Populiariausios 9 psl.
APGINKIME ŽALIĄJĄ VILNIAUS ŠIRDĮ - VINGIO PARKĄ
APGINKIME ŽALIĄJĄ VILNIAUS ŠIRDĮ - VINGIO PARKĄ Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaujama partijos „Tvarka ir teisingumas“ leido statyti dar vieną „Akropolį“ miesto centre šalia Vingio parko. Šis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl galimo padidėjusio aplinkos užterštumo sukėlė tiesioginę grėsmę Vingio parkui, jame esančiam Vilniaus universiteto unikaliam botanikos sodui. Kraštovaizdžio specialistai teigia, kad toks projekto įgyvendinimas būtų nusikaltimas gamtai, esamoms ir būsimoms kartoms. Vilniaus miesto valdžia priimdama šį sprendimą pažeidė įstatymus, nes neatsiklausė aplinkinių gyventojų nuomonės, ignoravo kilusius protestus. Vilniečiai, ar tokios tvarkos ir tokio teisingumo tikėjotės balsuodami per savivaldos tarybos rinkimus? Naujosios sąjungos Vilniaus miesto skyrius kviečia visus Lietuvos ir Vilniaus gyventojus pasipriešinti Vilniaus miesto valdžios kėslams sunaikinti žaliąją Lietuvos sostinės širdį – Vingio parką. Lietuviai! SAVO PARAŠAIS APGINKITE VINGIO PARKĄ! Mes, žemiau pasirašę reikalaujame, kad Vilniaus miesto savivaldybės leidimas statyti naują „Akropolį“ šalia Vilniaus miesto Vingio parko ir tuo jį pražudant, būtų panaikintas: [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=77]Peticijos aptarimas[/url]
Už Facebook LIVE transliacijų - Priežiūrą
Gerbiamieji, Lietuvos Respublikos piliečiai, pastaruoju metų daug vyksta facebook interneto platybėse LIVE transliacijų, kur žmonės filmuodami savę, vartoja alkocholinius gėrimus, kursto nesantaiką tarp fizinių asmenų, bei necenzūriniais žodžiais, "bendrauja" su nepilnamečiais, bei 18-os metų sukakusiais asmenimis. Pastarieji kėliu mėnesiu įvykiai parodo, kad LIVE transliacijų įtaką visuomenineme gyvenime yra labai didėlė. 2019-03-16, per vieną iš LIVE transliacijų grupėjė "SAVAS KAMPAS" Lietuvos Respublikos pilietis gyvenantis Vokietijoje, per minėta LIVE transliaciją, nusižudė pasikardamas ant durų, prie to daug prisidėjo ir facebook vartotojų kurie kurstė minėtą pilietį, žengti tą lemtingą žingsnį. Taipogi, vis dažniau per LIVE transliacijas matome asmenų, kurie vartoja alkocholinius gėrimus, vūlgariai elgiasi ir necenzūriniais žodžiais ir veiksmais traumuoja nepilnamečius asmenis. Daugelių tu žmonių pagrindinis tikslas yra pasipelnyti ir išpopuliarėti, neatsižvelgiant į tai, kas juos stebi ir kokios visuomenėje nusistovėjusios vertybės. Labai norėčiau paprašyti pasirašyti Lietuvos Respublikos piliečių, kad Lietuvos Respublikos institucijos, labiau prižiūrėtų kaikurių facebook grupių aktyvumą, bei jei to reikalauja situaciją bausti facebook grupės administratorius kurie neprižiūri tvarkos savo grupėse. Taipogi reikia atsižvelgti į tai, kad dažnai per LIVE transliacijas, melo būdų yra kviečiamos specialiosios tarnybos, o asmenis kurie imituodami neleistinus veiksmus nera traukiami, atsakomybėn.
„UŽ istorinio Alytaus aerodromo išsaugojimą“ (Pramonės zonos steigimui Pirmame Alytuje – NE!)
Mes, žemiau pasirašiusieji, pareiškiame, kad istorinis, jau 80 metų veikiantis aerodromas, privalo būti išsaugotas Dzūkijos sostinėje, o pramoninės Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) steigimui turi būti parinkta kita vieta NE (!) Pirmame Alytuje, NE (!) šalia tankiai apgyvendintų miesto gatvių, NE (!) prie senųjų kapinių, t. y.: NE (!) dešiniakrančio Alytaus gyventojų pamėgtose laisvalaikio, Lietuvos ir kitų šalių aviatorių bei kt. bendruomeninių, visuomeninių organizacijų nuo 1939 m. ir dar ankščiau naudojamose teritorijose
LR ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ PSICHOLOGŲ KANTRYBĖ BAIGĖSI
Psichologų atlyginimai švietimo įstaigose nesiekia LR vidutinio darbo užmokesčio (Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. II ketv. jis yra 926,7 Eur) - ugdymo įstaigose dirbančio ketvirtos kategorijos psichologo pareiginės algos koeficientas yra 4,82 - 4,87 (tuomet padauginus iš pareiginès algos bazinio dydžio 132,5 Eur, gauname 638,65 — 645,28 Eur iki mokesčių). Baigę psichologijos bakalauro ir magistro, 6 metų universitetines studijas specialistai įvertinami 500 € per mėnesį, kai pedagogų, dirbančių tose pačiose ugdymo įstaigose, atlyginimai šiai dienai jau beveik dvigubai didesni, nors išsilavinimo reikalavimai jiems mažesni. Pedagogai streikuoja, kad jų atlyginimai per maži ir tiek politikai, tiek visuomenė su tuo sutinka bei ieško būdų juos didinti, kai tuo tarpu specialistai lieka nuošalyje. Psichologo paslaugų poreikis yra milžiniškas, didėja specialiųjų poreikių mokinių skaičiai, identifikuojama daugiau emocinių ir elgesio sunkumų turinčių mokinių. Tai ypač atsiskleidė priėmus sisteminius pokyčius - patyčių ir smurto apibrėžimas, prevencinių veiklų užtikrinimas visiems ugdymo įstaigos mokiniams. Psichologinės pagalbos svarbą vaikams deklaruoja ir politikai, bet jokių veiksmų dėl specialistų išlaikymo ugdymo sektoriuje nesiimama. Pateikiame kelis pavyzdžius: Psichologai negauna užmokesčio už darbą su specialiųjų poreikių mokiniais, kurių didžioji dalis gauna rekomendacijas dėl psichologinės pagalbos. Švietimo įstaigoje dirbantis psichologas daugeliui šeimų yra patogiausias, pigiausias, artimiausias vaikui, o kartais ir vienintelis prieinamas psichologinės pagalbos tiekėjas. Kartu svarbu paminėti, kad psichologinis darbas su specialiųjų poreikių mokiniais sudėtingesnis, imlus laikui bei reikalauja papildomų metodų. Norime atkreipti dėmesį, kad neatsižvelgiama į psichologų darbo emocinį intensyvumą, kai kitiems specialistams ugdymo įstaigoje darbo krūvis dėl šio aspekto mažinamas iki 36 valandų. Psichologų darbo krūvis didelis - LR Švietimo ir mokslo ministro Įsakyme „Dėl psichologinės pagalbos teikimo aprašo patvirtinimo“ 2017 m. rugpjūčio 30 d., Nr. V-663, 14.1 punkte yra nurodyta, kad „psichologas teikia pagalbą ne daugiau kaip 400 mokinių (esant galimybei – ir mažesniam mokinių skaičiui)“, bet nenumatytas kontrolės mechanizmas ir dažnai šio reikalavimo nesilaikoma, psichologui tenka aptarnauti didesnį skaičių mokinių be papildomo atlygio. Taip nukenčia mokiniai, nes per ribotą laiką galima suteikti ribotą konsultacijų ir kitos pagalbos kiekį. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo, priimto 2017 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. XIII-198, 2 straipsnio 1 dalies a) papunktį „A1 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu“. Taigi, mokykloje dirbančio psichologo pareigybės lygis – A1, todėl pagal šio įstatymo 7 straipsnio 6 dalį „A1 lygio pareigybėms pagal darbo apmokėjimo sistemoje (šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis) nustatytus dydžius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas 20 procentų.”, visgi dalis švietimo įstaigų vadovų šių reikalavimų nesilaiko ir atsisako didinti psichologų pareiginės algos koeficientą, net psichologui informavus apie įstatymo pataisas. Dalis psichologų neturi ugdymo įstaigose psichologo darbui skirtų ir pritaikytų patalpų, kai kuriems psichologams siūloma darbo priemones, metodikas įsigyti patiems. Dalyje įstaigų atsisakoma apmokėti seminarus, teisinantis, kad įstaiga neturi pinigų, siūlant rinktis tik nemokamus seminarus ar net išvis labai ribojamas kvalifikacijos kėlimas, nors psichologai privalo bent kartą per savaitę turėti galimybę supervizuotis ir apskritai naujinti savo darbo metodus. Reikalavimai: 1. Jeigu norime užtikrinti profesionalią, aukštos kompetencijos psichologų pagalbą ugdymo įstaigose, turime didinti psichologų atlyginimo koeficientus ir bent jau suvienodinti juos su mokytojų pareiginės algos koeficientais. 2. Prašome, atsižvelgiant į psichologo veiklos sudėtingumo didėjimą, dirbant su specialiųjų poreikių turinčiais mokiniais, įtvirtinti psichologų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimą, papildant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 28.1.1. punktą („mokyklose, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių”), įtraukiant ir bendrojo ugdymo įstaigose su specialiųjų poreikių mokiniais dirbančius psichologus. 3. Prašome užtikrinti, kad psichologams ugdymo įstaigose būtų mokamas atlyginimas pagal A1 lygį ir grąžinta nepriemoka nuo 2017 metų vasario mėnesio už lygio netaikymą pagal 2017 m. sausio 17 d. Nr. XIII-198 įstatymo nutarimą. 4. Jeigu valstybė nori, kad psichologinė pagalba švietimo sektoriuje būtų efektyvi ir paliestų kiekvieną mokinį, turime mažinti psichologų darbo krūvį ir užtikrinti, kad visose ugdymo įstaigose vadovai būtų įpareigoti privalomai steigti psichologo etato dalį pagal mokinių kiekį. Dabar ne retai psichologinės pagalbos sąskaita yra taupoma ir specialistas nėra samdomas. 5. Galų gale reikalaujame užtikrinti psichologų darbo sąlygas ugdymo įstaigose ir galimybę reguliariai kelti kvalifikaciją. Lietuvos švietimo įstaigų psichologai P.S. Pasirašančiųjų prašome komentarų skiltyje nurodyti įstaigą, kurioje dirbate.
Už Gargždų parko medžių išsaugojimą!
Gargžduose planuojama sutvarkyti senąjį Gargždų parką. Gargždiškiai džiaugiasi dėmesiu ir investicijomis parkui, tačiau neramina planas iškirsti 220 (aut. patikslintas skaičius) sveikų, brandžių medžių vien dėl to, kad parke būtų įrengta nauja infrastruktūra. Reikalaujame nekirsti sveikų ir brandžių parko medžių vien dėl to, kad būtų nutiesti nauji takeliai ar įrengtos poilsio erdvės. Parke šimtamečiai medžiai privalo būti saugomi, o infrastruktūra pritaikyta prie dabar augančių brandžių medžių. Nepritariame sprendiniams, kurie nėra tvarūs žiūrint į ilgalaikę perspektyvą. Reikalaujame tvarkant parką vadovautis Želdynų įstatymu, šitaip siekiant išsaugoti esamus vertingus želdynus, prieš tai nustačius ir visuomenei pristačius išlikusią vertingąją dendrologinę struktūrą. Siūlome tobulinat Gargždų parko atnaujinimo projektą įgyvendinti šiuos sprendimus: 1. Kiekvienas brandus medis užtikrina biologinę įvairovę parke. Prieš patvirtinant galutinį Gargždų parko atnaujimo projektą prašome atlikti parko biologinės įvairovės tyrimą. Atlikus Gargždų senojo parko bioįvairovės tyrimą specialistų prašome įvertinti, kaip projekte planuojami pokyčiai pakeis parko vabzdžių, paukščių ir kitos floros bei faunos augimo ir gyvybės sąlygas. Taip pat prašome pagal gautus duomenis keisti parko želdynų naikinimo projektą. 2. Siūlome nekirsti sveikų medžių, o planuojamą infrastruktūrą derinti pagal brandžius sveikus medžius, taip išsaugant biologinę įvairovę parke. Tai neprieštarautų parko paveldosaugos principams. Brandžių medžių išsaugojimas vertingas ne tik dėl biologinės įvairovės, bet ir žmonių fiziniam bei emociniam komfortui palaikyti. Vertingi susiformavę medžiai urbanizuotose zonose Europoje yra griežtai saugomi ir nėra kertami pagal miesto pasamdytų dizainerių ar architektų pasiūlymuose suformuotus laikinus ekologiškai nereikšmingus aplinkotvarkos sprendimus. 3. Parke iškirtus 220 brandžių medžių bus padaryta žymi įtaka paukščiams. Jauni medeliai niekada visavertiškai nepakeis brandžių medžių. Daugelis paukščių rūšių tiesiog paliks senąjį Gargždų parką. Parke nebegirdėsime paukščių giesmių. Gargždų parke paukščių apskaitos nevykdytos. Siūlome įvertinti Gargždų parke gyvenančių ir perinčių paukščių įvairovę, įsitikinti ar parke negyvena, neperi saugomos paukščių rūšys ir visuomenei pateikti tyrimais pagrįstą informaciją bei medžių kirtimą planuoti ir atsižvelgiant į kirtimų poveikį paukščių buveinėms. 4. Per ilgą laikotarpį Gargždų parke susiformavo miesto parkams būdinga fauna, parke randamas faunos (paukščiai, vabzdžiai) ir floros kompleksas rodo parko gyvybingumą. Ženkliai praretinus medyną, sąlygos pasikeistų visiems parke augantiems medžiams ir čia įsikūrusiems gyvūnams, tad sunku numatyti, kaip tai paveiks dabar susiformavusį augalijos ir gyvūnų kompleksą, pasikeitus apšviestumui. Būtina su specialistų pagalba ir tyrimais įsitikinti ar Gargždų parke negyvena vabzdžiai, kurie yra įtraukti į Europos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000 bei Lietuvos Raudonąją knygą. Išsamesni parko brandžių medžių mikologiniai ir entomologiniai tyrimai leistų patvirtinti ir aprašyti kokie vabzdžiai turi savo buveines Gargždų parke ir ar planuojami pokyčiai nepablogins jų gyvenimo sąlygų. 5. Prašome priimti pasvertus ir atsakingus sprendimus, skirtus ne vien architektūrinei išmonei ar dizainui pademonstruoti, bet ir atsižvelgiant į tų sprendinių ekosisteminę reikšmę bei ilgalaikį jų poveikį pasaulinei klimato kaitai, o ypač Gargždų bei visos Lietuvos gyventojų gerovei ir sveikatai. Taip pat būtina racionaliai naudoti ES lėšas. Pasiūlymas užliejamoje parko teritorijoje įrengti vyšnių sodą ar sodinti juodalksnius - neracionalus. Toje vietoje nuolat būna potvyniai, o jaunus medelius kas kelerius metus pražudo Minijos upe judančios ledų sankaupos. 6. Klimato šiltėjimas yra viena aktualiausių problemų visame pasaulyje ir moksliškai įrodyta, kad prie jo sustabdymo labiausiai prisideda brandūs medžiai, o ne jaunuolynai, tad visose šalyse vis labiau yra vertinami tokie medžiai ir savivaldos ar valstybiniu lygiu juos stengiamasi išsaugoti. Europos bei kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse rekonstruojant miesto želdinius ar parkus prioritetu laikomas istoriškai susiformavusio gamtos karkaso išsaugojimas, o kiti sprendiniai yra taikomi prie jo, pirmiausiai dėl susiformavusios ekosistemos svarbos klimato kaitai ir ekologijai. Siūlome parko infrastruktūrą planuoti taip, kad būtų iškirsta kuo mažiau brandžių medžių. Taip būtų išvengta ir neracionalaus savivaldybės ar ES lėšų naudojimo vėliau vėl sodinant medžius (kurie gali neprigyti), įrengiant gėlynus bei vėliau juos prižiūrint. Kviečiame visuomenei pateikti išsamius medžių tyrimus susipažinimui, kad išpjauti numatyti medžiai netaptų beprasme auka ir kad nebūtų sugriauta galimai vertinga šios vietos ekosistemos pagrindu per daug dešimtmečių susiformavusi bioįvairovė. Seni medžiai dažnai būna vertingi ne tik patys savaime, bet ir dėl prieglobsčio suteikimo kitiems augalams, paukščiams, vabzdžiams, šikšnosparniams, kerpėms, grybams bei įvairiems mikroorganizmams. Gargždų parko rekonstrukcijos projekte numatyta iškirsti apie 220 medžius ten, kur bus tiesiami keliai ar įrengiami gėlynai, arba sodinami nauji medžiai. Kiekvieno medžio kirtimas turėtų būti pagrįstas jo kokybės ir būklės tyrimo išvada. 6. Apmaudu, kad brandūs medžiai buvo numatyti kirsti ne dėl savo prastos būklės, o dėl projekte numatytų pokyčių – takelių, inžinerinių tinklų ar naujai planuojamų įrengti gėlynų. Brandūs medžiai vertingi ne tik savo amžiumi ar apimtimis, bet ir todėl, kad yra įgiję atsparumą neigiamam miesto poveikiui: taršai, sausrai, pomedžių mindymui, žaladariams organizmams ir pan. Dalis naujai pasodintų medelių paprastai per pirmus penkerius metus žūsta, o išlikusieji atsparumą pasiekia tik po kelių dešimtmečių. Prašome įvertinti ir visuomenei pateikti pagrįstą parko medžių kirtimo planą, kuriame viešai bus matyti, kad medis bus nukirstas dėl pavojaus aplinkiniams ar blogos būklės.
Vaistai vaikams ir prekės kūdikiams be PVM
Nuo 2018 metų sausio 1 dienos, vyriausybės sprendimu visi tėvai turi prašyti pinigėlių už vaikus kurie sudaro 30 eurų per mėnesį. Valstybės skiriamų 30 eurų nepakanka apmokėti net sąskaitoms už vaistus, nes tėvams tenka sumokėti ne tik didžiulius antkainius farmacijos įmonėms, bet dar ir 21 proc. PVM valstybei. Šia peticija siekiame: 1. Kad visi vaistai skirti vaikams iki 12 metų nebūtų apmokestinami jokiu PVM. 2. Kad valstybės atitinkamos institucijos kontroliuotų antkainius vaistų, skirtų vaikams iki 12 metų. 3. Kad prekės skirtos kūdikiams nebūtų apmokestinamos jokiu PVM. (sauskelnės, čiulptukai,buteliukai, pieno mišinėliai, kūdikių maisteliai, drabužėliai bei kitos prekės skirtos kūdikiams iki 2 metų amžiaus). Manome, kad įvedus tokius pakeitimus mokesčių ir sveikatos apsaugos sistemose pagerėtų šalies demografinė padėtis, gimtų ir augtų daugiau vaikų. Vaikai - valstybės ateitis.
Dėl Ispanijos policijos veiksmų
Paaiškėjus agresyviems Ispanijos policijos veiksmams prieš Lietuvos krepšinio sirgalius ir jų lyderį Sėklą, prašome Lietuvos Respublikos vyriausybės, Lietuvos Respublikos seimo, diplomatų, kad jie apgintų bei suteiktų visą teisinę pagalbą Lietuvos piliečiaims, kurie nukentėjo nuo Ispanijos policijos veiksmų. Tarp nukentėjusių yra ir moterys, kurios kažkokių rimtų incidentų tikrai negalėjo sukelti. Taip pat prašome, kad Lietuvos politikai dėtų visas pastangas, tam kad būtų ištirtas incidentas dėl Lietuvos Respblikos vėliavos suplėšymo. Neturime leisti, kad būtų žeminama Lietuva ir jos piliečiai. http://euro2007.lt/public/index.php?page=gallery-item&gallery=64&id=2
Už neatidėliotiną Jono Noreikos – generolo Vėtros nelegalios atminimo lentos nukėlimą nuo Lietuvos mokslų akademijos pastato
Paviešinus faktus apie Jono Noreikos – generolo Vėtros tiesioginį vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metais steigiant Šiaulių getą, organizuojant Lietuvos piliečių žydų „izoliavimą“, jų turto nusavinimą, laisvių suvaržymą ir kitaip kolaboravus su Holokausto vykdytojais, raginame neatidėliojant nukabinti atminimo lentelę Jonui Noreikai nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato.
Už Stasio Eidrigevičiaus menų centro kūrimą rekonstruojant kino centrą „Garsas“
Mes, žemiau pasirašiusieji, palaikome multifunkcinio Stasio Eidrigevičiaus menų centro (toliau – SEMC) kūrimą rekonstruojant kino centrą „Garsas“. Panevėžio miestas stokoja auditorijos poreikiams pritaikytų kultūrinių erdvių su įdomiais, aktualiais ir šiuolaikiškais veiklų modeliais. Neabejojame, kad SEMC prisidės prie pasaulinių meno tendencijų populiarinimo, įtrauks visas menų rūšis, tame tarpe sustiprins ir nekomercinį kiną Panevėžyje, skatins ir įkvėps lankytojus, ypač vaikus, domėtis menu, kurs naują viešąją erdvę. Negana to, SEMC taps kūrybiško šiuolaikinio miesto simboliu bei gerins Panevėžio regioninį ir tarptautinį įvaizdį, o Lietuva galės didžiuotis vieno žinomiausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų, multifunkcionalisto Stasio Eidrigevičiaus kūrinių kolekcija, kurią jis dovanos, pastačius menų centrą. Dabartinio kino centro „Garsas“ pastato būklė yra prasta, didelės sąnaudos šildymui ir infrastruktūrai palaikyti yra nuostolingos, vietų skaičius neadekvatus šiandienos sąlygoms, o ir pati įstaiga nėra patraukli miesto gyventojams – tai patvirtina ir iškalbinga statistika, atspindinti menką lankytojų skaičių 666 ir 78 vietų kino salėse. Todėl akivaizdu, kad vienos iniciatyvinės grupės „Išsaugokime Garsą“ atstovaujama pozicija išlaikyti esamą kino centro „Garsas“ padėtį neatspindi daugumos panevėžiečių ir mieste aktyviai veikiančių bendruomenių pozicijos. Mes prašome užtikrinti SEMC projekto įgyvendinimą ir neatimti galimybės Panevėžio miestui sukurti patrauklų šiuolaikišką kultūros objektą.
Baseino statyboms Gargžduose - tik Dariaus ir Girėno gatvėje
Klaipėdos g. 2, Gargždai PETICIJA Dėl Sporto ir sveikatingumo komplekso (baseino) Gargžduose statybos 2019-11-19 1. Klaipėdos rajono savivaldybė 2016-2017 m. svarstė naujo Sporto ir sveikatingumo komplekso (baseinas, universali sporto salė ir ledo arena) statybą Gargždų mieste ir šio projekto įgyvendinimo būdus. Dėl šios statybos su specialistais įvertintos trys galimos projekto rengimo miesto vietos: 1) Gargždų centriniame stadione prie parko Kvietinių g.; 2) P. Cvirkos g. prie Sporto centro salės; 3) Dariaus ir Girėno gatvėje esančiame laisvame savivaldybės žemės plote. Įvertinus vietos, funkcinių ryšių su kitais miesto objektais, energetinių išteklių naudojimo ir kainos kriterijus, objektui pasirinkta sklypas, esantis Dariaus ir Girėno g. 4, Gargžduose. Kitos vietos buvo atmestos kaip neatitinkančios Klaipėdos r. gyventojų lūkesčių lengvai ir patogiai pasiekti modernų sporto kompleksą iš visų rajono kampelių. Atsakingai įvertinta Gargždų miesto senojo parko rekreacinė paskirtis ir konstatuota, jog parko prieigose nauja statyba yra komplikuota dėl apribojimų statyboms žalioje zonoje (perteklinis miesto žaliosios zonos urbanizavimas, tyliųjų zonų režimo pažeidimas, padidėję transporto srautai tam nepritaikytoje infrastruktūroje privačių namų kvartale, sumažėjęs eismo saugumas dviejų ugdymo įstaigų lankytojams, padidėjusi transporto tarša rekreacinėje poilsio ir lauko sporto zonoje). 2. Vilniaus architektų studija „AEXN“ (T.Grunskis, J.Laurukėnaitė, J.Kindurytė ir D.Poškienė) 2017 m. parengė Gargždų sporto centro komplekso Dariaus ir Girėno gatvėje projektą, kuriam yra išduotas statybos leidimas. 3. Klaipėdos r. savivaldybė 2019 m. liepos mėn. paskelbė Gargždų sporto ir sveikatingumo komplekso statybos bei valdymo viešosios ir privačios partnerystės būdu konkursą. Tokiu būdu Savivaldybė išreiškė realų ketinimą pirkti paslaugą, leisiančią Klaipėdos r. savivaldybės teritorijoje sukurti ir padidinti vidaus sporto bazių infrastruktūrą, sudaryti tinkamas sportavimo sąlygas įvairaus amžiaus grupių gyventojams, neįgaliesiems, mėgėjams ir didelio meistriškumo sportininkams. 4. Nepaisant kelerius metus kurtų planų bei įdėtų didelių pastangų ir lėšų įgyvendinant seniai brandintą idėją sukurti daugiafunkcį sporto kompleksą Gargžduose, besibaigiant pasiūlymų pateikimo terminui, Savivaldybės planai ir prioritetai netikėtai pasikeitė - konkursas nutrauktas, teigiant, jog projekto įgyvendinimo kaštai Savivaldybei bus per dideli. 5. Klaipėdos r. savivaldybės tarybai 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateiktas balsavimui protokolinis nutarimas 2019-07-04 įsakymu Nr.AV-1404 sudarytai viešojo pirkimo komisijai nutraukti pirkimą, 2019 m. rugsėjo 26 d. priimtas sprendimas Nr. T11-301, pagal kurį Klaipėdos r. savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 31 d. sprendimas „Dėl tikslingumo projektą „Gargždų sporto ir sveikatingumo kompleksas“ įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu“ pripažintas netekusiu galios. Klaipėdos r. savivaldybė paskelbė naują daugiafunkcio centro projektavimo ir rangos konkursą, kurio sąlygose pageidaujama, kad centras su baseinu būtų statomas jau kitoje vietoje – Gargždų centriniame stadione prie miesto parko, nors anksčiau ši vieta buvo atmesta kaip netinkama. 6. Tokiu būdu, nors Gargždų sporto ir sveikatingumo centro statybą Dariaus ir Girėno gatvėje pagal parengtą statinio projektą, kuriam išduotas statybos leidimas, jau buvo galima pradėti suradus rangovą bei investuotoją, idėjos dėl sporto ir sveikatingumo komplekso Gargžduose įgyvendinimo procesas pradedamas iš naujo. 7. Su Klaipėdos r. savivaldybės tarybos sprendimu atsisakyti parengto projekto dėl Gargždų sporto ir sveikatingumo centro statybos Dariaus ir Girėno gatvėje įgyvendinimo – NESUTINKAME! Su Klaipėdos r. savivaldybės sprendimu projektuoti ir statyti naują daugiafunkcį centrą tam netinkamoje vietoje - Gargždų centriniame stadione prie istorinio parko - kategoriškai NESUTINKAME, nes tai prieštarauja Klaipėdos r. savivaldybės gyventojų teisėtiems interesams bei lūkesčiams. 8. LR Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta piliečių teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. 9. LR Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta piliečių peticijos teisė, kurios įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas (Lietuvos Respublikos peticijų įstatymas). 10. LR Peticijų įstatymo 2 straipsnio 1 bei 2 dalyse nustatyta, kad peticijos teisė – tai Konstitucijoje laiduojama teisė kreiptis šio įstatymo nustatyta tvarka į Seimą, Vyriausybę ar savivaldybės institucijas – savivaldybės tarybą bei savivaldybės administracijos direktorių, kurią turi ne jaunesnis kaip 16 metų Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, arba jų grupė, šio įstatymo nustatyta tvarka parašę ir pateikę kreipimąsi (peticiją). 11. Įgyvendindami LR Konstitucijoje įtvirtintą peticijos teisę, vadovaudamiesi LR Peticijų įstatymu, pareiškiame, jog PRIEŠTARAUJAME ilgai kurto Gargždų daugiafunkcio sporto centro projekto Dariaus ir Girėno gatvėje atsisakymui bei naujo sporto centro projektavimui ir statybai naujai parinktoje vietoje Gargždų centrinio stadiono teritorijoje prie parko, nes: - Naujai parinkta numatomo statinio statybos lokacija yra netinkama ir jau buvo atmesta 2016-2017 m. svarstant Sporto ir sveikatingumo komplekso statybos būdus, pripažįstant, kad vieta Gargždų miesto parke yra per daug apribota žaliojoje zonoje naujai statybai keliamais reikalavimais, būtų perteklinis miesto žaliosios zonos urbanizavimas, tyliųjų zonų režimo pažeidimas (sukuriamos parkavimo, rajono gyventojų susisiekimo, eismo intensyvumo ir saugumo problemos); ardoma lengvosios atletikos sukurta infrastruktūra, į kurią buvo investuotos lėšos). - Nepateiktos objektyvios priežastys, kodėl Gargždų sporto ir sveikatingumo kompleksas negalėtų būti statomas etapais, numatant plėtros perspektyvas Dariaus ir Girėno gatvėje, kaip buvo suplanuota anksčiau, įvertinant aplinkybes, jog šioje miesto vietoje kuriasi naujakuriai, statomi nauji namai, daugiabučiai, yra jaunų šeimų koncentracija, kurioms ypač aktualus baseinas, ledo arena, sporto salės. Gi Kvietinių ir aplinkinėse gatvelėse prie stadiono gyvena senieji Gargždų gyventojai, kurie labiau pageidauja ramybės, o ne automobilių spūsčių, nes kvartalo infrastruktūra nėra pritaikyta naujo didelio objekto atsiradimui; - Nepateiktos objektyvios priežastys, kodėl Gargždų sporto ir sveikatingumo kompleksas negalėtų būti statomas pagal projektą, kuriam jau išduotas statybos leidimas. Įvardijama finansavimo trūkumo problema gali būti sprendžiama statybą įgyvendinant etapais ar koreguojant pasiūlymų investuotojams sąlygas; - Atsisakant Gargždų sporto ir sveikatingumo komplekso statybos pagal galutinai parengtą projektą Dariaus ir Girėno gatvėje, niekais paverčiamas kelerių metų pačios Savivaldybės ir kitų specialistų įdirbis, vėjais paleidžiami už projektą sumokėti tūkstančiai mokesčių mokėtojų eurų, be reikalo vilkinamas visiems brangus laikas, kad kuo greičiau visi Klaipėdos rajono gyventojai galėtų užsiimti vandens, ledo bei kitomis sporto šakomis, stiprinti savo sveikatą, aktyviai leisti laisvalaikį turėdami patogiai pasiekiamą, universalų, modernų sporto centrą; - Statant sporto ir sveikatingumo kompleksą Gargždų miesto parke bus pabloginta šalia įsikūrusias švietimo įstaigas lankančių vaikų eismo saugumo sąlygos, nepakankamai išspręstas automobilių stovėjimo vietų klausimas, pablogintos dabar stadione sportuojančių sportininkų bei gyventojų treniruočių sąlygos, bus kertami seni medžiai stadiono prieigose, tuo padarant apčiuopiamą žalą Gargždų bendruomenei, apribota galimybė plėsti sportui ir sveikatingumui siūlomų paslaugų įvairovę ateityje, nes šioje erdvėje, skirtingai nei kitoje detaliuoju planu numatytoje vietoje Dariaus ir Girėno gatvėje, nebus jokių galimybių plėstis. Atsižvelgiant į tai, šią peticiją pasirašantys piliečiai, Klaipėdos r. savivaldybės gyventojai (pareiškėjai) REIKALAUJA, kad Klaipėdos r. savivaldybės taryba: 1. Atšauktų ir pripažintų netekusiu galios Klaipėdos r. savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. T11-301, pagal kurį Klaipėdos r. savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 31 d. sprendimas „Dėl tikslingumo projektą „Gargždų sporto ir sveikatingumo kompleksas“ įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu“ pripažintas netekusiu galios. 2. Atnaujintų Klaipėdos r. savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 31 d. vienbalsiai priimto sprendimo „Dėl tikslingumo projektą „Gargždų sporto ir sveikatingumo kompleksas“ įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu“ vykdymą arba skelbti rangos darbų konkursą statybai Dariaus ir Girėno gatvėje (visa apimtimi ar etapais) Savivaldybės bei Vyriausybės investicinės programos lėšomis.