Už Gargždų parko medžių išsaugojimą!

1 685 PARAŠAI

Kategorija:

Gargžduose planuojama sutvarkyti senąjį Gargždų parką. Gargždiškiai džiaugiasi dėmesiu ir investicijomis parkui, tačiau neramina planas iškirsti 220 (aut. patikslintas skaičius) sveikų, brandžių medžių vien dėl to, kad parke būtų įrengta nauja infrastruktūra.

Reikalaujame nekirsti sveikų ir brandžių parko medžių vien dėl to, kad būtų nutiesti nauji takeliai ar įrengtos poilsio erdvės.

Parke šimtamečiai medžiai privalo būti saugomi, o infrastruktūra pritaikyta prie dabar augančių brandžių medžių. Nepritariame sprendiniams, kurie nėra tvarūs žiūrint į ilgalaikę perspektyvą.

Reikalaujame tvarkant parką vadovautis Želdynų įstatymu, šitaip siekiant išsaugoti esamus vertingus želdynus, prieš tai nustačius ir visuomenei pristačius išlikusią vertingąją dendrologinę struktūrą.

Siūlome tobulinat Gargždų parko atnaujinimo projektą įgyvendinti šiuos sprendimus:

1. Kiekvienas brandus medis užtikrina biologinę įvairovę parke. Prieš patvirtinant galutinį Gargždų parko atnaujimo projektą prašome atlikti parko biologinės įvairovės tyrimą. Atlikus Gargždų senojo parko bioįvairovės tyrimą specialistų prašome įvertinti, kaip projekte planuojami pokyčiai pakeis parko vabzdžių, paukščių ir kitos floros bei faunos augimo ir gyvybės sąlygas. Taip pat prašome pagal gautus duomenis keisti parko želdynų naikinimo projektą.

2. Siūlome nekirsti sveikų medžių, o planuojamą infrastruktūrą derinti pagal brandžius sveikus medžius, taip išsaugant biologinę įvairovę parke. Tai neprieštarautų parko paveldosaugos principams. Brandžių medžių išsaugojimas vertingas ne tik dėl biologinės įvairovės, bet ir žmonių fiziniam bei emociniam komfortui palaikyti.
Vertingi susiformavę medžiai urbanizuotose zonose Europoje yra griežtai saugomi ir nėra kertami pagal miesto pasamdytų dizainerių ar architektų pasiūlymuose suformuotus laikinus ekologiškai nereikšmingus aplinkotvarkos sprendimus.

3. Parke iškirtus 220 brandžių medžių bus padaryta žymi įtaka paukščiams. Jauni medeliai niekada visavertiškai nepakeis brandžių medžių. Daugelis paukščių rūšių tiesiog paliks senąjį Gargždų parką. Parke nebegirdėsime paukščių giesmių. Gargždų parke paukščių apskaitos nevykdytos.
Siūlome įvertinti Gargždų parke gyvenančių ir perinčių paukščių įvairovę, įsitikinti ar parke negyvena, neperi saugomos paukščių rūšys ir visuomenei pateikti tyrimais pagrįstą informaciją bei medžių kirtimą planuoti ir atsižvelgiant į kirtimų poveikį paukščių buveinėms.

4. Per ilgą laikotarpį Gargždų parke susiformavo miesto parkams būdinga fauna, parke randamas faunos (paukščiai, vabzdžiai) ir floros kompleksas rodo parko gyvybingumą. Ženkliai praretinus medyną, sąlygos pasikeistų visiems parke augantiems medžiams ir čia įsikūrusiems gyvūnams, tad sunku numatyti, kaip tai paveiks dabar susiformavusį augalijos ir gyvūnų kompleksą, pasikeitus apšviestumui.
Būtina su specialistų pagalba ir tyrimais įsitikinti ar Gargždų parke negyvena vabzdžiai, kurie yra įtraukti į Europos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000 bei Lietuvos Raudonąją knygą. Išsamesni parko brandžių medžių mikologiniai ir entomologiniai tyrimai leistų patvirtinti ir aprašyti kokie vabzdžiai turi savo buveines Gargždų parke ir ar planuojami pokyčiai nepablogins jų gyvenimo sąlygų.

5. Prašome priimti pasvertus ir atsakingus sprendimus, skirtus ne vien architektūrinei išmonei ar dizainui pademonstruoti, bet ir atsižvelgiant į tų sprendinių ekosisteminę reikšmę bei ilgalaikį jų poveikį pasaulinei klimato kaitai, o ypač Gargždų bei visos Lietuvos gyventojų gerovei ir sveikatai. Taip pat būtina racionaliai naudoti ES lėšas. Pasiūlymas užliejamoje parko teritorijoje įrengti vyšnių sodą ar sodinti juodalksnius - neracionalus. Toje vietoje nuolat būna potvyniai, o jaunus medelius kas kelerius metus pražudo Minijos upe judančios ledų sankaupos.

6. Klimato šiltėjimas yra viena aktualiausių problemų visame pasaulyje ir moksliškai įrodyta, kad prie jo sustabdymo labiausiai prisideda brandūs medžiai, o ne jaunuolynai, tad visose šalyse vis labiau yra vertinami tokie medžiai ir savivaldos ar valstybiniu lygiu juos stengiamasi išsaugoti.
Europos bei kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse rekonstruojant miesto želdinius ar parkus prioritetu laikomas istoriškai susiformavusio gamtos karkaso išsaugojimas, o kiti sprendiniai yra taikomi prie jo, pirmiausiai dėl susiformavusios ekosistemos svarbos klimato kaitai ir ekologijai.
Siūlome parko infrastruktūrą planuoti taip, kad būtų iškirsta kuo mažiau brandžių medžių. Taip būtų išvengta ir neracionalaus savivaldybės ar ES lėšų naudojimo vėliau vėl sodinant medžius (kurie gali neprigyti), įrengiant gėlynus bei vėliau juos prižiūrint.
Kviečiame visuomenei pateikti išsamius medžių tyrimus susipažinimui, kad išpjauti numatyti medžiai netaptų beprasme auka ir kad nebūtų sugriauta galimai vertinga šios vietos ekosistemos pagrindu per daug dešimtmečių susiformavusi bioįvairovė.
Seni medžiai dažnai būna vertingi ne tik patys savaime, bet ir dėl prieglobsčio suteikimo kitiems augalams, paukščiams, vabzdžiams, šikšnosparniams, kerpėms, grybams bei įvairiems mikroorganizmams.
Gargždų parko rekonstrukcijos projekte numatyta iškirsti apie 220 medžius ten, kur bus tiesiami keliai ar įrengiami gėlynai, arba sodinami nauji medžiai. Kiekvieno medžio kirtimas turėtų būti pagrįstas jo kokybės ir būklės tyrimo išvada.

6. Apmaudu, kad brandūs medžiai buvo numatyti kirsti ne dėl savo prastos būklės, o dėl projekte numatytų pokyčių – takelių, inžinerinių tinklų ar naujai planuojamų įrengti gėlynų. Brandūs medžiai vertingi ne tik savo amžiumi ar apimtimis, bet ir todėl, kad yra įgiję atsparumą neigiamam miesto poveikiui: taršai, sausrai, pomedžių mindymui, žaladariams organizmams ir pan. Dalis naujai pasodintų medelių paprastai per pirmus penkerius metus žūsta, o išlikusieji atsparumą pasiekia tik po kelių dešimtmečių. Prašome įvertinti ir visuomenei pateikti pagrįstą parko medžių kirtimo planą, kuriame viešai bus matyti, kad medis bus nukirstas dėl pavojaus aplinkiniams ar blogos būklės.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Ina (Vilnius)
2020-04-24 / 18:39
Sveikų brandžių medžių kirtimas yra daugelio Lietuvos miestų problema, merams tokie medžiai kažkodėl labai užkliūva. Tam reikia priešintis bendromis jėgomis.
2 Gediminas
2020-04-09 / 15:59
Ne vieno sveiko medzio neturi niekas teises nupjauti.
3 Aurimas
2020-02-19 / 17:49
Parkus turime tvarkyti tvariai, paliekant senuosius šimtmečius sveikus medžius,kuriuose ir atitinkama gyvūnija gyvena kas parkui priduoda dar daugiau jaukumo, to geriausias pavyzdys Anglija, parkai su visa savo istorija ir gyvūnija, nuostabios vietos ilsetis ir leisti laiką!! Mes galim tai padaryti tereikia daugiau kūrybiškumo!
4 Neskelbiama (Vilnius)
2020-02-14 / 12:11
Is kur tokia neapykanta medžiams? Visoje Lietuvoje..
5 Laura
2020-02-08 / 16:53
Už medžių išsaugojimą, už gyvybės išsaugojimą. Ir nereikia valdžios liaudžiai sekamų pasakų, kad medžiai "nesveiki", "neestetiški"..Medžių kirtimams STOP.
6 Ieva
2020-02-03 / 15:48
Piliakalnį išdraskė plika padarė, tai dabar parko medienos peireikė!!!!!!! Žiauru, kad valdo viską PINIGAI!!!!!!!
7 Neskelbiama
2020-02-03 / 14:17
Už medžių išsaugojimą, juk tai mūsų plaučiai
8 Jovita (Kelmė)
2020-02-03 / 08:33
Kai pjovė sveikas gražuoles liepas Kelmėje, sveiko proto niekam neatsirado.Ką turim dabar? Nesmagu žiūrėti. Kam trukdo medžiai?Tvarkyti, tai nereiškia naikinti.
9 Virginija
2020-02-03 / 07:09
Kiekvienas sveikas medis - tai neįkainojamas, unikalus turtas...,vienas medis išskiria deguonies 4 žmonėm. Būtina palikti sveikus medžius!
10 Neskelbiama
2020-02-03 / 02:43
Kažkur skaičiau, kad peticijos.lt peticijos ištikro negalioja kaip peticijos, tikiuosi kad tas straipsnis klydo.
11 ignotas
2020-02-03 / 00:43
nera ka ir komentuot .gyvenu ne lt tai ir palikt reiktu atrodo sita reikala ... bet be pabaigos ziuriu .Vilniui zmones reaguoja i visa slamsta iprastai nors
12 Jonas (Telšiai)
2020-02-03 / 00:13
Kuom serganis medis prastesnis už sergantį žmogų?
13 Vidmanta (Klaipėda)
2020-02-02 / 23:06
Aš už parko išsaugojimą.Tai puiki vieta mums,vaikams ir vaikaičiams.
14 Violeta
2020-02-02 / 22:03
Parkas puikus ir su sava istorija. Aš - už jo medžių išsaugojimą!
15 Rūta
2020-02-02 / 21:59
Yra parkas su nuostabiais brandžiais medžiais, tai džiaukitės, kad nereikia apsodinėti nupiepusiais medeliūkščiais, kur vieno kaina apie 1000 €
16 Gediminas (Gargždai)
2020-02-02 / 19:49
Už kiekvieną iškirsta tegu pasodina nauja ,kitu atveju tegu nekisa nagų prie parko
17 Arune
2020-02-02 / 18:54
Net nezinojau, kad Gargzduose yra toks grazus parkas. Pasiseke miestelio gyventojams. Noreciau aplankyti tokius grazius medzius. Labai tikiuosi ju neiskirs, juk tai vertybe, neikainojama, metu metus auga....
18 Gintautas (Kaunas)
2020-02-02 / 18:29
kažkas turbut pigiai supirks tą medieną? na neskaitant "atkato" žinoma, kai kam dar pabyrės pinigėliai iš ES projekto, o Gargždai liks plikai "nuskusti"
19 Laura
2020-02-02 / 17:53
Ir taip Gargždai , tarybų sąjungos šleifą turi .. Toks jausmas , kad fabriku miestelis buvo .. Žaluma suminkština ta pilkuma , bloku jausmą .. Iškirsti sveikus medžius , kam tokios mintys kyla !
20 Neskelbiama (Plungė)
2020-02-02 / 17:41
Kodel pas mus viskas atvirksciai - padarykit 'cost benefit analysis' ir pamatysit kad brandzius medzius verta saugoti ir aplink juos kurti infrastruktura o ne atvirksciai....
21 Vanda (Klaipėda)
2020-02-02 / 17:32
Kada baigsis tas valdininkų vandalizmas,kertami medžiai,viskas griaunama,daužoma.Gamtą reikia saugoti,o nežaloti,nes tikrai ateis atpildas už tokius darbus.Kur tikrai reikia nukirsti medį,nes yra pavojus tai valdininkai sako nėra pinigų.
22 Donatas (Gargždai)
2020-02-02 / 16:59
Ne - masiniam parko kirtimui! Saugokime gamtą, medžius
23 Skirmantas (Vilnius)
2020-02-02 / 16:55
Kam kirst? Patinka plynlaukiai? Nesuprasiu šimtamečių parkų kirtimų. Už tuos kirtimui skirtus pinigus geriau pastatyk suoliukų ir duobes užlyginkit takeliuose. Ačiū.
24 Martynas (Gargždai)
2020-02-02 / 16:52
Aš prieš sveikų medžių kirtimą.ir būtent parko gadinima.kam juos liesti.
25 Raimundas
2020-02-02 / 16:20
tik paskutinis beprotis gali duoti leidimus beprotiskam medziu kirtimui.
26 Darius
2020-02-02 / 14:20
Medziu kirtimai vykdomi visose Lietuvos miestose tai orgazinuotas genocidas ir teroras .
27 Tadas
2020-02-02 / 14:12
Palikit medžius ramybėje. Jie ir yra parko pagrindas...
28 Kristina (Gargždai)
2020-02-02 / 13:39
As uz medziu issaugojima.Mes turime prisitaikyti prie gamtos.Argumentai grazesnio vaizdo daugiau sviesos reikia.Manau parko pletros ir rekonstrikcijos ideja galima ir be isskirtamu medziu padaryti yra nemazai pavydziu.Noriu pabrezti jog tai galetu atlikti tik kompetatingi o ne sau siekiantys kazkokios turtines ar rinkimu populizmo asmenys.Nuosirdziai tikiuosi jog 40 metu auginti medziai neliks tik musu prisiminimuose.
29 Neskelbiama
2020-02-02 / 13:05
Galvanauskas su Balnioniene ir kitais liberalais priesakyje ruosia dirva daugiafunkciniui parke, o dar plove smegenis kad nebus kertami medziai... apgailetini...
30 Edita (Klaipėda)
2020-02-02 / 12:37
Prieš piktybišką gamtos niokojimą vardan urbanizacijos poreikių, turi būti kompromisas ir normaliose valstybėse, medžiai suderinami su urbanizacija. Pas mus panašu visada lengviausia kirsti, griauti ir naikinti.

DĖL VISAGINO SAVIVALDYBĖS NEFORMALIOJO ŠVIETIMO IR FORMALŲJĮ ŠVIETIMĄ PAPILDANČIO UGDYMO PROGRAMAS VYKDANČIŲ VISAGINO SAVIVALDYBĖS BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ TINKLO OPTIMIZAVIMO KONCEPCIJOS (279)

J.Monachova. Adresuota: Visagino savivaldybė

Vietos savivaldybės bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas aiškia esamos situacijos analize ir vietos bendruomenės poreikių tenkinimu, įtraukiant vietos gyventojus į sprendimų priėmimo procesą. Nagrinėjant šį klausimą, nebuvo paisoma VKN bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų. Visų pirma nebuvo atliktas Visagino miesto gyventojų nuomonės apklausa ir tyrimas šiuo klausimu. Nagrinėjant esamą koncepciją, kyla daug neišspręstų klausimų. Koncepcijoje nėra kalbama apie VKN darbuotojų socialinių garantijų užtikrinimą. Visagino kūrybos namuose sukurta moderni, saugi, jauki ugdymosi aplinka, padedant tenkinti ugdytinių poreikius ir polinkius; įstaiga aprūpinta naujausiomis technologijomis ir priemonėmis. Koncepcijoje nėra nurodyta, kaip bus paskirstytos patalpos ir priemonės, įvykus tinkle optimizavimui. Taip pat koncepcijoje nėra atlikta tikslių skaičiavimų, koks bus lėšų poreikis, įgyvendinant tinklo optimizavimą. Nepateikta jokia tinklo optimizavimo finansinė analizė. Remiantis statistiniais VKN duomenimis dėl ugdytinių skaičiaus, aiškiai matomas šios įstaigos populiarumas ir paklausa mieste. Šiose įstaigoje sukurtos ne tik puikios sąlygos ugdyti vaikus, bet ir ypatingas saugumo, pagalbos ir meilės žmogui jausmas. Prašome sustabdyti skubotą neracionalų įstaigų tinklo optimizavimą.

Dėl iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veiklos Pramonės g. 1, Alytuje (162)

Antanina. Adresuota: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos agentūrai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Alytaus priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, Alytaus miesto savivaldybės administracijai

Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 14 straipsnio nuostatomis, kreipiamės į Jus su prašymu pripažinti šį mūsų kreipimąsi peticija. Kreipimosi priežastys ir tikslai: 2020 m. gegužės 7 d. UAB APLINKOS VADYBA viešai paskelbė informaciją apie parengtą Iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veiklos, Pramonės g. 1, Alytus, poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ataskaitą. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau PŪV) organizatorius – Alytaus mieste registruota UAB „MS LT01“. Viešas PAV ataskaitos pristatymas nuotoliniu būdu numatytas 2020 m. birželio 8 d., 17:00 val. Bendrovė praeitų metų pabaigoje paskelbė, kad planuoja cheminės konversijos būdu gaminti tokias medžiagas, kaip magnio sulfatas, silicio hidroksidas, natrio sulfatas. Taip pat gamybos procese bus gaunamos žaliavos - milteliai, naudojami metalurgijos pramonėje ir kvarcinis smėlis. Įmonės atstovas teigia, kad neva UAB „MS LT01“ kartu su mokslininkais sukūrė visiškai unikalią technologiją, kurios pagalba bus atliekamas granito perdirbimas. Numatomas uolienos (granito) suvartojimas per metus – apie 60 000 tonų. Atgabentą iškastinę mineralinę uolieną iš Vokietijos bei kitų šalių numatoma smulkinti malūnu iki reikiamos frakcijos. Gauta skalda bus talpinama į uždaras talpas, kuriuose bus apdorojama technine sieros rūgštimi. Planuojama, kad per metus bus išgaunama beveik 200 000 tonų magnio sulfato, beveik 60 000 tonų metalų hidroksidų, 9 000 tonų natrio sulfato, beveik 20 000 tonų amorfinio silicio oksido. Gamybos procese bus naudojamos agresyvios aplinkai ir žmogaus sveikatai cheminės medžiagos: sieros rūgšties net ~82 000 tonų, iš kurių gamybinėse patalpose esančiuose rezervuaruose bus nuolat saugoma net ~1 500 tonų, natrio hidroksido – 10 000 tonų, azoto rūgšties – 36 tonos, vandenilio peroksido bus sunaudojama taip pat didžiuliai kiekiai ~ 2 000 tonų per metus. Abejų šių medžiagų pavojingumo klasės ir kategorijos pakankamai aukštos. T.y. jų galimas poveikis žmogaus sveikatai vertinamas kaip labai pavojingas. Vien tik per parą į įmonės patalpas Pramonės g. 1, Alytuje, žaliavą pristatys maždaug 15 sunkiasvorių transporto priemonių talpinančių po ~24 t šios uolienos. O kur dar sieros rūgšties (iki 15 kartų per dieną) ir kitų gamybos procesui reikalingų medžiagų atgabenimas krovininiu autotransportu. Iš viso per parą į įmonę atvažiuos net 55 sunkiasvorės transporto priemonės, kurios atvyks/išvyks nuo 7 iki 22 val.ir joms ūkinės veiklos teritorijoje net nėra numatyta stovėjimo aikštelių. Šalia planuojamos ūkinės veiklos (iki 200 m atstumu) yra keletas įmonių su beveik 1000 darbuotojų, visuomeninės paskirties pastatas - Alytaus kultūros centras, maitinimo įstaiga, gyvenamieji namai, o už keleto šimtų metrų yra net saugoma teritorija - Gulbynės ornitologinis draustinis. PAV ataskaitoje yra įvardinti net 29 stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai, pateikti teršalų sklaidos ore modeliavimo rezultatai. Mes manome, jog vystant šią veiklą Alytaus miesto gyventojams bei gamtai atsiranda realus pavojus ne tik galimos avarijos atveju, bet ir gamybos procese į aplinką patenkant teršalams, dėl didelio srauto sunkiasvorių transporto priemonių keliamo triukšmo ne tik šalia PŪV, bet ir miesto šiaurinėje dalyje, apie kuriuos nedviprasmiškai kalbama PAV ataskaitoje. Planuojamos ūkinės veiklos metu susidarys pavojingosios ir nepavojingosios atliekos, kurių saugojimas ir tvarkymas kelia pagrįstų abejonių dėl veiklai naudojamų pastato I-ojo aukšto bei rūsio patalpų techninės būklės. Pažymėtina, kad PAV-e teigiama, jog rūsio patalpos bus naudojamos ne tik gamybai, bet ir pirmame aukšte avarinio išsiliejimo metu išsiliejusių skysčių surinkimui. Dalis rūsio patalpų yra po vykdančios siuvimo veiklą įmonės UAB „HALTEX“ patalpomis. Kas kelia realią riziką joje dirbantiems net 350 žmonių. Tai tik dalis priežasčių dėl ko mes kreipiamės į Jus. Reikalavimai ir siūlymai: Mes, pasirašę šią peticiją-kreipimąsi, nesutinkame, kad iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veikla būtų vystoma adresu Pramonės g. 1, Alytuje. Nesutinkame su 2020 m. gegužės 7 d. paskelbta UAB APLINKOS VADYBA (planuojamos ūkinės veiklos organizatorius UAB „MS LT01“) parengta poveikio aplinkai ataskaita. Prašome PAV subjektų, kurie pagal kompetenciją teiks išvadas dėl PAV ataskaitos: Aplinkos apsaugos agentūros, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento, Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Alytaus miesto savivaldybės administracijos atidžiai ir atsakingai išnagrinėti minėtą ataskaitą, atsižvelgti į galimą šios veiklos keliamą pavojų alytiškių sveikatai bei neigiamą poveikį ne tik aplinkai, bet ir kitoms šalia veikiančioms verslo įmonėms. Prašome įvertinti aplinkybę, jog PAV ataskaitoje nebuvo nagrinėta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatyta galimybė dėl vietos alternatyvų planuojamai ūkinei veiklai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta galimybe Aplinkos apsaugos agentūros prašome organizuoti konsultantų dalyvavimą PAV ataskaitai ir ateityje kartu su ja pateiktoms poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadoms vertinti. Pareiškėjas Antanina Snarskienė

BENDRUOMENĖS NESUTIKIMAS - DĖL SALANTŲ LOPŠELIO-DARŽELIO „RASA“ PERKĖLIMO Į SALANTŲ GIMNAZIJOS PATALPAS (156)

Vaida. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

BENDRUOMENĖS NESUTIKIMAS - DĖL SALANTŲ LOPŠELIO-DARŽELIO „RASA“ PERKĖLIMO PRIE SALANTŲ GIMNAZIJOS Miesto valdžia nusprendė, kad Kretingos rajono Salantų gimnazijoje būtų įkurtos naujos Salantų lopšelio-darželio „Rasa“ grupės, perkelta Salantų menų mokykla. Valdžios apskaičiavimu, Salantų gimnazijos patalpose galėtų įsikurti net 5-ios naujos lopšelio-darželio grupės. Tuomet pradinukai išsikeltų į pagrindinį mokyklos pastatą. Salantų gyventojai, vaikų tėvai aršiai priešinasi tokiam sprendimui. Nes manome, kad gimnazijos, muzikos mokyklos triukšmas trukdys mažyliams ugdymo ir poilsio procese. Projekte nesuderinama žaidimų aplinka lauke, taip pat fizinė, kultūrinė veikla įstaigoje. Taip pat pradinukams didelę įtaką darytų, nesaugi vyresniųjų mokinių aplinka. Juk tokio mažiaus vaikams būtina užtikrinti saugią aplinką, kad jaustųsi psichologiškai ir fiziškai saugus, nesutrikdyta jo sveikata ar normali raida. Darželį šiuo metu lanko 108 vaikai, bet darželis netalpina visų norinčių patekti vaikų. Lopšelis-darželis renovuotas, sutvarkyta darželio aplinka, įstaiga turi puikias sąlygas visapusiškam vaikų ugdymui ir darbuotojų darbui. Salantų lopšelio-darželio "Rasa" ir Salantų miestelio bendruomenės išreiškia savo poziciją jog, perkelti darželio į mokyklos patalpas nereikia, kadangi lieka labai daug neatsakytų klausimų, nepaskaičiuotos/nepamatuotos pasekmės. Manome, jog jungimas pablogins mūsų vaikų ugdymo sąlygas, todėl mes reikalaujame, kad mūsų nuomonė būtų neįgnoruojama, bei į ją atsižvelgiama.