Už Instituto g. medžių išsaugojimą

265 PARAŠAI

Kategorija:

Ši peticija skirta pareikšti nepritarimą betiksliam sveikų medžių kirtimui Raudondvaryje (Kauno r.) esančioje Instituto g. Ilgus metus čia želianti įvairių medžių alėja džiugina tiek vietinius gyventojus, tiek miestelio svečius: gatvė yra viena pagrindinių Raudondvario arterijų, kuria nuolat važiuoja mašinos (gatvės gale stovi garsusis dvaras), medžiai čia ne tik mažina užterštumą, sulaiko triukšmą, juose taip pat įsikūrę paukščių lizdai, maža to tai bene vienintelė centrinė miestelio gatvė, kurioje dar tebeauga medžiai, teikiantys atgaivą ir pavėsį.
Seniūnija žada senus medžius nupjauti ir jų vietoje pasodinti naujus. Tai grindžiama ilgus metus žadėtu gatvės remontu, nors užtenka pasižiūrėti į Kauno K. Donelaičio, E. Ožeškienės, Laivės alėjos rekonstrukcijos darbus, kad įsitikintume, jog medžių išsaugojimą ir remontą galima puikiai suderinti.
Taip pat pastebėtina, kad pagal apželdinimo taisykles, medžiai negali būti kertami jų vegetacijos laikotarpiu.
Šios peticijos tikslas nėra uždrausti kirsti supuvusius ir pavojų žmonėms, eismui bei pastatams keliančius medžius, bet išsaugoti dabar čia esančius augalus, kurie, kol kvalifikuotų ekspertų neįrodyta kitaip, jokios grėsmės nekelia ir yra išsaugotina miestelio vertybė.
Šią peticiją pasirašiusieji prašo Raudondvario seniūnijos (seniūnė Daiva Bulotienė):
1) surasti būdų atlikti rekonstrukciją nekertant senųjų medžių, jeigu jie sveiki ir geros būklės;
2) jeigu medžiai nepagydomai ligoti, supuvę ir / ar nudžiuvę, viešai bendruomenei pateikti tai įrodančias kvalifikuotų ir ne anoniminių specialistų išvadas. Taip pat atsakyti į klausimą: kiek, kokių medžių ir dėl kokių priežasčių reikia nukirsti;
2.1) 2 punkte nurodytu atveju įsipareigoti atsodinti naujus medžius per vienerius metus;
2.1.2) apie planuojamų naujų sodinukų pirkimą (kainą ir kilmę) informuoti bendruomenę savo internetinėje svetainėje bei Facebook paskyroje;
3) sušaukti gyventojų susirinkimą ir, gyvai kalbantis su bendruomene, spręsti su medžių išsaugojimu Instituto ir kitose Raudondvario gatvėse iškilusias problemas;

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Gvidas Maz... pritariu medžių išsaugojimui gyvenvietėse! Siūlau svarstyti ir savivaldybės Želdynų apsaugos/priežiūros komisijoje (tokia turi būti!), sav. Tarybos Aplinkos ir Urbanistikos komitetuose, kviesti nešališkus specialistus 2018-11-08 / 09:57
2 G. Mau... Gražūs medžiai, puošiantys Raudondvarį, valantys orą, teikiantys atgaivą savo pavėsiu, saugokime šį turtą ir darykime viską, kas įmanoma, kad jis būtų išsaugotas
3 Andželika Mau... tie medžiai gelbsti nuo taršos, triukšmo, kaitros, suteikia Instituto gatvei unikalumo - be jų ji bus nebejauki. Tai juk ąžuolai.
4 Rasa Ale... Nesuprantu, kokie čia europiniai pinigai užplūdo, kad visi puolė senuosius parkus ir alėjas naikinti! Košmaras
5 Vitalija Kar... Nejaugi negalima kitaip susitvarkyti, nekertant medžių?
6 Irmantas Žob... Senas liepas galima kirsti, bet yra daug jaunų ąžuoliukų
7 Asta Rad... Medžius, esančius Instituto gatvėje būtina nupjauti, nes jie nepritaikyti augti tokiose vietose, nes jų šaknys iškilnojo visą šaligatvį(dabar šaligatviu neįmanoma vaikščioti).
8 Vita Bil... Negi tikrai manote, kad miškų kirtimas yra naudingas?
9 Jonas Lun... Būtina sustabdyti pjūklus,išsaugojant bent jau pakenčiamą aplinką žmonėms gyventi!
10 Zita Als... Gerbkime žmones, kurie tuos medžius sodino, tikėdami, kad nums šie medžiai suteiks pavėsį Kaunas

Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.

Šilutės aeroklubas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais. Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai. Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių. Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios. Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.

DĖL PETRO CVIRKOS PAMINKLO NUKĖLIMO

Kviečiame pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo: Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą P. Cvirka formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtose ar susijusiose su komunistais. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą P. Cvirka nedelsdamas įstojo į LKP ir buvo išrinktas į taip vadinamą Liaudies Seimą. Netrukus po to, P. Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių kolaborantų, 1940 m. liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą „parvežti saulės“ Lietuvai ir maldauti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį – taip nutiesdamas teisinį kelią Sovietų okupacijai. Po II Pasaulinio karo, P. Cvirka buvo paskirtas sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime kategoriškai pareikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras. P. Cvirka savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai, už ką po mirties sovietai jo garbei pastatė paminklą Vilniaus širdyje. Tačiau jei sovietinės valdžios motyvus, įmanoma suprasti, nesuvokiama yra tai, kodėl nepriklausomybę atkovojusioje ir jau trečią dešimtmetį savo laisvą valstybę kuriančioje Lietuvoje tebestovi paminklas P. Cvirkai? Totalitarinės ideologijos pėdsakai Vilniaus viešosiose erdvėse pristabdė ir jau seniai turėjusią įvykti metamorfozę iš sovietinės respublikos sostinės į nepriklausomos ir europinės Lietuvos sostinę. Būtent todėl atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Petro Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis sovietų sąjungos simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta, o kas turėtų iškilti vietoj jo turi spręsti patys vilniečiai! Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, raginame Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu pamiklu.