Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.

3 264 PARAŠAI

Kategorija:

Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais.

Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai.
Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių.

Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios.

Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.



Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Neskelbiama (Kaunas)
2020-01-12 / 00:09
Pritariu Šilutės aerodromo išsaugojimo aviatoriams.
2 Vytautas (Kaunas)
2019-09-27 / 10:53
Kaip gaila ,mano svajone irgi ten prasidejo,vietos turi uztekti norintiems skraidyti.
3 Neskelbiama (Kaunas)
2019-08-03 / 10:59
Pritariu Šilutės aerodromo išsaugojimo aviatoriams.
4 Juozas (Kėdainiai)
2019-06-29 / 14:49
Įįšsaugokime Šilutės aerodromą Bendrąjai aviacijai.
5 juozas
2019-06-24 / 10:00
Aerodroma tikrai butina grazinti aviatoriams,negi reikia naikinti tai kas sukurta nebukime kaip sovietu laikais, kad pasauli sena isardykim
6 Tomas (Vilnius)
2019-06-18 / 13:31
Kariškiai, ar tikrai maža vietų Lietuvoje kariškiems tikslams sutilpti? Ar plytos yra svarbiau už jaunus pilotus kurie užauga aeroklubuose ir tarnauja valstybei?
7 Julius
2019-05-11 / 18:59
Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams
8 Evaldas (Kaunas)
2019-04-14 / 18:15
kariškiai nesunkiai rastu sau vietą netoli Šilutės ir nereiktu nieko pritaikyti ar griauti ,būtu net pigiau
9 Linas (Kaunas)
2019-03-09 / 18:26
Pritariu Šilutes aerodromo išsaugojimo aviatoriams.
10 Tomas
2019-03-05 / 14:51
Pritariu Šilutes aerodromo išsaugojimo aviatoriams.
11 Valdas (Kaunas)
2019-03-01 / 09:53
Gražinkite Šilutės aerodromą aviatoriams. Neniekinkime savo ryžto skrist, gerbkime norinčius ir galinčius taip Lietuvą garsinti.
12 Bronius (Utena)
2019-02-26 / 13:00
Pritariu Šilutes aerodromo išsaugojimo aviatoriams.
13 Virmantas
2019-02-22 / 19:59
Pritariu Šilutes aerodromo išsaugojimo aviatoriams.
14 Gintarė
2019-02-20 / 10:32
Prieš kariuomenės reikmes!!!, UŽ Šilutės aerodromą. Pasirašau dėl Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams
15 Andrej (Vilnius)
2019-02-19 / 10:26
Aerodromas turi likti aerodromu. Ir didelis respektas intuziastams.
16 VYTENIS
2019-02-18 / 23:17
Jau beveik visa lietuva isparduota privatizuota.greit nieko neliks kuom galima pasididziuoti ir pasidziaugti.aerodromas turi likt aeroklubui.
17 Audrius
2019-02-18 / 15:15
Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.
18 Arunas
2019-02-18 / 13:04
Pasirašau dėl Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams
19 Vilmantas
2019-02-18 / 12:47
Pats dalyvavau aeroklube nuo 1979 iki 1988 metų, statėme ir išlaikėme pastatus visi kartu, todėl motorizuotai pėstininkų brigadai siūlau atrasti kitą tinkamą vietą, o aeroklubą gražinti aviatoriams. Nuolat atskrendu į Šilutę ir tikiuosi, kad pakaks proto nežlugdyti taip sunkiai sukurto ir funkcionuojančio aerodromo. Pagarbiai, Vilmantas Mažonas (Boeing, Airbus profesionalus kapitonas, instruktorius, egzaminuotojas, pilotų akademijos direktorius)
20 Neskelbiama
2019-02-17 / 15:24
As budama vaikas lankiau ten aviacijos bureli. As esu uz tai, kad ji grazintu aviatoriams.
21 Jonas
2019-02-15 / 20:24
Aerodromas turi priklausyti aeroklubui , pasidomekite istorija , klubo senbuviai viską sukūrė aeroklubui o ne ginkluotiems kariams ...
22 Albertas
2019-02-15 / 09:36
Žmonės patys pasistatė administracinį pastatą visuomeniniais pagrindais , o kariuomenė okupavo žmonių turtą . Grąžinkite aviatoriams kaip jums negeda !!!
23 Giedrius (Klaipėda)
2019-02-15 / 03:03
Ar kariskiai tiek nuskurdo, kad reikia plesti aviatorius?
24 Linas (Kaunas)
2019-02-13 / 20:43
Šilutės aerodrome užaugo daug gerų aviatorių kurie garsina Mūsų krašto vardą. Mes provalome išsaugoti jį Mūsų jaunosioms kartoms.
25 Neskelbiama (Panevėžys)
2019-02-13 / 18:10
Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams
26 Neskelbiama (Klaipėda)
2019-02-13 / 15:06
Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams
27 Neskelbiama
2019-02-13 / 08:39
Psitašai šia peticija nes negalima iš žmoniu atimineti teise skraidyti
28 Neskelbiama
2019-02-12 / 06:18
pasirašau peticiją- būtinas aeroklubas Šilutėje ! Sunaikinama greitai,o atkurti galimybių jau nėra !
29 Neskelbiama
2019-02-12 / 01:00
Norime ir toliau Pamario padangėse matyti skraidančius lėktuvukus
30 Nerijus
2019-02-11 / 21:35
Jausmas toks, kad mažąją aviaciją Lietuvoje norima sunaikinti...

Reikalaujame atsistatydinti Raseinių rajono Mera Andrių Bautronį (54)

Erikas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas

Meras privalo atsistatydinti ,nes nesusitvarko su jam pavestomis kaip vadovo funkcijomis. Raseinių rajonas grimsta į depresija ir nežinomybe.Nepriimti laiku ir vietoje sprendimai galintys įtakoti nesuvaržytus žmonių gyvenimus.Meras Andrius Bautronis galutinai prarado žmonių pasitikėjimą.

Šauksmas dėl Gojaus girios išgelbėjimo (6)

VšĮ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas

Šalia Elektrėnų ošia vertinga ir mitologinė Gojaus giria. Didesnė šio girios dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir įvardijama kaip „Gojaus miškas“, kita girios dalis privatinė nuosavybė. Gojaus girioje yra 3 pilkapynai, įtraukti į kultūros vertybių registrą. Šalia Gojaus girios buvo Perkūnkiemio kaimas, kurio vietoje sovietiniais laikais pastatė Elektrėnų šiluminę elektrinę, - kita kaimo dalis buvo užpilta Elektrėnų marių vandeniu. Gana simboliška, kad žaibais besisvaidančio Perkūno vardo kaimo vietoje buvo pastatyta elektrinė. Profesorius archeologas Vykintas Vaitkevičius mano, kad Perkūnkiemis ir Gojaus giria prieš šimtmečius galėjo sudaryti vientisą baltų kulto erdvę, kurioje tikėtina buvo ir šventykla, ir šventa Gojaus giria... Gojaus gira, vietinių žmonių įsitikinimu, Lietuvos kultūrai svarbių pagoniškų ritualų vieta. Ir štai, 2020 m. liepos pabaigoje paskelbta, kad „Į kultūros vertybių registrą įtrauktas Gojaus miškas, esantis šalia Elektrėnų miesto, bus kertamas. Valstybinė miškų urėdija, vykdydama ūkinę veiklą, nusprendė, kad 8,6 ha miško ploto, kuris šiandien saugo 3 kultūriškai svarbius pilkapynus, bus iškirsta.“. Tenka pastebėti, kad Valstybinė miškų urėdija jau vykdo Gojaus miške paruošiamuosius darbus to miško plynam iškirtimui. Panašu, kad miškas jau netrukus bus pradėtas kirsti nepaliekant nei vieno brandaus medžio... Valstybinių miškų urėdijos atstovai teigia, kad „Gojaus miškas – tai ūkinis objektas, kurio mediena skirta pramonei.“... Dalį Gojaus girios nuosavybės teise valdantis Algimantas mano, kad „miškininkams svarbu iškirsti brandų mišką, jį parduoti, o paveldosauga jiems esą nerūpi“. Kiekvienas pajautą gamtai ir gamtos jėgoms turintis asmuo gali įsitikinti, kad Gojaus giria tikrai ypatinga vieta, - joje vaikštant ir rymojant tarsi sustoja laikas, jame esant randasi šviesesnės mintys, atsiranda vidinė rimtis ir pusiausvyra. Tai viena iš Lietuvos jėgos vietų. Naikinant jėgos vietas, naikinama ir pati Lietuvos valstybė. Gojaus miškas gana brandus, - jame gausu šimto ir daugiau metų amžiau medžių. Taigi kieno paliepimu ir sprendimu nespręsta plynai iškirsti šventą Gojaus mišką? Tikėtina, kad tas sprendimas patvirtintas valdant žaliesiems valstiečiams, - Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Akivaizdu, kad tokiu sprendimu paminama ir gamtosauga, ir paveldosauga, ir valstybės saugumas. Todėl kviečiame visus mylinčius gamtą, Lietuvą ir apskritai žmogiškumą susitelkti dėl Gojaus girios išsaugojimo. Tai šauksmas dėl jūsų dėmesio bendromis pastangomis apginti šią Lietuvos jėgos vietą nuo sunaikinimo. Kokie galimi Gojaus girios išsaugojimo sprendimai? Vienas iš galimų sprendimų tai pakeisti Gojaus miško grupę iš IV, - ūkinis miškas, - į II grupę, - specialios paskirties, rekreacinis miškas. Taip pat Gojaus giria galėtų būti įtraukta į Elektrėnų miesto sudėtį kaip miško parkas. Išsaugokime Gojaus girią, - išgelbėkime ją nuo sunaikinimo! VšĮ „Taurus Siekis“

Reikalavimas leisti Šeimoms išsiskyrus, likti draugais (11)

R.Zienius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas , Lietuvos Respublikos apygardos teismas

Mes čia, pasirašę žmonės, reikalaujame, kad sutuoktiniams skyrybų metu: Atsižvelgti į tai kiek tėvas, ar mama skyrė finansų vaikų išlaikymui ne skyrybų metu, bet santuokos metu, priskiriant vaikų gyvenamąją vietą, palikti galimybę vaikais rūpintis abiem tėvams, taip, kaip daugumoje vakarų Europos valstybėse. Atsižvelgti į tai, kiek laisvo laiko gali su vaikais praleisti dirbdamas tėvas, ar mama. Atsižvelgti į tai, jai vaikai mokinasi, gyvena kitame mieste, abu tėvai turi vienodas galimybes jais rūpintis, padėti jiems. Užgyventą turtą dalinti nustatant kas, kiek santuokos metu prisidėjo prie to. Šeima turi būti vertybė, šeimoje turi būti atsakomybė. Įstatymai turi būti kuriami, kad abudu sutuoktiniai išsiskyrę turėtų praradimų, bet ne taip, kad plečiamas barakudų verslas. Tik abudu tėvai gali suteikti pilnavertį vaikų ugdymą. Vaikai turi įgimtus pomėgius abiejų tėvų. Pvz: vaikams patinka žirgai, bet turi domėtis choru, nes mamai nepatinka žirgai, bet patinka menas. Vaikai turi išlikti gyvenimo tikslu, hobiu, o ne pasipelnymo šaltiniu. Kas Įstatymų daroma atvirkščiai.

Švediška COVID19 pandemijos valdymo strategija (7)

M.Baliukonis. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Peticija už Švedijoje taikomos COVID19 pandemijos valdymo strategijos įvedimą Lietuvoje. Švediškos COVID19 pandemijos valdymo strategijos punktai: * Karantino nebuvimas * Veido kaukė nerekomenduotina * Rekomendacijos dirbti iš namų * Rekomendacijos laikytis saugaus atstumo * Rekomendacijos mažinti nebūtinų kelionių skaičių. Remdamasi šiais punktais, Švedija šiai 2020-10-21 turi 1206 susirgimus. Švedijos populiacija 10,23 milijono. Tai yra 3 kartus daugiau nei Lietuvoje. Statistiškai atsižvelgiant į populiacijos skirtumą, susirgimų kiekis yra lygus dabartiniam susirgimų kiekiui Lietuvoje. Šaltiniai: https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/apa.15582 https://covid19.who.int/region/euro/country/se Argumentai ir priežastys: 1) Emocinė visuomenės būklė. Karantinas, nuolatiniai straipsniai apie pandemiją, draudimai, gąsdinimai baudomis, susirgusių žmonių patirtis susirgus COVID19, smukdo visuomenės emocinę būklę. Šaltiniai: https://china-cee.eu/2020/05/06/lithuania-social-briefing-the-coronavirus-stirs-up-the-negative-emotions-in-the-society-under-quarantine/ https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kita-karantino-puse-naujausias-tyrimas-rodo-kardinalius-lietuviu-savijautos-pokycius.d?id=83977807 2) Nestabilumas ekonomikoje. Kiekvieną savaitę besikeičiant reikalavimas, tiek žmogui, tiek verslo subjektams sunku prognozuoti ir įvertinti finansines galimybes bei trumpalaikius lūkesčius. Švediškas modelis leistų lengviau gaivinti ir kelti ekonomiką. Šaltiniai: https://www.lb.lt/lt/naujienos/apklausa-dabar-pagrindine-rizika-lietuvos-finansu-sistemai-covid-19-pandemijos-neigiamos-pasekmes 3) Neskaidrūs viešieji pirkimai. Greitųjų testų pirkimo skandalas bei vakcinos, kurios dar nėra, užsakymo pateikimas. Šaltiniai: https://www.lrt.lt/naujienos/lrt-tyrimai/5/1217763/lrt-tyrimas-greitieji-testai-uz-6-milijonus-uz-skandalingo-pirkimo-smezuoja-skvernelio-komanda https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/vakcina-nuo-koronaviruso-kada-ji-pasieks-lietuva 4) Be pagrindo nutraukiamos planinės medicinos procedūros. Dėl COVID19 susirgimų ribojama kitomis ligomis sergančių žmonių teisės. Šaltiniai: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/veryga-daugejant-hospitalizuotu-covid-19-pacientu-bus-ribojamos-planines-paslaugos.d?id=85563435 5) Nepasvertos skolinimosi galimybės. Skolinimasis padėjo Lietuvai atsigauti po pandemijos supurtymo, tačiau skolintos sumos yra neproporcingai didelės ir 2021 metais planuojama skolintis 5,141 mlrd. eurų ir skola sieks 50% Lietuvos BVP. Valstybė neteikia jokios statistikos, kur ir kaip tiksliai šie pinigai buvo ir bus panaudoti. https://kreditai.info/straipsniai/333-jei-ne-6-milijardu-euru-paskola-lietuva-butu-bankrutavusi https://kreditai.info/straipsniai/1369-lietuvos-skola-kitais-metais-sieks-50-proc-bvp 6) Konstitucijos ir kitų įstatymų pažeidimai. Konstitucijos 53 straipsnis. Šio straipsnio pažeidimas - susijęs su 4) argumentu, piliečiui yra apribojamos galimybės susirgus gydytis. Šaltiniai: https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm Pandeminės ir epideminės situacijos įvedimas. Pagrindinis epidemijos rodiklis 100 atvejų 10 tūkst gyventojų. COVID19 nepasiekęs tokios statistinės reikšmės. Šaltiniai: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f6ffbdd1aa0311e9aab6d8dd69c6da66