NPD (neapmokestinamas pajamų dydis) Pensininkams

32 PARAŠAI

Kategorija:

Kreipiamės į Lietuvos Respublikos seimą dėl 2009 metų, sausio 1 dienos įstatymų pasikeitimų susijusių su dirbančių pensininkų NPD metinio rezultato įtakos turėjimo su gaunama pensija. Remiantis gyventojų pajamų mokesčių įstatymu, pensijos, gaunamos iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų, taip pat tarptautinių organizacijų ir užsienio valstybinių fondų, nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. VMI primena, kad NPD taikomas tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms, tačiau metiniam jo taikymo dydžiui įtakos turi ir kitos gautos pajamos.
VMI primena, kad konkretus per mėnesį taikytinas NPD nustatomas atsižvelgiant į gyventojo pajamas vadovaujantis principu, kad didėjant pajamoms taikomas vis mažesnis NPD. Pajamoms, VIRŠIJANČIOMS 3150 litų per mėnesį, NPD netaikomas.
Taigi iš šių eilučių kaip matote mūsų dirbantys pensininkai kurie prie kuklios pensijos uždirba sumas neviršijančias 800 ar 1000 litų ir bendra suma neviršyja 3150 litų turės mokėti tam tikro dydžio NPD mėnesinį mokestį, tačiau kodėl??? kodėl pensininkai sąžiningai išdirbę ir sulaukę garbaus amžiaus, bei išėję i pensiją ir joje esant susiranda darbą vien tik tam, kad esant sunkioms pragyvenimo sąlygoms prisidurtų bent kiek prie gaunamos pensijos turi dar mokėti kažkokį, naujos valdžios išgalvotą NPD mokestį??? Rinkiminiuose pažaduose tokių pažadų nebuvo, buvo vien tik melas kuriuo visus mus įtikino, todėl kviečiu visus prisijungti ir pasirašyti šią peticiją, juk jei ne jūs pensininkas tai gal jūsų tėvai, seneliai jais yra...

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Rasa Z... griežtai NE. Pensija - ne pajamos, o SANTAUPOS! Tikrai prieisime iki to, kad apmokestins VISAS SANTAUPAS, kilnojamą ir nekilnojamą turtą.
2 Virginija ... Isirenkama valdzia kuri tik sugeba tik zmones apmokestinant papildyti biudzia ir viska privatizuojant liudna;(

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.