Dėl tarpinių egzaminų atšaukimo
Šalia gausybės šiuo metu vykdomų reformų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija švietimo bendruomenei pateikė dar vieną - tarpinius patikrinimus, kuriuos jau 2024 m. vasario mėn. turėtų laikyti būsimi vienuoliktokai.
Nors dviejų kiekvieno egzamininio dalyko tarpinių patikrinimų rezultatai sudarys net 40 proc. egzamino rezultatų (taigi turės realios įtakos jaunuolių ateičiai), šiai naujovei nei techniškai, nei morališkai nėra pasirengta. Skubaus tarpinių egzaminų įgyvendinimo idėjos nepalaiko nei Lietuvos moksleivių sąjunga, nei Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga (o būtent lietuvių kalbos ir literatūros tarpinį egzaminą laikytų daugiausiai mokinių).
Ironiška yra tai, kad nors pirminiu sudedamojo baigiamųjų egzaminų balo sumanymu siekta sumažinti vieno lemiamo egzamino svorį ir mokinių patiriamą stresą, šios idėjos įgyvendinimas tampa didžiuliu streso šaltiniu mokiniams, tėvams, mokytojams ir savivaldybių administracijoms, iki šiol neturintiems visos reikiamos informacijos apie būsimus tarpinius egzaminus.
Kartu atkreiptinas dėmesys į kitą tarpinių egzaminų siekį - užtikrinti nuoseklų mokymąsi viso ugdymo(si) proceso metu. Švietimo bendruomenėje vis dažniau pasigirsta balsas, kad tarpiniai egzaminai eliminuos mokymosi ir patyrimo džiaugsmą, o mokslas vidurinėje mokykloje virs nuolatiniu pasiruošimu skirtingų mokomųjų dalykų tarpiniams ir baigiamiesiems egzaminams, taigi piešingybe tam, ko siekiame - sąmoningo ir pozityvaus, o ne per išorines bausmes ir grėsmes motyvuojančio mokymosi. Žinių nuotrupos apie planuojamą kai kurių mokomųjų dalykų struktūrą (pvz.: lietuvių kalbos) leidžia teigti, kad užuot padėję nuosekliai ugdyti mokinių gebėjimus, tarpiniai egzaminai tiesiog užfiksuos konkretaus gebėjimo lygį tam tikru laiku. Kalbėjimo dalis, kompiuterizuotas literatūros istorijos testas ir baigiamasis rašinys faktiškai neturi jokių tarpusavio sąsajų, taigi nepadeda nuosekliai ugdyti aktualių kompetencijų rinkinio.
Neramina ir tai, kad neapgalvota ir neišbandyta tarpinių egzaminų idėja reiškia didžiulę finansinę naštą savivaldybėms, atsakingoms už infrastruktūros paruošimą, trūkstamų naujų kompiuterių pagal NŠA pateiktas specifikacijas įsigijimą, elektros instaliacijos perdarymą vasaros atostogų metu, aukštos spartos interneto ryšio užtikrinimą ir t.t. Preliminariais skaičiavimais vienai didesnei gimnazijai visų šių darbų atlikimas ir įrangos įsigijimas kainuotų iki 350 000 EUR. Nevertinant finansinės naštos, vien dėl viešųjų pirkimų specifikos kyla grėsmė, kad ženkli Lietuvos mokyklų dalis nesugebės pasiruošti siūlomos idėjos įgyvendinimui,
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalaujame, kad:
- tarpiniai mokinių vertinimai 2023/2024 mokslo metais nebūtų vykdomi,
- būsima tarpinių egzaminų tvarka būtų aptarta su visa švietimo bendruomene, pateikiant argumentus (taip pat ir mokslinius) dėl jų naudos ir pagrįstumo,
- jei tarpinių egzaminų idėjos nebūtų atsisakyta, įgyvendinant šį projektą valstybė privalo garantuoti tikslinį finansavimą, skirtą sklandžiam šios idėjos įgyvendinimui.

• 225
• 38
• 67K
• Parašai
• Komen. (424)
• Žemėlapis
• Kopijuoti nuorodą

• Visi peticijos komentarai (424)
• Parašų žemėlapis (4 062)