Populiariausios 3 psl.
Prieš ilgalaikių pasimatymų laiko mažinimą.
Visų pirma, pažymėtina, kad Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalis, kaip ir tarptautiniai dokumentai, draudimą kankinti, žaloti, žeminti žmogaus orumą, žiaurų elgesį ar baudimą pirmiausia sieja su valstybės ir atitinkamų jos institucijų veikla. Tai reiškia, kad tokie draudimai yra nustatyti siekiant apginti žmogų nuo neteisėtų valstybės pareigūno ar kito asmens, turinčio valstybės įgaliojimus, veiksmų.Apriboti pasimatymų laiką iki 6val.yra neteisinga ir net žalinga pačių nuteistųjų ir jų šeimų atžvilgiu.Buvimas su savo vyru ilgesnį laiką suteikia didesnę motyvaciją neišardyti,susistiprinti šeimos santykius,teigiamai veikia jų socilizaciją ir palengvina įsiliejimą į visuomenę,kaip visarverčiu piliečiu.Buvimas kartu suteikia galimybę spręsti šeimos problemas ir dalintis džiaugsmu.Tokiu būdu vyksta nenutrūkstamas psichologinis-emocinis ryšys su šeima,ir visuomene i kurią nuteistasis sugrįš po bausmės atlikimo laiko,bus lengviau integruotis ir tapti doru Lietuvos piliečiu.
DĖL MAŽEIKIŲ GELEŽINKELIO PAGRINDINĖS PĖSČIŲJŲ PERĖJOS ATSTATYMO
2018-08-31 Mažeikių mieste buvo atidarytas vienas moderniausių šalyje geležinkelio tiltų. Gyventojai tikėjosi, kad šis tiltas padės taupyti jų laiką bei išvengti skaudžių nelaimių. Praėjo daugiau kaip metai ir per šį laikotarpį mažeikiškiai tiltu labiau nusivylė, nei džiaugėsi. Geležinkelio tilto šiuolaikiški modernūs liftai nuolat genda (kartais per dieną net po kelis kartus), o artimiausia perėja per geležinkelį yra už maždaug 1 kilometro ir ši perėja yra strategiškai nepatogioje vietoje, norint greitai pasiekti Mažeikių miesto senamiesčio ar mikrorajono centrus. Liftai būna nesutvarkomi net po kelias savaites, nes už jų remontą ir priežiūrą yra atsakingas generalinis rangovas-bendrovė „Hidrostatybos projektai“, kurie, kaip pastebėta, neskuba šalinti nuolat atsiradusių gedimų. Dažniausiai šiuos didžiulius nepatogumus patiria žmonės, turintys judėjimo negalia, šeimos su vaikiškais vežimėliais, pagyvenę žmonės bei dviratininkai. Miesto gyventojai ne karto jau skundėsi rajono merui Antanui Teniui dėl nuolat gendančio lifto, tačiau kaip buvo rašoma vietinėje spaudoje (http://www.budas.lt/regionu-naujienos/budas-zemaiciu/22683-neveikiantis-liftas-sukele-gyventoju-pasipiktinima), meras „tik atsiduso ir teigė, jog apie šią problemą galvojama, vienas iš svarstomų variantų – pavežėjimas: „Konkrečių sprendimų nepriėmėme, tačiau esu sakęs, jei kam yra ypatingai didelių problemų, tikrai padėsime: skambinkite ir išskirtinais atvejais skirsime transportą“,-sakė meras.(cit. iš 2018-01-21 vietinio laikraščio „Būdas žemaičių" straipsnio dėl neveikiančio lifto). Kyla daug abejonių dėl užsiminto pavežėjimo, kuo meras laiko „ypatingai didele problema“. Neįgaliesiems, mamoms su vaikiškais vežimėliais yra tikrai didelė problema pakilti ir nusileisti didžiuliais ir stačiais geležinkelio tilto laiptais. Tad kyla klausymas: ar skambinti merui kiekvienai mamai, kuri negali patekti iš mikrorajono ar senamiesčio su mažu kūdikiu vežimėlyje? Miesto gyventojai pasipiktinę, jog nėra jokio atsarginio varianto pereiti geležinkelį, neveikiant liftams. Anksčiau buvo pastatyta perėja, kuri buvo patogi visiems. Tačiau pastačius liftą, perėja buvo išardyta, nes kaip buvo rašoma 2018-01-21 vietiniame laikraštyje „Būdas žemaičių": „Kaip atsarginį variantą palikti senąjį praėjimą, pasak mero, nebuvo galima, nes to neleido AB „Lietuvos geležinkeliai“: „Ten buvo tarnybinis praėjimas, dėl ko ir buvo liepiama kuo greičiau pastatyti šitą tiltą per geležinkelį. Tai buvo numatyta ir projekte – pastačius tiltą, kelias turi būti nuardytas.“ Tada turėjo būti pagalvota apie kitą atsarginį variantą, nes dabar yra pažeidžiamos žmonių teisės persikelti į norimą miesto pusę. Šia peticija norime atkreipti dėmesį, kad, pagaliau, būtų imtasi konkrečių veiksmų dėl geležinkelio perėjos atstatymo. Ji yra būtina kaip atsarginis variantas sugedus liftams.
Prieš priverstinę imigraciją
Tegul Lietuvos žmonės pasisako ar reikia priimti ekonominius migrantus iš Afrikos ir Azijos. Katastrofiški politiniai sprendimai. Italijos ir Graikijos nesugebėjimas kontroliuoti savo išorės sienų leido galingai skurstančių arabų ir afrikiečių bangai užlieti Europos žemyną. Vokietija ir kitos ES šalys dramatiškai pablogino padėtį, kai nusprendė priimti ir apgyvendinti šimtus tūkstančių šių visiškai skirtingos kultūros migrantų. Šie katastrofiški ES šalių sprendimai paskatino dar šimtus tūkstančių leistis į tolimą kelionę turtingų Vakarų link. Todėl visai įmanoma, kad 2015 metais nelegalių imigrantų antplūdis išaugs iki anksčiau neįtikėtino vieno milijono žmonių. Skurstančiųjų Vidurio Rytų ir Afrikos gyventojų yra bent dvigubai daugiau nei europiečių; o jų natūralus gyventojų prieaugis - kelis kartus aukštesnis. Tad galima drąsiai teigti, kad net 10 milijonų šių asmenų apgyvendinimas Europoje neišspręs įsisenėjusių skurdo bei nedarbo problemų tuose kraštuose. Priešingai, toks iš pirmo žvilgsnio geranoriškas gestas tik sustiprins likusiųjų skurde ryžtą kuo greičiau palikti savo gimtuosius kraštus ir emigruoti į tokias turtingas šalis kaip Vokietija. Šiuo metu Vokietija ir kitos ES šalys dūsta nuo imigrantų antplūdžio, kuris atsirado dėl itin neišmintingų ES galingųjų sprendimų. Nėra kur apgyvendinti ir prižiūrėti tokios masės staigiai atvykusių ir nelauktų svečių. Iki kraštutinių ribų apkraunamos prieglaudą suteikusių šalių socialinės rūpybos ir teisėtvarkos institucijos. Vokietijoje vyksta riaušės. Todėl ES biurokratai daro didžiulį spaudimą Lietuvai ir kitoms šalims pasidalinti šia našta. Dar pavasarį Jean-Claude Juncker vadovaujama Europos Komisija paruošė privalomas imigrantų kvotas kai kurioms ES valstybėms. Anglija atsisakė vykdyti Junkerio nurodymus, o Lietuva nesipriešino kvotoms. ES pareigūnai taip pat nurodė, kad prieglaudą suteikusios valstybės privalės pabėgėlių išlaikymui mokėti ES galiojančias pašalpas, kurios gali siekti 600 eurų kas mėnesį. Tad Lietuvoje visai realu, kad nedirbantiems imigrantams bus skirtos žymiai didesnės pašalpos, nei ta minimali alga, kurią gauna dirbantieji. Kokios kvotos bus iš tikrųjų taikomos Lietuvai? Anksčiau minėtas 350 migrantų priėmimo skaičius Lietuvai, jau dabar atrodo nepatenkins ES galingųjų poreikių. Nuo š.m. rugpjūčio mėn. Lietuvos stambieji žiniasklaidos kanalai pradėjo ruošti dirvą kur kas didesniems migrantų srautams. Buvo skelbiami įvairių Vakarų Europos politikos veteranų (Švedijos Carl Bildt bei Prancūzijos Laurent Fabius) grūmojimai Rytų Europos šalių adresu, neva jos nerodo pakankamo solidarumo migrantų priėmimo klausimu. Kaip ir reikėjo tikėtis, mūsų paklusnūs politiniai vadovai iš karto puolė koreguoti anksčiau pateiktus skaičius. Jau š.m. rugsėjo pradžioje Užsienio reikalų ministras Linkevičius, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pradėjo kalbėti apie galimai didesnius pabėgėlių priėmimo kontingentus. Jie ragino Lietuvos žmones parodyti daugiau solidarumo į bėdą patekusioms turtingoms ES šalims. Metų pradžioje Vyriausybė siūlė priimti 35 pabėgėlius, o Prezidentė šį skaičių padidino 10 kartų. Ko galima tikėtis – 3 500 ar 35 000? Ir kiek tai mums kainuos? Tarptautinis ar nacionalinis solidarumas? Kaip žinia, ES solidarumo Lietuvos atžvilgiu nepakako, imantis rimtesnių priemonių šalies demografiniam nukraujavimui sustabdyti. Jis tebesitęsia. Šimtai tūkstančių jaunų ir pajėgių Lietuvos dirbančiųjų kuria pridėtinę vertę turtingoms ES šalims ir padeda išlaikyti senstančių Vakarų Europos gyventojų socialinę rūpybą, lyg Lietuvai nebūtų svarbi Sodra, neįgalieji, našlaičiai ir pensininkai. - Dėl solidarumo Lietuva uždarė efektyviai veikiančią atominę jėgainę, o dabar gyventojai ir verslas moka žymiai brangiau už elektrą. - Lietuva atvėrė savo rinką turtingųjų ES šalių eksportuotojams, net ir tada, kai ši laisva prekyba sužlugdė vietinius gamintojus. - Dėl solidarumo Lietuva įvedė labai aukštus PVM ir akcizų mokesčius, kurie gal tinka turtingoms ES valstybėms, bet tikrai ne mūsų šaliai, kurios skolų augimas vejasi Graikijos lygį. Toliau einama mokesčių didinimo linkme, kad pasivytume ES turtingųjų šalių apmokestinimo lygį. - Lietuva skrupulingai laikosi visų ES teisės aktų ir reglamentų (jų yra net 170 000 puslapių). Daugeliu atvejų, ES taisyklės ir normos padidina šalies administravimo naštą ir gausina įvairių kontrolierių ir biurokratų gretas. Tai neleidžia šalies ekonomikai vystytis pakankamais tempais. - ES Užsienio ir saugumo politikoje Lietuva sąžiningai atlieka visas jai skirtas pareigas ir uždavinius. Lietuva laikosi tarptautinio solidarumo iki tokio laipsnio, kad sunku atpažinti, kur valstybė gina nacionalinius interesus. Ar jų dar iš viso turime? Jei Jūs manote, kad Lietuvos valstybė pirmiausia turi rūpintis savo piliečiais, o tik po to viso pasaulio vargšais, tai kviečiame pasirašyti žemiau pateiktą peticiją. Kadangi Lietuvos valdantieji viską daro, kad neįvyktų referendumai, Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją nutarė eiti kitu, mažiau biurokratiniu keliu. Valdžia turi pajusti piliečių nuotaikas. Jei piliečiai liks pasyvūs, valdžios nuolaidžiavimo politikai nebus ribų. Visuomeninis komitetas prieš priverstinę imigraciją
Prieš mokslo metų ilginimą
Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijai Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei PETICIJA Prieš mokslo metų ilginimą Pasirašydami šią peticiją, išreiškiame nepasitenkinimą Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijos prailgintais mokslo metais, o tuo pačiu ir sutrumpintomis atostogomis. Manome, kad tai nėra priemonė gerinti mokymosi rezultatus ir vaikų pažymius. Tokiam sprendimui buvo nepasiruošta ir neįvertintas nutarimo poveikis visai visuomenei. Jau dabar vaikai kenčia nuo karščio. Mokyklų klasės nepritaikytos. Nėra kondicionierių, klasėse temperatūra sukyla iki 30 laipsnių. Tam reikėjo skirti lėšų. Tėvai suplanavę atostogas birželio mėnesį, turi atostogauti be vaikų, arba išvis perkelti atostogas. Atostogų trumpinimas įtakojo ne tik mokyklą, bet įvairiausias gyvenimo sritis ir veiklas. Abejojame, kad pratęsus mokslo metų trukmę, mokymosi kokybės kreivė pakilo. Jei “mokymosi kokybė” – kertinis klausimas, tada prašome atsižvelgti kaip ir ko yra mokomi mokiniai, gal krūviai dideli, gal per daug norim "sukišti" į tas galveles, o ne skaičiuoti mokymosi dienas. Prašome dar sykį apsvarstyti sprendimą. Ačiū!
Protesto "Mes kaltinam" memorandumas
Protesto “Mes kaltinam” memorandumas LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui Frakcijos “Tvarka ir teisingumas” seniūnui Vytautui Kamblevičiui Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnui Eugenijui Gentvilui Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnei Ritai Tamašunienei Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnui Andriui Palioniui Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnui Juozui Olekui Mišrios Seimo narių grupės seniūnui Bronislovui Mateliui Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnui Ramūnui Karbauskiui Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnui Gabrieliui Landsbergiui Mes, dalyvavę 2018 m. kovo 15 d. proteste “Mes kaltinam”, kuriame buvo išreikštas nepasitikėjimas Lietuvos Respublikos Seimu ir jo sprendimu palikti Seime dirbti asmenį, Konstitucinio Teismo sprendimu grubiai sulaužiusį priesaiką, reikalaujame iki Seimo pavasario sesijos pabaigos: Pakeisti galiojančius teisės aktus, kad visi balsavimai Seime būtų atviri, išskyrus atvejus, aiškiai numatytus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje; Pakeisti galiojančius teisės aktus taip, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus išvadą, jog Seimo narys šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužė Seimo nario priesaiką, nebereikėtų atskiro Seimo nutarimo pašalinti asmenį iš pareigų arba panaikinti Seimo nario mandatą; Sugriežtinti Seimo narių atsakomybę už nedalyvavimą Seimo veikloje (Seimo, komitetų, komisijų, darbo grupių, seniūnų sueigos, Seimo valdybos ir kt.) be pateisinamos priežasties; Įpareigoti Seimo ir Vyriausybės narius viešai visuomenei lengvai prieinamu būdu iš anksto skelbti detalią savo darbotvarkę ir kas mėnesį visuomenei pateikti detalias veiklos ataskaitas; Pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Artūrui Skardžiui dėl galimo priesaikos sulaužymo proteguojant jo šeimai ir kai kurioms įmonėms palankius sprendimus; O taip pat: atsižvelgdami į Seimo reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą Seimu žlugdantį sprendimą dėl Seimo nario Mindaugo Basčio matydami, jog Seime šiuo metu yra 56 parlamento nariai, kurie galimai atstovauja ne Lietuvos Respublikos interesams Respublikos Prezidentei konstatavus, kad šiuo metu visos politinės grupės Seime neužsiima tiesioginiu savo darbu mes reikalaujame iki Seimo pavasario sesijos pabaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsniu priimti sprendimą surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Prašome pradėti tyrimą dėl karių mirčių Rukloje
Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Krašto apsaugos ministerijai PETICIJA Mes, žemiau pasirašiusieji, prašome karinės ir civilinės valdžios pradėti tyrimą dėl Lietuvos ir Kroatijos karių mirčių Rukloje ir nubausti kaltuosius! Šių metų gruodžio 12 d. NATO priešakinių pajėgų batalione, dislokuotame Rukloje, po pietų mirė Kroatijos karys. 2016 m. gegužės 16 d. Rukloje nuo ūmaus infekcinio susirgimo mirė nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos Lietuvos karys jaunesnysis eilinis Martynas Jurkus. Pastaruoju metu abu kariai nusiskundimų sveikata neturėjo. Manoma, kad sveikatos pablogėjimą sukėlė maistas valgykloje. Jau daug mirčių taikos metu kariuomenėje. Ar karinė valdžia bando kažką nuslėpti? Kenčia visų pirma tėvai, kurie atidavė savo vaikus ginti Tėvynę! Reikalaujame: 1. Įsileisti nepriklausomus prokuratūros ekspertus pradėti nepriklausomą tyrimą! Neaiškios mirtys - visi kratosi atsakomybės. 2. Informuoti, kiek dar nepaskelbtų apsinuodijimų maistu atvejų registruoti kariomenėje? 3. Paaiškinti, kodėl kariomenėje daug sužeidimų per pratybas? Kariai neturi praktinių įgudžių naudotis darbo įrankiais, ginklais. 4. Suteikti visiems kariams aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Prašome informuoti visuomenę! Mylėkit artimus ir Tėvynę! Kviečiu pasirašyti šią peticiją ir išplatinti ją visiems.
PRIEŠ KIRTIMUS PERINT PAUKŠČIAMS - Už Ramybės Laiką Gamtoje!
PRIEŠ KIRTIMUS PERINT PAUKŠČIAMS - Už Ramybės Laiką Gamtoje! “Lietuviai nuo seno žinojo, kad negalima su kirviu eiti į mišką vasarą – tik po Trijų karalių. Panašios tradicijos buvo laikomasi ir tarpukario Lietuvoje – niekas nekirto miško vasarą.” "Tai, kas dabar vyksta miškuose, prilygsta, kaip vaizdžiai palygino aktorius Rolandas Kazlas, nėščios moters spardymui. Juk galiojančiose miškų kirtimo taisyklėse leidžiama visiška savivalė tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose – jie kertami pavasarį ir vasarą, kai čia tarpsta gyvybė: peri gausybė paukščių, žydi į Raudonąją knygą įrašyti augalai, – pastebėjo ornitologas, gamtos mokslų daktaras, judėjimo “Už Gamtą” vadovas A.Knystautas. – Ir visa tai vyksta tokiais tempais, kokių mūsų maža valstybė negalės ilgai išlaikyti. Iš esmės – tai gamtos genocidas." LEISKIME PAUKŠČIAMS GYVENTI! Mes piliečiai esame labai susirūpinę tuo, kad šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos įstatymai neužtikrina paukščių, jų lizdų ir palikuonių apsaugos. Vegetacijos periodu (pavasarį ir vasarą) miestuose ir miškuose vykdomų kirtimų metu paukščiai yra žudomi, naikinami jų lizdai ir kiaušiniai, sutrikdoma palikuonių tasa. Toks paukščių, kaip ir kitų Gyvybės formų naikinimas nėra pateisinamas jokiomis aplinkybėmis. Pastaruoju metu situacija yra tokia bloga, kad paukščių perėjimo metu miškai kertami ne tik dieną, bet ir naktį, kas kelia grėsmę ne tik jaunikliams, bet ir suaugusiems paukščiams. Yra rūšių, kurios pradeda perėti ir vasario mėnesį, uoksiniai paukščiai peri ankstyvą pavasarį, pavyzdžiui pelėdos, o plėšrieji paukščiai ir daugelis kitų paukščių bei gyvūnų rūšių rūpinasi jaunikliais iki vasaros pabaigos, kai kurie paukščiai veda dvi vadas. Nuo kovo 15d. iki rugpjūčio 15d. - privalo būti paskelbtas RAMYBĖS LAIKAS GAMTOJE, kai nei medžiojama, nei kertama, užtikrinant galiojimą VISUOSE valstybiniuose ūkiniuose ir privačiuose miškuose bei miestuose. ES direktyvose numatoma, jog Gamtosauga yra visų šalių prioritetas ir atsakomybė, jokie ekonominiai ir verslo interesai negali būti aukščiau už Gyvybės ir jos sveiko ciklo išsaugojimo svarbą. Mes, visuomenė, esame šio Gyvybės tinklo ir ciklo dalis - viskas susiję ir veikia vienas kitą, todėl tokia veikla negali būti grįsta mažų grupių, išimtinai verslo interesais. Tai siauras ir trumparegiškas požiūris - mūsų ir ateities kartų gerbūvis ir sveikata priklauso nuo aplinkos sveikatos ir gyvybės įvairovės. Visuose (valstybiniuose ir privačiuose) miškuose, bei miestuose perintys paukščiai ir kitos gyvybės rūšys yra valstybės turtas, tai yra mūsų visų nuosavybė, mūsų džiaugsmas, o kartu ir atsakomybė, todėl reikalaujame atsakingo ir jautraus požiūrio, moralės ir pagarbos Gyvybei. Šis išvešėjęs, aktyvaus Gyvybės ciklo (atgijimas, atsinaujinimas) metu praktikuojamas žudymas atspindi tam tikrą šalies vertybinių principų stagnaciją ir degradaciją - tai siunčia atitinkamą signalą vaikams, paaugliams, jaunimui, kad gyvybė (šiuo atveju paukščiai, gyvūnai) yra tik vartojimo objektas, daiktas, kurį galima naikinti, parduoti, kankinti. Tai yra atviras mirties, agresijos kultūros garbinimas - tokia moraliniu ir ekologiniu požiūriu žalinga praktika valstybiniu mastu negali būti nei toleruojama, nei praktikuojama. Miškų ir želdynų kirtimai paukščių perėjimo laikotarpiu, yra tyčinis paukščių naikinimas, kuris draudžiamas pagal ES paukščių direktyvą, o beveik visos Lietuvoje gyvenančios rūšys į ją patenka. Taip pat, paukščių apsaugą numato šie LR įstatymai: Želdynų įstatymas: 3 Straipsnis 3. Želdynų ir želdinių apsauga ir tvarkymas organizuojami pagal šiuos principus: 1) želdynuose ir želdiniuose saugoma biologinė įvairovė; Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas: 15 straipsnis. Laukinių paukščių rūšių apsauga 1. Draudžiama su laukiniais paukščiais susijusi ši veikla: 1) tyčia žudyti ar gaudyti bet kokiais būdais; 2) tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius arba sunaikinti lizdus; 4) tyčia trikdyti laukinius paukščius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu, jei toks trikdymas galėtų turėti reikšmės siekiui užtikrinti atitinkamos rūšies palankią apsaugos būklę; Konstitucija 54 str. „Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją.“ Konstitucija 53 str. „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata. Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.“ Mažėjant Lietuvos laukinių gyvūnų gausai, papildomų paukščių apsaugos priemonių poreikis yra visiškai pagrįstas. Kirtimo laikotarpis miškuose nustatomas miškų kirtimo taisyklėse, kurį tvirtina ministras, dėl kirtimų miesto želdynuose - taip pat ministro įsakymu turi būti pakeistas tvarkos aprašas. Mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į Jus, aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, kaip atsakingą už mūsų šalies gamtą asmenį ir pilietį, skubiai spręsti labai svarbią Lietuvos Gamtos Gyvybės apsaugos problemą. Prašome nedelsiant ir kategoriškai uždrausti kirtimus miestuose, visuose valstybiniuose ir privačiuose miškuose paukščių perėjimo ir veisimosi metu - nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 15 dienos. #SOS #GyvoŽalio #StopKirtimai #PaukščiaiPeri #GyvybėsApsauga #PagarbaGyvybei #NekirskMedžioBroli #GyvybėVertybė #PabuskLietuva #LietuvaGyvybėsKultūra #PabuskLietuva Pavasarinis perėjimas – paukščių skerdynių metas Lietuvos miestuose ir miškuose? Plungė, Panevėžys, Šiauliai (FOTO, VIDEO) Skaitykite daugiau: http://www.gyvasmiskas.lt/pavasarinis-perejimas-pauksciu-skerdyniu-metas-lietuvos-miestuose-ir-miskuose-plunge-panevezys-siauliai-foto-video/
SUGRAŽINTI JANĮ Į LIETUVOS BALSĄ!!!!
Zmones!!! tiems, kuriems rupi ne kilme, o muzika! Ne tautybe, o jausmai ir emocijos!! Palaikom Jani ir padarykime kad Lietuvos Balsas turetu ji sugrazinti, nes musu zodis yra labai svarbus!
Palikite Antano ir Jono Juškų muziejuje jo puoselėtojus – Arūno ir Vidos Sniečkų šeimą!
Kartu su Lietuvos Nepriklausomybės atgavimu 1990 m. Vilkijoje buvusioje klebonijoje buvo įkurtas Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus. Šiame name, kurio amžius siekia 300 metų, ryškiausią pėdsaką paliko žymus XIX a. tautosakos rinkėjas Antanas Juška, kunigavęs Vilkijoje. Čia mėgo lankytis garsūs Lietuvos šviesuoliai – Vydūnas, Vaižgantas, Vincas Mykolaitis-Putinas, kalbininkas Kazimieras Jaunius ir kiti. Per sovietmetį pastatas labai sunyko, tačiau 1987 m. didelėmis Vilkijos kraštotyrininko Prano Mikalausko, Kauno rajono spaudos, Kauno bendrijos „Atgaja“ ir gausybės jų talkininkų pastangomis pavyko namą išsaugoti – buvo organizuojamos talkos, renkamos aukos namo restauravimui, kuris pradėtas 1988 m. Tačiau didžiausias indėlis priklauso pagrindiniam šio muziejaus kūrėjui – Arūnui Sniečkui, kuris negailėdamas laiko, jėgų ir asmeninių lėšų kartu su žmona Vida sugebėjo muziejų paversti ypatinga dvasia alsuojančia vieta. Šios poros rankomis buvo išpuoselėta sodyba, dažniausiai savo lėšomis sukaupta daugybė eksponatų, kurie atspindi ne tik A. Juškos palikimą – čia įvairiais raštais mirga marga audiniai, skrynios, senosios buities rakandai, šalia kurių puikiai dera Arūno sukurti drožiniai, Vidos šiaudiniai sodai, muziejaus dvasią atitinkantys šiuolaikiniai menininkų darbai ir pan. Muziejuje kasmet vyksta tradicinės brolių Juškų dainų ir kalendorinės šventės, rengiamos parodos, susitikimai su įdomiais žmonėmis. Svarbiausia, kad čia dirbanti ir gyvenanti muziejininkų šeima neskaičiuoja darbo valandų ir priima lankytojus net vėlyvais vakarais, čia kvepia ne tik drožlėmis, bet ir vakariene. Visa tai atspindi tikrovę, tiesioginę praeities tąsą dabartyje. Būtent tokia nepakartojama muziejaus gyva dvasia pritraukia gausybę lankytojų. Deja, vietos valdžiai nepakako vien pakeisti muziejaus kūrėjo A. Sniečkaus pareigas (ilgus metus buvęs muziejaus direktoriumi, dabar jis tėra renginių organizatorius), Sniečkų šeimai liepta išsikraustyti iš muziejaus į socialinį būstą prisidengiant nuo 1999 m. jau nebegaliojančia senos redakcijos Muziejų įstatymo nuostata. Toks biurokratinis požiūris į muziejaus kūrėjus ir muziejinę veiklą visiškai nepriimtinas, nes iš muziejaus iškėlus jo puoselėtojus tikrai nebeliks pirminės šio gyvo muziejaus idėjos ir autentiškumo. Labai tikimės, kad vietos valdžia priims teisingą sprendimą. Prašome išsaugoti analogų neturinti muziejų ir leisti jame toliau gyventi jo kūrėjų šeimai.
Už Kauno centrinį paštą
Stebėdami ilgus metus trunkantį AB “Lietuvos paštas” neveiksnumą ir aplaidų požiūrį į nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektą - 1932 m. Felikso Vizbaro projektuotus Kauno centrinio pašto rūmus (unikalus kodas 1133), Matydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atitinkamų ministerijų ir Kauno miesto savivaldybės politikų abejingumą, Nelikdami abejingi dėl pastarųjų įvykių nenaudojamose Kauno centrinio pašto patalpose, kuomet dėl trūkusio vandentiekio vamzdžio jos buvo užtvindytos, taip keliant grėsmę pastatui ir jo vertingosioms savybėms, Reaguodami į šimtmetį menančio kultūros paveldo dabartinę būklę ir visuomenės lūkesčius dėl šio pastato ateities, Suvokdami Kauno centrinio pašto tarptautinę vertę, pelnius Europos paveldo ženklą ir siekiant patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, RAGINAME ir PRAŠOME AB “Lietuvos paštą”, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Kultūros ir Susisiekimo ministerijas, Kultūros paveldo departamentą, Kauno miesto savivaldybę ir kitas atsakingas institucijas imtis neatidėliotinų veiksmų, užtikrinančių visokeriopą šio pastato priežiūrą, naudojimą, įgalinimą bei pritaikymą visuomenės reikmėms.