UŽ kaimiškosios Bategolos mokyklos išlikimą!

47 PARAŠAI

Kategorija:

Eilinis politinis detektyvas krizės padaže: prisidengusi taupymo ir gerų ketinimų motyvais, Jonavos rajono savivaldybė pageidauja reorganizuoti Batėgalos pagrindinę mokyklą: perkelti pradines klases į greta esančio vaikų darželio patalpas, vyresnių klasių moksleivius vežioti autobusais į Kulvos gyvenvietės mokyklą, o į atlaisvintas patalpas, atitinkamai jas pritaikius, atkelti Jonavos rajono vaikų globos namų auklėtinius, kurių nebetalpina esamas pastatas.

Ketinimai iš pažiūros dvejonių nekelia ir mero Bronislovo Liutkaus išdėstyti grumentai skamba įtikinamai: mokytojų kvalifikacija nepakankama, patalpos šaltos ir reikalingos remonto, vaikų skaičius nuolat mažėja, mokykla finansiškai neišsilaiko ir per porą ateinančių metų numirs savaime. Žodžiu visiems bus geriau jeigu Batėgaloje veiks globos namai, o vietiniai ir aplinkinių gyvenviečių moksleiviai valdišku transportu kasdien važinės į analogišką mokyklą Kulvoje.

Situacija atrodė visiškai aiški, tačiau nuvažiavome į Batėgalą viskuo įsitikinti patys ir išklausyti antrosios pusės.
Batėgalos kaimas įsikūręs atviroje, vaizdingoje vietovėje, 1995 m. statybos mokykla netikėtai didelė, jos aplinka jauki ir miestiečio akiai neįprastai erdvi. Atvažiavome iš anksto nesusitarę ir atėjome ne per paradinį įėjimą. Vaikai mus maloniai palydėjo iki direktorės pavaduotojos kabineto. Netrukus su būreliu mokyklos kolektyvo gėrėme arbatą valgykloje. Turbūt nenuostabu, kad išgirdome visiškai priešingą istorijos versiją. Iš 21 dirbančios mokytojos tik viena turi aukštesnįjį išsilavinimą – 3 studijuoja III-iame ar IV-ame kursuose (nebaigtas aukštasis), o likusios įgiję aukštąjį išsilavinimą ar net studijuoja magistrantūroje. Dviejų klasių (III-IV ir V-VI) mokytojos dirba su jungtinėmis klasėmis (pagal šiuo metu galiojančius įstatymus tokiose klasėse negali būti daugiau kaip 15 vaikų), 7 pedagogės (fizikos, matematikos, chemijos, geografijos, biologijos ir kt.) atvažiuoja iš Jonavos.

Mokyklos patalpos išties šiltos, šildomos elektra autonomiškai, iš vietinės katilinės, einamieji remontai daromi kasmet, sienos nei iš tolo nepanašios į griūvančias. 2008 m. parengtas ir patvirtintas mokyklos renovacijos projektas, laukiama tolesnių savivaldybės sprendimų dėl projekto finansavimo. Natūraliai kyla klausimas – jeigu Švietimo skyrius mokyklos situaciją vertina kaip nepatenkinamą, kodėl tad į ją buvo investuojama? Ar projektavimo darbams skirtas lėšas (140 tūkst, iš kurių apie 70% jau sumokėta) ketinama išminusuoti iš planuojamo reorganizavimo kaštų?

Šiuo metu mokyklą lanko 81 mokinys, iš jų 9 turi spec. poreikių, taigi, tiek pedagogų laiko, tiek ir finansavimo prasme, jie skaičiuotini kaip 18 mokinių (ir „mokinio krepšelių“). Dalis vaikų mokyklos turimais dviem autobusiukais suvežami iš penkių aplinkinių kaimų 3 km spinduliu aplink Batėgalą. Ateinantį rugsėjį laukiama mažesnio mokinių skaičiaus, tačiau mokyklos kolektyvas nemano, kad tai tendencija ir tikisi, kad artimiausioje ateityje kaimo vaikų gretas papildys naujakurių šeimų vaikai. Tuo tarpu dabartinių „mokinių krepšelių“ pakanka, kad mokykla išsilaikytų be savivaldybės paramos. Mokykla įsiskolinimų neturi, todėl nei mokinių tėvai, nei patys mokytojai nesuvokia, kodėl ją reikia uždaryti.

Jei mokykla būtų reorganizuota, Batėgalos ir aplinkinių gyvenviečių vaikus tektų leisti į kitas mokyklas – už 9 km esančią Kulvą arba Kauno rajoną, Lapes (12 km). Pirmuoju atveju Kulvos mokyklos biudžetas pasipildytų mokinių krepšeliais ir tenykščią mokyklą būtų galima renovuoti iš jos pačios lėšų, kadangi savivaldybė to daryti neketina. Antruoju atveju išloštų Kauno rajonas, kadangi kartu su vaikais į kaimyninį rajoną „išvažiuotų“ ir pinigai – „mokinio krepšelis“, o tuo Jonavos savivaldybė nesuinteresuota. Pasak mokyklos darbuotojų, dauguma tėvų rinktųsi Lapes, kurių mokykla yra moderni, itin gerai aprūpinta ir turi gerą reputaciją, todėl kaži ar toks savivaldybės manevras papildytų Kulvos mokyklos biudžetą pakankamai, kad pastaroji „susiremontuotų savaime“ ir tam nereiktų skirti lėšų iš biudžeto.

Tad kur šioje istorijoje kriminalas, paklausite? Paskaičiuokime: Batėgalos mokyklos renovacijos projektas iš esmės parengtas. Adaptuoti jį globos namų reikmėms didelių išlaidų nereikėtų. Dabartinė pastato būklė yra gera – didės investicijos nebūtinos. Patalpų pradinei mokyklai trūkumą galima išspręsti savivaldybės lėšomis įrengiant palėpę darželio pastate. Taigi, reorganizavimo veiksmų ir fantazijos nevaržo iš valstybės biudžeto tam numatytas milij000000nas litų. Ar dar kyla klausimų?
Tautos prisikėlimo partijos (TPP) Jonavos skyriaus atstovams ir Jonavoje nuo mažens užaugusiam Seimo nariui Ligitui Kernagiui, apsilankiusiems ir Jonavos rajono savivaldybėje, ir Batėgalos mokykloje, dėl mokyklos išlikimo svarbos klausimų nekilo. Mokykla Batėgaloje yra ne tik švietimo, bet ir kultūros židinys – čia vyksta kaimo kultūrinis gyvenimas: veikia viešoji biblioteka, repetuoja moterų vokalinis ansamblis, nuolat organizuojami kaimo renginiai. Tam mokykla turi didelę aktų salę bei sporto salę, kurioje savo laisvalaikį leidžia jaunimas (rengiamos sporto varžybos, vyksta futbolo treniruotės, yra treniruokliai). Beje, Kulvos mokykla ir sporto, ir kultūrinėms reikmėms teturi vieną salę. Tad kodėl naikinti išsilaikantį ir socialiai bei kultūriškai svarbų objektą, o ne „prikelti iš numirusių“ vieną iš apleistų Jonavos rajono pastatų, priklausančių savivaldybei, kuriuos būtų galima skirti globos namams? Pagaliau kodėl neįsiklausius į Batėgalos bendruomenės pasiūlymą globos namus steigti vaikų darželio pastate pastarąjį išplėtus? Batėgalos bendruomenė, skirtingai nuo Ruklos, kurioje taip pat buvo svarstytas globos namų atkėlimo klausimas, tokiam sprendimui iš esmės neprieštarauja, tačiau nenori, kad globos namai užimtų mokyklos patalpas.

Sutikite, nedaug logikos vietoje dabartinio 81 vaiko didžiulėse (apie 1260 m2) mokyklos patalpose įkurdinti keturias globos namų šeimas, kuriose gali būti po 12 vaikų (taigi, iš viso iki 48 vaikų). Be to, tie patys globos namų auklėtiniai, drauge su kitais Batėgalos vaikais, turės lankyti mokyklą, kurią norima iškelti į keturis ar penkiskart mažesnį (apie 250 m2) vaikų darželio pastatą, jo palėpėje papildomai įrengus porą klasių.

Šioje istorijoje yra ir dar vienas – viešumo ir skaidrumo – momentas. Mokyklos bendruomenė apie planuojamą reorganizavimą sužinojo turbūt paskutinė iš gandų 2008 m. gruodį, ir greičiausiai būtų nespėjusi nei sumirksėti, kaip Tarybos verdiktas būtų priimtas, jeigu nebūtų ėmęsi desperatiškai belstis į mero ir komitetų, į seimo narių ir partijų skyrių duris. Pats meras, matyt dėl didelio užimtumo, nei karto taip ir nebuvo atvykęs į vietą įvertinti esamos situacijos. Mokykloje lankęsi savivaldybės skyrių atstovai ir vicemeras kalbėjo apie galimybę įkurti Batėgaloje globos namus, bet nei puse žodžio neužsiminė apie mokyklos uždarymą.

Batėgalos mokyklos klausimas, kartu su visu rajono antikriziniu planu, turėjo būti svarstomas tarybos posėdyje 2009 m. sausio 26 d. (pirmadienį). Tą dar penktadienį patvirtino pats meras Bronislovas Liutkus, tačiau susirinkusiems į posėdį suinteresuotoms šalims, svečiams ir žurnalistams teko nusivilti – aštrusis klausimas iš darbotvarkės buvo išbrauktas ir atidėtas neapibrėžtam laikui, nes jam „nebuvo tinkamai pasiruošta“...

Seimo narys Ligitas Kernagis, kurio pagalbos kovojat su Jonavos savivaldybe paprašė Batėgalos mokyklos pedagogai, iškėlė Batėgalos mokyklos išlikimo idėjos palaikymą Seime ir, sulaukęs pritarimo, inicijavo Seimo narių kreipimąsi į Jonavos rajono savivaldybės tarybą. Taigi, viltis mokyklai išlikti įgavo realaus pagrindo, juo labiau, kad ir vietos valdžios pareigūnų tarpe yra mąstančių pozityviai.

Be abejo kam nors būtinai kils pavydi mintis, kad TPP arba Ligitas Kernagis tokiais žygiais siekia „pigaus populiarumo”, bet kažkas juk turi ginti viešąjį interesą, tiesa? Tai kodėl to „pigaus populiarumo“ negali vaikytis pati savivalda? O kitos instancijos, į kurias kreipėsi mokyklos bendruomenė?

Ligitas Kernagis mokyklos kolektyvui „rožinio rytojaus“ nežadėjo, kaip kad rašoma „Lietuvos Ryto“ publikacijoje 2009 vasario 10 d. Atvirkščiai – mokyklos kolektyvą nuteikė, kad per artimiausius dvejus metus realios materialinės paramos renovacijai vargu ar galima tikėtis, tačiau mokyklos pastangas išlikti pažadėjo remti, ir savo pažadą tęsėjo. Batėgalos ir kitoms panašaus likimo mokykloms belieka palinkėti susitelkti, išsijuosus darbuotis, tobulėti ir ieškoti alternatyvių papildomo finansavimo galimybių ES fonduose, o tūlam finansininkui-ekonomistui verta priminti – mažų gyvenviečių mokyklos atlieka be galo svarbią socialinę funkciją: uždarius mokyklą galima tikėtis bendruomenės dvasinio-kultūrinio degradavimo – liaudiškai tariant, tokie kaimai prasigeria. Kaime be ateities nenorės nei kurtis, nei likti jaunos šeimos – jie tiesiog pasmerkiami lėtai mirčiai. Miręs mokesčių mokėtojas, savo ruožtu, reiškia prarastas pajamas į biudžetą, taigi, ilguoju laikotarpiu toks sprendimas taip pat neracionalus ir ekonominiu požiūriu. Išsaugokime lietuviškąjį kaimą, kad žemė turėtų savo tikrąjį savininką, kad žmonėms būtų gera gyventi savo gimtinėje.

TPP Jonavos skyrius ir
Seimo narys Ligitas Kernagis

# Vardas Komentaras
1 Svecias
Buvome Bategaloje ir mateme ta mokykla. Ji iskart patrauke aki tvarkinga,grazia isvaizda,papuosta teritorija. Mokyklos mokytojai labai geri ir geros valios zmones. Butu labai neetiska uzdaryti mokykla
2 K.Kamilea
šiaip jau tai neskaičiau to teksto... bet whatever. užteko: Gali pasirašyti: Visi į ateitį mąstantys geros valios žmonės

Dėl adekvačios paramos grožio sektoriui, nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės (1499)

Inga. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Labai prašome jūsų pasirašyti peticiją-atvirą laišką LR Seimui, Vyriausybei, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuriame reikalaujama paramos grožio sektoriui,  ypatingai nukentėjusiam nuo COVID-19 krizės.   COVID-19 pandemija smarkiai paveikė visą grožio sektorių. Grožio paslaugos uždraustos ir salonai uždaryti antrą kartą nuo 2020 m. gruodžio 16 dienos.   Šiuo sudėtingu metu individualia veikla besiverčiantys žmonės gauna 257€ subsidiją. Grožio  srities specialistams individuali veikla beveik visada yra jų pagrindinė veikla, bei vienintelės asmens pajamos. Specialistai nuomojasi patalpas, kuriose dirba, o teikiama 257€ parama dažnu atveju nepadengia net patalpų nuomos ir išlaikymo kaštų.   Subsidija patalpų nuomai nebeteikiama nuo 2020 m gruodžio mėn. 1 dienos.   Susidarė nepriimtina situacija, kai grožio specialistai, šiuo karantino laikotarpiu sustabdžius veiklą, liko be pajamų pragyvenimui.   Pajamų praradimas kelia tiesioginę grėsmę gyvenimo kokybei ir kosmetologams, kirpėjams, manikiūristams, permanentinio makiažo meistrams ir visiems kitiems grožio srities specialistams. Pažymėtina, kad daugelis iš jų ir iki šios pandemijos nebuvo užtikrinti savo finansine gerove bei socialinėmis garantijomis.   Individuali veikla yra įprasta veiklos forma, kai veiklą vykdo vienas žmogus, susikurdamas sau darbo vietą, ir įprastomis veiklos sąlygomis nereikalaujanti ir negaunantis jokios paramos. Todėl esant karantino sąlygoms ir pereinamajame laikotarpyje reikalaujame lygiateisiškumo, adekvačios paramos skyrimo dekoratyvinės ir higieninės kosmetikos bei grožio srities specialistams, bent tais pačiais principais, kaip subsidijuojami pagal darbo sutartis dirbantys žmonės, šiuo sunkiu metu esantys prastovose (šiuo metu Valstybės subsidija prastovose atsidūrusiam asmeniui siekia 910,5€). Taip pat prašome atnaujinti subsidijas patalpų nuomai.   Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ragindami imtis neatidėliotinų bendrų veiksmų, kad būtų sušvelnintos neigiamos COVID-19 krizės pasekmės grožio sektoriui, ypač individualia veikla besiverčiantiems meistrams.  

Dėl sankcijų panaikinimo sanatorijai “Belorus” Druskininkuose (446)

Sanatorijos. Adresuota: Lietuvo Respublikos seimas ir vyriausybė

VšĮ sanatorija „Belorus“ – gydymo ir reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems teikianti įstaiga, veikianti nuo 1946 m. Gruodžio mėnesį mūsų įstaigai nepamatuotai buvo pritaikytos ES sankcijos, dėl to buvo įšaldytos įstaigos sąskaitos ir beveik 400 žmonių atsidūrė nežinioje. Šiuo metu LR Seime priimamos įstatymo pataisos, kurios mums neužtikrina jokio ateities garanto ar stabilumo – tik bedarbio pašalpą. Sieksime, kad ES sankcijų taikymas mūsų įstaigai būtų dar kartą peržiūrėta ir neabejojame, kad Europos Taryba yra numačiusi išimtis. Pandemijos laikotarpis ypatingai sunkus – darbuotojai yra prastovose ir kiekvieną mėnesį gaunama suma, siekianti kiek daugiau kaip 400 eurų, jiems yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Todėl siūlome, kad sanatorijos „Belorus“ darbuotojai gautų visas darbuotojams priklausančias garantijas ir paramą karantino bei ekstremalios situacijos laikotarpiu. Išsaugokime sanatoriją ir beveik 400 darbo vietų Druskininkų žmonėms!

Už teisę būti GAMTOJE! (170)

Linas. Adresuota: LR Seimui, Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai

LAISVĘ JUDĖJIMUI Į GAMTĄ TARP SAVIVALDYBIŲ! Šia peticija kreipiamės į LR Seimą, Vyriausybę, Vidaus reikalų ministeriją, ragindami imtis veiksmų dėl Lietuvos gyventojų psichinės bei fizinės sveikatos ir prašome sušvelninti judėjimo tarp atskirų savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti ir žvejoti gamtoje. Psichologai, psichiatrai perspėja, kad jau beveik metus besitęsianti pandemija gali palikti ryškių pėdsakų visuomenės psichinėje sveikatoje. Europos trauminio streso tyrimų asociacijos tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip Covid-19 pandemija paveikė žmonių psichologinę savijautą per pirmąjį karantiną, parodė, kad pandemija padarė stiprų neigiamą poveikį Lietuvos žmonių emocinei sveikatai: 51 % žmonių patyrė stipresnį nerimą, 38 % – liūdesį, 29 % jautėsi vidutiniškai ar labai vieniši. Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad net 46 % apklaustųjų psichinė savijauta buvo prasta. Lapkričio 27 d. vykusioje 5-ojoje tarptautinėje savižudybės intervencijos metodų konferencijoje akcentuotas augantis nerimo lygis, depresyvios mintys, kylanti savižudybių kreivė. Priverstinis užsidarymas namuose lėmė ir išaugusį smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičių – daugėjo smurto tiek prieš vaikus, tiek prieš moteris. Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad buvimas gamtoje, sportas, fizinis aktyvumas teigiamai veikia kraujotaką, kuri aprūpina visą organizmą didesniu deguonies ir kitų maisto medžiagų kiekiu, buvimas lauke stiprina imuninę sistemą, padeda sumažinti su depresija susijusias nuotaikas, nes sportuojant, aktyviai leidžiant laiką gamtoje gerėja seratonino apytaka, todėl mažėja nerimo lygis. Todėl, siekiant sumažinti neigiamą psichologinį ir fizinį karantino apribojimų efektą, prašome kuo greičiau sušvelninti judėjimo tarp atskirų savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti parkuose, pažintiniuose takuose ir žvejoti prie vandens telkinių, kurie yra nutolę nuo savivaldybės, kurioje jie gyvena.

Atliekų tvarkymo įmonei Kairių miestelyje NE (127)

R.Pumputienė. Adresuota: Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Aplinkos ministerija, Šiaulių rajono savivaldybė, Kairių seniūnija

Nepritariame UAB "Virginijus ir Ko" pateiktai nepavojingų atliekų tvarkymo įmonės PVSV ataskaitai, kuri parengta formaliai ir neatsakingai, pritraukiant prie leistinų higienos normų. Nepritariame nustatomos sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) riboms, kuri sutampa su įmonės teritorijos ribomis, juntamas stiprus fizinis ir psichologinis poveikis. 100 m SAZ zonoje yra 29 gyvenamosios paskirties sklypai, iš jų 16-oje stovi gyvenamieji namai. 300 m SAZ zonoje yra 71 gyvenamosios paskirtie sklypai, iš jų 53-juose stovi gyvenamieji namai. poveikis juntamas ir toliau už nurodytų zonų ribų SAZ - gyvenamoji statyba negalima. Įmonė negirdi, MŪSŲ, žmonių nerimo ir gudrumu plečia veiklą, stato plastiko deginimo monstrą, kuris į aplinką išmes toksines medžiagas, kvapą, kels triukšmą visą parą, o "išvalytą vandenį" išleis į gamtinę aplinką. Reikalaujame stabdyti aplinką teršiančią veiklą arba įmonę iškelti toliau nuo apgyvendintos teritorijos.