Prieš nepagrįstus konstitucinių teisių suvaržymus siekiant Lietuvoje valdyti COVID-19 epidemiją


Parašų: 10 815   (tikslas: 10 000)

Statusas: Gautas peticijos autoriaus komentaras dėl atmetimo
Paramos: 1,450.00 EUR


  • Autorius: Konstitucinių asmens teisių institutas
  • Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas
  • Kategorija: Žmogaus teisės

Lietuvoje jau pusantrų metų paskelbta ekstremali situacija. Ją paskelbė Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/8feb1a7658a111eaac56f6e40072e018/asr).

Per šį laikotarpį Vyriausybė Lietuvos teritorijoje apribojo, o tam tikrais laikotarpiais ir visiškai draudė šias tiesiogiai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teisės ir laisves:
1) teisę į sveikatą, kai nenurodytam laikui apribojamas kai kurių ligų gydymas, sumažintas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas (Konstitucijos 53 str.),
2) teisę į darbą ir verslą, ribojant ūkinę veiklą ar įvedant prievolę privalomai testuotis ar skiepytis (Konstitucijos 48 str.),
3) teisę į švietimą, mokslą, neformalųjį ugdymą, ribojant galimybes dalyvauti švietimo ir ugdymo veikloje (Konstitucijos 41 str.),
4) judėjimo laisvę šalies viduje ar vykstant į užsienį (Konstitucijos 32 str.),
5) susirinkimų laisvę, organizuojant susirinkimus, renginius, protestus (Konstitucijos 36 str.).

Nuo ekstremalios situacijos paskelbimo Vyriausybė 18 kartų keitė konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimų apimtį, tačiau taip ir nenumatė maksimalaus termino, kiek tokie ribojimai gali būti tęsiami.

Antrus metus tebesitęsianti COVID-19 epidemijos valdymo patirtis rodo, kad didžiausias iššūkis Lietuvos teisinei sistemai išlieka ekstremalios situacijos ar karantino pagrindu įvestų specialiųjų priemonių, kurios susijusios su žmogaus teisių ribojimais, taikymas, nepaisant to, kad dauguma gyventojų ir visuomenės informavimo priemonių įvestus ribojimus iš principo palaikė ir nekvestionavo jų teisėtumo bei masto. Tai susiję ne tik su klausimu, ar konstitucines žmogaus teises galima riboti vien vykdomosios valdžios sprendimais be Seimo pritarimo, bet ir su tuo, koks gali būti šių ribojimų mastas ir intensyvumas.

Konstitucija numato tik vieną specialųjį teisinį režimą – nepaprastąją padėtį, leidžiančią riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves (Konstitucijos 144 str.). Nepaprastąją padėtį įvesti gali tik Seimas ar Prezidentas (pritarus Ministrui Pirmininkui), o ne Vyriausybė.

Nepaprastosios padėties metu taikomi žmogaus teisių ribojimai yra griežčiausias Konstitucijoje numatytas žmogaus teisių ribojimo režimas, kurio negalima peržengti ekstremaliosios situacijos ar karantino metu. Pažymime, kad Lietuvoje nuo Konstitucijos priėmimo nepaprastoji padėtis nebuvo įvesta nė karto.

Tačiau nuo 2020 m. vasario mėnesio besitęsiantis konstitucinių žmogaus teisių ribojimo intensyvumas (kartais peraugantis į visišką draudimą) prilygsta ribojimams, kurie galimi tik įvedus nepaprastąją padėtį.

Konstitucija nenumato galimybės nepaprastajai padėčiai trukti ilgiau nei šešis mėnesius, vis dėlto, Nepaprastosios padėties įstatymo (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.169562/asr) 5 str. 2 d. numatoma, kad „nepaprastoji padėtis gali būti įvesta ne vieną kartą“, t. y. norint pratęsti šį terminą, formaliai Seimas (ar Respublikos Prezidentas) turi priimti naują sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo.

Pagal galiojančio Žmogaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.32088/asr) 21 str. 3 d., Vyriausybė (sveikatos apsaugos ministro teikimu) karantino trukmę gali numatyti ne ilgesnę kaip trys mėnesiai, leidžiant jį pratęsti ne daugiau kaip vienam mėnesiui. Vadinasi, karantinas negali trukti ilgiau nei keturis mėnesius. Todėl, kaip ir dėl nepaprastosios padėties atveju, esant būtinybei karantiną tęsti ilgiau, Vyriausybė po keturių mėnesių turėtų iš naujo priimti sprendimą dėl jo įvedimo.

Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. valstybės lygio ekstremaliąją situaciją paskelbė nurodydama vieną konkretų pagrindą – „dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės“ nors Civilinės saugos įstatyme nenumatytas toks ekstremaliosios situacijos paskelbimo teisinis pagrindas. Civilinės saugos įstatyme numatyta, jog ekstremali situacija gali būti įvedama tik dėl gamtinio, techninio, ekologinio ir socialinio įvykio, o ne užkrečiamos ligos epidemijos suvaldymo.

Todėl Vyriausybės nutarimas, kuriuo paskelbta pusantrų metų tebesitęsianti ekstremali situacija dėl COVID-19 ligos plitimo grėsmės yra neteisėtas, nes priimtas nenurodant tinkamo teisinio pagrindo.

Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, jog galiojantis Civilinės saugos įstatymas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.69957/asr) nenumato ekstremaliosios situacijos įvedimo trukmės termino, o ji Lietuvoje įvesta jau pusantrų metų.

Akivaizdu, kad Civilinės saugos įstatymas, vien ta apimtimi, kuria leidžia plačios apimties konstitucinių žmogaus teisių ribojimą, nenumatant jų laiko trukmės, prieštarauja Konstitucijai.

Suprantame Vyriausybės pareigą taikyti tam tikras priemones, siekiant suvaldyti užkrečiamų ligų epidemijas, tačiau pažymime, kad teisinėje valstybėje taikant minėtas priemones, būtina įstatymuose numatyti jų laikinumą, o taikant konstitucinių žmogaus teisių ribojimus, juos taikyti teisėtai ir proporcingai.

Konstitucija leidžia nepaprastosios padėties ar kitais ypatingais atvejais laikinai apriboti kai kurias konstitucines žmogaus teises, tačiau ji net nepaprastosios padėties metu neleidžia visiškai uždrausti jas realizuoti, todėl būtina atsisakyti visiško aukščiau minėtų konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių draudimo praktikos.

Dėl šios priežasties teigtina, kad Konstitucijai neprieštarautų tokia tvarka, jei įstatymuose būtų numatyta, jog ekstremaliosios situacijos ir karantino metu taikomi konstitucinių žmogaus teisių laikini apribojimai turėtų būti sankcionuoti Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento, t.y. atitiktų tvarką, kuri numatyta Konstitucijos 144 straipsnyje.

Be to, būtina atkreipti dėmesį, jog per dvejus COVID-19 epidemijos valdymo metus Lietuvoje buvo taikyta nemažai konstitucinių žmogaus teisių ribojimų ar visiško jų draudimo (pvz., teisės į privatų gyvenimą, susirinkimų ir asociacijų teisės, teisės streikuoti), kurie nėra numatyti jokiame įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios priimtame teisės akte, o dalis jų įtvirtinti ne įstatymuose, bet poįstatyminiuose aktuose, kas neatitinka teisinės valstybės ir kitų konstitucinių principų.

TODĖL
Atsižvelgdami į aukščiau nurodytus argumentus,
Pavargę nuo besikeičiančių ribojimų apimties ir teisinio neapibrėžtumo,
Su nerimu stebėdami Vyriausybės planus artimiausiu metu vėl didinti konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimų apimtį,

MES, pasirašiusieji šią peticiją,

PRAŠOME:
1. Įstatymuose numatyti, kad Lietuvoje galiojant ekstremaliai situacijai ar karantinui, nebūtų nepagrįstai ar per didele apimtimi ribojamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės.
2. Įstatymuose įtvirtinti, kad ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimas turėtų būti sankcionuotas Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento, kaip tai numato specialius teisinius režimus reglamentuojantis Konstitucijos 144 straipsnis.
3. Įstatymuose įtvirtinti maksimalų terminą, kiek dėl įvestos ekstremalios situacijos ar karantino gali būti ribojamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės. Kadangi paskelbus ekstremaliąją situaciją, nukrypstama nuo demokratijos ir teisinės valstybės (valdžių padalijimo) principų ir žmogaus teisių apsaugos konstitucinio standarto, įstatymuose privalo būti numatytas šių priemonių laikinumas, t.y. konkretus laiko terminas, kaip tai numatyta Konstitucijos 144 straipsnyje.

Peticiją inicijuoja Konstitucinių asmens teisių institutas (http://www.kati.lt )

Data Rezultatas
2021-10-20Kreipimasis 2021 m. spalio 20 d. užregistruotas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos gautų dokumentų registre (registracijos numeris G-2021-10577).
2021-11-10Kreipimasis dėl ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo teisinio reglamentavimo svarstytas LR Seimo Peticijų komisijos posėdyje. Laukiama atsakymo.
2021-11-15Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2021 m. lapkričio 10 d. posėdyje buvo priimtas sprendimas kreipimąsi dėl ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo teisinio reglamentavimo pripažinti peticija ir peticiją priimti nagrinėti. Laukiama peticijos nagrinėjimo iš esmės datos ir vietos.
2021-12-29Gauta informacija iš Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos, jog peticija dėl ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo teisinio reglamentavimo bus iš esmės nagrinėjama 2022 m. sausio 12 d. nuo 13.00 val.
2022-01-17Peticija dėl ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo teisinio reglamentavimo svarstyta 2022 m. sausio 12 d. nuo 13.00 val. Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijoje. Posėdyje pasisakė sveikatos, teisės atstovai bei peticijos iniciatorius Vaidotas Vaičaitis. Laukiama komisijos sprendimo.
2022-01-18Peticija atmesta
Nutarimas dėl Lietuvos respublikos seimo peticijų komisijos išvados dėl Vaidoto Vaičaičio peticijos
Dėl Vaidoto Vaičaičio peticijos
Seimo balsavimas
2022-02-09Mieli peticijos „Prieš nepagrįstus konstitucinių teisių suvaržymus, siekiant Lietuvoje valdyti Covid-19 pandemiją“ palaikytojai ir rėmėjai

2022 m. sausio 18 dieną Lietuvos Respublikos Seimas pritarė Peticijų komisijos pasiūlymui atmesti Konstitucinių asmens teisių instituto (KATI) inicijuotą peticiją „Prieš nepagrįstus konstitucinių teisių suvaržymus, siekiant Lietuvoje valdyti Covid-19 pandemiją“, kurią pasirašė daugiau kaip 10 tūkstančių Lietuvos Respublikos piliečių. Nežiūrint į tokius Seimo balsavimo rezultatus, reiškiame didelę padėką visiems šią peticiją pasirašiusiems ir jos informavimą finansiškai parėmusiems Lietuvos piliečiams. 

Norime priminti, jog šioje peticijoje buvo prašoma Seimo inicijuoti įstatymų pakeitimus, įtvirtinant šias nuostatas:

1) kad Lietuvoje galiojant ekstremaliai situacijai ar karantinui, nebūtų per didele apimtimi ribojamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės;
2) kad ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimas turėtų būti sankcionuotas Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento, kaip tai numato nepaprastąją padėtį reglamentuojantis Konstitucijos 144 straipsnis;
3) kad įstatyme būtų numatytas maksimalios trukmės terminas, kiek dėl įvestos ekstremalios situacijos gali būti ribojamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės. 

Deja, bet 2022 m. sausio 12 d. posėdyje Seimo Peticijų komisija šią peticiją svarstė formaliai, nes po peticijos rengėjų ir atitinkamų valstybės institucijų (Sveikatos apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos, Seimo teisės departamento) atstovų pasisakymų Seimo Peticijų komisijai priklausantys Seimo nariai (tiek daugumos, tiek opozicijos) neuždavė nė vieno klausimo peticijos pareiškėjui. Beje, toks pat formalus buvo ir peticijos svarstymas 2022 m. sausio 18 dienos Seimo plenariniame posėdyje, kuriame nė vienas Seimo narys nepasisakė. Peticija buvo įtraukta į rezervinę posėdžio darbotvarkę, ji buvo apsvarstyta salėję nedalyvaujant didžiajai daliai Seimo narių, tokiu būdu Seimo nariams (ypač esantiems opozicijoje) nesudarant prielaidų net žinoti, kada ši peticija bus svarstoma Seimo plenarinio posėdžio metu. Peticija buvo pristatyta ir apsvarstyta per 3 minutes. Plenariniame Seimo posėdyje balsavimas dėl peticijos įvyko po valandos laiko, kai nė vienas Seimo narys nebeturėjo galimybės pasisakyti dėl peticijoje keliamų reikalavimų.

Peticijų komisijos siūlymą atmesti peticiją palaikė 77 Seimo nariai, o 43 Seimo nariai palaikė peticijos reikalavimus. Apie šį balsavimą žiniasklaidos priemonėse pranešimų taip pat nebuvo. Seimo posėdžio stenogramą galite peržiūrėti čia.

Po balsavimo pasisakė du opozicijai priklausantys Seimo nariai. Asta Kubilienė Seimo salėje komentavo „Man la­bai gai­la, kad bu­vo su­rink­ta 10 tūkst. pa­ra­šų, o svars­ty­mas ko­mi­si­jo­je iš tik­rų­jų bu­vo la­bai for­ma­lus, vi­siš­kai neat­si­žvelg­ta į tų žmo­nių nuo­mo­nę. Gai­la, kad ne­ga­lė­jau pa­si­sa­ky­ti, ir tik­rai gai­la, kad yra toks bal­sa­vi­mas. Mes vi­siš­kai ig­no­ruo­ja­me 10 tūkst. žmo­nių nuo­mo­nę.“ Tomas Tomilinas taip pat panašiai konstatavo: „Aš tu­riu kon­struk­ty­vų pa­siū­ly­mą pri­tar­da­mas ko­le­gės pa­si­sa­ky­mui, kad ne­be­trauk­tu­me svar­bių pe­ti­ci­jų į re­zer­vi­nius klau­si­mus. Tie­siog įtrau­ki­me juos į nor­ma­lią dar­bo­tvarkę ir taip pa­sių­si­me pi­lie­čiams ži­nią, kad pe­ti­ci­jos tik­rai tu­ri pras­mę, jie tu­ri kon­sti­tu­ci­nę pe­ti­ci­jų tei­sę ir Sei­mas į tai la­bai rim­tai at­si­žvel­gia.“

Dėkojame 43 Seimo nariams, kurie palaikė peticijoje iškeltus reikalavimus. Seimo narių balsavimo rezultatus galite peržiūrėti čia.

KATI vertinimu, toks atmestinas požiūris į peticijas nerodo deramos pagarbos ją pasirašiusiems daugiau kaip 10 000 Lietuvos piliečių ir neatitinka Peticijų įstatyme ir Seimo Peticijų komisijų nuostatuose vartojamai sąvokai, kad peticijos Seime yra „nagrinėjamos“. Beje, pažymėtina, jog peticijos pareiškėjas atskirai nebuvo supažindintas su Komisijos išvada, kuri Peticijų komisijos svetainėje buvo įkelta tik po to, kai peticija jau buvo atmesta Seimo plenariniame posėdyje.

Čia būtina atkreipti dėmesį į 2022 m. sausio 18 d. Seimo posėdžio metu Seimo nariams paviešintų Komisijos išvadų motyvus, kur teigiama, jog peticijos rengėjų pasiūlymas į ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimą įtraukti Seimą bei nustatyti ekstremalios situacijos maksimalią trukmę “teisės požiūriu perteklinis, nes nenustatytų jokių papildomų ir pridėtinės vertės turinčių reguliacinio pobūdžio teisės normų“. Dar daugiau, šioje Peticijų komisijos išvadoje teigiama, „kad Seimo įtraukimas į [...] Vyriausybės kompetencijai nustatytą veiklos sritį, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir karantiną, prieštarautų Konstitucijos 5 straipsnyje įtvirtintam valdžių padalijimo principui ir konstituciniam teisinės valstybės principui“.

Sekant tokia logika, Konstitucijos 144 straipsnyje numatyta Seimo teisė pačiam įvesti ar sankcionuoti Prezidento sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį, taip pat prieštarauja valdžių padalijimo ir teisinės valstybės principams. Kitaip tariant, patys Seimo nariai mano, jog Seimo, kaip Tautos atstovybės, įtraukimas į sprendimo dėl konstitucinių žmogaus teisių plataus mąsto ribojimą, yra „perteklinis“ ir „neturi pridėtinės vertės“.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog Seimo Peticijų komisijos išvada pateikia nuorodą į galimai neteisėtą 2020 m. vasario 26 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, nes juo ekstremalioji situacija buvo paskelbta ir konstitucinių žmogaus teisių ribojimai įvesti, „reaguojant į COVID-19 pandemiją“, nors Civilinės saugos įstatymas tokio ekstremalios situacijos paskelbimo pagrindo nenumato.

Taigi norime atkreipti dėmesį į Peticijos svarstymo metu išaiškėjusius tam tikrus teisės aktų trūkumus.

Visų pirma, nežiūrint į tai, kad piliečių peticijos teisė yra numatyta Konstitucijos 33 straipsnyje, tačiau peticijų svarstymo klausimai nebuvo įtraukti į Seimo posėdžių pagrindinę dienotvarkę, lengvai prieinamą Seimo internetinėje svetainėje, o pristatyti, kaip „rezerviniai“ klausimai. Todėl nei peticijos pareiškėjas, nei kiti ją pasirašę piliečiai, negalėjo aiškiai žinoti, kada tiksliai ji bus pristatoma. Antra, ši peticija Seimo darbotvarkėje buvo pristatyta, kaip „Vaidoto Vaičaičio peticija“, nors ją teikė Konstitucinių asmens teisių institutas (KATI) ir ją pasirašė daugiau kaip 10 000 Lietuvos Respublikos piliečių. Dėl šios priežasties Seimo nariams galėjo susidaryti įspūdis, kad šiai peticijai pritaria tik vienas asmuo. Visa tai galėjo lemti ir neigiamus balsavimo rezultatus.

Vis dėlto, KATI peticijoje iškelti pandemijos valdymo teisėtumo ir konstitucingumo klausimai, kurių svarbą kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą įvertino ir Seimo narių grupė, galiausiai sulauks tinkamo dėmesio ir teisinio vertinimo. Konstitucinio Teismo pirmininkė pranešė, kad šiuos klausimus Konstitucinis Teismas tikisi išnagrinėti iki vasario pabaigos.

Dar kartą nuoširdžiai dėkojame visiems šią peticiją palaikiusiems ir parėmusiems bendrapiliečiams. Tikime, kad jūsų pilietiškumas jau dabar prisidėjo prie pilietinės visuomenės Lietuvoje stiprinimo ir ateityje prisidės prie geresnio ir teisėto krizių valdymo sistemos sukūrimo.



# Vardas Komentaras
1 Neskelbiama (Mažeikiai)
2022-01-18 / 15:24
Aš esu prieš bet kokią prievartą ir prieš privalomus skiepus.
2 Neskelbiama (Zarasai)
2022-01-18 / 15:09
Prieš visus suvaržymus, prieš bet kokią prievartą, prieš privalomus skiepus!!!
3 Darius (Vilnius)
2022-01-14 / 17:31
Gana meluot ir gąsdinti, NEBIJOME, gana segreguot žmones ir atvirai tyčiotis.
4 Neskelbiama
2022-01-12 / 19:42
Esu prieš bet kokius konstitucinių teisių suvaržymus.
5 Neskelbiama
2022-01-11 / 19:34
Esu prieš GP prieš pandemijos propoganda ir prievartinį skiepyjimasi kur eigoje sukelia sveikatos suttikimus
6 Jokūbas (Telšiai)
2022-01-08 / 13:01
Galimybiu pasas neitakoja Covid susirgimu skaičiu.
7 Neskelbiama (Kaunas)
2022-01-05 / 20:17
Prieš nepagrįstus konstitucinių teisių suvaržymus siekiant Lietuvoje valdyti COVID-19 epidemiją.
8 Tomas (Vilnius)
2022-01-03 / 08:25
O kurie negali skiepytis turi tokias pat teises tureti kaip ir tie kurie nenori? Vyriausybes logika tiesiog nesuprantama.
9 Neskelbiama (Vilnius)
2021-12-29 / 17:55
Galimybiu pasas yra visiska nesamone,toks jausmas kad esam sucipuoti kaip gyvūnai .
10 Neskelbiama
2021-12-28 / 17:13
Esu prieš bet kokius konstitucinių teisių suvaržymus.
11 Irena
2021-12-27 / 19:16
Esu pries nepagristus konstituciniu teisiu suvarzymus.
12 Laimonas (Kelmė)
2021-12-24 / 16:43
Aš prieš ir kiekvienas dirbantis žmogus aplinkui prieš suvaržymus kurie visiškai nereikalingi ir kurie kenkia Lietuvos valstybės dabarčiai ir jos ateičiai. Per daug prievartos ir taip negali būti.
13 Kristina (Klaipėda)
2021-12-21 / 09:00
Dievas viską mato... Už parduotą ir praskolintą Lietuvą bei žmonių genocidą ir visus kitus darbus "žmonių labui" bus atseikėta.
14 Šarūnas (Vilnius)
2021-12-20 / 15:55
Nenuvertinkit žmonių- mes patys sugebam įvertinti rizikas ir pasirinkti savisaugos būdus.
15 Neskelbiama (Panevėžys)
2021-12-20 / 12:31
Aš prieš privalomus skiepus ir testus, testuotis reikia tada, kai pajunti simptomus. Prievartai NE.
16 Egidijus
2021-12-20 / 10:39
Pritariu. Taip pat visi pasirašantiejį aplankome rinkejopuslapis lt ir pasirašome už referendumą!
17 Mindaugas (Marijampolė)
2021-12-20 / 09:25
Kai esi sveikas, sportuojantis žmogus ir yra uždrausta eiti į sporto klubą. Protu nesuvokiama
18 Liudvikas (Vilnius)
2021-12-19 / 20:39
Mūsų Konstitucijos nevalia niekam pažeidinėti – nei eiliniam piliečiams, nei seimūnams ar kitiems Tautos tarnams, nors pastarieji pažeidinėja pastoviai ir ypač pastaruoju metu, todėl visi solidariai turi būti nubausti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis su turto konfiskavimu!
19 Jolita
2021-12-18 / 17:37
Nenuvertinkit žmonių- mes patys sugebam įvertinti rizikas ir pasirinkti savisaugos būdus.
20 Dmitrij
2021-12-18 / 17:33
Ribojimams - NE, privalomajam testavimui/vakcinavimui - NE, (ne)galimybių pasui - NE! Kiek dar bus pažeidinėjamos mūsų teisės?
21 Justinas (Vilnius)
2021-12-17 / 19:26
Ne Pandemija bet melo plandemija!! žmonių Diskriminavimas,rūšiavimas,skirstymas grubus žmogaus teisių pažeidimai! žmonių kirsinimas! aš Neįgaliųjų Veteranas melo pandemijos organizatoriams sakau eikit jus sikt!
22 Irena (Kaunas)
2021-12-17 / 17:43
Aš prieš prievartą. Žmogus pats privalo apsispręsti, įvertinti rizikas.
23 Roma
2021-12-17 / 16:04
Pries bet kokia prievarta, ypac ta, kuri kesinasi i asmens sveikata. Pries visus nepagristus suvarzymus.
24 Kotrina
2021-12-17 / 15:57
Prieš prievartą, žmonių teisių ir laisvių suvaržymą.
25 Neskelbiama (Kaunas)
2021-12-17 / 13:45
Esu už laisvę rinktis,negali būti jokios prievartos !
26 Egidijus
2021-12-17 / 09:53
Noriu saugios šalies kurioje galėčiau gyventi sveikai. Dabar matau grėsmę kad greitai oradės ne tik badu marinti bet ir aptvers tviromis, ir galiausiai šaudys kaip naciai žydus… Noriu saugios šalies su lanksčiais vadovais ir jų sprendimais.
27 Neskelbiama (Tauragė)
2021-12-17 / 08:24
Esu prieš žmogaus konstitucinių teisių suvaržymus, prieš priverstinį žmonių skiepijimą.
28 Deividas (Mažeikiai)
2021-12-16 / 21:13
Užpiso ta korona visus išskiria gyvenom visi be jokiu pasu buvo gerai.
29 Neringa
2021-12-16 / 19:35
Esu už laisvą žmogaus pasirinkimą, o ne už priverstinius galimybių pasus ir skiepus, esu prieš suvaržymus.
30 Salvijus
2021-12-16 / 19:14
Esu Prieš nepagrįstus konstitucinių teisių suvaržymus siekiant Lietuvoje valdyti COVID-19 epidemiją.

Peticija gali būti panaudota politinėje ar partijų veikloje, teikiant siūlymus valstybinėms institucijoms.