Populiariausios 8 psl.

NE privalomam mokyklos pradžios ankstinimui

VšĮ Vaiko psichologijos centras. Adresuota: Lietuvos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Seimas

Peticija - konstitucinė piliečių teisė tiesiogiai dalyvauti valdant savo šalį. Pasinaudokime šia galimybe ir pasakykime, kad mūsų vaikai turi teisę turėti vaikystę be vadovėlių. Mes, žemiau pasirašiusieji, pasisakome už tai, kad vaikai Lietuvoje ir toliau mokyklą privalomai pradėtų lankyti nuo septynerių metų, kaip yra dabar, ką valdžia aktyviai siekia pakeisti. Mokyklą leisti lankyti nuo šešerių metų remiantis atskirų tėvų pageidavimu yra puiki galimybė norintiems savo vaikams ankstesnio akademinio ugdymo. Privalomai ankstinti visų Lietuvos vaikų mokyklos lankymą yra nepriimtina, pažeidžia vaikų teises ir jų fizinę bei psichologinę raidą. Reikalaujame: - atsisakyti sumanymo ankstinti privalomą vaikų ugdymą mokyklose nuo šešerių metų. - palikti esamą vaikų priėmimą į Lietuvos mokyklas privalomai nuo septynerių metų ir pasirenkamai nuo šešerių metų. Vietoje mokyklos ankstinimo siūlome gerinti Lietuvos vaikų ugdymo kokybę paprastais, pagrįstais ir efektyviais būdais: - Pasirūpinti geresniu mokinių ir pedagogų skaičiaus santykiu ugdymo įstaigose, kad grupėse/klasėse būtų po 8-12 vaikų vienam pedagogui. - Siekti, kad ugdymo įstaigose vaikai ir pedagogai gerai jaustųsi ir galėtų netrikdomai mokytis ir mokyti bet kurioje Lietuvos mokykloje. Mažiau dėmesio skirti programoms, pažymiams, reitingams, ugdymo įstaigas vertinti pagal vaikų, pedagogų ir tėvų pasitenkinimą. - Siekti, kad pedagogai galėtų daugiau savo darbo laiko skirti tiesiogiai vaikų auklėjimui ir ugdymui per pamokas, pertraukų metu ir po pamokų, o ne ataskaitų rašymui ir įvairių formų pildymui. Rengti pedagogus taip, kad nereikėtų nuolat tikrinti, kad galima būtų pilnai pasitikėti pedagogų darbu. - Šalia vaikų akademinio ugdymo sudaryti sąlygas vaikams pažinti pasaulį per patirtis ugdymo įstaigose ir už jų ribų, būti lauke ir žaisti aktyvius judrius žaidimus pertraukų metu ir po pamokų. Peticijos pagrindimas. Remiantis vaikų raidos psichologijos tyrimais vaikai turi būti ugdomi nuo pat gimimo ir svarbu skatinti tėvus ir pedagogus atsižvelgti į geriausias vaikų ikimokyklinio ugdymo formas – bendravimą, pokalbius, žaidimus, buvimą lauke, gamtoje, galimybes aktyviai judėti, tyrinėti, kurti, pažinti pasaulį, spręsti problemas. Joks formalaus ugdymo ankstinimas nepakeis šių esminių ugdymo formų. Pasaulyje vis daugiau kalbama, kad ankstyvas formalus akademinis ugdymas, mokant per anksti skaityti, skaičiuoti, rašyti, ne padeda tolesniam sėkmingam vaikų ugdymui, bet greičiau trukdo. Toks ugdymas neįgalina vaikų suformuoti adekvačių savireguliacijos, koncentravimosi, bendravimo ir gebėjimo mokytis įgūdžių, nepadeda vaikams išlaikyti mokymosi motyvacijos, susidaryti pasaulio pažinimo būdų. Per anksti koncentruojantis į konkrečias veiklas stabdomas vaiko iniciatyvumas ir kūrybiškumas, vaikai skatinami daugiau klausytis nurodymų ir dirbti su knyga, o ne iniciatyviai tyrinėti pasaulį ir atrasti pasaulio dėsnius per patyrimą. Tai skatina ne tik prastesnį akademinį išsilavinimą vyresnėse klasėse, bet ir silpnesnę psichinę sveikatą. Todėl svarbu nusimanyti vaikų psichologijos ir ugdymo srityje prieš priimant sprendimus, susijusius su vaikais. Mes turime rūpintis vaikyste kaip esminiu žmogaus ir visuomenės gerovės pamatu: gerinti vaikų galimybes saugiai gyventi miestuose, skirti dėmesio tėvų ugdymui, sudaryti geras sąlygas ugdytojams, tėvams ir kitiems, atsakingiems už rūpinimąsi vaikais, priimti vaikams palankius įstatymus. Kylančias problemas turėtume spręsti ten, kur jos yra, t.y., jei žemo socioekonominio statuso šeimų vaikai nepasiekia ugdymo įstaigų – tiesiogiai jiems padėti. Jei baigę mokyklas jaunuoliai neįsilieja į darbo rinką – stiprinti profesinį ugdymą. Sprendimai dėl vaikų gyvenimo ir mūsų visuomenės ateities turėtų būti priimami objektyvių mokslinių tyrimų pagrindu, o ne remiantis statistiniais skaičiais, asmeninėmis patirtimis, politikų užgaidomis ar paviršutinišku atsižvelgimu į kitų šalių praktikas (reikėtų pilnai išsiaiškinti pačias praktikas, jų kilmę ir poveikį bei ilgalaikį efektyvumą). Mūsų visuomenė nusipelnė kokybiškų sprendimų dabar, nes klaidas taisyti yra sunku ir brangu. VšĮ Vaiko psichologijos centras www.MesVaikystei.lt Peticija baigta.

My Chemical Romance koncertas Lietuvoje

LtMCRFC(Lithuanian My Chemical Romance Fan Club. Adresuota: My Chemical Romance managers

This petition is intended to all [b]My Chemical Romance[/b] fans, whose want to see them in [u]Lithuania[/u]. Many years we were waiting this band, but now we finally wanted to prove for whole world, that we will try to do everything what is in our power to meet [b]My Chemical Romance[/b] in [b]our[/b] country. So our purposes are: •to gain a lot of voices from Lithuania and other countries. •to turn [b]My Chemical Romance[/b] managers attention to this action. •to get [b]My Chemical Romance[/b] concert in [u]Lithuania[/u]. •to have a good time and emotions. Please, vote for this idea! This action is intended not only for Lithuanian fans, but for all fans, whose will come to the concert. We need [b]YOUR[/b] voice! [img=]http://images.contactmusic.com/images/artist/mychemicalromanceap.jpg[/img] [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=15]Peticijos aptarimas[/url]

NE - automobilių šviesoms dieną, ESANT GERAM MATOMUMUI:

Nesviesoms. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba

Važinėjimo su įjungtomis šviesomis praktika parodė, kad: 1. Sunkiau pastebimi pėstieji, dviratininkai, kliūtys, spec. tarnybų automobiliai, motociklai ( kaip žinome, jie lėtai nevažinėja), nes paskęsta šviesų jūroje, sunkiau teisingai įvertinti atstumą, ypač lenkiant. 2. Kuro sąnaudos lengviesiems automobiliams išauga 2-3 %, o spūstyse ir stovint prie šviesoforų – 10-15%. Išauga oro užterštumas - ypač miestuose, nes daug laiko stovima spūstyse ir prie šviesoforų (kuro sąnaudos priklauso tik nuo laiko, o ne nuo nuvažiuoto atstumo ar greičio); 3. Manevruojant, neberodomi posūkiai, magistralėse pastebima tendencija: kad išsiskirtų iš aplinkinių, greitai važiuojantys šviesas išjungia, arba įjungia tolimas ir priešrūkines; 4. Nebeliko būdo paženklinti automobilių, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį: velkančiojo, automobilių kolonų, kurios norėtu būti neperskirtos (laidotuvių, vestuvių, ir kt.) 5. Austrijos parlamentas atšaukė privalomą šviesų naudojimą dieną, kaip nepasiteisinusį ir padidinusį avarijų bei nukentėjusiųjų skaičių. 6. Sutrumpėja lempučių, akumuliatorių tarnavimo laikas, dėl nuolatinio temperatūros poveikio deformuojasi ir apsiblausia plastmasiniai žibintų reflektoriai – pablogėja kelio apšvietimas naktį; 7. Daugelis perdegusias lemputes pakeičia pigiomis ir nekokybiškomis, bet padidinto galingumo – dėl to akinami kiti vairuotojai, perkaista laidai, sutrūkinėja izoliacija, kyla gaisro pavojus. 8. Europos pėsčiųjų asociacijų federacija (Federation of European Pedestrian Associations) pasisakė prieš, nes tai mažina pėsčiųjų saugumą (nors tai įvesta prisidengiant ypač pėsčiųjų saugumu), teršia aplinką. [url=http://ec.europa.eu/transport/roadsafety_library/consultations/drl_20060727/drl_fepa.pdf]http://ec.europa.eu/transport/roadsafety_library/consultations/drl_20060727/drl_fepa.pdf[/url] 9. Labiau pavargsta akys, o tuo pačiu ir patys vairuotojai, sumažėja dėmesys. Austrijos oftalmologų (akių gydytojų) tvirtai nustatyta, jog šviesos dieną ypač neigiamai veikia vyresnio amžiaus žmonių regėjimą. Keletą metų tyrę dieninių šviesų (DRL) poveikį eismui nustatė: DRL pablogina bet kokių tamsesnių objektų-pėsčiųjų, dviratininkų, kliūčių matomumą - bet kuriuo metu - bet kokioje geografinėje vietoje. Atšvaitai ir šviesą atspindinti apranga dieną negali būti „aktyvinta" DRL – todėl dirbantys kelyje tampa mažiau pastebimi šviesų fone.... 10. Priekinius žibintus tikslinga naudoti tiktai blogo matomumo sąlygomis (naktis, aušra, prieblanda, krituliai, rūkas). Tik išimtinis (esant blogam matomumui) tinkamų gerai sureguliuotų dieninių priekinių žibintų (be ryškių šviesų) naudojimas deramoje situacijoje, gali pagerinti vairavimo sąlygas. Visuomeninis judėjimas prieš šviesas dieną Lietuvoje: [url=http://nesviesoms.xz.lt/]http://nesviesoms.xz.lt/[/url] [url=http://nesviesoms.ten.lt]http://nesviesoms.ten.lt[/url]

Marihuanos legalizavimas Lietuvoje.

Marihuana. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Peticija už marihuanos legalizavimą arba dekriminalizavimą Lietuvos Respublikoje. Kodėl? Daugelis dabartinių lietuvių mato kanapę kaip neva baisų, nuodingą ir dar nežinia kokį šėtonišką augalą, žmones paverčiantį zombiais, narkomanais ir kitais padugnėmis, sukeliantį socialines, ekonomines ir dar šūsnį kitų problemų. Kaip gi yra iš tikrųjų? Norite sužinoti? – Taigi, netempęs gumos, pradėsiu. Kokia yra kanapių žala sveikatai? Daugumoje šiandienos “mokslinių” straipsnių griežtai teigiama, jog kanapės sukelia ilgalaikius smegenų pažeidimus, dėl kurių gali smarkiai sumažėti IQ ir negrįžtamai susigadinti smegenys, žmogus tampa labai nervingas ir agresyvus, sunkiai nori bendrauti ir taip toliau, žodžiu, šias pasakas visi esamę girdėję ir jos mūsų nebestebina. Tačiau iš tikrųjų kanapių vartojimas yra daug saugesnis nei kitų narkotinių medžiagų, įskaitant nikotiną ir alkoholį. Nikotino, opiatų ir alkoholio veikimo principas yra centrinės nervų sistemos ir kitų smegenų dalių ląstelių naikinimas, ko pasekoje vyksta slopinimas. Kanapių (THC) poveikis grįstas tuo, jog smegenyse yra receptoriai, reaguojantys į THC ir siunčiantys atitinkamus signalus į CNS. THC visiškai nenaikina sveikų smegenų ląstelių, atvirkščiai, jis prisijungia prie ląstelių ir sugeba blokuoti virusų (tame tarpe ir ŽIV) patekimą į ląstelę. THC naikina senas ir nebenaudojamas smegenų ląsteles, kurios gali tapti vėžinėmis. Vienintėlis marihuanos rūkymo minusas – dūmai. Kanapių rūkymo metu į plaučius patenka tam tikras kiekis anglies monoksido, todėl tai gali pakenkti plaučiams. Bet apsisaugoti nuo to galima naudojant įvairius rūkymo prietaisus, tokius kaip bongas, kaljanas (kuriuose dūmas aušinamas vandeniu) arba garintuvas (visiškai sumažina marihuanos pavojingumą THC išgaudamas be ugnies). Kokios prohibicijos priežastys? Ji daugelyje šalių uždrausta neva dėl “didelės žalos” ir kitų blogų veiksnių, kurie su kanape nieko bendro neturi. Iš tikrųjų draudimo aplinkybės yra tikrai ne dėl mūsų sveikatos ar gerovės. Priežastys yra kelios. Visų pirma, kanapių pluoštas labai pranašus palyginus su kitais audiniais, todėl kanapės trukdė medvilnės, vilnos ir pirmųjų sintetikos gamintojų pelnui. Antra, tai yra natūrali ir saugi medicininė substancija, turinti daug pranašumų lygintant su sintetiniais vaistais. Žmogus gali ją išgauti ir gydimui naudoti pats, be jokių receptų ar gydytojo paskyrimo, nes šalutinis poveikis pasireiškia labai retai, visi užregistruoti atvejai tebuvo alerginiai. Trečia, tai yra universali ir gan nesunkiai išgaunama kuro rūšis, vėlgi, buvo pasirūpinta naftos magnatais išpopuliarėjus benzininiams automobiliams. Ketvirta, ir dabar labiausiai aktuali pinigų ištroškusios vyriausybės kanapių uždraudimo priežastis: akcizai už tabaką ir alkoholį pasinaudojant šių medžiagų gebėjimu organizmą paversti priklausomu nuo jų. Valstybė gauna milžiniškus procentus nuo alkoholio gamintojų pelno, taip užglaistant savo kišenes milijonams kad ir tai pačiai, vykstančiai tik formaliai (dezinformuojant tautą) “kovai su narkotikais”… Legalizavus kanapes smarkiai kristų alkoholio populiarumas, o tai būtų didelis minusas mūsų valdžios senukams. Yeah, uždirbam iš suirusių šeimų ir sugadintų žmonių… Ir ji tikrai nėra uždrausta dėl to, kad būtume sveiki, tarkim, freonas. Tai yra šaldomosios dujos, naudojamos purškikliuose jau labai ilgą laiką, tačiau jos ardo ozono sluoksnį, ko pasekoje matome ozono skyles ir globalinį atšilimą. Tai neuždrausta, tačiau kelia potencialų pavojų kiekvienai žemės gyvybės formai. O vat, vaistažolė kažko užsikabino… Ar nenusibodo būti durninamais durnių? Dezinformacija, vyraujanti dabartinėje žiniasklaidoje. Didelis žmonių neišmanymas apie kanapes ypač Lietuvoje yra dėl to, kad žiniasklaidoje vyrauja masinė dezinformacija, dažnai finasuojama valstybės “kovos su narkotikais” skyriaus arba rašoma nekompetetingų žurnalistų, kuriems tėra svarbu suregzti bent šiokią tokią rašliavą. Dažnai autoriai net nežino, kad kanapė ir marihuana yra praktiškai tas pats dalykas, arba rašo visiškas pasakas apie kažkokias amfetamine augintas ar radiacija genetiškai modifikuotas kanapes, kurios yra penkis kartus stipresnės nei paprastos… Rašoma apie naujus atidaromus skyrius ligoms nuo kanapių gydyti, tačiau jie realiai neegzistuoja, nes paprasčiausia nėra ligonių. Daugelis žmonių kanapes vartojančius asmenis laiko narkomanais, degradavusiais valkatomis, ir kitomis padugnėmis tik 4 valdžios, t.y. žurnalistų dezinformacijos dėka. Kiekvieną dieną vartau Delfi bei kitus internetinius laikraščius ir pamatau visiškai šios dezinformacijos sugadintus žmones, kalbančius visiškas nesąmones ir jas grindžiantys dar nesąmoningesniais argumentais, kurie būna neva “tvirtai pagrįsti” ir turi “rimtą mokslinį pagrindą”… Ar ne keista, kad visi nepriklausomi tyrimai atliekami apie šį augalą ir svaigalą būna jam palankūs, o visi remiami valstybės – ne. Citatos iš stok.lt: “Apsvaigimas paprastai praeina po 2-3 valandų, paskui dažnai jaučiamos ilgalaikės pagirios ir nuovargis. Keletą dienų gali būti susilpnėjusi atmintis ir gebėjimas įsiminti.” Daugelis kanapių vartotojų kanapių privalumą išreiškia tuo, jog niekada nebūna pagirių ir nuovargio. Atminties susilpnėjimas būna tik per pirmuosius kartus, kuomet smegenys kovoja su nauju antikūnu ir jį ignoruoja. Atmintis susilpnėja marihuaną rūkant labai dažnai, tačiau THC ir CBD iš smegenų pasišalinus (apie 2-jų savaičių – jaunesniems – 1 mėn. periodas) atmintis sugrįžta, ir jokio ilgalaikio poveikio nelieka. “Kanapių sukeltam apsvaigimui praėjus, kūne lieka THC. Tai riebaluose tirpstanti medžiaga, kuri riebaliniuose kūno audiniuose išsilaiko 3-4 savaites. Dėl to nervų sistema veikiama dar ilgą laiką. Tad praėjus keletui dienų apsvaigimas gali nelauktai pasikartoti. Tai gali sukelti siaubą ir yra pavojinga, pvz., vairuojant automobilį.” THC ištirpęs riebaluose dažniausia pereina į kitą tokios pačios cheminės sudėties, bet kitokio molekulės modelio medžiągą pavadintą CBD (CannaBiDiol), o ji be didesnio kiekio THC niekaip negali paveikti žmogaus mąstymo ar koodrinacijos. “Rimčiausia psichikos komplikacija – hašišo psichozė. Narkomanas patiria dramatiškas, nepastovias nuotaikas, regi iškreiptus vaizdus, jaučia nerimą ir agresyvumą. Tiems, kurie serga kitomis psichikos ligomis, užtenka net ir trumpai parūkyti kanapių, kad kiltų psichozė.” Visų pirma, norėčiau sužinoti, kuo hašišas skiriasi nuo marihuanos? Veikliosios medžiagos visiškai vienodos, tik tiek, kad hašišas turi kiek didesnę jų koncentraciją (hašišas yra grynos arba beveik grynos yra kanapės dervos). Antra, hašišo ar marihuanos (tarkim, jog tai visiškai skirtingi dalykai :] ) nėra jokia narkomanija, nuo kanapių nepriprantama fiziškai ir jų atsisakyti galima bet kuriuo metu be jokių komplikacijų. Nei THC, nei kiti kanabinoidai nesukelia nerimo ir tuo labiau agresijos, atvirkščiai nei taip visų mėgiamas ir plačiai reklamuojamas alkoholis. Beje, niekaip negalėjau surasti “hašišo psichozės” ligos apibūdinimo. Gal padėsit? Žodžiu, visuomenė šios propagandos dėka tampa “zombių armija”, kuri nejučia tampa pavaldi tiems asmenims, kurie ją engia, visaip gąsdina ir, ne paslaptis, dar prisidengę “grandiozinių projektų” rengimu vagia mokesčių mokėtojų pinigus. “Kova prieš narkotikus” yra viena iš tokių, jiems naudingų pasipelnymo sferų, kuriose jie visiškai laisvai gali manipuliuoti pasinaudodami žmonių patiklumu. Kur dedami visi šie milijonai (milijardai?!), jei net sąlyginai pigaus metadono programai lėšų teužtenka 10-iai procentų ligonių… Kodėl verta legalizuoti ar bent dekriminalizuoti marihuaną? Visų pirma, atsivertų naujos galimybės žmonėms, kurie moka šimtus už medicinines paslaugas ir medikamentus, jie galėtų išbandyti marihuaną kaip vaistą visiškai laisvai ir pigiai palyginus su dabartinėmis paprastam žmogui sunkiai įkandamomis būtinų medikamentų kainomis. Mažėtų alkoholio ir sunkiųjų narkotikų vartojimas, kurie sukelia agresiją ir dėl kurių kyla begalė socialinių problemų, šiuos svaigalus pakeitus marihuana sumažėtų nesutarimų, kiltų mažesni agresijos protrūkiai ir apskritai, nors skamba neįtikėtinai ir galbūt kai kam juokingai, tai būtų ramstis įsivyrauti taikai. Klestėtų turizmo sektorius, dėl didelio pluoštinių ir vaistinių kanapių auginimo ir išaugusio turizmo smarkiai kiltų ekonomika, pusei įvairiais negalavimais sergančių žmonių nebereikėtų brangiai kainuojančių ir dažnai pusę pensijos iš pensininkų atimančių medikamentų, kurie retai kada veikia efektyviai. Pabaigai Pabaigai norėčiau paraginti žmones įsigilinti į temą ir daugiau pasidomėti apie šį augalą prieš rašant komentarus po šiuo straipsniu, nes yra visokių pasakorių kuriems terūpi sudergti diskusiją ir parodyti “savo kompetenciją” “patvirtintais FAKTAIS” iš stok.lt ir panašių valstybinių puslapių. Ar tik ne laikas keisti pažiūras ir bandyti padaryti Lietuvą šviesesniu kraštu? Spręsti jums… Tikiuosi, užvirs protinga ir argumentuota diskusija, kuri nebus vien tik valstybės paistalų apie marihuaną kratinys, atsispindintis Jūsų žodžiuose…

Reikalinga kuo skubesnė kelio Grigiškės - Lentvaris rekonstrukcija

Erlandas Jakubonis. Adresuota: Lietuvos kelių direkcija

Lentvario gyventojams reikia platesnio ir patogesnio kelio, jungiančio Grigiškes ir Lentvarį. Pabaigus Grigiškių transporto mazgo 4 etapą (naujas tiltas per Vokę ir tiesus greitas išvažiavimas į greitkelį), žymiai išaugo automobilių srautas nuo Lentvario į Grigiškes, tačiau tie 4 km. asfaltuoto kelio yra apgailėtinos būsenos ir jau keletą dešimtmečių jo negerinama - jis per siauras saugiam automobilių prasilenkimui ir neatitinka dvijuosčio kelio pločio reikalavimų; įdauboje ties Naujuoju Lentvariu labai dažnai susidaro didžiulė bala, kuriuo kai kada vos pravažiuoja lengvieji automobiliai - tik laiko klausimas, kada po didesnės liūties, automobiliai nepravažiuos; nėra pėsčiųjų tako - atokesnių namų gyventojai kiekvieną rytą ir vakarą rizikuoja būti partrenkti. Ir čia kalba eina tik apie 4 km. Lietuvos kelių direkcija maitina miestelio gyventojus pažadais, kad tuoj tuoj kelias bus rekonstruotas - yra jau projektas, reikia sulaukti tik finansavimo. O jo kaip nėra, taip ir nėra. Lentvaris yra didžiausias Trakų raj. miestelis, turintis 13.000 registruotų gyventojų (o kiek dar būtų su neregistruotais?). Šis kelio gabaliukas patenka į LKD atsakomybės sritį, todėl peticija yra skirta jos atsakingiems darbuotojams. Šios petecijos tikslas - laikas LKD išgirsti Lentvario gyventojus ir pakeisti prioritetus pinigų paskirstymo procese.

Stabdykite Reformatų skvero projekto įgyvendinimą

Reformatų skvero iniciatyvinė grupė. Adresuota: Vilniaus m. savivaldybės merui, [email protected]; Vilniaus m. Savivaldybės administracijai, [email protected]; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, [email protected]

Prisidėk prie visuomenės sąjūdžio! Reformatų skveras gali tapti lūžio tašku siekiant įtraukti visuomenę į Lietuvos viešųjų erdvių kūrimą VISUOMENINĖ ŽEMĖ IR VISUOMENINĖS LĖŠOS Reformatų skvero žemė – tai visuomeninė žemė. Europos Sąjungos lėšos, skiriamos Reformatų skvero sutvarkymui – tai visuomeninės lėšos. VIEŠOSIOS ERDVĖS TVARKYMO PROJEKTAI TURI BŪTI DERINAMI SU VISUOMENE Pagal Orhuso konvenciją (ratifikuota 2001 m.), kiekviena šalis privalo užtikrinti visuomenės dalyvavimą jau pradiniame viešosios erdvės projekto rengimo etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus ir kai galima užtikrinti veiksmingą visuomenės dalyvavimą. Taip pat ir Europos Sąjunga, kurios lėšomis bus atnaujinamas Reformatų skveras, reikalauja, kad jos remiami projektai būtų derinami su tikslinės grupės atstovais, bendruomene ir kitais suinteresuotais asmenimis, taip užtikrinant skaidrų ir efektyvų lėšų panaudojimą. VISUOMENĖ NEDALYVAVO FORMUOJANT REFORMATŲ SKVERO ATNAUJINIMO PROJEKTO UŽDUOTIS Parko atnaujinimo projektas buvo vykdomas vienašališkai, neatlikus reikalingų archeologinių tyrimų, nepakankamai ir neprofesionaliai remiantis istoriniais šaltiniais, tinkamai neištyrus visuomenės poreikio ir nesuformavus su visuomene suderintos projekto užduoties. Projektui nebuvo skelbtas konkursas. SPRENDIMAI „UŽ UŽDARŲ DURŲ“ Esminiai sprendimai buvo priimti visuomenei nedalyvaujant: · Sprendimas, kuris skvere esantis paveldas yra reikšmingas, o kuris – ne. Reformatų skvero sklype, be Reformatų kapinių ir Šreterių koplytėlės, buvo gausu kitos, projekte nepanaudotos, istorinės medžiagos; · Sprendimas patraukti paminklą Reformacijai iš jam numatytos centrinės vietos; · Sprendimas, kurie istoriniai sluoksniai (ir kokie) privalo būti neišsaugoti; · Esamos skvero architektūros, sukurtos žymių Lietuvos architektų Gedimino Baravyko, Gyčio Ramunio ir Kęstučio Pempės, sunaikinimas; · Savavališkas sprendimas, kuri augmenija yra „perspektyvi“, o kuri – ne, planuojant sunaikinti trečdalį skvero medžių; · Sprendimas riboti miestiečių buvimo skvere laiką, t. y., sprendimas naująjį skverą aptverti ir rakinti nakčiai. PER VĖLU? Vilniaus miesto savivaldybė pakvietė teikti pasiūlymus, kaip patobulinti parko projektą, tik po sutarties su projektą įgyvendinančiais rangovais pasirašymo. Rugpjūčio 9 d. susitikime su visuomene Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis teigė: „Reformatų parko projektą galime keisti tiek, kiek nesikeičia jo esmė“. Tokiu būdu sukuriama dalyvavimo iliuzija, o iš tiesų užkertamas kelias visuomenei keisti „už uždarų durų“ priimtus sprendimus. ATGAL Į PRADŽIĄ – DABAR! Atimant iš visuomenės galimybę dalyvauti priimant esminius sprendimus jai atimama galimybė formuoti viešąją miesto erdvę. Visuomenės lūkesčių neatitinkantis projektas – tai galimai būdas pasipelnyti projekto rengėjams ir statybų rangovams. STABDYKITE PROJEKTO ĮGYVENDINIMĄ Mes, žemiau pasirašiusieji reikalaujame stabdyti projekto „Kultūrinį – istorinį reformacijos paveldą reprezentuojančio Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas“ įgyvendinimo darbus nes nes norime atnaujinto Reformatų skvero kur esama miesto gamtinė aplinka būtų saugoma, kurio architektūrinė koncepcija būtų paremta moksliniais tyrimais, visuomenės lūkesčiais, necenzūruotų istorijos ir būtų aukšto meninio lygio, erdvės. Sustabdžius dabartinio projekto įgyvendinimą reikalaujame atlikti trūkstamus reikalingus sociologinius, archeologinius, architektūros istorijos tyrimus, sudaryti sąlygas konsultacijoms su visuomene ir specialistais, parengti naują projektavimo užduotį ir paskelbti viešą ir skaidrų konkursą architektūriniam projektui, kurio laimėtoją atrenkant dalyvautų specialistai ir visuomenė. Projektas yra įgyvendinamas pagal Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ 07.1.1–CPVA–R–904 priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“. Projektai, finansuojami pagal šią priemonę, turi būti įvykdyti iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Penkeri metai yra pakankamas laiko tarpas tokiam projektui įgyvendinti neprarandant Europos Sąjungos skiriamų lėšų. REFORMATŲ SKVERAS – GALIMYBĖ NAUJAI PRADŽIAI Reikalaujame, kad nuo šiol, tvarkant Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų viešąsias erdves, visuomenės ir specialistų dalyvavimas būtų užtikrintas jau pradiniame viešosios erdvės projekto rengimo etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus ir kai galima užtikrinti veiksmingą visuomenės ir specialistų dalyvavimą.

Dėl pėsčiųjų/dviračių tako, jungiančio Gargždų miestą ir Vėžaičių miestelį, įrengimo

A. Mockus. Adresuota: Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie SM

Prašome įvertinti gyventojų pageidavimą ir numatyti įrengti pėsčiųjų/dviračių taką, jungiantį Gargždų miestą ir Vėžaičių miestelį (regioninis kelias Dauparai – Gargždai – Vėžaičiai Nr. 228 atkarpa 8,714 – 11,214 km.) Šiuo metu minėtas kelias yra nesaugus pėsčiųjų/dviratininkų eismui, jame nėra sukurta pėstiesiems/dviratininkams pritaikytos infrastruktūros, netgi dieną keliaujantys pėstieji/dviratininkai šiame kelyje yra ypač nesaugūs, kadangi valstybinės reikšmės kelyje greitis nėra ribojamas ir siekia 90 km/h. Žiemą, dėl susiformavusių sniego šlaitų, pėstieji/dviratininkai priversti keliauti susiaurėjusia važiuojamąja kelio dalimi, taip keldami pavojų sau ir automobilių vairuotojams. Taip pat atkreiptinas dėmesys į labai prastą kelio būklę. Kapitalinė kelio rekonstrukcija atlikta daugiau nei prieš 20 metų. Dėl intensyvaus lengvųjų ir sunkiasvorių automobilių eismo, kelyje yra atsiradusios gilios provėžos, kurios apsunkina eismo sąlygas žiemos ir vasaros sezonais. Šiuo metu parengtas Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 228 Dauparai – Gargždai – Vėžaičiai ruožo nuo 7,694 iki 8,714 km rekonstravimo, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką, projektas. Jame numatytą atlikti 1020 m. pėsčiųjų tako įrengimo darbus. Preliminariais skaičiavimais, siekiant įrengti pėsčiųjų taką jungiantį Gargždų miestą ir Vėžaičių miestelį, reikalinga papildomai suprojektuoti ir įrengti 2500 m. pėsčiųjų tako. Šiuo metu gyventojų skaičius Vėžaičių miestelyje svyruoja apie 1800, jame intensyviai kuriasi naujakuriai, kuriems aktuali gerai išvystyta pėsčiųjų/dviračių takų infrastruktūra. Gargždų mieste gyventojų skaičius siekia beveik 17 000, nemaža dalis miesto gyventojų yra aktyvūs žmonės, kurie propaguoja sveiką gyvenimo būdą, todėl skatinant žmones gyventi aktyviai, privalu plėsti esamą pėsčiųjų/dviračių takų tinklą. Vėžaičių miestelyje yra daug lankytinų objektų, Vėžaičių dvaro pastatų ansamblis ir jo parkas, Šv. Kazimiero bažnyčia, lankytinos žaliosios zonos ir vandens telkiniai. Pėsčiųjų takas pasitarnautų vystant rajono turizmą, bei skatintų rajono gyventojus rinktis aktyvų gyvenimo būdą keliaujant pėsčiomis ar dviračiais.

Šaligatviai Romainiuose

Vygailė Alijauskaitė. Adresuota: Kauno miesto Savivaldybė

Romainių mikrorajonas sparčiai plečiasi, didėja gyventojų skaičius, kuriasi darželiai, renovuota pradinė mokykla, įsteigta Romainių Šeimos klinika, mankštų bei šokių studija, yra keturios maisto prekių parduotuvės, kurių tikrai pakanka. Tačiau yra MILŽINIŠKA PROBLEMA, kaip Mes, Romainių mikrorajono gyventojai, galime nueiti pėsčiomis į mokyklą, šeimos kliniką, ar į parduotuvę? Atsakymas – nežinome kaip. Todėl, kad Romainių mikrorajono kelkraščiai yra nesaugūs, gatvės duobėtos, nėra šaligatvių. Jei lyja – liekame aptaškyti pravažiuojančių mašinų, jei sausa – skęstame dulkėse. Ką daryti tėvams, kurių vaikai grįžę iš mokyklos viešuoju transportu, turi eiti namo nesaugiu kelkraščiu? Klausimai Kauno miesto savivaldybei: 1) Kodėl visi kiti Kauno mikrorajonai turi šaligatvius, o Romainiai ne? 2) Kada Romainių mikrorajonas turės sutvarkytus kelius ir ŠALIGATVIUS? Peticijos tikslas yra priminti ir atkreipti Kauno miesto savivaldybės dėmesį, kad Mes Romainių mikrorajone norime turėti šaligatvius ir norime jais vaikščioti.

DĖL PETRO CVIRKOS PAMINKLO NUKĖLIMO

Kviečiame pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo: Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą P. Cvirka formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtose ar susijusiose su komunistais. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą P. Cvirka nedelsdamas įstojo į LKP ir buvo išrinktas į taip vadinamą Liaudies Seimą. Netrukus po to, P. Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių kolaborantų, 1940 m. liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą „parvežti saulės“ Lietuvai ir maldauti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį – taip nutiesdamas teisinį kelią Sovietų okupacijai. Po II Pasaulinio karo, P. Cvirka buvo paskirtas sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime kategoriškai pareikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras. P. Cvirka savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai, už ką po mirties sovietai jo garbei pastatė paminklą Vilniaus širdyje. Tačiau jei sovietinės valdžios motyvus, įmanoma suprasti, nesuvokiama yra tai, kodėl nepriklausomybę atkovojusioje ir jau trečią dešimtmetį savo laisvą valstybę kuriančioje Lietuvoje tebestovi paminklas P. Cvirkai? Totalitarinės ideologijos pėdsakai Vilniaus viešosiose erdvėse pristabdė ir jau seniai turėjusią įvykti metamorfozę iš sovietinės respublikos sostinės į nepriklausomos ir europinės Lietuvos sostinę. Būtent todėl atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Petro Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis sovietų sąjungos simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta, o kas turėtų iškilti vietoj jo turi spręsti patys vilniečiai! Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, raginame Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu pamiklu.

Dėl tendencingo teisėjavimo tarp Lietuvos ir Ispanijos rinktinių.

Julius Malkus. Adresuota: Fiba

Turbūt daugelis krepšinio aistruolių matėte rungtynes tarp Ispanijos ir Lietuvos. Manau, kad daugumai susidarė įspūdis , kad teisėjai teisėjavo tendencingai, o kinų režisieriai nesivargino ginčytinų epizodų net pakartoti. Ką jau kalbėti apie antrojo kėlinuko pabaigą, kai buvo skirtos abejotinos baudos. Taip pat prisiminkime, kad ir ispanai nesusilaukė ir nesportinių pražangų, kurių buvo verti.