Aplinkosauga 8 psl.

Apsaugokime Žemųjų Šančių paukščius!

Inga Kaminskaitė. Adresuota: Kauno savivaldybė

Šių, 2017 metų, vasario 16-osios įvykiai privalo nebepalikti abejingų, kurie vietoj širdies dar nenešioja akmens gabalo ir kurių vienintelis Dievas nėra pinigai. Žmonės, kuriems rūpi gamta ir jos gerovė, susivienykim ir parodykim, kad nesam abejingi. Padėkime išgelbėti gulbes nuo paikų žmonių ir apsaugokime jas nuo sužalojimų ir mirties. Pasirašykit, pasisakykit ir padėkit pasiekti rankomis uždengtas ausis, kurių nepasiekia prašymai įrengti laidus kitose vietose arba bent jau pažymėti juos taip, kad paukščiai juos pastebėtų ir į juos neatsitrenktų. Padėkite pasiekti ausis tų, kurie ir toliau plaukioja pro Žemuosius Šančius baidarėmis, nors jų prašoma to nedaryti ir nebaidyti šioje vietoje žiemojančių paukščių. Padėkite apsaugoti karališkuosius mūsų paukščius ir užtikrinti jų gerovę. Juk tik dėl žmogaus jie ir lieka čia žiemoti... Tad dar kartą kreipiuosi į visus neabejingus žmones, netylėkite ir padėkite mūsų balsui ne tik pasiekti nenorinčius girdėti, bet ir priversti juos imtis priemonių. Apsaugokime Šančių paukščius! Na, o tiems, kurie galbūt dar nežino, kokie įvykiai paskatino šios peticijos sukūrimą, straipsnį galite perskaityti čia: http://www.delfi.lt/grynas/gamta/vasario-16-osios-minejimas-kaune-pazymetas-gulbiu-krauju.d?id=73779534 . Nesinori perrašinėti tokių skaudžių įvykių, tad tiesiog paskaitykite patys ir padėkite užtikrinti, kad tai nepasikartotų. Labai prašau jūsų visų, nelikite abejingi!!!

PRIEŠ PAVELDO NAIKINIMĄ TRAKUOSE

Lina Leparskienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos, Trakų rajono savivaldybė

Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, SIEKDAMI APGINTI MŪSŲ ISTORINĮ PAVELDĄ, pasisakome prieš brutalią verslo plėtrą nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių sąskaita. PRIEŠTARAUJAME DIDELIO MASTO PREKYBOS CENTRO STATYMUI TRAKŲ ISTORINIO MIESTO TERITORIJOJE. Suvokdami grėsmę Trakų paveldo išlikimui PAREIŠKIAME, kad UAB „Trastas“ vadovo Dariaus Nedzinsko inicijuotų ir finansuotų Trakų miesto bendrojo ir Teritorijos Vytauto gatvėje Trakų mieste detaliojo planų korektūros sprendiniai bei jiems pataikaujantis nekilnojamosios kultūros vertybės - Trakų senamiesčio (un. k. 17114) pietinių ribų mažinimas prieštarauja esminėms istorinio Trakų miesto, kaip vieno iš Lietuvos valstybingumo centrų, apsaugos principams. Šių specialiųjų planų korektūrose Vytauto g. 90 sklype (skl. kad. Nr. 7977/0002:417) numatytos didelio masto komercinės bei susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų statybos, kurių metu atsiras nauja autobusų stotis su gigantišku prekybos centru. Viešai pristatytuose projektiniuose pasiūlymuose numatytos prekybos centro apimtys viršija 2000 kv. m. (!). Trakai ir Trakų apylinkės – unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, kur nedidelėje teritorijoje susitelkę daugybė retų gamtos ir kultūros paveldo objektų, o pati vietovė SAUGOMA DĖL MINIATIŪRINIO SAVO MASTELIO. Tuo tarpu UAB „Trastas“ planuojamos statybos yra svetimos šiai trapiai, subtiliai teritorijai, reikalaujančiai specifinių sprendimų, pritaikytų prie Trakų gamtos bei miesto statybos tradicijų. Pasirašydami šią peticiją, mes griežtai pasisakome prieš didelio masto pastatų statybas Trakų senamiesčio prieigose bei tyčinį paveldo naikinimą verslininkų interesams patenkinti. Ištarkime griežtą NE tipinių komercinių gigantų statybai unikaliose paveldo vietovėse! NELIKIME ABEJINGI PASIDIDŽIAVIMĄ LIETUVA ĮKVEPIANČIOMS VIETOMS! Daugiau informacijos www.gelbekimtrakus.lt

Prieš medžių kirtimą Ukmergės piliakalnyje

G.. Adresuota: Ukmergės rajono savivaldybė

Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas pasirašė įsakymą, kuriuo skyrė finansavimą Ukmergės viešosios infrastruktūros plėtotės ir atnaujinimo projektui įgyvendinti. Įgyvendinant Ukmergės rajono savivaldybės administracijos inicijuotą projektą „Ukmergės miesto piliakalnio teritorijos su prieigomis sutvarkymas“, bus įrengtas takas į piliakalnį, laiptai į Vytauto gatvę, sutvarkytos palei piliakalnį tekančio upelio pakrantės, įrengtas tiltas per upelį, suformuota vieta skulptūrų parkui palei kairįjį upelio krantą, įrengtas piliakalnio apšvietimas, sutvarkyti želdiniai, įrengta mažoji architektūra. Projekto metu ketinama iškirsti beveik visus augančius medžius ant piliakalnio. Ukmergiškiai nerimauja, kad piliakalnio neištiktų Gedimino kalno Vilniuje likimas. Mes žemiau pasirašiusieji kreipiamės prašydami nedelsiant nutraukti beatodairišką medžių kirtimą ir dar kartą įvertinti ar tikslinga tai daryti.

Būsima prievolė naujiems statomiems namams taikyti A klasės energinio naudingumo reikalavimus kaimo vietovėse yra perteklinė ir neteisinga

Ričardas Adomavičius. Adresuota: Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerija

Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. numatyti taikyti A klasės energinio naudingumo reikalavimai naujai statomiems pastatams yra neteisingi ir pertekliniai LR gyventojų atžvilgiu, ypač kaimo vietovėse, nes: 1. Lietuvos gyventojų, ypač gyventojų gyvenančių kaimo vietovėje, pragyvenimo lygis smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos, todėl pasistatyti naują namą ir net pagal dabar esamus B klasės energinio naudingumo reikalavimus daugeliui yra per brangu. 2. Šiai prievolei nėra numatytas kompensavimo mechanizmas. Visi norime gyventi ekonomiškuose ir šiltuose namuose, bet tam reikia daug papildomų lėšų (ypač brangiai rekuperacijai, dvigubai daugiau šiltinimo medžiagų, brangesnių projektavimo darbų ir kitų išlaidų dėl reikalavimų A klasei). Europos valstybės skatina statyti šiltus ir ekonomiškus namus kompensuodamos gyventojams papildomai patirtas išlaidas. 3. Neteisinga, kad paprastiems žmonėms nebelieka pasirinkimo (Tarp B - A klasių), tik prievartinė prievolė, kuri naudinga elektros energijos tiekėjams, šiltinimo medžiagų pardavėjams ir kitiems susijusiems subjektams. Turtingi žmonės ir be šios prievolės statosi A ir aukštesnės klasės energinio naudingumo reikalavimus atitinkančius namus. 4. Dauguma kaimo vietovių, vienkiemių ir sodybų gyventojų statosi namus su kietu kuro šildymu ne tik todėl, kad kietas kuras yra pigiausia (kiti turi savą mišką), bet ir kad nori turėti ekologišką/natūralų namą su natūraliais ortraukiais, pečiais ir židiniais - ko A klasės energinio naudingumo reikalavimai neleidžia. 5. Kaimyninėje Lenkijoje, esančioje panašaus klimato regione, dar tik planuojama pereiti prie B energinio naudingumo klasės. Ši, gerokai ekonomiškai stipresnė šalis, laipsniškai eina prie ES direktyvų vykdymo. Pabaigai. Suprantamas valdininkų noras pulti vykdyti ES direktyvas, tausoti aplinką ir ekologiją, kad Lietuvoje namai būtų šilti, pasyvūs, ekonomiški... Tačiau šiuo atveju, kalbame ne apie miestų daugiaaukščių namų statytojus, namų kvartalus statančias bendroves, bet apie savo individualų namą ar sodybą norintį pasistatyti žmogų kaimo vietovėje. Manome, kad šiuo atveju Aplinkos ministerijai būtina atsižvelgti į gyventojų interesus ir juos ginti. PRAŠOME: 1. Atidėti privačių namų (vienbučių, dvibučių), esančių kaimo vietovėse, A klasės energinio naudingumo reikalavimus naujai statomiems pastatams iki 2020m. arba visai šią panaikinti prievolę. 2. Numatyti ir įgyvendinti kompensavimo mechanizmą gyventojams dėl papildomų investicijų reikalingų A klasės energinio naudingumo reikalavimams naujai statomiems pastatams. 3. Įgyvendinant pirmą punktą numatyti saugiklius dėl galimų piktnaudžiavimų. Pavyzdžiui taikyti naujai statomiems pastatams esantiems ne mažesniame kaip 20 arų dydžio sklype ir tik vienbučiams/dvibučiams.

„NE“ AUTOMOBILIŲ TRANSPORTUI SKIRTO TILTO STATYBAI PER VINGIO PARKĄ!

Lietuvos žaliųjų partija. Adresuota: Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui, Vilniaus miesto administracijos direktorei Almai Vaitkunskienei, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos peticijų komisijai

PETICIJA „NE“ AUTOMOBILIŲ TRANSPORTUI SKIRTO TILTO STATYBAI PER VINGIO PARKĄ! Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui, Vilniaus miesto administracijos direktorei Almai Vaitkunskienei, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos peticijų komisijai Tarp parodų rūmų LITEXPO ir šalia esančio Vingio parko planuojamas statyti tiltas skirtas automobilių transportui – grėsmė geriausiai aktyviam poilsiui pritaikytai žaliajai teritorijai Vilniaus mieste. Nors anksčiau buvo teigta, kad šalia Vingio parko planuojamu statyti tiltu galės naudotis tik pėstieji ir dviratininkai, parengtame infrastruktūros projekte numatyta, jog juo naudosis ir viešasis transportas. Nėra garantijų, kad ateityje šiuo tiltu nebus nukreiptas ir bendrasis automobilių srautas. Vingio parkas – viena lankomiausių žaliųjų erdvių Vilniuje: čia laisvalaikį leidžia šeimos, aktyvų sportą gamtoje mėgstantys vilniečiai. Parke savo buveines turi NATURA 2000 saugomos gyvūnų ir augalų rūšys, yra gamtos paveldo objektų. Jei planuojamu tiltu bus leidžiamas aktyvus transporto eismas, nukentės ne tik parko lankytojų poilsiavimo kokybė – padidės aplinkos ir oro tarša, pakils triukšmo lygis, bus pakenkta parko biologinei įvairovei. O pats parko plotas bus sumažintas 1,4 ha. Vilniečiai nusipelnė mieste turėti kuo natūralesnes žaliąsias poilsio zonas, apsaugotas nuo intensyvaus transporto. Negalima leisti, jog jų ir gamtos sąskaita būtų sprendžiamos transporto valdymo problemos ar tenkinami prekybininkų interesai, todėl reikalaujame, kad: - būtų atliktas detalaus plano, sujungiančio LITEXPO parodų rūmus su Vingio parku, koregavimas statant tik pėsčiųjų ir dviračių eismui pritaikyta tiltą; - transporto srautų prie LITEXPO rūmų problemą spręsti nukreipiant dalį transporto į kitas gretimas automobilių parkavimo aikšteles bei organizuoti lankytojų atvežimą į parodų rūmus specialiai kursuojančiu viešuoju transportu bei taikant kitas darnaus mieste judumo priemones, kurios skatintų gyventojus vietoj nuosavų automobilių naudojimo rinktis kitas alternatyvas.

Gelužio ežeras

Arnas Slepakovas. Adresuota: Vilniaus miesto Savivaldybė

Peticijos tikslas - gelužio ežero išvalymas ir pritaikymas laisvalaikio leidimui

Dėl sodininkų bendrijų teritorijų planavimo ir tvarkymo problemų

Kauno susivienijimo „Sodai“ valdyba. Adresuota: LR Prezidentūra, LR Vyriausybė, LR Seimas

DĖL SODININKŲ BENDRIJŲ TERITORIJŲ PLANAVIMO IR TVARKYMO PROBLEMŲ Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Premjerui Algirdui Butkevičiui Lietuvos Respublikos Seimo nariams Sodininkystei žemės sklypai buvo išskiriami laikinam naudojimui TSRS Žemės kodekso aprašyta tvarka. Priėmus Žemės reformos įstatymą sudaryta galimybė išsipirkti Žemės sklypus, bet tik pagal privatizacijai parengtą patikslintą ir nustatyta tvarka patvirtintą sodo išplanavimo projektą. Privatizacija įvykdyta. Sodininkų bendrijos iki šiol siekia vadovautis šiais privatizacijai rengtais savo teritorijų išplanavimo projektais. Įsigaliojus 1996 m. Teritorijų planavimo įstatymui, 1996-05-24 LRV Nutarimu Nr. 617 iki 1997 m. visi iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, turėjo būti suregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų Registre. Kodėl didžioji dalis archyvuose buvusių sodininkų bendrijų planavimo dokumentų liko neregistruoti, atsakymo niekas nežino. Tokios ydingos politikos pasekmėje, sodininkų bendrijų teritorijos buvo eliminuotos iš sodininkų bendrijų teritorijų planavimo proceso, kas sąlygojo planavimo sprendinių tęstinumo nutraukimą. Dvidešimt metų vyko intensyvi žemėtvarką reglamentuojančių teisės aktų kaita. Atskirų rūšių Teritorijų planavimo dokumentų taisyklės nenumatė sprendinius derinti su SB planais. NŽT valdininkai, nekreipdami dėmesio į daugkartinius sodininkų protestus, nuo 2004 m. iki 2015 m. sausio 1 d. kadastro nuostatuose buvo eliminavę SB atstovo dalyvavimą kadastriniuose matavimuose ir derinimo teisę. Rezultate, be sodininkų bendrijų žinios buvo keičiamos ir registruojamos matuojamų sklypų ribos neatsakingo žemėtvarkos valdininkų derinimo pagrindu, nesilaikant išplanavimo projektų. Mėgėjų sodo teritorijos valstybinės žemės plotai, pagal sodo suplanavimo projektą nesuformuoti atskirais valstybinės žemės sklypais, turėtų būti projektuojami vadovaujantis privatizacijai rengtais mėgėjų sodo teritorijos ar jos dalies žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais. 2014 m. įsigalioja Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 str. 3 d. pataisos - neregistruotas teritorijų planavimo dokumentas – negalioja. Vadovaujantis tuo valdininkai aiškina, kad šiandien nebegalioja nei vienas SB suplanavimo projektas neregistruotas TPDR, negalioja daugelis naujai parengtų formavimo ir pertvarkymo projektų neregistruotų TPDR ir t.t.. Vadovaujantis išdėstytu, visi sprendiniai, kadastriniai matavimai, naujų sklypų (tame tarpe ir įsiterpusių) formavimai, sujungimai padalinimai atlikti neregistruotų teritorijų planavimo dokumentų pagrindu, ar nesilaikant jų sprendinių, laikytini neteisėtais. LRV nutarimo Nr. 534 numatyta tvarka sodų bendrijų ribai pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje tampa neįgyvendinama, nes esant teisiškai nesutvarkytiems dokumentams, kurių pagrindu turi būti atliekami nutarime aprašyti veiksmai, nelieka pagrindo tikslinamiesiems matavimams ir ginčytinoms situacijoms spręsti. Sodo bendrijų vidaus kelių kadastriniai matavimai ir jų perdavimas savivaldybėms faktiškai paralyžiuotas ir negalimas, kol nėra teisiškai reglamentuotas sodo išplanavimo dokumentų statusas. Daugybė pradėtų rengti bendro naudojimo žemės sklypų formavimo projektų išsipirkimui, nebaigiami derinti, kadangi nėra Teritorijų planavimo dokumentų registruose registruotų sodų išplanavimo dokumentų, kurių pagrindu galima teisėtai formuoti ir baigti derinti pradėtus projektus. Įvertinus aprašytą situaciją, būtina: 1.Pratęsti 2016 m. sausio mėn.20 d. LRV Nutarimo nuostatos „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ pakeitimo sodininkų bendrijoms terminą iki 2017 m. gegužės 1 d., kadangi dėl teisėkūros spragų sodininkai neturėjo ir neturi teisėtų galimybių suformuoti bendrojo naudojimo žemėje esančių sklypų ir juos išsipirkti iki nustatyto termino. 2. Vadovaujantis LVAT administracinės bylos Nr. A/525-1820/2008 nutarties išaiškinimu, prašome LR Vyriausybės nutarimu ar Teritorijų planavimo įstatymo pataisa, įteisinti sodininkų bendrijų rengtiems privatizacijai išplanavimo projektams- Teritorijų planavimo dokumentų statusą ir privalomą jų sprendinių tęstinumą. 3.Pratęsti LR Sodininkų Bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2,6,11,15,16,17,18,22,24,27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1425 12 straipsnio 4 p. įvykdymo terminą metodikai parengti, dėl vidaus kelių kadastrinių matavimų ir jiems skirtų žemės sklypų suformavimo, atstatant pažeistas ribas pagal pirminį išplanavimo projektą. Kauno susivienijimo „Sodai“ valdyba

Ne krematoriumui Naujininkuose

Artūras Melianas, Naujininkų bendruomenės pirmininkas. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Ne krematoriumui Naujininkuose Vilniaus miesto savivaldybėje vėl svarstomos krematoriumo Vilniaus mieste vietos. Vienas iš svarstomų pasiūlymų - Naujininkuose, prie kapinių Žirnių g. gatvėje. Pasisakome prieš krematoriumo įkurdinimą Naujininkuose. Ir taip Naujininkuose arba šalia yra daug neigiamai saugumą, ekologiją ir bendra rajono įvaizdį veikiančių objektų - nelegalus taboras, geležinkelio stotis, nepilnamečių pataisos įstaiga, oro uostas ir kt. Krematoriumo įkūrimas dar pablogins Naujininkų įvaizdį ir neišvengiamai mažins gyventojų nekilnojamo turto vertę. Manome, kad tokie objektai turėtų būti už miesto ribų, toliau nuo gyvenamųjų rajonų. Atkreipiame dėmesį, kad virš 3000 Naujininkų gyventojų 2003 m. jau pasisakė apklausoje prieš krematoriumo įkurdinimą Žirnių g.

Ne statybų aferoms Palangoje: Simpsono g. 21

Asociacija "Palangos balsas". Adresuota: Palangos m. savivaldybė, LR Vyriausybė

Palangos bendruomenė – prieš statybų aferas pačioje vertingiausioje, labiausiai saugomoje Palangos miesto istorinėje dalyje. J. Simpsono g. 21 – prie Birutės parko, buvusioje Seimo kanceliarijos poilsio bazės „Viešnagė“ teritorijoje planuojami nauji poilsio namai, tačiau Palangos bendruomenė mano, jog UAB „Gaumista“, proteguojama nesąžiningų valdininkų, sąmoningai apeidama saugomoms teritorijoms keliamus reikalavimus, čia siekia įgyvendinti agresyvų komercinį projektą. Bendruomenė siekia išsaugoti išskirtinio grožio bei paminklosauginės vertės teritoriją rekreaciniams tikslams, siekia išsaugoti šios teritorijos unikalumą bei apsaugoti jos želdinius. Neprieštarautų esamo statinio rekonstrukcijai, išlaikant esamus statinio parametrus. Kas galėtų paneigti, kad ateityje kiti nesąžiningi valdininkai neuždegs žalios šviesos šiai aferai? Todėl kviečiame išreikšti pilietiškumą ir pasirašyti peticiją „Ne, statybų aferoms Palangoje: Simpsono g. 21". Dėkojame Grynas.lt (Delfi) už atliktą tyrimą: tikime, jog Jūsų darbo dėka buvo panaikintas detalaus plano patvirtinimo aktas (http://www.vtpsi.lt/node/2663). http://grynas.delfi.lt/aplinka/statybu-skandalas-palangoje-ka-planuoja-su-m-marcinkeviciumi-siejama-imone.d?id=69665428 http://grynas.delfi.lt/aplinka/grynaslt-tyrimas-sujauke-su-m-marcinkeviciumi-siejamos-imones-planus-palangoje.d?id=69793034 http://grynas.delfi.lt/aplinka/statybu-skandalas-palangoje-viskas-apsiverte-aukstyn-kojomis.d?id=69926526

Už ekologišką ir estetišką Kauną

M. Grigaitis. Adresuota: Kauno miesto taryba; Kauno miesto meras

Sveikindami Kauno miesto savivaldybę, mokslo institucijas, verslininkus ir miesto visuomenę su mokslo ir technologijų populiarinimo centro įsteigimu Kaune tikimės, kad šio centro statybai Nemuno saloje bus parinkta tinkama vieta, nebus suniokota salos ekosistema. Šia peticija norima atkreipti dėmesį, kad iš Kauno modernizavimo strategijos nebūtų ištrinti šiuolaikiniam miestui būtini elementai – ekologija ir estetika. Kaunas nuo seno garsėja natūraliais gamtos paminklais ir žaliaisiais plotais, kurie kuria unikalią miesto atmosferą. Tačiau pastaruoju metu žalieji plotai ne tik neprižiūrimi, bet ir naikinami: sunaikinta dalis parkelio Aleksote priešais „Maximos“ bazę, sunaikintas gražus medžių parkelis Kalniečių rajone P. Lukšio gatvėje, šiuo metu pačioje senamiesčio širdyje – M. Valančiaus gatvės žaliojoje zonoje – statomas daugiabutis. Netrukus Kauno miesto Taryba turės apsispręsti ir dėl žaliojo ploto Laisvės alėjos pradžioje (prie Krėvos g. 2) likimo. Žaliajame plote, kuris daugiau kaip 60 metų yra traukos centras įvairaus amžiaus žmonėms, ketinama statyti Sporto medicinos centrą su 30 vietų mašinų stovėjimo aikštele. Sunku logiškai paaiškinti ir pateisinti tokį nekūrybingą ir vartotojišką elgesį, nes iš pat pradžių buvo akivaizdu, kad Krėvos g. 2 žaliojo ploto urbanizavimo tikslas buvo ne spręsti Sporto medicinos centro problemas, bet užimti dalį žaliojo ploto, mat sklypo projektavimo darbai buvo atlikti dar nežinant statinių paskirties. O kilnia misija - Sporto medicinos centro vaikams statyba - pasinaudota vėliau. Nors Kauno centre apstu bešeimininkių, apleistų arba beveik visai sugriuvusių pastatų, vis tik urbanizuojami žalieji plotai. Centro gyventojai gina Kauno miesto įvaizdį, kuris formuojamas ir tolimai ateičiai. Ne tik naikinamos mažesnės žaliosios erdvės, bet prastai prižiūrimi ir didieji Centro parkai – Ramybės, Vytauto parkuose ir dalyje Ąžuolyno lapai negrėbiami bene trejetą metų, per jų sluoksnį beveik nebeauga žolė, suoleliai sutrešę, krūmynai taip išbujoję, kad primena džiungles, o takai – kliūčių ruožus. Akivaizdu, kad šios miesto centro (!!!) erdvės, kurios tikrai galėtų tapti atrama kuriant ekologišką miestą, yra apleistos ir užmirštos, jos reikalauja investicijų ir aiškios vizijos, ką su jomis daryti. Pasirašydami šią peticiją, reikalaujame: 1) įtraukiant patyrusius ekologus, apželdinimo specialistus ir architektus, sukurti aiškią viziją, kaip derinti miesto modernizavimo procesą su ekologija; 2) gerb. meras, gerb. Kauno Tarybos nariai privalo išgirsti miesto gyventojų argumentuotus siūlymus ir sukurti ilgametę želdinių, žaliųjų plotų ir parkų priežiūros strategiją, kuri padėtų išpuoselėti „žaliojo miesto“ viziją; 3) nenaikinti ir neurbanizuoti žaliosios teritorijos prie Krėvos g. 2, o visai žaliajai teritorijai suteikti skvero statusą.