Daugiau dėmesio teisinei lietuvių kalbos apsaugai!

180 PARAŠAI

Kategorija:

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKUI [i]VIKTORUI MUNTIANUI[/i]
LR SEIMO ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS KOMITETO PIRMININKUI [i]VIRGINIJUI DOMARKUI[/i]
LR SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETO PIRMININKUI [i]JULIUI SABATAUSKUI[/i]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIAMS

VIEŠAS KREIPIMASIS

DAUGIAU DĖMESIO TEISINEI LIETUVIŲ KALBOS APSAUGAI!
2007 m. lapkričio 12 d.

Rašytojų klube (Vilnius, K.Sirvydo g. 6) 2007 m. lapkričio 5 d. buvo pristatyta žymiausio lietuvių kalbos žodžių darybos ir jų kilmės specialisto prof. Vinco Urbučio knyga [i]Lietuvių kalbos išdavystė[/i] (Antra, praplėsta, laida. – V.: Margi raštai, 2007. – 160 p.). Jos pagrindu įvyko diskusija [i]Atsisakymas lietuviškai rašyti kitų tautų vardažodžius – europėjimas ar lietuvių kalbos išdavystė?[/i] Mūsų atsakymas į šį klausimą vienareikšmis – i š d a v y s t ė.

Susirinko per 100 įvairių profesijų žmonių. Kalbos komisijos atstovai, nors ir buvo kviečiami, nesiteikė dalyvauti. Diskusijoje skambėjo didelis susirūpinimas nepalankiai besiklostančia lietuvių kalbos būkle. Nutarta diskusiją apibendrinti keliomis išvadomis ir su jomis supažindinti visuomenę ir Seimą, kuriam yra tiesiogiai atskaitinga Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Taigi Seimas ne tik leidžia įstatymus, bet atlieka ir parlamentinę kontrolę.

Atkreipiame visuomenės ir Seimo dėmesį į tokius skubiai spręstinus valstybinės lietuvių kalbos apsaugos reikalus:

1. Atkūrus Lietuvai nepriklausomybę, lietuvių bendrinė kalba, nors ir susigrąžinusi valstybinės kalbos statusą, vis labiau yra veikiama neigiamų tendencijų, prieš kurias atsispirti reikia ypač sutelktų visuomenės ir valstybės pastangų.

Tuo tarpu visuomenė – visų pirma didelė dalis viešosios informacijos priemonių, jaunimo ir net inteligentų – su pasimėgavimu skuba vartoti įvairias žargono atmainas ir atsainiai žiūri į bendrinės kalbos normas: jos mat trukdančios plėtoti saviraišką! Tokio nusiteikimo žmonėms mūsų bendrinė kalba yra praradusi autoritetą ir nėra tautą konsoliduojanti vertybė.

Net valstybės institucijos (Teisingumo ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, pati Vyriausybė!), ne pirmą kartą stengiasi Seime prastumti antikonstitucinį, lietuvių kalbos vartoseną siaurinantį [i]Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių įstatymo projektą[/i]. Visa tai veda prie kalbos anarchijos, kelia rimtą grėsmę lietuvių kalbai.

2. Viena iš ryškiausių kalbos anarchijos atmainų ir grėsmių yra chaotiška svetimvardžių vartosena, vadinamoji jų rašymo „laisvė“, pasireiškianti daugiausia hibridinių, tariamai „originalių“, svetimvardžių formų diegimu, įteisintu ir skatinamu Kalbos komisijos 1997 m. 60-uoju nutarimu. Prof. V. Urbutis savo knygoje įtikinamai įrodo, kad tai prilygsta lietuvių kalbos išdavystei, nes „skaudžiai pažeidžiama pati lietuvių kalba, ir dar svarbiausia jos dalis – kaitybos morfologija“ (p. 46). Kalba dirbtinai vis labiau verčiama puskalbe, netenka savo tapatybės.

Praktiškai imant, šiuo metu svetimvardžių vartosena darosi priklausoma nuo visokių asmenų užgaidų. Gimtajai kalbai neabejingos ir skaitytojų vargus suprantančios visuomenės dalies daugkartinius prašymus svetimvardžių vartoseną sutvarkyti pagal Vinco Kudirkos nustatytą principą – visus nelietuviškus tikrinius vardus lietuviškuose tekstuose, įskaitant dokumentus, rašyti lietuviškai, o jų originalias formas prireikus pateikti kaip papildomą informaciją – Kalbos komisija, dangstydamasi „europietiškumu“, išdidžiai atmeta. Deja, Seimas su lietuvių kalbos sistemą ardančia, skaitytojų teises laužančia netvarka ir Kalbos komisijos savivale taikstosi.

3. Gyvenimo tikrovė rodo, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija, vadovaujama dr. Irenos Smetonienės, yra beveik išleidusi kalbos norminimą iš savo rankų ir nepajėgia atlikti jai pavesto uždavinio. Pasidavusi beatodairiškų „vakarietininkų“ įtakai, Komisijos vadovybė prarado blaivų požiūrį į kalboje vykstančius pokyčius, nesugeba ar nenori objektyviai vertinti faktų.

4. Seime esantiems [i]Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo įstatymo[/i] ir [i]Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių įstatymo[/i] projektams išsamiai įvertinti ir jų pataisoms parengti siūlome sudaryti nepriklausomų ekspertų grupę iš principingų, savo dalyką gerai išmanančių, lietuvių kalbą branginančių specialistų (kalbininkų, teisininkų, informatikų ir kt.), laisvų nuo destruktyvaus, prasimanyto lietuvių kalbos „europinimo“ ir Kalbos komisiją pančiojančių įtakų. Tik žinodamas nepriklausomų ekspertų nuomonę ir atsižvelgdamas į ją, Seimas gali tikėtis priimti tokius įstatymus, kurie neleistų mūsų kalbos stumti pražūtingos prarajos link. Kalbos apsaugos srityje yra sektinas mūsų artimiausių kaimynų latvių pavyzdys, sulaukęs Europos Žmogaus Teisių Teismo pritarimo.

Tikimės, kad šį kartą Seimas pareikalaus iš Kalbos komisijos, jog ji ne nutylėjimu ar demagoginiais atsikalbinėjimais, kaip iki šiol, bet rimtais kalbos mokslo ir teisės argumentais pamėgintų paneigti prof. V. Urbučio ir jo bendraminčių kalbininkų, kitų humanitarų ir teisininkų publikacijose paskelbtus teiginius, jų pateiktų [i]Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto[/i] pataisų tikslingumą bei išsakytą [i]Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių įstatymo projekto[/i] kritiką. Jeigu neįstengs to padaryti, prašome Seimą įpareigoti Kalbos komisiją nedelsiant pataisyti 1997 m. 60-ąjį nutarimą, ypač jo 5-ąjį punktą, taip, kad jis neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Valstybinės kalbos įstatymui ir nebūtų priedanga lietuvių kalbos pamatų ardytojams. Su viltimi lauksime Jūsų sprendimo.

Pagarbiai
[url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=6]Peticijos aptarimas[/url]

Pasirašyti peticiją

Nestreikuojančių mokytojų peticija už streikuojančius

Petras Gedvilas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Seimas ir Vyriausybė

Visi, kurie neišdrįsome dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių įsijungti į neterminuotą Mokytojų streiką, pasirašome, kad nepritariame skubotam ir nepavykusiam etatiniam darbo užmokesčio modelio įvedimui. Palaikome streikuojančius Mokytojus ir viešai reikalaujame mus skaičiuoti kaip streikuojančius mokytojus.

SUGRAŽINTI JANĮ Į LIETUVOS BALSĄ!!!!

A.Majauskaite. Adresuota: Lietuvos Balsas

Zmones!!! tiems, kuriems rupi ne kilme, o muzika! Ne tautybe, o jausmai ir emocijos!! Palaikom Jani ir padarykime kad Lietuvos Balsas turetu ji sugrazinti, nes musu zodis yra labai svarbus!