Už S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo Aleksote išsaugojimą!

Kaunas yra Lietuvos aviacijos lopšys!
Kaunas turi gilias aviacijos tradicijas. Čia gimė ir vystėsi ano meto Lietuvos civilinė ir karo aviacija.
Aleksote esantis S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas, neseniai atšventęs savo 90-metį, yra vienas seniausių veikiančių aerodromų Europoje!
Nors Rusijos armijos aviacijos dalinys Kaune įsikūrė dar 1912 metais, bet jis bazavosi Panemunėje. Tuo tarpu 1915 m. rugpjūčio 18 d. Kauną užėmę Vokietijos daliniai aerodromui vietą parinko ant kalno, Aleksoto priemiestyje ir pasislinkus frontui Vilniaus kryptimi, pradėjo jo įrengimo darbus. 1916 metų pradžioje čia buvo pastatytas dirižablio angaras, o netrukus, Linksmadvario pusėje — angarai lėktuvams. 1919 jame pradėta formuoti Lietuvos karo aviacija, 1921 m. įsteigtas tarptautinis susisiekimo aviacijos punktas, nuo 1929 m. Lietuvos aeroklubas čia ruošė civilinius lakūnus, 1938 m. įsikūrė Lietuvos Oro linijos ir Lietuvos Šaulių sąjungos aviacijos būrys. 1919 - 1940 metais Kauno aerodromas buvo svarbiausia Lietuvos karo aviacijos bazė,

Čia buvo ir civilinės aviacijos židinys! Veikė tarptautinė keleivinė stotis – „Derulufto“ bendrovės lėktuvai kursavo maršrutu Berlynas – Kaunas – Maskva. Pirmieji radiofikuoti metalinės konstrukcijos lėktuvai skraidė maršrutu Kaunas – Palanga.

Čia kūrė ir dirbo daug mūsų kraštą garsinusių aviacijos konstruktorių ir lakūnų, tėvynės aviacijos pažangai paaukojusių gyvybes, kurių krauju aplaistyta istorinio oro uosto žemė Aleksote. Čia lietuvių tauta laukė sugrįžtant savo didvyrių, Atlanto nugalėtojų S. Dariaus ir S. Girėno.

Neatsitiktinai sakome „Kaunas – aviacijos lopšys“. Čia 1921 m. gimė pirmoji aviacijos šventė, čia ir buvo minimos 15-osios Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų metinės. /1919 m. kovo 12 d. organizuota Lietuvos karo aviacija, 1992 m. sausio 2 d. išaugusi į Lietuvos kariuomenės Karines oro pajėgas/. 1921 m. Karo aviacija pirmą kartą nutarė pasirodyti visuomenei – gegužės 29 d. surengta pirmoji aviacijos šventė, skirta antrosioms Karo aviacijos metinėms paminėti.
Čia taip pat Kultūros ministerija 1990 02 19 įsteigė Lietuvos aviacijos muziejų.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Justina ... Tai gi cia istorija. O istorija tokia svarbi ypac musu tokiai Lietuvytei

Prašymas atšaukti likusius mokslo metus.

Ž. Vaitkus. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Atsižvelgiant į Lietuvoje besimokančių vaikų skaičių, ne visi turi galimybė prisijungti prie interneto, dienynai ,,lūžta" nuo per didelio apklausos skaičiaus, šalyje yra per 300 tūkst. mokinių, serveriai negali prijungti visų vienu metu. Pirmąją dieną nuotolinis ugdymo procesas prasidėjo su rimtais trukdžiais – nebepasiekiamos nuotolinio mokymo platformos, neveikia elektroninis dienynas. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius jau prakalbo apie galimybę mokslo metus nutraukti anksčiau ir vaikus perkelti į kitas klases. „Mokslo metai kai kuriose šalyse yra užbaigiami, vaikai perkeliami į kitą klasę su mintimi, kad kitais metais mokymosi procesas bus intensyvesnis. Tokius variantus mes taip pat svarstome. Yra sudaryta komisija, kuri per porą savaičių turėtų įvertinti visas aplinkybes“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Monkevičius. Ministerijos duomenimis, trūksta apie 18 tūkst. kompiuterių vaikams iš šeimų, kuriose yra keli mokiniai

Prašymas atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus.

S. Kaunelis. Adresuota: LIetuvos Respublikos seimas

Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 viruso) Lietuvos Respublikos abiturientai kreipiasi į vyriausybę su prašymu atšaukti 2020 metų Valstybinius Brandos egzaminus, savo prašymą grindžiame toliau išvardintais argumentais: Nuotolinis mokymas nesuteiks tokios pačios mokymosi kokybės kaip mokymas gyvai. Dauguma mokytojų yra senyvo amžiaus žmonės, kurie jei ir turi priėjimą prie nuotolinio mokymosi priemonių, tikrai nėra pajėgūs jomis adekvačiai operuoti. Tad iš nuotolinio mokymo, geriausiu atveju telieka nuotoliniu būdu perteikti namų darbai, be jokio dėstymo elemento. Natūraliai kyla klausimas: ar mokiniai pasiruoštų egzaminams, jei atėję į ugdymo įstaigas tegautų užduotis, be jokio paaiškinimo kaip jas atlikti? Egzaminų nukėlimas sukelia abiturientas papildomą stresą. Stresas, kaip žinoma ir taip stiprus faktorius, kuris įtakoja mokinių pasiekimus egzaminų metu, būtų tik dar labiau sustiprintas neužtikrintumo dėl žinių, įgytų atliekant pasiruošimą namų salygomis, bei dėl suspausto egzaminų grafiko. Šių veiksnių įtakotas streso faktorius, smarkiai atsilieptų abiturientų rezultatams. Vasaros vidurys nėra tinkamas egzaminų laikymui dėl laiko sąlygų, mat ugdymo įstaigos nėra pritaikytos operuoti vasaros metu, jose nėra sistemų, kurios užtikrintų darbui tinkamą temperatūrą. Nekyla abejonių, kad karštis tikrai neigiamai prisidėtų prie ir taip demoralizuotų abiturientų stovio. Stojimai į universitetus galėtų būti vykdomi pagal mokinių III-IV klasių vidurkius, nes dažniausiai vidurkiai yra panašūs į egzaminų išlaikymo rezultatus, mokiniai dirbdami nuotoliniu būdu galėtų gauti įvertinimus. Priešingu atveju nepasiruošę, streso apimti ir karščio veikiami abiturientai egzaminus išlaikytų žymiai praščiau nei leidžia jų tikrieji sugebėjimai. Toks jų žinių vertinimas būtų neadekvatus ir amoralus, didžiai neteisingas jaunosios kartos atžvilgiu.