Žmogaus teisės 4 psl.

Įvesti nauja A2 kategorijos pakeitima į pilną A kategorija sulaukus dvejų-trejų metų patirti, be perlaikymo.

Motociklistas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas

Asmenims, išlaikiusiems ir turintiems motociklų vairavimo dvejų-trejų metų patirtį, tai yra (A2) kategorijos teisė vairuoti galingus motociklus galės būti suteikiama, jei jie jau yra sulaukę 2-3 m. patirtį įgyti pilną A kategorijos teisę vairuoti trasporto priemonę be apribojimų, neperlaikant antrą kartą to paties egzamino ir neleisti, Regirtos atstovybei pelnytis du kartus iš to pačio dalyko. Vairuotojams, turintiems motociklų su galios apribojimais dvejų-trejų metų vairavimo patirtį, turimą vairuotojo pažymėjimą galima pasikeisti į pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti galingus motociklus sulaukus dvejų-trejų metų patirtį.

Peticija dėl Vilniaus Viešojo Transporto vienkartinio bilietėlio kainos mažinimo perpus.

Lukas Misiūnas. Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Peticija dėl Vilniaus Viešojo Transporto (toliau VVT) vienkartino bilietėlio (toliau VB) pilnos kainos mažinimo iki 50 euro centų. Toliau, tiesiogiai priklausomai, nuo pilnos VVT VB kainos, keisti VB kainas su 50% nuolaidos lengvata bei 80% nuolaidos lengvata asmenims, pateikusiems galiojančius dokumentus, leidžiančius asmeniui suteikti lengvatą.

#MesNeLigoniai

Vyno Dienų organizatoriai. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas

#MesNeLigoniai Manifestas Bet kokiuose sukrėtimuose pirmąja auka krenta laisvė. Labai retai ji nužudoma vienu kirčiu. Dažniausiai ji kramsnojama mažais gabaliukais. Vieną dieną atšipusiu duonriekiu atpjaus gabaliuką šen, kitą dieną - kąsnį ten. Ir tu nepastebi, kaip iš laisvo, oraus žmogaus pamažėl tampi ligoniu. Tokiu apgailėtinu nevykėliu, kuris nemoka gyventi savo galva, kuris nesugeba šviestis ir tobulėti, kuriam, ginkdie, nevalia patikėti jokių pasirinkimų. O svarbiausia – tokiu, kuris nebegali kurti. O kam ta kūryba? Vietoje jos geriau uždrausti festivalius. Išvaikyti lauko kavines. Priversti laužyti galvą ties visiškai idiotiškomis situacijomis. Sakykim, užsukot į parduotuvę su šeima. Įsimetėt į krepšį žuvį, daržovių, alyvuogių aliejaus. Beliko išsirinkti baltą vyną. Eisit ten, kur jis visada stovėjo? Stop! Pagal valdžios siūlymus, asmenys iki 20 metų ne tik kad negali pirkti ir vartoti tokio vyno, jie net negali įžengti į parduotuvę , kurioje jis parduodamas. Paliksit savo paauglį automobilyje? Stop! Už nepilnamečio be priežiūros palikimą transporto priemonėje jums irgi bauda. Ir naujųjų draudimų banga yra tik pirmieji žiedeliai. Mes ne ligoniai. Mums tie draudimai gyvenimo nesujauks. Mes ir toliau mokysimės, kaip pažinti vyną, kaip gaminti kraftinį alų, prie kokio maisto jie geriausiai dera, kaip tautų nacionaliniai charakteriai sugeria jų šalių klimato savybes ir kaip pastarosios atsispindi vyne, mes ir toliau tolsime nuo samanę kliokančios sovietijos link Europos kultūros. Bet mes matėme jau daug kartų, kaip po pirmų draudimų atsiranda kiti, juos lydi treti, o įsisukęs visko reguliavimo konvejeris nebespėja spjaudytis naujais parėdymais kaip kalbėti, rašyti, melstis, valgyti ir net mylėtis. Tikrai, kodėl gi neįvedus visuotinio embargo prezervatyvams? Kaip mat išspręstumėm gimstamumo bėdas. Ir matėme tiek pat daug kartų, kad taip įvyko todėl, kad niekas laiku neatsistojo ir nepasakė – Mes Ne Ligoniai! Jūs galite ten, ketveriems metams atsisėdę prie draudimų konvejerio, ir toliau mus laikyti ne tik ligoniais, bet ir kvailiais bei nusikaltėliais. Mes čia, kur gyvenamas tikras, o ne Seimo akvariumo gyvenimas, galime burtis tam, kad pasakytumėm – in your face, fanatikai ir šventakupriai. Ir dar pažiūrėsim, kas ką. [

Atligint žalą

Jevgenija Astrakova. Adresuota: Lietuvos žemes tvarkimo departamentas

Sveiki.is manes žemes tvarkymo departamentas ateme pažimą del žemes suteikimo nuosaviben neatligintinai.pažyma buvo išduota pagal žemes reformos 3 straipsni 3papunkti.pradedant realizuot gaunant žemes sklypą nuosaviben neatkigintinai žemes tvarkymo departamentas apkaltuno mane gavus pažymą neteisetai.paskui pakeite formuluote kad zemes suteikymas nuosaviben yra anuliotas.mane tiesiok apiplese viduri baltos dienos Mano gymtines mano Lietuvos valdžia.pažymą buvo išduota 2007metais.esu naslaite gyvenu su tevu.gavus paveldejimą gavau ta pažymą.mane klaidino dauk metu.as patiriau didelius nuostuolius.nuo 2013 metu as teisiausi teismuose.as aciu Žemes tvarkimo departamentui patiriau netik finansine skriauda bet ir praradau sveikatą.as noriu kad man atligintu padarita žalą.mane tiesiok istume i skolu duobe.as sergu astma.as praradau 8.50 ha žemes.aš dauk sumokejau už dokumentus pažymai gaut.teismai ir advokatai man kainavo labai dauk.as likau skolose be žemes ir be sveikatos.noriu kad bent atligintu man padaryta žala.prasau jusu palaikymo

Peticija dėl emigrantų pensijų fonduose sukauptų pinigų išsaugojimo

Marija Kazlauskienė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybe

Jau daugybę metų Lietuvoje kalbama apie emigrantų grįžimą. Naujoji vyriausybė į valdžią atėjo įvardindama tai kaip vieną pagrindinių savo tikslų. Deja, šiandien matome, jog jos planuose numatomi veiksmai ne tik nepadeda grąžinti žmonių į tėvynę, bet ir priešingai, aktyviai griauna bet kokius emigravusių žmonių ryšius su savo gimtine. Mes, lietuviai, turime išlikti vieningi prieš tokias iniciatyvas. Neabejoju, kad didelė dalis mūsų iš tiesų norėtų sugrįžti, jei tik tam atsirastų galimybė. Bet pagal dabartinius planus privačiai pensijų fonduose sukauptos lėšos būtų grąžintos SODRAI ir nesvarbu, kiek laiko žmogus jas kaupė, sugrįžęs į Lietuvą jis turės pradėti visą taupymo procesą iš naujo. Šios peticijos tikslas yra suteikti išvykusiems iš Lietuvos galimybę į ją sugrįžti. Jei Vyriausybė nuoširdžiai tikisi pritraukti emigrantus, atimti jų santaupas ir prašyti pradėti visą gyvenimą iš naujo yra blogiausias įmanomas variantas. Privalome apsaugoti išvykusių lietuvių santaupas. Nesvarbu, kiek žmonių tai liečia šiandien, toks veiksmas yra ne kas kita kaip privačių lėšų nacionalizavimas, sukuriantis precedentą kažką panašaus padaryti ir ateityje, tik jau platesniu mastu. Tad tai jau nėra vien emigrantų, tai visų, kuriems rūpi Lietuva, problema. Prašome Lietuvos Respublikos Vyriausybės atkreipti dėmesį į mūsų balsus – privačiame pensijų fonde sukauptų lėšų galimas nusavinimas skatina piliečių nepasitikėjimą savo šalimi, o juk būtent tai ir yra viena didžiausių emigracijos priežasčių.

Sustabdykime smurtą prieš Vaikus!!

Monika Šmoilovaitė. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba,

Lietuva ar girdi?! Kur Tu ritiesi... Kodėl turi kentėt maži vaikai, dėl girtų tėvų nepriežiūros ir neapdairumo? ką daro tie kurie yra atsakingi už socialias rizikos grupes, ką daro vaikų teisės???!! Sėdi rankas susikrovė ir gauna pinigus už nieką, kol tuo metu žūsta maži vaikai, naujagimiai.. Kodėl jie turi kentėt vos tik jų gyvenimui prasidėjus???... Kuo toliau tuo labiau suprantu, kad mūsų šalyje jau ramiai gyventi nebeįmanoma.. Kuo dar nustebinsit?! Jei taip ir toliau vyks, tikrai visi trauksis iš šios šalies kuo toliau! Žmonės susivokit, kad jei dirbat rimtus darbus tokie kaip vaikų teisės, socialinės ir t.t.. prašau dirbkit atsakingai ir atimkit vaikus iš tų kurie jų neverti! Yra tikrai daug žmonių kurie negali susilaukti vaikų ir tokius mažylius tikrai priimtu į savo šeimą.. O čia neatsakingi vaikų tėvai juos nepamaldomai talžo, žudo, skandina, slepia jų vos gimusius kūnelius.. Baisu!! Baisu yra tai kas darosi Mūsų Gimtojoje šalyje Lietuvoje!! Prašau labai pasirašykite šią peticija, kad daugiau nebūtu žudomi, mušami ir visaip kitaip niekinami maži VAIKAI!!!!!

Dėl kontracepcijos prieinamumo užtikrinimo pažeidžiamoms LR gyventojų grupėms

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

PETICIJA Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Dėl kontracepcijos prieinamumo užtikrinimo pažeidžiamoms LR gyventojų grupėms Mes, žmogaus lytinių reprodukcinių teisių gynėjai, atsižvelgdami į žmogaus teisę gauti prieinamas ir palankias lytinės reprodukcinės sveikatos paslaugas, raginame Lietuvos Respublikos Vyriausybę gerinti kontracepcijos prieinamumą LR gyventojams. Lietuvoje nepilnametės, nedirbančios, priklausomybių turinčios, daugiavaikės motinos sudaro socialiai pažeidžiamą visuomenės grupę, kuriai būtina Vyriausybės parama. Būtent šioms moterims dažnai trūksta mokslu grįstos informacijos apie modernią kontracepciją, siekiant išvengti neplanuoto nėštumo. Joms dažniausiai neprieinamos kokybiškos specialistų konsultacijos kontracepcijos klausimais, kontraceptinėms priemonėms įsigyti jos neturi finansinių išteklių. Dėl pažeidžiamų grupių moterų neplanuotų nėštumų visuomenė vis dažniau susiduria su neigiamomis pasekmėmis – gimdomi nelaukti naujagimiai, jie neprižiūrimi, prieš juos smurtaujama, nereti ir kūdikių nužudymo atvejai. Ne paslaptis, kad kartais moteriai ar šeimai vaikas reikalingas tik tam, kad gautų socialinę pašalpą. Nepilnametės Lietuvoje yra dažnai skatinamos nenutraukti neplanuoto nėštumo ir gimdyti, nors gimdančioms nepilnametėms gresia dažnesnės nėštumo ir gimdymo komplikacijos, PSO tyrimų duomenimis nepilnametės dažniau miršta gimdydamos nei suaugusios moterys. 2012 m. Ženevoje, visuotinėje periodinėje žmogaus teisių įgyvendinimo apžvalgoje (angl. UPR) Lietuva įsipareigojo gerinti kontracepcijos prieinamumą Lietuos Respublikos gyventojams, tačiau situacija nepasikeitė, kontracepcijos prieinamumas nepagerėjo net pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Reikalaujame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė imtųsi priemonių gerinti kontracepcijos prieinamumą LR gyventojams ir užtikrintų: - kontracepcijos kompensavimo sistemos sukūrimą pažeidžiamoms gyventojų grupėms; - informacijos apie kontracepciją sklaidą valstybiniu lygmeniu – interneto puslapius, reguliarias informacines kampanijas; - visapusiška moksline informacija ir žmogaus teisėmis paremtą lytinį švietimą ir ugdymą mokykloje; - sistemingą sveikatos darbuotojų mokymą apie neplanuoto nėštumo prevenciją, šeimos planavimą; - kokybiškas konsultacijas apie kontracepcijos metodus sveikatos priežiūros įstaigose.

Dėl revoliucijos eurovizijoje - nebenorime daugiau matyti Nacionalinėje eurovizijos atrankoje Giržado, Zilnio ir Ukuraičio!!!!

Žiūrovas. Adresuota: LRT TELEVIZIJA

Kaip ir kiekvienais metais išsirinkome Lietuvos atstovą tarptauriniame konkurse EUROVZIJA. Būtų smagu, jei nebūtų liūdna, o liūdina labiausiai dėl akivaizdžiai matomos korupcijos nacionaliniame kanale. Visų pirma eilę metų konkursą kuruoja tie patys žmonės, o Lietuva apsiriboja tais pačiais nedžiuginančiais rezultatais. Eurovizijos atrankos komisijoje, turi būti savo srities profesionalai, t. y. žonės kurie supranta, kas yra tikra muzika, o ne kažkokie nusibodę žurnalistai, apžvalgininkai (ką jie bendro turi su muzika???). Visų antra, kam reikalingas balsavimas telefonu, kuris yra mokamas, nors į žiūrovų balsavimus nėra niekaip atsižvelgiama, jie nieko nelemia, tai yra akivaizdus apgaudinėjimas ir pinigų išviliojimas iš paprastų lietuvos žmonių, vien šiais metais buvo akivaizdžių atvejų, kuomet žiūrovai išrinko pirmose vietose dalyvius, o komisija akivaizdžiai davė paskutines vietas...taigi, vieną kartą apgautas žiūrovas jau nebebalsuos niekada...Pažeidžiate žmogaus teises... Visų trečia, kam reikalinga užsienio komisija, kuri visuomet tik pritaria lietuvos komisijai, kokia jos esmė (ar lietuvių komisija nori pastiprinimo, nes bijo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus? beto akivaizdu, jog kvepia neskaidrumu...) Ketvirta, kodėl žiūrovai turi klusytis tokios komisijos nekompetentingos nuomonės? Kodėl ponas Giržadas, per LRT kanalą aiškiai prieš EUROVIZIJOS konkurso finalą apie vieną konkurso dalyvį pasakė, kad jis tikrai nevažiuos, nors iki finalo dar buvo keturios dienos??? Kokį vaidmenį atlieka Giržadas EUROVIZIJOS konkurse? Ar čia yra normalu? Taigi, jau senų seniausiai visas šitas EUROVIZIJOS cirkas, per LRT kanalą yra galimai neskaidrus, vyksta keisti dalykai ir pagaliau, kiek gi galima matyti tuos pačius veidus atrankoje ir tą patį GIRŽADĄ, nos NIEKADA (išskyrus LT UNITED) Lietuva neišrinko tokio atstovo, dėl kurio nebūtų GĖDA!!! Skirta LRT

IŠGAMOMS MIRTIS !!!

A. Polonikova. Adresuota: Lietuvos visuomenė

IŠGAMOMS MIRTIS !!! Gerbiami Lietuvi piliečiai, prašau nelikite abejingi!!! Ieva Strazdauskaitė buvo nužudyta keturių išgamų rankomis! Ši mergaitė turėjo gyventi, gimdyti vaikus, kurti grožį šiame pasaulyje... Jos nebėra.. JI NUŽUDYTA !!!! NUŽUDYTA !!!!! Žudikai atsedės savo "sroką" ir viskas?? Jie išeis į laisvę dar jauni ir kurs savo gyvenimą!!!???? Ir viskas dėl ko??? Ogi dėl "ŽMOGAUS TEISIŲ" ir "HUMANIZMO" ir neteisingų įstatymų!!!! Žmonės, prašau atsimerkim!! Kokios teisės? Koks humanizmas??? APGINKIME IEVOS STRAZDAUSKAITĖS TEISES!!!!! Pasipriešinkime įstatymams!!! Pasirašyikite peticiją - IŠGAMOMS MIRTIS !!!! http://www.delfi.lt/news/daily/crime/dingusi-i-strazdauskaite-nuzudyta-sulaikyti-4-asmenys.d?id=74011882 Meldžiuosi ..

DĖL ADVOKATŪROS INSTITUTO PANAIKINIMO KAIP DISKRIMINUOJANČIO IR PAŽEIDŽIANČIO TEISININKŲ IR KLIETŲ ŽMOGAUS KONSTITUCINES TEISES IR LR KONSTITUCIJOS 6 STR., 21 STR., 29 STR., 48 STR.1 D. - TEISININKŲ L

DANUTĖ VIPARTIENĖ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas

Visuomenėje susiklosčiusi problema, dėl teisininkų ir klientų diskriminacijos, kai asmenims, norintiems gauti teisinę pagalbą, nėra galimybės pasirinkti teisininko kaip tik advokatą. Tai reiškia, jog kiti asmenys, turintys teisininko išsilavinimą, yra diskrimuonuojami darbo rinkoje. Dėl Advokatūroje riboto darbo vietų skaičiaus, likusiejji teisininkai neturi galimybės vienodomis teisėmis teikti teisines paslaugas visuomenei bei gauti teisingą atlygį už darbą. Šiuo pažeidžiamos teisininkų teisės į profesinės veiklos realizavimą bei teisingo atlygio už tai gavimą, bei klientų teisės, į veiksmingą teisinę gynybą ir bendrai teisingumo visuomenėje sukūrimą. Advokatūros subjektams įstatymu įteisinta teisė atstovauti klientus teismuose ir gauti už tai atlygius iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, nepateisina teisės ir teisingumo kokybės, demokratijos sukūrimo bei faktinio žmogaus konstitucinių teisių įgyvendinimo. Kai ir po dvidešimt šešiarių Lietuvos nepriklausomybės metų, vis dar vyraujančio teisinio nihilizmo ir teisingumo pamynimo visuomenėje, LR Konstitucija išlieka tik formalaus pobūdžio, nes į teisingumo sritį neįnešamas šiandieninės Konstitucinės teisės institutas bei šiandieninės teisės mokslas. Šiuo ignoruojamos ir diskriminuojamos asmens teisės, siekiančio veiksmingos teisinės gynybos – bendrai teisingumo, bei teisininko teisės, į jo profesijos realizavimą darbo rinkoje ir teisingo atlygio gavimą. Išdėstyta pažeidžia žmogaus konstitucines teises ir įstatymus, LR Konstitucijos 6 str., 21 str., 29 str., 48 str. 1 d., įrodant, jog Advokato institutas prieštarauja LR Konstitucija, todėl, vadovaujantis LR Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalimi, Advokaūra ir Advokatūros įstatymas (Žin., 2004, nr. 50-1632/ 2016-01-18 -),turi būti vieni panaikinti, bei pakeisti ir kiti su tuo susiję įstatymai, kaip neatitinkantys šiuolaikinės demokratinės konstitucinės teisinės valstybės principų ir pažeidžiantys žmogaus konstitucines teises bei LR Konstituciją. Tikslas: panaikinti Advokatūrą ir Advokatūros įstatymą (Žin., 2004, nr. 50-1632/red. 2016-01-18 -), bei pakeisti su tuo susijusius įstatymus Civilinio proceso kodekso 56 str. 1 d. 1 p., 2 p., 88 str. 1 d. 6 p., 114 str 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999-02-03, Nr. 13-308/ red. 2017-01-01 - 2017-12-31) 39 str.1 d. 2 p., 40 str. 2 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 7 str. 4 d., 6 p., 8 str. 1 d. 2 p., 9 str. 3 d. 3 p., 5 p., 15 str. 8 d., 10 str., 18 str., 19 str. ir kt., kaip diskriminuojančius ir pažeidžiančiius žmogaus konstitucines teises ir įstatymus, LR Konstitucijos 6 str., 21 str., 29 str., 48 str. 1 d., todėl vadovaujantis Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalimi, negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas priešingas Konstitucijai. Dėl išdėstyto, vadovaujantis Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto (Žin., 2002, nr. 77-3288) 2 str. 3 d. 1 p., 5 str. 1 d., 2 d., 26 str. ir LR Konstitucijos 7 str. 1 d., panaikinti Advokatūrą bei Advokatūros įstatymą (Žin., 2004, nr. 50-1632/red. 2016-01-18 -), bei pakeisti su tuo susijusius įstatymus Civilinio proceso kodekso 56 str. 1 d. 1 p., 2 p., 88 str. 1 d. 6 p., 114 str 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999-02-03, Nr. 13-308/ red. 2017-01-01 - 2017-12-31) 39 str.1 d. 2 p., 40 str. 2 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 7 str. 4 d., 6 p., 8 str. 1 d. 2 p., 9 str. 3 d. 3 p., 5 p., 15 str. 8 d., 10 str., 18 str., 19 str. ir kt., kaip diskriminuojančius ir pažeidžiančiius žmogaus konstitucines teises ir įstatymus, LR Konstitucijos 6 str., 21 str., 29 str., 48 str. 1 d. DALYKAS Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir pateiktais faktiniais įrodymais moksliniu pagrįstumu, įstatymais, Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto (Žin., 2002, nr. 77-3288) 2 str. 3 d. 1 p., 5 str. 1 d., 2 d., 26 str., LR Konstitucijos 6 str., 7 str. 1 d., 21 str., 29 str., 48 str., Civilinio Kodekso 1.137 str. 4 d., teikdama šią Peticiją, LR Seimo ir LR Peticijų Komisijos, prašau ir siūlau: 1. pripažinti šią peticiją tinkama ir leisti paskelbti jos elektroninį variantą visuomenės parašų rinkimui (tai būtų parengtas sutrumpintas esminis elektroninis variantas); 2. panaikinti Advokatūros įstatymą (Žin., 2004, nr. 50-1632/ 2016-01-18 -); 3. pakeisti žemiau išvardintų įstatymų straipsnius, jų dalis ar punktus : 3.1. Civilinio kodekso 56 str. 1 d. 1 p., 2 p., 2 d.; 88 str. 1 d. 6 p.; 114 str. 1 d.; 347 str. 3 d. 3.2. Administracinių bylų teisenos įstatymo ( Žin., 1999, Nr. 13-308/ nauja red. 2016-06-02, Nr. XII-2399,nuo 2016-07-01/galiojanti suvestinė 2017-01-01 - 2017-12-31) 39 str. 1 d. 2 p.; 3.3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 7 str. 4 d. 6 p., 8 str. 1 d. 2 p., 9 str. 3 d. 3 p., 5 p., 10 str., 18, 19 ir kitus straipsnius bei su Advokato institutu susijusiu įstatymus ar jų nuostatas. PASIŪLYMAI: 1. panaikinti Advokatūros įstatymą (Žin., 2004, nr. 50-1632/ 2016-01-18 -); 2. Dalykas, kurį reikia keisti 2. 1. Civilinio kodekso 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kai asmenį teismuose turi teisę atstovauti tik advokatas, ir, 2 punktą, kai asmenį atstovauti teismuose turi teisę tik advokato padėjėjas; 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kai išlaidos atlygintinos laikomos tik advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; bei 114 str 1 d. kai dalyvaujant byloje dokumentus turi teisę tvirtinti tik advokatas, bet ne kitas privačiai dirbantis teisininko išsilavinimą turintis teisininkas; 347 straipsnio 3 dalį, kai asmeniui kasacinį skundą turi teisę surašyti ir paduoti tik advokatas, bet ne kitas teisininkas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir privačiai dirbantis teisinį darbą. 2.2. Administracinių bylų teisenos įstatymo ( Žin., 1999, Nr. 13-308/ nauja red. 2016-06-02, Nr. XII-2399,nuo 2016-07-01/galiojanti suvestinė 2017-01-01 - 2017-12-31) 39 straipsnio 1 dalies 2 punktui bylos nagrinėjimo išlaidos „išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme)“, 40 str. 2 d. bei gauti atlygį advokatūros subjektams iki teismine tvarka. 2.3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 7 straipsnio 4 dalies 6 punkte nusakyta, jog koordinavimo taryba teikia pasiūlymus dėl advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, užmokesčio, bei 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nusakyta, jog savivaldybių institucijos moka už pirminę teisinę pagalbą, kai pagal su savivaldybe sudarytą sutartį pirminę teisinę pagalbą teikia advokatai (advokatų profesinės bendrijos) ar viešosios įstaigos; 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte, Tarnybos, sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą. Sutartyje turi būti nustatyta advokatų pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą, 5 punkte už antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams ar viešosioms įstaigoms moka užmokestį už suteiktą pirminę teisinę pagalbą, kai šio įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju tarnybos organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą, ir už antrinę teisinę pagalbą; bei kitus šio įstatymo straipsnius 10, 18, 19 ir pan. ir kitus su advokato institutu susijusius įstatymus. SIŪLOMI ĮSTATYMŲ PAKEITIMAI: 1. Pakeisti ar panaikinti tam tikras įstatymo nuostatas Civilinio proceso kodekso 56 str. 1 d. 1 p. 2 p., 2 d., 88 str. 1 d. 6 p., 114 str. 1 d., 347 str. 3 d. pakeisti,: 1.1. Siūloma pakeisti esamą: Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalį „Asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą“ Pakeisti ir išdėstyti šitaip: 56 str. 1 d. „ Asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir dirbantys teisinį darbą privačiai, arba kiti teisininkai turintys teisę atstovauti teisme“ Siūloma pakeisti: 1 punktą “Advokatai”; 2 punktą „Advokatų padėjėjai“. ir išdėstyti šitaip: 1 punktas “Teisininkai, dirbantys teisinį darbą privačiai“; 2 punktas „Teisinininkai pagal įmonės vadovo pavedimą arba įgaliojimą“. 1.2. Siūloma iš viso panaikinti, kaip prasilenkiantį su įstatymais neatitinkant nei pavedimo, nei įgaliojimo: 56 straipsnio 2 dalį „Kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys“. 2. Siūloma pakeisti esamą: Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą „Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti“ Pakeisti ir išdėstyti šitaip: 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą „Išlaidos teisininko, dirbančio privačiai arba teisinėje įmonėje, teisinei pagalbai apmokėti (atstovavimui teismuose arba ikiteisminėse institucijose, suteiktoms konsultacijoms, procesinių dokumentų parengimui) apmokėti“. 3. Siūloma panaikinti sąvoką „advokatas“: esamą Civilinio proceso kodekso 114 straipsnio 1 dalį “ Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Pakeisti ir išdėstyti šitaip: 114 straipsnio 1 dalis “Dalyvaujantiems byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio teisininko, dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. 4. Siūloma panaikinti sąvoką “advokatas”: esamą Civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 3 dalį „ Kasacinį skundą surašo advokatas. Juridinių asmenų kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi jis pats. Kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo“. Pakeisti ir išdėstyti šitaip: Civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 3 dalį „Kasacinį skundą privačiam asmeniui surašo teisininkas, dirbantis privačiai arba teisinėje įmonėje, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Juridinių asmenų kasacinį skundą surašo juridinio asmens teisininkas, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi jis pats. Kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo“. 5. Siūloma panaikinti: Administracinių bylų teisenos įstatymo ( Žin., 1999, Nr. 13-308/ nauja red. 2016-06-02, Nr. XII-2399,nuo 2016-07-01/galiojanti suvestinė 2017-01-01 - 2017-12-31) 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylos nagrinėjimo išlaidos „išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už teisininko konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme)“. Siūloma pakeisti ir išdėstyti šitaip: 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylos nagrinėjimo išlaidos „išlaidos byloje dalyvaujančio teisininko teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už teisininko konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus, atstovaujant teisme arba ikiteisminėse institucijose)“. 6. Siūloma panaikinti ir pakeisti: 6.1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 7 straipsnio 4 dalies 6 punktą „Koordinavimo taryba teikia pasiūlymus dėl advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, užmokesčio“. Siūloma pakeisti ir išdėstyti šitaip: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 7 straipsnio 4 dalies 6 punktą, „Koordinavimo taryba teikia pasiūlymus dėl teisininkų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, užmokesčio“. 6.2. Siūloma panaikinti ir pakeisti: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą „savivaldybių institucijos moka už pirminę teisinę pagalbą, kai pagal su savivaldybe sudarytą sutartį pirminę teisinę pagalbą teikia advokatai (advokatų profesinės bendrijos) ar viešosios įstaigos“; Siūloma pakeisti ir išdėstyti šitaip: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą „savivaldybių institucijos moka už pirminę teisinę pagalbą, kai pagal su savivaldybe sudarytą sutartį pirminę teisinę pagalbą teikia privačiai dirbantys teisininkai ar teisininkų įmonės“. 6.3. Siūloma panaikinti ir pakeisti: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 5 punktą: 6.3.1. Siūloma panaikinti ir pakeisti: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą, „Tarnybos, sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą. Sutartyje turi būti nustatyta advokatų pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą“. Siūloma pakeisti ir išdėstyti šitaip: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą, „Tarnybos, sudaro sutartis su teisininkais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą.“ Siūloma panaikinti šio punkto nuostatą „Sutartyje turi būti nustatyta advokatų pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą“. Pastaba. Jeigu teisininkas dirba teisinį darbą, tai jo pareiga teikti klientams tiek pirminę, tiek antrinę teisinę pagalbą, tad jokios sutartys, negali išskirti teisininko funkcijų atskirai įsipareigojant teikti antrinę teisinę pagalbą, todėl ši įstatymo nuostata nelogiška ir naikintina kaip neteisėta. 6.3.2. Siūloma panaikinti ir pakeisti: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 9 straipsnio 3 dalies 5 punktą, „už antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams ar viešosioms įstaigoms moka užmokestį už suteiktą pirminę teisinę pagalbą, kai šio įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju tarnybos organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą, ir už antrinę teisinę pagalbą“. Siūloma pakeisti ir išdėstyti šitaip: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) privačiai dirbantiems teisininkams ar teisinėms įmonėms moka užmokestį už suteiktą pirminę teisinę pagalbą, kai šio įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje numatytu atveju tarnybos organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą, ir už antrinę teisinę pagalbą“. 7. Siūloma panaikinti ir pakeisti: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 10 straipsnį. Lietuvos „advokatūra“ „Lietuvos advokatūra“, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais koordinuoja „advokatų“ teikiamą antrinę teisinę pagalbą; 2) pagal antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles tikrina antrinę teisinę pagalbą teikiančių „advokatų“ veiklos kokybę. Šias taisykles tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos „advokatūra“. Siūloma pakeisti ir išdėstyti šitaip: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (Žin., 2005-02-08, Nr. 18-572) 10 straipsnį. Lietuvos teisingumo ministerija siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais Lietuvos teisingumo ministerija apie teisininkų teikiamą antrinę teisinę pagalbą koordinuoja su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institucijomis, teismais ir kitomis teisėsaugos įstaigomis; 2) Lietuvos teisingumo ministerija tiria ir vertina teisininkų veiklos kokybę, tvirtina teisininkų veiklos kokybės taisykles ir jas laiku ir tinkamai pateikia teisininkams, vykdantiems teisinę veiklą. 3.4. Šio įstatymo 18, 19 straipsnius siūloma panaikinti, bei panaikinti įstatymus, susijusius su Advokatų institutu, kaip prieštaraujančius LR Konstitucjos 6 str., 18 str., 21 str. 3 d., 48 str. 1 d., kai 7 str. 1 d. konstatuotina, jog negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas priešingas Konstitucijai. Kiti pareiškimai: 1. ši Peticija parengta vadovaujantis LR peticijų įstatymo (Žin., 1999-07-30, Nr. 66-2128) nuostatų reikalavimais, ir, jeigu LR Seimui ar Peticijų komisijai, reikėtų pateikti papildomą su tuo susijusią medžiagą, institucijoms apie tai informavus raštu, ši medžiaga bus pateikta. 2. pnstitucijoms patvirtinus šios Peticijos pasiūlymą ir gavus apie tai informavimą raštu, pareiškėjos - peticijos autorės teisininkės Danutės Vipartienės, būtų parengtas elektroninis sutrumpintas variantas. Pagarbiai Rengė: TEISININKĖ DANUTĖ VIPARTIENĖ a/k 46309290297, Teisės magistrė Mykolo Romerio universitetas (2010) vykdanti individulią teisinę veiklą pagal pažymą nr. 266991 EVRK (2 red.) 691030, Teisinė veikla gyv. Vytauto 50A-11, LT-21112, Trakai Tel.nr. 8 61596771 El.p. [email protected]