PUNIOS ŠILAS - PADĖKITE GELBĖTI!

15 128 PARAŠAI

Kategorija:

LR Vyriausybei
Gedimino pr. 11,
LT-01103 Vilnius

PETICIJA
Dėl Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją
2019 m. rugpjūčio 1 d., Vilnius

Kreipiamės į Jus, prašydami padėti išsaugoti unikalų Punios šilą, kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia laikinojo Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimai. Prašome šį kreipimąsi pripažinti peticija LR Peticijų įstatymo nustatyta tvarka.
2019 m. liepos 12 d. raštu Nr. D18-29 Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pateikė pavedimą Valstybinei saugojamų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko Punios šilo gamtinį rezervatą ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinį apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją.
2019 m. liepos 18 d. Valstybinės saugojamų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-97 įgyvendino 2019 m. liepos 12 d. aplinkos ministro pavedimą, nesiūlant ir nenustatant jokių alternatyvių aplinkos apsaugos priemonių.
Tai padarius ir nepasiūlius jokių alternatyvių ir ilgalaikių apsaugos sprendimų, Valstybinė miškų urėdija čia ir toliau bus įpareigota vykdyti miškų kirtimus bei organizuoti komercines medžiokles arba šiuos medžioklės plotus parduoti aukcione privačiam medžioklės būreliui. Tiek miško kirtimo darbai, tiek medžioklės Punios šile ekonominiu požiūriu nėra naudingos, tačiau gamtos išsaugojimo požiūriu daroma didelė žala, o visuomenė vietoj vertingos sengirės mato kirtimų suniokotus medynus, rąstų rietuves ir medžiotojų išgąsdintų žvėrių pėdsakus.
Nemuno vingyje esantis Punios šilas gamtiniu požiūriu yra vienas vertingiausių Lietuvos ir Europos miško masyvų. Čia iki šiol išlikęs kraštovaizdis su pirmykščių Lietuvos girių bruožais, senoliai medžiai dar mena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus – kai kurie ąžuolai augo dar vykstant Žalgirio mūšiui. Čia sutinkama daugiau nei 100 į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų rūšių, daugiau nei 100 saugotinų kertinių miško buveinių, net 78 Europos Bendrijos svarbos natūralios miško buveinės. Mokslininkų vertinimu Punios šilas gamtiniu požiūriu dėl didžiausiame plote išlikusios mažai liestos sengirės ir saugomų rūšių gausos turi išskirtinę vertę tarp kitų Lietuvoje saugomų miško masyvų.
Iki aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos 2019 m. liepos 12 d. pavedimo stabdyti Punios šilo rezervato teritorijos plėtrą, jau buvo ankstesnio aplinkos ministro pavedimu, parengti planavimo dokumentai dėl Punios šilo gamtinio rezervato plėtros, kurio plane yra numatyta, jog aplinkinių gyvenviečių gyventojai turėtų neribotas galimybes lankytis, uogauti ir grybauti teritorijoje, visuomenės lankymasis labiausiai tam tinkamose teritorijose taip pat galimas. Planas numato įrengti papildomą infrastruktūrą, netgi pagerinančią sąlygas lankytis šiame unikaliame gamtos kampelyje. Pagal parengtą planą esama draustinio teritorija virstų pirma Lietuvoje tokio pobūdžio saugoma teritorija, kurioje ribojama visa žmogaus ūkinė veikla, bet leidžiamas lankymas didelėje rezervato dalyje, įskaitant leidimą vietiniams gyventojams rinkti uogas, grybauti.
Punios šilas yra unikalus ir vertingas būtent todėl, kad ten yra išlikusi natūrali sengirė, kurioje gyvena dešimtys retų rūšių ir kur lankytojai gali pamatyti, kaip atrodo tikras miškas (o ne „prižiūrimas“ parkas). Per milijonus metų miškai puikiai išgyveno ir klestėjo žmonių neprižiūrimi. Vienintelė „priežiūra“, kuri reikalinga miškui – palikti jį ramybėje (kur ūkinė veikla ar bet kokie kirtimai galėtų vykti tik ypatingais atvejais, skatinant buveinės atkūrimą ir su stipraus mokslinio komiteto pritarimu). Būtent tokia apsauga būtina tam, kad išsaugotume visus ekosistemos komponentus, sveikas augalų ir gyvūnų populiacijas ir maksimalų atsparumą įvairiems išoriniams poveikiams. Bet kokia fragmentacija, netgi jei ji vadinama sumaniu „sanitarinių kirtimų“ vardu, ardo ekologinį tinklą vesdama link kritinio taško, kai visa sistema žlunga. Išvirtę medžiai, įrantys stuobriai yra esminė tokios ekosistemos dalis. Tokios įvairovės išsaugojimas yra ypač svarbus šiuo intensyvios klimato kaitos metu, kai visas genetinis potencialas būtinas, kad rūšys ir ištisa ekosistema turėtų galimybę prisitaikyti.
Raginame visuomenę būti aktyviai ir išreikšti principingą poziciją ginant viešąjį interesą ir neįkainuojamą Lietuvos gamtos vertybę – Punios šilą, pasirašant šią peticiją, kuria visi bendrai reikalaujame LR Aplinkos ministeriją, ir atsakingą ministrą Kęstutį Mažeiką:
- Atnaujinti ir užbaigti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) koregavimo (specialiojo planavimo) procesą, pradėtą Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymu „Dėl Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo) koregavimo ir planavimo darbų patvirtinimo“;
- Įgyvendinti Punios šilo gamtinio rezervato ir Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio apjungimą į bendrą – Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją.



Pareiškėjas

Žymantas Morkvėnas
gamtosaugininkas
Tel. Nr. +370 (614) 72 597
El. p.: [email protected]

Gintaras Varnas
teatro režisierius
[email protected]
Tel.Nr. +370 (698) 81 730

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Eglė (Vilnius)
2020-12-15 / 15:12
Saugokime. Tai vertybės, kurias praradę , nebeatkursime.
2 Eglė (Mažeikiai)
2020-09-10 / 17:11
Punios šilas – pats vertingiausias miškas biologinės įvairovės požiūriu Lietuvoje.
3 Marius
2020-04-13 / 09:05
Antivalstybininkai! O jūs galvojat kad neliksit nubausti naikindami mūsų šaly?
4 Zita (Panevėžys)
2020-02-28 / 17:15
Gamta - mūsų namai , kodėl norime juos sugriauti ?
5 Neskelbiama (Vilnius)
2020-02-16 / 13:37
Lietuvoje turi būti bent viena dzūkiška sengirė.Medkirčiai - šalin rankas nuo Punios šilo!
6 Tomas (Vilnius)
2020-02-14 / 12:53
Medžiai mums teikia deguonį, jie valo mūsų orą. Trečdalis visų problemų, susijusiu su klimato kaita, būtų išspręstos, jei mes pagaliau pradėtume puoselėti gamtą.
7 Viktorija (Vilnius)
2020-02-07 / 13:18
Prieš Mažeikos prieštaraujančią aplinkosaugai politiką ir už sengirę ir visus, kurie gyvena joje.
8 Mantė
2020-01-22 / 17:14
Savaime suprantamiems dalykams peticijos nereikalingos! Punios šilas privalo būti išsaugotas!
9 Neskelbiama (Ukmergė)
2019-12-22 / 19:09
Dzūkai ir aukštaičiai! Į bendrą kovą prieš Lietuvos miškų naikinimą!
10 Arina (Vilnius)
2019-12-19 / 12:38
Miskai tai musu proteviu paveldas. Privalome juos apginti.
11 Aistė (Vilnius)
2019-12-17 / 15:54
Turi ateiti galas senų girių kirtėjams, medžiotojams ir debilams seime.
12 Renaldas (Klaipėda)
2019-10-15 / 02:53
Man keista, kad tokiam logiškam sprendimui seimui dar peticijos reikia!? Maniau ten visi proto turi!
13 Klaudijus (Panevėžys)
2019-10-05 / 14:45
Dzūkai ir aukštaičiai! Į bendrą kovą prieš Lietuvos miškų naikinimą!
14 Daiva (Vilnius)
2019-09-22 / 21:58
Pastaruoju metu vykdomas senų medžių genocidas... Buvo idėja iškirsti Sapiegų parko senus medžius ir įveiti baroko stiliaus parką... Visa laimė,kad aktyvi Antakalnio bendruomenė šį reikalą sustabdė. Labai tikiuosi, kad ir čia pavyks atkreipti tinkamą dėmesį ir bus atsižvelgta į ekspertų kompetetingą nuomonę.
15 Olga (Vilnius)
2019-09-22 / 00:20
Punios šilas turi būti išsaugotas ateities kartoms!
16 Juozas
2019-09-20 / 16:29
Butina issaugoti Gamta norint tureti savo ir Vaiku Ateiti!
17 Laima
2019-09-20 / 13:07
Neliks medžių-neliks gyvos faunos-mūsų protėvių palikimas irgi išnyks
18 Jolanta (Šiauliai)
2019-09-19 / 20:19
Reikia būtinai išsaugoti šį Punios Šilą. Aš už gamtos išsaugojimą!!!
19 Elena
2019-09-19 / 18:40
Punios šilas turi būtinai išsaugotas ! Ponai ,nejaugi j8s pinigais kv4puosite ,ar juos valgysite ! Atsibuskite ! Atverkite akis ! Pažiūrėkite į dangų !
20 Guoda (Druskininkai)
2019-09-13 / 22:00
Punios šilas turi būti išsaugotas ir man nesvarbu gaus kiti pinigū ar ne
21 Neskelbiama (Klaipėda)
2019-09-12 / 23:01
Būtina išsaugoti šį unikalų gamtos kampelį ateities kartoms.
22 Neskelbiama (Vilnius)
2019-09-09 / 13:37
Senieji medžiai - Lietuvos plaučiai, iškirtus juos - dusim
23 Ernestas
2019-09-04 / 22:28
Kokius išsirenkam tautos atstovus tokios ir pasekmės.
24 Edita
2019-09-02 / 14:11
Negi tikrai neberūpi senas miškas ir jo gyventojai? Priartinsime ekologinę katastrofą, jei manysime, kad žmogus turi teisę "tvarkyti gamtą" be jokios pagarbos gyvybei.
25 Edgaras (Vilnius)
2019-09-01 / 15:58
Atsipeikėkite, pagailėkine bent sengirių. Varėnos rajone baisu žiūrėt, kaip miškus kerta plikai, suardo miško paklotę, palikdami tik smėlio dykynę...
26 Raimonda (Klaipėda)
2019-09-01 / 11:01
Būkite aktyvūs!!! Tik taip galime išsaugoti tai kas liko....
27 Mykolas (Klaipėda)
2019-09-01 / 10:56
Palikit gamta ramybeje!!! Pinigai jum oro tikrai neisvalys!!!
28 Lina
2019-08-31 / 10:32
Butina išsaugoti tai, ka paveldėjome ir ka privalome palikti kitom kartom.
29 Mindaugas
2019-08-31 / 08:48
Kaip mes stipriai naikiname savo gamtą.... Gyvenu švedijoje ir tokių anomalijų nematau, kas vyksta su miškais lietuvoje...
30 Neskelbiama
2019-08-30 / 13:40
Atsodinti miskai nesuteiks to,ka turime.Pauksciai gali nesugryzti.,ir visa kita.Neniokokim gamtos kurinio!

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (1158)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (439)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (126)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.

Dėl Juodkrantės oficialaus nudistų paplūdimio įteisinimo (72)

Lietuvos. Adresuota: Neringos miesto savivaldybei

Neringos miesto savivaldybės prašome įteisinti Juodkrantės nudistų paplūdimį, nes: 1. Atižvelgiant į Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detalųjį planą (patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. Vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-48 „Dėl Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“) nudistų paplūdimys nurodomas konkrečioje vietoje (pietinėje Juodkrantės paplūdimio dalyje), 200 m. Ilgio. Atkreipiame dėmesį, kad iš viso Juodkrantė turi net 2470 m. ilgio paplūdimio zoną; 2. Vasarą Juodkrantėje nudistai poilsiauja Naglių gamtos rezervato teritorijoje, tai tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Poilsiautojai įsikuria už apsauginio kopagūbrio esančiame paplūdimyje, taip šiurkščiai pažeidinėja rezervato režimą (https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/rezervata-neringoje-uzpludo-nuogaliai-1641035/). Įteisinus Juodkrantės nudistų paplūdimį, nudistai nebesilankytų Naglių gamtos rezervato teritorijoje ir taip būtų apsaugotas rezervatas nuo poilsiautojų; 3. Norint išvengti nesusipratimų dėl saugomų teritorijų pažeidinėjimų, būtina įrengti oficialų Juodkrantės nudistų papludimį, nes žmonėms to reikia ir ne kartą buvo jau išreišktas poreikis; 4. Juodkrantės, kai kurie gyventojai ir turistai, nesant įteisinto nudistų paplūdimio ir neinantys į rezervato teritoriją, važiuoja į Nidos nudistų paplūdimį, pirmyn ir atgal, nuvažiuodami 64 km ir taip transportu teršdami Kuršių Neriją; 5. 2020 m. Neringos lankytojų apklausos rezultatais patraukliausi paplūdimiai yra Nidos nudistų paplūdimys ir Juodkrantės nudistų paplūdimys. Saugiausi paplūdimiai yra Juodkrantės nudistų paplūdimys ir Juodkrantės centrinis paplūdimys. Juodkrantės nudistų paplūdimys tapo patraukliausias ir saugiausias Neringos paplūdimys, tačiau jis nėra įteisintas; 6. Lietuvoje nudistų vis daugėja, tai įrodo ir Vilniuje 2020 m. birželio 1 d. oficialiai atidarytas Valakampių nudistų paplūdimys, kuriame vasarą ilsėjosi daugybė žmonių.