Už Gargždų parko medžių išsaugojimą!

1 690 PARAŠAI

Kategorija:

Gargžduose planuojama sutvarkyti senąjį Gargždų parką. Gargždiškiai džiaugiasi dėmesiu ir investicijomis parkui, tačiau neramina planas iškirsti 220 (aut. patikslintas skaičius) sveikų, brandžių medžių vien dėl to, kad parke būtų įrengta nauja infrastruktūra.

Reikalaujame nekirsti sveikų ir brandžių parko medžių vien dėl to, kad būtų nutiesti nauji takeliai ar įrengtos poilsio erdvės.

Parke šimtamečiai medžiai privalo būti saugomi, o infrastruktūra pritaikyta prie dabar augančių brandžių medžių. Nepritariame sprendiniams, kurie nėra tvarūs žiūrint į ilgalaikę perspektyvą.

Reikalaujame tvarkant parką vadovautis Želdynų įstatymu, šitaip siekiant išsaugoti esamus vertingus želdynus, prieš tai nustačius ir visuomenei pristačius išlikusią vertingąją dendrologinę struktūrą.

Siūlome tobulinat Gargždų parko atnaujinimo projektą įgyvendinti šiuos sprendimus:

1. Kiekvienas brandus medis užtikrina biologinę įvairovę parke. Prieš patvirtinant galutinį Gargždų parko atnaujimo projektą prašome atlikti parko biologinės įvairovės tyrimą. Atlikus Gargždų senojo parko bioįvairovės tyrimą specialistų prašome įvertinti, kaip projekte planuojami pokyčiai pakeis parko vabzdžių, paukščių ir kitos floros bei faunos augimo ir gyvybės sąlygas. Taip pat prašome pagal gautus duomenis keisti parko želdynų naikinimo projektą.

2. Siūlome nekirsti sveikų medžių, o planuojamą infrastruktūrą derinti pagal brandžius sveikus medžius, taip išsaugant biologinę įvairovę parke. Tai neprieštarautų parko paveldosaugos principams. Brandžių medžių išsaugojimas vertingas ne tik dėl biologinės įvairovės, bet ir žmonių fiziniam bei emociniam komfortui palaikyti.
Vertingi susiformavę medžiai urbanizuotose zonose Europoje yra griežtai saugomi ir nėra kertami pagal miesto pasamdytų dizainerių ar architektų pasiūlymuose suformuotus laikinus ekologiškai nereikšmingus aplinkotvarkos sprendimus.

3. Parke iškirtus 220 brandžių medžių bus padaryta žymi įtaka paukščiams. Jauni medeliai niekada visavertiškai nepakeis brandžių medžių. Daugelis paukščių rūšių tiesiog paliks senąjį Gargždų parką. Parke nebegirdėsime paukščių giesmių. Gargždų parke paukščių apskaitos nevykdytos.
Siūlome įvertinti Gargždų parke gyvenančių ir perinčių paukščių įvairovę, įsitikinti ar parke negyvena, neperi saugomos paukščių rūšys ir visuomenei pateikti tyrimais pagrįstą informaciją bei medžių kirtimą planuoti ir atsižvelgiant į kirtimų poveikį paukščių buveinėms.

4. Per ilgą laikotarpį Gargždų parke susiformavo miesto parkams būdinga fauna, parke randamas faunos (paukščiai, vabzdžiai) ir floros kompleksas rodo parko gyvybingumą. Ženkliai praretinus medyną, sąlygos pasikeistų visiems parke augantiems medžiams ir čia įsikūrusiems gyvūnams, tad sunku numatyti, kaip tai paveiks dabar susiformavusį augalijos ir gyvūnų kompleksą, pasikeitus apšviestumui.
Būtina su specialistų pagalba ir tyrimais įsitikinti ar Gargždų parke negyvena vabzdžiai, kurie yra įtraukti į Europos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000 bei Lietuvos Raudonąją knygą. Išsamesni parko brandžių medžių mikologiniai ir entomologiniai tyrimai leistų patvirtinti ir aprašyti kokie vabzdžiai turi savo buveines Gargždų parke ir ar planuojami pokyčiai nepablogins jų gyvenimo sąlygų.

5. Prašome priimti pasvertus ir atsakingus sprendimus, skirtus ne vien architektūrinei išmonei ar dizainui pademonstruoti, bet ir atsižvelgiant į tų sprendinių ekosisteminę reikšmę bei ilgalaikį jų poveikį pasaulinei klimato kaitai, o ypač Gargždų bei visos Lietuvos gyventojų gerovei ir sveikatai. Taip pat būtina racionaliai naudoti ES lėšas. Pasiūlymas užliejamoje parko teritorijoje įrengti vyšnių sodą ar sodinti juodalksnius - neracionalus. Toje vietoje nuolat būna potvyniai, o jaunus medelius kas kelerius metus pražudo Minijos upe judančios ledų sankaupos.

6. Klimato šiltėjimas yra viena aktualiausių problemų visame pasaulyje ir moksliškai įrodyta, kad prie jo sustabdymo labiausiai prisideda brandūs medžiai, o ne jaunuolynai, tad visose šalyse vis labiau yra vertinami tokie medžiai ir savivaldos ar valstybiniu lygiu juos stengiamasi išsaugoti.
Europos bei kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse rekonstruojant miesto želdinius ar parkus prioritetu laikomas istoriškai susiformavusio gamtos karkaso išsaugojimas, o kiti sprendiniai yra taikomi prie jo, pirmiausiai dėl susiformavusios ekosistemos svarbos klimato kaitai ir ekologijai.
Siūlome parko infrastruktūrą planuoti taip, kad būtų iškirsta kuo mažiau brandžių medžių. Taip būtų išvengta ir neracionalaus savivaldybės ar ES lėšų naudojimo vėliau vėl sodinant medžius (kurie gali neprigyti), įrengiant gėlynus bei vėliau juos prižiūrint.
Kviečiame visuomenei pateikti išsamius medžių tyrimus susipažinimui, kad išpjauti numatyti medžiai netaptų beprasme auka ir kad nebūtų sugriauta galimai vertinga šios vietos ekosistemos pagrindu per daug dešimtmečių susiformavusi bioįvairovė.
Seni medžiai dažnai būna vertingi ne tik patys savaime, bet ir dėl prieglobsčio suteikimo kitiems augalams, paukščiams, vabzdžiams, šikšnosparniams, kerpėms, grybams bei įvairiems mikroorganizmams.
Gargždų parko rekonstrukcijos projekte numatyta iškirsti apie 220 medžius ten, kur bus tiesiami keliai ar įrengiami gėlynai, arba sodinami nauji medžiai. Kiekvieno medžio kirtimas turėtų būti pagrįstas jo kokybės ir būklės tyrimo išvada.

6. Apmaudu, kad brandūs medžiai buvo numatyti kirsti ne dėl savo prastos būklės, o dėl projekte numatytų pokyčių – takelių, inžinerinių tinklų ar naujai planuojamų įrengti gėlynų. Brandūs medžiai vertingi ne tik savo amžiumi ar apimtimis, bet ir todėl, kad yra įgiję atsparumą neigiamam miesto poveikiui: taršai, sausrai, pomedžių mindymui, žaladariams organizmams ir pan. Dalis naujai pasodintų medelių paprastai per pirmus penkerius metus žūsta, o išlikusieji atsparumą pasiekia tik po kelių dešimtmečių. Prašome įvertinti ir visuomenei pateikti pagrįstą parko medžių kirtimo planą, kuriame viešai bus matyti, kad medis bus nukirstas dėl pavojaus aplinkiniams ar blogos būklės.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Neskelbiama
2020-07-09 / 08:31
Kažkas iš valdžios nori žiemą pigiai pasišildyt...
2 Ina (Vilnius)
2020-04-24 / 18:39
Sveikų brandžių medžių kirtimas yra daugelio Lietuvos miestų problema, merams tokie medžiai kažkodėl labai užkliūva. Tam reikia priešintis bendromis jėgomis.
3 Gediminas
2020-04-09 / 15:59
Ne vieno sveiko medzio neturi niekas teises nupjauti.
4 Aurimas
2020-02-19 / 17:49
Parkus turime tvarkyti tvariai, paliekant senuosius šimtmečius sveikus medžius,kuriuose ir atitinkama gyvūnija gyvena kas parkui priduoda dar daugiau jaukumo, to geriausias pavyzdys Anglija, parkai su visa savo istorija ir gyvūnija, nuostabios vietos ilsetis ir leisti laiką!! Mes galim tai padaryti tereikia daugiau kūrybiškumo!
5 Neskelbiama (Vilnius)
2020-02-14 / 12:11
Is kur tokia neapykanta medžiams? Visoje Lietuvoje..
6 Laura
2020-02-08 / 16:53
Už medžių išsaugojimą, už gyvybės išsaugojimą. Ir nereikia valdžios liaudžiai sekamų pasakų, kad medžiai "nesveiki", "neestetiški"..Medžių kirtimams STOP.
7 Ieva
2020-02-03 / 15:48
Piliakalnį išdraskė plika padarė, tai dabar parko medienos peireikė!!!!!!! Žiauru, kad valdo viską PINIGAI!!!!!!!
8 Neskelbiama
2020-02-03 / 14:17
Už medžių išsaugojimą, juk tai mūsų plaučiai
9 Jovita (Kelmė)
2020-02-03 / 08:33
Kai pjovė sveikas gražuoles liepas Kelmėje, sveiko proto niekam neatsirado.Ką turim dabar? Nesmagu žiūrėti. Kam trukdo medžiai?Tvarkyti, tai nereiškia naikinti.
10 Virginija
2020-02-03 / 07:09
Kiekvienas sveikas medis - tai neįkainojamas, unikalus turtas...,vienas medis išskiria deguonies 4 žmonėm. Būtina palikti sveikus medžius!
11 Neskelbiama
2020-02-03 / 02:43
Kažkur skaičiau, kad peticijos.lt peticijos ištikro negalioja kaip peticijos, tikiuosi kad tas straipsnis klydo.
12 ignotas
2020-02-03 / 00:43
nera ka ir komentuot .gyvenu ne lt tai ir palikt reiktu atrodo sita reikala ... bet be pabaigos ziuriu .Vilniui zmones reaguoja i visa slamsta iprastai nors
13 Jonas (Telšiai)
2020-02-03 / 00:13
Kuom serganis medis prastesnis už sergantį žmogų?
14 Vidmanta (Klaipėda)
2020-02-02 / 23:06
Aš už parko išsaugojimą.Tai puiki vieta mums,vaikams ir vaikaičiams.
15 Violeta
2020-02-02 / 22:03
Parkas puikus ir su sava istorija. Aš - už jo medžių išsaugojimą!
16 Rūta
2020-02-02 / 21:59
Yra parkas su nuostabiais brandžiais medžiais, tai džiaukitės, kad nereikia apsodinėti nupiepusiais medeliūkščiais, kur vieno kaina apie 1000 €
17 Gediminas (Gargždai)
2020-02-02 / 19:49
Už kiekvieną iškirsta tegu pasodina nauja ,kitu atveju tegu nekisa nagų prie parko
18 Arune
2020-02-02 / 18:54
Net nezinojau, kad Gargzduose yra toks grazus parkas. Pasiseke miestelio gyventojams. Noreciau aplankyti tokius grazius medzius. Labai tikiuosi ju neiskirs, juk tai vertybe, neikainojama, metu metus auga....
19 Gintautas (Kaunas)
2020-02-02 / 18:29
kažkas turbut pigiai supirks tą medieną? na neskaitant "atkato" žinoma, kai kam dar pabyrės pinigėliai iš ES projekto, o Gargždai liks plikai "nuskusti"
20 Laura
2020-02-02 / 17:53
Ir taip Gargždai , tarybų sąjungos šleifą turi .. Toks jausmas , kad fabriku miestelis buvo .. Žaluma suminkština ta pilkuma , bloku jausmą .. Iškirsti sveikus medžius , kam tokios mintys kyla !
21 Neskelbiama (Plungė)
2020-02-02 / 17:41
Kodel pas mus viskas atvirksciai - padarykit 'cost benefit analysis' ir pamatysit kad brandzius medzius verta saugoti ir aplink juos kurti infrastruktura o ne atvirksciai....
22 Vanda (Klaipėda)
2020-02-02 / 17:32
Kada baigsis tas valdininkų vandalizmas,kertami medžiai,viskas griaunama,daužoma.Gamtą reikia saugoti,o nežaloti,nes tikrai ateis atpildas už tokius darbus.Kur tikrai reikia nukirsti medį,nes yra pavojus tai valdininkai sako nėra pinigų.
23 Donatas (Gargždai)
2020-02-02 / 16:59
Ne - masiniam parko kirtimui! Saugokime gamtą, medžius
24 Skirmantas (Vilnius)
2020-02-02 / 16:55
Kam kirst? Patinka plynlaukiai? Nesuprasiu šimtamečių parkų kirtimų. Už tuos kirtimui skirtus pinigus geriau pastatyk suoliukų ir duobes užlyginkit takeliuose. Ačiū.
25 Martynas (Gargždai)
2020-02-02 / 16:52
Aš prieš sveikų medžių kirtimą.ir būtent parko gadinima.kam juos liesti.
26 Raimundas
2020-02-02 / 16:20
tik paskutinis beprotis gali duoti leidimus beprotiskam medziu kirtimui.
27 Darius
2020-02-02 / 14:20
Medziu kirtimai vykdomi visose Lietuvos miestose tai orgazinuotas genocidas ir teroras .
28 Tadas
2020-02-02 / 14:12
Palikit medžius ramybėje. Jie ir yra parko pagrindas...
29 Kristina (Gargždai)
2020-02-02 / 13:39
As uz medziu issaugojima.Mes turime prisitaikyti prie gamtos.Argumentai grazesnio vaizdo daugiau sviesos reikia.Manau parko pletros ir rekonstrikcijos ideja galima ir be isskirtamu medziu padaryti yra nemazai pavydziu.Noriu pabrezti jog tai galetu atlikti tik kompetatingi o ne sau siekiantys kazkokios turtines ar rinkimu populizmo asmenys.Nuosirdziai tikiuosi jog 40 metu auginti medziai neliks tik musu prisiminimuose.
30 Neskelbiama
2020-02-02 / 13:05
Galvanauskas su Balnioniene ir kitais liberalais priesakyje ruosia dirva daugiafunkciniui parke, o dar plove smegenis kad nebus kertami medziai... apgailetini...

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (759)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (437)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (125)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.

Dėl Juodkrantės oficialaus nudistų paplūdimio įteisinimo (72)

Lietuvos. Adresuota: Neringos miesto savivaldybei

Neringos miesto savivaldybės prašome įteisinti Juodkrantės nudistų paplūdimį, nes: 1. Atižvelgiant į Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detalųjį planą (patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. Vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-48 „Dėl Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“) nudistų paplūdimys nurodomas konkrečioje vietoje (pietinėje Juodkrantės paplūdimio dalyje), 200 m. Ilgio. Atkreipiame dėmesį, kad iš viso Juodkrantė turi net 2470 m. ilgio paplūdimio zoną; 2. Vasarą Juodkrantėje nudistai poilsiauja Naglių gamtos rezervato teritorijoje, tai tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Poilsiautojai įsikuria už apsauginio kopagūbrio esančiame paplūdimyje, taip šiurkščiai pažeidinėja rezervato režimą (https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/rezervata-neringoje-uzpludo-nuogaliai-1641035/). Įteisinus Juodkrantės nudistų paplūdimį, nudistai nebesilankytų Naglių gamtos rezervato teritorijoje ir taip būtų apsaugotas rezervatas nuo poilsiautojų; 3. Norint išvengti nesusipratimų dėl saugomų teritorijų pažeidinėjimų, būtina įrengti oficialų Juodkrantės nudistų papludimį, nes žmonėms to reikia ir ne kartą buvo jau išreišktas poreikis; 4. Juodkrantės, kai kurie gyventojai ir turistai, nesant įteisinto nudistų paplūdimio ir neinantys į rezervato teritoriją, važiuoja į Nidos nudistų paplūdimį, pirmyn ir atgal, nuvažiuodami 64 km ir taip transportu teršdami Kuršių Neriją; 5. 2020 m. Neringos lankytojų apklausos rezultatais patraukliausi paplūdimiai yra Nidos nudistų paplūdimys ir Juodkrantės nudistų paplūdimys. Saugiausi paplūdimiai yra Juodkrantės nudistų paplūdimys ir Juodkrantės centrinis paplūdimys. Juodkrantės nudistų paplūdimys tapo patraukliausias ir saugiausias Neringos paplūdimys, tačiau jis nėra įteisintas; 6. Lietuvoje nudistų vis daugėja, tai įrodo ir Vilniuje 2020 m. birželio 1 d. oficialiai atidarytas Valakampių nudistų paplūdimys, kuriame vasarą ilsėjosi daugybė žmonių.