Kreipimasis į Prezidentą dėl krizinių priemonių

1 288 PARAŠAI

Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentas
Kategorija:

Lietuvos Respublikos seimo, kurio daugumą sudaro daugiau kaip pusė narių, išrinktų šiais metais ir į būsimą naująjį seimą, 2008 Lapkričio 13 d. priėmė visuomenę skaldančius, valstybę griaunančius sprendimus. Tai prieštarauja Lietuvos konstitucijos pagrindinėms idėjoms, pagrįstoms laisvės, lygybės, teisingumo principams.

Problemos esmė tame, kad tą pačią dieną buvo priimti sprendimai sudaro neregėto įžūlumo koliziją: Pirmasis- atimti dalį pajamų iš motinų su vaikais, iš mokykloje besimokančių vaikų atimti maitinimą (kai dar neseniai buvo kalbama apie demografinę krizę ir masinę emigraciją), dar pabranginti vaistus (kai eilę metų ignoruojamas pusiau nelegalus farmacininkų vykdomas manipuliavimas vaistų prekyba ir registravimu), iš piliečių atimti lengvatas, padedančias kurti jų šeimų gerovę.

Tame kontekste ciniškiausias antrasis sprendimas- pabrėžtinai ir nihilistiškai parodyti, kad seimo NARIAI yra virš visuomenės, kad krizės akivaizdoje jie nei neketina atsisakyti dalies savo gerovės, kuri iki šiol pakankamai buvo užtikrinta. Turimas omenyje sprendimas padidinti realiai gaunamas seimo narių ir vadovybės pajamas. Kadenciją baigiantys Seimo nariai suspėjo pasilaiminti naują parlamentarų algų skaičiavimo tvarką, kuri numato gerokai didesnius atlyginimus. Nors ir naikinami piniginiai priedai kanceliarinėms, transporto ir panašioms išlaidoms apmokėti, teisės aktuose paliekama spragų- politikai galės vis tiek gauti papildomų lėšų, neskaitant savo didelių atlyginimų.

Mes, visuomenės nariai, esame pasiruošę aukotis, išlaukiant ekonominės krizės pabaigos, bet tik solidariai su mūsų valdininkais, mums davusiais pažadus ne lupikauti iš mūsų visų kuriamo iždo, o dirbti valstybės ir visuomenės labui, gaunant laikmetį ir savo pareigas atitinkantį atlygį.
TAIGI SITUACIJA MŪSŲ TĖVYNĖJE TOKIA, KAD DAR NESPĖJUSI ĮKRISTI Į EKONOMINĖS KRIZĖS DUOBĘ, SENOJO IR NAUJOJO SEIMO IR BŪSIMOS VYRIAUSYBĖS NARIŲ LIETUVA YRA STUMIAMA Į SUSIPRIEŠINIMO, NETIKĖJIMO SAVO RINKTAIS ATSTOVAIS, SAVO VALSTYBE IR KONSTITUCINIAIS PRINCIPAIS KRIZĘ.

Jūsų Ekselencija Lietuvos Respublikos Prezidente, tikime, kad Jūs šios krizės akivaizdoje nestosite į JŲ tarpą ir šių pražūtingų sprendimų nepatvirtinsite savo parašais.


Lietuva nebegali būti abejinga. Visus norinčius ir galinčius kviečiame sekmadienį Lapkričio 16 d. 12.00 val. Vilniuje prie Seimo rūmų atvykti paremti šį kreipimąsi.
[b][/b][b]

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Tomas Piš... Debilai tie Seimo nariai, tik savo subines maitina..
2 Zita Kar... daug kas nori parodyti Jus kaip tautos priesa ir neigalu politiku pinklese-netikiu
3 asilo aus... O man nusispjaut ant tos krizės,einu žolės ropšnot.
4 Jūratė Jac... pasisakau už tai, kad seimo nariams reikėtų pirmiausiai veržtis diržus, nes mūsų Lietuva jau ir taip pakankamai nustekenta su tokiais įstatymais
5 Sonata Tra... dabartine situasija apgailetina... taigi verta susimastyti.
6 Ausra Nor... siulau jiems uz minima pagyventiir tada pamatys, kaip jauciamesmes
7 R. Bar... Reikia ne tik mažinti seimo narių atlyginimus, bet ir priimti protingus įstatymus dėl seimo nario atšaukimo pareiškus rinkėjų nepasitikėjimą.
8 Zitutė Bel... Tikrai gana tyciotis iš mūsų tėvų, senelių, vaikų... medikų ir mokytojų, kultūros darbuotojų ir kitų vos ,,gala su galu" suduriančių žmonių. Ačiū organizatoriams. Gerai, kad yra aktyvių žmonių, bet da
9 Rasa Gri... Kitados gyveno obus karalius, kuris savo karalysteje kele tol mokescius, kol liaudis ne verkti, bet juoktis pradejo. Gal ir Lietuvos valdzia to pacio siekia- kol pradesim is nevilties juoktis.
10 Elvyra Jas... GPM ir PVM pakeitimai numatoma antikrizin4je programoje absurdiški , Gpm mažinimas labai atsilieps MMa gaunantiems Lietuvos gyventojams panaikinus MNPD ir PMNPD bei sumažinus GPM iki 20 nebus ekonom g

Dėl užimto Šilutės aerodromo grąžinimo aviatoriams.

Šilutės aeroklubas. Adresuota: Lietuvos Respublikos Prezidentė

Ilgametis Šilutės aeroklubas veikiantis nuo 1961 metų yra iškeldinamas iš aerodromo, paimant angarus ir administracinius pastatus kariuomenės reikmėms, taip nepaliekant jokios galimybės vystyti aviaciajos sportą mūsų rajone. Nors pats aerodromas buvo įkurtas ir statytas pačių klubo narių rankomis pradedant angarais, baigiant administracinės paskirties pastatais. Pats aerodromas ir infrastruktūra okupacijos metais buvo perimta DOSSAF organizacijos, kaip ir visi Lietuvoje veikiantys aeroklubai ir aerodromai, o atgavus nepriklausomybę perėjo Lietuvos Respublikos nuosavybei kuri 1998 metų įsakymu patikėjimo teise perdavė visą turtą Lietuvos kariuomenės žiniai. Pabrėžiame, jog nepaisant to aeroklubas ir toliau vykdė savo veiklą Šilutės aerodrome gavęs panaudos sutartį su Lietuvos kariuomene. Daugybę metų Šilutės aeroklubas savomis lėšomis prižiūrėjo pastatus, kilimo tūpimo takus ir visą infrastruktūrą kuri buvo jos žinioj. Vystė aviacijos sportą, ruošė jaunus pilotus, čia veikė Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla, buvo rengiami precizinio skraidymo čempionatai lėktuvais, buvo vystomas sklandymo sportas, aviamodeliavimo sportas, parasparnių, skraidyklių, motorizuotų sklandytuvų sportas. Po Šilutės aeroklubo vėliava išaugo ne vienas garsus aviatorius ir konstruktorius, čia skraidė ir mokėsi skraidyti Europos ir Pasaulio čempionatų prizininkai ir dalyviai. Čia lėktuvus kūrė ir statė ne vienas garsus konstruktorius B. Oškinis, V. Kensgaila. Tai yra vienas seniausių aerodromų visoje Lietuvoje, su giliomis aviacijos tradicijomis ir istorija, vienas iš nedaugelio aerodromų kuris vienija ir kuriame veikia, tiek daug aviacijos sporto šakų. Tai nėra tik aerodromas ir aeroklubas tai Šilutės krašto ir miesto istorija bei paveldas, kuris vienija daugybę žmonių. Šilutės aeroklubas 2018 metais, padedamas rajono ir Šilutės miesto valdžios pasiekė susitarimą su KAM ir LK, perduoti dalį klubo turto Šilutės rajono savivaldybei taip išsaugant galimybę tęsti aviacijos sportą mūsų krašte. Susitarimas buvo pasirašytas ir buvo pradėti vykdyti turto dalinimo klausimai. Tačiau 2018 metų pabaigoje KAM ir LK vienašališkai nutraukė sutartį apie tai net neinformuodami ir nepaaiškindami kodėl nesilaiko savo rašytinio susitarimo tarp Šilutės aeroklubo bei miesto valdžios. Vietoje istorinio Šilutės aerodromo numatoma steigti motorizuotų pėstininkų brigadą. Raginu ne tik Šilutės miesto gyventojus, bet ir visus aviacijos sporto entuziastus pasirašyti po šia peticija taip išsaugant dalį Lietuvos aviacijos istorijos.

3 199 PARAŠAI
Plačiau

DĖL PETRO CVIRKOS PAMINKLO NUKĖLIMO

Vilniečių iniciatyvinė grupė "Už Petro Cvirkos paminklo nukėlimą". Adresuota: Vilniaus miesto savivaldybė

Kviečiame pasirašyti kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl sostinės Pamėnkalnio ir Pylimo gatvių sankryžoje esančio paminklo Petrui Cvirkai nukėlimo: Petras Cvirka nuo pat XX a. 4-ojo dešimtmečio bendradarbiavo su pogrindine Lietuvos komunistų partijos (LKP) vadovybe, palaikė ryšius su sovietų diplomatais ir saugumo tarnybomis. Remiantis LKP ir Valstybės saugumo departamento archyvine medžiaga, 1940 m. vasarą P. Cvirka formaliai tapo sovietų okupuotos Lietuvos komunistinio režimo talkininku, o prieš tai net devynerius metus siekė įgyti LKP pasitikėjimą ir vykdė partijos nurodymus dirbdamas leidiniuose įsteigtose ar susijusiose su komunistais. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą P. Cvirka nedelsdamas įstojo į LKP ir buvo išrinktas į taip vadinamą Liaudies Seimą. Netrukus po to, P. Cvirka pateko tarp dvidešimties patikimiausių kolaborantų, 1940 m. liepos pabaigoje važiavusių į Maskvą „parvežti saulės“ Lietuvai ir maldauti, kad Lietuva būtų priimta į SSRS sudėtį – taip nutiesdamas teisinį kelią Sovietų okupacijai. Po II Pasaulinio karo, P. Cvirka buvo paskirtas sovietinės Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininku ir 1945 metais viename Rašytojų sąjungos susirinkime kategoriškai pareikalavo, kad sovietinėje Lietuvoje nebūtų spausdinami Vinco Kudirkos kūriniai. Vadovaudamas Rašytojų sąjungai P. Cvirka šalino iš organizacijos ir saugumui skundė kolegas už antisovietines pažiūras. P. Cvirka savo darbais ir kūryba tiesė kelią sovietinei okupacijai, už ką po mirties sovietai jo garbei pastatė paminklą Vilniaus širdyje. Tačiau jei sovietinės valdžios motyvus, įmanoma suprasti, nesuvokiama yra tai, kodėl nepriklausomybę atkovojusioje ir jau trečią dešimtmetį savo laisvą valstybę kuriančioje Lietuvoje tebestovi paminklas P. Cvirkai? Totalitarinės ideologijos pėdsakai Vilniaus viešosiose erdvėse pristabdė ir jau seniai turėjusią įvykti metamorfozę iš sovietinės respublikos sostinės į nepriklausomos ir europinės Lietuvos sostinę. Būtent todėl atėjo metas braukti brūkšnį ir pasakyti, kad Petro Cvirkos paminklas yra ne kas kita, kaip ideologinis sovietų sąjungos simbolis ir jam laisvame Vilniuje ne vieta, o kas turėtų iškilti vietoj jo turi spręsti patys vilniečiai! Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, raginame Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą nukelti Petro Cvirkos paminklą ir pakeisti jį kitu vilniečių apklausoje išrinktu Lietuvos valstybingumą ar miesto istoriją atspindinčiu pamiklu.

836 PARAŠAI
Plačiau