Išsilaisvinkime iš plastiko

122 PARAŠAI

Kategorija:

ES Plastiko strategija žiedinėje ekonomikoje – 6 NVO klausimai

2018 m. sausio 16 d. Europos Komisija (EK) paskelbė Plastiko strategiją žiedinėje ekonomikoje. Plastiko strategija žiedinėje ekonomikoje siekia išspręsti augančią pasaulinę plastikinės taršos problemą. Europiečiai yra susirūpinę dėl plastiko naudojimo ir atsirandančių pasekmių aplinkai ir žmonių sveikatai.
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ kviečia aplinkos ministrą siekti užtikrinti ir palaikyti Europos Sąjungos (ES) planus, skirtus plastiko prevencijai ir plastikinės taršos mažinimui. Organizacijos ir visų pasirašiusiųjų vardu prašome palaikyti šias 6 ES Plastiko strategijos žiedinėje ekonomikoje politikos formavimo priemones, pateiktas Tarybos išvadose, ir suformuoti Lietuvos poziciją prieš Aplinkos tarybos diskusiją, kuri įvyks 2018 m. kovo 5 d.:
1. Reguliavimo priemonės skirtos vienkartinio plastiko vartojimo mažinimui. Mes neturime galimybės panaudoti perdirbimo perspektyvos siekdami sumažinti plastikinės taršos problemą, tuo pačiu neturime galimybės pakeisti iškastinio kuro pagrindu gaminamos plastiko žaliavos. Plastiko strategijoje žiedinėje ekonomikoje numatyta, per kelis ateinančius mėnesius, parengti teisės aktus, kuriais būtų sumažintas vienkartinio plastiko gaminių naudojimas. Mes raginame remti ambicingus vienkartinio plastiko gamybos ir vartojimo mažinimo tikslus, rinkliavas, draudimus ir kitas, atitinkamas reguliavimo priemones.
2. Ekonominės iniciatyvos siekiant suvaldyti plastiką žiedinėje ekonomikoje. Gerai suplanuotos ir tinkamai įgyvendinamos išplėstinės gamintojų atsakomybės, depozito grąžinimo sistemos schemos bei galimas plastiko mokestis gali sukurti būtinas paskatas, siekiant užkirsti kelią plastikinei taršai, ir tuo pačiu padidinti plastikinių atliekų pakartotinį naudojimą ar tinkamą perdirbimą.
3. Palaipsniui nutraukti mikroplastikų ir okso plastikų gamybą ir naudojimą. Remti, tyčia pridėtų mikroplastikų, visišką apribojimą gaminiuose ir okso plastikų naudojimą ir gamybą remiantis REACH reglamentu. Šis procesas jau yra prasidėjęs valstybėse narėse, todėl būtina sukurti bendrus ir vienodus reikalavimus Europos bendrovėms. Palaikyti įstatymų, kuriais sprendžiamos ir kitos su mikroplastikų šaltiniais, tokiais kaip plastikinių granulių tiekimo grandinėje susidarančios mikroplastikų atliekos, leidybą.
4. Stiprinti pakartotinio naudojimo ir perdirbimo rinkas siekiant gaminti netoksiškus plastikus. Dabartinis plastikų toksiškumas neleidžia jų tinkamai ir kokybiškai perdirbti, o toksiškas jų poveikis gyventojamas yra nekontroliuojamas. Vaikų žaisluose yra randama uždraustų ir didelį susirūpinimą keliančių medžiagų. Siekiant įvykdyti Lietuvos įsipareigojimus pereinant prie žiedinės ekonomikos, reikės aiškaus plano, kuriame būtų numatyta netoksiško plastiko pakartotinio naudojimo ir perdirbimo sistemos. Šis planas turi būti glaudžiai susietas su minimaliais šalies perdirbimo tikslais.
5. Būtinieji reikalavimai plastikinėms pakuotėms. ES direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų turi būti pakeista ir pirmenybė turi būti suteikta pakuočių prevencijai. Gaminių, kurie yra pakuojami į vienkartinius, pakartotinai nepanaudojamus ar neperdirbamus plastikus, kiekis didėja. ES reikalavimai skirti gaminių realizavimui ir transportavimui praktiškai užkerta galimybę gyventojams pasirinkti pirkti gaminius be pakuotės.
6. Naujos ekologinio projektavimo priemonės, skirtos į rinką patenkantiems plastikams. Svarbu remti plastikinių gaminių ir pakuočių prevenciją, pakartotinį panaudojimą ir tinkamą perdirbimą pasinaudojant ekologinio projektavimo, žaliųjų viešųjų pirkimų ir ekoženklinimo priemonėmis.
Mūsų organizacija yra pasaulinio Break Free from Plastic judėjimo dalis, kurią sudaro daugiau kaip 900 NVO ir milijonai piliečių visame pasaulyje. Šis augantis pasaulinis judėjimas sistemingai sprendžia plastikų sukuriamos aplinkos taršos, ekonominį ir socialinį poveikius.
Susisiekite su mumis, jei norite gauti daugiau informacijos ar aptarti pateiktus dokumentus. Jei norite sužinoti daugiau apie Lietuvos piliečių nuomonę šia tema, mes mielai suteiksime Jums ir Jūsų komandai daugiau informacijos.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Juras (Šiauliai)
Pirmiausia siūlau apmokestinti vienkartinius plastikinius maišeliųs.
2 Beatričė
atsibodo beprasmiškas gamtos teršimas ir apsunkintos sąlygos šiukšlinti mažiau
3 Ieva
Laikas prisiimti atsakomybę dėl plastiko taršos ir eikvojimo
4 Asta
Būtina atsisakyti nereikalingo plastiko! Kuo greičiau tuo geriau. Kurkime švaria ateitį savo
5 Irena
Žemė gyva planeta, gerbkime ir saugokime ją. Tai ne tik žmonių planeta !!!!
6 Rita
Mažinti plastikinų pakuočių kiekį yra tiesiog būtina! Dar geriau būtų skatinti ne plastikines arba bent suyrančias pakuotes

PRIEŠ NAUJO POLIGONO STEIGIMĄ VAKARŲ LIETUVOJE (522)

Jurgita. Adresuota: Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR seimas,

Brangūs Lietuvos žmonės, kraštiečiai, VIENYKIMĖS ! Greit visa Lietuva taps vienu dideliu poligonu ! LR Krašto apsaugos ministerija Lietuvos Respublikos teritorijos Bendrajame plane (Lietuva 2030m.) numatė galimybes steigti naują poligoną Vakarų Lietuvoje : Akmenės r., Telšių r., Mažeikių r. ir Šiaulių r. teritorijose. Pasak viceministro E. Misiūno „Geopolitinė situacija mūsų regione išlieka nepakitusi, yra stiprinama mūsų kariuomenė, į pratybas atvyksta NATO sąjungininkai, todėl tinkamam karių rengimui reikalingos papildomos teritorijos treniruotėms“. Mūsų manymu, jau pakanka esamų poligonų Lietuvoje ! Planuose numatomos kelios galimos teritorijos poligono steigimui. Valstybės poreikiams bus nusavinami ūkininkų dirbamų žemių plotai, privačia nuosavybe valdomų miškų plotai, kurie bus ir kertami, gyvenami namai, kurie bus griaunami. Neatmetama galimybė, kad ateityje poligoną gali plėsti. Mes prieštaraujame tokiam galimam poligono steigimui mūsų krašte ! Todėl mes ginsime savo teises, savo protėvių žemes, atsiminimus, mes norime gyventi savo žemėse, jas dirbti, kurti, auginti vaikus ir čia mirti. Mes norime būti saugūs ir ramūs savo namuose! Mes čia gyvename, čia mūsų namai !

UŽDARYTI Kauno MBA (228)

Arūnas. Adresuota: Aplinkos Ministrui

Kauno MBA įmonė nuolat skleidžia smarvę Ramučiuose, Palemone, Kauno m. Dainavos rajone. Įmonė išrūšiuoja tik 1% atliekų, o niekam nereikalingos išrūšiuotos atliekos mėnesiais sandėliuoajamos įmonės teritorijoje, paverčiant teritoją sąvartynu mieste. Įmonėje sumontuotas biologinis įrenginys neatitinka aplinkosauginių tikslų - rūšiuoti atliekas, neteršti ir tausoti gamtą. Sumontuoti biologinių atliekų įrenginio filtrai nepaėgūs filtruoti. Iš biologinio atliekų rūšiavimo įrenginio sklindati smarvė galimai kenskimga aplikai ir čia gyvenantiems žmonėms kelia sveikatos sutrikimų - šleiktulį, vėmimą, galvos skausmą ir panašiai. Šios įnonės išlaikymas kiekvienais metais kainuoja 9 mln. eurų iš mūsų visų kišenių. Gruodžio 31d. baigiasi 5 metų ES lėšų įsisavinimo laikotarpis, tad MES, GYVENTOJAI, REIKALAUJAME visiškai stabdyti KAUNO MBA veiklą, kaip kenksmingą žmogui ir gamtai, kaip su nepasiteisinusia technologija ir ekonomiškai nenaudingą visuomenei objektą.

Reikalaujame atsistatydinti Raseinių rajono Mera Andrių Bautronį (53)

Erikas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas

Meras privalo atsistatydinti ,nes nesusitvarko su jam pavestomis kaip vadovo funkcijomis. Raseinių rajonas grimsta į depresija ir nežinomybe.Nepriimti laiku ir vietoje sprendimai galintys įtakoti nesuvaržytus žmonių gyvenimus.Meras Andrius Bautronis galutinai prarado žmonių pasitikėjimą.

Reikalavimas leisti Šeimoms išsiskyrus, likti draugais (9)

R.Zienius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas , Lietuvos Respublikos apygardos teismas

Mes čia, pasirašę žmonės, reikalaujame, kad sutuoktiniams skyrybų metu: Atsižvelgti į tai kiek tėvas, ar mama skyrė finansų vaikų išlaikymui ne skyrybų metu, bet santuokos metu, priskiriant vaikų gyvenamąją vietą, palikti galimybę vaikais rūpintis abiem tėvams, taip, kaip daugumoje vakarų Europos valstybėse. Atsižvelgti į tai, kiek laisvo laiko gali su vaikais praleisti dirbdamas tėvas, ar mama. Atsižvelgti į tai, jai vaikai mokinasi, gyvena kitame mieste, abu tėvai turi vienodas galimybes jais rūpintis, padėti jiems. Užgyventą turtą dalinti nustatant kas, kiek santuokos metu prisidėjo prie to. Šeima turi būti vertybė, šeimoje turi būti atsakomybė. Įstatymai turi būti kuriami, kad abudu sutuoktiniai išsiskyrę turėtų praradimų, bet ne taip, kad plečiamas barakudų verslas. Tik abudu tėvai gali suteikti pilnavertį vaikų ugdymą. Vaikai turi įgimtus pomėgius abiejų tėvų. Pvz: vaikams patinka žirgai, bet turi domėtis choru, nes mamai nepatinka žirgai, bet patinka menas. Vaikai turi išlikti gyvenimo tikslu, hobiu, o ne pasipelnymo šaltiniu. Kas Įstatymų daroma atvirkščiai.