NEPRITARIAME TRAKŲ EŽERŲ PAKRANČIŲ „EUROREMONTUI“

Šią peticiją kviečiame pasirašyti tuos, kurie mano, kad Trakai nusipelno darnaus vystymo, atsižvelgiant į unikalų šios vietos kraštovaizdį, istorinio nacionalinio parko ekologinę ir istorinę vertę.

Prieštaraujame Trakų rajono savivaldybės rengiamų „Pėsčiųjų tako Lukos (Bernardinų) ežero pakrantėje Trakų m., Trakų r.sav. (atkarpa nuo sklypo Birutės g.8, iki Vilniaus Mažoji g. 2) statybos projekto“ ir “Pėsčiųjų tako Totoriškių ežero pakrantėje Trakų m., Trakų raj. sav. (atkarpa nuo Vytauto g. 69 iki Ežero g. 7) statybos projekto” sprendiniams, kuriuos vertiname kaip drastišką pakrančių "euroremontą”.

Rengiamuose projektuose numatoma šiuo metu esančią natūralią tako palei Lukos ežerą dangą bei dalį tako palei Totoriškių ežerą keisti asfalto, skaldos su rišikliu, trinkelių, asfaltbetonio, skaldyto akmens dangomis. Numatoma, kad krantai daugelyje vietų bus tvirtinami akmenimis ir betonu, kertami medžiai, “valomi” krūmai. Šios priemonės gerokai sumenkins Trakų kraštovaizdžio estetinį, gamtinį, istorinį išskirtinumą, o ateityje paliks liūdną skubaus "euroremonto", kurio metu reikėjo greitai įsisavinti pinigus, įspūdį.

Tokie projektai rodo Trakų rajono administracijos nekompetenciją bei cinišką požiūrį į Lietuvos Respublikos teisės aktus, kurie įpareigoja visus mūsų šalies piliečius, o juo labiau institucijas, tausoti gamtą, palaikyti ir stiprinti esamą kraštovaizdžio natūralumą. Trakų istorinio nacionalinio parko statusas iš miesto tvarkytojų reikalauja didesnės atsakomybės, toliaregiškumo, įsiklausymo į vietos dvasią ir žmonių balsą. Deja, jau ne pirmą kartą renkamasi elgtis priešingai, tuo skatinant betikslį visuomenės susipriešinimą.

Trakų mieste ir rajone yra itin daug neprižiūrimų vietų. Savo neūkiškumą rajono vadovai neretai bando uždangstyti didesniais projektais ir ES lėšų įsisavinimu. Lukos ežero pakrantė yra pėsčiųjų erdvė, todėl būtinybės ją asfaltuoti ar nukloti kitomis neekologiškomis dangomis nėra. Akivaizdu, kad tokios investicijos kur kas reikalingesnės kitoms rajono vietoms, pradedant nuo duobėtų aikštelių mieste. Trakams pirmiausiai reikalingas kasdienis rūpinimasis ir tvarkymas, o ne nauji euroremontai.

Prie Lukos ežero sovietmečiu įrengtas natūralios dangos takas yra viena mėgstamiausių vietos gyventojų vietų. Čia einama maudytis, būnama su vaikais. Atvykusiems svečiams šis takas suteikia progą pabėgti nuo miesto šurmulio, pasidžiaugti gamta, pasimėgauti istoriniais Trakų paminklais iš kitokios perspektyvos. Todėl būtų visiškai nepateisinama, jeigu susiformavęs vertingas kraštovaizdis būtų taip nejautriai “sutvarkytas”. Jam tvarkyti pakaktų tvarkingos ir nesunkiai prižiūrimos natūralios tako dangos (pasirinkimas yra didelis), želdinių priežiūros, nuolatinio aikštelių, tiltų, pakrančių tvarkymo. Tikslinga būtų vystyti jungtis tarp pakrančių ir kitų žaliųjų Trakų erdvių, formuojant ekologiškas ir tausojančias buvimo Trakuose tradicijas.

Projektų ieškoti: http://www.trakai.lt // Architektūra ir teritorijų planavimas // Informacija apie numatomą visuomenei svarbių statinių projektavimą

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Neskelbiama (Trakai)
2020-02-19 / 15:15
Prieš betoną, asfaltą, įbetonuotus akmenis, bei viską kas į tai panašu....
2 Vilija
2019-08-08 / 15:39
Pasirašau, nes asfalto jau gana - išsaugokime natūralią aplinką ir augaliją, kiek jos dar like!
3 Laimutė
2019-06-26 / 17:26
Nekirsti, bet tinkamai prižiūrėti augančius medžius.
4 Neskelbiama
2019-05-04 / 09:39
Prieš gamtos niokojimą, medžių kirtimą. Gamta yra nuostabiausia tol, kol neisikiša žmogus.
5 Neskelbiama
2019-03-23 / 07:25
autentiškumas ir unikalumas - didžiausia vertybė ir patrauklumas
6 Agnė (Vilnius)
2019-03-21 / 23:07
Tas naturalus takas yra svarbiausia priezastis kodel as vaziuoju I trakus- nenoriu dirbtiniu trinkeliu
7 Neskelbiama
2019-03-21 / 22:20
Būkit, geri, negadinkite gamtos, pakrante graži ir natūrali, man vienas gražiausių takų Lietuvoje. Jei bus atlikti darbai, neteks savo autentiškumo..
8 Neskelbiama (Vilnius)
2019-03-21 / 08:20
Provincialus būdas "tvarkytis" :( pakeliauja po pasaulį tegu, pasidomi, kaip prižiūrimos tokios erdvės.
9 Neskelbiama
2019-03-20 / 21:58
Bus tas pats kaip ir su gedimino pilimi. Taip gražu buvo kai aplink medžiai augdavo, o dabar taip nesamgu į tą kalną žiūrėt. Nepridirbkite ir trakuose. Tokiais dalykais gadiname pačius gražiausius Lietuvos vaizdus
10 Neskelbiama
2019-03-20 / 12:35
Aš pasiradau šią peticiją, nes esu prieš gamtos niokojima, tvarkykite vietas kurias būtina tvarkyt.
11 Neskelbiama
2019-03-19 / 23:03
As pasitasau sia peticija, nes esu pries medziu kirtima bei Traku krastovaizdzio sumenkinima. Kazkas yra pasakes kad turbut tik tada kai bus nukirstas paskutinis medis ir nusautas paskutinis paukstis, zmogus supras kad pinigai yra nevalgomi!
12 Neskelbiama
2019-03-19 / 17:03
Nereikia kištis ten, kur mūsų nereikia! Palikit tą gamtą ramybėj... Be to, nepamirškit, kad sukčiai valdžioj (vėl, deja) ir tik jiems nauda nuo tų pakrančių asfaltavimų, ne jums.
13 Petras
2019-03-19 / 16:47
Nelogiškas projektas, kuris neatitinka Trakų miesto dvasios ir estetiškai nedera, o jo įgyvendinimas kelia didelį įtarimą.
14 Ceslava
2019-03-19 / 13:21
Nematau reikalo keisti dangą palei ežerus. Yra daugybe reikalingesnių dalykų Trakams!
15 Birutė (Vilnius)
2019-03-19 / 10:07
Didieji kunigaikščiai šių dienų politikams nepadėkotų...
16 Neskelbiama
2019-03-18 / 22:16
Pakrantė-vienintelė natūrali erdvė, sąlytis su gamta. asfalto ir trinkelių užtenka miesto teritorijoje. Be to, kaip pas mus įprasta, juk gera dalis projekto pinigėlių papildys kažkieno asmeninę kišenę, dėl ko vėl gi nukentės kokybė...
17 Neskelbiama
2019-03-18 / 14:45
Ačiū tiems, kas paviešino šį faktą. Būtų gerai, kad kas nors dar nurodytų asmenys, kurie sugalvojo ir stumia šį projektą. Kas darosi Lietuvoje?
18 Neskelbiama
2019-03-18 / 13:46
Pinigai pinigeliai , gaila jeigu butu daroma ukiskai, o ne didziaja dali pinigu nuplukdzius i sona gal ir butu ideja gera , bet dabar vien del to , kad trakuose daroma tik del pasisavinimo o ne darymo esu pries
19 Ramutė
2019-03-18 / 12:02
Pasirašau nes man rūpi išsaugoti Lietuvos gamtą!
20 Neskelbiama
2019-03-18 / 11:07
Kuo mažiau betono! Asfaltas geriau už trinkeles betonines, bet geriau būtų plūkta žemė, plūkta atsijų danga
21 Neskelbiama
2019-03-18 / 10:32
Siaubas. Griaunam savp paciu tevynes gerove. Apgailetina
22 Artūras
2019-03-18 / 07:52
Trakai istorinis miestas ir pakrančių takai yra jos dalis. Poreikio betoninėms medžiagoms nėra. Esama natūralaus grunto danga kokybiška. Šis valdžios sprendimas neadekvatus.
23 Neskelbiama
2019-03-18 / 07:43
Net ieškome autostrados ežerų pakrantėse. Yra puikių pavyzdžių, kaip ne asfaltuojant sutvarkyti takus pvz.: Palangoje parko takai.
24 Neskelbiama
2019-03-17 / 23:53
Trakai yra retas gamtos kampelis, o ne parkavimo aikštelė. Čia ne vieta grindiniui pakrantėse.
25 Neskelbiama (Vilnius)
2019-03-17 / 21:47
Trakai yra isskirtinis miestas. Cia yra tautos tradiciju miestas.
26 Neskelbiama (Vilnius)
2019-03-17 / 18:33
Ne ne ir ne! Palikit ramybėj Trakų išskirtinumą!
27 Neskelbiama
2019-03-17 / 15:44
Kodėl trakiečiai nieko nežino apie tokius "betoninius" planus?
28 Irmina
2019-03-17 / 13:20
Trūksta informacijos sklaidos. Kai būna projektų pristatymai, dalyvauja 2-3 gyventojai, visi kiti nori, bet nežino. Po projekto patvirtinimo yra sakoma, kad bendruomenė nedalyvavo svarstyme.
29 Anna
2019-03-17 / 12:31
Debilizm trockich decydentów przerasta wszystkie możliwe granice. 1. Odbudowany "jarmarczny" zamek, za który oberwało się od Unesco. 2. Ogrody przerobione na parkingi bo nikt nie pomyślał, żeby przywrócić transport miejski i wybudować duży parking dla turystów przy wjeździe do miasta. 3. Zabetonowany brzeg Galve, a teraz kontynuacja betonowania brzegów trockich jezior. Troki zamieniono w plastikowe miasteczko, którego sztuczność widzą turyści i nie wracają. Czy o to chodzi trockim władz
30 Mariola
2019-03-17 / 12:05
Betonowanie alejki to barbarzyństwo! Nie powinny do tego dojść, nie powinny nawet takie pomysły powstawać. Naturalna przyroda jest bogactwem Trok, powinna być bezwzględnie chroniona

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (1481)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (445)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (127)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.

Dėl Juodkrantės oficialaus nudistų paplūdimio įteisinimo (72)

Lietuvos. Adresuota: Neringos miesto savivaldybei

Neringos miesto savivaldybės prašome įteisinti Juodkrantės nudistų paplūdimį, nes: 1. Atižvelgiant į Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detalųjį planą (patvirtintą Neringos savivaldybės tarybos 2013 m. Vasario 21 d. sprendimu Nr. T1-48 „Dėl Juodkrantės pajūrio rekreacinės zonos detaliojo plano patvirtinimo“) nudistų paplūdimys nurodomas konkrečioje vietoje (pietinėje Juodkrantės paplūdimio dalyje), 200 m. Ilgio. Atkreipiame dėmesį, kad iš viso Juodkrantė turi net 2470 m. ilgio paplūdimio zoną; 2. Vasarą Juodkrantėje nudistai poilsiauja Naglių gamtos rezervato teritorijoje, tai tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Poilsiautojai įsikuria už apsauginio kopagūbrio esančiame paplūdimyje, taip šiurkščiai pažeidinėja rezervato režimą (https://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/rezervata-neringoje-uzpludo-nuogaliai-1641035/). Įteisinus Juodkrantės nudistų paplūdimį, nudistai nebesilankytų Naglių gamtos rezervato teritorijoje ir taip būtų apsaugotas rezervatas nuo poilsiautojų; 3. Norint išvengti nesusipratimų dėl saugomų teritorijų pažeidinėjimų, būtina įrengti oficialų Juodkrantės nudistų papludimį, nes žmonėms to reikia ir ne kartą buvo jau išreišktas poreikis; 4. Juodkrantės, kai kurie gyventojai ir turistai, nesant įteisinto nudistų paplūdimio ir neinantys į rezervato teritoriją, važiuoja į Nidos nudistų paplūdimį, pirmyn ir atgal, nuvažiuodami 64 km ir taip transportu teršdami Kuršių Neriją; 5. 2020 m. Neringos lankytojų apklausos rezultatais patraukliausi paplūdimiai yra Nidos nudistų paplūdimys ir Juodkrantės nudistų paplūdimys. Saugiausi paplūdimiai yra Juodkrantės nudistų paplūdimys ir Juodkrantės centrinis paplūdimys. Juodkrantės nudistų paplūdimys tapo patraukliausias ir saugiausias Neringos paplūdimys, tačiau jis nėra įteisintas; 6. Lietuvoje nudistų vis daugėja, tai įrodo ir Vilniuje 2020 m. birželio 1 d. oficialiai atidarytas Valakampių nudistų paplūdimys, kuriame vasarą ilsėjosi daugybė žmonių.