Palikite Antano ir Jono Juškų muziejuje jo puoselėtojus – Arūno ir Vidos Sniečkų šeimą!

2 744 PARAŠAI

Kategorija:

Kartu su Lietuvos Nepriklausomybės atgavimu 1990 m. Vilkijoje buvusioje klebonijoje buvo įkurtas Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus. Šiame name, kurio amžius siekia 300 metų, ryškiausią pėdsaką paliko žymus XIX a. tautosakos rinkėjas Antanas Juška, kunigavęs Vilkijoje. Čia mėgo lankytis garsūs Lietuvos šviesuoliai – Vydūnas, Vaižgantas, Vincas Mykolaitis-Putinas, kalbininkas Kazimieras Jaunius ir kiti.
Per sovietmetį pastatas labai sunyko, tačiau 1987 m. didelėmis Vilkijos kraštotyrininko Prano Mikalausko, Kauno rajono spaudos, Kauno bendrijos „Atgaja“ ir gausybės jų talkininkų pastangomis pavyko namą išsaugoti – buvo organizuojamos talkos, renkamos aukos namo restauravimui, kuris pradėtas 1988 m. Tačiau didžiausias indėlis priklauso pagrindiniam šio muziejaus kūrėjui – Arūnui Sniečkui, kuris negailėdamas laiko, jėgų ir asmeninių lėšų kartu su žmona Vida sugebėjo muziejų paversti ypatinga dvasia alsuojančia vieta. Šios poros rankomis buvo išpuoselėta sodyba, dažniausiai savo lėšomis sukaupta daugybė eksponatų, kurie atspindi ne tik A. Juškos palikimą – čia įvairiais raštais mirga marga audiniai, skrynios, senosios buities rakandai, šalia kurių puikiai dera Arūno sukurti drožiniai, Vidos šiaudiniai sodai, muziejaus dvasią atitinkantys šiuolaikiniai menininkų darbai ir pan. Muziejuje kasmet vyksta tradicinės brolių Juškų dainų ir kalendorinės šventės, rengiamos parodos, susitikimai su įdomiais žmonėmis. Svarbiausia, kad čia dirbanti ir gyvenanti muziejininkų šeima neskaičiuoja darbo valandų ir priima lankytojus net vėlyvais vakarais, čia kvepia ne tik drožlėmis, bet ir vakariene. Visa tai atspindi tikrovę, tiesioginę praeities tąsą dabartyje. Būtent tokia nepakartojama muziejaus gyva dvasia pritraukia gausybę lankytojų.
Deja, vietos valdžiai nepakako vien pakeisti muziejaus kūrėjo A. Sniečkaus pareigas (ilgus metus buvęs muziejaus direktoriumi, dabar jis tėra renginių organizatorius), Sniečkų šeimai liepta išsikraustyti iš muziejaus į socialinį būstą prisidengiant nuo 1999 m. jau nebegaliojančia senos redakcijos Muziejų įstatymo nuostata.
Toks biurokratinis požiūris į muziejaus kūrėjus ir muziejinę veiklą visiškai nepriimtinas, nes iš muziejaus iškėlus jo puoselėtojus tikrai nebeliks pirminės šio gyvo muziejaus idėjos ir autentiškumo.
Labai tikimės, kad vietos valdžia priims teisingą sprendimą. Prašome išsaugoti analogų neturinti muziejų ir leisti jame toliau gyventi jo kūrėjų šeimai.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Neskelbiama
2019-12-30 / 08:42
Thanks a bunch for sharing this with all of us you really know what you are talking approximately! Bookmarked. Kindly also seek advice from my site =). We may have a link alternate arrangement among us
2 LisaJoymnG
2019-12-02 / 08:04
elimite cream over the counter
3 MarkJoymnA
2019-12-02 / 03:02
where to buy elimite cream
4 MaryJoymnU
2019-11-30 / 13:59
buy elimite cream over the counter
5 PaulJoymnZ
2019-11-28 / 20:41
elimite cream cost
6 JONASRIMANTAS
2019-09-30 / 20:07
Šio sumanymo šaknys gali slypėti globalistų gretose-gal net Vilniuje ar dar toliau.Labai rafinuotas nežmoniškumas.
7 Ruta
2019-08-10 / 09:29
Tiek ilgai gyveno ir neuzkliuvo, tik db nesamones prasidejo. taip kad palikite zmones ramybej
8 Alma (Kaunas)
2019-06-17 / 22:16
Kai muziejininkas šalia , tai ir muziejus daug geriau prižiūrimas , daug gyvybiškesnis.
9 Antanas (Kaunas)
2019-06-17 / 22:00
Be čia gyvenančių Sniečkų muziejus prarastų savo gyvybingumą, kai atrodo jau subrendome suprasti , jog šį vertybė muziejams yra svarbiausia, kad jie būtų lankomi .
10 Laura (Molėtai)
2019-05-31 / 19:33
Tai žmonės, kurie savęs negailėjo puoselėdami muziejų. Labai negarbinga taip nevertinti nuoširdaus darbo.
11 Birutė (Jurbarkas)
2019-05-29 / 11:57
Tai tie tikrieji etnokultūros žinovai, puoselėtojai. Šis muziejus gyvas, aktyvus, veikiantis, esant reikalui, beveik visą parą.Tai brangintini žmonės , nes tokių Lietuvoj vienetai! ! !
12 Danutė (Marijampolė)
2019-05-24 / 00:22
Puikus direktorius. Daug meilės sudėjo, kad toks įdomus muziejus atsirastų. Sėkmės jam :-)
13 Aušra
2019-05-19 / 08:19
Turi būti išsaugoma sodyba ir joje tegul gyvena ši nuoširdi šeima
14 Jurate (Kaunas)
2019-05-18 / 21:48
Neteko apsilankyti, bet girdėjau puikių atsiliepimų apie šį muziejų.
15 Gintaras (Kaunas)
2019-05-18 / 20:33
šimtą kartų vertingesni Sniečkai, nei mylmeras su V. Matijošaičiais
16 Renalda
2019-05-18 / 16:11
Puikus muziejus! Linkiu gyvuoti ilgai ir laimingai!
17 Sigita
2019-05-18 / 14:37
Šitie žmonės yra šio muziejaus siela, jie turi jame gyventi ir toliau puoselėti tą nuostabią vietą, kol patys to norės/galės. Tai mažiausia galima padėka jiems. Aš už juos ir su jais. Padarykim visi, ką reikia, kad tiesa ir šviesa nugalėtų.
18 Neskelbiama (Ežerėlis)
2019-05-18 / 12:31
Palaikau žmones, kurie šį muziejų kūrė ir puoselėjo. Tik tokių žmonių dėka gyva kraštotyra.
19 Juozas (Garliava)
2019-05-18 / 11:54
Palikite ramybėje tuos žmones. Ne jūs, o Jie visą tai sukūrė. Tad jeigu jau nepadedate, bent nesikubėkite nugvelbti.
20 Neskelbiama
2019-05-18 / 09:39
Po šitiek metų įdėtų į muziejų,išvaryti žmones....negi nėra kitos išeities! Nyksta Lietuvėlė
21 Laima (Vilnius)
2019-05-18 / 09:32
Gėda šitaip elgtis! Istorija neužmiršta ne tik herojų - ji neužmiršta ir antiherojų.
22 Jūratė (Panevėžys)
2019-05-10 / 09:43
naudojantis savo teisėmis valdininkai galėtu kaip tik užtikrinti šių asmenybių puoselėjamą darbą, juos ne žlugdyti, o padėti. išvarius iš namų jų tikrai neskatinsite toliau taip nuoširdžiai rūpintis ir puoselėti mūsų kultūrą.
23 Asta (Vilkija)
2019-05-09 / 16:33
Palaikykime ir dėkokime šiems žmonėms už jų atliekamą edukacinę ir ugdomąją veiklą
24 Jolanta (Vilnius)
2019-05-09 / 12:28
Padėkime, dėkokime ir džiaukimės šiais žmonėmis už jų darbą ir atsidavimą o ne griaukime unikalumą.
25 Jurgita (Kaunas)
2019-05-07 / 22:36
Be šios šeimos muziejus tikrai praras savo veidą. Prašau nežiūrėti į tai biurokratiškai ir leisti p. Juškų šeimai toliau čia gyventi ir jį puoselėti.
26 Tomas (Prienai)
2019-05-07 / 09:12
Prašome išsaugoti analogų neturinti muziejų ir leisti jame toliau gyventi jo kūrėjų šeimai.
27 Aurelija (Vilkija)
2019-05-07 / 05:45
Šis muziejus Vilkijoje yra žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje būtent dėl šių dviejų charizmatiškų ir atsidavusių savo veiklai žmonių - Arūno ir Vidos.
28 Rima
2019-05-06 / 16:30
Puiki gyva vieta su gyvais žmonėmis, kurie puoselėja tai, kas ten vertinga. Be šių žmonių muziejus numirs, taps "valdiška" įstaiga su darbo valandomis, o tada, kada galėtų daugiausiai žmonių apsilankyti, bus tiesiog ne darbo laikas...
29 audrone (Vilnius)
2019-05-06 / 09:55
Prašau palikti šio muziejaus kūrėjus ir muziejų.
30 Saulina (Šakiai)
2019-05-05 / 22:35
Prašau palikti šio muziejaus kūrėjus jų puoselėjamam muziejuje!

UŽDARYTI Kauno MBA (228)

Arūnas. Adresuota: Aplinkos Ministrui

Kauno MBA įmonė nuolat skleidžia smarvę Ramučiuose, Palemone, Kauno m. Dainavos rajone. Įmonė išrūšiuoja tik 1% atliekų, o niekam nereikalingos išrūšiuotos atliekos mėnesiais sandėliuoajamos įmonės teritorijoje, paverčiant teritoją sąvartynu mieste. Įmonėje sumontuotas biologinis įrenginys neatitinka aplinkosauginių tikslų - rūšiuoti atliekas, neteršti ir tausoti gamtą. Sumontuoti biologinių atliekų įrenginio filtrai nepaėgūs filtruoti. Iš biologinio atliekų rūšiavimo įrenginio sklindati smarvė galimai kenskimga aplikai ir čia gyvenantiems žmonėms kelia sveikatos sutrikimų - šleiktulį, vėmimą, galvos skausmą ir panašiai. Šios įnonės išlaikymas kiekvienais metais kainuoja 9 mln. eurų iš mūsų visų kišenių. Gruodžio 31d. baigiasi 5 metų ES lėšų įsisavinimo laikotarpis, tad MES, GYVENTOJAI, REIKALAUJAME visiškai stabdyti KAUNO MBA veiklą, kaip kenksmingą žmogui ir gamtai, kaip su nepasiteisinusia technologija ir ekonomiškai nenaudingą visuomenei objektą.

Reikalaujame atsistatydinti Raseinių rajono Mera Andrių Bautronį (53)

Erikas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas

Meras privalo atsistatydinti ,nes nesusitvarko su jam pavestomis kaip vadovo funkcijomis. Raseinių rajonas grimsta į depresija ir nežinomybe.Nepriimti laiku ir vietoje sprendimai galintys įtakoti nesuvaržytus žmonių gyvenimus.Meras Andrius Bautronis galutinai prarado žmonių pasitikėjimą.

Reikalavimas leisti Šeimoms išsiskyrus, likti draugais (10)

R.Zienius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas , Lietuvos Respublikos apygardos teismas

Mes čia, pasirašę žmonės, reikalaujame, kad sutuoktiniams skyrybų metu: Atsižvelgti į tai kiek tėvas, ar mama skyrė finansų vaikų išlaikymui ne skyrybų metu, bet santuokos metu, priskiriant vaikų gyvenamąją vietą, palikti galimybę vaikais rūpintis abiem tėvams, taip, kaip daugumoje vakarų Europos valstybėse. Atsižvelgti į tai, kiek laisvo laiko gali su vaikais praleisti dirbdamas tėvas, ar mama. Atsižvelgti į tai, jai vaikai mokinasi, gyvena kitame mieste, abu tėvai turi vienodas galimybes jais rūpintis, padėti jiems. Užgyventą turtą dalinti nustatant kas, kiek santuokos metu prisidėjo prie to. Šeima turi būti vertybė, šeimoje turi būti atsakomybė. Įstatymai turi būti kuriami, kad abudu sutuoktiniai išsiskyrę turėtų praradimų, bet ne taip, kad plečiamas barakudų verslas. Tik abudu tėvai gali suteikti pilnavertį vaikų ugdymą. Vaikai turi įgimtus pomėgius abiejų tėvų. Pvz: vaikams patinka žirgai, bet turi domėtis choru, nes mamai nepatinka žirgai, bet patinka menas. Vaikai turi išlikti gyvenimo tikslu, hobiu, o ne pasipelnymo šaltiniu. Kas Įstatymų daroma atvirkščiai.

Šauksmas dėl Gojaus girios išgelbėjimo (1)

VšĮ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas

Šalia Elektrėnų ošia vertinga ir mitologinė Gojaus giria. Didesnė šio girios dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir įvardijama kaip „Gojaus miškas“, kita girios dalis privatinė nuosavybė. Gojaus girioje yra 3 pilkapynai, įtraukti į kultūros vertybių registrą. Šalia Gojaus girios buvo Perkūnkiemio kaimas, kurio vietoje sovietiniais laikais pastatė Elektrėnų šiluminę elektrinę, - kita kaimo dalis buvo užpilta Elektrėnų marių vandeniu. Gana simboliška, kad žaibais besisvaidančio Perkūno vardo kaimo vietoje buvo pastatyta elektrinė. Profesorius archeologas Vykintas Vaitkevičius mano, kad Perkūnkiemis ir Gojaus giria prieš šimtmečius galėjo sudaryti vientisą baltų kulto erdvę, kurioje tikėtina buvo ir šventykla, ir šventa Gojaus giria... Gojaus gira, vietinių žmonių įsitikinimu, Lietuvos kultūrai svarbių pagoniškų ritualų vieta. Ir štai, 2020 m. liepos pabaigoje paskelbta, kad „Į kultūros vertybių registrą įtrauktas Gojaus miškas, esantis šalia Elektrėnų miesto, bus kertamas. Valstybinė miškų urėdija, vykdydama ūkinę veiklą, nusprendė, kad 8,6 ha miško ploto, kuris šiandien saugo 3 kultūriškai svarbius pilkapynus, bus iškirsta.“. Tenka pastebėti, kad Valstybinė miškų urėdija jau vykdo Gojaus miške paruošiamuosius darbus to miško plynam iškirtimui. Panašu, kad miškas jau netrukus bus pradėtas kirsti nepaliekant nei vieno brandaus medžio... Valstybinių miškų urėdijos atstovai teigia, kad „Gojaus miškas – tai ūkinis objektas, kurio mediena skirta pramonei.“... Dalį Gojaus girios nuosavybės teise valdantis Algimantas mano, kad „miškininkams svarbu iškirsti brandų mišką, jį parduoti, o paveldosauga jiems esą nerūpi“. Kiekvienas pajautą gamtai ir gamtos jėgoms turintis asmuo gali įsitikinti, kad Gojaus giria tikrai ypatinga vieta, - joje vaikštant ir rymojant tarsi sustoja laikas, jame esant randasi šviesesnės mintys, atsiranda vidinė rimtis ir pusiausvyra. Tai viena iš Lietuvos jėgos vietų. Naikinant jėgos vietas, naikinama ir pati Lietuvos valstybė. Gojaus miškas gana brandus, - jame gausu šimto ir daugiau metų amžiau medžių. Taigi kieno paliepimu ir sprendimu nespręsta plynai iškirsti šventą Gojaus mišką? Tikėtina, kad tas sprendimas patvirtintas valdant žaliesiems valstiečiams, - Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Akivaizdu, kad tokiu sprendimu paminama ir gamtosauga, ir paveldosauga, ir valstybės saugumas. Todėl kviečiame visus mylinčius gamtą, Lietuvą ir apskritai žmogiškumą susitelkti dėl Gojaus girios išsaugojimo. Tai šauksmas dėl jūsų dėmesio bendromis pastangomis apginti šią Lietuvos jėgos vietą nuo sunaikinimo. Kokie galimi Gojaus girios išsaugojimo sprendimai? Vienas iš galimų sprendimų tai pakeisti Gojaus miško grupę iš IV, - ūkinis miškas, - į II grupę, - specialios paskirties, rekreacinis miškas. Taip pat Gojaus giria galėtų būti įtraukta į Elektrėnų miesto sudėtį kaip miško parkas. Išsaugokime Gojaus girią, - išgelbėkime ją nuo sunaikinimo! VšĮ „Taurus Siekis“