Mažinkime infliaciją

131 PARAŠAI

Adresuota: Lietuvos piliečiai
Kategorija:

Manau, kad daugelis mūsų yra pasipiktine dabartine mūsų šalies ekonomika. Ypatingai, manau sutiksite, jog negalime teigti, kad mūsų tautos išrinktieji atstovai tiek seime, tiek vyriausybėje, daro viską, kad pavyktų sumažinti infliacijos lygį mūsų šalyje. Daugumos maisto produktų kainos jau prilygsta, o kai kurios net lenkia atitinkamų produktų kainas Europoje. Gal tai ir nebūtų toks šiurpus faktas, jei ir atlyginimai prilygtų europiniams, tačiau taip toli gražu nėra.
Tikiu, kad dauguma pritarsite ir tokiai nuomonei, jog mūsų gerbiamieji seimo bei vyriausybės nariai ne taip jautriai reaguoja į kainų augimą, kaip didžioji dalis Lietuvos gyventojų. Mat jų pajamos, bei išlaidos yra pakankamai tinkamos gyventi tokiomis sąlygomis. O ką gi daryti tai daliai Lietuvos gyventojų, kurių pajamos, švelniai tariant, neatitinka pragyvenimui būtino lygio?
Manau, jog mes, kaip vieninga Lietuvių tauta, galime draugiškai padėti mūsų išrinktiesiems seimo bei vyriausybės (bei kitų atsakingų institucijų) nariams tvarkytis su šiomis problemomis.
Siūlau keletą galimų variantų: tikiu, kad valstybės biudžetas nėra pakankamai didelis palyginti su numatomomis valstybės išlaidomis, taigi, manau, logiškas pasiūlimas būtų mažinti valstybės išlaidas. Tai nėra taip jau sunku ar neįmanoma, kaip bando teigti vyriausybės atstovai. Jei jie nežino, kaip tai galima būtų padaryti, galime patarti.
*galima mažinti seimo bei vyriausybės narių skaičių;
*galima mažinti seimo bei vyriausybės narių atlyginimus;
*galima atsisakyti tam tikrų išlaidų (pvz.: ceremonijų su tam tikrais pompastikos elementais, kurių išlaidos padengiamos iš mokesčių mokėtojų kišenės; tam tikrų privilegijų, kurios taipogi kainuoja mokesčių mokėtojams; ir pan.);
*galima mažinti išlaidas, protingai jas planuojant. Tereikia nuoširdžiai pasistengti. Svarbiausiai sąžiningai.

Prašau visų, sutinkančių su mano nuomone, pasirašyti ir taip parodyti musų išrinktiems valstybės tarnautojams, jog mes juos išrinkome ne šiaip sau ir tikrai nepamiršome jų pažadų. Lietuviai jau yra parodę savo vienybę bei jėgą. Manau, jog laikas ją parodyti dar kartą. Nes kitaip, gali niekas ir nepasikeisti į gerają pusę, nes ypatingų ar bent matomų pastangų, kol kas nėra. Ir mums neužtenka vien kalbų, reikia žadinti veiksmus, ir ne šiaip veiksmus, o protingus ir pelningus visuomenei.
Dėkoju visiems iš anksto.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Gytis K... Už besaikį vartojimą ir išlaidavimą atsakinga konkreti vyriausybė. Jos nariai tvirtinantys biudžetą turi atsakyti už savo veiksmus prieš teismą. Balsuokite atsakingai, kitų būdų įtakoti – kol kas nėra
2 jojo ... man asmeniskai tainfiliacija netrugdo turiu paseimes paskola kurios procentas 12.57% o infiliacijasiuo metu apie 16% uzdyrbu normaliai ir nesuku sau pautu! dejau skersa
3 anonymas ... V. Sirvinskyte, tu protingas zmogus. Tave pacia reik i seima
4 D.Lopaitiene ... jei pavyktu ivykdyti nors viena is isvardintu punktu, tauta autorei turetu paminkla pastatyti!
5 Joranas J... As truput nesupratau, kaip tai paveiks infliacija? Mums, letuviams truputi reiketu mazint vartojma r didinti investicijas, ir tai priklauso tik nuo musu, o kalbant apie musu vyriausybe, tai arba bloga
6 Danguole S... dar galima butu i ta sarasa prideti nebutinu komandiruociu vyriausybes nariams apribojima
7 Eva B... pilnai sutinku su Tavo nuomone ir palaikau.Tai ir toliau,sekmes!
8 B. K... Labai palaikau sia peticija, reikia apskritai Lietuvoj keisti visa seima.
9 Sergejus T... Aisku, yra dar vienas variantas: dirbtinai didinti min darbo uzmokesti. Neabejoju, kad taip ir bus padaryta. Tam juk smegenu nereikia, taciau prie ko tai veda?

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.