Už S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo Aleksote išsaugojimą!

Kaunas yra Lietuvos aviacijos lopšys!
Kaunas turi gilias aviacijos tradicijas. Čia gimė ir vystėsi ano meto Lietuvos civilinė ir karo aviacija.
Aleksote esantis S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas, neseniai atšventęs savo 90-metį, yra vienas seniausių veikiančių aerodromų Europoje!
Nors Rusijos armijos aviacijos dalinys Kaune įsikūrė dar 1912 metais, bet jis bazavosi Panemunėje. Tuo tarpu 1915 m. rugpjūčio 18 d. Kauną užėmę Vokietijos daliniai aerodromui vietą parinko ant kalno, Aleksoto priemiestyje ir pasislinkus frontui Vilniaus kryptimi, pradėjo jo įrengimo darbus. 1916 metų pradžioje čia buvo pastatytas dirižablio angaras, o netrukus, Linksmadvario pusėje — angarai lėktuvams. 1919 jame pradėta formuoti Lietuvos karo aviacija, 1921 m. įsteigtas tarptautinis susisiekimo aviacijos punktas, nuo 1929 m. Lietuvos aeroklubas čia ruošė civilinius lakūnus, 1938 m. įsikūrė Lietuvos Oro linijos ir Lietuvos Šaulių sąjungos aviacijos būrys. 1919 - 1940 metais Kauno aerodromas buvo svarbiausia Lietuvos karo aviacijos bazė,

Čia buvo ir civilinės aviacijos židinys! Veikė tarptautinė keleivinė stotis – „Derulufto“ bendrovės lėktuvai kursavo maršrutu Berlynas – Kaunas – Maskva. Pirmieji radiofikuoti metalinės konstrukcijos lėktuvai skraidė maršrutu Kaunas – Palanga.

Čia kūrė ir dirbo daug mūsų kraštą garsinusių aviacijos konstruktorių ir lakūnų, tėvynės aviacijos pažangai paaukojusių gyvybes, kurių krauju aplaistyta istorinio oro uosto žemė Aleksote. Čia lietuvių tauta laukė sugrįžtant savo didvyrių, Atlanto nugalėtojų S. Dariaus ir S. Girėno.

Neatsitiktinai sakome „Kaunas – aviacijos lopšys“. Čia 1921 m. gimė pirmoji aviacijos šventė, čia ir buvo minimos 15-osios Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų metinės. /1919 m. kovo 12 d. organizuota Lietuvos karo aviacija, 1992 m. sausio 2 d. išaugusi į Lietuvos kariuomenės Karines oro pajėgas/. 1921 m. Karo aviacija pirmą kartą nutarė pasirodyti visuomenei – gegužės 29 d. surengta pirmoji aviacijos šventė, skirta antrosioms Karo aviacijos metinėms paminėti.
Čia taip pat Kultūros ministerija 1990 02 19 įsteigė Lietuvos aviacijos muziejų.

Pasirašyti peticiją

# Vardas Komentaras Miestas Pasirašymo data
1 Justina ... Tai gi cia istorija. O istorija tokia svarbi ypac musu tokiai Lietuvytei

Įspėjamieji ženklai prieš trikojus

A.Maceina. Adresuota: Lietuvos Respublikos seimas

Kelių eismo taisyklėse nurodyta, jog kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai, žymimi kelio ženklu „Automatinė greičio kontrolė“. Policija naudoja kilnojamus greičio matuoklius apie kuriuos nėra jokių įspėjamūjų ženklų, visoje europos sąjungoje apie tokius "radarus" įspėja ženklai. Taigi iškyla toks klausimas: - Jei jau esame europos sąjungoje ar neturėtų ir įstatymai buti vienodi? Pvz.: iš kur kitų ES šalių gyventojams žinoti apie tokią tvarką Lietuvoje? Ir kas atsakys jei koks kitos ES šalies pilietis važiuojantis tamsiuoju paros metu bus apakintas blykstės ir padarys auto įvykį? Jis nebus įspėtas apie jokius greičio matuoklius. Taigi nestatydami įspėjamūjų ženklų jūs netik nesilaikot KET (nes trikojus jūs taippat įrenginėjat trumpalaikiui naudojimui, sujungiat viską, sutveriat, nebūna juk taip,kad išimat iš bagažines patstatot ir veikia) bet ir keliat avaringas situacijas tamsiuoju paros metu.

KABLYS-KULTŪRAI

Pilietis. Adresuota: UAB Žibosa, Nacionalinė žemės tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė

Prašome, kad Vilniuje, Kauno g. 5, esančių Kultūros rūmų paskirtis nebūtų keičiama iš kultūrinės į administracinę. Prašome, kad pastato bei žemės ant kurios jis stovi paskirčių nesutapimas būtų sprendžiamas kitu būdu, nes akivaizdu, kad pakeitus paskirtį tik laiko klausimas kada bus renovuota pagal naująjį projektą, o tai reikštų, kad miestas neteks dar vienos unikalios, kultūrai skirtos, erdvės. Mes to nenorim! KABLYS - KULTŪRAI!