Populiariausios 7 psl.

Pasakykime Lietuvos švietimo sistemos skurdinimui NE

Ilona Ugintė, 4 vaikų mama. Adresuota: L R Ministrui Pirmininkui A. Butkevičiui bei Švietimo ir mokslo ministrei A. Pitrėnienei

Mes, Lietuvos piliečiai, mokinių tėvai, suvokdami, kad Lietuvos švietimo sistema yra kritinėje padėtyje ir dėl to kenčia visų mūsų vaikų ugdymo procesas, pritariame Lietuvos pedagogų inicijuotam švietimo šakos tikrojo streiko paskelbimui ir raginame Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių bei Švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę įvykdyti iškeltus šiuos reikalavimus: 1. Atkurti mokinio krepšelio dydį iki buvusio 2009 m. sausio 1 d.: - nuo 2016 m. sausio 1 d. – 1045 Eur - nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 1093 Eur 2. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų etate padidinti nekontaktinių darbo valandų skaičių iki 6 valandų per savaitę, o atlyginimus palaipsniui prilyginti bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams, didinant tarnybinio (tarifinio) atlygio koeficientus: - nuo 2016 m. sausio 1 d. – 10 proc. - nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 5 proc. - nuo 2017 m. sausio 1 d. – 10 proc. 3. Palaipsniui didinti kitų pedagoginių darbuotojų tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientus: - nuo 2016 m. sausio 1 d. – 5 proc. - nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. – 5 proc. - nuo 2017 m. sausio 1 d. – 7 proc. 4. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. panaikinti tarifinių (tarnybinių) atlygių koeficientų „žirkles“, paliekant koeficientų dydžius, atitinkančius viršutinę ribą. 5. 2016 m. valstybės biudžete numatyti 3,56 mln. EUR išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą. 6. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. sumažinti mokinių (vaikų) skaičių klasėse (grupėse): - ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų 1,5-3 metų grupėse iki 10, 3-7 metų – iki 15 vaikų; - bendrojo ugdymo mokyklų 1-4 klasėse iki 22, 5-12 klasėse iki 25 mokinių.

„ Dėl pietrytinio aplinkelio Jonavoje“

Gintas Jasiulionis. Adresuota: LR Ministrui Pirmininkui, LR Susisiekimo ministerijai, Lietuvos kelių direkcijai prie LR susisiekimo ministerijos

Per Jonavos miestą driekiasi valstybinės reikšmės magistralinis kelias A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis, kuris ypatingai pastaruoju metu sudaro daug problemų Jonavos rajono gyventojams, tai yra padidėjęs avaringumas, spūstys žiedinėje sankryžoje. Jau ne vieną dešimtmetį yra rengiami planiniai techniniai dokumentai dėl Jonavos pietrytinio aplinkkelio minėtame ruože. Mūsų žiniomis, jau turėjo būti atliktas ir žemės paėmimas visuomenės poreikiams, žiedinių sankryžų įrengimas buvo numatytas prieš keletą metų. Tačiau iki šiol realių postūmių ar darbų šiuo klausimu nematyti. Todėl mes, žinodami sudėtingą realią situaciją, prašome Jūsų imtis atitinkamų veiksmų dėl minėto Jonavos pietrytinio aplinkkelio valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje, įrengimo.

Reikalavimas profesorių, habilituotą daktarą Andrių Narbekovą – kompetentingą bioetikos, bioteisės, šeimotyros specialistą – kuo greičiau vėl kviesti į LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžius

Grupė "Už gyvybę". Adresuota: LR Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkui Valentinui Stundžiui, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkei Dangutei Mikutienei, TS-LKD seniūnui Andriui Kubiliui

Mes, šią peticiją pasirašiusieji Lietuvos Respublikos piliečiai, reikalaujame, kad profesorius, habilituotas daktaras Andrius Narbekovas kuo greičiau būtų vėl kviečiamas į LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdžius. Prof. kun. A. Narbekovas – kompetentingas bioetikos, bioteisės, šeimotyros specialistas – turi atstovauti visuomenės interesams SRK, kur sprendžiami gyvybės apsaugos (nuo jos pradžios iki natūralios mirties) klausimai. Tai itin svarbu visuomenei ir tautos išlikimui. Manome, kad prof. kun. A. Narbekovas nepagrįstai pašalintas iš SRK posėdžių, siekiant nutildyti visuomenės atstovą ir atsikratyti žmogumi, išreiškiančiu argumentuotą gyvybės kultūrą ginantį požiūrį. Jis pateikė gydytojams ginekologams V. M. Čigriejienei ir A. Matului nemalonius faktus, todėl šie sukėlė sąmyšį SRK posėdžio metu. Dalis SRK posėdžio dalyvių po [i]Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos[/i] įstatymo projekto svarstymo per žiniasklaidą viešai apkaltino prof. kun. A. Narbekovą vartojus „itin šlykščią retoriką“ ir „siautėjus“ posėdžio metu. Emocijoms pasidavę parlamentarai nusprendė nebekviesti prof. kun. A. Narbekovo į komiteto posėdžius [url=http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/skandalas-seime-kunigas-del-abortu-izeidinejo-seimo-nare.d?id=63509668](1)[/url]. Šio atviro posėdžio garso įrašą nutarė įslaptinti, kad visuomenė nesužinotų to, kas vyko posėdyje. Klausant vėliau paviešintą posėdžio garso įrašą, galima išgirsti ramią ir dalykišką prof. kun. A. Narbekovo kalbą jo pasisakymui skirtu laiku. Kaip gydytojas jis pasakojo apie baisias aborto procedūros detales, kurias jis matė būdamas medicinos studentas, kai prof. V. M. Čigriejienė mokė atlikti abortą [url=http://www.propatria.lt/2014/01/vaizdo-irasas-irodo-seimo-nare-v-m.html?fb_action_ids=418545598277876&fb_action_types=og.likes&fb_ref=.UswwEtAmXrE.like&fb_source=other_multiline&action_object_map=%5B717033211655223%5D&action_type_map=%5B%22og.likes%22%5D&action_ref_map=%5B%22.UswwEtAmXrE.like%22%5D&m=1](2)[/url]. Seimo narės prof. V. M. Čigriejienės reakcija posėdžio metu buvo neadekvati, po jo viešai apkaltino prof. kun. A. Narbekovą melu ir šmeižtu. Ji teigė, jog nemokė studentų atlikti aborto [url=http://lzinios.lt/lzinios/169505](3)[/url], tačiau internete kiekvienam prieinami vaizdo ir garso įrašai [url=http://www.ekspertai.eu/vaizdo-irasas-irodoseimo-nare-vmcigriejiene-melavovideo/](4)[/url] rodo, jog prof. kun. A. Narbekovas kalbėjo tiesą. Profesoriaus, habilituoto daktaro Andriaus Narbekovo pasiekimai, suteikiantys teisę būti įvairiapusiškai kompetentingu patarėju SRK posėdžiuose: - Išsilavinimas: Kauno medicinos institutas, klinikinė ordinatūra (1990), Kauno Tarpdiecezinė Kunigų seminarija, teologijos bakalauro studijos (1993), Romos Laterano Universiteto Jono Pauliaus II „Šeimos ir santuokos studijos“ instituto Vašingtono filiale (1998). - Gydytojo (chirurgo) profesinė veikla (1984-1990 m.) - Lietuvos bioetikos komiteto prie Lietuvos Sveikatos Apsaugos Ministerijos narys-ekspertas. - Lietuvos Kultūrinės Psichiatrijos Asociacijos valdybos narys. - Mokslinės monografijos, 2 vadovėlių (patvirtintų LR Švietimo ir mokslo ministerijos), 4 metodinių priemonių aukštosioms mokykloms, 15 tarptautinių ir respublikos mokslo straipsnių (recenzuojamuose mokslo leidiniuose), tarptautinių ir respublikos mokslo konferencijų pranešimų autorius ar bendraautorius. - Dėstomi dalykai bakalauro ir magistro studijose: Bioetika, Moralės teologija, Šeimos krizių tipologija, Biomedicininė etika, Šeimos sveikata ir krikščioniška moralė. - Nuo 2004 m. iki šiol yra VDU Teologijos katedros vedėjas ir nuo 2005 m. iki šiol – VDU Santuokos ir šeimos studijų centro direktorius. Taip pat dėsto M. Riomerio universitete, Vilniaus kunigų seminarijoje. - Turi Lietuvos Katalikų Bažnyčios Vyskupų konferencijos įgaliojimą atstovauti jų pozicijai bioetikos klausimais, o visų Lietuvos krikščioniškų Bažnyčių yra įgaliotas pasisakyti abortų klausimu.

Neteisinga PSD draudimo tvarka

Danijoje gyvenantis lietuvis. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Sodra, savivaldybės ir kt. susijusios institucijos

Mielieji Broliai ir Seserys, Laikas vienytis prieš neteisingą Lietuvos valstybės sukurtą apmokestinimą. Kodėl turėtume mokėti už orą? Kaip visi žinome iš mamų, tėčių, draugų arba DELFI- mums reikės susimokėti PSD- Privalomąjį Sveikatos Draudimą. Tačiau ta pati Lietuvos valstybė nepasiruošė atitinkamai informuoti Lietuvos piliečių apie jų vykdomą veiklą. Taip pat, tai labiausiai paliečia piliečius gyvenančius užsienio valstybėse. Ko nepadarė Lietuvos valstybė: 1. Nepateikė atitinkamai aiškiai suprantamos informacijos. Kodėl Lietuvos piliečiai nėra informuojami apie tokius mokesčius laiškais, skambučiais ar kitokiomis informacijos priemonėmis? Kodėl yra išleisti milžiniški pinigai sukurti asmens tapatybės kortelėms su prisijungimo duomenimis tam, kad asmuo prisijungtų prie E-vartų ir ten nebūtų jokios informacijos apie valstybės vykdomą PSD išmokėjimų veiklą? Kodėl nėra alternatyviai pasinaudota pašto paslaugomis ir laiškai atsiųsti arba į deklaruotą adresą Lietuvoje arba užsienyje? Kodėl nėra susisiekiama su užsienio ambasadomis, o jie su toje valstybėje gyvenančiais piliečiais? Taip pat, jeigu vis dėlto kai žmogus pateikia užklausą Sodrai ar kitoms įstaigoms yra atsiunčiami įstatymai su neaiškiomis nuorodomis į teisės aktus? 2. Valstybė leido Sodrai nustatyti terminus, kurie neatitinka žmonių galimybių ir realybės. Valstybė neatstovauja savo žmonių interesų, kurie gyvena užsienyje. Valstybė neapskaičiavo biurokratinio aparato veikimo trukmės, kas neatitinka realybės. Taigi, darbuotojai, studentai gyvenantys užsienyje be gerai pateiktos informacijos gali atsidurti absurdiškoje situacijoje kai išsiaiškinti PSD procesus trunka ilgiau negu duotas terminas. Kadangi vien pateikus užklausas į valstybės institucijas trukmė gauti atsakymą yra 5 dienos. Taip pat, neatsižvelgiama į tai, kad susitvarkyti dokumentus iš įvairių institucijų užsienyje užtrunka laiko, o ir deadlin'ą tokiu būdų gali prašvilpti bet kas- kas taip pat neatitinka realybės jeigu informacija nėra pateikta konstruktyviai ir skaidriai. 3. Valstybė negali prašyti pinigų žmonių, kurie nesinaudojo tomis paslaugomis ir nemokėjo toje valstybėje mokesčių. Valstybė neskyrė įpatingų sąlygų žmonėms, kurie Lietuvoje negyvena! Taigi, piliečiai, vienykimes, nes su šia peticija mes norime išsireikalauti, kad Valstybė persvarstytų savo poelgius ir kad tai turėtų būti svarstoma netgi ES lygmenyje kadangi čia yra visiška neteisybė. Šis valstybės poelgis nulėmė labai aštrią audrą žiniasklaidoje, kuri neramina visuomenę ir gąsdina jos piliečius. Taigi, ar valstybė mums ar mes valstybėj?

Kuro kainų didinimui NE

M. Bružas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kuras. Tikriausiai visi Lietuvos žmonės žino kaip išaugo kuro kainos. Dyzelinas - 4,20, benzinas - 3,90. Kainos vis auga, ko gero Lietuvoje kuro kainos aukščiausios iš visos Europos. MES REIKALAUJAME, KAD VALSTYBĖ MAŽINTŲ KURO KAINAS! Kai kurie žmonės neišsiverčia be automobilio, mokiniai moka didžiulius pinigus nuvažiuoti į mokyklą, dėl kuro auga maisto kainos! Susisiekti su peticijos autoriumi galite: [email protected] , arba http://musiclife.wu.lt Pasirašykime peticiją už kuro kainų mažinimą!

Pėsčiųjų/dviračių takas ir viešasis transportas Jaunystės/Šiltnamių g,

L.Simonaitytė. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus rajono savivaldybės administracija

Gyvename šalia Jaunystės ir Vėjo gatvių, Panerių seniūnijoje, taip pat esame netoli Vilniaus rajono Pagirių gyvenvietės. Kalbame apie kvartalą, kuris iki šiol neturi ne tik pavadinimo, bet ir jokio susisiekimo ar apšvietimo. Tam, kad pasiektume miestą, nuvyktume į darbą, turime eiti į Pagirius (Vilniaus r.). Nėra viešojo transporto, eiti reikia per du miškelius, kelias vingiuotas, šalia jo nėra ne tik dviračių ar pėsčiųjų tako, bet ir šalikelės. Eidami keliu keliame pavojų sau ir vairuotojams, ypatingai baisu tamsiuoju paros metu. Labai nerimaujame dėl vaikų. Iš mūsų kvartalo Pagirių gimnaziją prieš penkerius metus lankė apie 80 mokinių, šiemet jų lanko apie 110. Mūsų kvartale nėra jokio kultūrinio gyvenimo, mokiniai įvairius būrelius lanko Pagirių gimnazijoje, Pagirių muzikos mokykloje arba Vilniaus mieste (kuriame gyvename). Kai kurie tėvai, turintys finansinę galimybę ar turintys laiko, jaučiasi taksistai, kadangi per dieną važiuoja 4, 6 kartus. Kitiems mokiniams tenka tokį atstumą bet kokiu oru, tamsoje, per du miškelius, nepaisant nesaugumo, eiti pėstute. Mūsų kvartale nėra nei poliklinikos, nei vaistinės, Į gydymo įstaigą net sergantys pacientai eina pėstute keliu (juk ne visi turi mašinas). Iš parduotuvių, kurios yra Pagiriuose, žmonės su dideliais maišais ar, prekes susidėję į vėžimėlius, grįžta po darbo keliu namo. Mažuosius, darželinukus, tėvai taip pat veža į Pagirius arba vaikai su tėvais kartu eina pėstute. Artimiausia biblioteka, paštas taip pat Pagiriuose. Todėl labai ir kuo skubiau prašome: 1. Šalia Jaunystės (Vilniaus m.) ir Šiltnamių (Vilniaus r.) gatvių kelio nutiesti pėsčiųjų ir dviračių taką. 2. Įrengti apšvietimą. 3. Pratęsti iš Pagirių (arčiausia) arba Daniliškių viešojo transporto liniją Jaunystės, Šiltnamių gatvėmis.

Dėl atliekų deginimo jėgainių Kaune ir Vilniuje statybos nutraukimo

Antanas Andziulis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė, LR Seimas, LR Vyriausybė

Mes, žemiau pasirašę: 1. pritariame 2018-09-27 d. LR Seime priimtai Atliekų tvarkymo įstatymo pataisai dėl atliekų deginimo jėgainių statybos ne arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamųjų teritorijų; 2. reikalaujame nutraukti dabar vykdomą kogeneracinių atliekų deginimo jėgainių Kaune ir Vilniuje statybą dėl jų veikloje išskiriamų toksiškų atliekų, nuodijančių gyventojus; 3. kviečiame atliekų šalinimui Lietuvoje naudoti šiuolaikinę plazminio išdujinimo technologiją, nepaliekančią jokių kenksmingų atliekų ir taršos ateities kartoms. Vilniaus miesto Lazdynų mikrorajono gyventojai yra surinkę 15 tūkst. parašų prieš Vilniaus kogeneracinės atliekų deginimo jėgainės statybas trijų kilometrų atstumu Jočionių gatvėje už Gariūnų turgavietės. Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojai iki šiol yra surinkę 4,5 tūkst. parašų prieš Kauno kogeneracinės atliekų deginimo jėgainės statybas kelių šimtų metrų atstumu nuo artimiausių gyvenamųjų rajonų. Kas negerai su kogeneracinėmis atliekų deginimo jėgainėmis: 1. Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse atliekų deginimo jėgainėse numatyta technologija dėl ilgalaikės nuolatinės taršos yra neišvengiamai grėsminga aplinkai - gyvąjai gamtai ir žmogui – onkologiniais susirgimais, apsigimimais ir nevaisingumu. Į atmosferą išmetama gausybė agresyvių junginių, visų pirma – organiniai chloro junginiai, kurių grėsmingiausia dalis – dioksinai ir furanai. Dioksinų irimo pusperiodis – iki 8 metų, dėl to jų žalingas poveikis aplinkoje ir organizmuose nuolat kaupiasi. 2. Deginant atliekas susidaro dideli pelenų ir šlako kiekiai (iki 40%), dalis jų yra labai nuodingos atliekos, jų saugus sutvarkymas yra labai brangus – tenka vežti į kaimynines valstybes laidoti. 3. Numatyti trijų jėgainių – Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus - pajėgumai beveik dvigubai viršija ilgalaikėje perspektyvoje prognozuojamus deginimui tinkamų atliekų kiekius, dėl to kyla reali grėsmė, kad atliekos bus įsivežamos iš kaimyninių valstybių. 4. Ignoruojama pažangi plazminio atliekų išdujinimo technologija, kurios kūrime dalyvavo Lietuvos Energetikos Instituto mokslininkai. Ją įgyvendinus JOKIŲ nuodingų atliekų nebelieka, gaunamos švarios, degios, energijai išgauti tinkamos dujos ir inertiškas sustiklėjęs šlakas, tinkamas staybinių medžiagų gamybai. Tokiu būdu galima tikroji beatliekinė žiedinė ekonomika. 5. Dėl Vilniaus ir Kauno kogeneracinių atliekų deginimo jėgainių statybos gyventojų bendruomenių sutikimas NIEKADA NEBUVO DUOTAS. Dėl planų statyti šį objektą bendruomenių atstovai daug kartų protestavo ir apie tai nuolat informuodavo LR Vyriausybės bei LR Seimo narius, UAB „Lietuvos energija“ vadovus. Tokiu būdu statytojai pažeidė ORHUSO konvencijos reikalavimą projektus suderinti su aplinkinėmis bendruomenėmis.

javascript Lietuviškai

V.Pavardenis. Adresuota: Lietuviu kalbos institutas

Būtina sulietuvinti Javascript programavimo kalbą. Remiantis daugima tyrimų Javascript programavimo kalba yra populiariausia pasaulyje (pvz. https://hackernoon.com/top-3-most-popular-programming-languages-in-2018-and-their-annual-salaries-51b4a7354e06). Yra didžiausia gėda, kad ši sudetinga kalba yra visiškai nepritaikyta lietuviškai kalbančiai bendruomenei. Lietuvizuojant Javascript kalbą mės padarysime ja dar sudetingesne, o tai yra - populiaresne. Ir, manau, ne tik Lietuvoje. Todėl, registruoju šią peticija ir siūliau visiškai sulietuvinti Javascript programavimo kalbą.

bankų veiksmai

Tadas Sarnačinskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos Respublikos vyriausybė, Lietuvos bankas

Mes, Lietuvos respublikos piliečiai, esame pasipiktinę komercinių bankų veikla dėl napagrįstai keliamos VILIBOR palūkanų normos, taip stumdami Lietuvą į dar gilesnę ekonominę krizę. Šiuo metu VILIBOR nustato 5 didžiausi Lietuvos komerciniai bankai ir Lietuvos bankas. Toks principas yra visiškai nepriimtinas, nes atsiranda sąlygos karteliniams susitarimams. Visame civilizuotame pasaulyje palūkanų norma yra mažinama, bet Lietuvoje ji kyla rekordiškai. Jeigu Lietuvos valiuta yra pririšta prie Euro fiksuotu kursu, tai kodėl EURIBOR ir VILIBOR skiriasi daugiau nei dvigubai? Reikalaujame Lietuvos banko valdybos ir Lietuvos vyriausybės imtis griežčiausių veiksmų, siekiant sustabdyti nepagrįstą VILIBOR kylimą ir nustatyti santykį, kiek gali skirtis VILIBOR ir EURIBOR. Taip pat reikalaujame atkreipti dėmesį į tai, kiek komerciniai bankai nesumoka į valstybės biudžetą 15% pelno mokęsčio ir PVM, nuo VILIBOR pokyčių, nes tai taip pat yra banko pelnas.

Alkoholio reklamos draudimas

Ingrida Pociute. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbta „Pasaulio ataskaita apie alkoholio vartojimą ir sveikatą 2014“ parodė, kad Lietuva pagal alkoholio vartojimą yra trečioji šalis pasaulyje (15,4 l grynojo alkoholio, tenkančio vienam vyresniam nei 15 metų žmogui). Tokį elgesį galima paaiškinti: a) nepakankamu gyventojų informuotumu apie alkoholio vartojimo pasekmes; b) prosocialių vertybių stoka; c) paplitusiu girtavimu, kuris tampa tradiciniu; d) alkoholio vartojimo įpročių perdavimu iš vienos kartos į kitą; e) dideliu skaičiumi nuo alkoholio priklausančių gyventojų; f) dideliu aktyvumu interesų grupių, kurių materialinė gerovė priklauso nuo alkoholinių gėrimų gamybos ir prekybos. PSO Alkoholio Chartija (1995) reikalauja, kad visi vaikai ir paaugliai turi teisę augti aplinkoje, kurioje nebūtų vartojamas alkoholis, ir nebūtų skatinamas jo vartojimas. PSO strateginės veiklos dokumento “Sveikata -21” dvyliktasis siekinys, raginantis “mazinti alkoholio, narkotikų ir tabako zalą” įpareigoja pasaulio šalių bendruomenes skirti visas pastangas, kad būtų sumazintas alkoholio vartojimas iki 6 litrų vienam gyventojui per metus ir kad asmenys iki 15 metų – jo visai nevartotų. PSO surinkti duomenys rodo, kad alkoholis yra vienas iš labiausiai pasaulyje reklamuojamų produktų. Teigiama, kad alkoholio reklamos ribojimas sąlygoja pokyčius alkoholio vartojime. Šalyse, kuriose draudžiama stiprių alkoholinių gėrimų (degtinės, konjako, brendžio, viskio ir kt.) reklama, jų suvartojama 16% mažiau, lyginant su šalimis, kuriose minėtų draudimų nėra. Šalyse, kuriose draudžiama ir vyno bei alaus reklama, alkoholinių gėrimų išgeriama 11 % mažiau, nei tose šalyse, kuriose draudžiama tik stiprių alkoholinių gėrimų reklama (arba 27% mažiau, nei šalyse, kuriose nėra jokių draudimų).