Daugiau dėmesio teisinei lietuvių kalbos apsaugai!

181 PARAŠAI

Kategorija:

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKUI [i]VIKTORUI MUNTIANUI[/i]
LR SEIMO ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS KOMITETO PIRMININKUI [i]VIRGINIJUI DOMARKUI[/i]
LR SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETO PIRMININKUI [i]JULIUI SABATAUSKUI[/i]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIAMS

VIEŠAS KREIPIMASIS

DAUGIAU DĖMESIO TEISINEI LIETUVIŲ KALBOS APSAUGAI!
2007 m. lapkričio 12 d.

Rašytojų klube (Vilnius, K.Sirvydo g. 6) 2007 m. lapkričio 5 d. buvo pristatyta žymiausio lietuvių kalbos žodžių darybos ir jų kilmės specialisto prof. Vinco Urbučio knyga [i]Lietuvių kalbos išdavystė[/i] (Antra, praplėsta, laida. – V.: Margi raštai, 2007. – 160 p.). Jos pagrindu įvyko diskusija [i]Atsisakymas lietuviškai rašyti kitų tautų vardažodžius – europėjimas ar lietuvių kalbos išdavystė?[/i] Mūsų atsakymas į šį klausimą vienareikšmis – i š d a v y s t ė.

Susirinko per 100 įvairių profesijų žmonių. Kalbos komisijos atstovai, nors ir buvo kviečiami, nesiteikė dalyvauti. Diskusijoje skambėjo didelis susirūpinimas nepalankiai besiklostančia lietuvių kalbos būkle. Nutarta diskusiją apibendrinti keliomis išvadomis ir su jomis supažindinti visuomenę ir Seimą, kuriam yra tiesiogiai atskaitinga Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Taigi Seimas ne tik leidžia įstatymus, bet atlieka ir parlamentinę kontrolę.

Atkreipiame visuomenės ir Seimo dėmesį į tokius skubiai spręstinus valstybinės lietuvių kalbos apsaugos reikalus:

1. Atkūrus Lietuvai nepriklausomybę, lietuvių bendrinė kalba, nors ir susigrąžinusi valstybinės kalbos statusą, vis labiau yra veikiama neigiamų tendencijų, prieš kurias atsispirti reikia ypač sutelktų visuomenės ir valstybės pastangų.

Tuo tarpu visuomenė – visų pirma didelė dalis viešosios informacijos priemonių, jaunimo ir net inteligentų – su pasimėgavimu skuba vartoti įvairias žargono atmainas ir atsainiai žiūri į bendrinės kalbos normas: jos mat trukdančios plėtoti saviraišką! Tokio nusiteikimo žmonėms mūsų bendrinė kalba yra praradusi autoritetą ir nėra tautą konsoliduojanti vertybė.

Net valstybės institucijos (Teisingumo ministerija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, pati Vyriausybė!), ne pirmą kartą stengiasi Seime prastumti antikonstitucinį, lietuvių kalbos vartoseną siaurinantį [i]Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių įstatymo projektą[/i]. Visa tai veda prie kalbos anarchijos, kelia rimtą grėsmę lietuvių kalbai.

2. Viena iš ryškiausių kalbos anarchijos atmainų ir grėsmių yra chaotiška svetimvardžių vartosena, vadinamoji jų rašymo „laisvė“, pasireiškianti daugiausia hibridinių, tariamai „originalių“, svetimvardžių formų diegimu, įteisintu ir skatinamu Kalbos komisijos 1997 m. 60-uoju nutarimu. Prof. V. Urbutis savo knygoje įtikinamai įrodo, kad tai prilygsta lietuvių kalbos išdavystei, nes „skaudžiai pažeidžiama pati lietuvių kalba, ir dar svarbiausia jos dalis – kaitybos morfologija“ (p. 46). Kalba dirbtinai vis labiau verčiama puskalbe, netenka savo tapatybės.

Praktiškai imant, šiuo metu svetimvardžių vartosena darosi priklausoma nuo visokių asmenų užgaidų. Gimtajai kalbai neabejingos ir skaitytojų vargus suprantančios visuomenės dalies daugkartinius prašymus svetimvardžių vartoseną sutvarkyti pagal Vinco Kudirkos nustatytą principą – visus nelietuviškus tikrinius vardus lietuviškuose tekstuose, įskaitant dokumentus, rašyti lietuviškai, o jų originalias formas prireikus pateikti kaip papildomą informaciją – Kalbos komisija, dangstydamasi „europietiškumu“, išdidžiai atmeta. Deja, Seimas su lietuvių kalbos sistemą ardančia, skaitytojų teises laužančia netvarka ir Kalbos komisijos savivale taikstosi.

3. Gyvenimo tikrovė rodo, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija, vadovaujama dr. Irenos Smetonienės, yra beveik išleidusi kalbos norminimą iš savo rankų ir nepajėgia atlikti jai pavesto uždavinio. Pasidavusi beatodairiškų „vakarietininkų“ įtakai, Komisijos vadovybė prarado blaivų požiūrį į kalboje vykstančius pokyčius, nesugeba ar nenori objektyviai vertinti faktų.

4. Seime esantiems [i]Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo įstatymo[/i] ir [i]Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių įstatymo[/i] projektams išsamiai įvertinti ir jų pataisoms parengti siūlome sudaryti nepriklausomų ekspertų grupę iš principingų, savo dalyką gerai išmanančių, lietuvių kalbą branginančių specialistų (kalbininkų, teisininkų, informatikų ir kt.), laisvų nuo destruktyvaus, prasimanyto lietuvių kalbos „europinimo“ ir Kalbos komisiją pančiojančių įtakų. Tik žinodamas nepriklausomų ekspertų nuomonę ir atsižvelgdamas į ją, Seimas gali tikėtis priimti tokius įstatymus, kurie neleistų mūsų kalbos stumti pražūtingos prarajos link. Kalbos apsaugos srityje yra sektinas mūsų artimiausių kaimynų latvių pavyzdys, sulaukęs Europos Žmogaus Teisių Teismo pritarimo.

Tikimės, kad šį kartą Seimas pareikalaus iš Kalbos komisijos, jog ji ne nutylėjimu ar demagoginiais atsikalbinėjimais, kaip iki šiol, bet rimtais kalbos mokslo ir teisės argumentais pamėgintų paneigti prof. V. Urbučio ir jo bendraminčių kalbininkų, kitų humanitarų ir teisininkų publikacijose paskelbtus teiginius, jų pateiktų [i]Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto[/i] pataisų tikslingumą bei išsakytą [i]Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių įstatymo projekto[/i] kritiką. Jeigu neįstengs to padaryti, prašome Seimą įpareigoti Kalbos komisiją nedelsiant pataisyti 1997 m. 60-ąjį nutarimą, ypač jo 5-ąjį punktą, taip, kad jis neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Valstybinės kalbos įstatymui ir nebūtų priedanga lietuvių kalbos pamatų ardytojams. Su viltimi lauksime Jūsų sprendimo.

Pagarbiai
[url=http://www.peticija.lt/forumas/viewtopic.php?f=3&t=6]Peticijos aptarimas[/url]

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras
1 Medardas
Nepamirškime, kad kiekvienas galime ignoruoti antikonstitucines normas. Kalba yra ir kiekvieno iš mūsų įrankis bei turtas.
2 erne
nu mes ne kokie arkliai mes zmones irgi norim atostogu
3 Albinas
Kaip iš užsienio atvežtoms prekėms mokamas muitas taip turi būti mokestis ir nalietuviškiems užrašams viešose vietose.
4 Jonas
Atsimenu, teko ginčytis su viena dėstytoja, kad angliška japoniškų vardų ir pavardžių transkripcija nėra tas pats, kas užrašas originalo kalba, visgi likau nesuprastas...
5 Steponas
Latviai svetimvardžų rašybos „neeuropina“,tai pavyzdys ir mums
6 Laimutė
Nepasirašykite, jei norite, kad jūsų vaikai nutautėtų.
7 Tamara
Mokejimas skaityti ivairiomis kalbomis yra privalumas, bet ne pareiga
8 Dainius
ir elektinio pašto problema - visiškas Kalbos komisijos fiasko: lengviau kirilica parašyti laišką nei lietuviškai
9 Robertas
Neleiskime pražūti unikaliai visame pasaulyje - Lietuvių kalbai
10 Zenonas
Reikia sustabdyti globalistų diversiją prieš Lietuvių tautą
11 Danguolė
Iš tiesų, būtinai reikia taisyti 1997 m. 60-ąjį nutarimą, ypač jo 5-ąjį punktą, nes jis tirai nėra tobulas...
12 Egidijus
Kalbos komisijos prašyti paneigti V.Urbučio teiginius nereikia

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (744)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (412)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (125)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.

Dėl Klaipėdos rajono administracijos direktoriaus darbo tęstinumo (54)

Loreta. Adresuota: Klaipėdos rajono savivaldybės merui, Klaipėdos rajono savivaldybės valdančiajai koalicijai, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui

Klaipėdos rajono savivaldybės merui Klaipėdos rajono savivaldybės valdančiajai koalicijai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui KREIPIMASIS Dėl Klaipėdos rajono administracijos direktoriaus darbo tęstinumo (2021-01-05) Klaipėdos rajonas Mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į Jus reikšdami susirūpinimą dėl pradėtų pozityvių, inovatyvių darbų tęstinumo Klaipėdos rajono savivaldybėje. Viešojoje erdvėje pateiktas Administracijos direktoriaus Artūro Bogdanovo pareiškimas dėl pasitraukimo iš užimamų pareigų visuomenėje sukėlė daug diskusijų ir neapibrėžtumo. Mes, žemiau pasirašiusieji, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Artūro Bogdanovo darbą vertiname puikiai, jo iniciatyvas ir pertvarkas palaikome ir tikime, kad mūsų išreikštas pasitikėjimas ir tikėjimas pradėtais darbais, inovacijomis suteiks visoms šalims galimybę priimti tinkamą sprendimą ir apsisprendimą palikti Artūrą Bogdanovą esamose pareigose. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, jog šiuo metu reikalingas visų susitelkimas, diplomatiškumas ir kompromisų ieškojimas vardan Klaipėdos rajono gyventojų gerovės, šio krašto verslo plėtros, darbo vietų kūrimo ir t. t. Suprantame, kad pagal teisės aktus Administracijos direktorių teikia meras ir jis yra tvirtinamas Tarybos sprendimu. Tarybos išrinkti atstovai atstovauja rinkėjams. Mes, kaip rinkėjai, žemiau pasirašiusieji, taip pat norime išreikšti savo valią ir siūlome valdančiąjai daugumai pradėti derybinius procesus dėl Administracijos direktoriaus Artūro Bogdanovo tolimesnio darbo Klaipėdos rajono savivaldybėje. Prašome visuomenei pateikti aiškią Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos poziciją dėl pasiūlymo Administracijos direktoriui Artūrui Bogdanovui toliau likti esamose pareigose, siekiant užtikrinti kartu su Taryba pradėtų darbų tęstinumą, tuo išreiškiant pagarbą rinkėjams ir jų teisėtiems lūkesčiams. PASIRAŠO RENGĖJAI ir kiti Juridiniai ir fiziniai asmenys, pasirašę 2020-01-05 ir vėliau: UAB „Gerduva“ vadovai Loreta Mazalienė ir Romualdas Mazalas A.Šakinienės teisinės kontoros savininkė, teisininkė Andželika Šakinienė UAB ,,Stelga‘‘ direktorius ir akcininkas Marius Stalgys UAB ,,Gargždų knygynas‘‘ savininkė Ina Jurgulienė UAB ,,Dėmesio srautas‘‘ direktorius Gediminas Ročys Vytautas Čeledinas Edgaras Radvila Šarūnas Vaičiulis