Beglobių gyvūnų žudymui - NE!!!

0 PARAŠAI

Kategorija:

Esame atstovai vienos iš visų gyvų padarų mūsų planetoje rūšių, kurie turi dievo dovaną – sugebėjimą kalbėti. Kreipiamės į visus neabejingus gyvybei ir jos likimui asmenis, į institucijas, įstaigas ir organizacijas, įgaliotas atstovauti mūsų silpnųjų draugų, beglobių gyvūnų interesams. Kreipiamės jų vardu, nes patys jie to padaryti negali. Nebenorime tyliai stebėti, kaip už mūsų, mokesčių mokėtojų bei ES fondų lėšas žudomi niekuo neprasikaltę gyvūnai.
Pagrindinė šios peticijos priežastis – valstybinių gyvūnų „globos“ namų veiklos viešumo trūkumas ir klaidinantis šių įstaigų pavadinimas: GYVŪNŲ GLOBOS NAMAI. Mes neturime tikslo kaltinti šį pavadinimą turinčių įstaigų darbuotojų. Norisi kaltinti tik tuos, kurie lengva ranka patvirtino šių namų gyvavimo taisykles!
Visų, neabejingų gyvūnams piliečių vardu, REIKALAUJAME peržiūrėti esančią tvarką, siunčiant mūsų keturkojus draugus anapilin! Skaitome spaudoje apie konkrečius žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, piktinamės, o daugelis iš mūsų net nežino, kad gyvūnai masiškai naikinami ir valstybinių institucijų palaimintose įstaigose. Čia toli gražu net nekvepia globa.
Tokių įstaigų veikla daro labai didelę žalą. Gyvūnus priduodantys asmenys apie pasekmes neinformuojami. Informacija piliečiams, kur visų pirma kreiptis, ieškant pradingusio augintinio viešai neskleidžiama. Šių įstaigų pastangomis nemažai gyvūnų yra sugaunami su pasaitėliais. Kalbama apie istoriją, kuri baigėsi laimingai tik todėl, kad žmogus liko neabejingas ir sugalvojo, kaip gali padėti į bėdą papuolusiam šuneliui. Matydamas, kad gyvūnas su pasaitėliu ir UAB „Grinda“ svetainėje nurodytas tikslus nuosavų namų gatvės pavadinimas, skambino į bet kurį toje gatvėje esantį namą, telefono numerį radęs telefonų knygoje. Džiugu, kad atsiliepė kaimynas, neabejingas kito skausmui. Jis surado šuns šeimininkus, o šie – mylimą augintinį. Po 14 dienų istorija galėjo baigtis tragiškai, nes gyvūno šeimininkai nieko nežinojo apie tokią paslaugią įstaigą, kuri gaudo gyvūnus - visus iš eilės, o po to skundžiasi, kad gyvūnai nebetelpa „prabangiose“, ES fondų lėšomis įrengtose patalpose ir trumpina gyvūnams skirtą ir taip labai mažą laiko tarpą buvusių ar naujų šeimininkų paieškai. O juk daugumai keturkojų ši, patalpų trūkumo priežastis, kainuoja gyvybę iš karto, net netalpinant jų duomenų įstaigos svetainėje. Beje tų, apie kuriuos informacija ten nepatenka, yra du trečdaliai.
Viename tinklapyje pasirodžiusiame straipsnyje apie „tikrai nuostabią, globėjišką“ Vilniaus miesto gyvūnų globos namų veiklą nė vienu žodeliu neužsiminta apie terminus, kurie skiria gyvybę nuo mirties. Neužsiminta ir apie tai, jog per dieną po 20 užmigdoma ne tik senų ir ligotų (tai buvo akcentuota straipsnyje), bet ir jaunų, žvalių gyvūnų, kurių laikas, skirtas dovanojimui arba atsiėmimui, tiesiog baigėsi. Nutylint ir slepiant pagrindines šių namų funkcijas – karantinavimą ir migdymą, nepamirštama pasigirti, kad mirties namai įsikūrę labai gražioje vietoje ir, kad pasinaudojus ES fondų lėšomis, įkurtos erdvios, europietiškos patalpos gyvūnams. Daugiau nei 50 proc. visuomenės narių budrumas ir sąžinė nuraminti - ten viskas tvarkoje. Ir lieka vėl viskas, kaip buvo - UAB „Grindos“ tikrąsias funkcijas žino tik dvi kategorijos mūsų tautiečių: jas labai vertina būrelis piktų moteryčių, kviečiančių įstaigos gaudytojus reikia - nereikia, bei saujelė tikrų gyvūnų mylėtojų, stebinčių visų įstaigos gyvūnų likimus ir bandančių juos keisti (jeigu spėja).
Liudininkės pasakojimas. „Mirties autobusiukas blaškėsi ir mano gyvenamoje teritorijoje. Valkataujančių gyvūnų nerado, bet, kad veltui nebūtų atvažiavę, iš neaptverto kiemo paėmė kiškio didumo kaimynės kalytę Vestą. Aš ir dar keli kaimynai bėgome paskui, prašėme atiduoti, mums buvo pasakyta, kad atsiims, kai sumokės mokestį. Leiskit paklausti už ką? Jie dar net neapnakvindino ir nemaitino to padarėlio, neišleido jo priežiūrai nė cento! Tuo metu senyvos močiutės, kalytės šeimininkės, nebuvo namuose. Kai ji grįžo, pasakėme, kas nutiko. Labai verkė senolė, nes Vesta buvo jos vienintelė gyvenimo draugė. Skambinau į tą mirties fabriką, prašiau nežudyti gyvūno, kol močiutė sukrapštys, ar pasiskolins pinigų išpirkai. Nespėjome! Vestos nebėra... O buvo tokia mažutė, niekam nepavojinga. Senolė vis dar braukia ašarą...“
Ar šios įstaigos vienas iš prioritetų - geriau nugalabinti gyvūną, negavus išpirkos, negu atiduoti jį mylinčiam žmogui už dyką? Kokiomis vertybėmis vadovaujamasi šiandieniniuose, mūsų visų išlaikomuose gyvūnų „globos“ namuose? Ar yra kokia organizacija, kuri atstovautų gyvūnų teises ir tikrintų šias gyvūnų gaudymo ir naikinimo, bet ne globos įstaigas visuose Lietuvos miestuose? Kas nustatė 10-14 d. terminą „laimingiesiems“, kurių nuotraukos talpinamos internete? Kas nusprendžia ir kokie kriterijai lemia, kuriems gyvūnams duoti naują šansą gyvenimui skelbiant informaciją, o kuriems mirti iš karto?
Kritikuojant bet kokį visuomenėje vykstantį reiškinį, būtina siūlyti, kaip susiklosčiusią situaciją pakeisti. Pateikiame keletą pagrindinių pasiūlymų, kaip mums visiems kartu tobulinti gyvūnų priežiūros mechanizmą ir, vykdant viešą bei skaidrų jų globos darbą, pabandyti išnaikinti abejingumo gyvūnui šaknis visuomenėje:
1. Pakeisti valstybinių gyvūnų globos namų pavadinimą, įvardijant tikrąsias kol kas esančias jų funkcijas: gyvūnų karantinavimo įstaiga bei įpareigoti įstaigos darbuotojus gyvūnus priduodantiems asmenims pranešti, kas laukia jų augintinio nepadovanojimo atveju.
2. Peržiūrėti gyvūnų gaudymo tvarką, neliečiant sterilizuotų (įkirpta kairioji ausis), prižiūrėtų gyvūnų su pasaitėliais. Sugavus gyvūną, turintį mikroschemą – susisiekti su šeimininkais.
3. Kadangi, šios įstaigos yra išlaikomos iš mokesčių mokėtojų lėšų, būtina viešinti jų funkcijas (įskaitant ir tai kas vyksta, po 14 d. neatsiėmus augintinio) ir kontaktinius duomenis. Prevenciškai šią informaciją viešinti reikia, kaip orų prognozę: spaudos, televizijos, lankstinukų (išdalinant vet. gydyklose, gyvūnų prekių parduotuvėse ir t.t.) pagalba, nes visuomenės neinformavimas apie šios įstaigos veiklą, dažnai veda prie liūdnesnių pasekmių (netekus mylimo augintinio), nei sulijus, kai neturi skėčio.
4. Kadangi, gyvūnų karantinavimo įstaigos dažniau naikina nei globoja gyvūnus, t. y. susijusios su nuosprendžio keturkojui paskelbimu, ir tam yra naudojamos dirbančiųjų lėšos, būtina viešai skelbti ne tik prevencinę informaciją, bet ir metinius veiklos rezultatus. Valstybinės įstaigos veiklos rezultatai negali ir neturi būti slepiami, juo labiau, kad šių rezultatų paskelbimas panašiais būdais, kaip punkte Nr. 3, įtakotų palankesnį daugelio mūsų visuomenės narių apsisprendimą augintinio atžvilgiu.
5. Nustatyti atitinkamo dydžio gyvūno išlaikymo mokestį savo augintinius priduodantiems šeimininkams.
6. Vienyti visų gyvūnų globos įstaigų (valstybinių ir privačių) veiklą, suteikiant galimybę, mokesčių mokėtojų bei gyventojų aukojamas lėšas (2 proc. pagalba, pervedimu į nurodytas sąskaitas, vykdant pagalbos keturkojams paramos akcijas televizijoje) panaudoti programos „pagauk, sterilizuok, paleisk“ vykdymui, o ne gyvūnų naikinimui.
7. Numatyti galimybę pensinio amžiaus, neįgalų bei kitos kategorijos socialiai remtiną pilietį, atleisti nuo išpirkos už gyvūną mokesčio.
8. Kviesti savanoriškai veikiančių gyvūnų globos įstaigų darbuotojus, organizuoti kuo daugiau informacinių renginių mokyklose, kuriuose būtų kalbama apie gyvūnų globą. Tokiu būdu į visuomenei naudingą darbą būtų įtraukiamos naujos savanorių gretos.
9. Peržiūrėti valstybinių gyvūnų globos įstaigų taisykles, uždraudžiant naikinti jaunus, sveikus keturkojus, pasibaigus žmogaus nustatytam terminui.
Labai prašome visų žmonių: nebūkime abejingi, neapsimeskime, kad nieko nevyksta, kad nežinome ar kad mūsų nedomina tai, jog kiekvieną dieną tik dėl paskirto per trumpo „globojimo“ termino, kiekviename Lietuvos mieste tyliai, nuleidę galvas, gal laižydami budelio rankas, miršta 20-30 jaunų, linksmų, pasiruošusių mums tarnauti, bet deja turinčių per mažai laiko mažųjų draugų. Labai tikimės, kad jau greitai sukursime didelius, erdvius, jaukius, mirtimi nekvėpuojančius gyvūnų globos namus, kuriuose jie bus sterilizuojami, gydomi, auginami iki padovanojimo ir galų gale iš kur iškeliaus pas mylinčius šeimininkus. Keiskime visuomenės požiūrį į gyvybę kartu, juk mūsų tiek daug ir mes tokie stiprūs.

Video: [url=http://www.youtube.com/watch?v=nI1fpsA_GlQ ]http://www.youtube.com/watch?v=nI1fpsA_GlQ [/url]

Su pagarba
Gyvūnų Mylėtojai

# Vardas Komentaras
1 Jovita
Būtina didinti gyvūnu prieglaudas ir steigti naujas, nes vis daugiau atsiranda benamių gyvūnų, kuriems reikialingas prieglobstis.
2 Gabrielė
Kaip taip galima... :( Beglobių gyvūnų žudymui - NE!!!NE!!! ir dar kartą NE!!!!!!! :(
3 Greta
Beglobių gyvūnų žudymui - NE!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
4 Lina
Sutinku sutinku sutinku!! Kiek žiūriu skelbimų, Grindoj vis nauji gyvūnai kiekvieną savaitę, juk akivaizdu, kad ši įstaiga tiesiog peržengia ribas ir visai nesirūpina gyvūnais!
5 Inga
Niekas nedave teises zudyti.Gyvunai yra tokios pat gyvos butybes,kaip ir mes.Niekas mums nenurode,jog mes virsesni uz juos ir niekas nedave teises spresti ka zudyti,o ko ne.
6 Irmina
as pati asmeniskai sutikciau papildomai moketi,kad tik maziau gyvunu butu uzmigdomi,kad jiem butu suteiktos geresnes gyvenomo salygos,kol suras naujus mylincius namus. zmones nebukime abejingi:(
7 Kristijona
Visi, kas žudo gyvūnus,neturi širdies. Juk jie irgi turi savo gyvenimą, kaip ir žmonės, tik tarp gyvūnų...
8 Dalia
Apie žmogaus žmogiškumą galima spręsti iš to,kaip jis elgiasi su pačiais silpniausiais - gyvūnais. Visatoje viskas yra susiję neperraukiama grandine - bet koks žiaurumas smogia atgal bumerangu
9 I.Nacaite
kodel neveikia istatymai del gyvunu apsaugos. Kodel nera jokiu ribojimu veisti gyvunus. kodel niekas nezenklina ju? Jei butu pazenklintas gyvunas, butu galima surasti seimininka, kuris ji ismete.
10 Eglė
Manau, kad imanoma visiems surasti ju laukiancius namus. O beglobiu gyvunu problema turetu buti sprendziama kitaip - pavyzdziui, rupinantis ju sterilizacija, kad rastusi maziau beglobiuku...
11 Milda
Mes juk irgi gyvūnai. Ar pagalvojate jeigu su jumis taip elgtųsi?Nejau žmonės toki žiaurūs?Labai prašau- nebūkime abejingi .. .
12 G.
man nesuprantamas dalykas,kaip taip galima?! Gal pradekim taip elgtis ir su benamiais zmonemis? As sakau NE!!!
13 Ugnė
Pagarba už išsamų turinį ir už didelį "NE" beglobių gyvūnų žudymui. Gal beglobius žmones irgi žudyti pradėkim? Nes gyvūnai ne itin kuo ir skiriasi nuo žmonių. Kiekvienas turi savo vietą po saule.
14 Samanta
As uz tai kad visi turetu galimybe gyventi po viena saule,nesvarbu tai zmones ar keturkojai gyvuneliai.Jie taip pat turi jausmus,sirdi ir jiems taip pat skauda.
15 I.
Kiek zinau tokiose istaigose gyvunus nuzudo itin ziauriai, prisidengus "uzmigdymu". Daugelyje vakaru valstybiu jis yra draudziamas ir ivardijamas kaip nusikalstamas. Taciau sis budas-per pus pigesnis!
16 R.Čepurnaitė
negalima žudyti gyvūnėliu, geriau globėju ieškokit
17 Greta
Ziaurus elgesys su gyvunais yra nedovanotinas. Vienareiksmiskai.
18 Lina
Žmonės turi kuo daugiau žinoti kas ir kaip vyksta vadinamuose Lietuvoje esančiuose globos namuose. Galbūt žinodamas žmogus tiesą apie tvarką "prieglaudoje" neatiduos taip lengvai gyvūno ten.
19 Egidijus
Dar būtų galima pridėti tai, jog būtina kuo daugiau skleisti informaciją ir apie kastraciją, kaip kad esu matęs lankstinukų. Nes šiuo atveju būtų mažiau benamių gyvūnų ir daugiau jų rastų namus
20 J.Zaržeckis
Spręskit šią problemą taikia, netrukdydami kitiems žmonėms, ir nežudydami gyvūnų...
21 Simona
aš už gyvunų teises ir manau, kad toks elgesys yra nežmoniškai žiaurus.
22 Kristina
Tai gal tuoj ir beglobius žmonis žudyti pradėsim?
23 Karolis
"mes esame atsakingi uz tuos kuriuos paemem auginti"
24 Laura
Pasirašau peticiją todėl nes nenoriu , kad gyvūnai būtų žudomi.
25 M.
nereikia ju zudyti, kuo tie vargseliai gyvuneliai nusikalto..nebukime bejausmiai ir mylekime kas yra sukurta, juk jie grozi ir dziaugsma teikia.. as uz gyvunus ir ju globa !!!!!!!
26 Simona
žudyti silpnus gyvūnus yra žemiausia ką žmogus gali padaryt.Gal tai išraiška neapykantos,kurią sukelia žiaurus pasaulis,neteisybė ir pan,bet gyvūnėliai dėl to nekalti,nedarykim pasaulio dar žiauresniu
27 S.Labutytė
jokiu kalbu apie zudima!!! jei suo neturi seimininko nereiske kad jis neturi teises gyvent!!!!
28 Viktorija
galite skirti akcijos fonda del gyvunu islaikymo ir t.t , manau , daug kas paaukotu ir surinktu daug pinigu labdaros fondui. Nes sunku pagalvoti net apie gyvunu zudyma.
29 G.
Žmonės pasirodo yra baisesni žvėrys - plėšrūnai, nei tie vargšeliai gyvūnai, kurie taip pat turi teisę gyventi...
30 Regina
Jie taip pat turi teise gyventi, o musu pareiga jais pasirupinti,. Bukim ZMONES!

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (1501)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (446)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Už teisę būti GAMTOJE! (291)

Linas. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai

LAISVĘ JUDĖJIMUI Į GAMTĄ TARP SAVIVALDYBIŲ! Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Vidaus reikalų ministeriją, ragindami imtis veiksmų dėl Lietuvos gyventojų psichinės bei fizinės sveikatos ir prašome sušvelninti judėjimo tarp atskirų savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti ir žvejoti gamtoje. Psichologai, psichiatrai perspėja, kad jau beveik metus besitęsianti pandemija gali palikti ryškių pėdsakų visuomenės psichinėje sveikatoje. Europos trauminio streso tyrimų asociacijos tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip Covid-19 pandemija paveikė žmonių psichologinę savijautą per pirmąjį karantiną, parodė, kad pandemija padarė stiprų neigiamą poveikį Lietuvos žmonių emocinei sveikatai: 51 % žmonių patyrė stipresnį nerimą, 38 % – liūdesį, 29 % jautėsi vidutiniškai ar labai vieniši. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad net 46 % apklaustųjų psichinė savijauta buvo prasta. Lapkričio 27 d. vykusioje 5-ojoje tarptautinėje savižudybės intervencijos metodų konferencijoje akcentuotas augantis nerimo lygis, depresyvios mintys, kylanti savižudybių kreivė. Priverstinis užsidarymas namuose lėmė ir išaugusį smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių – daugėjo smurto tiek prieš vaikus, tiek prieš moteris. Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad buvimas gamtoje, sportas, fizinis aktyvumas teigiamai veikia kraujotaką, kuri aprūpina visą organizmą didesniu deguonies ir kitų maisto medžiagų kiekiu, buvimas lauke stiprina imuninę sistemą, padeda sumažinti su depresija susijusias nuotaikas, nes sportuojant, aktyviai leidžiant laiką gamtoje gerėja seratonino apytaka, todėl mažėja nerimo lygis. Todėl, siekiant sumažinti neigiamą psichologinį ir fizinį karantino apribojimų efektą, prašome kuo greičiau sušvelninti judėjimo tarp atskirų savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti parkuose, pažintiniuose takuose ir žvejoti prie vandens telkinių, kurie yra nutolę nuo savivaldybės, kurioje jie gyvena.

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (127)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.