Populiariausios 11 psl.

„ Dėl pietrytinio aplinkelio Jonavoje“

Gintas Jasiulionis. Adresuota: LR Ministrui Pirmininkui, LR Susisiekimo ministerijai, Lietuvos kelių direkcijai prie LR susisiekimo ministerijos

Per Jonavos miestą driekiasi valstybinės reikšmės magistralinis kelias A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis, kuris ypatingai pastaruoju metu sudaro daug problemų Jonavos rajono gyventojams, tai yra padidėjęs avaringumas, spūstys žiedinėje sankryžoje. Jau ne vieną dešimtmetį yra rengiami planiniai techniniai dokumentai dėl Jonavos pietrytinio aplinkkelio minėtame ruože. Mūsų žiniomis, jau turėjo būti atliktas ir žemės paėmimas visuomenės poreikiams, žiedinių sankryžų įrengimas buvo numatytas prieš keletą metų. Tačiau iki šiol realių postūmių ar darbų šiuo klausimu nematyti. Todėl mes, žinodami sudėtingą realią situaciją, prašome Jūsų imtis atitinkamų veiksmų dėl minėto Jonavos pietrytinio aplinkkelio valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje, įrengimo.

Kuro kainų didinimui NE

M. Bružas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kuras. Tikriausiai visi Lietuvos žmonės žino kaip išaugo kuro kainos. Dyzelinas - 4,20, benzinas - 3,90. Kainos vis auga, ko gero Lietuvoje kuro kainos aukščiausios iš visos Europos. MES REIKALAUJAME, KAD VALSTYBĖ MAŽINTŲ KURO KAINAS! Kai kurie žmonės neišsiverčia be automobilio, mokiniai moka didžiulius pinigus nuvažiuoti į mokyklą, dėl kuro auga maisto kainos! Susisiekti su peticijos autoriumi galite: [email protected] , arba http://musiclife.wu.lt Pasirašykime peticiją už kuro kainų mažinimą!

bankų veiksmai

Tadas Sarnačinskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos Respublikos vyriausybė, Lietuvos bankas

Mes, Lietuvos respublikos piliečiai, esame pasipiktinę komercinių bankų veikla dėl napagrįstai keliamos VILIBOR palūkanų normos, taip stumdami Lietuvą į dar gilesnę ekonominę krizę. Šiuo metu VILIBOR nustato 5 didžiausi Lietuvos komerciniai bankai ir Lietuvos bankas. Toks principas yra visiškai nepriimtinas, nes atsiranda sąlygos karteliniams susitarimams. Visame civilizuotame pasaulyje palūkanų norma yra mažinama, bet Lietuvoje ji kyla rekordiškai. Jeigu Lietuvos valiuta yra pririšta prie Euro fiksuotu kursu, tai kodėl EURIBOR ir VILIBOR skiriasi daugiau nei dvigubai? Reikalaujame Lietuvos banko valdybos ir Lietuvos vyriausybės imtis griežčiausių veiksmų, siekiant sustabdyti nepagrįstą VILIBOR kylimą ir nustatyti santykį, kiek gali skirtis VILIBOR ir EURIBOR. Taip pat reikalaujame atkreipti dėmesį į tai, kiek komerciniai bankai nesumoka į valstybės biudžetą 15% pelno mokęsčio ir PVM, nuo VILIBOR pokyčių, nes tai taip pat yra banko pelnas.

NEPRITARIAME TRAKŲ EŽERŲ PAKRANČIŲ „EUROREMONTUI“

Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis. Adresuota: Trakų rajono savivaldybė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos

Šią peticiją kviečiame pasirašyti tuos, kurie mano, kad Trakai nusipelno darnaus vystymo, atsižvelgiant į unikalų šios vietos kraštovaizdį, istorinio nacionalinio parko ekologinę ir istorinę vertę. Prieštaraujame Trakų rajono savivaldybės rengiamų „Pėsčiųjų tako Lukos (Bernardinų) ežero pakrantėje Trakų m., Trakų r.sav. (atkarpa nuo sklypo Birutės g.8, iki Vilniaus Mažoji g. 2) statybos projekto“ ir “Pėsčiųjų tako Totoriškių ežero pakrantėje Trakų m., Trakų raj. sav. (atkarpa nuo Vytauto g. 69 iki Ežero g. 7) statybos projekto” sprendiniams, kuriuos vertiname kaip drastišką pakrančių "euroremontą”. Rengiamuose projektuose numatoma šiuo metu esančią natūralią tako palei Lukos ežerą dangą bei dalį tako palei Totoriškių ežerą keisti asfalto, skaldos su rišikliu, trinkelių, asfaltbetonio, skaldyto akmens dangomis. Numatoma, kad krantai daugelyje vietų bus tvirtinami akmenimis ir betonu, kertami medžiai, “valomi” krūmai. Šios priemonės gerokai sumenkins Trakų kraštovaizdžio estetinį, gamtinį, istorinį išskirtinumą, o ateityje paliks liūdną skubaus "euroremonto", kurio metu reikėjo greitai įsisavinti pinigus, įspūdį. Tokie projektai rodo Trakų rajono administracijos nekompetenciją bei cinišką požiūrį į Lietuvos Respublikos teisės aktus, kurie įpareigoja visus mūsų šalies piliečius, o juo labiau institucijas, tausoti gamtą, palaikyti ir stiprinti esamą kraštovaizdžio natūralumą. Trakų istorinio nacionalinio parko statusas iš miesto tvarkytojų reikalauja didesnės atsakomybės, toliaregiškumo, įsiklausymo į vietos dvasią ir žmonių balsą. Deja, jau ne pirmą kartą renkamasi elgtis priešingai, tuo skatinant betikslį visuomenės susipriešinimą. Trakų mieste ir rajone yra itin daug neprižiūrimų vietų. Savo neūkiškumą rajono vadovai neretai bando uždangstyti didesniais projektais ir ES lėšų įsisavinimu. Lukos ežero pakrantė yra pėsčiųjų erdvė, todėl būtinybės ją asfaltuoti ar nukloti kitomis neekologiškomis dangomis nėra. Akivaizdu, kad tokios investicijos kur kas reikalingesnės kitoms rajono vietoms, pradedant nuo duobėtų aikštelių mieste. Trakams pirmiausiai reikalingas kasdienis rūpinimasis ir tvarkymas, o ne nauji euroremontai. Prie Lukos ežero sovietmečiu įrengtas natūralios dangos takas yra viena mėgstamiausių vietos gyventojų vietų. Čia einama maudytis, būnama su vaikais. Atvykusiems svečiams šis takas suteikia progą pabėgti nuo miesto šurmulio, pasidžiaugti gamta, pasimėgauti istoriniais Trakų paminklais iš kitokios perspektyvos. Todėl būtų visiškai nepateisinama, jeigu susiformavęs vertingas kraštovaizdis būtų taip nejautriai “sutvarkytas”. Jam tvarkyti pakaktų tvarkingos ir nesunkiai prižiūrimos natūralios tako dangos (pasirinkimas yra didelis), želdinių priežiūros, nuolatinio aikštelių, tiltų, pakrančių tvarkymo. Tikslinga būtų vystyti jungtis tarp pakrančių ir kitų žaliųjų Trakų erdvių, formuojant ekologiškas ir tausojančias buvimo Trakuose tradicijas. Projektų ieškoti: http://www.trakai.lt // Architektūra ir teritorijų planavimas // Informacija apie numatomą visuomenei svarbių statinių projektavimą

Prieš mokslo metų ilginimą

A.V. Adresuota: Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerija

Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijai Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei PETICIJA Prieš mokslo metų ilginimą Pasirašydami šią peticiją, išreiškiame nepasitenkinimą Lietuvos Respublikos Švietimo ir Mokslo ministerijos noru ilginti mokslo metus, o tuo pačiu ir trumpinti atostogas. Manome, kad tai nėra priemonė gerinti mokymosi rezultatus ir geresnius pažymius. Abejonių kelia ŠM ministerijos teiginys: “Lietuva nelyderiauja pagal mokinių pasiekimus tarp geriausiųjų šalių”. Ar tai yra argumentas/pretekstas, kodėl reikėtų ilginti mokslo metus? Ar jūs bandote mumis rungtis tarpusavy, tarp šalių? Auginkime ne robotus, o žmones. Tuo pačiu abejojame, kad pratęsus mokslo metų trukmę, mokymosi kokybės kreivė kils. Veikiau tik kris. (Kaip pavyzdį galima imti Jungtinę Karalystę, kurioje mokymosi metai ilgesni, bet motyvacija mokytis dingsta žymiai ankščiau). Jei “mokymosi kokybė” – kertinis klausimas, tada verčiau prašome atsižvelgti kaip ir ko yra mokomi mokiniai, o ne skaičiuoti mokymosi dienas. Prašome dar sykį apsvarstyti sprendimą. Ačiū!

Už dvigubą pilietybę

Alfredas Lankauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidente, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Iniciatyvinės grupės “Už dvigubą pilietybę“ peticija: „Neleisdami savo piliečiams įtvirtinti jų ryšio su kita ES valstybe nare teisiškai, nepagrįstai apribojame jų teisę į laisvą judėjimą ir galimybę kurti savo gyvenimą kitoje ES valstybėje narėje. Nors formaliai tokie žmonės yra laisvi apsigyventi kitoje valstybėje ir ten kurti savo gyvenimą, realiai tokie asmenys turi susitaikyti, jog negalės visiškai laisvai įgyti tos valstybės pilietybės, o apsisprendę ją įgyti, turės paaukoti savo ankstesnę, t. y. Lietuvos pilietybę“ /Žygimantas Povilionis, DELFI 2017.10.17 publikacija/ Mes, iniciatyvinės grupės “Už dvigubą pilietybę“ nariai manome, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys ir dirbantys užsienyje niekada neturėtų jaustis svečiais savoje šalyje, kurioje gimė ir augo, mokėsi ir dirbo, mylėjo ir kentėjo. Daugelis jų gynė Lietuvos nepriklausomybę tą lemtingą Sausio 13 dieną. Su didžiuliu džiaugsmu jie būna Lietuvoje, lankydami savo tėvus, brolius bei seseris, draugus ir pažįstamus. Niekas neturi teisės atimti iš jų Lietuvą Tėvynę ir jos pilietybę. Jie turi turėti teisę grįžti namo. Niekas neturi teisės atimti iš mūsų, gyvenančių Lietuvoje, ar kitaip apriboti bendravimą ir santykius su svetur esančiais. Mums dvigubos pilietybės reikia nei kiek nemažiau. Dviguba pilietybė mums reikalinga tam, kad mes išdidžiai galėtume pasakyti: „Mūsų yra daugiau nei trys milijonai“ Todėl mes kreipiamės į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę prašydami padaryti viską, kad mūsų būtų kuo daugiau, kad mes būtume stipresni ir, kad mūsų Konstitucijoje būtų įtvirtintas dvigubos pilietybės teisinis statusas. Referendumo atveju kviečiame visos Lietuvos gyventojus pasakyti „TAIP“ dvigubai pilietybei.

Pėsčiųjų/dviračių takas ir viešasis transportas Jaunystės/Šiltnamių g,

L.Simonaitytė. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus rajono savivaldybės administracija

Gyvename šalia Jaunystės ir Vėjo gatvių, Panerių seniūnijoje, taip pat esame netoli Vilniaus rajono Pagirių gyvenvietės. Kalbame apie kvartalą, kuris iki šiol neturi ne tik pavadinimo, bet ir jokio susisiekimo ar apšvietimo. Tam, kad pasiektume miestą, nuvyktume į darbą, turime eiti į Pagirius (Vilniaus r.). Nėra viešojo transporto, eiti reikia per du miškelius, kelias vingiuotas, šalia jo nėra ne tik dviračių ar pėsčiųjų tako, bet ir šalikelės. Eidami keliu keliame pavojų sau ir vairuotojams, ypatingai baisu tamsiuoju paros metu. Labai nerimaujame dėl vaikų. Iš mūsų kvartalo Pagirių gimnaziją prieš penkerius metus lankė apie 80 mokinių, šiemet jų lanko apie 110. Mūsų kvartale nėra jokio kultūrinio gyvenimo, mokiniai įvairius būrelius lanko Pagirių gimnazijoje, Pagirių muzikos mokykloje arba Vilniaus mieste (kuriame gyvename). Kai kurie tėvai, turintys finansinę galimybę ar turintys laiko, jaučiasi taksistai, kadangi per dieną važiuoja 4, 6 kartus. Kitiems mokiniams tenka tokį atstumą bet kokiu oru, tamsoje, per du miškelius, nepaisant nesaugumo, eiti pėstute. Mūsų kvartale nėra nei poliklinikos, nei vaistinės, Į gydymo įstaigą net sergantys pacientai eina pėstute keliu (juk ne visi turi mašinas). Iš parduotuvių, kurios yra Pagiriuose, žmonės su dideliais maišais ar, prekes susidėję į vėžimėlius, grįžta po darbo keliu namo. Mažuosius, darželinukus, tėvai taip pat veža į Pagirius arba vaikai su tėvais kartu eina pėstute. Artimiausia biblioteka, paštas taip pat Pagiriuose. Todėl labai ir kuo skubiau prašome: 1. Šalia Jaunystės (Vilniaus m.) ir Šiltnamių (Vilniaus r.) gatvių kelio nutiesti pėsčiųjų ir dviračių taką. 2. Įrengti apšvietimą. 3. Pratęsti iš Pagirių (arčiausia) arba Daniliškių viešojo transporto liniją Jaunystės, Šiltnamių gatvėmis.

Alkoholio reklamos draudimas

Ingrida Pociute. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbta „Pasaulio ataskaita apie alkoholio vartojimą ir sveikatą 2014“ parodė, kad Lietuva pagal alkoholio vartojimą yra trečioji šalis pasaulyje (15,4 l grynojo alkoholio, tenkančio vienam vyresniam nei 15 metų žmogui). Tokį elgesį galima paaiškinti: a) nepakankamu gyventojų informuotumu apie alkoholio vartojimo pasekmes; b) prosocialių vertybių stoka; c) paplitusiu girtavimu, kuris tampa tradiciniu; d) alkoholio vartojimo įpročių perdavimu iš vienos kartos į kitą; e) dideliu skaičiumi nuo alkoholio priklausančių gyventojų; f) dideliu aktyvumu interesų grupių, kurių materialinė gerovė priklauso nuo alkoholinių gėrimų gamybos ir prekybos. PSO Alkoholio Chartija (1995) reikalauja, kad visi vaikai ir paaugliai turi teisę augti aplinkoje, kurioje nebūtų vartojamas alkoholis, ir nebūtų skatinamas jo vartojimas. PSO strateginės veiklos dokumento “Sveikata -21” dvyliktasis siekinys, raginantis “mazinti alkoholio, narkotikų ir tabako zalą” įpareigoja pasaulio šalių bendruomenes skirti visas pastangas, kad būtų sumazintas alkoholio vartojimas iki 6 litrų vienam gyventojui per metus ir kad asmenys iki 15 metų – jo visai nevartotų. PSO surinkti duomenys rodo, kad alkoholis yra vienas iš labiausiai pasaulyje reklamuojamų produktų. Teigiama, kad alkoholio reklamos ribojimas sąlygoja pokyčius alkoholio vartojime. Šalyse, kuriose draudžiama stiprių alkoholinių gėrimų (degtinės, konjako, brendžio, viskio ir kt.) reklama, jų suvartojama 16% mažiau, lyginant su šalimis, kuriose minėtų draudimų nėra. Šalyse, kuriose draudžiama ir vyno bei alaus reklama, alkoholinių gėrimų išgeriama 11 % mažiau, nei tose šalyse, kuriose draudžiama tik stiprių alkoholinių gėrimų reklama (arba 27% mažiau, nei šalyse, kuriose nėra jokių draudimų).

javascript Lietuviškai

V.Pavardenis. Adresuota: Lietuviu kalbos institutas

Būtina sulietuvinti Javascript programavimo kalbą. Remiantis daugima tyrimų Javascript programavimo kalba yra populiariausia pasaulyje (pvz. https://hackernoon.com/top-3-most-popular-programming-languages-in-2018-and-their-annual-salaries-51b4a7354e06). Yra didžiausia gėda, kad ši sudetinga kalba yra visiškai nepritaikyta lietuviškai kalbančiai bendruomenei. Lietuvizuojant Javascript kalbą mės padarysime ja dar sudetingesne, o tai yra - populiaresne. Ir, manau, ne tik Lietuvoje. Todėl, registruoju šią peticija ir siūliau visiškai sulietuvinti Javascript programavimo kalbą.

Prieš mokslo metų ilginimą

V.mokinė. Adresuota: Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija

Manome, kad tai nėra priemonė gerinti mokymosi rezultatus ir vaikų pažymius. Tokiam sprendimui buvo nepasiruošta ir neįvertintas nutarimo poveikis visai visuomenei. Jau dabar vaikai kenčia nuo karščio. Mokyklų klasės nepritaikytos. Nėra kondicionierių, klasėse temperatūra sukyla iki 30 laipsnių. Tam reikėjo skirti lėšų. Tėvai suplanavę atostogas birželio mėnesį, turi atostogauti be vaikų, arba išvis perkelti atostogas. Atostogų trumpinimas įtakojo ne tik mokyklą, bet įvairiausias gyvenimo sritis ir veiklas. Abejojame, kad pratęsus mokslo metų trukmę, mokymosi kokybės kreivė pakilo. Jei “mokymosi kokybė” – kertinis klausimas, tada prašome atsižvelgti kaip ir ko yra mokomi mokiniai, gal krūviai dideli, gal per daug norim "sukišti" į tas galveles, o ne skaičiuoti mokymosi dienas.