Dėl magistrinių darbų pristatymo taisyklių

61 PARAŠAI

Kategorija:

Peticija Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektoriui

dėl Baigiamųjų darbų rengimo bendrosios tvarkos įsakymo 5.2 ir 5.3 punkto

Pagal 2008 m. vasario mėn. 06 d. išleistą VDU studijų prorektoriaus įsakymą yra numatyta, kad antrosstudijų pakopos (magistriniai) darbai turi buti pristatyti katedrai VIENAS mėnuo iki viešųjų gynimų. Šių metų gynimų terminas yra birželio 02-05 dienos, tad galutinis darbų pristatymas turėtų būti gegužės pirmos dienos, o vėliau galimi tik estetiniai pataisymai.

Manome, kad tokia įvedama kontrolė ir bereikalinga biurokratija visai nesiderina su VDU garsiai propaguojamomis vertybėmis, kaip liberalumas, demokratiškumas ir bendradarbiavimas tarp studentų ir universiteto valdžios.
Citata iš www.vdu.lt:
„Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – viena liberaliausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje. (...) VDU – tai universitetas, kuriame skleidžiasi laisva kūrybinė mintis, orientuojamasi į studijų bei mokslo kokybę, kuriami sėkmingi tarptautiniai ryšiai.“

Pernai metais, kaip ir kitais metais, magistriniai darbai būdavo atiduodami katedrai ir recenzentui 10 dienų prieš gynimus. Naujoji tvarka buvo nustatyta tik 2008 m. vasario mėnesį, kuri nebuvo tinkamai išviešinta, bei tai yra per mažas laiko tarpas, nes tokia informacija studentus turėjo pasiekti bent 2007 metų rudenį. Mėnuo magistro darbui yra labai daug.
Šiandieninėje Lietuvoje retas kuris baigiamųjų magistratūros studentas gali džiaugtis tik studijuodamas, dažnas turi studijas derinti su darbu, todėl sutrumpinti terminai yra nesąžininga daugumos studentų atveju.

Manome, kad skiriamas laikas, kuris seniau priklausė baigiamųjų kursų magistrams, atspindėtų universiteto propaguojamas vertybes bei prisidėtų prie darbų kokybės ir išbaigtumo nei papildomų komisijų sudarymas ir darbų kolekcionavimas.

Niekas nepasikeis be mūsų visu entuziazmo ir pradedamo dialogo su VDU valdžios atstovais, todėl kviečiame visus pasirašyti, kam aktualus šis klausimas.

VDU II kurso magistratūros studentai

[url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=99]Peticijos aptarimas[/url]

Pasirašyti peticiją

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.