NE - automobilių šviesoms dieną, ESANT GERAM MATOMUMUI:
Važinėjimo su įjungtomis šviesomis praktika parodė, kad:
1. Sunkiau pastebimi pėstieji, dviratininkai, kliūtys, spec. tarnybų automobiliai, motociklai ( kaip žinome, jie lėtai nevažinėja), nes paskęsta šviesų jūroje, sunkiau teisingai įvertinti atstumą, ypač lenkiant.
2. Kuro sąnaudos lengviesiems automobiliams išauga 2-3 %, o spūstyse ir stovint prie šviesoforų – 10-15%. Išauga oro užterštumas - ypač miestuose, nes daug laiko stovima spūstyse ir prie šviesoforų (kuro sąnaudos priklauso tik nuo laiko, o ne nuo nuvažiuoto atstumo ar greičio);
3. Manevruojant, neberodomi posūkiai, magistralėse pastebima tendencija: kad išsiskirtų iš aplinkinių, greitai važiuojantys šviesas išjungia, arba įjungia tolimas ir priešrūkines;
4. Nebeliko būdo paženklinti automobilių, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį: velkančiojo, automobilių kolonų, kurios norėtu būti neperskirtos (laidotuvių, vestuvių, ir kt.)
5. Austrijos parlamentas atšaukė privalomą šviesų naudojimą dieną, kaip nepasiteisinusį ir padidinusį avarijų bei nukentėjusiųjų skaičių.
6. Sutrumpėja lempučių, akumuliatorių tarnavimo laikas, dėl nuolatinio temperatūros poveikio deformuojasi ir apsiblausia plastmasiniai žibintų reflektoriai – pablogėja kelio apšvietimas naktį;
7. Daugelis perdegusias lemputes pakeičia pigiomis ir nekokybiškomis, bet padidinto galingumo – dėl to akinami kiti vairuotojai, perkaista laidai, sutrūkinėja izoliacija, kyla gaisro pavojus.
8. Europos pėsčiųjų asociacijų federacija (Federation of European Pedestrian Associations) pasisakė prieš, nes tai mažina pėsčiųjų saugumą (nors tai įvesta prisidengiant ypač pėsčiųjų saugumu), teršia aplinką. [url=http://ec.europa.eu/transport/roadsafety_library/consultations/drl_20060727/drl_fepa.pdf]http://ec.europa.eu/transport/roadsafety_library/consultations/drl_20060727/drl_fepa.pdf[/url]
9. Labiau pavargsta akys, o tuo pačiu ir patys vairuotojai, sumažėja dėmesys. Austrijos oftalmologų (akių gydytojų) tvirtai nustatyta, jog šviesos dieną ypač neigiamai veikia vyresnio amžiaus žmonių regėjimą. Keletą metų tyrę dieninių šviesų (DRL) poveikį eismui nustatė: DRL pablogina bet kokių tamsesnių objektų-pėsčiųjų, dviratininkų, kliūčių matomumą - bet kuriuo metu - bet kokioje geografinėje vietoje. Atšvaitai ir šviesą atspindinti apranga dieną negali būti „aktyvinta" DRL – todėl dirbantys
kelyje tampa mažiau pastebimi šviesų fone....
10. Priekinius žibintus tikslinga naudoti tiktai blogo matomumo sąlygomis (naktis, aušra, prieblanda, krituliai, rūkas). Tik išimtinis (esant blogam matomumui) tinkamų gerai sureguliuotų dieninių priekinių žibintų (be ryškių
šviesų) naudojimas deramoje situacijoje, gali pagerinti vairavimo sąlygas.
Visuomeninis judėjimas prieš šviesas dieną Lietuvoje:
[url=http://nesviesoms.xz.lt/]http://nesviesoms.xz.lt/[/url]
[url=http://nesviesoms.ten.lt]http://nesviesoms.ten.lt[/url]
| # | Vardas | Komentaras |
|---|---|---|
| 1 |
Bronislovas |
Masiuliui su proteliu netvarkoj, jei negesina tos atkatinės nesąmonės... |
| 2 |
Saulius |
Bepročiai, jūsų debillempės - nesąmonė ir nusikaltimas. |
| 3 |
Janina |
Protingi dieną į saulę nežibins. Lietuvą valdo bepročiai ! |
| 4 |
Saulius |
Tikrai atsiras antilempinis kedys, jei ta nusikalstama nesąmonė tęsis... |
| 5 |
Donatas |
Sadauskis - ligonis, Butkė - žulikas atkatologas, Masiulė - tų pridurkų mazgotė. |
| 6 |
Bronislovas |
Atkatologe Masiuli, tavo debillempės užpiso juodai. |
| 7 |
Aurelijus |
Nenaudoju tų sadauskinių-masiulinių debillempių ir nežadu naudoti! |
| 8 |
Žilvinas |
Debilas tas Butkė, o dar didesnis debilas Masiulis, kad tęsia debillempių atkatus! |
| 9 |
Raimondas |
Susmirdęs lempininkas masiulis niekaip negali atsisakyti komuniagos butkės atkatų... Brudas ! |
| 10 |
Mindaugas |
Butkė - atkatologijos sporto meistras, o masiulis - jo ir jo pyzdukų sabutylnykas. Ir atkatas žydi raudonai! |
| 11 |
Giedrė |
Masiuliui tos durnžulikių lempelės matomai pastoviai pildo piniginę... |
| 12 |
Dalius |
Banditas nr.1 Marijos žemėje be konkurensijos yra komuniaga butkė, palaiminęs sadauskio atkatą - DEBILLEMPES. |
| 13 |
Aras |
Pasiziurekit kaip gerai vaziuot kai prietemoj dega tik gabaritines sviesos ,neakini vienas kito kaip su trumpom sbviesom kurioos nesviecia dar o tik akina priesais atvaziuojanti..Taigi atsaukt |
| 14 |
Tomas |
Nieko durnesnio debilai biurokratai nesugalvojo kaip lempinį atkatą... Gaila tokių asilų. Masiuli, ar dar nepaspringai ? |
| 15 |
Klava |
Lietuvos valdžioje vieni kvailiai, jei dieną nemato ! |
| 16 |
Jonas |
Šitą lempinių banditų kromelį turėtų uždaryti ponas Andrius Kubilius! Fizikui turėtų būti aiški šios nesąmonės prasmė... |
| 17 |
Ginutis |
Masiuli, ar gali išgyventi be to jobano lempinio atkato ? |
| 18 |
Bronius.N |
Lempinėms bledėms šūdauckiui ir brudauckiui reikia debillempių kedžio! |
| 19 |
Marytė |
Tikrai atsiras lempinis kedys šūdauskiui patvarkyti. |
| 20 |
Saulius |
Man didelė gėda, kad valdžioje nėra nė vieno protingo... Kubiliau, pasakyk garsiai, kad tos debillempės - totali beprotybė ! |
| 21 |
Romualdas |
Romka Zamolskis - angeliukas, palyginus su lempiniais banditais sadauskiais ir jų subinlaižiais. |
| 22 |
Danguolė |
Aš tuos meitelkius lempininkus sumerkčiau į Nevėžį, jei taip perkaito proteliai... |
| 23 |
Tamara |
Lempas reikia gesinti, o entuziastus sortyre mirkyti... |
| 24 |
Romas |
Atsibodo tos masiulio lempinuko debillempės kaip ištroškusiam dykuma... |
| 25 |
Henrikas |
Masiuli, kam tau ta kupra - debillempės ??? Užgesink tą atkatinę nesąmonę ! |
| 26 |
Giedrius |
Masiulis, Šūdauskis, Brudauskis - tai tie banditai, kuriems verkiant reikia antilempinio kedžio. |
| 27 |
M.Burokas |
Dar gal privaloma vazinet su ijungtais valytuvais ? |
| 28 |
Irena |
Debillempės tikrai didina avaringumą ir jas reikia nedelsiant gesinti. |
| 29 |
Tomas |
Masiuli, tavo kontora pilna žulikų atkatologų! Velniam iki šiol globoji tą smirdalą šūdauskį ? Nukrenta ir tau atkato... Gėda pelėda !!! |
| 30 |
Dalius |
Masiuli, susikišk tas atkatines debillempes ten kur priklauso! Atsibodo ta tavo globojama žulikystė, asile ! |
Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (1505)
Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui, ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės. COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos. Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų. Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos. Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui. Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis. Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai. Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.
Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (446)
VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!
Už teisę būti GAMTOJE! (385)
LAISVĘ JUDĖJIMUI Į GAMTĄ TARP SAVIVALDYBIŲ! Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Vidaus reikalų ministeriją, ragindami imtis veiksmų dėl Lietuvos gyventojų psichinės bei fizinės sveikatos ir prašome sušvelninti judėjimo tarp atskirų savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti ir žvejoti gamtoje. Psichologai, psichiatrai perspėja, kad jau beveik metus besitęsianti pandemija gali palikti ryškių pėdsakų visuomenės psichinėje sveikatoje. Europos trauminio streso tyrimų asociacijos tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip Covid-19 pandemija paveikė žmonių psichologinę savijautą per pirmąjį karantiną, parodė, kad pandemija padarė stiprų neigiamą poveikį Lietuvos žmonių emocinei sveikatai: 51 % žmonių patyrė stipresnį nerimą, 38 % – liūdesį, 29 % jautėsi vidutiniškai ar labai vieniši. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad net 46 % apklaustųjų psichinė savijauta buvo prasta. Lapkričio 27 d. vykusioje 5-ojoje tarptautinėje savižudybės intervencijos metodų konferencijoje akcentuotas augantis nerimo lygis, depresyvios mintys, kylanti savižudybių kreivė. Priverstinis užsidarymas namuose lėmė ir išaugusį smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių – daugėjo smurto tiek prieš vaikus, tiek prieš moteris. Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad buvimas gamtoje, sportas, fizinis aktyvumas teigiamai veikia kraujotaką, kuri aprūpina visą organizmą didesniu deguonies ir kitų maisto medžiagų kiekiu, buvimas lauke stiprina imuninę sistemą, padeda sumažinti su depresija susijusias nuotaikas, nes sportuojant, aktyviai leidžiant laiką gamtoje gerėja seratonino apytaka, todėl mažėja nerimo lygis. Todėl, siekiant sumažinti neigiamą psichologinį ir fizinį karantino apribojimų efektą, prašome kuo greičiau sušvelninti judėjimo tarp atskirų savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti parkuose, pažintiniuose takuose ir žvejoti prie vandens telkinių, kurie yra nutolę nuo savivaldybės, kurioje jie gyvena.
Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (127)
Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.