Už Gargždų parko medžių išsaugojimą!

1 688 PARAŠAI

Kategorija:

Gargžduose planuojama sutvarkyti senąjį Gargždų parką. Gargždiškiai džiaugiasi dėmesiu ir investicijomis parkui, tačiau neramina planas iškirsti 220 (aut. patikslintas skaičius) sveikų, brandžių medžių vien dėl to, kad parke būtų įrengta nauja infrastruktūra.

Reikalaujame nekirsti sveikų ir brandžių parko medžių vien dėl to, kad būtų nutiesti nauji takeliai ar įrengtos poilsio erdvės.

Parke šimtamečiai medžiai privalo būti saugomi, o infrastruktūra pritaikyta prie dabar augančių brandžių medžių. Nepritariame sprendiniams, kurie nėra tvarūs žiūrint į ilgalaikę perspektyvą.

Reikalaujame tvarkant parką vadovautis Želdynų įstatymu, šitaip siekiant išsaugoti esamus vertingus želdynus, prieš tai nustačius ir visuomenei pristačius išlikusią vertingąją dendrologinę struktūrą.

Siūlome tobulinat Gargždų parko atnaujinimo projektą įgyvendinti šiuos sprendimus:

1. Kiekvienas brandus medis užtikrina biologinę įvairovę parke. Prieš patvirtinant galutinį Gargždų parko atnaujimo projektą prašome atlikti parko biologinės įvairovės tyrimą. Atlikus Gargždų senojo parko bioįvairovės tyrimą specialistų prašome įvertinti, kaip projekte planuojami pokyčiai pakeis parko vabzdžių, paukščių ir kitos floros bei faunos augimo ir gyvybės sąlygas. Taip pat prašome pagal gautus duomenis keisti parko želdynų naikinimo projektą.

2. Siūlome nekirsti sveikų medžių, o planuojamą infrastruktūrą derinti pagal brandžius sveikus medžius, taip išsaugant biologinę įvairovę parke. Tai neprieštarautų parko paveldosaugos principams. Brandžių medžių išsaugojimas vertingas ne tik dėl biologinės įvairovės, bet ir žmonių fiziniam bei emociniam komfortui palaikyti.
Vertingi susiformavę medžiai urbanizuotose zonose Europoje yra griežtai saugomi ir nėra kertami pagal miesto pasamdytų dizainerių ar architektų pasiūlymuose suformuotus laikinus ekologiškai nereikšmingus aplinkotvarkos sprendimus.

3. Parke iškirtus 220 brandžių medžių bus padaryta žymi įtaka paukščiams. Jauni medeliai niekada visavertiškai nepakeis brandžių medžių. Daugelis paukščių rūšių tiesiog paliks senąjį Gargždų parką. Parke nebegirdėsime paukščių giesmių. Gargždų parke paukščių apskaitos nevykdytos.
Siūlome įvertinti Gargždų parke gyvenančių ir perinčių paukščių įvairovę, įsitikinti ar parke negyvena, neperi saugomos paukščių rūšys ir visuomenei pateikti tyrimais pagrįstą informaciją bei medžių kirtimą planuoti ir atsižvelgiant į kirtimų poveikį paukščių buveinėms.

4. Per ilgą laikotarpį Gargždų parke susiformavo miesto parkams būdinga fauna, parke randamas faunos (paukščiai, vabzdžiai) ir floros kompleksas rodo parko gyvybingumą. Ženkliai praretinus medyną, sąlygos pasikeistų visiems parke augantiems medžiams ir čia įsikūrusiems gyvūnams, tad sunku numatyti, kaip tai paveiks dabar susiformavusį augalijos ir gyvūnų kompleksą, pasikeitus apšviestumui.
Būtina su specialistų pagalba ir tyrimais įsitikinti ar Gargždų parke negyvena vabzdžiai, kurie yra įtraukti į Europos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000 bei Lietuvos Raudonąją knygą. Išsamesni parko brandžių medžių mikologiniai ir entomologiniai tyrimai leistų patvirtinti ir aprašyti kokie vabzdžiai turi savo buveines Gargždų parke ir ar planuojami pokyčiai nepablogins jų gyvenimo sąlygų.

5. Prašome priimti pasvertus ir atsakingus sprendimus, skirtus ne vien architektūrinei išmonei ar dizainui pademonstruoti, bet ir atsižvelgiant į tų sprendinių ekosisteminę reikšmę bei ilgalaikį jų poveikį pasaulinei klimato kaitai, o ypač Gargždų bei visos Lietuvos gyventojų gerovei ir sveikatai. Taip pat būtina racionaliai naudoti ES lėšas. Pasiūlymas užliejamoje parko teritorijoje įrengti vyšnių sodą ar sodinti juodalksnius - neracionalus. Toje vietoje nuolat būna potvyniai, o jaunus medelius kas kelerius metus pražudo Minijos upe judančios ledų sankaupos.

6. Klimato šiltėjimas yra viena aktualiausių problemų visame pasaulyje ir moksliškai įrodyta, kad prie jo sustabdymo labiausiai prisideda brandūs medžiai, o ne jaunuolynai, tad visose šalyse vis labiau yra vertinami tokie medžiai ir savivaldos ar valstybiniu lygiu juos stengiamasi išsaugoti.
Europos bei kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse rekonstruojant miesto želdinius ar parkus prioritetu laikomas istoriškai susiformavusio gamtos karkaso išsaugojimas, o kiti sprendiniai yra taikomi prie jo, pirmiausiai dėl susiformavusios ekosistemos svarbos klimato kaitai ir ekologijai.
Siūlome parko infrastruktūrą planuoti taip, kad būtų iškirsta kuo mažiau brandžių medžių. Taip būtų išvengta ir neracionalaus savivaldybės ar ES lėšų naudojimo vėliau vėl sodinant medžius (kurie gali neprigyti), įrengiant gėlynus bei vėliau juos prižiūrint.
Kviečiame visuomenei pateikti išsamius medžių tyrimus susipažinimui, kad išpjauti numatyti medžiai netaptų beprasme auka ir kad nebūtų sugriauta galimai vertinga šios vietos ekosistemos pagrindu per daug dešimtmečių susiformavusi bioįvairovė.
Seni medžiai dažnai būna vertingi ne tik patys savaime, bet ir dėl prieglobsčio suteikimo kitiems augalams, paukščiams, vabzdžiams, šikšnosparniams, kerpėms, grybams bei įvairiems mikroorganizmams.
Gargždų parko rekonstrukcijos projekte numatyta iškirsti apie 220 medžius ten, kur bus tiesiami keliai ar įrengiami gėlynai, arba sodinami nauji medžiai. Kiekvieno medžio kirtimas turėtų būti pagrįstas jo kokybės ir būklės tyrimo išvada.

6. Apmaudu, kad brandūs medžiai buvo numatyti kirsti ne dėl savo prastos būklės, o dėl projekte numatytų pokyčių – takelių, inžinerinių tinklų ar naujai planuojamų įrengti gėlynų. Brandūs medžiai vertingi ne tik savo amžiumi ar apimtimis, bet ir todėl, kad yra įgiję atsparumą neigiamam miesto poveikiui: taršai, sausrai, pomedžių mindymui, žaladariams organizmams ir pan. Dalis naujai pasodintų medelių paprastai per pirmus penkerius metus žūsta, o išlikusieji atsparumą pasiekia tik po kelių dešimtmečių. Prašome įvertinti ir visuomenei pateikti pagrįstą parko medžių kirtimo planą, kuriame viešai bus matyti, kad medis bus nukirstas dėl pavojaus aplinkiniams ar blogos būklės.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Neskelbiama
2020-07-09 / 08:31
Kažkas iš valdžios nori žiemą pigiai pasišildyt...
2 Ina (Vilnius)
2020-04-24 / 18:39
Sveikų brandžių medžių kirtimas yra daugelio Lietuvos miestų problema, merams tokie medžiai kažkodėl labai užkliūva. Tam reikia priešintis bendromis jėgomis.
3 Gediminas
2020-04-09 / 15:59
Ne vieno sveiko medzio neturi niekas teises nupjauti.
4 Aurimas
2020-02-19 / 17:49
Parkus turime tvarkyti tvariai, paliekant senuosius šimtmečius sveikus medžius,kuriuose ir atitinkama gyvūnija gyvena kas parkui priduoda dar daugiau jaukumo, to geriausias pavyzdys Anglija, parkai su visa savo istorija ir gyvūnija, nuostabios vietos ilsetis ir leisti laiką!! Mes galim tai padaryti tereikia daugiau kūrybiškumo!
5 Neskelbiama (Vilnius)
2020-02-14 / 12:11
Is kur tokia neapykanta medžiams? Visoje Lietuvoje..
6 Laura
2020-02-08 / 16:53
Už medžių išsaugojimą, už gyvybės išsaugojimą. Ir nereikia valdžios liaudžiai sekamų pasakų, kad medžiai "nesveiki", "neestetiški"..Medžių kirtimams STOP.
7 Ieva
2020-02-03 / 15:48
Piliakalnį išdraskė plika padarė, tai dabar parko medienos peireikė!!!!!!! Žiauru, kad valdo viską PINIGAI!!!!!!!
8 Neskelbiama
2020-02-03 / 14:17
Už medžių išsaugojimą, juk tai mūsų plaučiai
9 Jovita (Kelmė)
2020-02-03 / 08:33
Kai pjovė sveikas gražuoles liepas Kelmėje, sveiko proto niekam neatsirado.Ką turim dabar? Nesmagu žiūrėti. Kam trukdo medžiai?Tvarkyti, tai nereiškia naikinti.
10 Virginija
2020-02-03 / 07:09
Kiekvienas sveikas medis - tai neįkainojamas, unikalus turtas...,vienas medis išskiria deguonies 4 žmonėm. Būtina palikti sveikus medžius!
11 Neskelbiama
2020-02-03 / 02:43
Kažkur skaičiau, kad peticijos.lt peticijos ištikro negalioja kaip peticijos, tikiuosi kad tas straipsnis klydo.
12 ignotas
2020-02-03 / 00:43
nera ka ir komentuot .gyvenu ne lt tai ir palikt reiktu atrodo sita reikala ... bet be pabaigos ziuriu .Vilniui zmones reaguoja i visa slamsta iprastai nors
13 Jonas (Telšiai)
2020-02-03 / 00:13
Kuom serganis medis prastesnis už sergantį žmogų?
14 Vidmanta (Klaipėda)
2020-02-02 / 23:06
Aš už parko išsaugojimą.Tai puiki vieta mums,vaikams ir vaikaičiams.
15 Violeta
2020-02-02 / 22:03
Parkas puikus ir su sava istorija. Aš - už jo medžių išsaugojimą!
16 Rūta
2020-02-02 / 21:59
Yra parkas su nuostabiais brandžiais medžiais, tai džiaukitės, kad nereikia apsodinėti nupiepusiais medeliūkščiais, kur vieno kaina apie 1000 €
17 Gediminas (Gargždai)
2020-02-02 / 19:49
Už kiekvieną iškirsta tegu pasodina nauja ,kitu atveju tegu nekisa nagų prie parko
18 Arune
2020-02-02 / 18:54
Net nezinojau, kad Gargzduose yra toks grazus parkas. Pasiseke miestelio gyventojams. Noreciau aplankyti tokius grazius medzius. Labai tikiuosi ju neiskirs, juk tai vertybe, neikainojama, metu metus auga....
19 Gintautas (Kaunas)
2020-02-02 / 18:29
kažkas turbut pigiai supirks tą medieną? na neskaitant "atkato" žinoma, kai kam dar pabyrės pinigėliai iš ES projekto, o Gargždai liks plikai "nuskusti"
20 Laura
2020-02-02 / 17:53
Ir taip Gargždai , tarybų sąjungos šleifą turi .. Toks jausmas , kad fabriku miestelis buvo .. Žaluma suminkština ta pilkuma , bloku jausmą .. Iškirsti sveikus medžius , kam tokios mintys kyla !
21 Neskelbiama (Plungė)
2020-02-02 / 17:41
Kodel pas mus viskas atvirksciai - padarykit 'cost benefit analysis' ir pamatysit kad brandzius medzius verta saugoti ir aplink juos kurti infrastruktura o ne atvirksciai....
22 Vanda (Klaipėda)
2020-02-02 / 17:32
Kada baigsis tas valdininkų vandalizmas,kertami medžiai,viskas griaunama,daužoma.Gamtą reikia saugoti,o nežaloti,nes tikrai ateis atpildas už tokius darbus.Kur tikrai reikia nukirsti medį,nes yra pavojus tai valdininkai sako nėra pinigų.
23 Donatas (Gargždai)
2020-02-02 / 16:59
Ne - masiniam parko kirtimui! Saugokime gamtą, medžius
24 Skirmantas (Vilnius)
2020-02-02 / 16:55
Kam kirst? Patinka plynlaukiai? Nesuprasiu šimtamečių parkų kirtimų. Už tuos kirtimui skirtus pinigus geriau pastatyk suoliukų ir duobes užlyginkit takeliuose. Ačiū.
25 Martynas (Gargždai)
2020-02-02 / 16:52
Aš prieš sveikų medžių kirtimą.ir būtent parko gadinima.kam juos liesti.
26 Raimundas
2020-02-02 / 16:20
tik paskutinis beprotis gali duoti leidimus beprotiskam medziu kirtimui.
27 Darius
2020-02-02 / 14:20
Medziu kirtimai vykdomi visose Lietuvos miestose tai orgazinuotas genocidas ir teroras .
28 Tadas
2020-02-02 / 14:12
Palikit medžius ramybėje. Jie ir yra parko pagrindas...
29 Kristina (Gargždai)
2020-02-02 / 13:39
As uz medziu issaugojima.Mes turime prisitaikyti prie gamtos.Argumentai grazesnio vaizdo daugiau sviesos reikia.Manau parko pletros ir rekonstrikcijos ideja galima ir be isskirtamu medziu padaryti yra nemazai pavydziu.Noriu pabrezti jog tai galetu atlikti tik kompetatingi o ne sau siekiantys kazkokios turtines ar rinkimu populizmo asmenys.Nuosirdziai tikiuosi jog 40 metu auginti medziai neliks tik musu prisiminimuose.
30 Neskelbiama
2020-02-02 / 13:05
Galvanauskas su Balnioniene ir kitais liberalais priesakyje ruosia dirva daugiafunkciniui parke, o dar plove smegenis kad nebus kertami medziai... apgailetini...

PRIEŠ NAUJO POLIGONO STEIGIMĄ VAKARŲ LIETUVOJE (521)

Jurgita. Adresuota: Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR seimas,

Brangūs Lietuvos žmonės, kraštiečiai, VIENYKIMĖS ! Greit visa Lietuva taps vienu dideliu poligonu ! LR Krašto apsaugos ministerija Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrajame plane (Lietuva 2030m.) numatė galimybes steigti naują poligoną Vakarų Lietuvoje : Akmenės r., Telšių r., Mažeikių r. ir Šiaulių r. teritorijose. Pasak viceministro E. Misiūno „Geopolitinė situacija mūsų regione išlieka nepakitusi, yra stiprinama mūsų kariuomenė, į pratybas atvyksta NATO sąjungininkai, todėl tinkamam karių rengimui reikalingos papildomos teritorijos treniruotėms“. Mūsų manymu, jau pakanka esamų poligonų Lietuvoje ! Planuose numatomos kelios galimos teritorijos poligono steigimui. Valstybės poreikiams bus nusavinami ūkininkų dirbamų žemių plotai, privačia nuosavybe valdomų miškų plotai, kurie bus ir kertami, gyvenami namai, kurie bus griaunami. Neatmetama galimybė, kad ateityje poligoną gali plėsti. Mes prieštaraujame tokiam galimam poligono steigimui mūsų krašte ! Todėl mes ginsime savo teises, savo protėvių žemes, atsiminimus, mes norime gyventi savo žemėse, jas dirbti, kurti, auginti vaikus ir čia mirti. Mes norime būti saugūs ir ramūs savo namuose! Mes čia gyvename, čia mūsų namai !

UŽDARYTI Kauno MBA (228)

Arūnas. Adresuota: Aplinkos Ministrui

Kauno MBA įmonė nuolat skleidžia smarvę Ramučiuose, Palemone, Kauno m. Dainavos rajone. Įmonė išrūšiuoja tik 1% atliekų, o niekam nereikalingos išrūšiuotos atliekos mėnesiais sandėliuoajamos įmonės teritorijoje, paverčiant teritoją sąvartynu mieste. Įmonėje sumontuotas biologinis įrenginys neatitinka aplinkosauginių tikslų - rūšiuoti atliekas, neteršti ir tausoti gamtą. Sumontuoti biologinių atliekų įrenginio filtrai nepaėgūs filtruoti. Iš biologinio atliekų rūšiavimo įrenginio sklindati smarvė galimai kenskimga aplikai ir čia gyvenantiems žmonėms kelia sveikatos sutrikimų - šleiktulį, vėmimą, galvos skausmą ir panašiai. Šios įnonės išlaikymas kiekvienais metais kainuoja 9 mln. eurų iš mūsų visų kišenių. Gruodžio 31d. baigiasi 5 metų ES lėšų įsisavinimo laikotarpis, tad MES, GYVENTOJAI, REIKALAUJAME visiškai stabdyti KAUNO MBA veiklą, kaip kenksmingą žmogui ir gamtai, kaip su nepasiteisinusia technologija ir ekonomiškai nenaudingą visuomenei objektą.

Reikalaujame atsistatydinti Raseinių rajono Mera Andrių Bautronį (53)

Erikas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas

Meras privalo atsistatydinti ,nes nesusitvarko su jam pavestomis kaip vadovo funkcijomis. Raseinių rajonas grimsta į depresija ir nežinomybe.Nepriimti laiku ir vietoje sprendimai galintys įtakoti nesuvaržytus žmonių gyvenimus.Meras Andrius Bautronis galutinai prarado žmonių pasitikėjimą.

Reikalavimas leisti Šeimoms išsiskyrus, likti draugais (9)

R.Zienius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas , Lietuvos Respublikos apygardos teismas

Mes čia, pasirašę žmonės, reikalaujame, kad sutuoktiniams skyrybų metu: Atsižvelgti į tai kiek tėvas, ar mama skyrė finansų vaikų išlaikymui ne skyrybų metu, bet santuokos metu, priskiriant vaikų gyvenamąją vietą, palikti galimybę vaikais rūpintis abiem tėvams, taip, kaip daugumoje vakarų Europos valstybėse. Atsižvelgti į tai, kiek laisvo laiko gali su vaikais praleisti dirbdamas tėvas, ar mama. Atsižvelgti į tai, jai vaikai mokinasi, gyvena kitame mieste, abu tėvai turi vienodas galimybes jais rūpintis, padėti jiems. Užgyventą turtą dalinti nustatant kas, kiek santuokos metu prisidėjo prie to. Šeima turi būti vertybė, šeimoje turi būti atsakomybė. Įstatymai turi būti kuriami, kad abudu sutuoktiniai išsiskyrę turėtų praradimų, bet ne taip, kad plečiamas barakudų verslas. Tik abudu tėvai gali suteikti pilnavertį vaikų ugdymą. Vaikai turi įgimtus pomėgius abiejų tėvų. Pvz: vaikams patinka žirgai, bet turi domėtis choru, nes mamai nepatinka žirgai, bet patinka menas. Vaikai turi išlikti gyvenimo tikslu, hobiu, o ne pasipelnymo šaltiniu. Kas Įstatymų daroma atvirkščiai.