dėl atliekų tvarkymo mokečcio mažinimo

3 PARAŠAI

Kategorija:

Mes,Šiaulių raj. Aukštelkės gyvenvietės gyventojai, kreipiamės į Jus prašydami, kad būtų persvarstomas įstatymas dėl atliekų tvarkymo rinkliavos ir nustatomo abonentinio mokesčio. Gavome laišką, kad abonentinis mokestis(pastovus dydis)kiekvienam nuosavo namo gyventojui yra nustatytas po 18,24 euro ir daugiabučio namo buto gyventojui 18,23 euro ir
už mišrių atliekų konteinerio išvežimą 12 mėnesių privalomai mokėti už 012-0,14m3 -0,76 euro, už 0,24m3 -1,52 euro. Mūsų gyvenvietėje, neatsižvelgiant į registruotų žmonių skaičių, yra išdalinti mišrių, žaliųjų, plastiko po 0,24m3 ir stiklo
po 0,12-0,14m3 konteineriai. Pradėjus rūšiuoti atliekas, mišrių atliekų yra primetama labai mažai. Pakaktų išvežti per
2-3 mėn. vieną kartą, bet nustatytas kintamas dydis po 1 kartą/per mėn. Be to daug kur gyvena ir yra registruoti po 2 ar
1 žmogų ir paprašius 0,24m3 talpos konteinerius pakeisti į mažesnės 0,12-0,14m3 talpos konteinerį, atsisako tai padaryti. Ant konteinerių bus suklijuoti brūkšniniai kodai, vežėjams išdalinti skeneriai, kompiuteriai. Bet tai ne žmonių materialus turtas. Jis priklausys vežėjams. Kodėl žmogus turi kompensuoti jų patiriamas išlaidas?Tai yra akivaizdus mūsų, nepriklausomos Lietuvos piliečių, apiplėšimas. Mūsų nuomone, 1 namui ar butui išduotas 4 konteinerių komplektas turi skaitytis 1 abonentas ir mokėti, kaip už 1 abonentą, taip pat mokėti už išvežtą konteinerį, o ne nustatyti 12 privalomų išvežimų.Prašome svarstyti susidariusią situaciją bei nurodyti savivaldybėms kaip apskaičiuoti atliekų tvarkymo mokesčius

Pasirašyti peticiją

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.