Daugiau dėmesio teisinei lietuvių kalbos apsaugai!

181 PARAŠAI

Kategorija:

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKUI [i]VIKTORUI MUNTIANUI[/i]
LR SEIMO ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS KOMITETO PIRMININKUI [i]VIRGINIJUI DOMARKUI[/i]
LR SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETO PIRMININKUI [i]JULIUI SABATAUSKUI[/i]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIAMS

VIEŠAS KREIPIMASIS

DAUGIAU DĖMESIO TEISINEI LIETUVIŲ KALBOS APSAUGAI!
2007 m. lapkričio 12 d.

Rašytojų klube (Vilnius, K.Sirvydo g. 6) 2007 m. lapkričio 5 d. buvo pristatyta žymiausio lietuvių kalbos žodžių darybos ir jų kilmės specialisto prof. Vinco Urbučio knyga [i]Lietuvių kalbos išdavystė[/i] (Antra, praplėsta, laida. – V.: Margi raštai, 2007. – 160 p.). Jos pagrindu įvyko diskusija [i]Atsisakymas lietuviškai rašyti kitų tautų vardažodžius – europėjimas ar lietuvių kalbos išdavystė?[/i] Mūsų atsakymas į šį klausimą vienareikšmis – i š d a v y s t ė.

Susirinko per 100 įvairių profesijų žmonių. Kalbos komisijos atstovai, nors ir buvo kviečiami, nesiteikė dalyvauti. Diskusijoje skambėjo didelis susirūpinimas nepalankiai besiklostančia lietuvių kalbos būkle. Nutarta diskusiją apibendrinti keliomis išvadomis ir su jomis supažindinti visuomenę ir Seimą, kuriam yra tiesiogiai atskaitinga Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Taigi Seimas ne tik leidžia įstatymus, bet atlieka ir parlamentinę kontrolę.

Atkreipiame visuomenės ir Seimo dėmesį į tokius skubiai spręstinus valstybinės lietuvių kalbos apsaugos reikalus:

1. Atkūrus Lietuvai nepriklausomybę, lietuvių bendrinė kalba, nors ir susigrąžinusi valstybinės kalbos statusą, vis labiau yra veikiama neigiamų tendencijų, prieš kurias atsispirti reikia ypač sutelktų visuomenės ir valstybės pastangų.

Tuo tarpu visuomenė – visų pirma didelė dalis viešosios informacijos priemonių, jaunimo ir net inteligentų – su pasimėgavimu skuba vartoti įvairias žargono atmainas ir atsainiai žiūri į bendrinės kalbos normas: jos mat trukdančios plėtoti saviraišką! Tokio nusiteikimo žmonėms mūsų bendrinė kalba yra praradusi autoritetą ir nėra tautą konsoliduojanti vertybė.

Net valstybės institucijos (Teisingumo ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, pati Vyriausybė!), ne pirmą kartą stengiasi Seime prastumti antikonstitucinį, lietuvių kalbos vartoseną siaurinantį [i]Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių įstatymo projektą[/i]. Visa tai veda prie kalbos anarchijos, kelia rimtą grėsmę lietuvių kalbai.

2. Viena iš ryškiausių kalbos anarchijos atmainų ir grėsmių yra chaotiška svetimvardžių vartosena, vadinamoji jų rašymo „laisvė“, pasireiškianti daugiausia hibridinių, tariamai „originalių“, svetimvardžių formų diegimu, įteisintu ir skatinamu Kalbos komisijos 1997 m. 60-uoju nutarimu. Prof. V. Urbutis savo knygoje įtikinamai įrodo, kad tai prilygsta lietuvių kalbos išdavystei, nes „skaudžiai pažeidžiama pati lietuvių kalba, ir dar svarbiausia jos dalis – kaitybos morfologija“ (p. 46). Kalba dirbtinai vis labiau verčiama puskalbe, netenka savo tapatybės.

Praktiškai imant, šiuo metu svetimvardžių vartosena darosi priklausoma nuo visokių asmenų užgaidų. Gimtajai kalbai neabejingos ir skaitytojų vargus suprantančios visuomenės dalies daugkartinius prašymus svetimvardžių vartoseną sutvarkyti pagal Vinco Kudirkos nustatytą principą – visus nelietuviškus tikrinius vardus lietuviškuose tekstuose, įskaitant dokumentus, rašyti lietuviškai, o jų originalias formas prireikus pateikti kaip papildomą informaciją – Kalbos komisija, dangstydamasi „europietiškumu“, išdidžiai atmeta. Deja, Seimas su lietuvių kalbos sistemą ardančia, skaitytojų teises laužančia netvarka ir Kalbos komisijos savivale taikstosi.

3. Gyvenimo tikrovė rodo, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija, vadovaujama dr. Irenos Smetonienės, yra beveik išleidusi kalbos norminimą iš savo rankų ir nepajėgia atlikti jai pavesto uždavinio. Pasidavusi beatodairiškų „vakarietininkų“ įtakai, Komisijos vadovybė prarado blaivų požiūrį į kalboje vykstančius pokyčius, nesugeba ar nenori objektyviai vertinti faktų.

4. Seime esantiems [i]Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo įstatymo[/i] ir [i]Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių įstatymo[/i] projektams išsamiai įvertinti ir jų pataisoms parengti siūlome sudaryti nepriklausomų ekspertų grupę iš principingų, savo dalyką gerai išmanančių, lietuvių kalbą branginančių specialistų (kalbininkų, teisininkų, informatikų ir kt.), laisvų nuo destruktyvaus, prasimanyto lietuvių kalbos „europinimo“ ir Kalbos komisiją pančiojančių įtakų. Tik žinodamas nepriklausomų ekspertų nuomonę ir atsižvelgdamas į ją, Seimas gali tikėtis priimti tokius įstatymus, kurie neleistų mūsų kalbos stumti pražūtingos prarajos link. Kalbos apsaugos srityje yra sektinas mūsų artimiausių kaimynų latvių pavyzdys, sulaukęs Europos Žmogaus Teisių Teismo pritarimo.

Tikimės, kad šį kartą Seimas pareikalaus iš Kalbos komisijos, jog ji ne nutylėjimu ar demagoginiais atsikalbinėjimais, kaip iki šiol, bet rimtais kalbos mokslo ir teisės argumentais pamėgintų paneigti prof. V. Urbučio ir jo bendraminčių kalbininkų, kitų humanitarų ir teisininkų publikacijose paskelbtus teiginius, jų pateiktų [i]Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto[/i] pataisų tikslingumą bei išsakytą [i]Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių įstatymo projekto[/i] kritiką. Jeigu neįstengs to padaryti, prašome Seimą įpareigoti Kalbos komisiją nedelsiant pataisyti 1997 m. 60-ąjį nutarimą, ypač jo 5-ąjį punktą, taip, kad jis neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Valstybinės kalbos įstatymui ir nebūtų priedanga lietuvių kalbos pamatų ardytojams. Su viltimi lauksime Jūsų sprendimo.

Pagarbiai
[url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=6]Peticijos aptarimas[/url]

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Medardas
Nepamirškime, kad kiekvienas galime ignoruoti antikonstitucines normas. Kalba yra ir kiekvieno iš mūsų įrankis bei turtas.
2 erne
nu mes ne kokie arkliai mes zmones irgi norim atostogu
3 Albinas
Kaip iš užsienio atvežtoms prekėms mokamas muitas taip turi būti mokestis ir nalietuviškiems užrašams viešose vietose.
4 Jonas
Atsimenu, teko ginčytis su viena dėstytoja, kad angliška japoniškų vardų ir pavardžių transkripcija nėra tas pats, kas užrašas originalo kalba, visgi likau nesuprastas...
5 Steponas
Latviai svetimvardžų rašybos „neeuropina“,tai pavyzdys ir mums
6 Laimutė
Nepasirašykite, jei norite, kad jūsų vaikai nutautėtų.
7 Tamara
Mokejimas skaityti ivairiomis kalbomis yra privalumas, bet ne pareiga
8 Dainius
ir elektinio pašto problema - visiškas Kalbos komisijos fiasko: lengviau kirilica parašyti laišką nei lietuviškai
9 Robertas
Neleiskime pražūti unikaliai visame pasaulyje - Lietuvių kalbai
10 Zenonas
Reikia sustabdyti globalistų diversiją prieš Lietuvių tautą
11 Danguolė
Iš tiesų, būtinai reikia taisyti 1997 m. 60-ąjį nutarimą, ypač jo 5-ąjį punktą, nes jis tirai nėra tobulas...
12 Egidijus
Kalbos komisijos prašyti paneigti V.Urbučio teiginius nereikia

UŽDARYTI Kauno MBA (228)

Arūnas. Adresuota: Aplinkos Ministrui

Kauno MBA įmonė nuolat skleidžia smarvę Ramučiuose, Palemone, Kauno m. Dainavos rajone. Įmonė išrūšiuoja tik 1% atliekų, o niekam nereikalingos išrūšiuotos atliekos mėnesiais sandėliuoajamos įmonės teritorijoje, paverčiant teritoją sąvartynu mieste. Įmonėje sumontuotas biologinis įrenginys neatitinka aplinkosauginių tikslų - rūšiuoti atliekas, neteršti ir tausoti gamtą. Sumontuoti biologinių atliekų įrenginio filtrai nepaėgūs filtruoti. Iš biologinio atliekų rūšiavimo įrenginio sklindati smarvė galimai kenskimga aplikai ir čia gyvenantiems žmonėms kelia sveikatos sutrikimų - šleiktulį, vėmimą, galvos skausmą ir panašiai. Šios įnonės išlaikymas kiekvienais metais kainuoja 9 mln. eurų iš mūsų visų kišenių. Gruodžio 31d. baigiasi 5 metų ES lėšų įsisavinimo laikotarpis, tad MES, GYVENTOJAI, REIKALAUJAME visiškai stabdyti KAUNO MBA veiklą, kaip kenksmingą žmogui ir gamtai, kaip su nepasiteisinusia technologija ir ekonomiškai nenaudingą visuomenei objektą.

Reikalaujame atsistatydinti Raseinių rajono Mera Andrių Bautronį (53)

Erikas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas

Meras privalo atsistatydinti ,nes nesusitvarko su jam pavestomis kaip vadovo funkcijomis. Raseinių rajonas grimsta į depresija ir nežinomybe.Nepriimti laiku ir vietoje sprendimai galintys įtakoti nesuvaržytus žmonių gyvenimus.Meras Andrius Bautronis galutinai prarado žmonių pasitikėjimą.

Reikalavimas leisti Šeimoms išsiskyrus, likti draugais (10)

R.Zienius. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas , Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , Lietuvos Respublikos apeliacinis teismas , Lietuvos Respublikos apygardos teismas

Mes čia, pasirašę žmonės, reikalaujame, kad sutuoktiniams skyrybų metu: Atsižvelgti į tai kiek tėvas, ar mama skyrė finansų vaikų išlaikymui ne skyrybų metu, bet santuokos metu, priskiriant vaikų gyvenamąją vietą, palikti galimybę vaikais rūpintis abiem tėvams, taip, kaip daugumoje vakarų Europos valstybėse. Atsižvelgti į tai, kiek laisvo laiko gali su vaikais praleisti dirbdamas tėvas, ar mama. Atsižvelgti į tai, jai vaikai mokinasi, gyvena kitame mieste, abu tėvai turi vienodas galimybes jais rūpintis, padėti jiems. Užgyventą turtą dalinti nustatant kas, kiek santuokos metu prisidėjo prie to. Šeima turi būti vertybė, šeimoje turi būti atsakomybė. Įstatymai turi būti kuriami, kad abudu sutuoktiniai išsiskyrę turėtų praradimų, bet ne taip, kad plečiamas barakudų verslas. Tik abudu tėvai gali suteikti pilnavertį vaikų ugdymą. Vaikai turi įgimtus pomėgius abiejų tėvų. Pvz: vaikams patinka žirgai, bet turi domėtis choru, nes mamai nepatinka žirgai, bet patinka menas. Vaikai turi išlikti gyvenimo tikslu, hobiu, o ne pasipelnymo šaltiniu. Kas Įstatymų daroma atvirkščiai.

Šauksmas dėl Gojaus girios išgelbėjimo (1)

VšĮ. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas

Šalia Elektrėnų ošia vertinga ir mitologinė Gojaus giria. Didesnė šio girios dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir įvardijama kaip „Gojaus miškas“, kita girios dalis privatinė nuosavybė. Gojaus girioje yra 3 pilkapynai, įtraukti į kultūros vertybių registrą. Šalia Gojaus girios buvo Perkūnkiemio kaimas, kurio vietoje sovietiniais laikais pastatė Elektrėnų šiluminę elektrinę, - kita kaimo dalis buvo užpilta Elektrėnų marių vandeniu. Gana simboliška, kad žaibais besisvaidančio Perkūno vardo kaimo vietoje buvo pastatyta elektrinė. Profesorius archeologas Vykintas Vaitkevičius mano, kad Perkūnkiemis ir Gojaus giria prieš šimtmečius galėjo sudaryti vientisą baltų kulto erdvę, kurioje tikėtina buvo ir šventykla, ir šventa Gojaus giria... Gojaus gira, vietinių žmonių įsitikinimu, Lietuvos kultūrai svarbių pagoniškų ritualų vieta. Ir štai, 2020 m. liepos pabaigoje paskelbta, kad „Į kultūros vertybių registrą įtrauktas Gojaus miškas, esantis šalia Elektrėnų miesto, bus kertamas. Valstybinė miškų urėdija, vykdydama ūkinę veiklą, nusprendė, kad 8,6 ha miško ploto, kuris šiandien saugo 3 kultūriškai svarbius pilkapynus, bus iškirsta.“. Tenka pastebėti, kad Valstybinė miškų urėdija jau vykdo Gojaus miške paruošiamuosius darbus to miško plynam iškirtimui. Panašu, kad miškas jau netrukus bus pradėtas kirsti nepaliekant nei vieno brandaus medžio... Valstybinių miškų urėdijos atstovai teigia, kad „Gojaus miškas – tai ūkinis objektas, kurio mediena skirta pramonei.“... Dalį Gojaus girios nuosavybės teise valdantis Algimantas mano, kad „miškininkams svarbu iškirsti brandų mišką, jį parduoti, o paveldosauga jiems esą nerūpi“. Kiekvienas pajautą gamtai ir gamtos jėgoms turintis asmuo gali įsitikinti, kad Gojaus giria tikrai ypatinga vieta, - joje vaikštant ir rymojant tarsi sustoja laikas, jame esant randasi šviesesnės mintys, atsiranda vidinė rimtis ir pusiausvyra. Tai viena iš Lietuvos jėgos vietų. Naikinant jėgos vietas, naikinama ir pati Lietuvos valstybė. Gojaus miškas gana brandus, - jame gausu šimto ir daugiau metų amžiau medžių. Taigi kieno paliepimu ir sprendimu nespręsta plynai iškirsti šventą Gojaus mišką? Tikėtina, kad tas sprendimas patvirtintas valdant žaliesiems valstiečiams, - Valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Akivaizdu, kad tokiu sprendimu paminama ir gamtosauga, ir paveldosauga, ir valstybės saugumas. Todėl kviečiame visus mylinčius gamtą, Lietuvą ir apskritai žmogiškumą susitelkti dėl Gojaus girios išsaugojimo. Tai šauksmas dėl jūsų dėmesio bendromis pastangomis apginti šią Lietuvos jėgos vietą nuo sunaikinimo. Kokie galimi Gojaus girios išsaugojimo sprendimai? Vienas iš galimų sprendimų tai pakeisti Gojaus miško grupę iš IV, - ūkinis miškas, - į II grupę, - specialios paskirties, rekreacinis miškas. Taip pat Gojaus giria galėtų būti įtraukta į Elektrėnų miesto sudėtį kaip miško parkas. Išsaugokime Gojaus girią, - išgelbėkime ją nuo sunaikinimo! VšĮ „Taurus Siekis“