Už tai jog krepšinį rodytų Nacionalinė, o ne komercinė televizja

255 PARAŠAI

Kategorija:

Ko gero, visi matėte bent pora Europos krepšinio čempionato varžybų per Tv3. Norėčiau griežtai sukritikuoti Tv3 ir pareikšti, jog nuo šiol tokio lygio čempionatai turėtų būti transliuojami TIK per Nacionalinę televiziją, nes (kaip rodo patirtis) ji kur kas labaiu atsižvelgia į žiūrovų reikalavimus, poreikius ir transliuoja varžybas, tam kad parodyti Lietuvai, o ne tam kad užsidirbti pinigų (Juk jos tokia misija). Taigi pateikiu pora pastabų apie transliacijas per tv3.
1. Lietuvos rinktinės varžybos buvo perpildytos reklamos, nesuteikiant sirgaliams gerų sąlygų žiūreti ir mėgautis mūsų Nacionalinės krepšinio komandos žaidimu.
2. Lietuva savo komentatorių (Žinoma tai tv3 nuopelnas) į EČ ishsiunte tik antrąjame etape, kai tuo tarpu Lenkijos, šalies, kurioje susidomėjimas krepšiniu tokiame lygyje toks kaip Lietuvoje badmintonu, komentatorius komentavo varžybas tiesiogiai iš arenos, nuo to momento kai Lenkijos ekipa pradejo pasirodymą EČ.( teko girdeti, jog lenkai siuntė net 2 komentatorius nuo pačios pradžios.
3. tv3 televizija, pasisekelbė, kaip EČ televizija, nors tiesioginės transliacijos buvo labai maža dalis viso EČ, kuris buvo parodytas per tv3(t.y. Tik LTU rinktinės varžybos)
4. Taigi, taigi...EČ bronzos medalių laimetojų sutiktuvės...Taip ir nesupratau ką tv3 mums norėjo parodyti: Ar Lietuvos didvyrių triumfą grįžus į tėvynę ? Ar, kad jei graužia rėmuo reikia gerti rani**** ?
5. Galų gale.. Tai, kas mane privertė sukurti šią peticiją. Vienas Lietuvos internetinis žinių portalas skelbia, jog M. Mikutavičius per sutiktuves nedainavo 3 milijonų, nes tv3 vadovybė jam neleido. LTV taip pat transliavo sutikimą ir tai būtų traktuojama kaip dalyvavimas kitos televizijos projekte. Trumpai tariant tv3 nenorėjo M. Mikutaviciaus matyti LTV eteryje. Gražu kai mokam taip gražiai švęsti.


Vis delto tai yra mano subjektyvi nuomonė, bet jeigu jūs man pritariate, mąstote taip pat, pasirašykite šią peticiją. Ačiū (atsiprašau už klaidas, skubėjau)

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 M.Tekuzis ... kai rodysit normal(bent 2) tiesiog transliaciju, tada gal ir butu viskas ok
2 Arunas Bog... TV3 stengiasi tik pasipelnyti, skirtingai nei LTV, kuri rodo sazingai visas rungtynes
3 Erika Ria... nepaminėta peticijoje, kad moterų europos krepšinio čempionato tv3 visai nerodo, tik tangotv, o ją mažai kas mato.!
4 Robertas Sta... Uzkniso ta tv3, kai transliuodavo, nerodydavo jokiu kitu rungtiniu tiesiogiai, o apie ciampo apzvalga patylesiiu...LTV daug geriau budavo, tikiuosi ir bus ir ji rodis...!
5 Aleksandras Kor... O jei prisiminti Pasaulio Cempionata Japonijoj - vaizdas pasidaro n kartu baisesnis... :(
6 Giedrė Pau... sutinku su šioje peticijoje išdėstytomis mintimis
7 Žydrūnas Rim... tikėkimės, Pekino olimpines žaidynes stebėsime jau per LTV.
8 Mykolas kra... ner ko ten TV# visokiem pelnytis is LT krepsinio reklamas rodant
9 Viktorija ... mnau labai teisinga nuomone, ypac del M.Mikutaviciaus
10 Rokas Lak... LTV net futbola transliuoja be priekaistu kur lietuviu ne kvapo , o cia EC..

Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.

Šilutės aeroklubas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais. Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai. Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių. Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios. Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.

DĖL PETRO CVIRKOS PAMINKLO NUKĖLIMO

Kviečiame pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo: Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą P. Cvirka formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtose ar susijusiose su komunistais. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą P. Cvirka nedelsdamas įstojo į LKP ir buvo išrinktas į taip vadinamą Liaudies Seimą. Netrukus po to, P. Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių kolaborantų, 1940 m. liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą „parvežti saulės“ Lietuvai ir maldauti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį – taip nutiesdamas teisinį kelią Sovietų okupacijai. Po II Pasaulinio karo, P. Cvirka buvo paskirtas sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime kategoriškai pareikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras. P. Cvirka savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai, už ką po mirties sovietai jo garbei pastatė paminklą Vilniaus širdyje. Tačiau jei sovietinės valdžios motyvus, įmanoma suprasti, nesuvokiama yra tai, kodėl nepriklausomybę atkovojusioje ir jau trečią dešimtmetį savo laisvą valstybę kuriančioje Lietuvoje tebestovi paminklas P. Cvirkai? Totalitarinės ideologijos pėdsakai Vilniaus viešosiose erdvėse pristabdė ir jau seniai turėjusią įvykti metamorfozę iš sovietinės respublikos sostinės į nepriklausomos ir europinės Lietuvos sostinę. Būtent todėl atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Petro Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis sovietų sąjungos simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta, o kas turėtų iškilti vietoj jo turi spręsti patys vilniečiai! Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, raginame Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu pamiklu.