UŽ kaimiškosios Bategolos mokyklos išlikimą!

Eilinis politinis detektyvas krizės padaže: prisidengusi taupymo ir gerų ketinimų motyvais, Jonavos rajono savivaldybė pageidauja reorganizuoti Batėgalos pagrindinę mokyklą: perkelti pradines klases į greta esančio vaikų darželio patalpas, vyresnių klasių moksleivius vežioti autobusais į Kulvos gyvenvietės mokyklą, o į atlaisvintas patalpas, atitinkamai jas pritaikius, atkelti Jonavos rajono vaikų globos namų auklėtinius, kurių nebetalpina esamas pastatas.

Ketinimai iš pažiūros dvejonių nekelia ir mero Bronislovo Liutkaus išdėstyti grumentai skamba įtikinamai: mokytojų kvalifikacija nepakankama, patalpos šaltos ir reikalingos remonto, vaikų skaičius nuolat mažėja, mokykla finansiškai neišsilaiko ir per porą ateinančių metų numirs savaime. Žodžiu visiems bus geriau jeigu Batėgaloje veiks globos namai, o vietiniai ir aplinkinių gyvenviečių moksleiviai valdišku transportu kasdien važinės į analogišką mokyklą Kulvoje.

Situacija atrodė visiškai aiški, tačiau nuvažiavome į Batėgalą viskuo įsitikinti patys ir išklausyti antrosios pusės.
Batėgalos kaimas įsikūręs atviroje, vaizdingoje vietovėje, 1995 m. statybos mokykla netikėtai didelė, jos aplinka jauki ir miestiečio akiai neįprastai erdvi. Atvažiavome iš anksto nesusitarę ir atėjome ne per paradinį įėjimą. Vaikai mus maloniai palydėjo iki direktorės pavaduotojos kabineto. Netrukus su būreliu mokyklos kolektyvo gėrėme arbatą valgykloje. Turbūt nenuostabu, kad išgirdome visiškai priešingą istorijos versiją. Iš 21 dirbančios mokytojos tik viena turi aukštesnįjį išsilavinimą – 3 studijuoja III-iame ar IV-ame kursuose (nebaigtas aukštasis), o likusios įgiję aukštąjį išsilavinimą ar net studijuoja magistrantūroje. Dviejų klasių (III-IV ir V-VI) mokytojos dirba su jungtinėmis klasėmis (pagal šiuo metu galiojančius įstatymus tokiose klasėse negali būti daugiau kaip 15 vaikų), 7 pedagogės (fizikos, matematikos, chemijos, geografijos, biologijos ir kt.) atvažiuoja iš Jonavos.

Mokyklos patalpos išties šiltos, šildomos elektra autonomiškai, iš vietinės katilinės, einamieji remontai daromi kasmet, sienos nei iš tolo nepanašios į griūvančias. 2008 m. parengtas ir patvirtintas mokyklos renovacijos projektas, laukiama tolesnių savivaldybės sprendimų dėl projekto finansavimo. Natūraliai kyla klausimas – jeigu Švietimo skyrius mokyklos situaciją vertina kaip nepatenkinamą, kodėl tad į ją buvo investuojama? Ar projektavimo darbams skirtas lėšas (140 tūkst, iš kurių apie 70% jau sumokėta) ketinama išminusuoti iš planuojamo reorganizavimo kaštų?

Šiuo metu mokyklą lanko 81 mokinys, iš jų 9 turi spec. poreikių, taigi, tiek pedagogų laiko, tiek ir finansavimo prasme, jie skaičiuotini kaip 18 mokinių (ir „mokinio krepšelių“). Dalis vaikų mokyklos turimais dviem autobusiukais suvežami iš penkių aplinkinių kaimų 3 km spinduliu aplink Batėgalą. Ateinantį rugsėjį laukiama mažesnio mokinių skaičiaus, tačiau mokyklos kolektyvas nemano, kad tai tendencija ir tikisi, kad artimiausioje ateityje kaimo vaikų gretas papildys naujakurių šeimų vaikai. Tuo tarpu dabartinių „mokinių krepšelių“ pakanka, kad mokykla išsilaikytų be savivaldybės paramos. Mokykla įsiskolinimų neturi, todėl nei mokinių tėvai, nei patys mokytojai nesuvokia, kodėl ją reikia uždaryti.

Jei mokykla būtų reorganizuota, Batėgalos ir aplinkinių gyvenviečių vaikus tektų leisti į kitas mokyklas – už 9 km esančią Kulvą arba Kauno rajoną, Lapes (12 km). Pirmuoju atveju Kulvos mokyklos biudžetas pasipildytų mokinių krepšeliais ir tenykščią mokyklą būtų galima renovuoti iš jos pačios lėšų, kadangi savivaldybė to daryti neketina. Antruoju atveju išloštų Kauno rajonas, kadangi kartu su vaikais į kaimyninį rajoną „išvažiuotų“ ir pinigai – „mokinio krepšelis“, o tuo Jonavos savivaldybė nesuinteresuota. Pasak mokyklos darbuotojų, dauguma tėvų rinktųsi Lapes, kurių mokykla yra moderni, itin gerai aprūpinta ir turi gerą reputaciją, todėl kaži ar toks savivaldybės manevras papildytų Kulvos mokyklos biudžetą pakankamai, kad pastaroji „susiremontuotų savaime“ ir tam nereiktų skirti lėšų iš biudžeto.

Tad kur šioje istorijoje kriminalas, paklausite? Paskaičiuokime: Batėgalos mokyklos renovacijos projektas iš esmės parengtas. Adaptuoti jį globos namų reikmėms didelių išlaidų nereikėtų. Dabartinė pastato būklė yra gera – didės investicijos nebūtinos. Patalpų pradinei mokyklai trūkumą galima išspręsti savivaldybės lėšomis įrengiant palėpę darželio pastate. Taigi, reorganizavimo veiksmų ir fantazijos nevaržo iš valstybės biudžeto tam numatytas milij000000nas litų. Ar dar kyla klausimų?
Tautos prisikėlimo partijos (TPP) Jonavos skyriaus atstovams ir Jonavoje nuo mažens užaugusiam Seimo nariui Ligitui Kernagiui, apsilankiusiems ir Jonavos rajono savivaldybėje, ir Batėgalos mokykloje, dėl mokyklos išlikimo svarbos klausimų nekilo. Mokykla Batėgaloje yra ne tik švietimo, bet ir kultūros židinys – čia vyksta kaimo kultūrinis gyvenimas: veikia viešoji biblioteka, repetuoja moterų vokalinis ansamblis, nuolat organizuojami kaimo renginiai. Tam mokykla turi didelę aktų salę bei sporto salę, kurioje savo laisvalaikį leidžia jaunimas (rengiamos sporto varžybos, vyksta futbolo treniruotės, yra treniruokliai). Beje, Kulvos mokykla ir sporto, ir kultūrinėms reikmėms teturi vieną salę. Tad kodėl naikinti išsilaikantį ir socialiai bei kultūriškai svarbų objektą, o ne „prikelti iš numirusių“ vieną iš apleistų Jonavos rajono pastatų, priklausančių savivaldybei, kuriuos būtų galima skirti globos namams? Pagaliau kodėl neįsiklausius į Batėgalos bendruomenės pasiūlymą globos namus steigti vaikų darželio pastate pastarąjį išplėtus? Batėgalos bendruomenė, skirtingai nuo Ruklos, kurioje taip pat buvo svarstytas globos namų atkėlimo klausimas, tokiam sprendimui iš esmės neprieštarauja, tačiau nenori, kad globos namai užimtų mokyklos patalpas.

Sutikite, nedaug logikos vietoje dabartinio 81 vaiko didžiulėse (apie 1260 m2) mokyklos patalpose įkurdinti keturias globos namų šeimas, kuriose gali būti po 12 vaikų (taigi, iš viso iki 48 vaikų). Be to, tie patys globos namų auklėtiniai, drauge su kitais Batėgalos vaikais, turės lankyti mokyklą, kurią norima iškelti į keturis ar penkiskart mažesnį (apie 250 m2) vaikų darželio pastatą, jo palėpėje papildomai įrengus porą klasių.

Šioje istorijoje yra ir dar vienas – viešumo ir skaidrumo – momentas. Mokyklos bendruomenė apie planuojamą reorganizavimą sužinojo turbūt paskutinė iš gandų 2008 m. gruodį, ir greičiausiai būtų nespėjusi nei sumirksėti, kaip Tarybos verdiktas būtų priimtas, jeigu nebūtų ėmęsi desperatiškai belstis į mero ir komitetų, į seimo narių ir partijų skyrių duris. Pats meras, matyt dėl didelio užimtumo, nei karto taip ir nebuvo atvykęs į vietą įvertinti esamos situacijos. Mokykloje lankęsi savivaldybės skyrių atstovai ir vicemeras kalbėjo apie galimybę įkurti Batėgaloje globos namus, bet nei puse žodžio neužsiminė apie mokyklos uždarymą.

Batėgalos mokyklos klausimas, kartu su visu rajono antikriziniu planu, turėjo būti svarstomas tarybos posėdyje 2009 m. sausio 26 d. (pirmadienį). Tą dar penktadienį patvirtino pats meras Bronislovas Liutkus, tačiau susirinkusiems į posėdį suinteresuotoms šalims, svečiams ir žurnalistams teko nusivilti – aštrusis klausimas iš darbotvarkės buvo išbrauktas ir atidėtas neapibrėžtam laikui, nes jam „nebuvo tinkamai pasiruošta“...

Seimo narys Ligitas Kernagis, kurio pagalbos kovojat su Jonavos savivaldybe paprašė Batėgalos mokyklos pedagogai, iškėlė Batėgalos mokyklos išlikimo idėjos palaikymą Seime ir, sulaukęs pritarimo, inicijavo Seimo narių kreipimąsi į Jonavos rajono savivaldybės tarybą. Taigi, viltis mokyklai išlikti įgavo realaus pagrindo, juo labiau, kad ir vietos valdžios pareigūnų tarpe yra mąstančių pozityviai.

Be abejo kam nors būtinai kils pavydi mintis, kad TPP arba Ligitas Kernagis tokiais žygiais siekia „pigaus populiarumo”, bet kažkas juk turi ginti viešąjį interesą, tiesa? Tai kodėl to „pigaus populiarumo“ negali vaikytis pati savivalda? O kitos instancijos, į kurias kreipėsi mokyklos bendruomenė?

Ligitas Kernagis mokyklos kolektyvui „rožinio rytojaus“ nežadėjo, kaip kad rašoma „Lietuvos Ryto“ publikacijoje 2009 vasario 10 d. Atvirkščiai – mokyklos kolektyvą nuteikė, kad per artimiausius dvejus metus realios materialinės paramos renovacijai vargu ar galima tikėtis, tačiau mokyklos pastangas išlikti pažadėjo remti, ir savo pažadą tęsėjo. Batėgalos ir kitoms panašaus likimo mokykloms belieka palinkėti susitelkti, išsijuosus darbuotis, tobulėti ir ieškoti alternatyvių papildomo finansavimo galimybių ES fonduose, o tūlam finansininkui-ekonomistui verta priminti – mažų gyvenviečių mokyklos atlieka be galo svarbią socialinę funkciją: uždarius mokyklą galima tikėtis bendruomenės dvasinio-kultūrinio degradavimo – liaudiškai tariant, tokie kaimai prasigeria. Kaime be ateities nenorės nei kurtis, nei likti jaunos šeimos – jie tiesiog pasmerkiami lėtai mirčiai. Miręs mokesčių mokėtojas, savo ruožtu, reiškia prarastas pajamas į biudžetą, taigi, ilguoju laikotarpiu toks sprendimas taip pat neracionalus ir ekonominiu požiūriu. Išsaugokime lietuviškąjį kaimą, kad žemė turėtų savo tikrąjį savininką, kad žmonėms būtų gera gyventi savo gimtinėje.

TPP Jonavos skyrius ir
Seimo narys Ligitas Kernagis

# Vardas Komentaras
1 Svecias
Buvome Bategaloje ir mateme ta mokykla. Ji iskart patrauke aki tvarkinga,grazia isvaizda,papuosta teritorija. Mokyklos mokytojai labai geri ir geros valios zmones. Butu labai neetiska uzdaryti mokykla
2 K.Kamilea
šiaip jau tai neskaičiau to teksto... bet whatever. užteko: Gali pasirašyti: Visi į ateitį mąstantys geros valios žmonės

DĖL VISAGINO SAVIVALDYBĖS NEFORMALIOJO ŠVIETIMO IR FORMALŲJĮ ŠVIETIMĄ PAPILDANČIO UGDYMO PROGRAMAS VYKDANČIŲ VISAGINO SAVIVALDYBĖS BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ TINKLO OPTIMIZAVIMO KONCEPCIJOS (280)

J.Monachova. Adresuota: Visagino savivaldybė

Vietos savivaldybės bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas aiškia esamos situacijos analize ir vietos bendruomenės poreikių tenkinimu, įtraukiant vietos gyventojus į sprendimų priėmimo procesą. Nagrinėjant šį klausimą, nebuvo paisoma VKN bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų. Visų pirma nebuvo atliktas Visagino miesto gyventojų nuomonės apklausa ir tyrimas šiuo klausimu. Nagrinėjant esamą koncepciją, kyla daug neišspręstų klausimų. Koncepcijoje nėra kalbama apie VKN darbuotojų socialinių garantijų užtikrinimą. Visagino kūrybos namuose sukurta moderni, saugi, jauki ugdymosi aplinka, padedant tenkinti ugdytinių poreikius ir polinkius; įstaiga aprūpinta naujausiomis technologijomis ir priemonėmis. Koncepcijoje nėra nurodyta, kaip bus paskirstytos patalpos ir priemonės, įvykus tinkle optimizavimui. Taip pat koncepcijoje nėra atlikta tikslių skaičiavimų, koks bus lėšų poreikis, įgyvendinant tinklo optimizavimą. Nepateikta jokia tinklo optimizavimo finansinė analizė. Remiantis statistiniais VKN duomenimis dėl ugdytinių skaičiaus, aiškiai matomas šios įstaigos populiarumas ir paklausa mieste. Šiose įstaigoje sukurtos ne tik puikios sąlygos ugdyti vaikus, bet ir ypatingas saugumo, pagalbos ir meilės žmogui jausmas. Prašome sustabdyti skubotą neracionalų įstaigų tinklo optimizavimą.

Dėl iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veiklos Pramonės g. 1, Alytuje (163)

Antanina. Adresuota: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos agentūrai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, Alytaus priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, Alytaus miesto savivaldybės administracijai

Mes, Lietuvos Respublikos piliečiai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 14 straipsnio nuostatomis, kreipiamės į Jus su prašymu pripažinti šį mūsų kreipimąsi peticija. Kreipimosi priežastys ir tikslai: 2020 m. gegužės 7 d. UAB APLINKOS VADYBA viešai paskelbė informaciją apie parengtą Iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veiklos, Pramonės g. 1, Alytus, poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ataskaitą. Planuojamos ūkinės veiklos (toliau PŪV) organizatorius – Alytaus mieste registruota UAB „MS LT01“. Viešas PAV ataskaitos pristatymas nuotoliniu būdu numatytas 2020 m. birželio 8 d., 17:00 val. Bendrovė praeitų metų pabaigoje paskelbė, kad planuoja cheminės konversijos būdu gaminti tokias medžiagas, kaip magnio sulfatas, silicio hidroksidas, natrio sulfatas. Taip pat gamybos procese bus gaunamos žaliavos - milteliai, naudojami metalurgijos pramonėje ir kvarcinis smėlis. Įmonės atstovas teigia, kad neva UAB „MS LT01“ kartu su mokslininkais sukūrė visiškai unikalią technologiją, kurios pagalba bus atliekamas granito perdirbimas. Numatomas uolienos (granito) suvartojimas per metus – apie 60 000 tonų. Atgabentą iškastinę mineralinę uolieną iš Vokietijos bei kitų šalių numatoma smulkinti malūnu iki reikiamos frakcijos. Gauta skalda bus talpinama į uždaras talpas, kuriuose bus apdorojama technine sieros rūgštimi. Planuojama, kad per metus bus išgaunama beveik 200 000 tonų magnio sulfato, beveik 60 000 tonų metalų hidroksidų, 9 000 tonų natrio sulfato, beveik 20 000 tonų amorfinio silicio oksido. Gamybos procese bus naudojamos agresyvios aplinkai ir žmogaus sveikatai cheminės medžiagos: sieros rūgšties net ~82 000 tonų, iš kurių gamybinėse patalpose esančiuose rezervuaruose bus nuolat saugoma net ~1 500 tonų, natrio hidroksido – 10 000 tonų, azoto rūgšties – 36 tonos, vandenilio peroksido bus sunaudojama taip pat didžiuliai kiekiai ~ 2 000 tonų per metus. Abejų šių medžiagų pavojingumo klasės ir kategorijos pakankamai aukštos. T.y. jų galimas poveikis žmogaus sveikatai vertinamas kaip labai pavojingas. Vien tik per parą į įmonės patalpas Pramonės g. 1, Alytuje, žaliavą pristatys maždaug 15 sunkiasvorių transporto priemonių talpinančių po ~24 t šios uolienos. O kur dar sieros rūgšties (iki 15 kartų per dieną) ir kitų gamybos procesui reikalingų medžiagų atgabenimas krovininiu autotransportu. Iš viso per parą į įmonę atvažiuos net 55 sunkiasvorės transporto priemonės, kurios atvyks/išvyks nuo 7 iki 22 val.ir joms ūkinės veiklos teritorijoje net nėra numatyta stovėjimo aikštelių. Šalia planuojamos ūkinės veiklos (iki 200 m atstumu) yra keletas įmonių su beveik 1000 darbuotojų, visuomeninės paskirties pastatas - Alytaus kultūros centras, maitinimo įstaiga, gyvenamieji namai, o už keleto šimtų metrų yra net saugoma teritorija - Gulbynės ornitologinis draustinis. PAV ataskaitoje yra įvardinti net 29 stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai, pateikti teršalų sklaidos ore modeliavimo rezultatai. Mes manome, jog vystant šią veiklą Alytaus miesto gyventojams bei gamtai atsiranda realus pavojus ne tik galimos avarijos atveju, bet ir gamybos procese į aplinką patenkant teršalams, dėl didelio srauto sunkiasvorių transporto priemonių keliamo triukšmo ne tik šalia PŪV, bet ir miesto šiaurinėje dalyje, apie kuriuos nedviprasmiškai kalbama PAV ataskaitoje. Planuojamos ūkinės veiklos metu susidarys pavojingosios ir nepavojingosios atliekos, kurių saugojimas ir tvarkymas kelia pagrįstų abejonių dėl veiklai naudojamų pastato I-ojo aukšto bei rūsio patalpų techninės būklės. Pažymėtina, kad PAV-e teigiama, jog rūsio patalpos bus naudojamos ne tik gamybai, bet ir pirmame aukšte avarinio išsiliejimo metu išsiliejusių skysčių surinkimui. Dalis rūsio patalpų yra po vykdančios siuvimo veiklą įmonės UAB „HALTEX“ patalpomis. Kas kelia realią riziką joje dirbantiems net 350 žmonių. Tai tik dalis priežasčių dėl ko mes kreipiamės į Jus. Reikalavimai ir siūlymai: Mes, pasirašę šią peticiją-kreipimąsi, nesutinkame, kad iškastinių mineralinių uolienų perdirbimo veikla būtų vystoma adresu Pramonės g. 1, Alytuje. Nesutinkame su 2020 m. gegužės 7 d. paskelbta UAB APLINKOS VADYBA (planuojamos ūkinės veiklos organizatorius UAB „MS LT01“) parengta poveikio aplinkai ataskaita. Prašome PAV subjektų, kurie pagal kompetenciją teiks išvadas dėl PAV ataskaitos: Aplinkos apsaugos agentūros, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento, Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Alytaus miesto savivaldybės administracijos atidžiai ir atsakingai išnagrinėti minėtą ataskaitą, atsižvelgti į galimą šios veiklos keliamą pavojų alytiškių sveikatai bei neigiamą poveikį ne tik aplinkai, bet ir kitoms šalia veikiančioms verslo įmonėms. Prašome įvertinti aplinkybę, jog PAV ataskaitoje nebuvo nagrinėta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatyta galimybė dėl vietos alternatyvų planuojamai ūkinei veiklai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta galimybe Aplinkos apsaugos agentūros prašome organizuoti konsultantų dalyvavimą PAV ataskaitai ir ateityje kartu su ja pateiktoms poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadoms vertinti. Pareiškėjas Antanina Snarskienė

Laikas baigti karantiną (122)

Lietuvos. Adresuota: Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į kintančią situaciją dėl koronaviruso, visuotinį karantino režimą turi nedelsdama atšaukti. Todėl, kad: (1) Susirgimų skaičius Lietuvoje palaipsniui mažėja, situacija taisosi, taigi pagrindo laikyti visą šalį šiame ypatingame režime nėra. (2) Visuotinius karantinus viena po kitos atšaukinėja ir kaimyninės šalys – taip siekiama kuo greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo. (3) Karantino metu Vyriausybė atvirai leidžia diskriminuoti senjorus ir vyresnio amžiaus žmones – jų laisvalaikis bei profesinė veikla yra ribojamos. (4) Vis daugiau požymių, kad teisinis visuotinio karantino režimas valdantiesiems reikalingas ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl artėjančių rinkimų ir didesnės valdžios – taip galima greičiau priimti ne visada būtinus ir reikalingus sprendimus, galią sutelkti nedidelės žmonių grupelės rankose. (5) Kelis kartus per dieną skelbiami vis nauji nurodymai ar rekomendacijos vargina ir sekina visuomenę, augina psichologinę įtampą, rodo apklausos. Visa tai nėra suderinama su atviros visuomenės principais. Priešingai, žmonių sąmoningumą reikia skatinti. (6) Reaguoti į viruso protrūkius, jei tokie būtų, galima kitais būdais – pavyzdžiui, skelbti tikslinius karantinus konkrečioje vietovėje ir panašiai. (7) Lietuvoje ir toliau reikia vykdyti aktyvią testavimų strategiją – tai leidžia matyti realią viruso cirkuliavimo visuomenėje situaciją ir, reikalui esant, ją suvaldyti.

BENDRUOMENĖS NESUTIKIMAS - DĖL SALANTŲ LOPŠELIO-DARŽELIO „RASA“ PERKĖLIMO Į SALANTŲ GIMNAZIJOS PATALPAS (156)

Vaida. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

BENDRUOMENĖS NESUTIKIMAS - DĖL SALANTŲ LOPŠELIO-DARŽELIO „RASA“ PERKĖLIMO PRIE SALANTŲ GIMNAZIJOS Miesto valdžia nusprendė, kad Kretingos rajono Salantų gimnazijoje būtų įkurtos naujos Salantų lopšelio-darželio „Rasa“ grupės, perkelta Salantų menų mokykla. Valdžios apskaičiavimu, Salantų gimnazijos patalpose galėtų įsikurti net 5-ios naujos lopšelio-darželio grupės. Tuomet pradinukai išsikeltų į pagrindinį mokyklos pastatą. Salantų gyventojai, vaikų tėvai aršiai priešinasi tokiam sprendimui. Nes manome, kad gimnazijos, muzikos mokyklos triukšmas trukdys mažyliams ugdymo ir poilsio procese. Projekte nesuderinama žaidimų aplinka lauke, taip pat fizinė, kultūrinė veikla įstaigoje. Taip pat pradinukams didelę įtaką darytų, nesaugi vyresniųjų mokinių aplinka. Juk tokio mažiaus vaikams būtina užtikrinti saugią aplinką, kad jaustųsi psichologiškai ir fiziškai saugus, nesutrikdyta jo sveikata ar normali raida. Darželį šiuo metu lanko 108 vaikai, bet darželis netalpina visų norinčių patekti vaikų. Lopšelis-darželis renovuotas, sutvarkyta darželio aplinka, įstaiga turi puikias sąlygas visapusiškam vaikų ugdymui ir darbuotojų darbui. Salantų lopšelio-darželio "Rasa" ir Salantų miestelio bendruomenės išreiškia savo poziciją jog, perkelti darželio į mokyklos patalpas nereikia, kadangi lieka labai daug neatsakytų klausimų, nepaskaičiuotos/nepamatuotos pasekmės. Manome, jog jungimas pablogins mūsų vaikų ugdymo sąlygas, todėl mes reikalaujame, kad mūsų nuomonė būtų neįgnoruojama, bei į ją atsižvelgiama.