Aplinkosauga 8 psl.

Prieš miškų kirtimą vasarą ir paukščių naikinimą

Ši peticija su parašais bus perduota LR Prezidentui, LR Seimui ir LR Vyriausybei. Mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į Jus skubiai spręsti labai svarbią Lietuvos gamtai problemą. Tikime, kad Jūs šią problemą taip pat matote. Egzistuojančios miškų kirtimo taisyklės leidžia tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose visišką ir nepateisinamą savivalę. Miškai kertami vasarą, kai juose verda gyvybė. Peri daugybė paukščių. Žydi į Raudonąją knygą įrašyti augalai. Visa tai yra naikinama tokiais mastais, kokių mūsų mažos valstybės gamta ilgai išlaikyti negalės. Iš esmės vyksta gamtos genocidas. Gamtos naikintojai nėra baudžiami, o esamų įstatymų ar potvarkių pritaikyti praktiškai neįmanoma. Kertami medžiai, kuriuose peri juodieji gandrai ir kitos į Raudonąją knygą įtrauktos rūšys. Begėdiškai naikinamos tokių retų rūšių, kaip žvirblinės pelėdos, buveinės. Ir tai daroma gamtosaugos pareigūnams įspėjus, jog įstatymas draudžia kirsti mišką 200 metrų spinduliu nuo lizdo. Ir net nurodžius, kur lizdas yra. Per pastaruosius metus užfiksuota keliolika įtrauktų į Raudonąją knygą paukščių lizdaviečių piktybiško naikinimo atvejų, pažeidžiant Europos Sąjungos retų gyvūnų apsaugos direktyvas. Jei Aplinkos ministerija toliau toleruos valstybinį vandalizmą Lietuvos gamtoje, neatmetame galimybės kreiptis kolektyviniu skundu į Europos Komisiją. Reikalavimus skiriame į dvi grupes. Politiniai ir etiniai – moraliniai. Politiniai – mūsų valstybė nevykdo Europos Sąjungai duotų įsipareigojimų. Tai tiesiogiai susiję su ES finansine parama Lietuvai. Čekijos pavyzdys parodė, kad ignoruojant duotus įsipareigojimus finansiniai kraneliai gali būti užsukti greitai ir efektingai. Jei valstybė nevykdo ES duotų įsipareigojimų gamtosaugos srityje, kyla klausimas ir apie bendrą struktūrinių fondų mažinimą. O dabar – moralė ir etika. Privatizavęs mišką žmogus įsivaizduoja, kad čia viskas jo. O šit kikilis, giedantis sau pavasarį ant eglės šakos to nežino. Nepriklauso jis tam savininkui. Kaip ir visa kita miške, išskyrus medieną. Visa kita – mūsų visų nuosavybė. Ką seniai civilizuotos šalys jau pripažino. Ir toks klausimas yra paprasčiausiai keistas. ES direktyvos visu aiškumu sako, kad prerogatyva yra gamtosauga. Ir jokie socialiniai ar ekonominiai faktoriai viršaus imti negali. Jie nepastovūs, dažnai keičiasi, blogėja ar gerėja. O išnaikinus gamtą atstatyti jos beveik neįmanoma. Seniau žmogus be jokių nurodymų ar įstatymų žinojo, kad į mišką vasarą su kirviu eiti negalima. Miško kirtimas – po Trijų Karalių. Kur mes nusiritome dabar? Visaip apeliuojama į kirtėjų apkrovimą, nedarbą. Argumentas, kad lentpjūvės vasarą neturės darbo, mažų mažiausiai keistas. Kokį darbą jos turės, kai miškų nebeliks visai? Nors ES direktyvos visu konkretumu sako, kad tokie išvedžiojimai negali būti viršesni nei gamtosaugos prioritetai. Tad arba laikykimės duotų įsipareigojimų, arba eikime lauk iš Europos. Kreipiamės į Jus, kaip atsakingą už mūsų šalies gamtą asmenį ir pilietį. Prašome nedelsiant ir kategoriškai uždrausti valstybinių ir privačių miškų kirtimus nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d. Taip pat reikalaujame sugriežtinti bendras miškų kirtimo taisykles saugomose bei designuotose Europos Sąjungos reikšmės paukščiams svarbiose teritorijose (PST) (Imporant bird areas of the European Union in Lithuania). Tik tada galime tikėtis, kad Tėvynės gamtos likučius dar pamatys mūsų vaikai ir anūkai. [url=http://www.uzgamta.com]http://www.uzgamta.com[/url]

Gyvūnai irgi turi teisę gyventi!

KleCkiukaS ir KolDūnėLis. Adresuota: Gyvūnų žudikai

Paskaitykite kaip Rytų šalyse elgiamasi su šunimis http://www.blogas.lt/gyvunuteises/339391/suniena.html mano manymu tai yra žiauriau negu žiauru. Žinoma, mes nieko pakeisti negalime, tačiau būtų gera žinoti, kad tie vargšai šuneliai yra kam nors svarbūs ir reikalingi. MES UŽ JUS!

Perkelti Kauno zoologijos sodą į kitą vietą

Arnas (nesakysiu dėl hakerių). Adresuota: Lietuvos respublikos pilietis

UŽ LAISVĄ KAUNO ZOOLOGIJOS SODĄ! Ar jums nepabodo, kaip ateinate į zoologijos sodą ,ir matote gyvūnus sėdincius betone! Ar negeriau Kauno zoologijos sodą perkelti prie Kauno marių? Taip, geriau! Gyvūnai ten galėtų pasijusti ,kaip rojuje. Žalios pievos, aukšti medžiai,statūs skardžiai, ir didelis plotas vandens.Žiemą baltosios meškos galėtų lakstyti ant ledo, o ne sedėti ant betoninės dangos. Paukščiai sraidžioti po medžius, ir t.t. Taigi te būnie, zoologijos sodas gamtoje!

Už nemokamą FUNIKULIERIŲ į Šeškinės kalną pėstiesiems ir dviratininkams

Šeškinės, Faibijoniškių, Pašilaičių gyventojai. Adresuota: Vilniaus m. savivaldybė, UAB "AKROPOLIS"

Gerb. [b]Šeškinės[/b], [b]Fabijoniškių[/b], [b]Pašilaičių[/b] gyventojai! Ar jums neįgrįso kasdien dusti sausakimšuose autobusuose ir automobilių spūstyse? O gal norėtumėte gyventi sveikiau, surasti laiko bent šiek tiek pasportuoti? Tada sėskime visi ant dviračių ir linksmai minkime į darbą! Mieste sumažės automobilių, mes būsime sveikesni, žvalesni, laimingesni. Deja, Šeškinės, Fabijoniškių, Pašilaičių gyventojams tą įgyvendinti trukdo sunkiai įveikiama kliūtis - Šeškinės kalnas. Į šį kalną užminti dviračiu, važiuojant prie pat judraus kelio ir kvėpuojant išmetamosiomis automobilių dujomis, nedidelis malonumas, o daugeliui visiškai neįveikiama užduotis. Tačiau ir šią kliūtį galima įveikti - pastatykime modernų [b]FUNIKULIERIŲ į Šeškinės kalną[/b], kuris būtų pritaikytas ir pėsčiųjų, ir dviratininkų kėlimui. Šeškinės kalnas turi tiesiog tam skirtą medžiais apaugusio kalno properšą. Nuo Šeškinės kalno atsiveria nuostabi miesto panorama. Įsivaizduokite kaip būtų malonu kasdien gėrėtis šia panorama keliantis FUNIKULIERIUMI. Funikulierius užkeltų tiesiog ties statomu [b]Nacionaliniu stadionu[/b], į ir dabar ten esantį apleistą parką. Dabar tas [b]parkas[/b] yra visiškai tuščias, baisu ir nejauku jame būti. Funikulierius parką atgaivintų, bet to judėjimą pėsčiomis bei dviračiais statinantis funikulierius labai derėtų šalia sportui skirto Nacionalinio stadiono. Funikulierius taip pat sudarytų galimybę miestiečiams ir turistams maloniai pėstute užsikelti į Šeškinės kalną iš miesto centro, nesunkiai ateiti iki daugelio turistų mėgstamo Akropolio nuo pat senamiesčio, per vis augantį dangoraižių kvartalą Šnipiškėse - tai būtų tiesiog puiki [b]turistinė miesto trąsa[/b], kuri būtų ypatingai patogi ir patraukli turistams. Visiškai aišku, kad funikulierius būtų ypač naudingas Akropoliui, todėl [b]Akropolis[/b] turėtų būti suinteresuotas finansiškai prisidėti prie funikulieriaus statybos. Funikulierius pagerintų miestiečių buitį, guvenimo gerovę, sumažintų transporto problemas, todėl naudojimąsį funikulieriumi ypatingai turėtų skatinti miesto valdžia. Dėl to funikulierius turėtų būti [b]nemokamas[/b] arba turėti tik simbolinį mokestį. [b]Pasisakykite už įdomesnį, švaresnį, sveikesnį ir šiuolaikiškesnį gyvenimą Vilniuje![/b] P.S.: funikulieriaus idėja buvo išsiųsta el. paštu asmeniškai visiems Vilniaus miesto tarbyos nariams bei keliems Akropolio vadovams, bet neatrodo, kad būtų ką nors iš jų labiau sudominus - turbūt dėl gerų dalykų kartais reikia pakovoti.

Nenorime moketi uz ekologiskus maiselius prekybos centruose !!!

Pilamigijus. Adresuota: "Maxima", "Rimi", "IKI", "Norfa"

Nenorime mokėti už ekologiškus maišelius prekybos centruose! Šiuo metu „Maximos“ prekybos tinklas plastikinių maišelių vidutiniškai per mėnesį parduoda maždaug 3,6 milijonų vienetų ir už juos gauna daugiau kaip 540 tūkstančių litų! Savo ruoštu - Norfa galvoja: „Jei kolegos nuspręstų neapmokestinti maišelių mes irgi tai darytume“, –sakė Darius Ryliškis, UAB „Norfos mažmena“ ryšių su visuomene atstovas. ( Siekiama, kad ateityje kiekvienas pirkėjas turėtų savo krepšį, kurį naudotų daug kartų, arba prekybos centrai savo pirkėjams nemokamai suteiktų ekologiškus maišelius su savo logotipais. Jie neterštų aplinkos, o klientai sutaupytų pinigų ) Padekime Jiems apsispresti !!! [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=110]Peticijos aptarimas[/url]

Už privalomą gyvūnų sterilizaciją Vilniaus mieste

VšĮ "Vilniaus pifas". Adresuota: Vilniaus miesto meras

Kiekvienais metais Vilniuje šungaudžiai sugaudo ir patys šeimininkai į karantiną išveža virš 5000 niekam nereikalingų gyvūnų. Iš jų naujus namus randa mažiau nei 10%. Daugiau nei 4600 užmigdomi arba pastimpa nuo ligų ir sužalojimų. Kas dėl to kaltas? Viena katė per metus gali susilaukti iki 10 kačiukų. Pasak JAV mokslininkų, kartu su palikuonių palikuonimis, per 7 metus viena katė gali atsivesti 420 tūkstančių kačiukų. Tik nedaugelis iš jų vėliau papuola „į geras rankas“. Deja, Lietuvoje vis dar populiariausi būdai atsikratyti nepageidaujamo prieauglio yra ką tik gimusių kačiukų ir šuniukų skandinimas, užkasimas ar išmetimas į šiukšlių konteinerius. Dalis kiemuose gimusių kačiukų ir šuniukų papuola po mašinų ratais, dalis nukenčia nuo žmonių žiaurumo, dalis lieka valkatauti gatvėse ir galų gale miršta nuo bado, ligų ar papuola į gyvūnų karantiną, iš kur jau keliauja tik į vaivorykštės šalį. Civilizuotose šalyse valkataujančių gyvūnų skaičius mažinamas juos sterilizuojant ir kastruojant, nes sterilizacija ne tik visam laikui užkerta kelią nevaldomam gyvūnų veisimuisi, bet ir mažina vėžinių susirgimų riziką. JAV, Los Andžele, priimtas įstatymas, kad absoliučiai visi gyvūnai turi būti sterilizuoti, o veislinių gyvūnų veisimui išduodami atskiri leidimai. Jei panašus įstatymas įsigaliotų Vilniuje, per 5 metus mieste nebeliktų nei vieno valkataujančio, alkano ir ligoto gyvūno. Būkim atsakingi ne tik už save ir užkirskim kelią gyvūnų kančioms. Kviečiame visus vilniečius pasirašyti, kad Vilniuje būtų įvesta privaloma visų gyvūnų sterilizacija. [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=108]Peticijos aptarimas[/url]

šunų išmatoms ne!

Anonimas.. Adresuota: Žmonėms

Ar Jums nenusibosta vaikščiojant parku ar stadionu, įlipti į šuns "tortą"? Man tai ne. Nors pati turiu šunį,stengiuos rinkt jo paliktus "ruduosius". Žinau kad Lietuvos piliečiams nepriimtina padaryti kam nors gero,bet.. Jei jau seimas negali įrengti papraščiausių šunų parkų, kur žmonės galėtų atvest savo keturkojus augintinius [nes reik važiuoti į Kauno pilį] tai gal bent prie konteinerių pridėtų kartoninių "semtukų" ar papraščiausių maišelių.Gal mano peticija ir nereikalinga žmonėms, tačiau gamtai- taip. [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=97]Peticijos aptarimas[/url]

STOP miško kirtimams netinkamose vietose

Viktorija Makūnaitė. Adresuota: LR seimas, Jurbarko rajono savivaldybė, įmonė ir žmonės kertantys tą mišką

Lietuvoje iškertama daug miško vietų, iš kurių lieka tik kelmuotos plynės, tačiau viena kai medžiai būna kertami miško gelmėse, kur mažai kas pastebi ir tai neturi didelės reikšmės žmonėms, bet kai miško dalis būna iškertama prie vandens telkinio ir poilsiaviečių, tai piktina žmones. Jurbarko rajone, greičių soduose, prie žmonių iš sodų ir iš miesto mėgstamo karjero pastaruoju metu dedasi nevisai geri ir naudingi žmonėms ir gamtai dalykai: nukasamos jau kadaise įspūdingos smėlio kopos, su kuriomis kartus "netyčia" nusikasė ir pušys, bei kiti medžiai augę tų kopų viršuje, visai neseniai iškirsta miško dalis visai šalia karjero. Pro tuos medžius žmonės iš sodų takeliu eidavo prie karjero, būdavo smagu pamatyti iš medžių išnyrantį karjerą ir link jo nusileisti jau žolėmis apaugusiomis kopomis, bet dabar net liūdna žiūrėti į tą iškirstą miško ruožą. Greičių miškuose tai ne pirma iškirsta miško plynė, tačiau kitose vietose tai neatrodo taip baisiai. Ar jums būtų smagu atvažiavus į savo mėgstamą mišką pamatyti kad jo jau nėra? Nebūtinai Greičiuose, miškai kertami visur Lietuvoje. BESAIKIS MIŠKŲ KIRTIMAS TURI LIAUTIS!!! [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=84]Peticijos aptarimas[/url]

Kaip mes galime tikėtis geresnio gyvenimo Žemėje, jei esame vaikščiojantys nužudytų gyvūnų kapinynai?

Laura L.. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Mėsa Milijardai nekaltų gyvūnų kiekvienais metais nukankinami ir nužudomi žmogaus maisto gamybai. Šimtai tūkstančių yra priversti kęsti badą, šaltį, karštį, lūžių skausmą ir t. t., nuo ko paprastai numiršta. Mėsos pramonė nėra besišypsantis kiaulės veidukas ant dešros etiketės. Tai žiauri ir nepaprastai daug skausmo teikianti industrija. Dažnai žmonės sako, kad jie patys turi teisę rinktis, valgyti mėsą ar ne, tačiau remdami mėsos pramonę jie kerta šaką, ant kurios patys sėdi. Mėsos vartojimas ir pramonė visais įmanomais aspektais vertinama neigiamai: * Ekologija – nualintas dirvožemis, užterštas vanduo, kertami miškai, tai yra reiškiniai, kuriuos stipriai įtakoja mėsos pramonė. * Sveikata – pasaulio dietologų asociacijos jau kelis dešimtmečius pripažįsta, kad teisinga vegetarinė mityba aprūpina žmogų visomis būtinomis medžiagomis ir ne tik kad nekenkia, bet yra naudinga sveikatai. * Ekonomika – mėsos produktų gamyba – tai mažumos prabanga daugumos sąskaita. * Moralė – gyvūnai yra mąstančios būtybės, jiems nesvetimos džiaugsmo, liūdesio ir kitos „žmoniškos” emocijos. Jie jaučia skausmą taip pat kaip mes. * Religija – visi svarbiausi šventraščiai draudžia žudyti. Dar keli straipsneliai, susiję su gyvūnų pramone: * 10 priežasčių, kodėl nereikia statyti didelių kiaulių fermų * Kiauliškos istorijos iš Amerikos ir Lenkijos * Gyvulininkystės poveikis pasaulinei ir vietinei aplinkai * Gyvulininkystė klimatui kenkia labiau nei automobiliai * Vegetarizmas laikomas efektyviausia kovos priemone prieš pasaulinį atšilimą Ekologinis aspektas Vienam galvijui vidutiniškai reikia 408 kg žalios masės per mėnesį. Be floros, surišančios dirvožemį, sugeriančios vandenį, perdirbančios mineralus, žemė tampa vis jautresnė vėjo ir vandens erozijai. Be to, vienas gyvūnas spaudžia dirvožemį 11 kg į vieną kvadratinį colį jėga. Suspaustas dirvožemis nepraleidžia oro bei vandens, todėl nesugeria lietaus bei polaidžio vandens, tokiu būdu dirva labai greitai suyra. Per pastaruosius 50 metų pasaulyje buvo pažeista virš 60% visų laisvų žemdirbystės plotų. JAV vien tik gyvulininkystės poveikis aplinkai buvo didesnis nei visų greitkelių, užtvankų, kasyklų ir elektros jėgainių kartu sudėjus. Gyvulininkystė taip pat atsakinga už gamtinės pusiausvyros pažeidimą, rūšių nykimą. Laukinės gamtos gyventojai bei miškai yra naikinami tam, kad užtektų plotų ganykloms. Be to, patys naminiai gyvuliai sunaudoja vandenį ir maistą, reikalingą laukiniams gyvūnams. JAV ir Australijoje fermų savininkai paskelbė tikrą karą plėšrūnams bei žolėdžiams gyvūnams, norėdami apsaugoti savo gyvulius. Vien 1990 m. JAV mokesčių mokėtojai sumokėjo už plėšriųjų žvėrių naikinimą 29.4 mln. dolerių. Tai žymiai daugiau, nei šių laukinių plėšrūnų padaryti nuostoliai. Taip pat dešimtys tūkstančių laukinių arklių bei asilėnų, reikalaujant fermeriams, buvo išgaudyta ir uždaryta aptvaruose. Afrikoje milijonai laukinių gyvūnų žuvo nuo bado ir troškulio, ganyklų tvoromis užtvėrus jų migracijos kelius. Miškų naikinimas: Pasaulio Stebėjimų Instituto duomenimis: nuo 1970 metų ganyklomis buvo paversta daugiau nei 20 mln. ha tropinių miškų – Žemės plaučių. Galvijų ganyklos jau dabar sudaro vieną trečdalį visos planetos žemdirbystės plotų. Centrinės Amerikos ir Amazonės miškai yra kertami tam, kad padidinti ganyklų plotus. Nuo 1960 m. 25 proc. Centrinės Amerikos miškų buvo paversti galvijų ganyklomis. Vien tik Brazilijoje 38 proc. Visų miškų buvo sunaikinta plečiant ganyklų plotus. Didžioji dalis jautienos nėra sunaudojama pačioje Centrinėje Amerikoje, o yra eksportuojama į JAV ir Europą. Šiandien pasaulio 1.3 mlrd. galvijų mindo augmeniją, sutrypdami ir suardydami dirvožemį. Mėsos gamybai skirti gyvuliai laikomi didelėse fermose, kurios stipriai veikia gamtą. Biologas Dr. Hans Mohr 1994 m. sausio „Spektrum der Wissenschaft” žurnale teigia, kad viena didžiausių priežasčių dėl miškų nykimo yra didelis azoto, o ypač amonio azoto kiekis atmosferoje. 85% viso azoto, patenkančio į aplinką amoniako pavidalu, yra iš gyvulininkystės fermų. Nitrogenas, kuris lyg ir yra maitinanti medžiaga augalams, tampa kenksmingas, kai vartojamas per dideliais kiekiais. Nitrogeno poveikis miškams buvo pastebėtas per vėlai, kai žala jau buvo padaryta. Jau dabar miškų žala Šveicarijoje įvertinta 267 mln. Šveicarijos frankų. Vandens eikvojimas: Amonio perteklius naikina ne tik miškus, tačiau ir vandens telkinių florą, skatindamas dumblių augimą, kurie atima iš vandens deguonį. Gyvulių fermos veikia neatsižvelgdamos į grunto sąlygas, todėl jose susidarusios srutos kelia rimtą grėsmę gruntiniams vandenims. Kad Šveicarijos gyventojai būtų aprūpinti kiauliena, per metus reikia 890,000 tonų pašarų, taigi susidaro 2.5 mln. m³ skysto mėšlo. Beveik 50 % užteršto vandens Europoje priežastis yra gausios gyvulininkystės fermos. Vien JAV gyvulininkystės indėlis į vandens teršimą jau pranoko miestų ir pramonės daromą žalą. Daugiau kaip pusė viso vandens, sunaudojamo JAV, sudaro vanduo, kurio reikia gyvulininkystei. Gyvulininkystės atliekos sukelia per didelį dirvos rūgštingumą. Olandijos Sveikatos ir Aplinkos apsaugos Institutas teigia, kad nitratai, susidarę iš skysto mėšlo, paleisti į orą yra nuodas atmosferai, kuris sukelia taip vadinamus rūgščius lietus. Olandijoje dujos, atsirandančios gyvulininkystės fermose, daro šaliai didesnę žalą nei visi automobiliai ir gamyklos. Šiltnamio efektas: Ilgą laiką tik transportas ir pramonė buvo laikomi kaltais dėl šiltnamio efekto. Wuppertal’io Klimato Aplinkos ir Energijos Instituto direktorius Ernst U. V. WeizOcker sako: „Galvijų indėlis šiltnamio efektui yra beveik toks pat, kaip ir automobilių transporto, jei įskaitysime miškų valymą pašarų gamybai. Savanų virtimas dykumomis, kalnuotų sričių erozija, vandens išeikvojimas gyvulininkystei, gigantiškas energijos kiekis, reikalingas palaikyti riebius galvijus, - yra tik mūsų ėmimo iš gamtos pasekmės.“ Grūdais maitinamų gyvulių kompleksai yra reikšmingas veiksnys gaminantis trims pagrindinėms dujoms, įtakojančioms šiltnamio efektą (anglies dioksidui, metanui ir azoto oksidui).1.3 mlrd. pasaulio galvijų bei kitų naminių gyvūnų virškinimo proceso metu kasmet išleidžia į atmosferą virš 60 mln. tonų metano. Metano dujų indėlis į pasaulinį šiltnamio efektą yra virš 18%. Sveikata Žmogaus organizmas iš esmės nepritaikytas virškinti mėsą (žiūrėkite į lentelę). Plėšriųjų gyvūnų virškinimo traktas trumpas (vos tris kartus ilgesnis už gyvūno kūną), nes pūnanti ir toksinus išskirianti mėsa turi būti kuo greičiau pašalinta iš organizmo. Kadangi augalinės kilmės maistas suyra daug lėčiau negu mėsa, augalais mintančių gyvūnų virškinimo traktas mažiausiai šešis kartus ilgesnis už jų kūną. Žmogaus virškinimo traktas toks pats, kaip ir žolėdžių, tad valgant mėsą inkstai dažnai nepajėgia susidoroti su toksinų pertekliumi, ir žmogus suserga podagra, artritu, reumatu ir netgi vėžiu. Be to, mėsoje yra cheminių priedų. Paskerdus gyvulį, išsyk prasideda irimo procesai, ir po kelių dienų skerdiena įgauna atstumiančią pilkai žalią spalvą. Norint tai nuslėpti, mėsos pramonėje vartojami nitritai, nitratai bei kitos konservuojančios medžiagos, kurios neleidžia mėsai prarasti ryškiai raudoną spalvą. Daugelis šių konservuojančių medžiagų yra kancerogenai (konservantų aprašymai). Didžiausia bėda, kad mėsai auginamiems gyvuliams sušeriami milžiniški chemikalų kiekiai. Pesticidai, sunkieji metalai ir kiti nuodai, esantys pašaruose, kaupiasi gyvulio kūne. Tokiu būdu pesticidų kiekis mėsoje yra 14 kartų didesnis nei augaluose. Per paskutinius dešimtmečius mėsos vartojimas padidėjo tiek, kad tokios mitybos rezultatai akivaizdūs: aukštas kraujo spaudimas, širdies ligos, kraujotakos sistemos sutrikimai, reumatizmas, podagra, neurodermatitas ir tam tikros rūšies vėžiniai susirgimai. Tai yra civilizacijos ligos, kurių pagrindinė priežastis yra mėsos vartojimas. Argumentas, kad mėsos valgymas yra sveikos mitybos elementas, jau senai buvo paneigtas ir jį palaiko tie mokslininkai, kurie yra papirkti mėsos pramonės atstovų. Pasaulio dietologų asociacijos jau kelis dešimtmečius pripažįsta, kad teisinga vegetarinė mityba aprūpina žmogų visomis būtinomis medžiagomis ir ne tik kad nekenkia, bet yra naudinga sveikatai. Per metus pasaulyje dėl neteisingos mitybos miršta 20 mln. žmonių. Ekonomika Šiandien milijonams galvijų sušeriami aukščiausios kokybės grūdai, kad Amerikos ir Europos išrankūs vartotojai galėtų gauti „taurios” mėsos. Tuo pat metu nuo 40 iki 60 mln. žmonių, ypač vaikų, kasmet miršta nuo alkio bei su juo susijusių ligų. Pasaulio mastu badauja 650 mln. žmonių. JAV Žemdirbystės mokslo ir technologijos Tarybos duomenimis, jei visus grūdus suvalgytų žmonės tiesiogiai, ne per gyvulių mėsą, galima būtų pamaitinti 5 kartus daugiau žmonių, nei valgo dabar. Jei vien amerikiečiai atsisakytų mėsos, papildomai galima būtų pamaitinti 1 mlrd. žmonių. Statistikos departamento teigimu, išauginti 1 cnt grūdų Lietuvoje 1995 m. kainavo 27 Lt, 1 cnt daržovių - 27.7 Lt, vaisių - 47.5 Lt. 1 cnt gyvo svorio kiaulienos ūkiams kainavo 415 Lt, jautienos - 278.2 Lt. Viena iš priežasčių, kodėl mėsos gamyba nesumažėja, yra tai, kad pelną iš to gauna privačios kompanijos, tačiau kainų skirtumą apmoka eilinis pilietis - mokesčių mokėtojas. Tai reiškia, kad realias mėsos kainas subsidijuoja valstybė iš mokesčių mokėtojų kišenės. Worldwatch instituto Vašingtone duomenimis, reali mėsos kaina turėtų būti dvigubai ar trigubai didesnė, jei būtų įskaitomas ekologinis poveikis, kuro sąnaudos ir sveikatos išlaidos. Skirtingai nuo kitų ekonomikos šakų, daugelyje šalių mėsos pramonė yra subsidijuojama valstybės, kadangi ji yra visiškai nepelninga. Šveicarijoje 84% subsidijų žemės ūkiui eina gyvulininkystei ir tik 16% - augalinio maisto gamybai. 1992 m. Šveicarijos vyriausybė išleido subsidijoms 1,205.9 mln. Šveicarijos frankų gyvulininkystei, ir tik 332.1 mln. augalininkystei (vienas frankas - 3.18 Lt). Nei vienoje rinkos srityje vaizdas nėra toks iškreiptas, kaip žemdirbystėje. Tai reiškia, kad valstybė duoda privačioms kompanijoms, gaminančioms mėsą, daugiau pinigų, nei jos gauna, parduodamos šią mėsą. Visa rytų bloko ekonomika buvo nusmukdyta tokios politikos. Tokia politika vyksta ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Nuo 1963 iki 1985 Pasaulio Bankas perpumpavo 1.5 mlrd. US dolerių vien tik į Lotynų Amerikos gyvulininkystės verslą. Nepaisant subsidijų, mėsos gamyba teikia beprotišką pelną fermeriams ir bankams. Resursų eikvojimas: Žemės plote, kuris reikalingas išauginti ir išmaitinti vieną kg mėsos, galima užauginti 200 kg pomidorų arba 160 kg bulvių per tą patį laiko tarpą. Šveicarijoje 67 proc. žemės ploto yra naudojama auginti pašarus gyvulininkystei arba gyvulininkystės fermoms. Išauginti 1 kg grūdų reikia apie 100 l vandens. Tačiau išauginti 1 kg mėsos reikia 2000 iki 15000 l vandens. Maisto eikvojimas: Pagaminti 1 kg mėsos reikia nuo 7 iki 16 kg grūdų arba sojos pupelių. Tai lengvai gali būti pavadinta efektyviu maisto eikvojimu. Tokia dirbtinė maisto transformacija į mėsą be kitų dalykų sukelia nuostolį 90% baltymų, 99% angliavandenių ir 100%. pluošto. Be viso to, tik nedidelė dalis nužudyto gyvulio tinka maistui (tik 35%. galvijo svorio, 39% veršienos be kaulų). Šveicarijoje 57% grūdų sušeriama galvijams (1990). JAV 80 proc. grūdų sušeriama 8 mlrd. nužudymui skirtų gyvulių. Pasauliniu mastu iki 90% sojos pupelių naudojama gyvulių šėrimui. Apie pusė visų pasaulyje pagamintų grūdų sušeriama gyvuliams tam, kad valgyti jų mėsą. Jei amerikiečiai valgytų 10% mažiau mėsos, tai išgelbėtų nuo bado 1 mlrd. žmonių. JAV 56% dirbamos žemės skiriama mėsos gamybai. 1950 m. vienam Taivanio gyventojui per metus reikėjo 170 kg grūdų. Padidėjus mėsos vartojimui, grūdų poreikis padidėjo iki 390 kg vienam žmogui. Iki 1990 metų mėsos bei kiaušinių vartojimas padidėjo 6 kartus. Taivanis gali patenkinti vis didėjančius grūdų poreikius tik importuodamas, nors grūdų ir išauginama vis daugiau. Dauguma importuotų grūdų sunaudojama pašarams. Panaši situacija buvusioje Tarybų Sąjungoje. Mėsos vartojimas nuo 1950 metų padidėjo tris kartus, o pašarų poreikis keturis. 1990 m. gyvuliai sunaudojo trigubai daugiau grūdų nei žmonės. Dar 1970 m. Tarybų Sąjunga sugebėjo pati apsirūpinti grūdais, o jau 1990 m. kasmet ji turėjo importuoti 25 mln. tonų pašarų. Tai reiškia, kad valstybė turi atitraukti lėšas iš kitų sričių tam, kad žmonės galėtų valgyti mėsą. Skurdesniuose kraštuose, kaip buvusi Tarybų Sąjunga, tai reiškia, kad nukenčia žmonių socialinės garantijos. Trečiojo pasaulio šalys skursta ir neturi ką valgyti, tačiau tuo pat metu maistas iš jų yra paimamas ir sumaitinamas gyvuliams. Trečdalis viso Afrikos žemės riešutų derliaus (kuris turi tiek pat baltymų, kaip ir mėsa) baigia savo kelionę gyvulininkystės fermose Vakarų Europoje. Vidutinis Europos ar JAV mėsėdis sunaudoja penkis kartus daugiau maisto resursų, nei vidutinis Indijos, Kolumbijos ar Nigerijos gyventojas. Mitybos specialistai sako, kad bado problema pasaulyje sukurta dirbtinai. Netgi dabar maisto yra daugiau, nei pakankamai. Tik jis paskirstomas neteisingai. Moralė Mėsa Dauguma žmonių tampa vegetarais dėl etinių motyvų. Etinis vegetarizmas remiasi principu, kad gyvuliai turi tokius pat jausmus, kaip ir žmogus, todėl jie taip pat jaučia skausmą ir turi teisę gyventi. Masinė mėsos gamyba yra susijusi su daugybe nešvarių dalykų, tokių kaip dirbtinis apvaisinimas, hormoninė stimuliacija, kastravimas, gyvuliniai maisto priedai, fizinė prievarta, ir galų gale nežmoniškos žudynės. Plutarchas metė iššūkį mėsėdžiams: „Jeigu sakote, kad pati gamta davė jums tokį maistą, tada pirmiausia patys nužudykite būtybę, kurią norite suvalgyti. Tačiau padarykite tai savo rankomis, be kirvio, vėzdo ar kito įnagio". Leonardo da Vinči rašė: „Išties žmogus žvėrių karalius, nes žiaurumu jam niekas neprilygsta. Mes gyvename kitų gyvybės sąskaita, esame vaikščiojantys kapinynai!" Ir priduria: „Ateis diena, kai žmonės į gyvulių žudymą žiūrės taip pat, kaip į žmogžudystę". Šiaurės Amerikos vegetarų draugijos žurnale paskelbta apybraiža „Vegetarizmo etika" sugriauna „humaniško gyvulių žudymo" koncepciją: „Daugelis žmonių šiais laikais yra nuraminti minties, kad gyvuliai dabar žudomi „humaniškai". Galbūt tai ir pašalina dorovinio pobūdžio kliūtis valgyti mėsą. Deja, mes negalime užsimerkti, matydami tikrus gyvenimo... ir mirties faktus. „Maistinių gyvulių" gyvenimas nelaisvėje nuo pradžios iki pabaigos yra nenatūralus: dirbtinis veisimas, žiaurus kastravimas ir hormoninė stimuliacija, nenormalus maitinimas, skatinantis greitesnį svorio prieaugį, ir pagaliau ilga kelionė pasibaisėtinomis sąlygomis pasitikti mirties. Užtvarai, nežmoniškas elgesys bei elektrinės lazdos, šiurpi prievarta ir baimė tai vis „šiuolaikinio" gyvulių auginimo, transportavimo ir skerdimo kasdienybė. Taikstytis su tuo ir priešintis tik nežmoniškam žiaurumui, kurį gyvulys patiria paskutiniosiomis savo gyvenimo sekundėmis, reiškia iškreiptai suvokti žodžio „humanizmas" prasmę". Religija Induizmas Indijos Vedų šventraščiai irgi pabrėžia, kad dorovinį vegetarizmo pamatą sudaro prievartos nenaudojimas. „Negalima gauti mėsos nepakenkus kitai gyvai būtybei, todėl susilaikyk nuo mėsos", sakoma „Manu-samhitoje", senovės indų įstatymų kodekse. Kitoje „Manu-samhitos" vietoje perspėjama: „Gerai apgalvojęs, kokia pasibjaurėtina skerdienos kilmė, kaip žiauru gyvas būtybes laikyti nelaisvėje ir žudyti maistui, visai susilaikyk nuo mėsos". „Mahabharatoje" (100 000 posmų epinėje poemoje, didžiausiame pasaulyje poezijos kūrinyje) yra daug nurodymų, draudžiančių žudyti gyvulius. Štai keletas jų: „Kad ir kuo gimtų tas, kuris nori tukti kitų būtybių kūnais, jis pasmerktas nuolat kentėti", „Ar gali būti kas nors žiauresnis ir savanaudiškesnis už tą, kuris tunka valgydamas nekaltų gyvūnų kūnus?" ir „Tie, kurie nori turėti gerą atmintį, ilgai ir sveikai gyventi, būti gražūs, fiziškai, moraliai bei dvasiškai stiprūs, privalo atsisakyti gyvulinės kilmės maisto". Budizmas Budizmas moko ahimsos – ne prievartos principo. Ji pasireiškia tuo, kad nedaryti žalos kitoms būtybėms tam, kad patenkinti savo poreikius. gyvunuteises.lt [url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=78]Peticijos aptarimas[/url]

Prieš eksperimentus su gyvūnais!

Mažena Lipnevič. Adresuota: Visi =mon4s, seimas ir LIETUVA bei visi pasaulio žmonės

Su bejėgiais gyvūnais šiais laikais atliekami žiaurūs bandymai. Niekas to nemato, tad mano kad ir nėra bėdos, tačiau pamatę kas tikrai vyksta šiame žiauriame pasaulyję, suklustų visi. Prašau visus suklusti ir suprasti kad gyvūnai turi tokias pačias teises kaip ir mes. Kas būtų jei jie su mumis eksperimentuotų tokiais žiauriais būdais ? Sukluskite ir pamastykite.