Aplinkosauga 4 psl.

Gyvūnų pasirodymų cirkuose uždraudimas

Rytis Ramonas. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

XXI amžius, bet iki šiol cirkinamės patys save: gyvūnai, atliekantys pasirodymus cirkuose, yra laikomi siaubingomis sąlygomis bei žeidžiami psichiškai ir fiziškai. Humorą sieti su smurtu, kuris, deja, į viešumą sklinda per lėtai, nėra intelektualu, o tuo labiau moralu. Siektina visiškai ar bent dalinai uždrausti gyvūnų pasirodymus cirkuose, šitaip užtikrinant nuskriaustųjų skaičiaus mažėjimą. Evoliucionavo gyvūnai, gali tą patį atlikti ir mūsų cirko kaip linksmybių erdvės supratimas.

Dėl katilinės Beržų 6B, Panevėžyje, statybos uždraudimo

Asta Kulbienė. Adresuota: LR Vyriausybei Aplinkos ministerijai LR Prezidentei LR Seimo nariams G. Burokienei, P. Urbšiui, B. Mateliui Panevėžio m. merui, Tarybai, Administracijai

Mūsų tikslas - išsaugoti konstitucines Žmogaus teises į sveiką, saugią ir švarią gyvenamąją aplinką bei nuosavybės neliečiamumą. Mes kategoriškai prieštaraujame 19,9 MW biokuro katilinės, Beržų g. 6B, Panevėžyje, statybai, kadangi: a) naujos katilinės veikla, deginant medienos atliekas (biokurą) neišvengiamai didins aplinkos taršą Panevėžio mieste, jo pietinėje ir centrinėje dalyse, kuriose yra gyvenamieji rajonai, darys neigiamą įtaką gyventojų, jų vaikų gerovei ir sveikatai, blogins gyvenamosios aplinkos kokybę. Dėl vyraujančių pietų, pietvakarių, vakarų vėjų teršalai be kita ko bus nešami link ikimokyklinio ir pagrindinio ugdymo įstaigų ir gimnazijų, kurių 400-800 m. atstumu yra net dešimt; b) dėl šios planuojamos ūkinės veiklos nuvertės nekilnojamasis turtas; c) katilinės statybos vieta parinkta neteisėtai ir nepagrįstai, ji nenumatyta Panevėžio miesto bendrajame plane, o specialiajame šilumos ūkio plane nurodyta, kad šioje vietoje katilinių statyba nerekomenduojama; d) Aplinkos apsaugos agentūrai priėmus išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos buvo pakeisti biokuro katilinės projekto sprendiniai, kurie yra susiję su didesniu poveikiu aplinkai, ir šiai planuojamai ūkinei veiklai nėra atlikta privaloma poveikio aplinkai vertinimo procedūra pagal pasikeitusius ūkinės veiklos sprendinius; e) šios planuojamos ūkinės veiklos metu bus sukūrenama daugiau nei 165,86 tonų per dieną medžio atliekų (biokuro), todėl šiai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kuris iki šiol nėra atliktas; f) statytojas UAB „Biokuro energija“ ignoruoja visuomenės reikalavimus įdiegti modernesnę valymo įrangą, įsipareigoti vykdyti taršos monitoringą, taip pat atsisako didinti kamino aukštį nuo suprojektuoto 25 m. bent iki 35 m. tam, kad būtų garantuota adekvati teršalų sklaida. Mes nuogąstaujame, kad pastačius katilinę ji taps nuolatine pietinės ir centrinės miesto dalies gyventojų bei verslo problema, kadangi Lietuvoje esanti oro taršos kontrolės sistema ir ją reglamentuojantys teisės aktai neužtikrina, kad ūkio subjektai, išleidžiantys į aplinką teršalus, laikytųsi leidžiamų taršos normatyvų. Oro taršos kontrolė yra faktiškai pavesta pačiam teršėjui, o valstybinių institucijų priežiūra yra išskirtinai formali ir neveiksminga. Nepaisant to, kad Panevėžio miesto pietinės dalies gyventojai yra surinkę ir pateikę įvairioms valdžios institucijoms apie 700 parašų dėl šios katilinės statybų uždraudimo, nei viena iš valdžios institucijų nesiryžta prieštarauti šioms statyboms ir vengia ginti viešąjį interesą, susijusį su švarios, sveikos ir saugios gyvenamosios aplinkos išsaugojimu. Panevėžio miesto gyventojai, atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta kategoriškai prieštaraujame 19,9 MW biokuro katilinės, Beržų g. 6B, Panevėžyje, statybai, ir REIKALAUJAME: 1. neišduoti statybos leidimo katilinės statybai Beržų g. 6B, Panevėžyje ir neleisti vykdyti tokios statybos; 2. ginti viešąjį interesą - suinteresuotos visuomenės teises į sveiką, švarią ir saugią aplinką bei nuosavybės neliečiamumą; 3. priimti sprendimus dėl atsinaujinančių išteklių energetikos objektų tipų, jų išdėstymo zonų ir vietų numatymo Panevėžio miesto bendrajame plane ir specialiajame šilumos ūkio plane.

Siekiant išsaugoti Klaipėdos senamiesčio stadioną - parką

Jonas Ramanauskas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Klaipėdos miesto savivaldybė

Siekiame išsaugoti Klaipėdos vienintelį senamiesčio parką - stadioną - žaliąja rekreacinę zoną, esančia tarp Didžiojo Vandens ir Sukilėlių gatvių, palikti medžius ir persvarstyti iš naujo, ar šioje vietoje reikalingi dar papildomi pastatai, kai Klaipėdos senamiestyje tuščių pastatų perteklius, kurie neatlieka jokiu funkcijų, ir stovi nenaudojami bei apleisti. Tokių vietų kaip ši Klaipėdoje nėra, ir senamiestyje tai vienintelė vieta kur galima jaustis kaip gamtoje, pasivaikščioti su šeima, vaikais, seneliais, gyvūnais. Ši vieta yra estetinis miesto simbolis. Medžiai yra mūsų žemės ir miesto plaučiai, atliekantys gyvybines funkcijas, todėl mes juos turime saugoti, puoselėti ir rūpintis. Nuo to priklauso kiekvieno žmogaus sveikata. Siekiame sustabdyti medžių kirtimus šioje vietoje ir išlaikyti autentišką senamiesčio žaliąją erdvę. Ar reikia užbetonuoti vienintėlį senamiesčio stadioną ir paversti jį betoniniais pastatais ? Senamiestyje daugiau nėra vietos kur galima žaisti futbolą, krepšinį, bėgioti, vaikščioti su vaikais ir būti gamtoje. Mes siekiame sustabdyti naujų pastatų statybas mūsų žalioje - rekreacinėje erdvėje tarp Parodų Rūmų Aukštojoje Vandens gatvėje ir Sukilėlių gatvės. Reikalaujame šioje vietoje sustabdyti medžių kirtimus, statybas, ir pergalvoti detalūjį miesto planą. taip pat prašome atsakyti į mūsų klausimus; - kokių pagrindu buvo parduotas miesto žemės sklypas senamiestyje priklausantis mieso paveldui, kas pasirašė ir davė leidimus, tokioms miesto pertvarkoms? Ar tai buvo padaryta teisiškai ? - ar buvo tinkamai apie šias statybas informuoti Klaipedos miesto gyventojai ? - ar reikia dar pastatų, kai mieste gausu naujų pastatų, kurie stovi tušti ir nenaudojami ? - ar visuomenei nebūtų naudinga išlaikyti atviros erdvės zoną ir įkurti rekreacinį parką vietoj to kad, pristatyti dar naujų pastatų, kurie ateityje galimai taps nenaudojami ir funkcijos neturintys ?

DĖL KAŠTONŲ ALĖJOS IR SENŲJŲ MEDŽIŲ IŠSAUGOJIMO ŠIAULIUOSE

Iniciatyvinė grupė „Išsaugokime Šiaulių medžius“. Adresuota: Šiaulių miesto savivaldybės merui, tarybai ir administracijai

Šiauliuose už Europos Sąjungos lėšas vykdomi dideli projektai, kurie keičia miesto vaizdą. Dauguma gyventojų nedalyvauja šių projektų viešuose svarstymuose, nes nėra pakankamai prieinamos ir suprantamos informacijos apie numatomus sprendimus. Pasipiktinimo banga sukyla tada, kai sprendimai priimti ir pradedami darbai, iškertami medžiai. Daugeliui savaime suprantama, kad seni medžiai mieste yra saugotina miestovaizdžio savasties dalis ir nesuprantama, kai jie sunaikinami. Šiauliai turi nemažai istorinių želdinių, ypatingai centrinėje miesto dalyje. Jie susiję ne tik su istoriniais įvykiais ar asmenybėmis, bet ir su miestiečių prisiminimais. Todėl svarbu juos išsaugoti ir tinkamai prižiūrėti. Šiauliuose dėl nepakankamo ir netinkamo tvarkymo senųjų medžių būklė blogėja. Projektuojant miesto erdves stebimas polinkis senuosius medžius šalinti ir sodinti naujus, kurie sunkiai prigyja ir skursta. Brandžių medžių naikinimas prieštarauja darnaus vystymosi principams, didina oro užterštumą ir prisideda prie klimato kaitos. Tvarkant Prisikėlimo aikštę iškirsta daug sveikų medžių. Rengiamame Kaštonų alėjos rekonstrukcijos projekte numatoma iškirsti beveik visus alėjoje augančius kaštonus ir klevus. Manome, kad tai būtų didelė žala miestui. Esamų kaštonų būklė nėra bloga, bet blogėja dėl nepakankamos ir netinkamos priežiūros. Todėl prašome: 1. Išsaugoti Kaštonų alėjos medžius. 2. Rengiant miesto erdvių tvarkymo projektus atlikti želdinių būklės ekspertizę ir išsaugoti esamus medžius. 3. Tinkamai prižiūrėti miesto medžius ir gerinti jų būklę.

Išsilaisvinkime iš plastiko

VšĮ "Žiedinė ekonomika". Adresuota: Aplinkos ministerija

ES Plastiko strategija žiedinėje ekonomikoje – 6 NVO klausimai 2018 m. sausio 16 d. Europos Komisija (EK) paskelbė Plastiko strategiją žiedinėje ekonomikoje. Plastiko strategija žiedinėje ekonomikoje siekia išspręsti augančią pasaulinę plastikinės taršos problemą. Europiečiai yra susirūpinę dėl plastiko naudojimo ir atsirandančių pasekmių aplinkai ir žmonių sveikatai. VšĮ „Žiedinė ekonomika“ kviečia aplinkos ministrą siekti užtikrinti ir palaikyti Europos Sąjungos (ES) planus, skirtus plastiko prevencijai ir plastikinės taršos mažinimui. Organizacijos ir visų pasirašiusiųjų vardu prašome palaikyti šias 6 ES Plastiko strategijos žiedinėje ekonomikoje politikos formavimo priemones, pateiktas Tarybos išvadose, ir suformuoti Lietuvos poziciją prieš Aplinkos tarybos diskusiją, kuri įvyks 2018 m. kovo 5 d.: 1. Reguliavimo priemonės skirtos vienkartinio plastiko vartojimo mažinimui. Mes neturime galimybės panaudoti perdirbimo perspektyvos siekdami sumažinti plastikinės taršos problemą, tuo pačiu neturime galimybės pakeisti iškastinio kuro pagrindu gaminamos plastiko žaliavos. Plastiko strategijoje žiedinėje ekonomikoje numatyta, per kelis ateinančius mėnesius, parengti teisės aktus, kuriais būtų sumažintas vienkartinio plastiko gaminių naudojimas. Mes raginame remti ambicingus vienkartinio plastiko gamybos ir vartojimo mažinimo tikslus, rinkliavas, draudimus ir kitas, atitinkamas reguliavimo priemones. 2. Ekonominės iniciatyvos siekiant suvaldyti plastiką žiedinėje ekonomikoje. Gerai suplanuotos ir tinkamai įgyvendinamos išplėstinės gamintojų atsakomybės, depozito grąžinimo sistemos schemos bei galimas plastiko mokestis gali sukurti būtinas paskatas, siekiant užkirsti kelią plastikinei taršai, ir tuo pačiu padidinti plastikinių atliekų pakartotinį naudojimą ar tinkamą perdirbimą. 3. Palaipsniui nutraukti mikroplastikų ir okso plastikų gamybą ir naudojimą. Remti, tyčia pridėtų mikroplastikų, visišką apribojimą gaminiuose ir okso plastikų naudojimą ir gamybą remiantis REACH reglamentu. Šis procesas jau yra prasidėjęs valstybėse narėse, todėl būtina sukurti bendrus ir vienodus reikalavimus Europos bendrovėms. Palaikyti įstatymų, kuriais sprendžiamos ir kitos su mikroplastikų šaltiniais, tokiais kaip plastikinių granulių tiekimo grandinėje susidarančios mikroplastikų atliekos, leidybą. 4. Stiprinti pakartotinio naudojimo ir perdirbimo rinkas siekiant gaminti netoksiškus plastikus. Dabartinis plastikų toksiškumas neleidžia jų tinkamai ir kokybiškai perdirbti, o toksiškas jų poveikis gyventojamas yra nekontroliuojamas. Vaikų žaisluose yra randama uždraustų ir didelį susirūpinimą keliančių medžiagų. Siekiant įvykdyti Lietuvos įsipareigojimus pereinant prie žiedinės ekonomikos, reikės aiškaus plano, kuriame būtų numatyta netoksiško plastiko pakartotinio naudojimo ir perdirbimo sistemos. Šis planas turi būti glaudžiai susietas su minimaliais šalies perdirbimo tikslais. 5. Būtinieji reikalavimai plastikinėms pakuotėms. ES direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų turi būti pakeista ir pirmenybė turi būti suteikta pakuočių prevencijai. Gaminių, kurie yra pakuojami į vienkartinius, pakartotinai nepanaudojamus ar neperdirbamus plastikus, kiekis didėja. ES reikalavimai skirti gaminių realizavimui ir transportavimui praktiškai užkerta galimybę gyventojams pasirinkti pirkti gaminius be pakuotės. 6. Naujos ekologinio projektavimo priemonės, skirtos į rinką patenkantiems plastikams. Svarbu remti plastikinių gaminių ir pakuočių prevenciją, pakartotinį panaudojimą ir tinkamą perdirbimą pasinaudojant ekologinio projektavimo, žaliųjų viešųjų pirkimų ir ekoženklinimo priemonėmis. Mūsų organizacija yra pasaulinio Break Free from Plastic judėjimo dalis, kurią sudaro daugiau kaip 900 NVO ir milijonai piliečių visame pasaulyje. Šis augantis pasaulinis judėjimas sistemingai sprendžia plastikų sukuriamos aplinkos taršos, ekonominį ir socialinį poveikius. Susisiekite su mumis, jei norite gauti daugiau informacijos ar aptarti pateiktus dokumentus. Jei norite sužinoti daugiau apie Lietuvos piliečių nuomonę šia tema, mes mielai suteiksime Jums ir Jūsų komandai daugiau informacijos.

Prieš komercinę žvejybą Lietuvos vidaus vandenyse

Mindis Žvejys mėgėjas ir kolegos. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Prezidentas, Lietuvos Vyriausybė, Aplinkos Apsaugos Ministerija, Žemės Ūkio Ministerija

Dėl komercinės žvejybos uždraudimo Lietuvos vidaus vandenyse visiems laikams!!! Mes norime saugoti gamta ir jos išteklius!!

Žūklei gyva žuvele - NE!

Ramunas xiang. Adresuota: Lietuvos žvejai

Žūklė gyva žuvele turėtų būti uždrausta, taip pat žūklė skrituliais. Paliekant galimybę žvejoti tik žuvelės dalimi ir dirbtiniais masalais. Kodėl? Todėl, kad žūklė taptų estetiškesnė ir sportiškesnė. Būkim šiuolaikiški, pamirškim barbariškus žvejybos būdus!

Prašome nutraukti gyvūnų gynėjų persekiojimą

Marius Kundrotas. Adresuota: Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui

Mes, pasirašantys Lietuvos Respublikos piliečiai, esame suglumę dėl Tauragės rajone susiklosčiusios padėties. Augintinis.eu leidinio duomenimis abejotinos atsakomybės piliečiai pririšo šunį viduryje plyno lauko baidyti šernų. Jį aptikę gyvūnų gynėjai rado apleistą, kupiną parazitų, iššutusia oda. Šuo sunkiai vaikščiojo, menkai reagavo į aplinką, kentė skausmus. Paaiškėjus, kad išgydyti galimybių nėra, teko gyvūną užmigdyti. Šuns savininkė Danutė Ramanauskienė apkaltino gyvūnų globėją Andželiką Bajorinaitę šuns vagyste ir nužudymu. Dabar jai keliama byla. Šią situaciją laikome absurdiška, nes pagal turimus duomenis būtent šeimininkai privedė gyvūną iki beviltiškos padėties, o gyvūnų gynėjai visomis priemonėmis bandė jį išgelbėti. Prašome nutraukti bylą, iškeltą A. Bajorinaitei, ir pradėti tyrimą dėl galimo D. Ramanauskienės elgesio - gyvūno nepriežiūros, dėl kurios jis patyrė kančią ir turėjo žūti.

Kauno piliečių peticija prieš medžių naikinimą Kaune

Giedrius Kuprevičius. Adresuota: Kauno miesto merui

KAUNO PILIEČIŲ PETICIJA 2017 rugpjūčio 14 d. Kauno miesto Merui Lietuvos respublikos Aplinkos apsaugos ministerijai Lietuvos Seimo aplinkos apsaugos komitetui Mes, žemiau pasirašiusieji, griežtai protestuojame prieš beatodairišką sveikų ir dar nesenų medžių kirtimą Kauno gatvėse. Pasisakome už atvirą, kompetentingą diskusiją ir dėl kitų Kauną identifikuojančių objektų – Kauko laiptų, Ąžuolyno, Centrinio pašto, Pieno centro ir t.t. likimo. Ketiname pasitelkti visas įstatymų leistinas priemones, įskaitant ir kreipinį į tarptautines gamtos ir paveldo apsaugos organizacijas su prašymu nustatyti mieste vykdomų procesų žalos mastą gamtai ir unikaliems miesto paveldo objektams.

Prieš cirkus ir gyvunų kankinimus Lietuvoje

Modestas. Adresuota: Lietuvis respublikos seimas

Siekiame uždrausti cirkus Lietuvoje, prieš gyvūnu kankinimus.