tie, kurie supranta jog valstybinio sektoriaus įstaigose (savivaldybėse, bendrojo lavinimo mokyklose, ministerijose) yra šimtai tūkstančių kompiuterių, kurie ilgas valandas yra įjungti, bet neatlieka nieko naudinga, t.y. "budi". Mano siūlymas yra: pripažinti valstybiname lygyje, kad nekomercinis paskirstyto skaičiavimo projektas [email protected] (vadovas prof. Vijay Pande, Stanford University), modeliuojantis balstymų lankstymąsi ir tiriantis su tuo susijusias nepagydomas žmogaus ligas, yra tinkamas būti vykdomu valstybei priklausančių įstaigų kompiuteriuose, ir kad Lietuvos Vyriausybė pripažintų šį kompiuterinį projektą prioritetiniu, lyginant su kitais panašiais projektais. Suprantama, tai galioja ir privačiame bei verslo sektoriuje, bet tai jau atskiras, labiau išplėstas klausimas. Plačiau apie projektą - http://folding.stanford.edu/Lithuanian/Main Taip pat - [url=]www.folding.lt[/url]
Dėl žemės ūkio sektoriaus universiteto ateities
Lietuvos žemės, miškų, vandens, maisto ūkio verslui, kaimo plėtrai bei šalies regionams atstovaujančių ūkio subjektų, institucijų ir asmenų KREIPIMASIS į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę Mes, pasirašiusieji šį kreipimąsi, tarp jų Aleksandro Stulginskio universiteto Alumni klubas, atstovaujantis 50 tūkst. šios aukštosios mokyklos (anksčiau Lietuvos žemės ūkio akademijos ir Lietuvos žemės ūkio universiteto) absolventams, suprasdami pokyčių būtinumą ir tai, kad šalies aukštojo mokslo pertvarka ir tolesnė jo raida yra lemtingoje kryžkelėje, kartu suvokiame ir didelę savo moralinę atsakomybę prieš ateities kartas, atkreipiame J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentės, Seimo, Vyriausybės ir visuomenės dėmesį į tai, kad norėdami išlikti modernia, save gerbiančia, savarankiška savitos nacionalinės kultūros ir savimonės Europos ir pasaulio valstybe, turime išsaugoti vieną svarbiausių to savarankiškumo vertybių – išvystytą, modernų, šiuolaikiniais moksliniais pagrindais tvarkomą šalies žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkį, kaimo plėtrą, subalansuotą gamtinių išteklių naudojimą, gamtinę bioįvairovę, vaizdingą landšaftą, nacionalinį paveldą bei kitas gamtines, istorines ir dvasines vertybes kaip vieningą visumą. Visa tai deramai gali atlikti tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai eruditai, išugdyti atitinkamoje Alma Mater dvasioje. Tai dar beveik prieš šimtmetį puikiai suprato tautos ir valstybės Nepriklausomybės akto signatarai ir Lietuvos šviesuomenė, sunkiausiais šaliai nepriteklių ir išorinės grėsmės laikais radę politinės valios ir išteklių įsteigti Lietuvos žemės ūkio akademiją, kaip būsimo modernaus, šviesaus ir išvystyto kaimo garantą. Tai buvo tikrai labai nuoširdi ir nesavanaudiška valstybės duoklė tautos kalbos, kultūros, nacionalinės savimonės lopšiui – Lietuvos kaimui. Dėl objektyvumo reikėtų pažymėti, kad žemės ūkis ir Lietuvos kaimas neliko skolingas valstybei ir per visus sunkmečius padėjo jai atsistoti ant kojų, tačiau per tą šimtmetį patyrė daugybę transformacijų, socialinių ir ekonominių sukrėtimų, trėmimus, pogrindžio kovas, visa naikinančią kolektyvizaciją ir nelengvą laisvo valstiečio ūkių atkūrimą. Nepaisant visų sunkumų, Lietuvos kaimas visada užtikrino tautai didesnį ar mažesnį, bet nuosavą duonos kąsnį. Tik žemės ūkis ir su juo susijusi pramonė neseniai praėjusios ekonominės krizės metais vieninteliai užtikrino šaliai daugiau nei 2 mlrd. Lt teigiamą prekybinį saldo ir buvo pagrindinis šalies ekonominio progreso variklis. Deja, jau kelerius metus, priešingai ES vykdomai kaimo plėtros politikai, Lietuvos žemės ūkis ir kaimas patyrė vienus iš didžiausių per savo istoriją socialinių sukrėtimų. Daugelis miestelių ir kaimo gyvenviečių nyksta, nes gyventojai liko be darbo, mokyklų, medicinos punktų, kultūros įstaigų, policijos ir kitos socialinės infrastruktūros. Švietimo ir aukštojo mokslo ministerijai iš žemės ūkio ministerijos buvo perduota daugiau nei 110 mln. Lt, skirtų žemės ūkio mokyklų išlaikymui, kurios po šio perskirstymo baigia sunykti. Praktiškai beveik nerengiama labai reikalingų žemės ūkiui žemesnės ir viduriniosios grandies žemės, miškų ir vandens ūkio specialistų, kai kitose švietimo ir mokymo grandyse rengiami specialistai ne šalies poreikiams, bet „eksportui“. Būdami labai susirūpinę dėl šiuo metu Lietuvoje prasidėjusios būtinos, bet deramai neišdiskutuotos mokslo ir studijų tinklo pertvarkos, kuri vykdoma realiai nedalyvaujant Lietuvos kaimo inteligentijai, verslui, ūkininkams, pramonės atstovams, poveikio, atkreipiame dėmesį, kad: Lietuvos žemės ūkio sektoriaus modernų vystymąsi ir konkurencingumą globalioje rinkoje lemia aukštos kvalifikacijos specialistai ir mokslo rezultatais grįstos inovacijos. Pasaulinės tendencijos rodo, kad maisto poreikis pasaulyje 2050 m. bus beveik dvigubai didesnis, o klimato kaita, riboti dirbamosios žemės ir vandens ištekliai, siekis našiai ir išteklius tausojamai gaminti konkurencingą aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio produkciją skatins naujų augalų ir gyvūnų veislių kūrimą, precizinių technologijų, inovatyvių trąšų, paslaugų ir priemonių naudojimą. Ypač aktualu tampa siekti ekosistemų tvarumo, kaimo vietovių ir regionų darnaus ekonominio ir socialinio vystymosi. Tam reikia naujų kompetencijų ir labai aukštos kvalifikacijos, gebančių modeliuoti į ateitį, universitetinio išsilavinimo specialistų. Šiandien katastrofiškai sumažėjus kaimo mokyklų skaičiui, vaikai valandų valandas keliauja į mokyklas ir atgal mokykliniais autobusais, todėl neturi pakankamai laiko mokytis ir gauti adekvatų miesto vaikams išsilavinimą, negali sėkmingai konkuruoti su miestų vaikais stodami į aukštąsias mokyklas, nors poreikis žemės ūkio profesijoms yra aukštesnis nei kituose šalies ūkio sektoriuose. Lietuvos kaime nemažėja jaunų žmonių emigracija į užsienį. Tik sudarydami sąlygas kaimo jaunimui įgyti žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkio bei kaimo plėtros specialybes, paskatinsime juos pasilikti kaimo vietovėse, perimti tėvų ar kurti savo verslą, plėtoti kaimo socialinę infrastruktūrą, padėsime išsaugoti kaimo identitetą, užtikrinsime kaimo gyvybingumą ir tvarumą. Tik jaunų, verslių žmonių padedami išlaikysime tai, kas Lietuvoje svarbiausia. Tai yra tai, ką vadiname savo, lietuvių tautos, išlikimu. Tai, kuo šiandien esame gyvi, kuo džiaugiamės ir didžiuojamės. Tai žemės ūkio verslas, kalba, tradicijos ir papročiai. Pastebime, kad Lietuvoje dėl profesinių žemės ūkio mokyklų sujungimo su bendrojo profilio profesinėmis mokyklomis ir profesinio rengimo centrais žemės, miškų, vandens ūkio aukštos kvalifikacijos darbininkų rengimas tapo antraeiliu dalyku ir jų parengiama vis mažiau. Todėl manome, kad Aleksandro Stulginskio universitetą (ASU) sujungus su kitais universitetais, tokia pati situacija susiklostytų ir rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymu atliktus naujausius tyrimus, 2021–2024 m. žemės ūkio, miškų ir kaimo plėtros sektoriui vidutiniškai kasmet reikės apie 900 aukštos kvalifikacijos universitetinio išsilavinimo specialistų. Aleksandro Stulginskio universitetas yra pagrindinis specializuotas šio sektoriaus specialistų rengėjas. Jame studijuoja apie 4.5 tūkst. studentų. Pasaulyje pastebima tendencija, kad specializuoti žemės ūkio universitetai yra konkurencingi, užima aukštas pozicijas universitetų reitinguose. Pavyzdžiui, panašaus dydžio Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas pasaulio QS reitinge yra 4-as žemės ūkio ir miškininkystės srityje, tokio pat dydžio Estijos gyvybės mokslų universitetas –- QS reitinguose yra pirmajame šimtuke. Žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkio verslo bei kaimo plėtros pažangai būtinos specializuotos žemės ūkio mokslo žinios bei inovacijos. Proveržį skatinančioms žinioms kurti ir inovacijoms įgyvendinti žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkio versle bei kaimo plėtroje yra įkurtas integruotas mokslo, studijų ir verslo centras „Slėnis Nemunas“. Jo programai įgyvendinti 2011–2015 m. iš ES fondų ASU investuota daugiau nei 30 mln. eurų, modernizuota visa akademinė infrastruktūra, sukurtos šiuolaikinės specializuotos laboratorijos, skirtos mokslo tyrimams ir specializuotoms žemės, miško, biosistemų, kaimo plėtros studijoms. Remdamiesi išdėstytais argumentais, pabrėžiame, kad: Lietuvai ir jos žemės ūkio sektoriui būtina vystyti ASU kaip atskirą, savarankišką, specializuotą žemės ūkio, miško, vandens ūkio ir maisto bei kaimo plėtros sektoriaus universitetą, glaudžiai bendradarbiaujantį moksliniuose projektuose ir rengiant aukštų kompetencijų specialistus, sujungiant Universiteto mokslines pajėgas su pasaulio stipriausiais šios srities universitetais, Lietuvos mokslo ir mokymo įstaigomis ir socialiniais partneriais. Šis unikalias specializuotas studijų programas turintis, mokymosi visą gyvenimą paslaugas teikiantis ir specifinėje, tik Lietuvai būdingoje gamtinėje, klimatinėje ir geografinėje aplinkoje mokslinius tyrimus plėtojantis ir modernias žemės ūkio technologijas kuriantis ir vienintelis šalyje žemės, miškų, vandens ūkio ir kaimo plėtros specialistus rengiantis Aleksandro Stulginskio universitetas neturėtų būti jungiamas į kito, negiminingo, tolimų mokslinių interesų universiteto sudėtį, bet turi būti vystomas kaip atskiras, savarankiškas, specializuotas sektorinis universitetas. Po peticija pasirašyti kviečiame ne tik Aleksandro Stulginskio universiteto (anksčiau Lietuvos žemės ūkio akademijos ir Lietuvos žemės ūkio universiteto) absolventus, studentus, jų artimuosius, bet ir visus šalies žemės ūkiui, agroverslui, kaimo išsaugojimui bei emigracijos problemai neabejingus žmones. =============================================================================================== Skirk 2 proc. peticijos.lt! Kodas: 303036232 ===============================================================================================
Kiek skurdinsime kultūros darbuotojus?
Jau sukanka dveji metai kai valstybės valdymą perėmė Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga ir jos deleguota profesionalų Vyriausybė. 2016 m. į LR Seimą rinkimų metu LVŽS žadėjo ypatingą dėmesį kultūrai. Kultūros sektorių įvardijo kaip būsimą strateginį, cituoju fragmentą iš LVŽS programos „GYVYBINGA LIETUVOS KULTŪRA – PILIETIŠKOS IR DARNIOS VISUOMENĖS PAGRINDAs. Įtvirtinsime strateginį Lietuvos kultūros vaidmenį valstybės politikoje. Atnaujinsime kultūros finansavimo sistemą sudarydami daugiau galimybių puoselėti kultūrą regionuose. Atnaujinsime kultūros infrastruktūrą." Tačiau jau praėjus pusei 2016-2020 m. Seimo kadencijos rimtų darbų kultūros srityje nelabai matyti. Kultūros darbuotojai gauna atlyginimą vos kiek didesnį už minimalų, reikalavimai ir darbų apkrovimas kultūros darbuotojui tik didėja. Jaunas žmogus baigęs studijas ir atėjęs į kultūros sektorių neužsibūna, nes nemato čia visiškai jokių perspektyvų. Vyresnio amžiaus kultūros darbuotojai atidavę daugel savo gyvenimo metų darbui nebesitiki gerų permainų ir dantis sukandę laukia senatvės pensijos, kuri toli garžu paguodžiančiai neatrodo, tad meldžiasi už galimybę dirbti esant pensijoje. Tai šiandien ekonomikai kylant, kainų šuoliams pasiekus neregėtas aukštumas kultūros „aristokratas" – kultūrininkas klūpo prie valstybės vartų...
ATVIRAS LAIŠKAS KTU rektoriui prof. Petrui Baršauskui
ATVIRAS LAIŠKAS KTU rektoriui prof. Petrui Baršauskui LR Švietimo ir mokslo ministrui prof. Dainiui Pavalkiui ir visiems neabejingiems Gerbiamieji Vadovai, Mes, žemiau pasirašiusieji Kauno technologijos universiteto gimnazijos (toliau – KTUG arba Gimnazija) gimnazistų tėvai, esame labai susirūpinę paskutiniais įvykiais Gimnazijoje, būtent KTUG įkūrėjo gerb. Bronislovo Burgio pasitraukimu iš užimamų pareigų. Mūsų neįtikino viešai pateikiama informacija apie „seniai brendusį sprendimą“, lyg tarp kitko užsimenant apie tam tikrą epizodą, neva neturėjusį esminės įtakos priimtam sprendimui. Būtent pastarąjį epizodą, kurio tiesioginiai dalyviai yra mūsų vaikai ir mes, šiame atvirame laiške norėtume pakomentuoti plačiau: Norėtumėme pažymėti, kad į KTUG visi gimnazistai įstojo nieko neverčiami, absoliučiai skaidriai išlaikydami tam tikrus egzaminus (mokslo lyderių turnyrus), remdamiesi vien tik savo žiniomis ir sugebėjimais. Kiekvienas gimnazistas, įstojęs į KTUG ir gimnazisto tėvai nieko neverčiami pasirašė viešai skelbiamas moksleivių (elgesio) taisykles, kurių 4 punktas nurodo, jog „gimnazistai negali gerti alkoholinių gėrimų, rūkyti, vartoti narkotikų“. Taip pat minėtose taisyklėse nurodoma, jog „visiems gimnazijos bendruomenės nariams (moksleiviams, jų tėvams, mokytojams, administracijai) diegiama samprata, kad niekas gimnazijoje neturėtų būti baudžiamas – nusipelnęs bausmės pats turi palikti gimnaziją“. Taigi, mūsų vaikai, pasirinkę KTUG, įsipareigojo laikytis tam tikrų elgesio ir etikos normų, o tėvai, savo ruožtu, prisiėmė atsakomybę už savo vaikų elgesį ir įsipareigojo diegti jiems principus ir vertybes, kurias puoselėja Gimnazija. Kadangi mūsų vaikai KTUG mokosi jau ne vienerius metus, galime užtikrintai teigti, kad laisvės ir demokratijos atmosfera Gimnazijoje, teikianti prioritetą mokslui, netoleruojanti patyčių ir žalingų įpročių, pilnai atitinka mūsų vaikų ir mūsų interesus ir mes, žemiau pasirašę gimnazijos bendruomenės nariai, reiškiame visokeriopą paramą KTUG darbuotojų kolektyvui ir asmeniškai B. Burgiui, sukūrusiems tokią Gimnaziją su jos atmosfera, - juk savaime suprantama, kad tik mokslus baigę laisvi jauni žmonės gali prisidėti prie mūsų visų atkurtos jaunos Valstybės klestėjimo. Vienok, vertindami laisvę ir teises, kurias suteikė Gimnazija, negalime pamiršti įsipareigojimų laikytis priimtų taisyklių. Mūsų vaikai ir mes nesame linkę palaikyti tokį vaikų elgesį, kuris aiškiai prasilenkia tiek su rašytinėmis mokyklos taisyklėmis, tiek su etinėmis ar moralinėmis normomis. Iki šiol KTUG tai nebuvo toleruojama, tačiau paskutinai įvykiai verčia tuo abejoti. Iš tiesų, LR Švietimo ir mokslo ministerija nėra patvirtinusi taisyklių apie tai, kad rūkantis, alkoholį ar narkotikus vartojantis moksleivis privalo būti pašalintas iš mokymo įstaigos, tačiau LR Švietimo įstatymo 46 str. „Mokinio teisės ir pareigos“ 2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai teigiama: „Mokinys privalo: sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų; lankyti mokyklą, stropiai mokytis, laikytis mokinio elgesio normų, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų“. KTUG moksleivių taisyklėse su ypatinga Gimnazijos demokratijos dvasia užsimenama, kad taisykles pažeidęs gimnazistas turi pats palikti Gimnaziją. Kaip dabar žinoma, viena Gimnazijos III klasės mokinė ekskursijos metu užsirūkė viešoje vietoje (Vilniaus Gedimimo pr.), taip akivaizdžiai pažeisdama KTUG moksleivių taisykles. Deja, pastaroji mokinė ir jos tėvai, kaip matyti, nėra linkę laikytis pačių pasirašytų moksleivių taisyklių ir Gimnazijos nepaliko. Negana to, minėtos gimnazistės tėvai apskundė Gimnazijos direktorių valstybinėms institucijoms, vyksta auditas, o prieš Direktorių pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kreipiamės į KTU Rektorių prof. P. Baršauską: ar nuo šiol vaikams, kurie pažeidė labai aiškias taisykles, bus duotas ženklas, kad galima nesilaikyti jokios tvarkos, tereikia turėti gerą teisininką ir užnugarį? Ar nuo šiol viena pagrindinių KTUG vertybių mūsų vaikams taps „apsukrumas“. Kur yra taisyklių nesilaikymo riba? Ar užsirūkymas klasėje vertas pasmerkimo? O gal brendžiuko pilstymas klasėje, kaip tai darė Seimo salėje vienas praėjusios kadencijos Seimo narys, gal jau nuo šiol taps norma? O gal eilinės „dozės“ susileidimas mokykloje irgi nieko bloga? Juk viskas prasideda nuo mažų dalykų ... Kreipiamės į LR Švietimo ir mokslo ministrą prof. D. Pavalkį: ar Lietuvos mokyklose toleruosime mažareikšmius dalykus ir lauksime kol, neduokdie, atsitiks tokie įvykiai, kaip neseniai Estijoje, anksčiau Suomijoje ir kartas nuo karto vyksta JAV, kai mokyklose šaudoma koviniais ginklais? Gimnazistams ir jų tėvams nėra žodžių išreikšti apmaudo dėl priežasčių, kurios sudarė sąlygas KTUG įkūrėjui palikti savo įkurtą Gimnaziją tokiu būdu. Mes visapusiškai palaikome doc. Bronislovą Burgį sunkioje kovoje prieš iškilusius iššūkius. Mums būtų didelė garbė ir nuostabus pavyzdys gimnazistams, jeigu gerb. Bronislovas Burgis įrodytų Tiesą (kuri gali būti tik viena). Labai prašome KTU Rektorių informuoti KTUG gimnazistų tėvus apie numatomą direktoriaus kandidatūrą ir suteikti galimybę dalyvauti direktoriaus rinkimuose. Atskirai kreipiamės į moksleivių taisykles pažeidusios KTUG III klasės gimnazistės tėvelius: mes nesame prieš Jus nusistatę asmeniškai, kaip ir prieš Jūsų dukrą nėra nusistatę mūsų vaikai, tačiau manome, kad visa ši istorija nuėjo per toli, jei Gimnazijos įkūrėjas dėl to nelemto įvykio turėjo atsistatydinti (kaip vienos iš priežasčių), juolab mums nesuprantamos pradėto ikiteisminio tyrimo priežastys. Kviestume artėjančių šv. Kalėdų proga siekti visų pusių susitaikymo ir pasitikti artėjančias šventes atvira širdimi, pamiršus abipuses nuoskaudas.
STOP šiukšlių deginimui Kauno LEZ
STOP šiukšlių deginimui Kauno LEZ Šiuo metu Lietuvoje sprendžiama, kiek atliekų deginimo pajėgumų reikia mūsų Valstybei. Atsakingos institucijos: Europos komisija, LRS Energetikos komisija, ekspertai, pagrįstai teigia, kad 2 deginimo įrenginių Lietuvoje yra pakankamai, visuomenė jau penkti metai įnirtingai priešinasi „Kauno projektui“. Visi pasisakantys prieš „Kauno projektą“ pateikia pagrįstus skaičiavimus ir argumentus. Atrodytų viskas aišku ir suprantama, deja taip tik atrodo - „Lietuvos energija“ ir Fortum nesiskaito su ekspertu išvadomis, visuomenės pasipriešinimu ir visomis išgalėmis „stumia“ „Kauno projektą“. „Lietuvos energijos“ atstovas N. Rasburskis ignoruoja pagrįstus skaičiavimus, ekspertų išvadas, proteguoja Fortum interesus Lietuvos gyventojų ir ypač kauniečių sąskaita. ŠIUKŠLIŲ DEGINIMAS PLANUOJAMAS UŽ 300 METRŲ NUO MIEGAMŲJŲ DAINAVOS MIKRORAJONŲ, RAMUČIŲ GYVENVIETĖS ! Mes, žemiau pasirašę šią peticiją, pasisakome prieš bandymus statyti perteklinius šiukšlių deginimo pajėgumus Lietuvoje, Kauno LEZ. Prieštaraujame, kad šiukšlių deginimo gamyklą būtų statoma šalia miegamųjų Kauno miesto, Dainavos, Kalniečių mikorajonų, Kauno rajono Ramučių, Sergeičikų gyvenviečių! Prašome Lietuvos Respublikos Vyriausybės atidėti svarstymus dėl „Kauno projekto“ iki bus pastatyta ir pradėta eksploatuoti Vilniaus atliekų deginimo kogeneracinė jėgainė ir praktikoje įvertinti esami, deginimui tinkami, atliekų kiekiai bei atliekų deginimo pajėgumai. Primename, kad šiuo metu svarstomi ir dar šiais metais bus priimti sprendimai dėl „Žiedinės ekonomikos veiksmų plano“, kuriais bus patikslinti ir nustatyti tikslai, priemonės bei užduotys atliekų tvarkymui. Pertekliniai atliekų deginimo pajėgumai trukdys siekti „Žiedinės ekonomikos“ tikslų bei uždavinių: · Europos komisija „Pastačius dvi papildomas atliekų jėgaines veikiausiai atsirastų komunalinių atliekų deginimo perteklinių pajėgumų. Lietuva planuoja deginti 30% savo komunalinių atliekų. Komisija nurodo, kad šiuo metu peržiūrimi šalių narių perdirbimo tikslai ir komunalinių atliekų šalinimo sąvartynuose apribojimai – svarstoma, kad 2030 m. reikėtų perdirbti 65% susidarančių komunalinių atliekų su galimybe iki 2025 m., atlikus peržiūrą, šį tikslą padidinti. Be to, numatoma, kad nuo 2030 m. į sąvartynus būtų galima šalinti ne daugiau 10% komunalinių atliekų. EK tarnybos, atsižvelgdamos į šiuos galimus pakeitimus, mano, kad optimalus deginimo pajėgumas Lietuvoje yra 20–25% šalyje susidarančių komunalinių atliekų. · Seimo Energetikos komisija Siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę atsisakyti Kauno kogeneracinės jėgainės statybos projekto ir statyti tik vieną atliekų deginimo jėgainę Vilniuje. Energetikos komisijos nariai konstatavo, kad pastačius Kauno kogeneracinę jėgainę pajėgumai šilumos rinkoje Kauno mieste bus pertekliniai, todėl galimas neracionalus finansinių resursų investavimas. · Lietuvos pramonininkų konfederacija Šalyje atliekų kiekis nebus pakankamas. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Linas Sabaliauskas tikina, kad šiuo metu pramonė sukaupia 100 tūkst. tonų degintinų atliekų per metus, o ateityje jų mažės, diegiant beatliekinę gamybą. · Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius Abejoja Kauno jėgainės perspektyvomis. Pasak jo, nėra aišku, ar 2030 metais tikrai susidarys pakankamai pramoninių atliekų, kad visos jėgainės turėtų darbo, taip pat neaišku, ar Kauno jėgainė būtų konkurencinga. Jo vertinimu, net jeigu jėgainė dirbtų visu pajėgumu, atsižvelgiant į tai, kad ji negauna paramos, vartų mokestis siektų 50-60 eurų už toną. · Nepriklausomi šilumos gamintojai Vytautas Kisielius Kauno jėgainė iš miesto išstums nepriklausomus gamintojus. Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius teigia, kad į rinką atėjus „Lietuvos energijai“ su 70 megavatų šilumos galia, „tiek pat turės iškristi“. Be to, jo nuomone, konkurencija yra nesąžininga, nes atliekų deginimu gali užsiimti tik valstybei priklausančios įmonės, tad šilumininkai neturi galimybių konkuruoti technologijomis.