Aplinkosauga 6 psl.

Dėl sodininkų bendrijų teritorijų planavimo ir tvarkymo problemų

Kauno susivienijimo „Sodai“ valdyba. Adresuota: LR Prezidentūra, LR Vyriausybė, LR Seimas

DĖL SODININKŲ BENDRIJŲ TERITORIJŲ PLANAVIMO IR TVARKYMO PROBLEMŲ Jos Ekscelencijai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei Lietuvos Respublikos Premjerui Algirdui Butkevičiui Lietuvos Respublikos Seimo nariams Sodininkystei žemės sklypai buvo išskiriami laikinam naudojimui TSRS Žemės kodekso aprašyta tvarka. Priėmus Žemės reformos įstatymą sudaryta galimybė išsipirkti Žemės sklypus, bet tik pagal privatizacijai parengtą patikslintą ir nustatyta tvarka patvirtintą sodo išplanavimo projektą. Privatizacija įvykdyta. Sodininkų bendrijos iki šiol siekia vadovautis šiais privatizacijai rengtais savo teritorijų išplanavimo projektais. Įsigaliojus 1996 m. Teritorijų planavimo įstatymui, 1996-05-24 LRV Nutarimu Nr. 617 iki 1997 m. visi iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, turėjo būti suregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų Registre. Kodėl didžioji dalis archyvuose buvusių sodininkų bendrijų planavimo dokumentų liko neregistruoti, atsakymo niekas nežino. Tokios ydingos politikos pasekmėje, sodininkų bendrijų teritorijos buvo eliminuotos iš sodininkų bendrijų teritorijų planavimo proceso, kas sąlygojo planavimo sprendinių tęstinumo nutraukimą. Dvidešimt metų vyko intensyvi žemėtvarką reglamentuojančių teisės aktų kaita. Atskirų rūšių Teritorijų planavimo dokumentų taisyklės nenumatė sprendinius derinti su SB planais. NŽT valdininkai, nekreipdami dėmesio į daugkartinius sodininkų protestus, nuo 2004 m. iki 2015 m. sausio 1 d. kadastro nuostatuose buvo eliminavę SB atstovo dalyvavimą kadastriniuose matavimuose ir derinimo teisę. Rezultate, be sodininkų bendrijų žinios buvo keičiamos ir registruojamos matuojamų sklypų ribos neatsakingo žemėtvarkos valdininkų derinimo pagrindu, nesilaikant išplanavimo projektų. Mėgėjų sodo teritorijos valstybinės žemės plotai, pagal sodo suplanavimo projektą nesuformuoti atskirais valstybinės žemės sklypais, turėtų būti projektuojami vadovaujantis privatizacijai rengtais mėgėjų sodo teritorijos ar jos dalies žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais. 2014 m. įsigalioja Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 str. 3 d. pataisos - neregistruotas teritorijų planavimo dokumentas – negalioja. Vadovaujantis tuo valdininkai aiškina, kad šiandien nebegalioja nei vienas SB suplanavimo projektas neregistruotas TPDR, negalioja daugelis naujai parengtų formavimo ir pertvarkymo projektų neregistruotų TPDR ir t.t.. Vadovaujantis išdėstytu, visi sprendiniai, kadastriniai matavimai, naujų sklypų (tame tarpe ir įsiterpusių) formavimai, sujungimai padalinimai atlikti neregistruotų teritorijų planavimo dokumentų pagrindu, ar nesilaikant jų sprendinių, laikytini neteisėtais. LRV nutarimo Nr. 534 numatyta tvarka sodų bendrijų ribai pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje tampa neįgyvendinama, nes esant teisiškai nesutvarkytiems dokumentams, kurių pagrindu turi būti atliekami nutarime aprašyti veiksmai, nelieka pagrindo tikslinamiesiems matavimams ir ginčytinoms situacijoms spręsti. Sodo bendrijų vidaus kelių kadastriniai matavimai ir jų perdavimas savivaldybėms faktiškai paralyžiuotas ir negalimas, kol nėra teisiškai reglamentuotas sodo išplanavimo dokumentų statusas. Daugybė pradėtų rengti bendro naudojimo žemės sklypų formavimo projektų išsipirkimui, nebaigiami derinti, kadangi nėra Teritorijų planavimo dokumentų registruose registruotų sodų išplanavimo dokumentų, kurių pagrindu galima teisėtai formuoti ir baigti derinti pradėtus projektus. Įvertinus aprašytą situaciją, būtina: 1.Pratęsti 2016 m. sausio mėn.20 d. LRV Nutarimo nuostatos „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ pakeitimo sodininkų bendrijoms terminą iki 2017 m. gegužės 1 d., kadangi dėl teisėkūros spragų sodininkai neturėjo ir neturi teisėtų galimybių suformuoti bendrojo naudojimo žemėje esančių sklypų ir juos išsipirkti iki nustatyto termino. 2. Vadovaujantis LVAT administracinės bylos Nr. A/525-1820/2008 nutarties išaiškinimu, prašome LR Vyriausybės nutarimu ar Teritorijų planavimo įstatymo pataisa, įteisinti sodininkų bendrijų rengtiems privatizacijai išplanavimo projektams- Teritorijų planavimo dokumentų statusą ir privalomą jų sprendinių tęstinumą. 3.Pratęsti LR Sodininkų Bendrijų įstatymo Nr. IX-1934 2,6,11,15,16,17,18,22,24,27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1425 12 straipsnio 4 p. įvykdymo terminą metodikai parengti, dėl vidaus kelių kadastrinių matavimų ir jiems skirtų žemės sklypų suformavimo, atstatant pažeistas ribas pagal pirminį išplanavimo projektą. Kauno susivienijimo „Sodai“ valdyba

Ne krematoriumui Naujininkuose

Artūras Melianas, Naujininkų bendruomenės pirmininkas. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Ne krematoriumui Naujininkuose Vilniaus miesto savivaldybėje vėl svarstomos krematoriumo Vilniaus mieste vietos. Vienas iš svarstomų pasiūlymų - Naujininkuose, prie kapinių Žirnių g. gatvėje. Pasisakome prieš krematoriumo įkurdinimą Naujininkuose. Ir taip Naujininkuose arba šalia yra daug neigiamai saugumą, ekologiją ir bendra rajono įvaizdį veikiančių objektų - nelegalus taboras, geležinkelio stotis, nepilnamečių pataisos įstaiga, oro uostas ir kt. Krematoriumo įkūrimas dar pablogins Naujininkų įvaizdį ir neišvengiamai mažins gyventojų nekilnojamo turto vertę. Manome, kad tokie objektai turėtų būti už miesto ribų, toliau nuo gyvenamųjų rajonų. Atkreipiame dėmesį, kad virš 3000 Naujininkų gyventojų 2003 m. jau pasisakė apklausoje prieš krematoriumo įkurdinimą Žirnių g.

Ne statybų aferoms Palangoje: Simpsono g. 21

Asociacija "Palangos balsas". Adresuota: Palangos m. savivaldybė, LR Vyriausybė

Palangos bendruomenė – prieš statybų aferas pačioje vertingiausioje, labiausiai saugomoje Palangos miesto istorinėje dalyje. J. Simpsono g. 21 – prie Birutės parko, buvusioje Seimo kanceliarijos poilsio bazės „Viešnagė“ teritorijoje planuojami nauji poilsio namai, tačiau Palangos bendruomenė mano, jog UAB „Gaumista“, proteguojama nesąžiningų valdininkų, sąmoningai apeidama saugomoms teritorijoms keliamus reikalavimus, čia siekia įgyvendinti agresyvų komercinį projektą. Bendruomenė siekia išsaugoti išskirtinio grožio bei paminklosauginės vertės teritoriją rekreaciniams tikslams, siekia išsaugoti šios teritorijos unikalumą bei apsaugoti jos želdinius. Neprieštarautų esamo statinio rekonstrukcijai, išlaikant esamus statinio parametrus. Kas galėtų paneigti, kad ateityje kiti nesąžiningi valdininkai neuždegs žalios šviesos šiai aferai? Todėl kviečiame išreikšti pilietiškumą ir pasirašyti peticiją „Ne, statybų aferoms Palangoje: Simpsono g. 21". Dėkojame Grynas.lt (Delfi) už atliktą tyrimą: tikime, jog Jūsų darbo dėka buvo panaikintas detalaus plano patvirtinimo aktas (http://www.vtpsi.lt/node/2663). http://grynas.delfi.lt/aplinka/statybu-skandalas-palangoje-ka-planuoja-su-m-marcinkeviciumi-siejama-imone.d?id=69665428 http://grynas.delfi.lt/aplinka/grynaslt-tyrimas-sujauke-su-m-marcinkeviciumi-siejamos-imones-planus-palangoje.d?id=69793034 http://grynas.delfi.lt/aplinka/statybu-skandalas-palangoje-viskas-apsiverte-aukstyn-kojomis.d?id=69926526

Už ekologišką ir estetišką Kauną

M. Grigaitis. Adresuota: Kauno miesto taryba; Kauno miesto meras

Sveikindami Kauno miesto savivaldybę, mokslo institucijas, verslininkus ir miesto visuomenę su mokslo ir technologijų populiarinimo centro įsteigimu Kaune tikimės, kad šio centro statybai Nemuno saloje bus parinkta tinkama vieta, nebus suniokota salos ekosistema. Šia peticija norima atkreipti dėmesį, kad iš Kauno modernizavimo strategijos nebūtų ištrinti šiuolaikiniam miestui būtini elementai – ekologija ir estetika. Kaunas nuo seno garsėja natūraliais gamtos paminklais ir žaliaisiais plotais, kurie kuria unikalią miesto atmosferą. Tačiau pastaruoju metu žalieji plotai ne tik neprižiūrimi, bet ir naikinami: sunaikinta dalis parkelio Aleksote priešais „Maximos“ bazę, sunaikintas gražus medžių parkelis Kalniečių rajone P. Lukšio gatvėje, šiuo metu pačioje senamiesčio širdyje – M. Valančiaus gatvės žaliojoje zonoje – statomas daugiabutis. Netrukus Kauno miesto Taryba turės apsispręsti ir dėl žaliojo ploto Laisvės alėjos pradžioje (prie Krėvos g. 2) likimo. Žaliajame plote, kuris daugiau kaip 60 metų yra traukos centras įvairaus amžiaus žmonėms, ketinama statyti Sporto medicinos centrą su 30 vietų mašinų stovėjimo aikštele. Sunku logiškai paaiškinti ir pateisinti tokį nekūrybingą ir vartotojišką elgesį, nes iš pat pradžių buvo akivaizdu, kad Krėvos g. 2 žaliojo ploto urbanizavimo tikslas buvo ne spręsti Sporto medicinos centro problemas, bet užimti dalį žaliojo ploto, mat sklypo projektavimo darbai buvo atlikti dar nežinant statinių paskirties. O kilnia misija - Sporto medicinos centro vaikams statyba - pasinaudota vėliau. Nors Kauno centre apstu bešeimininkių, apleistų arba beveik visai sugriuvusių pastatų, vis tik urbanizuojami žalieji plotai. Centro gyventojai gina Kauno miesto įvaizdį, kuris formuojamas ir tolimai ateičiai. Ne tik naikinamos mažesnės žaliosios erdvės, bet prastai prižiūrimi ir didieji Centro parkai – Ramybės, Vytauto parkuose ir dalyje Ąžuolyno lapai negrėbiami bene trejetą metų, per jų sluoksnį beveik nebeauga žolė, suoleliai sutrešę, krūmynai taip išbujoję, kad primena džiungles, o takai – kliūčių ruožus. Akivaizdu, kad šios miesto centro (!!!) erdvės, kurios tikrai galėtų tapti atrama kuriant ekologišką miestą, yra apleistos ir užmirštos, jos reikalauja investicijų ir aiškios vizijos, ką su jomis daryti. Pasirašydami šią peticiją, reikalaujame: 1) įtraukiant patyrusius ekologus, apželdinimo specialistus ir architektus, sukurti aiškią viziją, kaip derinti miesto modernizavimo procesą su ekologija; 2) gerb. meras, gerb. Kauno Tarybos nariai privalo išgirsti miesto gyventojų argumentuotus siūlymus ir sukurti ilgametę želdinių, žaliųjų plotų ir parkų priežiūros strategiją, kuri padėtų išpuoselėti „žaliojo miesto“ viziją; 3) nenaikinti ir neurbanizuoti žaliosios teritorijos prie Krėvos g. 2, o visai žaliajai teritorijai suteikti skvero statusą.

Dėl gyvūnų prieglaudos "Šiaulių letenėlė" veiklos sustabdymo

Sandra Barkauskienė. Adresuota: Šiaulių miesto merui

Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nurodė, kad iki spalio vidurio gyvūnų prieglauda "Šiaulių letenėlė" privalo apleisti patalpas. Šiaulių rajono savivaldybė nelinkusi šiam bendram reikalui ieškoti patalpų. Prieglaudoje šiuo metu yra 30 šunų ir 40 kačių. Didesnė gyvūnų dalis yra senyvo amžiaus arba turintys rimtų sveikatos problemų, todėl surasti jiems naujus namus praktiškai galimybės nulinės. Nesuradus namų iki spalio 15 d. 70-čiai gyvūnų gresia eutanazija (mirtis). Ar visi šie gyvūnai buvo išgelbėti iš Gruzdžių karantinavimo tarnybos, gatvių, kaimų, sodybų tam, kad juos nužudyti? Norėtume pažymėti, kad visas gerbūvis, patalpos, maistas ir kitos gyvūnams išgyventi reikalingos priemonės buvo suaukotos Šiauliečių, Šiaulių rajono ir kitų Lietuvos miestų gyventojų bei organizacijų. Todėl prašome Šiaulių mero imtis atitinkamų veiksmų ir padėti gyvūnų gelbėjimo organizacijai "Šiaulių letenėlė" surasti patalpas ir žemės plotą išgelbėtiems gyvūnams, kuriems už mėnesio gresia eutanazija.[b]

Dėl Dovinės vingio parko („Krokodilo“) atkūrimo visuomenės reikmėms

visuomeninė grupė Marijampolės permainos. Adresuota: Marijampolės Merui, administracijos direktoriui ir tarybai

Marijampolės Merui, administracijos direktoriui ir tarybai Mes, pasirašiusieji šią peticiją, prašome imtis realių veiksmų atkuriant ir pritaikant visuomenės reikmėms Dovinės vingio parko infrastruktūrą, vadovaujantis Marijampolės savivaldybės sudaryta panaudos sutartimi su Nacionalinės žemės tarnybos Marijampolės skyriumi ir vykdyti priimtus įsipareigojimus. Daugeliui Marijampolės krašto gyventojų ir svečių išlikę puikūs prisiminimai iš renginių Dovinės vingio parke prie „Krokodilo“. Tačiau šiuo metu buvęs aktyvaus poilsio gamtoje kampelis yra apleistas ir nykstantis. Ar „išpuoselėta“ Marijampolė yra tik miesto centre? [url=http://lt.wikipedia.org/wiki/Dovin%C4%97s_vingio_parkas ]http://lt.wikipedia.org/wiki/Dovin%C4%97s_vingio_parkas [/url] Iniciatyvą organizuoja: iniciatyvinė grupė „Marijampolės permainos“. Inicaityvą palaiko Marijampolės savivaldybės tarybos nariai: dr. Kęstutis Mažeika ir Gediminas Akelaitis

Ne!!!skaluno dujom.Gelbekim vandeni

Saulius. Dimsa. Adresuota: Kaunas

As pilietis.Ir man skaudu kad musu turtas nesa kazkam pelna.Skalunu duju gamyba kontroliuoja Teksaso Rokfeleriu seima.kai kuriais duomenimis ju turtas siekia 600milijardu. Jie kesinasi i viso pasaulio isteklius.Skaluno duju.o jos terse geriamo vandens telkinius.lietuvoje skalunu duju tera mazuma O stai geriamo vandens turime 3.7milijardu litru pertekliu,kuris kas dien atsinaujina.Suprantat?cia ne nafta ar dujos.ispompavai ir viskas.Vanduo atsinaujina.Siandien 2,5mlijardo zmoniu neturi gelo vandens.su laiku po15metu ju bus 5milijardai. Maziausiai lietuviskas vanduo vertinamas 20milijardu euru.parduodant kubais Bet jai mes vandeni supilstom i butelius ir gaunam bent 5centus nuo litro Turim. 35milijonus euru kas dien.stai kur musu turtas.isko gyvens musu vaikai

Neleiskime seimui įteisinti religinio gyvūnų žudymo

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimo nariai, Aplinkos apsaugos komiteto nariai

Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacija ragina Lietuvos Parlamentą nepritarti Seimo narių siūlomam Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimui, kuriuo norima atverti kelią masiniam gyvūnų skerdimui jų neapsvaiginus, laikantis tam tikrų metodų, kokių reikalauja religinės apeigos. Tokiu būdu tūkstančiai gyvūnai būtų palikti mirti kančiose, kol jie mirtinai ir skausmingai nukraujuos. Nuo š. m. sausio 1 d. galiojantis Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas draudžia religinį ūkinių gyvulių skerdimo būdą, kai neapsvaigintiems gyvuliams perrėžiamos gerklės ir laukiama, kol jie nukraujuos. „Nuoširdžiai tikimės, kad Lietuvos piliečiai mus palaikys ir Lietuvos Parlamentas toliau laikysis aukštesnio gyvūnų apsaugos siekio. Nes šis pasiūlymas leisti gyvulių skerdimą be apsvaiginimo yra atgalinis žingsnis siekiant aukštesnių gyvūnų apsaugos standartų Lietuvoje, kuris negali būti pateisinamas nei religinėmis, nei ekonominėmis priežastimis. Gyvūnų skerdimas skerdyklose yra siaubinga patirtis gyvūnams. Procesas dažnai vyksta besisukančiose kabyklose, ant kurių gyvuliai kabinami žemyn galva ir paliekami nukraujuoti didžiulėse kančiose ir skausme, prieš tai perpjaunant jiems gerkles. Dažnai visą tai stebi šalia skerdimui laikomi kiti gyvi gyvuliai. Skerdimo metu gyvūnams suteikiamo skausmo ir kančių gali būti lengvai išvengta prieš tai juos apsvaiginus, kas yra šiai dienai jau įtvirtinta Lietuvos gyvūnų apsaugos įstatyme“, - sakė Lietuvos gyvūnų apsaugos organizacijos direktorė Brigita Kymantaitė. Galvijai, avys ir ožkos yra rūšys, kurioms daugiausia taikoma religinė skerdimo procedūra. ES Tarybos reglamentas nurodo, kad skerdžiant neapsvaigintus gyvūnus pagal religinius papročius reikia tiksliai perpjauti jiems gerklę aštriu peiliu, kad gyvūnai kuo mažiau kentėtų. Po to, kai jiems perpjaunama gerklė, gali būti lėčiau nuleidžiamas kraujas ir dėl to gali būti prailginamos nebūtinos kančios. Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija skatina Lietuvos piliečius pasirašyti peticiją ir parodyti atjautą bei gailestį gyvūnams Laikas leisti Lietuvos tautai ne sukti laikrodį atgal, bet parodyti atjautą ir gailestį gyvūnams. http://www.youtube.com/watch?v=EvH8rz7QwZM

Lazdynų r. šaligatvių remontas

Siuzana Neviadomskaja. Adresuota: Vilniaus m. Lazdynų rajono seniūnei Daivai Mikulskienei

Vilniaus miesto Lazdynų rajono šaligatviai nebuvo remontuoti nuo sovietų laikų, tad juos galima pavadinti tragiškais. Duobė ant duobės. Vežant vaikus vežimėliuose, vaikai nesveikai kratosi, bunda. Neįgaliesiems važiuoti šaligatviu pavirsta į kliūčių ruožą, tas pats ir dviratininkams. Dėl to jiems tenka važiuoti automobilių važiuojamuoju keliu. Jau nekalbant apie tai kaip greit gadinami vežimėliai ir dviračiai. O kai kur yra ant tiek sugadintas šaligatvis, kad net eidami pėsčiom galima nugriūt. Reikalingas remontas, tiesiog būtinas!!! Ir ne duobių užlopinimas, o pilnas šaligatvio remontas. Suprantama, kad rajonas yra nemažas ir suremontuot iškart visą šaligatvį neįmanoma, bet bent jau pagrindinius kelius juk galima (kuriais dažniausiai važinėja dviračiai ir tėveliai su vežimėliais). Prašom Jūsų, Lazdynų rajono seniūne, pažvelgti į rajono šaligatvių problemą kuo rimčiau ir imtis veiksmų.

Dėl Elektroninio Muzikos Draustinio paskelbimo

Lietuvos elektroninė liaudis. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas ir LR Prezidentė

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI IR PREZIDENTEI DALIAI GRYBAUSKAITEI PETICIJA Dėl būtinybės pakeisti Lietuvos Respublikos Saugomų Teritorijų Įstatymą, papildant šio įstatymo 16 straipsnį šeštuoju punktu, apibūdinančiu elektroninės muzikos draustinių rūšį, bei pirmojo elektroninės muzikos draustinio paskelbimo. Mes, žemiau pasirašę pareiškėjai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Peticijų įstatymu, prašome šį mūsų kreipimąsi pripažinti Peticija, ir atsižvelgdami į žemiau išvardytus argumentus: 1) Yra pagrindo teigti, jog mūsų planetos garsai turi ypatingą svarbą: 1977 metais į „Voyager 1”, išsiųstą tolyn į kosmosą, buvo įkeltas diskas su įrašytais žemės garsais – krioklio, vėjo ir panašiais. Tai, kad siekiant perteikti mūsų planetos įvairovę, buvo įrašyti ir jos skleidžiami garsai yra įrodymas, kad mūsų žemės kuriami garsai yra ypatingos svarbos. 2) Naujausios technologijos leidžia skaitmeniniu būdu priimti žemės elektromagnetinius laukus ir iškoduoti tai kaip tam tikrus elektroninius garsus. 2012 metais NASA palydovai tyrę Van Aleno radiacinius žiedus įrašė žemės garsus – „dainavimą“. Tai įrodymas, kad žemė gali skleisti ne tik įprastus, bet ir elektroninius garsus. 3) Lietuvos Respublikos Saugomų Teritorijų Įstatymas rūpinasi, kad unikalus kultūriniai ar gamtiniai reiškiniai, dariniai ir teritorijos būtų saugomos, siekiant išlaikyti juos nepakitusius. Tačiau šiame įstatyme trūksta draustinio rūšies, kuri stengtųsi išsaugoti unikalią garsinę aplinką turinčias teritorijas, ypač, jeigu kalbame apie elektroninio garso bangas. Tai įrodymas, kad problema egzistuoja, o sprendimų nėra. 4) Zarasų rajone esančiame Dūburio ežero pusiasalyje vyko daugybė su muzika susijusių renginių, kurių garsinis fonas negalėjo neįtakoti pačio Dūburio pusiasalio garsinio fono formavimosi. Tai pagrindas teigti, kad per metų metus Dūburio ežero pusiasalis, kitaip nei likusi Lietuvos teritorija, buvo veikiamas specifinių audio fonų, daugiausiai tam tikrų pakraipų elektroninio garso bangų. 5) Esame įsitikinę, kad Dūburio ežero pusiasalis taip pat yra vienintelė vieta, kur gamtoje atsispindi elektroninio garso ir natūralios gamtos sintezė. Tai unikalūs šiam pusiasaliui objektai, kaip dainuojančios pušys, skambantis kelmas, tam tikrus, užfiksuojamus garsinius virpesius skleidžiantis pats Dūburio ežeras. Tai yra objektai ir aplinka, unikalūs Lietuvos Respublikoje, todėl verti išsaugojimo. Siūlome ir reikalaujame, pakeisti Lietuvos Respublikos Saugomų Teritorijų Įstatymo 16 straipsnį, papildant kultūrinių draustinių rūšių sąrašą šeštuoju punktu, apibūdinančiu elektroninės muzikos draustinį – taip siekiant skirti dėmesį reikalingoms teritorijoms. Taip pat, dėl aukščiau išvardintų priežasčių siūlome ir reikalaujame paskelbti Zarasų rajono Dūburio ežero pusiasalį pirmuoju Lietuvoje elektroninės muzikos draustiniu. Siūlomo įstatymo papildymo tekstas: 16 straipsnis. Draustinių rūšys <...> Kultūriniai draustiniai yra: <...> 6) elektroninės muzikos – teritorijoms, susijusiomis su ilgą laiką vykstančiais garsiniais reiškiniais ar pasižyminčioms išskirtinėmis garsinėmis aplinkomis, suformuotoms tiek gamtos, tiek žmogaus, saugoti; Primygtinai siūlome peticiją svarstyti skubos tvarka!