NE – CHEMIJOS PRAMONĖS PLĖTRAI KLAIPĖDOS CENTRE

910 PARAŠAI

Kategorija:

Klaipėdos savivaldybės taryba AB "Bega" suteikė galimybę pačiame miesto centre (Nemuno g. 2) statyti itin pavojingų krovinių terminalą.
Jame Numatoma sandėliuoti, perkrauti autocisternomis, geležinkeliu ir laivu transportuojamus 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 klasės pavojingumo krovinius, kurie iki šiol čia nebuvo sandėliuojami ir perkraunami.
Tarp jų savaime užsidegančias, oksiduojančias, toksiškas, radioaktyvias, ardančias medžiagas.

Esame įsitikinę, kad pačiame miesto centre krauti bei sandėliuoti itin pavojingas chemines medžiagas (organinės ir neorganinės rūgštys bei šarmai, degios ir radioaktyvios medžiagos ir kt.), maišyti trąšas yra neatsakinga.

Tai kelia pavojų visų Klaipėdos žmonių sveikatai ir gyvybėms, prastina Klaipėdos įvaizdį, klaipėdiečių gyvenamąją aplinką, gyvenimo kokybę, daro žąlą gamtai.

Mes, čia pasirašiusieji, reikalaujame pakeisti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. T2 – 35 „Dėl žemės sklypo Nemuno 2, Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ taip, kad AB „Bega“ nebūtų kraunami, sandėliuojami 3, 4, 5, 6,7 ,8 ir 9 klasės pavojingumo kroviniai, kurių krova anksčiau galiojusiame teritorijos detaliajame plane nebuvo numatyta. Reikalaujame sustabdyti chemijos pramonės plėtrą Klaipėdos mieste ir palaikome šią peticiją dėl ypač pavojingų krovinių (organinės ir neorganinės rūgštys bei šarmai, degios ir radioaktyvios medžiagos) terminalo statybos AB „Bega“ teritorijoje.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 M.Šlekonis ... Klaipėdos centras su didesne prieiga prie mariu rekreacijai! Klaipėda
2 Jokūbas Liu... Nesąmonė.Išvažiuosiu iš Lietuvos,čia jau sprogdinamės patys... LIETUVA
3 Justinas BUR... PIRMASIS ir VIENINTELIS MITINGAVAU PRIEŠ KLASCO, NEO GROUP bei iškėliau b. bylą. IŠKĖLIAU 4 administracines bylas prieš ETILO SPRITĄ. BET KORUMPUOTA SPAUDA NERAŠĖ Klaipėda
4 Alfredas Sto... Lubys Klaipėdos uostą privatizavo per tris mėn.,kai buvo laikinas prenjeras. Ovisa kita tik šios akcjos tęsinys. Klaipėdos uoste cheminių med-iagų negali būti. Jau dabar tai uždelsto veikimo bomba Klaipėda
5 Erlandas Pap... Žmogaus teisės į saugią aplinką Klaipėdoje pažeistos iš esmės, saugiai gyvena tik savivaldybės valdininkai ir kai kurie politikai savo kotedžuose ties Giruliais. Gargždai
6 kestutis.briedis ... pinigai visi kuzmarskiui, gal maza dalele ir klaipedai klius,bet ir klaipeda tures dideli skauduli klaipeda
7 S.Butkus ... Siūlau pasirašantiems už chemijos gamyklas Lietuvoje pastatyti gyven.daugiaaukštį prie tų gamyklų ir apgyvendinti juos ten iki gyvos galvos. Klaipėda
8 Mar... Dar prie viso sito rinkinuko atomines ir betruksta. Grieztai NE !!! Klaipeda
9 Elena Šal... Mes patys atsakome už savo ir savo vaikų sveikatą ir gyvybę Klaipėda
10 Olga Gru...  Ne - chemijos pramones pletrai Klaipedos centre!!!! Klaipeda

Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.

Šilutės aeroklubas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais. Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai. Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių. Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios. Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.

DĖL PETRO CVIRKOS PAMINKLO NUKĖLIMO

Kviečiame pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo: Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą P. Cvirka formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtose ar susijusiose su komunistais. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą P. Cvirka nedelsdamas įstojo į LKP ir buvo išrinktas į taip vadinamą Liaudies Seimą. Netrukus po to, P. Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių kolaborantų, 1940 m. liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą „parvežti saulės“ Lietuvai ir maldauti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį – taip nutiesdamas teisinį kelią Sovietų okupacijai. Po II Pasaulinio karo, P. Cvirka buvo paskirtas sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime kategoriškai pareikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras. P. Cvirka savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai, už ką po mirties sovietai jo garbei pastatė paminklą Vilniaus širdyje. Tačiau jei sovietinės valdžios motyvus, įmanoma suprasti, nesuvokiama yra tai, kodėl nepriklausomybę atkovojusioje ir jau trečią dešimtmetį savo laisvą valstybę kuriančioje Lietuvoje tebestovi paminklas P. Cvirkai? Totalitarinės ideologijos pėdsakai Vilniaus viešosiose erdvėse pristabdė ir jau seniai turėjusią įvykti metamorfozę iš sovietinės respublikos sostinės į nepriklausomos ir europinės Lietuvos sostinę. Būtent todėl atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Petro Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis sovietų sąjungos simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta, o kas turėtų iškilti vietoj jo turi spręsti patys vilniečiai! Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, raginame Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu pamiklu.