Daugiau dėmesio teisinei lietuvių kalbos apsaugai!

181 PARAŠAI

Kategorija:

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKUI [i]VIKTORUI MUNTIANUI[/i]
LR SEIMO ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS KOMITETO PIRMININKUI [i]VIRGINIJUI DOMARKUI[/i]
LR SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETO PIRMININKUI [i]JULIUI SABATAUSKUI[/i]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIAMS

VIEŠAS KREIPIMASIS

DAUGIAU DĖMESIO TEISINEI LIETUVIŲ KALBOS APSAUGAI!
2007 m. lapkričio 12 d.

Rašytojų klube (Vilnius, K.Sirvydo g. 6) 2007 m. lapkričio 5 d. buvo pristatyta žymiausio lietuvių kalbos žodžių darybos ir jų kilmės specialisto prof. Vinco Urbučio knyga [i]Lietuvių kalbos išdavystė[/i] (Antra, praplėsta, laida. – V.: Margi raštai, 2007. – 160 p.). Jos pagrindu įvyko diskusija [i]Atsisakymas lietuviškai rašyti kitų tautų vardažodžius – europėjimas ar lietuvių kalbos išdavystė?[/i] Mūsų atsakymas į šį klausimą vienareikšmis – i š d a v y s t ė.

Susirinko per 100 įvairių profesijų žmonių. Kalbos komisijos atstovai, nors ir buvo kviečiami, nesiteikė dalyvauti. Diskusijoje skambėjo didelis susirūpinimas nepalankiai besiklostančia lietuvių kalbos būkle. Nutarta diskusiją apibendrinti keliomis išvadomis ir su jomis supažindinti visuomenę ir Seimą, kuriam yra tiesiogiai atskaitinga Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Taigi Seimas ne tik leidžia įstatymus, bet atlieka ir parlamentinę kontrolę.

Atkreipiame visuomenės ir Seimo dėmesį į tokius skubiai spręstinus valstybinės lietuvių kalbos apsaugos reikalus:

1. Atkūrus Lietuvai nepriklausomybę, lietuvių bendrinė kalba, nors ir susigrąžinusi valstybinės kalbos statusą, vis labiau yra veikiama neigiamų tendencijų, prieš kurias atsispirti reikia ypač sutelktų visuomenės ir valstybės pastangų.

Tuo tarpu visuomenė – visų pirma didelė dalis viešosios informacijos priemonių, jaunimo ir net inteligentų – su pasimėgavimu skuba vartoti įvairias žargono atmainas ir atsainiai žiūri į bendrinės kalbos normas: jos mat trukdančios plėtoti saviraišką! Tokio nusiteikimo žmonėms mūsų bendrinė kalba yra praradusi autoritetą ir nėra tautą konsoliduojanti vertybė.

Net valstybės institucijos (Teisingumo ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, pati Vyriausybė!), ne pirmą kartą stengiasi Seime prastumti antikonstitucinį, lietuvių kalbos vartoseną siaurinantį [i]Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių įstatymo projektą[/i]. Visa tai veda prie kalbos anarchijos, kelia rimtą grėsmę lietuvių kalbai.

2. Viena iš ryškiausių kalbos anarchijos atmainų ir grėsmių yra chaotiška svetimvardžių vartosena, vadinamoji jų rašymo „laisvė“, pasireiškianti daugiausia hibridinių, tariamai „originalių“, svetimvardžių formų diegimu, įteisintu ir skatinamu Kalbos komisijos 1997 m. 60-uoju nutarimu. Prof. V. Urbutis savo knygoje įtikinamai įrodo, kad tai prilygsta lietuvių kalbos išdavystei, nes „skaudžiai pažeidžiama pati lietuvių kalba, ir dar svarbiausia jos dalis – kaitybos morfologija“ (p. 46). Kalba dirbtinai vis labiau verčiama puskalbe, netenka savo tapatybės.

Praktiškai imant, šiuo metu svetimvardžių vartosena darosi priklausoma nuo visokių asmenų užgaidų. Gimtajai kalbai neabejingos ir skaitytojų vargus suprantančios visuomenės dalies daugkartinius prašymus svetimvardžių vartoseną sutvarkyti pagal Vinco Kudirkos nustatytą principą – visus nelietuviškus tikrinius vardus lietuviškuose tekstuose, įskaitant dokumentus, rašyti lietuviškai, o jų originalias formas prireikus pateikti kaip papildomą informaciją – Kalbos komisija, dangstydamasi „europietiškumu“, išdidžiai atmeta. Deja, Seimas su lietuvių kalbos sistemą ardančia, skaitytojų teises laužančia netvarka ir Kalbos komisijos savivale taikstosi.

3. Gyvenimo tikrovė rodo, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija, vadovaujama dr. Irenos Smetonienės, yra beveik išleidusi kalbos norminimą iš savo rankų ir nepajėgia atlikti jai pavesto uždavinio. Pasidavusi beatodairiškų „vakarietininkų“ įtakai, Komisijos vadovybė prarado blaivų požiūrį į kalboje vykstančius pokyčius, nesugeba ar nenori objektyviai vertinti faktų.

4. Seime esantiems [i]Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo įstatymo[/i] ir [i]Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių įstatymo[/i] projektams išsamiai įvertinti ir jų pataisoms parengti siūlome sudaryti nepriklausomų ekspertų grupę iš principingų, savo dalyką gerai išmanančių, lietuvių kalbą branginančių specialistų (kalbininkų, teisininkų, informatikų ir kt.), laisvų nuo destruktyvaus, prasimanyto lietuvių kalbos „europinimo“ ir Kalbos komisiją pančiojančių įtakų. Tik žinodamas nepriklausomų ekspertų nuomonę ir atsižvelgdamas į ją, Seimas gali tikėtis priimti tokius įstatymus, kurie neleistų mūsų kalbos stumti pražūtingos prarajos link. Kalbos apsaugos srityje yra sektinas mūsų artimiausių kaimynų latvių pavyzdys, sulaukęs Europos Žmogaus Teisių Teismo pritarimo.

Tikimės, kad šį kartą Seimas pareikalaus iš Kalbos komisijos, jog ji ne nutylėjimu ar demagoginiais atsikalbinėjimais, kaip iki šiol, bet rimtais kalbos mokslo ir teisės argumentais pamėgintų paneigti prof. V. Urbučio ir jo bendraminčių kalbininkų, kitų humanitarų ir teisininkų publikacijose paskelbtus teiginius, jų pateiktų [i]Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto[/i] pataisų tikslingumą bei išsakytą [i]Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių įstatymo projekto[/i] kritiką. Jeigu neįstengs to padaryti, prašome Seimą įpareigoti Kalbos komisiją nedelsiant pataisyti 1997 m. 60-ąjį nutarimą, ypač jo 5-ąjį punktą, taip, kad jis neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Valstybinės kalbos įstatymui ir nebūtų priedanga lietuvių kalbos pamatų ardytojams. Su viltimi lauksime Jūsų sprendimo.

Pagarbiai
[url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=6]Peticijos aptarimas[/url]

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Medardas T... Nepamirškime, kad kiekvienas galime ignoruoti antikonstitucines normas. Kalba yra ir kiekvieno iš mūsų įrankis bei turtas.
2 erne l... nu mes ne kokie arkliai mes zmones irgi norim atostogu
3 Albinas V... Kaip iš užsienio atvežtoms prekėms mokamas muitas taip turi būti mokestis ir nalietuviškiems užrašams viešose vietose.
4 Jonas K... Atsimenu, teko ginčytis su viena dėstytoja, kad angliška japoniškų vardų ir pavardžių transkripcija nėra tas pats, kas užrašas originalo kalba, visgi likau nesuprastas...
5 Steponas V... Latviai svetimvardžų rašybos „neeuropina“,tai pavyzdys ir mums
6 Laimutė M... Nepasirašykite, jei norite, kad jūsų vaikai nutautėtų.
7 Tamara Z... Mokejimas skaityti ivairiomis kalbomis yra privalumas, bet ne pareiga
8 Dainius R... ir elektinio pašto problema - visiškas Kalbos komisijos fiasko: lengviau kirilica parašyti laišką nei lietuviškai
9 Robertas Š... Neleiskime pražūti unikaliai visame pasaulyje - Lietuvių kalbai
10 Zenonas J... Reikia sustabdyti globalistų diversiją prieš Lietuvių tautą
11 Danguolė Ž... Iš tiesų, būtinai reikia taisyti 1997 m. 60-ąjį nutarimą, ypač jo 5-ąjį punktą, nes jis tirai nėra tobulas...
12 Egidijus S... Kalbos komisijos prašyti paneigti V.Urbučio teiginius nereikia

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prieš 5G tinklo įrengimą Lietuvoje, dėl galimai itin pavojingų žmogaus organizmui mikro (mili) bangų

Vilius Krivickas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

5G ryšiui naudojamos aukšto dažnio elektromagnetinės bangos, kuriomis iš ryšio antenos į išmanųjį telefoną ar kitą įrenginį yra perduodama informacija. Tokiu pat būdu, tačiau žemesnėmis bangomis veikia ir 4G ryšys. 5G privalumas – kone iki 20 kartų didesnis informacijos perdavimo greitis. Tačiau kuo aukštesnis bangų dažnis, tuo joms sunkiau sklisti miestuose. Aukšto dažnio bangoms sudėtinga įveikti kliūtis, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų sienas, todėl nenutrūkstamam ryšiui užtikrinti reikalingas didesnis antenų skaičius, nei eksploatuojama šiuo metu. 5 G šalutiniai efektai : padidėjusi vėžio rizika, ląstelinis stresas, ląstelių struktūriniai ir funkciniai pakitimai, reprodukcinės sistemos sutrikimai, mokymosi ir atminties deficitas, neurologiniai nukrypimai, kenkia viskam, kas gyva : tiek augmenijai, tiek gyvūnijai, tiek žmonėms. Tam tikros signalo charakteristikos sukelia biologinius ir sveikatos nukrypimus. (pulsacija, poliarizacija). Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinė tyrimų agentūra tyrinėjanti vėžinius susirgimus klasifikuoja tai kaip galimybę kancerogeniniams atsiliepimams žmogaus organizmui. Praeitais metais, 30 milijonų dolerių Amerikos nacionalinės toksikologijos programų studija rado aiškius įrodymus, kad per du metus naudojant telefoną pakyla vėžinių ląstelių skaičius laboratorinėse pelėse ir žiurkėse. Naujausia 5G technologija skleis milimetrines bangas, kurioms reikės siųstuvų kas 100-200 metrų, tokiu būdu patalpins žmones į milimetrinių bangų radiaciją. Tokios bangos anksčiau buvo naudojamos suvaldyti ir kontroliuoti minias. Milimetrinės bangos yra labiausiai sugeriamos per kelių milimetrų žmogaus odą. (Vaikų oda dar plonesnė ir juos bangos paveiks dar labiau). Trumpas tokių bangų naudojimas gali atsiliepti psichologinei žmogaus būsenai, pakenkti periferinei nervų sistemai (to įtakoje išsivysto melonoma (vėžys)), taip pat kenkia akims- akių melonoma. Kenkia vaisingumui. Kadangi 5G yra nauja technologija, jos tyrimai yra visiškai nauji, tačiau jau ištriti 2G ir 3G ryšiai, kurie daro žalą žmogaus organizmui. Ir tai yra įrodyta. 4G ryšio šalutinis poveikis taip pat nėra galutinai ištirtas. 5G ryšys artimoje ateityje nepakeis 4 G ryšio. Jis jį papildys, tačiau rizika žmogaus sveikatai padidėja daugybę kartų. Nepamirškim, kad 5G antenos stovės ten kur mes gyvename, dirbame ir kur žaidžia mūsų vaikai. Reziumuojant, negalime nepritarti 250 mokslininkų, medicinos daktarų ir jų rekomendacijoms, kurie pasirašė prieš 5G tinklą. Nes tai padidins elektromagnetinių radiobangų kiekį, kuris yra žalingas žmonėms ir aplinkai. Ir tai yra įrodyta. Nebūkime kvaili, ir neleiskime, kad su mumis darytų eksperimentus. Tai pažeidžia ir sveikatos ir žmogaus teises. Lietuva galimai pasirinkta kaip pilotinė šalis 5G ryšiui bandyti, kadangi kitos šalys niekur neskuba ir galimai supranta 5G ryšio žalą žmogaus organizmui. Daugiau informacijos anglų kalba: http://www.5gappeal.eu/

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.